- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-70-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40838-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- R. N., V. K., R. K., N. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo G. K. ieškinys atsakovams Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. dėl 36 400,00 Eur netesybų priteisimo. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo G. K. ieškinys atsakovams Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. dėl 37 000,00 Eur netesybų priteisimo. 2018 m. gegužės 11 d. gautas ieškovo G. K. ieškinys atsakovams Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. dėl 36 400,00 Eur netesybų priteisimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nuspręsta civilines bylas Nr. e2-665-541/2019 ir Nr. e2-292-1077/2019 sujungti su civiline byla Nr. e2-206-466/2019, suteikiant bylai vieną numerį – Nr. e2-206-466/2019.
3. 2019 m. liepos 24 d. buvo gautas atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2-206-466/2019 nutraukimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 p. tinkamo įvykdymo. Ieškovas kreipėsi į teismą teigdamas, kad atsakovai šiuose taikos sutarties punktuose nurodytus darbus atliko netinkamai. Remiantis tuo, ieškovas prašė teismo priteisti netesybas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 išsprendė šalių ginčą dėl taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimo ir netesybų priteisimo. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 1.1.2 punktas buvo įvykdytas tinkamai dar 2016 m. gegužės 23 d., o 1.1.5 punktas įvykdytas 2016 m. birželio 20 d., tačiau buvo pradelsti numatyti darbų atlikimo terminai, todėl ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų solidariai 5200,00 Eur netesybų pagal taikos sutartį. Šiuo sprendimu buvo galutinai išspręstas ginčas dėl taikos sutarties įvykdymo. Minėtą teismo sprendimą atsakovai įvykdė ir apmokėjo ieškovui netesybas. Šiuo atveju ieškovo teismui teikiami kone identiški ieškiniai laikytini nepagrįstais, kadangi visuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų įvykdymo yra įvertintos ir išnagrinėtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu. Taigi ieškovas neturi pagrindo pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniais ir prašyti netesybų priteisimo, tuo pačiu pagrindu – toliau įrodinėdamas, kad taikos sutartis neįvykdyta. Todėl mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-206-466/2019 turi būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
5. Ieškovas G. K. prašė atsakovų prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-206-466/2019 nutraukimo atmesti.
6. Ieškovas nurodė, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 išnagrinėto ginčo. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo teismo iš atsakovų priteisti netesybas už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties nevykdymą laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., ir nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, buvo sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo už taikos sutarties neįvykdymą už kitą konkretų laikotarpį – nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. spalio 18 d. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 109 800,00 Eur netesybų, o civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, buvo prašoma priteisti 54 500,00 Eur netesybų. Todėl akivaizdžiai skiriasi šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-40-431/2018 dalykas ir pagrindas. Atitinkamai, šios civilinės bylos nėra tapačios, o atsakovų teiginiai apie tariamą aptariamų civilinių bylų tapatumą yra visiškai nepagrįsti.
7. Taip pat nurodė, kad atsakovų prašymo dėl bylos nutraukimo nepagrįstumą patvirtina pačių atsakovų pateikto prašymo turinys – atsakovai remiasi CPK 182 straipsnio 2 punktu, reglamentuojančiu sprendimo prejudicinę galią, ir kasacinio teismo praktika dėl minėtos teisės normos. Tai rodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 galėtų turėti nebent prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, t. y. teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą iš esmės, priimdamas sprendimą galėtų atsižvelgti į minėtus teismų procesinius sprendimus. Tačiau jokiu būdu tai nereiškia ginčų tapatumo.
8. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje 2019 m. birželio 28 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė naujus taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimus: perdangą laikančioje sienoje įrengtos ne IPE 80 ir ne IPE 160, bet IPE 220 tipo profiliuotės, siena sumūryta iš keraminių plytų, nors turėjo būti silikatinės plytos ir kt., bei pateikė šių pažeidimų padarymą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šie minimi taikos sutarties pažeidimai apskritai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas pasisakė tik dėl konkrečių ieškovo nurodytų taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkino atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. patikslintą prašymą dėl bylos nutraukimo, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-206-466/2019 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo, priteisė iš ieškovo G. K. atsakovei N. Č., 4 343,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 40,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
10. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019 nagrinėjami sujungti ieškiniai dėl netesybų priteisimo, grindžiami šalių sudarytos taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimais, kurie buvo nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime.
11. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovo teismui teikiami kone identiški ieškiniai, kadangi visuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų įvykdymo yra įvertintos ir išnagrinėtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu.
12. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimus dėl netesybų priteisimo dėl tų pačių taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimų, kurie jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime konstatuota, kad taikos sutarties 1.1.2 punktas yra tinkamai įvykdytas 2016 m. gegužės 3 d., o taikos sutarties 1.1.5 punktas – 2016 m. birželio 20 d., teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 dalį, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl atsakovų prašymas dėl civilinės bylos nutraukimo tenkintinas ir byla nutrauktina.
14. Teismo nuomone, būtent pagal ieškovo ieškinį/ieškinius buvo pradėta byla/bylos dėl netesybų priteisimo, dėl ieškovo ieškinio/ieškinių atsakovei teko samdytis atstovą advokatą ir patirti išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad pačios atsakovės netinkamas ar nesąžiningas elgesys sudarė pagrindą minėtoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovės N. Č. patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir buvo būtinos, todėl atsakovės N. Č. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintino iš dalies ir priteisė 4343,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti.
17. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. teismas nutraukė bylą nesant sąlygų CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymui. Lyginant ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, su ieškiniais, pareikštais šioje civilinėje byloje, skiriasi ne tik laikotarpiai, už kuriuos prašoma priteisti netesybas, ir prašomos priteisti sumos, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties pažeidimai, už kuriuos ieškovas prašo priteisti netesybas;
17.2. ieškovas pateikė naujus taikos sutarties 1.1.2. punkto pažeidimus patvirtinančius įrodymus, kuriuos teismas priėmė. Remiantis teismo eksperto T. M. parengta Atliktų darbų defektų fiksavimo ataskaita Nr. 190612, nustatyti tokie nauji taikos sutarties 1.1.2. punkto pažeidimai: i) perdangą laikančioje sienoje įrengtos ne IPE 80 ir ne IPE 160, bet IPE 220 tipo profiliuotės, ii) siena sumūryta iš keraminių plytų, nors turėjo būti silikatinės plytos, iii) apatinė perdangą laikančios sienos sija nėra įleista 5 cm vienoje pusėje; iv) po sijomis įrengti sutartyje nenumatyti betono intarpai; v) sienos apatinėje dalyje yra pravestas/ įmontuotas vamzdis/žarna. Šioje civilinėje byloje ieškovas remiasi taikos sutarties 1.1.2. punkto pažeidimais, kurie nebuvo nurodyti civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, ir kurių teismas minėtoje civilinėje byloje apskritai nenagrinėjo;
Žemesnės instancijos teismas
17.3. teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovo nurodytų argumentų, kurie patvirtina, kad civilinės bylos yra netapačios ir dėl to priėmė neteisėtą skundžiamą nutartį. Remiantis suformuluota teismų praktika, teismas neprivalo detaliai pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento, tačiau privalo pasisakyti dėl esminių argumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 492/2014). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas skundžiamoje nutartyje nepasisakant dėl esminių ieškovo argumentų, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
18. Atsakovai R. N., V. K., R. K. ir N. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 konstatavo, kad taikos sutarties 1.1.2. punktas yra tinkamai įvykdytas 2016 m. gegužės 23 d. dieną, o taikos sutarties 1.1.5. punktas yra tinkamai įvykdytas 2016 m. birželio 20 d. dieną. Taigi šiuo sprendimu buvo galutinai išspręstas ginčas dėl taikos sutarties tariamo pažeidimo. Atsakovai įvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir apmokėjo ieškovui priteistas sumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-55-186/2019 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 įsiteisėjo;
