- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eA2-2830-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43052-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Zeturija“, V. K., N. Č., R. N., R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Robertas Balika
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015, suinteresuoti asmenys – G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Zeturija“, V. K., N. Č., R. N., R. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. teismui sprendimu nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių pareigų.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo, statybos darbų sustabdymo ir pripažinimo neteisėtais, neteisėtų statybos darbų padarinių pašalinimo. Byloje buvo kilęs ginčas dėl virš ieškovo įsigytų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), esančių pastogės patalpų vykdomų statybos darbų teisėtumo ir žalos Patalpoms padarymo. 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi byla nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
Pareiškėja pažymėjo, kad nuo pat Patalpų įsigijimo iki šiol yra Patalpų bendraturtė, todėl ji turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, teismas nusprendė dėl pareiškėjos, kuri nebuvo įtraukta į bylą, teisių ir pareigų. Iš nutarties turinio matyti, kad taikos sutarties sąlygos turi tiesioginės įtakos Patalpoms, o jų savininkas įgyja ir tam tikrų teisių ir tuo pačiu prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be to, taikos sutartimi buvo išspręsti tiek pastogėje atliktų statybos darbų teisėtumo, tiek jais Patalpoms daromos žalos ar atsiradusių ribojimų jomis naudotis klausimai.
Pažymėjo, kad pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kai jos įgaliotas atstovas advokatas Robertas Balika susipažino su kitos civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 (apie šią bylą pareiškėja sužinojo iš Patalpų kaimynų) medžiaga, iš kurios jai tapo žinoma ir apie bylą Nr. 2-4628-566/2015, apie kurią jos nei ieškovas, nei kiti asmenys neinformavo. Taikos sutartis nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, todėl pareiškėja iki tol, kol nesusipažino (per atstovą) su minėtos bylos Nr. e2-1573-545/2017 medžiaga, net nežinojo apie bylą, taikos sutartį ir nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. K., V. K., N. Č. ir R. N. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos prašymą atmesti, skirti jai baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo atnaujinti civilinę bylą pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 konstatuota, kad atsakovai V. K., R. K., Z. V. ir N. Č. tinkamai įvykdė taikos sutartį. Pažymėjo, kad G. K. kreipėsi į teismą, gindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl laikytina, kad jis byloje atstovavo abiejų sutuoktinių interesus. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad ji turėjo būti traukiama trečiuoju asmeniu į bylą, taip pat šiuo pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą. Suinteresuotų asmenų teigimu, neabejotina, kad pareiškėjai J. K. apie jos vyro pareikštą ieškinį byloje Nr. 2-4628- 566/2015 buvo žinoma, kadangi ji su vyru nėra išsituokusi, gyvena kartu, butas (duomenys neskelbtini), jiems priklauso jungtinės nuosavybės teise. Taikos sutarties 2.6 punktu G. K. garantavo, kad turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir vykdyti taikos sutarti. Po taikos sutarties pasirašymo atsakovai, vykdydami taikos sutartį, dalį darbų vykdė ir J. K. bei G. K. priklausančiame bute, ne kartą turėjo į jį patekti (tai patvirtina taikos sutarties 1.3–1.4 punktai). Iš pareiškėjos nėra buvę jokių klausimų, kodėl ir kokiu pagrindu jos bute vykdomi darbai.
Pažymėjo, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo žinoma apie 2015 m. balandžio 3 d. Savivaldybės rašytinį pritarimą dar 2015 metais, savo teises jie yra įgyvendinę ir apgynę bei pripažinę šio rašytinio pritarimo teisėtumą. Pareiškėja ir sutuoktinis taikos sutartimi yra sutikę su tuo, kad palėpėje gali būti butai, atsisakė pretenzijų dėl jų butui tariamai daromos žalos, mainais už tai gavo taikos sutartyje numatytas lėšas ir jų nuosavybę pagerinusius darbus.
Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, atnaujinti bylos, kai taikos sutartis jau yra realiai įvykdyta, neįmanoma, nes nebeįmanoma pagal ją grąžinti atsakovų atliktų darbų. Susidarytų situacija, kad ieškovas ir pareiškėja nepagrįstai būtų gavę taikos sutartimi sulygtus darbus, pasididinę savo patalpų aukštį ir tūrį. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų priimta kitoks procesinis teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių pareiškimo pateikimo terminą. Pareiškėja su vyru nėra išsituokusi, todėl neįmanoma, kad ji nežinojo apie vyro pareikštą ieškinį. 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra įvykdyta dar 2016 metais. Pagal ją dalį darbų atsakovai atliko J. K. ir G. K. priklausančiame bute. Pareiškėja per visus tuos keturis metus nėra reiškusi atsakovams nuostabos, pretenzijų ar klausimų, kodėl buvo atliekami darbai, neprašė jų sustabdyti, todėl tai tik patvirtina, kad jai apie šią bylą ir taikos sutartį buvo žinoma. Pareiškėjos sutuoktinis buvo pateikęs net šešis ieškinius, kuriais bandė iš atsakovų prisiteisti netesybas pagal taikos sutartį. Sunku patikėti, kad pareiškėja per visus tuos metus nežinojo apie savo vyro iš šios taikos sutarties inicijuojamas bylas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo pagrįstumą spręsti atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką. Nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti civilinį procesą byloje. Pažymėjo, kad pareiškėja, būdama ieškovo sutuoktinė bei patalpų bendraturtė, turėjo žinoti apie vykstantį bylos procesą ir galėjo pasinaudoti teise būti įtrauktai į civilinės bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė prašymą patenkinti. Nurodė, kad aplinkybė, jog į teismą kreipėsi tik vienas sutuoktinis, reiškia tik abiejų sutuoktinių sutikimo prezumpciją, tačiau ši, kaip ir kitos teisinės