- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- eA2-37649-964/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30015-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Ieškovas
- V. B., I. R.
- Atsakovas
- UAB „Zeturija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. Č., R. K., A. S., S. L., R. M.
- Advokatai
- Robertas Balika
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir I. R. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. Č., R. K., A. S., A. S., S. L., R. M. dėl statybas leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir neteisėtų statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. B. ir I. R. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-04-03 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-150403-00334 statinio projektui – administracinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), 1B2p, neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimui į gyvenamąją, suformuojant keturis turtinius vienetus, neteisėtu; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-01-06 rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-160106-00020 šiam projektui (naujas pritarimas išduotas pasikeitus statytojui), įpareigoti statytojus UAB „Zeturija“ ir R. K. per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis ir atstatyti (atkurti) kultūros paveldo pastato dalį, kuri buvo sunaikinta statytojams UAB „Zeturija“ ir R. K. atlikus kapitalinio remonto darbus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesą. Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. buvo pasisakyta ir nuspręsta dėl pareiškėjos, kaip pastato bendrasavininkės, ir patalpų, esančių po palėpe, savininkės teisių ir pareigų. Šios aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo tik 2020-09-09, kuomet advokatas Robertas Balika susipažino su civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 medžiaga ir pateikė jai šią informaciją. Pats susipažinimas inicijuotas apie bylą sužinojus iš kaimynų. Ginčas negalėjo būti išspręstas neįtraukiant į bylą pareiškėjos, kuri yra pastato bendrasavininkė, trečiuoju asmeniu, nes keičiant palėpėje įrengiamų turtinių vienetų skaičių, keičiasi ir viso pastato, kuriame yra palėpė, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, atsiranda daugiau tokių objektų naudotojų, kas turi tiesioginės įtakos kitų pastate esančių patalpų savininkų, tokių kaip pareiškėja, teisėms ir pareigoms. Dėl to teisės aktai numato prievolę turėti kitų pastato bendrasavininkų sutikimą tokiems darbams atlikti. Į bylą buvo pateikti pastato savininkų sutikimai, apie kuriuos pareiškėjai nebuvo žinoma, tačiau buvo keliamas jų legalumo ir galimo suklastojimo klausimas. Išnagrinėjęs bylą neįtraukdamas pareiškėjos teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, tokių, kaip galėjimo naudotis pastatu ir patalpomis, galėjimo įgyvendinti savo kaip pastato bendrasavininkės teises bei galėjimo pasinaudoti teisės aktais pareiškėjai suteiktomis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjos J. K. prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neaišku, kokią konkrečiai įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms turėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, nes pareiškėja savo prašyme atnaujinti procesą nenurodė, kokias konkrečias jos turėtas teises ir / ar pareigas nustatė, pažeidė, pakeitė, panaikino ar kitaip paveikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių abipusiu susitarimu šioje civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant (jeigu procesas būtų atnaujintas) būtų kaip nors pakeista pareiškėjos teisinė padėtis – panaikintos kokios nors šiuo metu pareiškėjai minėta taikos sutartimi nustatytos teisės ir /ar pareigos. Kreipdamasi į teismą pareiškėja išvis nepateikė jokių įrodymų apie savo pasikeitusią (taikos sutartimi pakeistą) ir netenkinančią teisinę padėtį – ji nepatikslino, kaip būtent ir kokių bendro naudojimo objektų tvarka keičiasi rekonstruojant palėpę, kokiu būdu didesnis palėpės patalpų naudotojų skaičius daro įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pati pareiškėja pažymi, kad domėtis buvusia civiline byla nusprendė tik išgirdusi kaimynų kalbas apie nagrinėtą bylą, tačiau nedetalizavo, ar klausimą dėl savo galimo teisių pažeidimo, susijusio su tuo, kad dėl teismo nutartimi minėtoje civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties padaugėjo (padaugės) palėpės naudotojų ir dėl to galimai keisis (pasikeitė) kitų pastate esančių bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, bandė spręsti kokiu nors kitu būdu ir koks buvo tokio bandymo spręsti rezultatas, kokio galutinio bylos rezultato ji siekia, jeigu procesas būtų atnaujintas (panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartį, ją pakeisti, nagrinėti bylą iš naujo, vertinti kokius nors papildomus pareiškėjos turimus įrodymus ar pan.).