18.2. ieškovo teismui teikiami kone identiški ieškiniai yra visiškai nepagrįsti, kadangi visuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties 1.1.2 p. ir 1.1.5. p. įvykdymo yra įvertintos ir išnagrinėtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu. Taigi ieškovas neturi teisės pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniais ir prašyti netesybų priteisimo. Laikotarpis, už kurį prašoma netesybų, neturi jokios reikšmės ir neeliminuoja ieškinio tapatumo;
18.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-40-431/2018) yra nustatyti prejudiciniai faktai, kadangi visose bylose dalyvauja tie patys asmenys, ginčas yra kilęs dėl to paties dalyko – netesybų, tuo pačiu pagrindu, motyvuojant, kad taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai yra neįvykdyti. Taigi įsiteisėjęs sprendimas turi res judicata galią ir vėlesni teismui pateikti ieškiniai yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja civilinio proceso principams;
Šalies argumentai
18.4. ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi teikia teismui identiškus ieškinius (iš viso buvo pateikti 5 ieškiniai) Atsakovams dėl netesybų priteisimo (skiriasi tik tuo, kad netesybų prašoma už skirtingus laikotarpius), toliau įnirtingai įrodinėdamas, kad taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai neva nėra tinkamai įvykdyti, visiškai ignoruodamas kasacinio teismo praktiką, kad negalima kvestionuoti teismo priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kadangi teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią;
18.5. ieškovo pateikiami keli nauji tariami darbų trūkumai, nepaneigia ieškinių tapatumo, kadangi ieškovas nenurodo jokių naujų esminių faktų, kurių negalėjo nurodyti pirmajame ieškinyje. Nurodydamas kelis papildomus trūkumus tik bando sukurti iliuziją naujo ieškinio, bet esmė visų ieškinių yra ta pati – siekis priteisti netesybas dėl tų pačių taikos sutarties 1.1.2 punkto ir 1.1.5 punkto neva netinkamo įvykdymo. Tariami nauji ieškovo nurodomi Taikos sutarties 1.1.2 punkto trūkumai dėl profiliuočių, plytų, sijų, betono intarpų, vamzdžių taip pat buvo įvertinti teismo eksperto ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 (tai nėra nauji trūkumai, minimoje byloje jie buvo nurodyti ir įvertinti), padarant išvadą, kad taikos sutarties tiek 1.1.2 punktas, tiek 1.1.5 punktas yra įvykdyti. Taigi Vilniaus apygardos teismui, konstatavus, kad taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai yra tinkamai įvykdyti, įvertinus darbus kaip visumą, ieškovas neturi teisės iš naujo kvestionuoti taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5. punktu įvykdymo tinkamumo;
18.6. atsakovai, vykdydami Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nieko nelaukdami pervedė ieškovui sprendime priteistą netesybų sumą. Šiuo pagrindu atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad ginčas yra galutinai išspręstas ir dėl jo nebebus keliami jokie klausimai, nes sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas šalims. Tačiau ieškovas nesiliauja teikti ieškinius (c.b. e2-665-541/2019, e2-206-466/2019, e2-292- 1077/2019 bei e2-18278-534/2019) motyvuodamas tuo, kad Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai yra tariamai neįvykdyti ir reikalaudamas atskirais identiškais ieškiniais, netesybų priteisimo už skirtingus laikotarpius. Tokiu būdu ieškovas visiškai nepaiso įsiteisėjusio teismo sprendimo bei jo res judicata galios. Tokiais savo veiksmais Ieškovas pažeidžia civiliniame procese įtvirtintus principus, kadangi taip yra švaistomas tiek teismo, tiek ir šalių laikas, žmogiškieji ištekliai bei susidaro visiškai nereikalingos išlaidos, kurių būtų galima išvengti. Ieškovo tikslas, akivaizdu, nėra apginti savo pažeistas teises, bet ieškovas siekia gauti kuo didesnę piniginę naudą ir sukelti didelių nepatogumų ir rūpesčių atsakovams. Ieškovas, teikdamas ieškinius, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tokiais procesiniais veiksmais pažeidžia sąžiningumo, protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
20. Ieškovas neginčija, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-40- 431/2018, kurioje priimtas 2018 m. sausio 29 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių.
