- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-493-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01268-2011-4
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. (P.) ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mažamečiams vaikams K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. R. (P.) ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti 2010-09-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1593-632/2011 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 p., ir iš V. P. priteisti po 450 Lt išlaikymą nepilnamečiams savo vaikams: K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) , kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme datos iki vaikų pilnametystės (2-3 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad yra bedarbė, o atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl gali mokėti jiems didesnį išlaikymą. Vaikai auga, jų poreikiai didėja, o atsakovas net ir priteistą išlaikymą moka nereguliariai.
Atsakovas V. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad gali mokėti vyresniam sūnui po 300 Lt, o jaunėliams – po 250 Lt per mėnesį, nes dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju uždirba po 800 Lt per mėnesį, nuomoja butą, todėl padedamas tėvų galėtų skirti tik tokį išlaikymą. Didesnio išlaikymo teikti neturi galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pakeitė 2010-09-29 Radviliškio r. apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą, ir iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisė
po 400 Lt (keturis šimtus litų) per mėnesį jo sūnaus K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2012-04-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį jo dukros K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam vaikui jų išlaikymui nuo 2012-04-17 iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išlaikymą uzufrukto teise pavedė valdyti J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Sprendimą dėl išlaikymo nutarė vykdyti skubiai.
Iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisė 396 Lt (tris šimtus devyniasdešimt šešis litus ) žyminio mokesčio (surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660), ir 400 Lt (keturis šimtus litų) už advokato pagalbą valstybei (surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5630).
Laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymo priteisimą, sprendimui įsiteisėjus panaikino (177-178 b. l.).
Teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis yra po 898,50 Lt per mėnesį, tačiau iš banko išrašų matė, kad jis gauna papildomas pajamas iki 1300 Lt per mėnesį, ir didesnes, siekiančios 3000-4000 Lt per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesio alga, mokėta 720 Lt pašalpa, todėl sprendė, kad jos turtinė padėtis yra žymiai prastesnė nei atsakovo. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys apie išlaidas vaikams yra pagrįstos kvitais, ir nuosekliai suskaičiuotos; išanalizavus kvitus matė, kad ne vaikams skirtos prekės neįtrauktos į paskaičiavimą. Teismas laikė, kad ieškovės mama turi galimybes ir remia savo anūkus. Kadangi vaikų poreikiai pagrįsti, todėl išlaikymo dydį teismas padidino. Teismas įvertino tai, kad K. P. yra vyresnis, todėl jam priteisė nežymiai didesnį išlaikymą nei K. P. ir K. P..
Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkinto ieškinio sumai žyminį mokestį bei visas išlaidas už advokato pagalbą priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo kito rajono pirmosios instancijos teismui (182-183 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad dėl ieškovės veiksmų areštuojant atsakovo sąskaitas, negalėjo atlikti tinkamai darbines pareigas, nes atsakovas gaudavo kelionei reikalingas pinigines lėšas, iš kurių apmokėdavo kitose valstybėse kelių mokesčius, pirkdavo degalus, mokėdavau už muitinės procedūras, mašinos gedimų pašalinimą. Darbdaviai pyko dėl to, todėl atsakovas buvo priverstas pasitraukti iš darbo.
2. Apeliantas nurodo, kad tik po sprendimo priėmimo sužinojo, jog ieškovė gyvena su draugu E. R., kurio mama I. R. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Todėl mano, kad dėl to priimtas teismo sprendimas yra šališkas, o nušalinti teismo nuo bylos nagrinėjimo anksčiau negalėjo.
3. Apeliantas mano, kad teismas buvo šališkas nustatydamas ir laikinąsias apsaugos priemones, kurių dydis yra praktiškai analogiškas išlaikymo dydžiui priteistam tesimo sprendimu, kas jam duoda pagrindo manyti dėl šališkumo.
4. Apeliantas teigia, kad ieškovė nenurodė realiai teismui priežasčių dėl kurių taip stipriai išaugo išlaikymo vaikams poreikio didinimas per vienerių metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (186-188 b. l).
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas nepateikė teismui nei vieno įrodymo apie tai, kad ieškovė tariamai yra kalta dėl to, kad atsakovas negalėjo tinkamai atlikti darbinių funkcijų. Nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas iš darbo buvo priverstas pasitraukti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.
2. Atsakovas nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas. Nemano, kad teismas galėjo būti šališkas, nes teikdamas apeliacinį skundą, atsakovas nenurodė nei vieno motyvo ar argumento, dėl ko pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas. Taip pat ieškovas nenurodė nei vieno teisėjo nušalinimo pagrindo.
