Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2830-592/2021 pagal pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Zeturija“, V. K., N. Č., R. N., R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Atsakovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą (išrašą iš R. K. banko sąskaitos apie G. K. pavedimą), kuriuo įrodinėja savo argumentus dėl apeliantės žinojimo apie jos vyro inicijuotą teisminį procesą ir taikos sutarties patvirtinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nauju įrodymu grindžiamos proceso atnaujinimui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti atsakovų pateiktą naują įrodymą.

16. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartis – tai yra ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

18. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 str. 3 d., 629 str. 1 d. 2 p.). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią. Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 str. 3 d.). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

20. CK 3.92 str. 1–4 d. nurodyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai: 1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti; 2) atsisakoma sudaryti sutartį; 3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti; 4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo; 5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

21. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 str. 1 d. nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas yra išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

23. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

24. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

25. Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

26. Viena iš sąlygų atnaujinti procesą yra CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galimai pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

27. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą nustato civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

28. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. ieškovas G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės UAB „Zeturija“ vardu 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150403-00334; 2) įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius; 3) įpareigoti atsakovus po neteisėtos statybos pašalinimo darbų, vykdant pastogės pritaikymo bei įrengimo darbus, statybos projektus privalomai derinti su ieškovu, gaunant ieškovo, kaip pastato bendrasavininko, sutikimą su siūlomu projektu.

Rezoliucinė dalis

30.1. Patvirtinti ieškovo G. K. (toliau – Ieškovas), atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir V. Č. (toliau visi kartu – Savininkai), UAB „Zeturija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) 2015 m. spalio 30 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.1.1. Savininkai įsipareigoja Pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (priedas Nr. 1 prie šios Taikos sutarties) pažymėtoje Nr. 2, pakeisti perdangos konstrukcijas į gelžbetoninę, kuri užtikrintų, jog Ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (priedas Nr. 2 prie šios Taikos sutarties) pažymėtos Nr. 2-250, aukštis padidėtų 6 (šešiais) cm, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: pjūvis G ir grindų detalė Det. 1).

1.1.1.1. Savininkai įsipareigoja tinkamai atlikti Taikos sutarties 1.1.1 punkte nurodytus darbus ne vėliau kaip per 70 (septyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje panaikinimo.

1.1.4.1. Savininkai įsipareigoja tinkamai atlikti Taikos sutarties 1.1.4 punkte nurodytus darbus ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje panaikinimo.

1.1.5.1. Savininkai įsipareigoja Taikos sutarties 1.1.5 punkte nurodytus darbus galutinai ir tinkamai atlikti ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje panaikinimo.

1.1.6. Savininkai įsipareigoja įrengti Pastogės patalpų perdangas, laikantis brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 nurodytų Pastogės patalpų perdangų pjūviuose (pjūviai A, C, D, grindų detalė Det. 1) pateiktų perdangos detalės sluoksnių sąrašo (medžiagiškumo) bei storio.

1.5. Tuo atveju, jeigu Savininkai pradelsia terminus tinkamai atlikti Taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.5 punktuose numatytus darbus ar bet kurią jų dalį, kurie priskiriami Savininkams, taip pat Taikos sutarties 2.4.1 punkte nurodytą prievolę, Savininkai įsipareigoja sumokėti Ieškovui 100 EUR (vienas šimtas eurų) dydžio netesybas už kiekvieną pažeidimą atskirai už kiekvieną prievolės įvykdymo vėlavimo dieną. Tuo atveju, jeigu Savininkai pažeidžia Taikos sutarties 1.1.6 punkte numatytą prievolę, Savininkai įsipareigoja sumokėti Ieškovui 500 EUR (penki šimtai eurų) baudą už kiekvieną pažeidimą atskirai, t.y. už kiekvienos konkrečios Pastogės patalpos perdangos numatytų sprendinių nesilaikymą (t.y. sankcija taikoma, jeigu Savininkai įrengia bet kurią Pastogės patalpos perdangą, esančią virš Ieškovo patalpų, nesilaikydami brėžinyje SP-0489-15-PVP-AS-1 nurodyto perdangos detalės sluoksnių sudėties (medžiagiškumo). Šalys susitaria, kad šiame punkte numatytos pažeistų teisių gynimo priemonės neapriboja šalių teisių imtis kitų gynimo priemonių, o taip pat, kad netesybų sumokėjimas neatleidžia Savininkų nuo pareigos tinkamai įvykdyti Taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus.