prezumpcijos, yra nuginčijamos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų informuota ir/ar žinojusi apie civilinę bylą. Pareiškėja neturėjo galimybės anksčiau, t. y. kol civilinė byla dar nebuvo užbaigta, paneigti minėtos prezumpcijos. Atsakovų teiginys, jog neva pareiškėjai buvo žinoma apie ieškinį yra grindžiamas spėliojimais ir prielaidomis. Pažymėjo, kad taikos sutartimi pareiškėjai galimai buvo sukurtos pareigos, susijusios su daiktinėmis teisėmis į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, jog tokiai sutarčiai sudaryti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 4 dalį reikalinga abiejų sutuoktinių valia ir minėta prezumpcija nebetaikoma. Taikos sutartis negalėjo būti sudaryta jos neįtraukus į civilinę bylą, pareiškėja nebūtų sutikusi, kad per jai nuosavybes teisę priklausančias patalpas eitų laiptai ar būtų įrengtos inžinerinės sistemos, nenustačius servitutų ar kitokiu būdu neišsprendus kompensavimo už naudojimosi svetimu turtu mechanizmo ir pan.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. K., V. K., N. Č. ir R. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašė: 1) panaikinti UAB „Zeturija“ vardu 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150403-00334; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti ieškinyje nurodytus neteisėtos statybos padarinius; 3) įpareigoti atsakovą po neteisėtos statybos pašalinimo darbų, vykdant pastogės pritaikymo bei įrengimo darbus, statybos projektus privalomai derinti su ieškovu, gaunant ieškovo, kaip pastato bendrasavininko, sutikimą su siūlomu projektu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.
Pareiškėja J. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjos) materialiųjų teisių ar pareigų). Pareiškėjos teigimu, šuo atveju 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėja nurodė, kad byloje buvo kilęs ginčas dėl virš G. K. ir pareiškėjos įsigytų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), esančių pastogės patalpų vykdomų statybos darbų teisėtumo ir žalos pareiškėjos patalpoms padarymo. Nuo pat Patalpų įsigijimo iki šiol pareiškėja yra Patalpų bendraturtė.
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kai jos įgaliotas atstovas advokatas Robertas Balika susipažino su kitos civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 (apie šią bylą pareiškėja sužinojo iš Patalpų kaimynų) medžiaga, iš kurios jai tapo žinoma ir apie bylą Nr. 2-4628-566/2015, apie kurią jos nei ieškovas, nei kiti asmenys neinformavo. Taikos sutartis nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, todėl, pareiškėjos teigimu, iki tol, kol ji nesusipažino (per atstovą) su minėtos bylos Nr. e2-1573-545/2017 medžiaga, nežinojo apie bylą Nr. 2-4628-566/2015, taikos sutartį ir nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjos prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, G. K. gynė ir jos teises bei teisėtus interesus, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad patalpa su bendro naudojimo patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini), pareiškėjai J. K. ir G. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad ji ginčo laikotarpiu su savo sutuoktiniu būtų išsituokusi, gyvenusi skyrium ir nebūtų vedusi bendro ūkio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priimta dar 2015 m. lapkričio 18 d., įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 1 d. Po taikos sutarties patvirtinimo G. K. teismuose iniciavo ne vieną procesą dėl taikos sutarties netinkamo vykdymo ir netesybų priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai didžiąją numatytų darbų dalį yra atlikę taikos sutartimi nustatytais terminais, dalis darbų buvo atlikti praleidus sutartus terminus. Iš nurodytos bylos matyti, kad darbai pagal taikos buvo atlikti 2016 metais. Atlikti darbai (Pastogės patalpoje pakeistos perdangos konstrukcijos į gelžbetoninę, pareiškėjos ir G. K. patalpos aukštis padidėjo 6 cm, sumontuotos visos inžinierinės sistemos iš G. K. ir pareiškėjai priskirtų dūmtraukių ir vėdinimo kanalų ir kiti) yra akivaizdūs, todėl pareiškėja, būdama Patalpos savininkė, negalėjo jų nepamatyti.
Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja – G. K. sutuoktinė, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 metais. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Pareiškėja termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinti neprašė, teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Suinteresuoti asmenys R. K., V. K., N. Č. ir R. N. prašė skirti pareiškėjai baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo atnaujinti civilinę bylą pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo išsamiai motyvavo, nurodė tiek teisinius, tiek faktinius argumentus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Vien tai, kad pareiškimas buvo atmestas, teismui konstatavus termino jam pareikšti praleidimą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodytų motyvų pagrindu suinteresuotų asmenų prašymas dėl baudos pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjos suinteresuoto asmens R. K. naudai priteistinos išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė įrodymus, kad patyrė 948,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (aptariamu atveju – 1 454,80 Eur).
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, 0,4 dydžio koeficientas, todėl už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą priteistinas užmokestis negalėtų viršyti 581,92 Eur (1 454,80 Eur x 0,4). Tokiu atveju už nurodytą atsiliepimą suinteresuotam asmeniui R. K. priteistina suma mažintina iki maksimalios 581,92 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365, 370-371 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015.
Atmesti suinteresuotų asmenų R. K., V. K., N. Č. ir R. N. prašymą skirti pareiškėjai baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo atnaujinti civilinę bylą pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Priteisti iš pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.