Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-122-919/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-11
Bylos Nr.: 1A-122-919/2026
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Laima Šeputienė, Lina Lesinskienė
Nuteistasis: M. S.
Kaltinamasis: M. S.
Civilinis ieškovas: K. A., J. A.
Advokatai: Antanas Danielius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-919/2026Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00124-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1.1.; 1.2.5.4.2.; 1.2.6.6.; 2.4.5.; 2.4.6.2

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam M. S. ir jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Antano Danieliaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2025 m. gruodžio 1 d .nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. S. skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną suėmimo ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių K. A. ir J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. K. A. priteista 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. A. – 700,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. A. 600 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir jai iš kaltinamojo M. S. priteistos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. S. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas už tai, kad: (duomenys neskelbtini) d. 01 val. 11 min, būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, „Messenger“ socialinių tinklų platformos, iš anketos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, parašė nukentėjusiajai K. A. žinutes: „sudegsite gyvi“, „pradėsiu nuo tavo pačios mylimiausios sesutės, o viskas kas po to liks žiūrkėm, o tu viską matysi“, „galiu ne tik iki tavo darbo atsiųsti žmogų, kad nepraleistum paskutinių akimirkų su tau brangiais žmonėmis“, „aš viską atimsiu ką tu myli“, 02.43 val. parašė žinutes: „atsiimsi už viską“, „dabar ne krūmai degs o namai“, „žlugdysiu tavo gyvenimą visokiais būdais“, „kause, tau galas“, po to jis (duomenys neskelbtini) d. laikotarpiu nuo 03.13 val. iki 08.46 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) parašė tris trumpąsias žinutes nukentėjusiajai J. A.: „kitą kartą namai degs, o ne pieva“, „saliutai eis į trasą, tik jau nebe žolė degs“, „salvės eis į orą, o jūs nei vienas išeiti negalėsite nes springsite dūmais“, po to, jis (duomenys neskelbtini) d. 09.02 val. iš mobiliojo ryšio telefono, „Messenger“ socialinių tinklų platformos, iš anketos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, parašė nukentėjusiajai K. A. žinutes: „šią naktį pasimatysim su saliutais ir liepsnelėmis“, 09.27 val. parašė žinutę: „pagausiu gatvei perpisiu tave“, bei (duomenys neskelbtini) d. 13.30 min. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) parašė tris trumpąsias žinutes nukentėjusiajai J. A.: „K. iš darbo pasitiks mano porą vaikinuku“, „kentėsit ilgai už viską“, „iki gyvenimo galo kol jūs gyvensit, neturėsite ramybės“, šiais veiksmais jis terorizavo nukentėjusiąsias K. A. ir J. A., grasindamas padegti jų namus ir sistemingai jas baugino, naudodamas psichinę prievartą.

2. Be to, pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad: laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., prieš aiškiai išreikštą buvusios sugyventinės K. A. valią, pagal kurią ji atsisakė su juo palaikyti bet kokius ryšius, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo nukentėjusiąją K. A.: nuo (duomenys neskelbtini) d. 01.11 val. iki (duomenys neskelbtini) d. 09.27 val., būdamas savo namuose, (duomenys neskelbtini), iš „Messenger“ socialinių tinklų platformos anketos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, ir nuo (duomenys neskelbtini) d. 00.32 val. iki (duomenys neskelbtini) d. 19.57 val. iš „Instagram“ socialinių tinklų platformos anketos pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, bei mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), rašė K. A. įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio teksto pranešimus, kuriuose rašė, kad ji gyvens su patyčiom, kad jis nusipirks ginklų ir ją sušaudys, ji nieko neturės, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir jos lauks, kad K. A. priaugo svorio ir laukiasi jo vaiko ir kt., be to, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. sistemingai, per savaitę du kartus, stebėjo ir laukė K. A., prie jos darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais, privertė nukentėjusiąją K. A. pakeisti darbovietę ir gyvenamąją vietą, padarė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo baudžiamąją bylą peržiūrėti ir jį išteisinti.

4. Skunde nurodė, kad teisėja ignoravo jo nuomonę, turėjo neobjektyvų požiūrį į apeliantą, darė psichologinį spaudimą.

5. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Antanas Danielius apeliaciniame skunde prašo M. S. išteisinti; pripažinus, kad M. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, apsvarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo M. S. ir bausmės vykdymą atidėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus. Nesutinka su teismo išvadomis apie išsakytus ir rašytus telefono žinutėmis grasinimus. Jo telefonas per laikotarpį, kai jis kaltinamas siuntinėjęs grasinančio pobūdžio žinutes K. A., buvo atiduotas į lombardą. Šio fakto niekas netikrino. Iš turėto kito telefono, jam būnant neblaiviam ir miegant, tokias žinutes galėjo parašyti kitas asmuo, kurio tikslesnių duomenų jis negalėjo nurodyti, tačiau šis asmuo nebuvo identifikuotas ir nustatytas. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nepagrindė, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. O jeigu tokio pagrindo nėra, tai ir nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnyje, nėra. Teismas nenurodė motyvų, ar buvo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realus.

