- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1974-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43052-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- R. K., V. K., Z. V., N. Č., UAB „Zeturija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinių teisių gynimo, tretieji asmenys - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo G. K. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašyta: 1) panaikinti UAB „Zeturija“ vardu 2015-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą pašalinti ieškinyje nurodytus neteisėtos statybos padarinius; 3) įpareigoti atsakovą po neteisėtos statybos pašalinimo darbų, vykdant pastogės pritaikymo bei įrengimo darbus, statybos projektus privalomai derinti su ieškovu, gaunant ieškovo, kaip pastato bendrasavininko, sutikimą su siūlomu projektu; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 3-30).
2015-11-02 teisme buvo gauta ieškovo G. K. ir atsakovų UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. 2015-11-18 nutartimi teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
2016-05-26 teisme gautas ieškovo G. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo 2015-11-18 nutarties pagrindu.
Iki teismo posėdžio gautas atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir N. Č., kuriems atstovauja advokato padėjėjas A. K., atsiliepimas, kuriuo atsakovai prašo ieškovo prašymą atmesti ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 išdavimo tenkino. Teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties sudarytos tarp ieškovo G. K., atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir V. Č., UAB „Zeturija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
Teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, laikė, jog atsakovai taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, todėl konstatavo, kad taikos sutartis buvo vykdoma netinkamai. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie paneigtų antstolio A. N. 2016-04-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-16-49 ir antstolio V. Č. 2016-06-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-16-1282 konstatuotas faktines aplinkybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos medžiagos papildomus duomenis.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl taikos sutarties netinkamo vykdymo fakto ir apimties teismo nebuvo išspręstas, todėl vykdymo procese antstolis negalės objektyviai nustatyti ar teismo procesinis sprendimas yra įvykdytas ir ar turi būti vykdomas priverstine tvarka. Skundžiama nutartis neužtikrina vykdymo proceso tikslų, o jos pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas negalėtų būti priimtas vykdyti ir įvykdytas, todėl turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Taikos sutartis buvo vykdoma netinkamai ar kad yra pažeista dėl aplinkybių už kurias atsako atsakovai. Baudos taikymui būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti visas būtinas sąlygas bei įvertinti, ar ieškovo veiksmai ar neveikimas neturėjo įtakos atsakovų įsipareigojimų vykdymui, tačiau šios aplinkybės nustatytos nebuvo.
Statybų vadovo J. M. ir statybų techninio prižiūrėtojo B. G. patvirtinimu, Taikos sutarties 1.1.2. nurodytų darbų rezultatas atitiko Taikos sutarties ir teisės aktų reikalavimus bei buvo perduotas atsakovams atliktų darbų aktu Nr. A1. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovai pažeidė Taikos sutarties 1.1.4 ir 1.1.4.1. p.
Taikos sutarties 1.1.5. p negali būti įvykdytas dėl aplinkybių už kurias atsako ieškovas.
Taikos sutartis nenumato ieškovo teisės prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl vienos ar kitos prievolės pažeidimo. Kadangi ieškovas faktiškai prašo išduoti vykdomąjį raštą, kuris neatitinka Taikos sutarties teksto, toks prašymas negalėjo būti patenkintas.
Atsiliepimas
Ieškovas G. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad vykdymo ribas, t. y. veiksmus, kuriuos privalo atlikti atsakovai, apibrėžia ne nutartis, bet teismo 2015-11-18 nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Nutartimi vykdymo ribos negali būti nei išplėstos nei susiaurintos. Atsakovų teiginiai prieštarauja CPK 647 str. 1 d. nuostatai, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduodant vykdomąjį raštą teismas netikrina, ar sprendimas yra įvykdytas, o vykdomasis raštas išduodamas į jį pažodžiui perkeliant sprendimo rezoliucinę dalį. Aplinkybes, susijusias su sprendimo įvykdymu nustato išieškojimą vykdomojo rašto pagrindu vykdantis antstolis. Priešingai negu teigiama skunde, Taikos sutarties 1.1.2. ir 1.1.5 p. numatytų įsipareigojimų neįvykdymą patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Taikos sutarties 1.1.4. p. numatytą terminą praleido 61 dieną. Atsakovai Taikos sutarties 1.1.5. numatytų veiksmų iki šiol nėra atlikę.