1.6. Šalys susitaria, kad Savininkų prievolės, atsirandančios šios Taikos sutarties pagrindu, bei atsakomybė už jų neįvykdymą yra solidari.

1.1. Šia Taikos sutartimi civilinės bylos šalys visiškai ir galutinai išsprendžia kilusį ginčą civilinėje byloje. Šalys patvirtina, jog po teismo nutarties, kuria bus patvirtina Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, atsisako su civiline byla susijusių visų pretenzijų viena kitai, įskaitant dėl Savininkų statybos darbų Pastogės patalpose ir Pastato bendro naudojimo patalpose faktiškai atliktų iki Taikos sutarties pasirašymo, bei dėl Savininkų nuostolių, susijusių su statybos darbų sustabdymu dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

1.4. Šalys susitaria, jog Savininkai atlygina Ieškovui 2 300 (du tūkstančius tris šimtus) Eur Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje, o likusioje dalyje Ieškovas atsisako bet kokių reikalavimų dėl savo bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, atlyginimo. Šalys susitaria, jog Atsakovai nereikalaus savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidų už teisines ir atstovavimo paslaugas, atlyginimo, įskaitant bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Ieškovo atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarties, atlyginimą. Teismo išlaidas valstybei apmoka Savininkai lygiomis dalimis.

1.4.1. Savininkai įsipareigoja įvykdyti Taikos sutarties 2.4 p. nurodytą prievolę (t.y. atlyginti numatytą Ieškovo bylinėjimosi išlaidų dalį) per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos.

1.5. Šalys patvirtina, kad sudaroma Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų bei viešojo intereso, nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

1.6. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną veiksnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, sudaryti ir įvykdyti šią Taikos sutartį.

1.7. Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, suprato ir Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta CK 6.985 str. ir CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis CK 6.985 str. ir CPK 584 str., teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu ir tolesnis ginčas dėl to paties dalyko nėra galimas.

1.8. Taikos sutartis sudaryta 8 (aštuoniais) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais.

1.9. Šalys susitaria, jog Savininkai įpareigojami per 3 (tris) darbo dienas nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos (visų Šalių parašų gavimo dienos) su prašymu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo, civilinės bylos nutraukimo, laikinųjų apsaugos priemonių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarties panaikinimo, prašant klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka.

1.10. Ieškovas įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas nuo Taikos sutarties įsigaliojimo atsisakyti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje.

1.11. Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

1.12. Taikos sutartis sudaryta, vykdoma ir aiškinama, taip pat iš jos kylantys ginčai sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.

1.13. Taikos sutartis gali būti keičiama tik atskiru rašytiniu Taikos sutarties Šalių susitarimu.

1.14. Kartu su šia Taikos sutartimi Ieškovas ir Savininkai sudarė toliau nurodytus priedus, sudarančius neatskiriamą Taikos sutarties dalį, Savininkai patvirtina, kad priedai atitinka Statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus:

1.14.1. Priedas Nr. 1 - Brėžinys SP-0489-15-TP-SA-1.

1.14.2. Priedas Nr. 2 - Brėžinys SP-0489-15-TP-SA-2.

30.2. Civilinę bylą Nr. 2-4628-566/2015 nutraukti, grąžinti ieškovui G. K., 420,83 Eur žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB „Zeturija“ vykdyti bet kokius statybos darbus atsakovui priklausančiose pastogės patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi taikytą nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – ieškovo įpareigojimą įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 54 000 Eur sumą arba pateikti banko garantiją dėl nuostolių. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 1 d.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovo G. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties sudarytos tarp ieškovo G. K., atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir V. Č., UAB „Zeturija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016 nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir ieškovo G. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti iš dalies bei išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo G. K., atsakovų R. K., V. K., Z. V., ir V. Č., UAB „Zeturija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dalies, t. y. dėl taikos sutarties 1.1.2 p., 1.1.2.1. p., 1.1.2.2. p., 1.1.5. p. vykdymo.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovas G. K. 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. 54 500 Eur netesybų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl 1.1.2 p., 1.1.5 p. nevykdymo (terminų nesilaikymo) 2016 m. vasario 10 d.–2016 m. spalio 18 d. laikotarpiu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovų 5 200 Eur netesybų pagal taikos sutartį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad taikos sutarties 1.1.2 p. numatyti darbai buvo atlikti 2016 m. gegužės 23 d. Taikos sutarties 1.1.5 p. nurodyti darbai buvo atlikti 2016 m. birželio 20 d., t. y. praleidus 112 dienų. Atsižvelgiant į taikytiną senaties terminą delspinigių skaičiavimui, teismas nusprendė delspinigius priteisti už 61 dieną. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą.