5.2. Teismas nepagrįstai M. S. pripažino kaltu ir pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį. Tai, kad M. S. ateidavo į (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo K. A., nusipirkti kavos, nėra nusikaltimas ir to negalima laikyti persekiojimu. Teismas nenurodė motyvų, ar persekiojimas yra realus ir kuo jis pasireiškė.

5.3. Jeigu teismas laikytų, kad M. S. veiksmuose yra minėtų nusikaltimų sudėtys, tai būtina įvertinti, kad teismas labai ribotai pasisakė dėl BK 75 straipsnio netaikymo. M. S. pripažintas kaltu tik dėl apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo. Tai prieštarauja teisminei praktikai, skiriant bausmes už tokias veikas. Aplinkybė, kad nėra nustatyta ir žinoma M. S. gyvenamoji vieta, negali būti kliūtimi jam taikyti BK 75 straipsnį.

5.4. M. S. per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį reiškė nepasitikėjimą prokurore, jautė teismo šališkumą, nusistatymą prieš jį. M. S. reiškė nušalinimus, bet jie buvo atmesti.

Šalies argumentai

5.5. Teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Nukentėjusiosios tokiu būdu nori pasipelnyti. Nukentėjusiosios jį pakankamai pažinojo, nes kurį laiką jų namuose su K. A. kartu gyveno, todėl žinojo, kad jis negali būti toks pavojingas, kad įvykdytų SMS žinutėse nurodytus grasinimus. Joms buvo žinoma, kad M. S. labai sunkiai išgyveno faktą, kai J. A. išsivežė K. iš jo su K. A. būsto. Jeigu buvo M. S. išsakyti kokie nors žodžiai, tai jie buvo dėl patirtų išgyvenimų, kai draugė jį paliko. Teismas neįvertino fakto, kad M. S. yra lengviau pažeidžiamas, jis labiau išreikštai parodo savo išgyvenimus. M. S. būseną veikė ir tai, kad jis K. A. sutikdavo teismo posėdžiuose ir labai dėl to išgyvendavo, dėl ko jis net buvo patekęs į psichoneurologinę ligoninę. Į K. A. telefoną išsiųstos žinutės liko tik žinutėmis. Nėra duomenų, kad būtų bandoma atlikti kokius nors realius veiksmus prieš K. A., jos ar jos motinos J. A. turtą, arba kas nors bent panašaus į tai, kas buvo parašyta. Todėl į ligoto žmogaus telefono žinutes buvo pernelyg jautriai sureaguota.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu, baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, laikėsi bendrųjų BPK pagrindų bei tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas.

9. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors nuteistasis M. S. kaltu dėl jam inkriminuotų kaltinimų neprisipažino, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka, kad jo kaltė, visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Dėl M. S. pripažinimo kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurių sudėtys formaliosios, pasisakyta, kad nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialiojo požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad BK aprašytos veikos, kurių sudėtys yra formaliosios, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015, 2K-86-648/2016 ir kt.). Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn.

12. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.

13. Apeliantas, prašydamas jį išteisinti dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nepagrindė, kodėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o jeigu tokio pagrindo nėra, tai nėra ir BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija nesutinka, kad M. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant BK 145 straipsnį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2025 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2025, 26 punktas).

15. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai (bauginimai) yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016, 2K-172-495/2023, 2K-207-594/2024).

