- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-651-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01530-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- R. N., V. K., R. K., N. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-521-762/2020 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. N., V. K., R. K., N. Č. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų R. N., V. K., R. K., N. Č. 37 000 Eur netesybas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šį reikalavimą kildino iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 sudarytos taikos sutarties. Nurodė, kad taikos sutarties 1.5 punkte sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu savininkai (atsakovai) pradelsia terminus tinkamai atlikti taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.5 punktuose numatytus darbus ar bet kurią jų dalį, kurie priskiriami savininkams, taip pat taikos sutarties 2.4.1 punkte nurodytą prievolę, savininkai įsipareigoja sumokėti ieškovui 100 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pažeidimą atskirai, už kiekvieną prievolės įvykdymo vėlavimo dieną. Nurodė, kad atsakovai taikos sutarties nėra pilnai įvykdę ir netesybas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2019-05-26 iki 2019-11-26.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, yra konstatavęs, kad 2015-11-18 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1.1.2, 1.1.4 ir 1.1.5 punktai yra tinkamai įvykdyti, tačiau pradelsus taikos sutartyje numatytą terminą, iš jų priteistos netesybos. Nurodė, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau ieškovas dėl netesybų priteisimo už skirtingus laikotarpius kreipiasi į teismą jau šeštą kartą, pareikšdamas identišką ieškinį, dėl tos pačios taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų tariamo pažeidimo, prašydamas netesybų už skirtingus laikotarpius. Prašė ieškinį atmesti ir ieškovui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos skiriant atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020-03-10 atsakovai teismui pateikė prašymą civilinę bylą nutraukti, nurodydami, kad ginčas yra išspręstas įsiteisėju teismo sprendimu bei priteisti iš ieškovo atsakovės N. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-14 nutartimi atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. prašymas dėl bylos nutraukimo tenkintas, civilinė byla Nr. e2-521-762/2020 dėl netesybų priteisimo nutraukta, ieškovui G. K. paskirta 4 000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos, t. y., 2 000 Eur lygiomis dalimis skiriant atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. naudai. Iš ieškovo G. K. priteista 2 362,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. Č. naudai bei 5,70 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas G. K. reiškė ne vieną ieškinį atsakovams, reikalaudamas priteisti netesybas už skirtingus laikotarpius dėl teismo 2015-11-18 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų vykdymo (nevykdymo). Nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2016-11-24 gautame ieškovo ieškinyje buvo prašoma solidariai iš atsakovų priteisti 54 500 Eur netesybų dėl taikos sutartyje nustatytų terminų darbams atlikti uždelsimo laikotarpiu nuo 2016-02-10 iki 2016-10-18 (civilinė byla Nr. e2-40-431/2018). Minėtas teismas 2018-01-29 priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K., N. Č. ir ieškovui solidariai iš atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. priteisė 5 200 Eur netesybų pagal sutartį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodė, kad minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad šalių sudarytos taikos sutarties 1.1.2 punktas yra tinkamai įvykdytas 2016-05-23, o taikos sutarties 1.1.5 punktas – 2016-06-20.