33. 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. ieškovas G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniais, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. netesybas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. pažeidimų už 2016 m. lapkričio 8 d.–2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. gegužės 9 d.–2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d.–2018 m. gegužės 10 d. laikotarpius (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-292-1077/2019, Nr. e2-206-466/2019, Nr. e2-665-541/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas Nr. e2-665-541/2019, Nr. e2-292-1077/2019, Nr. e2-206-466/2019 į vieną bylą, suteikiant bylai Nr. e2-206-466/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019 nutarė tenkinti atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. prašymą dėl bylos nutraukimo ir nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo solidariai bei priteisė iš ieškovo G. K. atsakovei N. Č. 4 343,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimai dėl netesybų priteisimo buvo grindžiami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. pažeidimais, kurie jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, todėl nutraukė civilinę bylą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 3 p.). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-70-803/2020 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019, kuria paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. įvykdyti, o ieškovas iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išspręstus klausimus.

34. 2019 m. balandžio 25 d. ieškovas G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo, pažeidus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutartį dalyje dėl 1.1.2 p. ir 1.1.5 p., 2018 m. spalio 25 d.–2019 m. balandžio 25 d. laikotarpiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18278-534/2019 nutarė nutraukti civilinę bylą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad dėl ginčo dėl netesybų priteisimo tarp tų pačių šalių pagal tos pačios teismo patvirtintos taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. yra priimtas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 nutarė palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1692-467/2019 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad šiai dienai taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. jau yra įvykdyti, todėl ieškovas G. K. nebeturi teisės iš naujo tuo pačiu pagrindu reikalauti priteisti iš atsakovų netesybas už laikotarpį po taikos sutarties įvykdymo. Skirtingas laikotarpis, už kurį yra prašoma netesybų, neeliminuoja ieškinių tapatumo, nes jau anksčiau priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad atsakovai taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. įvykdė.

35. 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovas G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniais dėl netesybų iš atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. priteisimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties nevykdymą atitinkamai už 2019 m. gegužės 4 d.–2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. laikotarpius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39403-854/2019 nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-40630-1044/2019 taip pat atsisakė priimti ieškovo G. K. ieškinį. Šiose bylose teismas konstatavo, kad dėl ieškovo reikalavimų įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 nutarė palikti nepakeistą.

36. 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovas G. K. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo, pažeidus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutartį dalyje dėl 1.1.2 p. ir 1.1.5 p., 2019 m. gegužės 26 d.–2019 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-521-762/2020 nutarė: 1) nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo; 2) skirti ieškovui G. K. 4 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos, t. y. 2 000 Eur lygiomis dalimis, skiriant atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č., naudai; 3) priteisti iš ieškovo G. K. 2 362,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. Č. naudai. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-651-278/2020 nutarė palikti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą. Teismai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai grindžiami tapačiais šalių sudarytos taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5 p. pažeidimais, kurių tinkamas įvykdymas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo įsiteisėjimo analogiški ieškiniai buvo ne kartą reiškiami Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, ieškovui ne kartą buvo išaiškintos aplinkybės dėl negalimumo reikšti tapačius ieškinius, todėl ieškovas nelaikytinas sąžiningu proceso dalyviu.

37. 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovai V. B. ir I. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams UAB „Zeturija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. Č., R. K., A. S., A. S., S. L., R. M., prašydami: 1) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-150403-00334 statinio projektui – administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1B2p, neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimui į gyvenamąją, suformuojant keturis turtinius vienetus, neteisėtu; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 6 d. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-160106-00020 šiam projektui (naujas pritarimas išduotas pasikeitus statytojui); 3) įpareigoti statytojus UAB „Zeturija“ ir R. K. per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis ir atstatyti (atkurti) kultūros paveldo pastato dalį, kuri buvo sunaikinta atsakovams UAB „Zeturija“ ir R. K. atlikus kapitalinio remonto darbus. Nurodė, kad ieškovai yra patalpų (duomenys neskelbtini), savininkais. Pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, paskelbtas kultūros paminklu ir saugomu viešam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai. Objektui nustatytas konservavimo–restauravimo režimas, todėl jame atliekamiems statybos darbams atlikti yra taikomi padidinti reikalavimai. 2013 m. pastato bendrasavininkai išdavė sutikimus, kad pastato pastogėje UAB „Zeturija“ jai priklausančiose patalpose atliktų kapitalinį remontą, kurio metu būtų suformuojami du nauji butai. Vėliau paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150403-00334 ir pritarė pastato neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimui į gyvenamąją, suformuojant keturis turtinius vienetus pagal 2014 m. parengtą kapitalinio remonto projektą. Rašytinis pritarimas yra neteisėtas, nes buvo išduotas be pastato bendrasavininkų sutikimo ir išduotas darbams, kurie negalėjo būti atliekami kultūros paveldo objekte.