21. Ieškovo teigimu šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 išnagrinėtam ginčui, kadangi skirias šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-40-431/2018 dalykas ir pagrindas (netesybų suma, laikotarpiai).
22. Atskirajame skunde neneigiama, kad abiejose bylose ieškovo reikalavimai kildinami iš taikos sutarties 1.1.2 punkto ir 1.1.5 punkto netinkamo įvykdymo. Tačiau ieškovo nuomone, šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 išnagrinėtam ginčui, nes ieškovas nurodo kitus taikos sutarties 1.1.2. punkto pažeidimus – rangos darbų trūkumus, kurie nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, taip pat ieškovas prašo priteisti netesybas už taikos sutarties nevykdymą už skirtingus laikotarpius, todėl jo pareikštas ieškinys nėra tapatus.
23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „ZETURIJA“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl civilinių teisių gynimo, patvirtino 2015 m. spalio 30 d. šalių pasirašytą taikos sutartį.
24. Taikos sutarties 1.1.2. punkte šalys susitarė, kad atsakovai sutinka ir įsipareigoja sudaryti galimybę ieškovui pasididinti ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B). Ieškovas ir atsakovai susitarė, kad papildomai atsiradęs patalpos tūris priklausys ieškovui nuosavybės teise. Atsakovai įsipareigojo pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, įrengti perdangų konstrukcijas ir perdangą laikančią sieną taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B) ir brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: grindų detalė Det.1). Ieškovas ir atsakovai susitarė, jog atsižvelgiant į ieškovo patalpų grindų nelygumus, ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų didinamas aukštis skirtinguose taškuose faktiškai gali skirtis nuo pažymėto brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovas savo rizika ir sąskaita atlieka darbus, kuriais būtų realizuotas taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytas ieškovo tikslas – padidinti ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį (taikos sutarties 1.1.2.1 papunktis). Atsakovai įsipareigojo pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, perdangos konstrukcijas tinkamai įrengti ne vėliau kaip per 70 (septyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje panaikinimo (taikos sutarties 1.1.2.2 papunktis).
25. Taikos sutarties 1.1.5. punktu ir papunkčiais ieškovas ir atsakovai susitarė, jog buitinio nuotakyno vamzdis, atsakovų išvestas Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje, lieka faktinėje jo buvimo vietoje. Atsakovai įsipareigojo minėtą buitinio nuotakyno vamzdį įrengti pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pateiktą sprendinį, taip pat sutvarkyti Pastato bendro naudojimo patalpos, kur yra išvestas minėtas buitinio nuotakyno vamzdis, lubas pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: pjūvis E) pateiktą sprendinį, o taip pat užtaisyti skyles Ieškovų patalpų laiptinės sienose bei perdažyti sienas esama spalva. Atsakovai taip pat įsipareigojo Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje neišvesti kitų naujų vandentiekio ar buitinio nuotakyno tinklų. Atsakovai įsipareigoja taikos sutarties 1.1.5 punkte nurodytus darbus galutinai ir tinkamai atlikti ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje panaikinimo.
26. Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. e2-40-431/2018 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K., N. Č. dėl netesybų priteisimo, 2018 m. sausio 29 d. sprendime nurodyta, kad byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų laikančios metalinės sijos tinkamą įrengimą, metalinio kampuočio įrengimo būtinybės nebuvimą bei plytų mūro atitikimą patvirtintos Taikos sutarties sąlygoms. Todėl teismo vertimu, taikos sutarties 1.1.2. punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), įrengtos metalinės sijos IPE 160 ir IPE 80, naujas plytų mūras, akmens vatos užpildas buvo atlikti 2016 m. gegužės 23 d. Taip pat šiame sprendime teismas padarė išvadą, kad atsakovai įvykdė taikos sutarties 1.1.5.punktu prisiimtus įsipareigojimus 2016 m. birželio 20 d., numatytą terminą praleidę 112 dienų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikus nepakeistą.