Šalies argumentai
6. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. K. su ieškiniais dėl netesybų priteisimo pagal tą pačią taikos sutartį, nurodydamas skirtingus netesybų priteisimo laikotarpius kreipėsi į teismą: 2017-05-08 dėl netesybų priteisimo už laikotarpį nuo 2016-11-08 iki 2017-05-08 (civilinė byla Nr. e2-292-1077/2019); 2017-11-09 dėl netesybų priteisimo už laikotarpį nuo 2017-05-09 iki 2017-11-09 (civilinė byla Nr. e2-206-466/2019); 2018-05-11 – už laikotarpį nuo 2017-11-10 iki 2018-05-10 (civilinė byla Nr. e2-665-541/2019). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-07 nutartimi civilinės bylos Nr. e2-665-541/2019 ir Nr. e2-292-1077/2019 sujungtos su civiline byla Nr. e2-206-466/2019, suteikiant bylai vieną numerį e2-206-466/2019, o 2019-11-07 nutartimi buvo tenkintas atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. patikslintas prašymas dėl bylos nutraukimo ir civilinė byla Nr. e2-206-466/2019 nutraukta. Minėtoje byloje teismas konstatavo, jog ieškovo teismui teikiami kone identiški ieškiniai, nes visuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų įvykdymo yra įvertintos ir išnagrinėtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimu bei darė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-70-803/2020, ieškovo G. K. atskirasis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-07 nutartis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-11 nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. e2-18278-534/2019 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams dėl netesybų priteisimo už laikotarpį nuo 2018-10-25 iki 2019-04-25 dėl teismo 2015-11-18 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1.1.2, 1.1.5 punktų pažeidimo tuo pagrindu, kad dėl ginčo dėl netesybų priteisimo tarp tų pačių šalių pagal tos pačios teismo patvirtintos taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktus yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02180-2016-5). Vilniaus apygardos teismo 2019-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1692-467/2019 minėta 2019-07-11 nutartis palikta nepakeista. Be to, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-11 bei 2019-11-25 nutartimis buvo atsisakyta priimti G. K. ieškinius dėl netesybų priteisimo už laikotarpį nuo 2019-05-04 iki 2019-11-04 (civilinė byla Nr. e2-39403-854/2019) ir nuo 2019-05-13 iki 2019-11-13 (civilinė byla Nr. e2-40630-1044/2019).
8. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje reiškiamo reikalavimo pobūdį bei ieškinio argumentus, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 jau yra konstatuota, kad teismo patvirtintos šalių taikos sutarties 1.1.2, 1.1.5 punktai yra įvykdyti, teismas sprendė ieškovo reikalavimą tuo pačiu pagrindu priteisti iš atsakovų netesybas už laikotarpį po taikos sutarties įvykdymo, esant tapačiu. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-10-24 nutartyje apeliacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog ieškovo teikiama taikos sutarties pažeidimų detalesnė interpretacija nepaneigia ieškinių tapatumo, šie klausimai negali būti nagrinėjami naujoje byloje, nes tai reikštų įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimo revizavimą. Atmetė ieškovo argumentas, kad ieškiniuose reikalaujamos netesybos už skirtingus laikotarpius paneigia ieškinių tapatumą. Analogiškos išvados buvo padarytos ir Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutartyje, kurioje nurodyta, kad ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais išspręstus klausimus. Be to, reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą sprendė esant pagrindui civilinę bylą nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
9. Teismas darė išvadą, kad teismai ieškovui buvo nurodę, kad jo reiškiami ieškiniai yra tapatūs, dėl ko bylos nutraukiamos arba ieškinius atsisakoma priimti, todėl tolimesni tapataus ieškinio pareiškimai laikytini nesąžiningais ir toks ieškovo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teise. Nurodė, kad tokie ieškovo veiksmai lėmė civilinių bylų iškėlimą ir tik išaiškėjus, kad pareikštas tapatus ieškinys, pavyko išvengti sunkesnių padarinių, t. y., nepagrįsto galimo ieškinio tenkinimo ir vėlesnio skolos išieškojimo vykdymo, kas lemtų turtinę žalą atsakovams. Konstatavo, jog siekiant neleisti ieškovui piktnaudžiauti teise, t. y., nesąžiningai reikšti nepagrįstus ieškinius, ieškovui būtina skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-14 nutartį.
