Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui N. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

III. Išvadą teikiančios institucijos išvados santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

6. LR CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

7. Tarp šalių nekilo ginčo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Todėl ieškovės A. L. ir atsakovo N. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

8. Šalys tarpusavio išlaikymo nereikalauja.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Tarp šalių nekylant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini) ", o atsakovui N. L. paliekama prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini) ".

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

10. Tarp šalių nekylant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio vaiko A. L. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės nustatoma su ieškove A. L. a. k. (duomenys neskelbtini).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

11. Ieškovė prašo nustatyti detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas su ieškovės siūloma nepilnamečio bendravimo tvarka sutinka iš dalies, tačiau nesutinka, kad jo mamai O. L. būtų nustatytas laikas bendrauti su anūku jam nustatytu grafiku, nes dėl mamos amžiaus, sveikatos ir užimtumo, tokio laiko suderinti neįmanoma, tokiu būdu sutrumpėtu abiejų bendravimo laikas ir tai turėtų neigiamų pasekmių abiejų atžvilgiu. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti A. L. bendravimo su atsakovu N. L. tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Todėl teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas nepateikia jokio siūlymo, kaip nepilnamečio teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais galėtų būtį įgyvendinta, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatytmo, yra tenkinamas.

Dėl vaiko išlaikymo

13. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius bei nurodyta, kad teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas). Orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia; tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti; įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-493-357/2012).

14. Remdamasis nurodyta teismų praktika ir atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovas pagal savo gaunamas pajamas turi galimybes teikti ieškovės nurodytą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas nuo 2019-03-09 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2021-01-01 gavo nuo 1178,89 Eur. iki 2063 Eur. darbo užmokestį (b.l. 15 – 18). Taip pat teismas pripažįsta, kad remiantis duomenimis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimų jo sveikatos problemų nėra pagrįstos tokiais byloje esančiais duomenimis, kurie įrodytų jo pajamų ar galimybių gauti pajamas sumažėjimą.

15. Taip pat teismas remiasi Išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 p. nuostata, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Remdamasis nurodyta įstatymo nuostata, teismų pripažįsta aktualia teismų formuojama praktika, kad sprendžiant apie priteistino išlaikymo dydį, minimali mėnesio alga yra ne imperatyvus, o orientacinis kriterijus, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Taip pat teismas atsižvelgia į išvadą teikiančios nurodytas aplinkybes, kad šalių sūnus yra paauglys, nepilnamečiui reikia lėšų ne tik ugdymo priemonėms įsigyti, bet ir laisvalaikiui, poilsiui, todėl ieškovės prašymas sūnaus išlaikymui priteisti 250 eurų kas mėnesį atitinka nepilnamečio A. L. interesus. Be to, teismas pripažįsta, kad atsakovo gaunamos pajamos nesudaro jokių kliūčių teikti sūnui ieškovės prašomą išlaikymą, todėl valstybės vaikui mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui valstybės mokamos išmokos ar jos dalies dydžiu.

16. Papildomai teismas pripažįsta reikšminga bylai aplinkybe, kad 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 834 patvirtinta 2022 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga – 730 eurų. Ši aplinkybė reikšminga bylai tuo, kad dėl jos padidės ir kasacinio teismo nurodyto orientacinio išlaikymo kriterijaus dydis.

17. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, t.y atsakovo gaunamų pajamų dydį, augančio nepilnamečio vaiko didėjančius poreikius, išvadą teikiančios nurodytas aplinkybes bei teismų formuojamą praktiką, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimą iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. L. naudai, iki vaiko pilnametystės priteisti materialinį išlaikymą po 250,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. L., tenkinti, kaip pagrįstą.

Dėl turto padalinimo

18. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nekyla ginčo dėl transporto priemonių padalinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas ieškovės A. L. naudai priteisti transporto priemonę, registruotą pareiškėjos A. L. vardu: AUDI A1 (2011 m.), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 4677 EUR, o atsakovo N. L. naudai priteisti transporto priemonę, registruotą pareiškėjo N. L. vardu: BMW 320D (2005 m.), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė šalių susitarimu yra 1702 EUR, yra tenkinamas.