16. Nustatyta, kad nukentėjusioji J. A. į policijos įstaigą su pareiškimu kreipėsi (duomenys neskelbtini) d., nurodydama, kad jai į mobilų telefoną grasinančio pobūdžio žinutes rašo jos dukros K. A. buvęs vaikinas M. S.. Žinutes rašo iš telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat skambina iš telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos dukra K. su juo išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tą dieną ji buvau nuvykusi pas M. S. pasiimti savo dukros. Būnant su dukra pas jį namuose jam sutriko psichika ir pradėjo save žalotis. Buvo kviesta policija ir greitoji medicinos pagalba (ROIK: 0124000052446). Nuo to laiko jis vis skambina ir rašo tiek jai, tiek jos dukrai. Rašydamas gąsdina, kad padegs jos namus, žino, kur ji gyvenu su savo šeima, rašo, jog pakenks mano vaikams. Jis žino, kur ji gyvena su savo šeima, dėl to jaučiuosi nesaugiai, jog jis gali atvažiavęs padegti jos namus ar kažką padaryti blogo jai ar jos šeimai. Grasinančio pobūdžio žinutes pradėjo rašinėti iš (duomenys neskelbtini) vakaro. Žinutes rašo tiek jai, tiek jos dukrai K.. Iki šiol realių veiksmų dėl grasinimo neatliko, tačiau prašo imtis priemonių dėl M. rašomų grasinančio pobūdžio žinučių.

17. Vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2024-03-04 apklausos liudytoja parodymai) nukentėjusioji J. A. davė išsamius parodymus, iš kurių matyti jos dukros K. ir nuteistojo M. S. pažinties, gyvenimo, bendravimo su nuteistuoju bei kitos aplinkybės. Nurodė, kad grasinančios M. žinutės prasidėjo jai dukrą iš jų būsto išsivežus pas save namo. Tačiau, joms dar renkantis daiktus, ji pamatė, kad jo kaklas yra kruvinas, iškvietė jam pagalbą. Pradžioje jis dar rašinėjo gražias žinutes, o vasario pradžioje prasidėjo pragaras. „(duomenys neskelbtini) M. rašė, kad mano žolė ir namai degs, kad springsiu dūmais. Jis vis rašė, kad aš jo „mažę“ atėmiau iš jo t. y. savo dukrą. (duomenys neskelbtini) M. parašė, kad „po kažkokių durnelių bus ir tavo eilė“, „laukite svečių“, rašę, kad K. sėdės pas jį mašinoje.“ Po šių žinučių ji išsigando ir kitą dukrą L. išvežė į kaimą, o K. lėkė pasiimti iš darbo, nes bijojo dėl savo dukrų saugumo. „Messenger“ programėlėje žinučių nėra likę, kadangi jis ją užblokavo ir ji jį užblokavusi. Išsigandusi dėl tokių M. veiksmų, jo keistų, grasinančių žinučių J. A. pasiėmė nedarbingumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir vežiojo savo dukrą į darbą ir iš darbo, nes bijojo dėl jos sveikatos ir gyvybės. Dukra L. nuo tokių grasinančių M. žinučių bijo užmigti, viena likti ar tiesiog būti namuose. Šiuo metu M. jai neberašo, o skambina ir labai dažnai iš numerio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo numeriu dar buvo kalbėjusi su manimi kažkokia moteris, apsimetinėjo, kad ji yra iš „tv pagalbos“, sakė kad M. nusipirks namą prie mūsų, kad bus mums labai blogai. (duomenys neskelbtini) mano vyras matė M. mūsų gatvelėje už poros namų“. (duomenys neskelbtini) M. į jos namus iškvietė policiją, nurodęs, kad jos vyras, ji ir jos sūnus muša savo dukrą L.. Suvažiavo visos tarnybos, L. labai išsigando. Ji vis paklausia, kas jiems bus. J. A. nurodė, kad labai bijo M. ir jo veiksmų, nes jis yra neadekvatus, jis sakė kad atsikraustys gyventi į mūsų kaimą, labai bijo, kad taip gali atsitikti ir jiems teks kraustytis. M. savo „Facebook“ paskyroje pasidalino preliminaria sutartimi, kurioje nurodyta, kad jis perką namą esantį (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra netoli jų namo, labai bijo dėl savęs ir savo vaikų saugumo. Šiuos parodymus nukentėjusioji patikslino papildomuose savo parodymuose (2024 m. balandžio 10 d., 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. balandžio 30 d.).