27. Palyginus jau išnagrinėtoje byloje ieškovo nurodytų trūkumų pobūdį, bylą išnagrinėjusio teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir šioje byloje pareikštus reikalavimus, pripažintina, kad šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės tapatus, tapačiu taip pat pripažintinas ir reikalavimas priteisti netesybas dėl tapačių trūkumų, nežiūrint į tai, kad nurodomas kitoks netesybų skaičiavimo laikotarpis. Tiek pirmiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai išspręstas taikos sutarties 1.1.2. punkto įvykdymo klausimas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas jau konstatavo, kad taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktai įvykdyti. Teismai jau įvertino pagal taikos sutarties 1.1.2, 1.1.5 punktų atliktų darbų tinkamumą ir kokybę. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas D. K.. Ekspertizės metu buvo vertinti ne tik atskiri ieškovo nurodyti trūkumai, bet ir pagal taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktus numatyti darbai kaip darbų visuma bei jų atitikimas taikos sutarčiai. Ekspertas jokių trūkumų nenustatė.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais išspręstus klausimus. Kitaip tariant, ieškovas siekia pakartotinio įvertinimo dėl taikos sutarties 1.1.2. punkto netinkamo įvykdymo ir iš esmės siekia jau įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų revizavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, nors šie faktai jau yra įvertinti.
30. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad paaiškėjo nauji atliktų darbų trūkumai, dėl kurių taikos sutarties 1.1.2., 1.1.5. punktai laikytini pažeisti, ir kurie neva nebuvo nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 yra nepagrįsti, nes teismas vertino visų darbų kaip visumos tinkamumą ir atitikimą taikos sutarties 1.1.2, 1.1.5 punktams.
31. CPK 279 straipsnio 4 dalis kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip nustatytas draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus (pripažintus arba priešingai, nepripažintus) faktus bei teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Tokia pati yra ir fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti, kad ieškovas (apeliantas) naujai pateiktu ieškiniu iš esmės įrodinėja jau nustatytus faktus, tik siekia kitokio jų teisinio įvertinimo. Pažymėtina, kad toks apelianto tikslas yra teisiškai ydingas, nes, kaip jau minėta, siekiama iš naujo įvertinti jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ar paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią, kas pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis) ir draudimą kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio šioje byloje ir ieškinio, išnagrinėto Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, tapatumą (dėl šalių, dalyko ir pagrindo), pagrįstai šią civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punktu pagrindu nutraukė, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, todėl ieškovo argumentai, jog šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, yra visiškai nepagrįsti.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (320 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnis).
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
35. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai nurodo, kad ieškovas teikdamas ieškinius, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tokiais procesiniais veiksmais pažeidžia sąžiningumo, protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Ieškovo tikslas nėra apginti savo pažeistas teises, bet ieškovas siekia gauti kuo didesnę piniginę naudą ir sukelti didelių nepatogumų ir rūpesčių atsakovams.
36. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
37. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.
38. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinius neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo savo poziciją, kad jo teisės galimai buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog yra įsiteisėjęs 2018 m. sausio 29 d. teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius jokio tyčinio nesąžiningo elgesio, negali būti pagrindas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Apeliacinėje instancijoje gautas prašymas priteisti iš ieškovo G. K. atsakovės N. Č. naudai jos patirtas 931,71 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2S-70-803/2020.
40. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
41. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės advokatas bylos procese veikė aktyviai, pasisakydamas dėl ieškovo teiktų procesinių dokumentų, laiku parengė atsikirtimus, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl nesant objektyvių veiksnių, dėl kurių turėtų būti mažinamas atlyginimas už suteiktas teisines paslaugas, prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo G. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovės N. Č. naudai 931,71 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.