19. Tarp šalių kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto garažo (bokso), adresu: (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovė nurodo, kad nurodytas turtas turėtų būti priteisiamas atsakovui, o ieškovės naudai iš atsakovo turi būti priteisiama 1/2 turto vertės kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra 8000 eurų, ieškovei turi būti priteisiam jos 1/2 dalis - 4000 eurų. Atsakovas nurodo, kad pirminio susitarimo metu šalys sutarė, jog negyvenamoji patalpa - Garažas (boksas), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu 6000 eurų, po santuokos nutraukimo atitenka ir lieka atsakovo N. L. asmenine nuosavybe, dėl ko pareiškėja A. L. neprieštarauja ir piniginės kompensacijos nereikalauja.

20. Vertindamas šalių ginčą, teismas remiasi LR CK 3.119 straipsnyje nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Taip pat kasacinio teismo praktika, pagal kurią dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

21. Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nepateikė jokių savo teiginius dėl susitarimo tarp šalių buvimo patvirtinančių įrodymų. Tačiau teismas atsakovo nurodytas aplinkybes vertina kaip patvirtinimą, kad jis sutinka, jog ginčo nekilnojamas turtas būyų priteisiamas jam natūra. Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas atsakovo N. L. naudai priteisti negyvenamąją patalpą - Garažą (boksą), adresu: V. Krėvės pr. 126A-1B, Kaunas, unikalus Nr. 4400-0832-0567:2761, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

22. Spręsdamas šalių ginčą dėl kompensacijos ieškovei dydžio, teismas remiasi ieškovės į bylą 2021-11-25 teismo posėdžio metu pateiktais duomenimis apie analogiško turto – parduodamų garažų (boksų) vertę nuo 9 500 Eur. iki 14 500 Eur. Remdamasis šiais duomenimis bei kasacinio teismo praktika dėl turto vertės nustatymo būdų, teismas neturi pagrindo pripažinti ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio nepagrįstu, todėl ieškinio reikalavimas atsakovo N. L. naudai priteisti negyvenamąją patalpą - Garažą (boksą), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 8000 Eur., ieškovės naudai iš atsakovo už ieškovei 1/2 nuosavybės teise priklausantį turtą priteisiant 4000 eurų kompensaciją, yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

23. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl jo investicijų santuokos metu į pareiškėjos A. L. asmeninį turtą - butą (adresu: V. Krėvės pr. 59-51, Kaunas), jo pagerinimo iš bendrų šeimos lėšų, A. L. sumoka N. L. 7000 eurų, todėl atsakovas laikosi pirminio susitarimo ir prašo patenkinti pirminį susitarimą. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas remiasi LR CK 3.98 str. 1 d. nuostata jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Pavyzdžiui, vienoje byloje nustačius, kad sutuoktinės asmeninis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas – buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbą, teisėjų kolegija konstatavo, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Remdamasis nurodyta įstatymo nuostata ir teismų praktika, teismas pripažįsta, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl jo investicijų santuokos metu į pareiškėjos A. L. asmeninį turtą - butą (adresu: V. Krėvės pr. 59-51, Kaunas), jo pagerinimo iš bendrų šeimos lėšų, todėl atsakovui priteisti kompensaciją iš ieškovės nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 165 Eur. žyminis mokestis ir 1641 Eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1806 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

25. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – ši suma iš atsakovo nepriteistina bei neišieškotina (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2008-04-26 Kauno rajono CMS, įrašo Nr. 495, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini) ", o atsakovui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini) ".

Po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio vaiko A. L. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su ieškove A. L. a. k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. L. a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Tiek vaiko tėvas (N. L.), tiek vaiko motina (A. L.) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnametį vaiką ir dalyvaujant jo auklėjime. Visi veiks­mai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu, jo interesų užtikrinimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu Šalių susitarimu.

2. N. L. ir A. L. įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gy­venti ir augti, būti sveiku, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, turėti as­meninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, tei­sę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Abu tėvai įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu.

3. Abu tėvai įsipareigoja ugdydami vaiką siekti, kad vaikas gerbtų abu tėvus ir palaikytų su a­biem tėvais gerus santykius. Tėvas ir motina užtikrina su juo esančio vaiko fizinį ir psicholo­ginį saugumą bei tinkamą priežiūrą. Bendravimo metu tėvai privalo elgtis atsakingai, būti sveiki, blaivūs ir nekelti pavojaus vaikams.