18. 2025 m. balandžio 23 d teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. A. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad, kai „Messenger“ programėlėje jį užblokavo, rašinėjo žinutėmis, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) galas: rašė žinutes „naktį sulauksite saliutų“ ir kitas žinutes. „Socialiai tinklai, per kuriuos rašė - rašė per Facebook, paskyra „(duomenys neskelbtini)““. Visas žinutes suprato kaip grasinimus. Atsiuntė filmuotą medžiagą, kaip vaikinai stovi su lazdomis, sako, kad laukia, kad paims mano dukrą. Gavus tokias žinutes, tikrai galvojo, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti. Kovo pabaigoje, rašė kad jis yra prie Nemuno, stebi ir mato. Pravažiuojant tikrai matė, jog padaryta stovyklavietė, atstumu 2-3 km nuo namų. Nurodė, kad šie įvykiai baisiai paveikė jų gyvenimą. J. A. ištisai buvo įtampoje, rūpėdavo vaikai. Dėl dažo išėjimo į policiją, jai reikėjo net iš darbo išeiti, nes reikėdavo ištisai atsiprašinėti iš darbo dėl kelių valandų. Darbo santykius nutraukė pernai (duomenys neskelbtini) d. savo noru, nes iš vadovų prasidėjo piktumas, per nervus nebuvo galima atlikti darbų. Įsidarbinau ir 10 mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), grįždavo kas du mėnesius. Dukromis rūpinosi giminaičiai. Taigi, nukentėjusioji J. A. davė iš esmės analogiškus, nuoseklius parodymus.

19. 2024-02-14 ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja K. A. parodė, kad į savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) iš buvusio draugo M. S. nuo (duomenys neskelbtini) mėn. pradžios gauna grasinančio pobūdžio žinutes, kad padegs jos namus, ją sušaudys, kad pakenks jos mažametei sesei ir broliui, socialiniuose tinkluose viešina jos mažametės sesers nuotraukas su įžeidžiančio pobūdžio turiniu. Taip buvęs draugas elgiasi dėl to, kad ji jį paliko. Šiuo metu M. dėl grasinimo realių veiksmų neatliko, bet ji bijo dėl savo ir dėl savo šeimos saugumo.

20. Nukentėjusioji K. A. dėl nuteistojo veiksmų 2024-07-15 kreipėsi į policiją. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. jai išsikrausčius iš M. namų, po 2 - 3 dienų M. jai vėl pradėjo rašyti žinutes per „Messenger“ programėlę iš savo paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kad ji jį paliko per savo mamą, jis jai grasino, kad jos gyvenimą pavers pragaru, kad ji nieko neturės, kad iš pradžių kentės jos sesuo L., o po to visi kiti iš eilės. Sakė, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir jos lauks. Taip pat jai jis yra rašęs, kad jis nusipirks ginklų ir ją sušaudys, kad atsargiai vaikščiotų gatvėmis, nes ją suspardys. Tuo metu ir šiuo metu, jo labai bijo. Dėl šių jo žinučių ji pakeitė savo gyvenamąją vietą, kad jis jos nesurastų, nes jaučia baimę. Jis galvoja, kad ji gyvena pas mamą, dėl to dabar jis neduoda ramybės jos mamai. (duomenys neskelbtini) d. jis paštu į jos mamos gyvenamąją vietą atsiuntė jos likusius daiktus, kartu atsiuntė gėles su rašteliu. (duomenys neskelbtini) d. M. S. jai buvo atsiuntęs žinutes iš „Instagram“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis ne mažiau 4 kartų buvo atėjęs į jos darbą ir ją stebėdavo, dėl to, bijodama M. S., iš darbo išėjo, pakeitė savo gyvenamąją vietą. Jis ją persekioja net tik realiame gyvenime, bet ir elektroninėje erdvėje. Jis iš jos „Facebook“ anketos išsitraukia jos nuotraukas, jas dedasi pas save ant telefono ekrano, tada padaro ekrano nuotrauką ir įsikelia tą nuotrauką, kuri uždėta pas jį ant jo telefono ekrano į savo „Instagram“, ją „tagina“ ant įvairių nesąmoningų postų. Jai M. rašydavo iš telefono numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mamai grasinančias žinutes jis rašydavo iš numerio: (duomenys neskelbtini). Jai M. dažniausiai rašydavo per „Facebook Messenger“ programą, kurioje jo paskyra buvo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra M. paskyra, nes, kai jie pradėjo bendrauti, bendravo per minėtą jo paskyrą, ji pats ją jai davė Kai jį užblokavo per minėtą jo paskyrą, jis jai pradėjo rašyti trumpąsias žinutes iš minėtų numerių, tačiau gali būti kad kai kurių net neišsaugojo. Jos emocinė būsena taip pat yra pasikeitus į neigiamą pusę, jaučia baimę, nesaugumo jausmą. Šiuos parodymus nukentėjusioji K. A. tikslino papildomuose parodymuose (2024 m. balandžio 10 d., 2024 m. balandžio 18 d. papildomos apklausos protokolai).