38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 nutarė:

38.1. Patvirtinti ieškovų V. B. (toliau – Ieškovas 1), I. R. ir atsakovų UAB „Zeturija“ (toliau – Atsakovas 1), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Atsakovas 2), N. Č., R. K. (toliau – Atsakovas 4), A. S., A. S., S. L., R. M. 2017 m. sausio 13 d. sudarytą taikos sutartį:

„1. Baigti ginčą šia Taikos sutartimi pagal šios Taikos sutarties sąlygas, nurodytas žemiau.

2. Atsakovai, išskyrus Atsakovą 1 ir Atsakovą 2, patvirtina, kad Pastato apdailos darbus vykdys pagal rašytinius pritarimus ir griežtai laikysis galiojančių paveldosauginių reikalavimų bei atsižvelgdami į ypatingą Pastato kaip kultūros paveldo vertybės statusą.

3. Ieškovai atsisako savo ieškinio ir visų ginče pareikštų reikalavimų, neturi jokių reikalavimų bei pretenzijų dėl aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą, ir dėl to neinicijuos jokių teisminių ir/ar neteisminių procesų. Šalys aiškiai susitaria, kad Atsakovas 1 šia Taikos sutartimi neprisiima jokių įsipareigojimų susijusių su jos vykdymu, nebent yra aiškiai nurodyta kitaip, ko pasėkoje jo atžvilgiu negali būti pradedamas priverstinio vykdymo procesas, t.y. Ieškovai atsisako savo reikalavimo teisių į Atsakovą 1, susijusių su Taikos sutarties vykdymu.

4. Atsakovai neturi jokių pretenzijų Ieškovui dėl ginčo ir aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą ir dėl to neinicijuos jokių teisminių ir/ar neteisminių procesų.

6. Valstybės išlaidas Ieškovas ir Atsakovas 4 padengs lygiomis dalimis.

7. Kiekviena šalis pati padengs jos turėtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su ginču, įskaitant ir išlaidas susijusias su šios Taikos sutarties sudarymu ir įvykdymu.

8. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos Taikos sutarties sudarymo ir teisminio patvirtinimo pasekmės, iš jų ir numatytos Civilinio kodekso 6.985 str. bei Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 4 p., Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. bei Civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniuose, t.y. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią; patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla yra nutraukiama; civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šios teisinės pasekmės atitinka tikrąją Šalių valią, išreiškiamą sudarant šią Taikos sutartį.

10. ji tinkamu būdu gavo visus Taikos sutarties sudarymui, pasirašymui ir įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį vykdymui būtinus bei turinčius galią jų organų sprendimus bei kitus įgaliojimus, sutikimus ir patvirtinimus. Šalių atstovai, pasirašantys šią Taikos sutartį, turi visus įgalinimus, leidimus, sutikimus, taip pat visus jų įgalinimus patvirtinančius dokumentus, reikalingus pasirašyti šią Taikos sutartį ir vykdyti joje numatytus įsipareigojimus;

11. geranoriškai ir savo laisva valia sudarė šią Taikos sutartį ir tarp jų nėra nelygybės;

12. nei šios Taikos sutarties sudarymas, nei jos sąlygų vykdymas neprieštaraus ir nereikš nė vieno iš žemiau išvardintų dokumentų, terminų, sąlygų ar nuostatų nesilaikymo ar pažeidimo: (i) jokio teismo, valstybinės ar vietinės valdžios institucijos bet kokio sprendimo, nuosprendžio, įsakymo, draudimo, nutarties, nutarimo, potvarkio ar nurodymo taikytino atitinkamai šaliai; (ii) jokio susitarimo, sutarties, sandorio, įsipareigojimo ar leidimo, kurių šalimi atitinkama Šalis yra; (iii) atitinkamos Šalies kreditorių teisių ar interesų; ir (iv) jokių atitinkamai šaliai taikytinų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų;

13. ši Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems poįstatyminiams nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymais saugomų interesų; ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.

14. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.

15. Taikos sutartis sudaroma 11 (vienuolika) vienodą teisinę galią turinčių egzempliorių, po vieną kiekvienai šaliai ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriam yra teikiama patvirtinti ši Taikos sutartis.

16. Šalys sutinka, kad Ieškovas 1 pateiktų šią Taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam ginčą pirma instancija, patvirtinti rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms šalims (bei jų atstovams), kurios pareiškia, kad sutinka tiek su visomis Taikos sutarties sąlygomis, tiek su jos patvirtinimu teisme rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms šalims bei jų atstovams bei sutinka, kad Šalių įgaliotam asmeniui pateikus šią Taikos sutartį tvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui, papildomas Šalių (ar jų atstovų) informavimas apie Taikos sutarties teisminį tvirtinimą ar sutikimas dėl Taikos sutarties teisminio tvirtinimo nėra reikalingas.“

38.2. Civilinę bylą Nr. e2-1573-545/2017, iškeltą pagal V. B., I. R. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. Č., R. K., A. S., A. S., S. L., R. M. nutraukti šalims sudarius taikos sutartį. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d.

3. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 CPK 366 str. 1 d. 7 p. Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, patvirtindamas taikos sutartį teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. buvo pasisakyta ir nuspręsta dėl pareiškėjos, kaip pastato bendraturtės, ir patalpų, esančių po palėpe, savininkės teisių ir pareigų. Šos aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kai pareiškėjos advokatas R. B. susipažino su civiline byla Nr. e2-1573-545/2017 ir informavo pareiškėją. Susipažinimas inicijuotas apie bylą sužinojus iš kaimynų. Ginčas negalėjo būti išspręstas, neįtraukiant į bylą pareiškėjos, kuri yra pastato bendraturtė, trečiuoju asmeniu, nes keičiant palėpėje įrengiamų turtinių vienetų skaičių, keičiasi ir viso pastato, kuriame yra palėpė, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, atsiranda daugiau tokių objektų naudotojų, o tai turi tiesioginės įtakos kitų pastate esančių patalpų savininkų teisėms ir pareigoms. Teisės aktai numato prievolę turėti kitų pastato bendraturčių sutikimą tokiems darbams atlikti.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-37649-964/2020 nutarė atmesti pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-483-562/2021 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tikėtina, jog apie tarp bylos šalių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi išspręstą ginčą pareiškėja sužinojo iš tiesų 2020 m. rugsėjo 9 d. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėja tikrai galėjo ir turėjo žinoti apie jos sutuoktinio G. K. dalyvavimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 ir apie tai, kad jis, kaip pareiškėjos sutuoktinis, gynė ir jos teises bei teisėtus interesus, susijusius su jų butu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nežinojimas apie išnagrinėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4628-566/2015 kelia abejonių, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir G. K. yra išsituokę arba gyvena skyrium. Ginčo procesas, nepaisant to, kad buvo susijęs su tuo pačiu turtu, pareiškėjos atžvilgiu buvo naujos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesas ir, vertinant pareiškėjos pagrįsto sužinojimo apie civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesą momentą, nėra pagrindo remtis jos žinojimo apie ankstesnę civilinę bylą Nr. 2-4628-566/2015 faktu. Ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 neturėjo jokios teisinės reikšmės pareiškėjos teisėms, teisėtiems interesams ar jos pareigoms, kadangi ginčas buvo kilęs ne dėl išimtinai pareiškėjai priklausančio turto. Ginčas išspręstas taikiai, paisant šalių valios ir nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina šalių sprendimas ginčą išspręsti taikiai, nepatvirtina, jog toks taikus ginčo išsprendimas galėjo pažeisti pareiškėjos materialines teises ar sukurti jai kokių nors pareigų, ar pažeisti jos teisėtus interesus, ar prieštarauti įstatymams ar viešajam interesui. Taikos sutartis, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą, neturi įtakos pareiškėjos teisėms, nesukūrė jokių jai pareigų. Aiškinimas, jog pareiškėja, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turinti butą ginčo pastate, turi iš esmės besąlygišką teisę ginčyti bet kokius sprendimus, susitarimus ir kt., prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms taikos sutarties institutą. Tokiu atveju prasmės netektų taikos sutarties res judicata statusas, kadangi bet kuriam asmeniui, net ir nesusijusiam su ginču, siekiančiam asmeninių tikslų, būtų suteikta teisė iš naujo pradėti nagrinėti bylą, kuri jau užbaigta patvirtinta taikos sutartimi. Dėl to nepagrįstai būtų iš naujo pradėtas procesas, kuris byloje dalyvaujantiems asmenims sukeltų papildomų išlaidų, būtų pažeisti teisingumo, proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principai. Taikos sutartimi ieškovai atsisakė ieškinio. Kadangi ieškinys buvo pareikštas ne dėl pareiškėjos teisių ar siekiant jos teisių įgyvendinimo ir naudos jai sukūrimo, tai tokio ieškinio, niekaip nesusijusio su pareiškėja, atsisakymas nepažeidžia jos materialiųjų teisių ir nesukuria jai pareigų. Pareiškėja, siekdama proceso atnaujinimo, be jau nustatytų kliūčių tokio jos prašymo tenkinimui, nenurodė ir kokio rezultato siekia, atnaujinus išnagrinėtą civilinę bylą, nes nepateikė atskiro materialinio reikalavimo, siekiant apginti galimai pažeistas pareiškėjos teises. Išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimo instituto tikslas ir yra būtent tai, kad asmenys, kurie siekia atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, galėtų tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir įstoti į bylą atitinkamais procesiniais statusais.

5. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovas G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, panaikinti teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo bei tenkinti ieškovo 2017 m. kovo 27 d. patikslintą ieškinį. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jam tapo žinoma, kad atsakovė UAB „Zeturija“, siekdama gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui, 2015 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. buvo pateiktas ne visų statinio bendraturčių sutikimas, tokiu būdu galimai siekiant nuslėpti informaciją apie tai, kad vieno iš butų (patalpų) savininkų yra ieškovas. Tokiu būdu buvo pažeisti ne tik teisėti ieškovo interesai, tačiau ir jo nuosavybės teisės. Teismas nebuvo aktyvus, nes patvirtino taikos sutartį, kurios nepasirašė ir byloje nedalyvavo ieškovo sutuoktinė J. K. Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p. ir 9 p.).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-39115-808/2020 nutarė atsisakyti priimti ieškovo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. teisme gautas iš esmės tapatus pareiškėjos J. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo toje pačioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1123-258/2021 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1602-340/2021.

7. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja J. K., kuri yra G. K. sutuoktinė, taip pat sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktiniai patalpas (duomenys neskelbtini), įsigijo 2014 m. gegužės 9 d., t. y. dar iki ieškovo G. K. kreipimosi 2014 m. gruodžio 10 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams R. K., V. K., Z. V. ir V. Č., UAB „Zeturija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-150403-00334 panaikinimo, atsakovų įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigojant atsakovus po neteisėtos statybos pašalinimo darbų, vykdant pastogės pritaikymo bei įrengimo darbus, statybos projektus privalomai derinti su ieškovu. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuo patalpų įsigijimo iki šiol ji su sutuoktiniu gyvena skyrium, neveda bendro ūkio ir pan. CK 3.92 str. 2 d. 4 d. aiškiai nurodyta, kad kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo. Vadinasi, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 ieškovas G. K. gynė tiek savo, tiek sutuoktinės teises bei teisėtus interesus, susijusius su sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybes teise priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini).