Atsiliepime į pareiškimą atsakovai N. Č. ir R. K. prašė pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, skirti pareiškėjai baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo pateikimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos skiriant atsakovams ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie bus priversti teikti atsiliepimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis G. K. dar 2014-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareiškęs ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl to paties 2015-04-03 rašytinio pritarimo panaikinimo, tačiau byla buvo nutraukta 2015-10-30 sudarius taikos sutartį, pagal kurią patalpų savininkai R. K., Z. V. ir N. Č. įsipareigojo ieškovo naudai atlikti taikos sutartyje numatytus darbus. Taigi pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo žinoma apie 2015-04-03 savivaldybės rašytinį pritarimą dar 2015 metais, o šio rašytinio pritarimo teisėtumą jie pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015. Po minėtos bylos pareiškėjos vyras G. K. dar kelis kartus reiškė ieškinius atsakovams dėl netesybų priteisimo, kol už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam buvo skirta 4 000 Eur bauda. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, kurioje prašoma atnaujinti procesą, jokių teisių ir pareigų pareiškėjai nesukūrė ir jos teisių nepažeidė. Jei pareiškėja įžvelgė statybą leidžiančių dokumentų ar jų pagrindu vykusių darbų neteisėtumą, savo teises galėjo ginti savarankiškai. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 ieškovai atsisakė ieškinio, o tam pareiškėjos sutikimas nėra reikalingas, todėl jos dalyvavimas byloje nebūtų užkirtęs kelio tokiam ieškovų veiksmui. Pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų manyti, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą būtų galima priimti kitokį procesinį sprendimą, nei priimtas, todėl reikalavimas vertintinas kaip visiškai nepagrįstas.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad 2017-01-31 nutartimi teismas iš esmės leido atsakovams suformuoti keturias atskiras patalpas ir taip palėpėje įrengti dviem unikaliomis patalpomis daugiau, nei galima pagal patalpų savininkų sutikimą. Taigi teismas iš esmės patvirtino, kad pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir pareiškėja, davė sutikimą tokių patalpų įrengimui, nors to nebuvo, dėl ko buvo pažeistos kitų pastato bendrasavininkų kartu su pareiškėja teisės bei neužtikrinta viešojo intereso apsauga. Nagrinėtos bylos metu nebuvo pateiktas joks pastato bendrasavininkų sutikimo originalus dokumentas, patvirtinantis, kad buvo laikomasi balsavimo procedūros ir toks sutikimas iš tikrųjų egzistavo. Pareiškėja apie tokį balsavimą nebuvo girdėjusi ir nebalsavo. Jai nebuvo suteikta galimybė pateikti jokių paaiškinimų, savarankiškų reikalavimų ar įrodymų, susijusių su ginčo dalyku ir įrodinėti su tuo susijusių aplinkybių, nors į bylą turėjo būti įtraukti visi pastato bendrasavininkai, aiškinantis, ar jie davė sutikimą, ar apskritai žinojo apie tokį sprendimą. 2017-01-31 nutartimi leidus atsakovams įsirengti dvi papildomas patalpas palėpėje buvo iš esmės pakeistos pastato eksploatavimo sąlygos, kas pažeidžia pastato bendrasavininkų kartu su pareiškėja interesus: šalia pastato esančioje automobilių parkavimo aikštelėje statomos papildomos transporto priemonės, kas sukelia nepatogumą kitiems pastato gyventojams, pastato infrastruktūrai tenka didesnė apkrova.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta aplinkybė, t.y., kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje taip pat išskirti konkretūs kriterijais, kuriais remiantis nustatoma, kad iš tiesų buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o būtent: pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Be to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, turi būti nustatyta ir tai, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-41-403/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. e2S-1986-560/2018).
Sprendžiant dėl galimybės atnaujinti procesą užbaigtoje byloje svarbu nustatyti, kaip joje išspręstas ginčas paveikia besikreipiančio asmens teises ir pareigas. Šiuo atveju taikos sutartimi ieškovai reikalavimų atsisakė, o atsakovai, išskyrus UAB „Zeturija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, patvirtino ieškovams, kad pastato apdailos darbus vykdys pagal rašytinius pritarimus ir griežtai laikysis galiojančių paveldosauginių reikalavimų bei atsižvelgiant į ypatingą pastato kaip kultūros paveldo vertybės statusą. Taigi byloje nebuvo nagrinėjamas iš esmės klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinių pritarimų dėl neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, kadangi ieškinio reikalavimų tiesiog buvo atsisakyta, dėl ko ieškovai iš naujo šio klausimo kelti negali. Visgi aukščiau nurodyta nutartimi nebuvo sukurtos jokios tiesės ir pareigos kitiems namo bendrasavininkiams, nes joks jų reikalavimas byloje tiesiog nebuvo pareikštas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi nei patvirtino, nei paneigė, kad pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir pareiškėja, davė sutikimą ginčo patalpų įrengimui, nes šio klausimo tiesiog nenagrinėjo ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų. Taigi nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, jokios teisės ir pareigos byloje nedalyvavusiai pareiškėjai nebuvo sukurtos, dėl ko nėra pagrindo proceso atnaujinimui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai prašomoje atnaujinti byloje savo ieškinio reikalavimų atsisakė, o jų atsisakyti jie turi teisę nepaisant kitų asmenų sutikimo ar nesutikimo, todėl pareiškėjos įtraukimas į bylą nebūtų užkirtęs kelio ieškovams nei atsisakyti ieškinio, nei sudaryti taikos sutartį.