21. 2025 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje K. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad laikotarpiu, kai S. rašė žinutes, grasino, ji jam sakė, kad nenori su juo bendrauti. Tai jam sakė ir išsikraustydama iš jo namų. Nurodė, kad jos socialinis gyvenimas pasikeitė, nežinomi žmonės jai rašinėjo į „Facebook“ dėl paviešintų įrašų, bijo bendrauti su kitais žmonėmis. Viešose vietose, renginiuose nesilanko, viena niekur neina. Po visų gautų žinučių jaučia baimę, bijo kaltinamojo, jo grasinimų, bijo jį sutikti viešoje vietoje.

22. Viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, K. A. parodymai atitinka jos mamos J. A. nurodytas aplinkybes ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais netikėti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų J. A. ir K. A. parodymus patvirtina jų pateiktos žinučių nuotraukos (2024 m. kovo 7 d., 2024 m. balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokolai su fotolentelėmis), kuriose nufotografuoti telefonai su žinučių nuotraukomis, kurias gavo J. A. ir K. A.. Nurodyti duomenys atitinka Duomenis, užfiksuotus policijos duomenų registro „Polis“ išraše ROIK 0124000086650 (užfiksuotas (duomenys neskelbtini) d. J. A. kreipimasis į policiją dėl to, kad jai į mobilųjį telefoną grasinančio pobūdžio žinutes rašo jos dukros K. A. buvęs vaikinas M. S.. J. A. parodymus patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl M. S. telefono numerio išklotinės analizės nurodytos aplinkybės.

23. Nors apygardos teismas neatkartoja visų 2024 m. kovo 7 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele (telefonas su žinučių nuotraukomis, kurias gavo J. A.) ir 2024 m. balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele (telefonas su žinučių nuotraukomis, kurias gavo K. A.) juose užfiksuotų žinučių, kurias gavo nukentėjusiosios, jų turinys (jau vien, pavyzdžiui: „O K. iš darbo pasitiks mano pora vaikinuku kat neiko nepralestu nes poto netice praleis kaška“; „Na kita katra hat diegs o ne pieva žinosite kaip man meluoti ir kaip at gausu savo maze tada galėsime kita kalba kalbėti nustokit leisti kur jomsi nereik“; „Greit vel saliuta eis y trasa tik jou nebe zolele o kat butu dahuja nuostoliu joumsi galvojate kat taip viskas ramei eis ir nueis greit vel kibiru vandes reiks bet abejojo ar ka padesi“; „Neiko vėl še naktį pasimatism su saliutas ir lepsnelemsi“; „Žinai mane galiu net iki tavo darbo atsiųsti žmonu kat nepralestum paskutinu akimirkų su tau branges žmonemsi“; „dabar ne krūmai degs o namai“ yra aiškiai grasinančio ir bauginančio pobūdžio. Jų pobūdis, kiekis, intensyvumas leidžia tikėti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, kad jos jas suprato ir vertino kaip realius grasinimus jų gyvybei ir sveikatai, turtui, jomis kryptingai ir sistemingai siekta nukentėjusiąsias įbauginti ir terorizuoti, naudojant psichinę prievartą. Juo labiau, kad nuteistasis turėjo motyvą keršyti nukentėjusiosioms už K. A. nutrauktus artimus santykius su juo. Be to, M. S. buvo pradėjęs vykdyti savo grasinimus, nepagrįstai pranešdamas apie prieš mažametę L. A. naudojamą smurtą (policijos duomenų registro „Polis“ ROIK0124000127300 duomenys, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 10VSV-397, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo ROIK: 0124000127300). Grasinimų realumo įspūdį galėjo sustiprinti ir nuteistojo neadekvatus pastarojo meto elgesys (savęs žalojimas, K. išsikraustant, žinučių siuntinėjimas nakties metu ir pan.).

24. Tai, kad „Messenger“ socialinių tinklų platformos paskyra „(duomenys neskelbtini)“ priklauso būtent M. S. nustatyta nukentėjusios K. A. parodymais, jog būtent iš šios paskyros M. S. jai rašė jų draugystės pradžioje, jis pats ją davė ir nurodė K. A.. Tai, kad žinutes siuntė ir rašė M. S. patvirtina ne tik panašus rašymo stilius, kaip ir teismui jo teiktuose dokumentuose, tačiau ir 2024 m. liepos 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybiniame pranešimas Dėl telefono ryšio numerių kontrolės atlikimo.