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą užbaigtoje byloje skaičiavimo, turi būti atsižvelgiama ne tik į suinteresuoto asmens nurodomą sužinojimo momentą, tačiau ir į aplinkybes, susijusias su objektyviomis apdairaus ir rūpestingo asmens galimybėmis sužinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 nustatė, jog atsakovai atliko taikos sutartyje sulygtus darbus 2016 m. gegužės–birželio mėn., t. y. pakeitė pastogės perdangos konstrukcijas į gelžbetoninę, ieškovo ir jo sutuoktinės patalpos aukštis padidėjo 6 cm, sumontuotos visos inžinerinės sistemos iš sutuoktiniams priskirtų dūmtraukių ir vėdinimo kanalų ir pan. Apeliantė yra ieškovui priklausančių patalpų bendraturtė, todėl aplinkybės, jog patalpose nuolat vyko remontas, apeliantė ten negyveno, laikytinos deklaratyvaus pobūdžio. Patalpų remontas paprastai neatliekamas neatlygintinai, todėl apeliantė, kuri yra patalpų bendrasavininkė, turėjo įsitikinti, kokiu pagrindu ir kieno lėšomis yra atliekami jai priklausančių patalpų remonto darbai. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, reikšmę turi aplinkybės, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galimai pažeistų teisių gynyba, todėl aplinkybės, susijusios su neapdairiu ir nerūpestingu turto valdymu, negali pateisinti termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo praleidimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po taikos sutarties patvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 ieškovas nuo 2016 m. iš viso iniciavo 8 civilines bylas dėl netesybų, susijusių su teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymu, priteisimo. Jei 2019 m. vasario 21 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ieškovui iš atsakovų buvo priteista dalis netesybų (5 200 Eur), tai kitos civilinės bylos dėl netesybų priteisimo už skirtingus laikotarpius buvo nutrauktos ar ieškinius atsisakyta priimti, konstatavus, kad ieškovo nurodyti taikos sutarties pažeidimai yra nepagrįsti, reiškiami reikalavimai yra tapatūs, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019, kuria nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą, konstatuota, jog taikos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarta bylą nutraukti ir priteisti iš ieškovo 4 343,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Analogiška situacija įvyko ir Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-521-762/2020, kurioje 2020 m. liepos 14 d. nutartimi iš ieškovo ne tik buvo priteista 2 362,53 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovės naudai, bet ir paskirta 4 000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant tapačius ieškinius, nuslepiant nuo teismo informaciją apie anksčiau pateiktus ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teisme ir pan. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje, kuri priimta vėliausioje ieškovo G. K. inicijuotoje byloje dėl netesybų priteisimo, įsiteisėjo 2020 m. spalio 14 d. Santuokoje įgytas turtas, įskaitant pinigines lėšas, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja negalėjo nežinoti apie bylinėjimosi išlaidų ir baudos iš pareiškėjos sutuoktinio priteisimą civilinėse bylose, susijusiose su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties vykdymu. Aplinkybė, kad G. K. apmokėjo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-37649-964/2020, kurioje 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarta atmesti pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, taip pat advokatui už šioje byloje apeliantės pareikštą atskirąjį skundą, patvirtina, kad sutuoktiniai žino apie teisminius procesus, veda bendrą ūkį, turi bendrą interesą, susijusį su bendru nekilnojamu turtu.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš karto po Panevėžio apylinkės teismo nutarties, kuria iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir paskirta bauda už tapačių ieškinių pareiškimą, įsiteisėjimo, t. y. 2020 m. lapkričio mėn. tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė G. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymais atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės ir ieškovo ir atsakovų bylinėjimosi teismuose chronologija akivaizdžiai patvirtina apeliantės argumentų, jog apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4628-566/2015 ji sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kai jos atstovas susipažino dar su kita civiline byla (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017), deklaratyvumą. Visiškai neįtikėtina ir nelogiška yra pareiškėjos pozicija, kad pareiškėja, kuri yra ieškovo sutuoktinė ir to paties ginčui aktualaus nekilnojamojo turto bendraturtė, per beveik 6,5 metų laikotarpį nuo teisminių ginčų pradžios (civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 inicijuota 2014 m. gruodžio 10 d.) nieko nežinojo apie sutuoktinio inicijuojamus teisminius ginčus, atliekamus patalpų remonto darbus ir jų pagrindą, sutuoktinio patiriamas bylinėjimosi išlaidas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-4628-566/2015 žinojo nuo jos inicijavimo, todėl jos neapdairus ir rūpestingas rūpinimasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisėms normoms, kad taikos sutartis buvo sudaryta be apeliantės sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.92 str. 1–4 d. nurodyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai: 1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti; 2) atsisakoma sudaryti sutartį; 3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti; 4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo; 5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo CK 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. CPK 42 str. nustatytos šalių teisės, įskaitant teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str.). Vadinasi, yra preziumuojama, kad vienam iš sutuoktinių, teikiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto gynimo, kartu yra atstovaujamas ir kitas sutuoktinis, t. y. kito sutuoktinio traukti į bylą nereikia, nes visus procesinius veiksmus, įskaitant baigti bylą taikos sutartimi, turi teisę atlikti ieškinį pareiškęs sutuoktinis. Darytina išvada, kad ieškovas G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015, susijusioje su bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktine priklausančio nekilnojamojo turto gynimo, kartu gynė ir pareiškėjos teises ir teisėtus interesus bei turėjo teisę užbaigti bylą taikos sutartimi, juolab, teismo patvirtintos taikos sutarties 2.6 p. ieškovas garantavo, kad turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 sudarytą taikos sutartį. Ieškovo sutuoktinės dalyvavimas procese ir sutikimas sudaryti taikos sutartį nebuvo būtinas, todėl apeliantės argumentai dėl jos teisių pažeidimų yra nepagrįsti.