4. Vaiko tėvas (N. L.) turi teisę pasiimti sūnų (A. L.) penktadienį iš vai­ko gyvenamosios vietos 16 val. ar jo ugdymo įstaigos/-ų (iki šios/šių įstaigos/-ų nustatytos darbo dienos pabaigos) kas antrą savaitgalį (neporiniais mėnesio savaitgaliais), ir pristato į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val. (jei šalys nesutaria kitaip).

5. Vaiko tėvas (N. L.) turi teisę pasiimti sūnų (A. L.) ne mažiau nei dvi dienas per savaitę, atsižvelgiant į sūnaus ugdymo/dienos režimą (jo netrikdant), iš anksto su­derinęs bendravimo laiką su vaiko motina.

6. N. L. turi teisę bendrauti su sūnumi (A. L.) kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val., o kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d. pasiimant vaiką iš jų gyvenamosios vietos - 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val.

7. Vaiko vasaros stovyklų, vaiko lankomų ugdymo būrelių renginių metu, kai vaikas laiko nepra­leidžia nei su vienu iš tėvų, nei vienam iš tėvų vaiko vasaros stovyklose praleistas laikas ne­kompensuojamas ir vaikui grįžus iš vasaros stovyklos, galioja ta pati bendravimo tvarka (gra­fikas).

8. Vaiko tėvo N. L. tėvai (O. L.) turite teisę bendrauti su vaikačiu A. L. tokiu pačiu grafiku kaip ir N. L..

9. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku savo gimimo dieną pasiimant vaiką iš jų ug­dymo įstaigos ir/ar gyvenamosios darbo dieną (ar kitos sutartos) vietos 16 val., o ne darbo dieną - 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.

10. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku atitinkamai Tėvo dieną - tėvas, Motinos dieną - motina, pasiimant vaiką iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios (ar kitos sutartos) vietos darbo dieną -16 val., o ne darbo dieną -10 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 21 val.

11. N. L. turi teisę bendrauti su savo vaiku (A. L.) neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24 - 25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, suderinęs ir susitaręs su vaiko mama A. L. dėl vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąži­nimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretaus laiko.

12. N. L. turi teisę bendrauti su savo vaiku (A. L.) poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 01 d.), iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, suderinęs ir susitaręs su vaiko mama A. L. dėl vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretaus laiko.

13. N. L. turi teisę bendrauti su savo vaiku (A. L.) gimimo dieną ne­poriniais metais. Poriniais metais tėvas su vaiku bendrauja sekantį po vaiko gimtadienio ei­nantį savaitgalį, paimdamas vaiką iš jų gyvenamosios vietos, iš anksto bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, suderinęs ir susitaręs su vaiko mama A. L. dėl vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretaus laiko.

14. Vaikui susirgus, tiek tėvas, tiek motina turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko bei jo gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo būklę).

15. A. L. įsipareigoja N. L. prieš 10 dienų pranešti apie vaikų tele­fono numerio pasikeitimą, socialinių tinkų slapyvardžių pasikeitimą. A. L. įsipa­reigoja pagal paklausimą teikti informaciją tėvui apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius, pasiekimus, sveikatos problemas ir kitus su vaiku susijusius svarbius klausimus.

16. Tėvas bendravimo su vaiku metu pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis hi­gienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvena­moji vieta (jeigu bendravimo tvarkoje nenumatyta kitaip ar šalys kitaip nesusitarė). Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalin­gus buvimui ar išvykai su tėvu. Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl svarbių aplinkybių (liga ar kt.) negali pasiimti ar grąžinti vaiko numatytu laiku, jis apie tai kiek įmanoma opera­tyviau informuoja vaiko motiną.

17. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo nurodant tikslų adresą.

18. Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes (telefonu, VIBER ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), kai vaikas yra pas kitą šalį (atsiž­velgiant į vaiko norus, pageidavimus, interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko režimo).

Priteisti iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. L. a. k. (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, materialinį išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę, registruotą pareiškėjos A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu: AUDI A1 (2011 m.), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

1. negyvenamąją patalpą - Garažą (boksą), adresu: V. Krėvės pr. 126A-1B, Kaunas, unikalus Nr. 4400-0832-0567:2761.

2. Transporto priemonę, registruotą pareiškėjo N. L. vardu: BMW 320D (2005 m.), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 4000 eurų (keturių tūkstančių eurų) kompensaciją už 1/2 dalį ieškovei priklausančios nuosavybės - negyvenamosios patalpos - Garažo (bokso), adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1806 Eur. (tūkstantį aštuonis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.