25. Nuteistojo teiginius, kad žinutes galėjo parašyti kitas asmuo, kurio tikslesnių duomenų jis negalėjo nurodyti, tačiau šis asmuo nebuvo identifikuotas ir nustatytas, paneigia, 2025-05-29 tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad tyrimo metu buvo dedamos pastangos nustatyti visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Pareigūnui nuvykus M. S. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) ir pabendravus su 25 butų (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8, Nr. 9 Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 27, Nr. 28, NF. 29, Nr. 31, Nr. 32, Nr. 35, Nr. 36) gyventojais, nenustatyta kaimynė, kuri būtų bendravusi su M. S.. Įrodymų, kad telefonas buvo lombarde kartu su SIM kortele byloje taip pat nėra. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nuteistojo gynybinę poziciją, kadangi jo kaltė, įvykdžius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai patvirtinta byloje surinktų įrodymų visuma.

Dėl M. S. pripažinimo kaltu pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį

26. Kaltu dėl BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo M. S. taip pat neprisipažino. Tačiau aukštesnysis teismas atmeta apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teismas nenurodė motyvų, ar persekiojimas yra realus ir kuo jis pasireiškė. Abejotinais vertina ir apelianto teiginius, kad į (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo K. A., M. S. užeidavo tik nusipirkti kavos.

27. Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios. BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji – ją inkriminuojant būtina nustatyti ne tik veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

28. Objektyviai BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia žmogaus persekiojimu, kuriam būdinga aiškiai išreikšta žmogaus valia prieš tokius veiksmus, teisėto pagrindo atliekamiems veiksmams nebuvimas bei jų sistemingumas. Asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Pabrėžtina, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą. Tam, kad persekiojimas būtų laikomas veika, atitinkančia BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, ji turi atitikti tam tikras sąlygas, pirmiausia – neteisėti veiksmai atliekami prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Nesutikimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais; aiškumo požymis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas atskirai, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes ir kontekstą; nesutikimo išreiškimas turi būti akivaizdus kaltininkui, t. y. kaltininkas jį turi suvokti ne kaip dviprasmišką. Tokiems veiksmams taip pat neturi būti teisėto pagrindo. Persekiojimas taip pat turi būti nevienkartinis, t. y. turėti sistemingumo požymį. Sistemingumas – tai pasirinktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumas, keli to paties ar skirtingo persekiotojo pasirinkto būdo veiksmai, padaryti per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodantys kaltininko elgesio kryptingumą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas.

29. Siekiant inkriminuoti BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, privaloma nustatyti ir kilusius padarinius. Šie padariniai yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Svarbu pažymėti, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.

30. Subjektyviai neteisėtas asmens persekiojimas pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad persekioja kitą žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, numato, kad dėl šių veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia). Arba asmuo suvokia, kad persekioja žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, ir nors nenumato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininko motyvai ir tikslai nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau gali turėti reikšmę vertinant tyčios kryptingumą, veikos pavojingumą ir skiriant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024).

31. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad byloje surinktais įrodymais, priešingai apelianto teiginiams, neginčijamai nustatyta, jog kaltiname nurodytoje vietoje ir laiku nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., M. S. prieš aiškiai išreikštą nukentėjusios valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo nukentėjusią K. A., padarydama neigiamą poveikį nukentėjusios K. A. socialiniam gyvenimui, jos emocinei būsenai, dėl ko ji pakeitė gyvenamąją vietą, buvo priversta nutraukti darbo santykius.

32. Kaip minėta, 2024-07-15 K. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. jai išsikrausčius iš M. namų, po 2 - 3 dienų M. jai vėl pradėjo rašyti žinutes per „Messenger“ programėlę iš savo paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, grasino, kad jos gyvenimą pavers pragaru, kad ji nieko neturės, kad iš pradžių kentės jos sesuo L., o po to visi kiti iš eilės. Sakė, kad jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir jos lauks. Taip pat jai jis yra rašęs, kad jis nusipirks ginklų ir ją sušaudys, kad atsargiai vaikščiotų gatvėmis, nes ją suspardys. Tuo metu ir šiuo metu, jo labai bijo. Dėl šių jo žinučių ji pakeitė savo gyvenamąją vietą, kad jis jos nesurastų, nes jaučia baimę. Jis galvoja, kad ji gyvena pas mamą, dėl to dabar jis neduoda ramybės jos mamai. (duomenys neskelbtini) d. jis paštu į jos mamos gyvenamąją vietą atsiuntė jos likusius daiktus, kartu atsiuntė gėles su rašteliu. (duomenys neskelbtini) d. M. S. jai buvo atsiuntęs žinutes iš „Instagram“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis ne mažiau 4 kartų buvo atėjęs į jos darbą ir ją stebėdavo, dėl to, bijodama M. S., iš darbo išėjo, pakeitė savo gyvenamąją vietą. Jis ją persekioja net tik realiame gyvenime, bet ir elektroninėje erdvėje. Jis iš jos „Facebook“ anketos išsitraukia jos nuotraukas, jas dedasi pas save ant telefono ekrano, tada padaro ekrano nuotrauką ir įsikelia tą nuotrauką, kuri uždėta pas jį ant jo telefono ekrano į savo „Instagram“, ją „tagina“ ant įvairių nesąmoningų postų. Jai M. rašydavo iš telefono numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mamai grasinančias žinutes jis rašydavo iš numerio: (duomenys neskelbtini). Jai M. dažniausiai rašydavo per „Facebook Messenger“ programą, kurioje jo paskyra buvo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra M. paskyra, nes, kai jie pradėjo bendrauti, bendravo per minėtą jo paskyrą, ji pats ją jai davė. Kai jį užblokavo per minėtą jo paskyrą, jis jai pradėjo rašyti trumpąsias žinutes iš minėtų numerių, tačiau gali būti kad kai kurių net neišsaugojo. Jos emocinė būsena taip pat yra pasikeitus į neigiamą pusę, jaučia baimę, nesaugumo jausmą.