Atsakovų pateikti statybų vadovo J. M. ir statybų techninio prižiūrėtojo B. G. pasirašyti dokumentai negali būti laikomi įrodymais, kadangi byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog šie asmenys atlieka atskirajame skunde nurodytas funkcijas būtent ginčo objekte.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nutarties rezoliucinės dalies
Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-18 nutartimi patvirtino tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą taikos sutartį.
Ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą 2015-11-18 nutarties pagrindu dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015. Savo prašymą grindė aplinkybėmis, jog atsakovai nėra tinkamai atlikę Taikos sutarties 1.1.2. punkte numatytų darbų, Taikos sutarties 1.1.4.1. punkte numatytą terminą praleido 61 dieną, o Taikos sutarties 1.1.5. punkte numatytų veiksmų nėra atlikę.
Kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-21 nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015.
Apeliantas nesutinka su priimta teismo nutartimi dėl to, kad nutartyje nėra nustatyta vykdymo apimtis. Pasak apelianto, tarp šalių kilęs ginčas dėl Taikos sutarties netinkamo vykdymo fakto ir apimties Teismo nebuvo išspręstas, todėl vykdymo procese antstolis negalės objektyviai nustatyti ar teismo procesinis sprendimas yra įvykdytas ir ar turi būti vykdomas priverstine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliantų argumentais.
CPK 646 str. 3 p. nustatyta, kad teismas ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal 648 str. 1 d. 4 p. vykdomajame rašte be kitų reikalavimų turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Atsižvelgus į išdėstytas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vykdomajame rašte neturėjo būti išdėstytos visos taikos sutarties sąlygos, o tik tos, kurios yra nevykdomos. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog tokio vykdomojo rašto išdavimas neturėtų būti laikomas kaip skolininko teisių pažeidimas, kadangi kreditorius aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia nesutikimą su konkrečiais taikos sutarties punktais.
Dėl Taikos sutarties pažeidimų
Apeliantai nesutinka su teismo nutarties išvada, jog apeliantai nevykdo taikos sutarties sąlygų.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Prašymą išduoti vykdomąjį raštą ieškovas pareiškė vadovaudamasis taikos sutarties 1.1.2., 1.1.4., 1.1.5. punktais, teigdamas, kad Taikos sutarties 1.1.2. punkte numatytus darbus atsakovai yra atlikę netinkamai, Taikos sutarties 1.1.4. punkte numatytų darbų atlikimo terminą praleido 61 diena, o Taikos sutarties 1.1.5. punkte numatytų darbų nėra atlikę iki šiol.
Dėl Taikos sutarties 1.1.2. punkto pažeidimo
Taikos sutarties 1.1.2. p. nustatyta, kad savininkai sutinka ir įsipareigoja sudaryti galimybę Ieškovui pasididinti Ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B). Ieškovas ir Savininkai susitaria, kad papildomai atsiradęs patalpos tūris priklausys Ieškovui nuosavybės teise. Savininkai įsipareigoja Pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, įrengti perdangų konstrukcijas ir perdangą laikančią sieną, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B) ir brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: grindų detalė Det.1). Ieškovas ir Savininkai susitaria, jog atsižvelgiant į Ieškovo patalpų grindų nelygumus, Ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų didinamas aukštis skirtinguose taškuose faktiškai gali skirtis nuo pažymėto brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2.
Ieškovas nurodo, kad dalis sienos vis dar yra sumūryta iš senų plytų, nors pagal brėžinius turi būti naujas plytų mūras, taip pat perdanga laikanti sieną iki šiol neįrengta taip kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 ir brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1.
Apeliantų teigimu Taikos sutarties 1.1.2. punkte darbai buvo pradėti 2016-01-07 ir užbaigti 2016-02-12, tačiau dėl ieškovo pretenzijų darbai buvo koreguojami ir galutinai užbaigti 2016-05-23, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovai pažeidė šį sutarties punktą. Teismo vertinimu byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovai tinkamai įvykdė šią Taikos sutarties sąlygą. Atsakovų pateiktas statybos vadovo J. M. ir techninio prižiūrėtojo B. G. 2016-06-14 raštas dėl Taikos sutarties vykdymo vertinamas kritiškai, kadangi rašto tekstas yra identiškas atskirojo skundo argumentas. Taikos sutarties sąlygos numato, jog dėl darbų atlikimo šalys turi pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau tokių aktų į bylą nėra pateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog Taikos sutarties 1.1.2. punktas yra įvykdytas, todėl dėl šio punkto išduoda vykdomąjį raštą.
Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Taikos sutartyje nebuvo įpareigojimo sieną sumūryti iš naujų plytų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovais, kadangi tokios sąlygos Taikos sutarties punktuose nenustatyta, o brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 nurodyta „Naujas plytų mūras“. Teismo manymu, ši sąvoka yra dviprasmiška, kadangi nėra aišku, ar nurodyta tik nauja plytų mūro siena, ar naujų plytų mūro siena. Įvertinus tai, kad sąlyga dėl mūro sienos yra dviprasmiška, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai netinkamai vykdė šią sutarties sąlyga.
Dėl Taikos sutarties 1.1.4. punkto pažeidimo
Taikos sutarties 1.1.4. p. nustatyta, kad savininkai įsipareigoja įrengti ventiliacijos kanalus, einančius iš Ieškovo patalpų, kurios brėžinyje SP- SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-252 ir 2-253 (t.y. po vieną ventiliacijos kanalą iš kiekvienos nurodytos patalpos), taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-3 (įskaitant: vėdinimo kamino detalė Det. 3). Sutarties 1.1.4.1. numatyta, jog savininkai įsipareigoja tinkamai atlikti Taikos sutarties 1.1.4 punkte nurodytus darbus ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių Civilinėje byloje panaikinimo.
Ieškovas nurodo, kad Taikos sutarties 1.1.4. p. numatytą vėdinimo kamino detalę (kaminėlį) tinkamai įrengė tik 2016-05-01, t. y. taigi numatytą terminą praleido 61 dieną.
Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad ventiliacijos kanalai su vėdinimo kaminėliais buvo įrengti 2016-02-12, tačiau darbų rezultatas nebuvo suderintas su ieškovu ir jo priimtas dėl neesminio neatitikimo. Siekiant išvengti ginčo su ieškovu, atsakovų pavedimu buvo įrengti nauji kaminėliai ir šie darbai buvo užbaigti 2016-05-03, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai pažeidė Taikos sutarties punktus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantas, jog jie nepažeidė taikos sutarties 1.1.4 p. Iš brėžinio SP-0489-15-TP-SA-3 matyti, kad vėdinimo kamino detalė Det. 3 yra kitokia nei sumontuoti atsakovų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai prieš įrengdami vėdinimo kaminėlius būtų taręsi su ieškovų dėl kitokių. Tačiau, ieškovas sutinka, kad naujų kaminėlių darbai prašymo pateikimo dienai yra užbaigti (įrengti 2016-05-03), todėl nėra pagrindo šiuo Taikos sutarties punktu išduoti ieškovui vykdomąjį raštą.
Dėl Taikos sutarties 1.1.5. punkto pažeidimo
Taikos sutarties 1.1.5. numato, jog ieškovas ir Savininkai susitaria, jog buitinio nuotakyno vamzdis, Savininkų išvestas Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje, lieka faktinėje jo buvimo vietoje. Savininkai įsipareigoja minėtą buitinio nuotakyno vamzdį įrengti pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pateiktą sprendinį, taip pat sutvarkyti Pastato bendro naudojimo patalpos (Ieškovų patalpų laiptinės), kur yra išvestas minėtas buitinio nuotakyno vamzdis, lubas pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: pjūvis E) pateiktą sprendinį, o taip pat užtaisyti skyles Ieškovų patalpų laiptinės sienose bei perdažyti sienas esama spalva. Savininkai taip pat įsipareigoja Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje (Ieškovo patalpų laiptinėje) neišvesti kitų naujų vandentiekio ar buitinio nuotakyno tinklų.
Ieškovas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog atsakovai nėra įvykdę Taikos sutarties 1.1.5. punkto dalyje dėl laiptinės sienų perdažymo esama spalva ir laiptinės lubų sutvarkymo.
Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad sienų paruošimo dažymui darbai buvo atlikti 2016-03-08, derinant juos su ieškovo atliekamais remonto darbais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir kiti pastate esančių patalpų savininkai šiuo metu vis dar vykdo savo patalpų laiptinės remonto darbus, sienų galutinis nudažymas iki šiol nėra tikslingas ir pareikalautų perdažymo po durų ir staktos į ieškovo butą įrengimo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes nesutinka su apeliantų skundo argumentais. Nors atsakovų nurodomomis aplinkybėmis būtų įmanoma priimti abipusį sprendimą dėl laiptinės sienų ir lubų dažymo, tačiau tai nepaneigia fakto, kad taikos sutarties sąlygos dėl laiptinės sienų perdažymo esama spalva ir laiptinės lubų sutvarkymo nėra įvykdytos. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą argumentu, jog jeigu atsakovams nudažius laiptinės sienas, kaip tai numatyta Taikos sutarties 1.1.5. punkte, jos būtų apgadintos dėl ieškovo vykdomų statybos darbų, tai būtų ieškovo atsakomybė ir būtent ieškovui tektų pareiga pašalinti jo padarytus sienų apgadinimus, jeigu tokių apskritai būtų. Todėl yra pagrindas dėl šio Taikos sutarties punkto nevykdymo išduoti vykdomąjį dokumentą. Tai, kad sutarties 1.1.5.1opunkte numatytas terminas gera valia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, reiškia, kad šis terminas numatytas tik taikos sutarties gera valia vykdymui.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
Atsakovai atskirajame skunde nurodo, jog taikos sutartis nenumato ieškovo teisės prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl vienos ar kitos prievolės pažeidimo. Taikos sutarties tekste yra numatyta, kad atsakovai turi atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. įvykdyti prievoles natūra, o prievolės neįvykdžius sumokėti netesybas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie atsakovų argumentai yra nepagrįsti, kadangi vykdomojo rašto išdavimą reglamentuoja civilinio proceso kodekso nuostatos, o šios sąlygos nenustatymas Taikos sutartyje neužkerta kelio dėl nevykdomos sutarties sąlygų kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Pažymėtina, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Analogiškos nuostatos buvo laikomasi ir kitoje kasacinio teismo nutartyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, kurioje taip pat nurodyta, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.
Įvertinus bylos medžiagą, skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkami pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei vykdomojo rašto išdavimą, priėmė tik iš dalies pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir išdėstyti sekančiai:
Ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 išdavimo tenkinti iš dalies.
Išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties sudarytos tarp ieškovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovų R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), UAB „Zeturija“, į.k. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061 dalies:
„1.1.2. Savininkai sutinka ir įsipareigoja sudaryti galimybę Ieškovui pasididinti Ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B). Ieškovas ir Savininkai susitaria, kad papildomai atsiradęs patalpos tūris priklausys Ieškovui nuosavybės teise. Savininkai įsipareigoja Pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, įrengti perdangų konstrukcijas ir perdangą laikančią sieną, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B) ir brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: grindų detalė Det.1). Ieškovas ir Savininkai susitaria, jog atsižvelgiant į Ieškovo patalpų grindų nelygumus, Ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų didinamas aukštis skirtinguose taškuose faktiškai gali skirtis nuo pažymėto brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2.
1.1.2.1. Šalys susitaria, jog Ieškovas savo rizika ir sąskaita atlieka darbus, kuriais būtų realizuotas Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytas Ieškovo tikslas – padidinti Ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį.
1.1.2.2. Savininkai įsipareigoja Pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, perdangos konstrukcijas tinkamai įrengti ne vėliau kaip per 70 (septyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių Civilinėje byloje panaikinimo.
1.1.5. Ieškovas ir Savininkai susitaria, jog buitinio nuotakyno vamzdis, Savininkų išvestas Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje, lieka faktinėje jo buvimo vietoje. Savininkai įsipareigoja minėtą buitinio nuotakyno vamzdį įrengti pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pateiktą sprendinį, taip pat sutvarkyti Pastato bendro naudojimo patalpos (Ieškovų patalpų laiptinės), kur yra išvestas minėtas buitinio nuotakyno vamzdis, lubas pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: pjūvis E) pateiktą sprendinį, o taip pat užtaisyti skyles Ieškovų patalpų laiptinės sienose bei perdažyti sienas esama spalva. Savininkai taip pat įsipareigoja Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje (Ieškovo patalpų laiptinėje) neišvesti kitų naujų vandentiekio ar buitinio nuotakyno tinklų.
Kitoje dalyje ieškovo prašymo netenkinti.