11. Nurodo, kad lyginant ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 bei kitose skundžiamoje nutartyje nurodytose civilinėse bylose, su ieškiniu, pareikštu šioje civilinėje byloje, skiriasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties pažeidimai, už kuriuos jis prašo priteisti netesybas, t.y., skiriasi faktinis ieškinių pagrindas. Teigia, kad ieškinys šioje civilinėje byloje yra grindžiamas tuo, kad: siena sumūryta iš keraminių plytų, nors taikos sutartyje numatytos silikatinės plytos; sienos apatinėje dalyje yra pravestas/įmontuotas vamzdis/žarna; įrengtos ne IPE 80 ir ne IPE 160, bet IPE 220 tipo profiliuotės; apatinė perdangą laikančios sienos sija nėra įleista 5 cm vienoje pusėje; po sijomis įrengti sutartyje nenumatyti betono intarpai; laiptinės kampe pravestas vandentiekio vamzdis, ko nėra numatyta taikos sutartyje; laiptinės grindyse išgręžta skylė. Minėti taikos sutarties pažeidimai nebuvo nurodyta nei viename kitame anksčiau pareikštame ieškinyje ir jie nebuvo analizuojami kitose civilinėse bylose. Aplinkybės, susijusios su šiais taikos sutarties pažeidimais jam tapo žinomos tik po to, kai teismo ekspertas T. M. apžiūrėjo patalpas ir parengė ataskaitą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas galimai neįvertino pareikšto ieškinio faktinio pagrindo ir nepagrįstai vadovavosi tik atsakovų nurodomais argumentais dėl ieškinių tapatumo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nesutinka su teismo sprendimu skirti baudą. Nurodo turintis procesinę teisę savo pasirinkimu pareikšti ieškinį ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą, taip pat niekada nesiekęs suklaidinti teismo, o teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodęs prieš tai nagrinėtas civilines bylas ir argumentus, kodėl anksčiau nagrinėtos bylos nėra tapačios šiai civilinei bylai. Tvirtina, kad nieko nenuslėpė nuo teismo ir neturėjo tokio ketinimo, todėl bauda jam paskirta nepagrįstai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. N., V. K., R. K., N. Č. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą, nes ginčas jau yra išspręstas įsiteisėju teismo sprendimu, o situacija, kai dėl to paties ginčo, būtų priimti keli skirtingi teismo sprendimai, yra negalima. Teigia, kad ieškovas sąmoningai ignoruoja Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-21 nutartyje nurodytus motyvus bei padarytas išvadas, teigdamas, kad yra pažeisti taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai.
15. Mano, kad ieškovas teikia melagingą informaciją, nurodydamas, kad byloje nurodyti taikos sutarties pažeidimai yra visiškai nauji ir jie nebuvo analizuojami kitose civilinėse bylose, kurios buvo pradėtos pagal jo ieškinius. Teigia, kad pateikiami keli nauji, patikslinti tariami darbų trūkumai, nepaneigia ieškinių tapatumo, nes ieškovas nenurodo jokių naujų esminių faktų, kurių negalėjo nurodyti pirmajame ieškinyje.
Šalies argumentai
16. Nurodo, kad ieškovui pagrįstai paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes po Vilniaus apygardos teismo bylos baigties (Nr. e2-40-431/2018) yra pateikęs jiems net septynis identiškus ieškinius, kurie skiriasi tik tuo, kad netesybų prašoma už skirtingus laikotarpius. Tvirtina, kad ieškovas melagingai nurodo, jog nesiekia suklaidinti teismo, nes pirmame ieškinyje visiškai nėra kalbama nei apie Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimą, nei apie Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-21 nutartį, nei apie kitas civilines bylas, kuriose buvo nagrinėjami iš esmės analogiški jo reikalavimai, kas patvirtina, kad ieškovas siekė nuslėpti, nutylėti informaciją, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs jo iškeltą klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Be to, ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir siekį suklaidinti teismą, patvirtinta ir tai, kad ieškovas du kartus, t. y., 2019-11-11 ir 2019-11-13, teikė ieškinį atsakovams dėl 37 000 Eur netesybų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Minėtam teismui 2019-11-11 ir 2019-11-25 nutartimis atsisakius priimti ieškinį, 2019-11-26 analogišką ieškinį pateikė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams. Pažymi, kad bendra visų ieškovo reiškiamų reikalavimų dėl netesybų priteisimo suma siekia apie 200 000 Eur, nors ieškovo nurodoma trūkumų šalinimo vertė buvo siekusi vos apie 1 000 Eur. Mano, kad ieškovas savo teisę į teisminę gynyba naudoja siekdamas kenkti jiems arba pasipelnyti, bet ne savo pažeistoms teisėms apginti. Nurodo, kad dėl ieškovo veiksmų jie patiria nepatogumus, išgyvenimus, gyvena nuolatinėje baimėje, nes ginčas su ieškovu tęsiasi jau 5 metus, o dėl teikiamų tapačių ieškinių, patiria papildomas išlaidas advokato pagalbai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo G. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nutraukta civilinė byla pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams dėl netesybų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Vertinant atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad CPK 18 straipsnio nuostatos numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y., tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).
21. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y., teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-290/2010; Nr. 3K-3-362/2010; Nr. 3K-3-300-421/2015 ir kt.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013). CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, o taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, kai asmuo, manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti jį peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-647/2013; Nr. 3K-3-393/2014).
22. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), ex officio turi išsiaiškinti ir konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tačiau jeigu ši aplinkybė nustatoma jau po ieškinio priėmimo, iškelta civilinė byla nutraukiama taikant CPK 293 straipsnio 3 punkto normą ir šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje pareikštas ieškovo G. K. ieškinys pagal du požymius yra tapatus anksčiau Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. e2A-55-186/2019) pareikštam ieškovo ieškiniui, t. y., ginčas kilęs tarp tų pačių šalių ir ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl netesybų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktus priteisimo). Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas nėra tapatus ginčui, kuris išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 bei nagrinėtiems kitose teismo nurodytose civilinėse bylose, nes skiriasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties pažeidimai, už kuriuos jis prašo priteisti netesybas, t.y., skiriasi faktinis ieškinių pagrindas.
24. Nustatyta, kad ieškovas G. K. pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovų 37 000 Eur netesybas už minėtos taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų neįvykdymą. Šį reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybėmis, jog: 1) taikos sutarties 1.1.2. punkte numatyta perdangą laikanti siena iki šiol neįrengta taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2, tai yra neįrengtas metalinis kampuotis, sutvirtinantis apatinę horizontalią metalinę siją ir vertikalias IPE profiliuotes; įrengtos ne IPE 80 ir ne IPE 160, bet IPE 220 tipo profiliuotės; apatinė perdangą laikančios sienos sija nėra įleista 5 cm vienoje pusėje; po sijomis įrengti sutartyje nenumatyti betono intarpai; siena sumūryta iš keraminių plytų, nors taikos sutartyje numatytos silikatinės plytos; dalis sienos nėra sumūryta iš plytų, bet iš įvairių statybinių atliekų, t. y., paliktas senas mūras, o likusioje dalyje naujas mūras yra netvarkingas; sienos apatinėje dalyje yra pravestas/ įmontuotas vamzdis/žarna; 2) taikos sutarties 1.1.5. punktas neįvykdytas, nes laiptinės sienos nėra perdažytos esama spalva; sienose nuardytas sienų tinkas ir atidengtas senas mūras; laiptinės kampe pravestas vandentiekio vamzdis, ko nėra numatyta taikos sutartyje; grindyse išgręžta skylė. Tai yra, nurodo atliktų darbų trūkumus, kurie, apelianto teigimu, civilinės bylos Nr. e2-40-431/2018 nagrinėjimo metu nebuvo žinomi bei kurie leidžia spręsti, kad minėti taikos sutarties punktai nėra įvykdyti, kas, atitinkamai, sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovų priteisti taikos sutarties 1.5 punkte numatytas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Litekos duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių tęsiasi jau eilę metų bei dėl jo buvo priimta visa eilė teismų procesinių sprendimų, kurie itin išsamiai aptarti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje ir jų apeliacinės instancijos teismas iš esmės nekartoja. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ieškovo G. K. ieškinys atsakovams buvo tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovų 5 200 Eur netesybų pagal taikos sutartį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Būtent šiuo teismo sprendimu buvo analizuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties, įsiteisėjusios 2015-12-01, 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose nurodytų darbų (ne) vykdymas bei konstatuota, kad taikos sutarties 1.1.2. punktas yra tinkamai įvykdytas 2016-05-03, o taikos sutarties 1.1.5. punktas – 2016-06-20. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-21 nutarties turinio, šios bylos nagrinėjimo metu teismas sprendė taikos sutarties 1.1.2 punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), tinkamo įrengimo klausimus, nes G. K. teigimu, šie darbai buvo atlikti su trūkumais, tai yra, neįrengtas metalinis kampuotis, sutvirtinantis apatinę horizontalią metalinę siją ir vertikalias IPE profiliuotes; įrengtos ne IPE 80, o IPE 160 tipo profiliuotės; dalis sienos nėra naujai sumūryta, t. y., paliktas senas mūras, buvęs iki taikos sutarties sudarymo, nors pagal brėžinius turi būti naujas plytų mūras, likusioje dalyje naujas mūras yra netvarkingas; po siena esanti dalis yra sudaryta iš neaiškių medžiagų, nors pagal taikos sutartį toje vietoje turi būti akmens vata ir medinė sija bei įvertinęs tiek byloje surinktus įrodymus, tiek atliktos ekspertizės išvadas konstatavo, jog laikančios metalinės sijos buvo tinkamai įrengtos, kad aptariamu atveju nebuvo būtina įrengti metalinį kampuotį, kad plytų mūras atitinka taikos sutarties sąlygas, tai yra, jog taikos sutarties 1.1.2 punkte numatyti darbai buvo atlikti tinkamai 2016-05-23. Tuo tarpu taikos sutarties 1.1.5 punkto neįvykdymą G. K. grindė aplinkybėmis, jog atsakovai neperdažė laiptinės sienos esama spalva; be jo sutikimo jo buto laiptinėje savavališkai atliko taikos sutartyje nenumatytus darbus – nuardė sienų tinką ir atidengė seną mūrą, grubiai nušlifavo tinką, paliekant įdubimus, nors prieš tai sienos buvo lygios. Minėtai teismų sprendimais buvo konstatuota, jog taikos sutarties 1.1.5 punktu prisiimtus įsipareigojimus atsakovai įvykdė 2016-06-20.
26. Iš minėtų duomenų akivaizdu, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžiamas tapačiais šalių sudarytos taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimais, kurių tinkamas įvykdymas, priešingai apelianto teiginiams, buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, kas kartu leidžia konstatuoti, jog šioje byloje buvo išspręstas ir šalių ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-18 nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų įvykdymo bei šis sprendimas nagrinėjamoje byloje turi res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi, ieškovo G. K. ieškinio nagrinėjimas šiuo atveju reikštu jau priimto bei įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 revizavimą, o ne naujo ginčo išsprendimą. Aplinkybė, jog apeliantas naujai pareikštame ieškinyje nurodė kelis naujus darbų trūkumus – naujus taikos sutarties 1.1.2. bei 1.1.5 punktų pažeidimus, išvados apie ieškinių tapatumą nepaneigia, nes, kaip ir minėta, pats taikos sutarties atitinkamų sąlygų tinkamo įvykdymo klausimas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-01-29 sprendimu. Tuo labiau, kad kaip pagrįstai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).
27. Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir pagrįstai nutraukė bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Ta aplinkybė, kad, apelianto teigimu, taikos sutarties pažeidimai paaiškėjo tik ekspertui T. M. apžiūrėjus patalpą, negalima daryti išvados, kad esant įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams, kuriais konstatuotas taikos sutarties 1.1.2. bei 1.1.5 punktų įvykdymas, sudaro pagrindą reikšti tapatų ieškinį.
28. Apeliantas teigia, kad jam nepagrįstai paskirta ir bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes jis turi teisę pareikšti ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, taip pat niekada nesiekęs suklaidinti teismo.
29. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu.
30. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad ieškovas, įvertinus atsakovų gyvenamąsias vietas, turėjo procesinę teisę reikšti ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams bei ši jo teisė nėra kvestionuojama. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teikdamas ieškinį, ieškovas nutylėjo apie priimtus teismų sprendimus dėl nagrinėjamos taikos sutarties sąlygų vykdymo, o ieškinį grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 išduotu vykdomuoju raštu bei jame nurodytais, neįvykdytais taikos sutarties sąlygų punktais, kaip turinčiu prejudicinę galią. Toks ieškovo elgesys, įvertinus, jog analogiški ieškiniai buvo ne kartą reiškiami Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose bei ieškovui ne kartą buvo išaiškintos aplinkybės dėl negalimumo reikšti tapačius ieškinius, negali būti laikomas sąžiningu proceso dalyvio elgesiu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl baudos ieškovui skyrimo.
31. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamų klausimų kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Nustatyta, kad atsakovė N. Č., pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, patyrė 847 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius dydžius bei įvertinus, kad klausimas nėra sudėtingas ir į protingumo ir teisingumo principus daro išvadą esant pagrindui iš apelianto priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.