33. Tuo tarpu bylos duomenys neabejotinai patvirtina aiškiai išreikštą K. A. valią su nuteistuoju nepalaikyti jokių ryšių. 2025 m. spalio 24 d. teisiamajame posėdyje K. A. patvirtino kad laikotarpiu, kai S. rašė žinutes, grasino, ji jam sakė, kad nenori su juo bendrauti, tai jam sakius ir išsikraustydama iš jo namų. Tai rodo ir 2024 m. balandžio 8 d. daiktų apžiūros protokolas su fotolentele, kur užfiksuota K. A. gautos žinutės iš M. S. ir K. A. (duomenys neskelbtini) d. jam parašyta žinutė: „Gali tu mane ramybėje palikti, aš su tavimi NEBEDRAUGAUJU“. Nurodė, kad apie santykių nutraukimą jam pasakė dar (duomenys neskelbtini) d., išsikraustydama iš jo namų. Šią aplinkybę ir santykių nutraukimo datą patvirtina 2024 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų, analogiškos aplinkybės užfiksuotos policijos duomenų registro „Polis“ duomenų suvestinėje dėl (duomenys neskelbtini) d. įvykio. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji K. A. įvairiomis formomis – tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais dar (duomenys neskelbtini) d. M. S. aiškiai išreiškė savo valią su juo nebendrauti, nepalaikyti jokių ryšių. Šią aplinkybę patvirtino ir jos mama – nukentėjusioji J. A., kuriai buvo žinoma apie dukros persekiojimą ir kaip neigiamai tai dukrą veikė. Bylos duomenys rodo ir tai, kad pati nukentėjusioji K. A. ėmėsi jai prieinamų priemonių išvengti bet kokio bendravimo su nuteistuoju, t. y. neatsiliepdavo į skambučius, blokuodavo M. S. telefono numerį ir socialinių tinklų paskyras, pakeitė ir slėpė savo gyvenamosios vietos adresą, keitė darbovietę, kad ji nuteistajam nebūtų žinoma, tačiau buvo priversta kreiptis į policiją, kadangi nei vienas iš būdų išvengti persekiojimo nebuvo veiksmingas. Nuteistojo veiksmai, rašant žinutes tiek per įvairias platformas, tiek telefoną bauginančio elgesio kontekste, nukentėjusiosios stebėjimas ir laukimas prie jos darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažintini sistemingais, būtent jų pasekoje, bijodama dėl savo saugumo, K. A. buvo priversta nutraukti nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini) ir keisti darbovietę, gyvenamąją vietą, nurodė, kad tai padarė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.

34. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas detaliai nurodė, kuo persekiojimas pasireiškė – sistemingu daugybės žinučių, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntimu, K. A. stebėjimu prie nukentėjusiosios darbovietės, esant aiškiai išreikštai jos valiai nepalaikyti jokių santykių.