3. Nieko bendro su apeliaciniu skundu neturi laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas, nes priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Šis atsakovo argumentas nėra apeliacinio skundo dalykas, todėl yra atmestinas atskirai jo nenagrinėjant.
4. Atsakovo abejonės dėl vaikų išlaikymo dydžio buvo išsklaidytos pateikus dokumentus, pagrindžiančius išlaikymo vaikams dydį. Atsakovas jų neginčijo ir priešinių argumentų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl atsakovo sąskaitų arešto
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl ieškovės veiksmų areštuojant atsakovo sąskaitas, negalėjo atlikti savo darbinių pareigų, todėl atsakovas buvo priverstas pasitraukti iš darbo. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas iš darbo buvo priverstas pasitraukti dėl ieškovės veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo banko sąskaita buvo areštuota vykdant vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Todėl apeliantas turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, laiku nemokėdamas teismo priteisto išlaikymo savo vaikams, negali kaltinti ieškovės dėl arešto jo banko sąskaitai taikymo.
Dėl teismo šališkumo
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo laikytini nepagrįstais.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (LR CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.
Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas nenurodo nušalinimo pagrindo, konkrečių faktų, nepateikia jokių apylinkės teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą patvirtinančių įrodymų. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovės gyvenimo draugo mamos darbo pareigų (duomenys neskelbtini), negali būti vertinama kaip teismo teisėjo (teisėjų) šališkumo apraiška nagrinėjamoje civilinėje byloje. Byloje nėra nė vieno atsakovo pareikšto nušalinimo nei vienam iš teismo teisėjų. Aplinkybė, kad nušalinti teisėjo ir teismo nuo bylos nagrinėjimo anksčiau negalėjo, nes apeliantui tai nebuvo žinoma, nesudaro pagrindo išvadai dėl teismo šališkumo pagrįsti. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti abejonę dėl galimo bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo nešališkumo.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes laikino išlaikymo dydis ir teismo sprendimu pakeistas išlaikymo dydis yra praktiškai analogiškas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas išlaikymas teismo priteistas 2011-09-07 nutartimi skiriasi nuo skundžiamo teismo sprendimu pakeisti ir priteisto išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas tiek teismo priteistą laikiną išlaikymą, tiek teismo sprendimu pakeistą išlaikymą laiko analogišku, nesuponuoja išvados, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.
Dėl išaugusių vaikų poreikių pagrindimo
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės, ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokią teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį ir formą bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo turėtų būti tenkintinas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nenustatyta apribojimų vieną išlaikymo formą pakeisti bet kuria kita CK 3.196 straipsnyje nurodyta išlaikymo forma ir kad CK 3.201 straipsnyje nustatyta teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo reiškia, jog toks prašymas gali būti tenkinamas tik teismui nustačius kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2004).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai, jam augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis gali būti persvarstomas iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004); orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia; tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti; įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovė nenurodė realiai teismui priežasčių, dėl kurių taip stipriai išaugo išlaikymo vaikams poreikio didinimas, per vienerių metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais apie pasikeitusius vaikų poreikius, įvertinęs šalių turtinę padėtį, pagrįstai sprendė, kad išlaikymo per mėnesį sūnui K. 400,00 Lt suma ir dvyniams K. ir K. po 350,00 Lt sumos yra minimalios, kurios galėtų užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečių vaikų poreikių suma yra per didelė, tačiau savo detalizuoto nepilnamečiams vaikams reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) metų sūnui K. ir (duomenys neskelbtini) metų dvyniams K. ir K. mėnesiui pakanka po 200 Lt. Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali teikti priteisto išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Pagrįsta laikytina teismo išvada dėl ieškovės blogesnės turtinės padėties vertinimo nei atsakovo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės J. R. pajamos yra mažesnės nei minimalios, o atsakovo pajamos per mėnesį gali siekti 3000-4000 Lt. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių susijusių su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei vaiko poreikių pasikeitimu, atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesnis teismo priteistas išlaikymas vaikams po 200,00 Lt neatitinka minimalių vaikų poreikių patenkinimo, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neakcentavo išaugusių vaikų poreikių, dėl kurių prašoma padidinti priteistą išlaikymo dydį, atmestinas.
Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai nėra begaliniai, jam augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis gali būti persvarstomas iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovė pateikė įrodymus pagrindžiančius 200 Lt antrinės teisinės advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje (189-190, 192 b. l.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš jo valstybei priteistina 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti 200 Lt (su šimtus litų) už advokato pagalbą valstybei (surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5630).