- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1986-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31607-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- Vilniaus žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, Ukmergės rajono žydų bendruomenės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Vilniaus žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, Ukmergės rajono žydų bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, Ukmergės rajono žydų bendruomenės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: (i) atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-38462-912/2017, (ii) įtraukti į bylą pareiškėjus trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, (iii) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, jog byloje buvo sprendžiamas Lietuvos žydų bendruomenės (toliau – LBŽ) 2015 m. įstatų 7 skirsnio 7.1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Ieškovai J. B. labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos sporto klubas „Makabi“ pateikė reikalavimą pripažinti šį punktą negaliojančiu, o atsakovas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pripažino reikalavimą. Teismas 2017-11-22 sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino ginčo nuostatą negaliojančia. Teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialių teisių ir pareigų. Pareiškėjai yra LŽB nariai – teritorinės bendruomenės. Byloje panaikinta nuostata pripažinta negaliojančia, tuo regioninės bendruomenės neteko suteiktų balsų, t. y. prarado materialiąsias teises, kurias turėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos šalys piktnaudžiavo procesu, nes proceso tikslas buvo ne apginti savo teises, bet atsakovo vadovybei išsaugoti LŽB užimamas pareigas. Šios bylos šalys slėpė nuo pareiškėjų informaciją apie bylą. Kitoje byloje teismas patenkino ieškinį ir pripažino, kad dabartinė LŽB vadovybė yra išrinkta neteisėtai, tačiau iki sprendimo paskelbimo atsakovas ėmėsi veiksmų keisti įstatus ir šaukė Konferenciją. Tai rodo, jog atsakovas siekia išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo pasekmių. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes sutrumpintų motyvų nurodymas neatleidžia teismo nuo pareigos nurodyti įstatymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismas nurodė, kad įstatų nuostatos prieštaravo Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatoms, tačiau nemotyvavo savo išvadų apie šių normų privalomumą ir nenurodė teisinio pagrindo, įgalinančio panaikinti juridinio asmens įstatų dalį. Ginčijamos įstatų nuostatos nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų. Asociacija turi teisę reglamentuoti savo vidinę tvarką, neprieštaraujančią teisės aktams. Proporcinis atstovavimas nepažeidžia, bet priešingai – užtikrina realų visų LŽB asmenų dalyvavimą LŽB veikloje. Daugiausiai narių turinčios bendruomenės turi turėti daugiau balsų, nei turinčios tik kelis narius. Ieškovai J. B. labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos sporto klubas „Makabi“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atmesti pareiškimą. Nurodė, jog pagal teismų praktiką, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo teisių ar teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais ir proceso atnaujinimas yra vienintelė galima priemonė. Procesas gali būti atnaujintas, tik jeigu tiesiogiai yra pasisakyta dėl į procesą neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Ginčo nuostatos panaikinimas negali pažeisti pareiškėjų teisių, nes pareiškėjų interesas LŽB Konferencijoje turėti daugiau balsų, nei turi kiti nariai, yra neteisėtas. Savo teises pareiškėjai gali apginti kitoje byloje, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą. Be to, panaikinus įstatų ginčo nuostatą dėl prieštaravimo įstatymo nuostatoms neužkerta kelio pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ir pakeisti įstatus taip, kaip norima. Pareiškėjai Vilniaus žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Ukmergės rajono žydų bendruomenė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovai nekvestionuoja aplinkybės, jog pagal pareiškėjai turėjo būti įtraukti į procesą ir prašo įtraukti visus LŽB narius, jei procesas būtų atnaujintas. Ginčo nuostata tiesiogiai liečia LŽB narių materialiąsias teises, nes jos suteikia daugiau arba mažiau balsų, priimant sprendimus Konferencijose, todėl sprendimu pareiškėjai neteko dalies turėtų balsų, todėl prarado materialiąsias teises, kurias turėjo iki sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-04-10 nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas sprendime tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Įstatų nuostatos nėra tiesiogiai individualaus taikymo aktas, nes nustato bendro pobūdžio normas visiems asociacijos nariams. Kiekvienam konkrečiam asociacijos nariui įstatų normų pagrindu atsiranda teisės ir pareigos kaip individualaus pobūdžio valinis veiksmas, teisės taikymo pasėkoje, kaip įstatų taikymo pasekmė. Taigi pati įstatų nuostata tiesiogiai teisių ir pareigų kiekvienam individualiam asociacijos nariui nesukelia, o sukelia tik jos taikymas, todėl bendra norma ir jos ginčijimas nesukelia teisinių pasekmių jos nariams tiesiogiai ir negalima teigti, jog teismas šioje byloje sprendė ir pasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Vadovaujantis bendraisiais teisės principais, ginčijant bet kokio juridinio asmens kolegialaus organo sprendimus bylos šalimi yra pats juridinis asmuo, o juridinio asmens dalyviams teismo sprendimas nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, todėl jie teisminiuose procesuose nedalyvauja ir jų interesus gina pats juridinis asmuo. Iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nesprendė ir nepasisakė nei dėl vieno iš LŽB narių balsų skaičiaus Konferencijoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas šioje byloje sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (pareiškėjų) teisių ir pareigų. Ginčijant asociacijos įstatus asociaciją atstovauja įstatuose nustatytas jos valdymo organas, šiuo atveju – LŽB vadovas. Atsakovu šioje byloje buvo LŽB, todėl atstovavimas buvo tinkamas, o asociacijos narių dalyvavimas procese nebuvo būtinas, nes teismo sprendimas neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Pareiškėjų argumentai susiję su teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (pvz.: netinkamai, nepakankamai motyvavo ir pan.) nėra proceso atnaujinimo dalykas. Nenustačius, jog teismo sprendimu buvo sprendžiama dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, neturi teisinės reikšmės pareiškėjų pateiktų teiginių ir įrodymų, kaip bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos, vertinimas. Todėl teismas plačiau jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėjai Vilniaus žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė ir Ukmergės rajono žydų bendruomenė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą. Nurodo, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos nustato tik dvi kategorijas bylų, kuriose procesas apskritai negali būti atnaujinamas: santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo bylos ir bankroto bylos. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo į šias kategorijas nepatenka, todėl toks bylos pobūdis neužkerta kelio atnaujinti procesą.LŽB įstatų pobūdis (norminis ar individualus aktas) ir pirmosios instancijos teismo abstraktūs pasvarstymai šiuo klausimu neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjų prašymą. Teismo 2017-11-22 sprendimu panaikinus LŽB įstatuose įtvirtintą ginčo nuostatą, pareiškėjai neteko ja suteikiamo didesnio balsų skaičiaus LŽB Konferencijose. Ši nagrinėjamos bylos pasekmė leidžia teigti, kad sprendimu nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių. Nutartyje pasisakyta tik dėl vieno iš teismo 2017-11-22 sprendimo poveikio pareiškėjų materialiosioms teisėms aspektų, nors prašyme kalbėta apie du. Pirma, panaikinus ginčo nuostatą, pareiškėjai neteko turėto didesnio balsų skaičiaus ir jais nebegalės pasinaudoti ateityje. Antra, tai gali turėti įtakos ir sprendžiant jau įvykusios 2017-05-28 LŽB Konferencijos teisėtumo klausimą, iškeltą kitoje byloje. Apie šią aplinkybę nutartyje nepasisakyta. Teismo pozicija nenagrinėti prašymo atnaujinti procesą argumentų dėl teismo 2017-11-22 sprendimo esmės neatitinka kasacinio teismo praktikos.Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad įstatų nuostata tiesiogiai teisių ir pareigų kiekvienam individualiam asociacijos nariui nesukelia, todėl negalima teigti, jog teismas byloje sprendė ir pasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų.Civilinėje byloje Nr. e2-27518-545/2017 ginčo dalykas liečia pareiškėjų materialiąsias teises, kadangi ginčijamas LŽB tarybos nutarimas, tiesiogiai darantis įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais. Šiuo atveju pareiškėjai savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus gina kitoje civilinėje byloje. Ne ginčijama LŽB įstatų 7.1 punkto nuostata, bet LŽB tarybos nutarimas, nustatantis atstovavimo normas, gali turėti įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Be to, pareiškėjams neužkirstas kelias įstatų ir įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti įstatų pakeitimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Byloje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia LŽB įstatų 7.1 punkto nuostatą - „Konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė į LŽB narių sąrašą įrašytų narių delegatų. Kiekvienas narys turi po vieną balsą, išskyrus regioninių žydų bendruomenių. Siekiant išlaikyti tradicinius demokratinius Lietuvos žydų bendruomenės principus, bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą, regionines žydų bendruomenes atstovaujantys delegatai turi balsų skaičių, proporcingą atstovaujamų narių skaičiui. Atstovavimo normas nustato LŽB Taryba, atsižvelgdama į realiai atstovaujamų regioninių bendruomenių narių skaičių. Delegatų rinkimo tvarką nustato pačios regioninės žydų bendruomenės. Konferencijoje dalyvaujančių narių skaičius nustatomas pagal registracijos sąraše nurodytų narių skaičių. Nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą konferencijos laiką“. Ieškinio dalykas grindžiamas tuo, kad ši ginčo nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies normai: vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-22 sprendimu, priimtu šioje byloje, tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino ginčijamą įstatų 7.1 punkto nuostatą negaliojančia. Pareiškėjai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjų argumentu nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011-11-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014-06-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012-06-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2018-01-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje e3K-3-41-403/2018).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš ginčo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas sprendime tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų. Taigi, ginčo sprendime galėjo būti tik netiesiogiai sprendžiama ir/ar pasisakoma dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, tačiau to pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, jog bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų panaikinimo į bylų, kuriose proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį yra negalimas, kategorijas nepatenka, kas suponuoja, kad nagrinėjamos bylos pobūdis neužkerta kelio joje atnaujinti procesą, tačiau tai savaime nereiškia, kad minėtoje byloje pagrindas procesą atnaujinti yra. Minėta, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad vienintelė neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus yra proceso atnaujinimas, tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog be proceso atnaujinimo pareiškėjų teisių gynyba galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, inicijuojant LŽB įstatų keitimą įstatų numatyta tvarka. Tai šiuo atveju eliminuoja galimybę atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjų argumento ar nurodomos aplinkybės. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgments of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.). Nagrinėjamu atveju į pagrindinius argumentus buvo atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-10 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų Vilniaus žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, Ukmergės rajono žydų bendruomenės atskirąjį skundą skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.