35. Nustačius nurodytas aplinkybes, visiškai sutiktina su aplinkės teismo išdava, kad nuteistojo kaltės neigimas, kai yra nustatytas toks žinučių pobūdis ir kiekis, siuntos (2024 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolas), raštelio (sveikinimo su Valentino diena, 1 t., b.l. 55) siuntimas, nukentėjusiosios kūno pokyčių aptarinėjimas, vertinant, ar ji nėra nėščia, esant nutrauktiems santykiams, taigi nesant jokio pagrindo, jo poziciją duoda pagrindą vertinti kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad K. A. buvusi darbovietė nebuvo nei šalia nuteistojo darbo vietos, kaip teigia, nei šalia gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) gatvėje), todėl nėra pagrindo daryti prielaidą, kad jis ten užsukdavo, vykdamas pro šalį, nusipirkti kavos. Nurodytais veiksmais buvo siekiama palaikyti nepageidaujamą kontaktą su nukentėjusiąja, daryti jai psichologinį spaudimą, tokiu būdu jai sukuriant nuolatinio sekimo bei nesaugumo jausmą, dėl ko ji vengia lankytis viešose vietose viena, nuolat jaučia baimę dėl nurodytų grasinimų, bijo, kad jie gali išsipildyti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustatytas nukentėjusiosios K. A. socialinio gyvenimo, emocinės būklės pablogėjimas, jos gyvenamosios vietos, darbovietės keitimas buvo tiesiogiai nulemti M. S. neteisėtų veiksmų prieš ją visumos, buvo jo nusikalstamos veikos pasekmė, o nuteistasis, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, sąmoningai savo veiksmus tęsė. M. S. neteisėtuose veiksmuose yra visi BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai.

36. Pažymėtina, kad tai, jog nuteistasis nesutinka su teismo vertinimu ir laiko jį šališku, apeliantui nenurodžius jokių konkrečių ir pagrįstų šališkumą patvirtinančių duomenų, savaime teismo šališkumo nepatvirtina. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas procese aktyviai naudojosi BPK 57 straipsnyje numatyta nušalinimo teise, tačiau jo argumentai nebuvo pripažinti pagrįstais.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

37. Apeliantas skunde taip pat išreiškė nuomonę, kad, jeigu vis dėlto nebūtų išteisintas, jo atžvilgiu taikytinos 75 straipsnio nuostatos, kurių taikymo galimybę teismas svarstė labai ribotai. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

38. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

39. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje; nepilnamečiams BK 92 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą (vėliau pakeitimais koreguodamas šio instituto nuostatas), jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje (BK 92 straipsnyje) nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą.

40. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

41. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone bylą nagrinėjęs apylinkės teismas laikėsi aukščiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų, tinkamai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir pagrįstai jo netaikė.

42. Nustatyta, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. M. S. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas – vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), tačiau jas įvykdė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praeityje būdamas teistas 3 kartus (2025-11-27 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas). Be to, M. S. eilę kartų baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų nėra sumokėta. Nustatytos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, negerbti įstatymų reikalavimų. VSDFV duomenimis M. S. nedirba, be to, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš nustatytų aplinkybių visumos spręstina, kad, nuteistojo atžvilgiu taikius BK 75 straipsnį ir jam bausmės vykdymą atidėjus, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, nuteistasis išvadų nepadarė.

43. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Nagrinėjamu atveju minėtos abejonės yra išlikusios.

Dėl civilinių ieškinių

44. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo gynėjo skundo argumentus dėl civilinių ieškinių priteisimo.

45. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

46. Pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusiosios K. A. ir J. A. prašė K. A. priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, J. A. priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą bei 600 Eur patirtas išlaidas už civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (3 t., b.l. 87-90).

47. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kartu atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atliktus tyčinius veiksmus, dėl kurių nukentėjusiosioms kilo neturtinė žala, dėl tų veiksmų jų patirtus išgyvenimus (išgąstį, stresą, šoką, ilgai trunkantį baimės jausmą), pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgus, jog nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu įvykdytos dvi veikos, į veikų padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinė žala, atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei teismų praktiką, todėl priteistina. Teismas taip pat teisingai vertino, kad nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu įvykdyta viena veika, ji nurodė, kad neturtinę žalą sudaro ir pirktos kameros namuose ir tai, kad nukentėjo darbo užmokestis, kuro sąnaudos, kas savo esme laikytina turtine žala, tačiau tokios neprašoma priteisti, įrodymų apie tokios žalos kilimą byloje nėra pateikta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, tai, kad byloje nenustatyta, kad kilo pasekmės, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 700 Eur. Kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tokiu būdu nukentėjusiosios siekia praturtėti nuteistojo sąskaita.

49. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendį apeliaciniuose skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl proceso išlaidų

50. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašoma valstybės naudai priteisti 129,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas už M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

51. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

52. Nors nagrinėjamu atveju apeliaciniai skundai yra pateikti nuteistojo ir jo gynėjo, bet jie buvo atmesti, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į kaltinamojo pareigą atlyginti žalą nukentėjusiosioms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. ir jo gynėjo advokato Antano Danieliaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. S..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisLaima Šeputienė