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad taikos sutarties nuostatos pažeidė apeliantės, kaip nekilnojamojo turto bendraturtės teises ir teisėtus interesus, nes laiptai buvo pastatyti sutuoktiniams priklausančios patalpos dalyje, už naudojimąsi laiptais neatlyginta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties 2.1 p., 2.1.1 p. ieškovės sutuoktinis atsisakė pretenzijų, įskaitant dėl savininkų statybos darbų pastogės patalpose ir pastato bendro naudojimo patalpose faktiškai atliktų iki taikos sutarties pasirašymo, taip pat dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. balandžio 3 d. rašytinio pritarimo statinio projektui. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantės nurodyti laiptai į palėpę buvo pastatyti dar iki ieškovo bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavimo, nes laiptų įrengimui buvo pritarta 2013 m. namo bendraturčių balsų dauguma, laiptai įrengti pagal statinio projektą, kuriam pritarė Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. balandžio 3 d. Pagal taikos sutarties nuostatas pastogės patalpoje pakeistos perdangos konstrukcijos į gelžbetoninę, sutuoktinių patalpos aukštis padidėjo 6 cm, sumontuotos inžinerinės sistemos iš sutuoktiniams priskirtų dūmtraukių ir vėdinimo kanalų, perdažytos bendrojo naudojimo patalpos, sumokėta 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija, todėl, priešingai nei nurodė apeliantė, sutuoktiniai gavo akivaizdžios naudos iš taikos sutarties patvirtinimo ir įvykdymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl servituto laiptams į palėpę per pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančios patalpos dalį, kurių kita dalis priklauso dar kitiems asmenims, nustatymo, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos (CPK 312 str., 338 str.).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai, teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Vadinasi, siekiant pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ne tik procesinės prielaidos, bet ir materialieji teisiniai pagrindai. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokio konkretaus siekiamo rezultato tuo atveju, jei bylos procesas būtų atnaujintas. Apeliantė taip pat nenurodė, kad atsakovai taikos sutarties būtų neįvykdę, todėl tokia apeliantės neargumentuota pozicija dėl siekiamo rezultato akivaizdžiai neatitinka proceso atnaujinimo instituto taikymo tikslų, t. y. apginti bylos nagrinėjime nedalyvavusio asmens galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl viešojo intereso ar kitų namo bendraturčių (viena patalpa priklauso sutuoktiniams ir kitiems asmenims po ½ dalį) pažeidimo yra nepagrįsti. CPK 5 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Apeliantė ne tik nepatenka į CPK 5 str. 3 d. nurodytą viešąjį interesą galinčių ginti subjektų ratą, bet ir taikos sutartimi, kurią sudarė apeliantės sutuoktinis jos ir savo interesais, ieškovas atsisakė nuo reikalavimo ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. pritarimą statinio projektui. Vadinasi, apeliantės argumentai dėl galimai neteisėtos statybos iš esmės yra pagrįstos prielaidomis ir siekiu iš naujo išspręsti taikiu būdu jau išspręstą ginčą, įvertinti statybos ir atliktų veiksmų teisėtumą, nors taikos sutartimi apeliantės sutuoktinis, atstovaudamas save ir sutuoktinę, dėl su bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktine priklausančio nekilnojamojo turto gynimo, laisva valia sutiko užbaigti ginčą taikiai, siekiant gauti naudą, kurią ir gavo, iš esmės atsisakydamas savo reikalavimų.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi, nes atnaujinus procesą įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti taikos sutartį užbaigtoje byloje, atsirastų teisinis neapibrėžtumas. Nagrinėjamu atveju apeliantei apie bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, neabejotinai turėjo būti žinoma nuo pat jos inicijavimo, todėl, net nežinant apeliantės siekiamo konkretaus tikslo, taikiai išspręsto ginčo sprendimas iš naujo taptų neapibrėžtas, o tai pažeistų bylos dalyvių teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą, įsiteisėjusio teismų procesinio sprendimo privalomumą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.92 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 42 str., 140 str., 178 str., 179 str. 3 d., 330 str., 338 str., 366 str., 368 str., 370 str.).

20. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

22. Atsakovas R. K. patyrė 1 114,11 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose 8.16 p. nustatytą dydį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2021 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,80 Eur, maksimali atlygintina suma 581,92 Eur), todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, mažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį iki rekomenduojamo. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš pareiškėjos J. K. 581,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą atsakovo R. K. naudai.

23. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos J. K. 581,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo R. K. naudai.