Pareiškėja savo teisių pažeidimą neįtraukus jos į bylą trečiuoju asmeniu kildino iš to, kad ji, kaip pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, privalėjo būti išklausyta byloje, kurioje sprendžiama dėl neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant keturis turtinius vienetus. Jos vertinimu, keičiant palėpėje įrengiamų turtinių vienetų skaičių, keičiasi ir viso pastato, kuriame yra palėpė, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, atsiranda daugiau tokių objektų naudotojų, kas turi tiesioginės įtakos kitų pastate esančių patalpų savininkų, tokių kaip pareiškėja, teisėms ir pareigoms.
Visgi pareiškėja jokių reikalavimų dėl perstatytų ar pertvarkytų pastato dalių atstatymo nepareiškė, ji neginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-04-03 ir 2016-01-06 rašytinių pritarimų (tokio reikalavimo nekelia), tik teigia, kad keičiant palėpėje įrengiamų turtinių vienetų skaičių, keičiasi ir viso pastato, kuriame yra palėpė, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, atsiranda daugiau tokių objektų naudotojų, o tai turi tiesioginės įtakos kitų pastate esančių patalpų savininkų teisėms ir pareigoms. Nors, jos manymu, įtaka namo bendrasavininkų teisėms neigiama, nes šalia pastato esančioje automobilių parkavimo aikštelėje statomos papildomos transporto priemonės, kas sukelia nepatogumą kitiems pastato gyventojams, pastato infrastruktūrai tenka didesnė apkrova, tačiau nepridėjo jokio dokumento, sudarančio jai pagrindą atstovauti kitus namo bendrasavininkus reiškiant nuomonę jų vardu dėl neigiamos papildomai įrengtų patalpų įtakos jų teisėms. Pareiškėjos argumentai susiję su abejonėmis, jog buvo teisėtai įvykęs balsavimas ir gautas reikalingas kiekis namo bendrasavininkų balsų pritariant papildomų patalpų palėpėje įrengimui, tačiau jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikta. Pareiškėja nenurodė, kokių konkrečių pasekmių ji, kaip pastato savininkė, siekia.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl to, kad apie iškeltą bylą sužinojo iš kaimynų, ir, sprendžiant iš rašytinių paaiškinimų, tiesiog nėra tikra, ar savivaldybė teisėtai išdavė sutikimus, tačiau abejonės nėra pagrindas įtraukti asmenį į baigtą nagrinėti bylą. Įrodymai ar pagrįsti argumentai dėl savivaldybės išduotų pritarimų neteisėtumo galėtų būti pagrindas spręsti dėl savarankiškų reikalavimų kėlimo kitoje byloje, tačiau iš atsakovų N. Č. ir R. K. nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl to paties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-04-03 rašytinio pritarimo jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 pagal pareiškėjos vyro G. K. ieškinį ir joje sudaryta taikos sutartis, kur pareiškėjos vyras taip pat atsisakė reikalavimo dėl 2015-04-03 savivaldybės rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo (nutarties, kuria tvirtinama taikos sutartis, 2.1.1. p.). Šioje byloje buvo sprendžiama dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu pareiškėja ir jos vyras G. K. turėjo ir šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi tikėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 G. K. gynė ne tik savo, bet ir žmonos daiktines teises, dėl ko pareiškėjos argumentai, jog ji nežinojo apie ginčą dėl 2015-04-03 savivaldybės rašytinio pritarimo, kelia pagrįstų abejonių.
Teismui nenustačius, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartimi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 atsisakytina.
Atsakovai prašė skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. aiškiai nepagrįsto prašymo padavimą.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė J. K., o civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015, baigtoje taikos sutartimi, ieškovas buvo jos vyras. Nors teismas neturi duomenų, kad jie išsiskyrę, o patalpa adresu (duomenys neskelbtini), jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuo 2014-05-09, dėl ko tikėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 G. K. gynė ne tik savo, bet ir žmonos daiktines teises, visgi prašymą šioje byloje pareiškė tik J. K.. Jai teigiant apie nagrinėjamą bylą sužinojus iš kaimynų bei faktiškai nedalyvavus nei civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015, nei Nr. e2-1573-545/2017, net ir atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenustatytas pagrindas skirti baudą (CPK 95 str.).
Nors dėl atsiliepimo rengimo atsakovai kreipėsi į advokatą, tačiau jei dėl teisinės pagalbos patyrė papildomų išlaidų, turėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tuomet teismas galėtų spręsti dėl šių išlaidų priteisimo. Visgi tokie dokumentai į bylą nepateikti, dėl ko nėra pagrindo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 334 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsakovų N. Č. ir R. K. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.