- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-840-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24016-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. V.
- Pareiškėjas
- M. V., T. V.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
- 2.1.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-2863-1018/2023 pagal pareiškėjų M. V. ir T. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2863-1018/2023 patenkino pareiškėjų M. V. ir T. V. prašymą nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2023 m. gegužės 11 d. pareiškėjų M. V. ir T. V. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2. 2026 m. vasario 6 d. teisme gautas pareiškėjos M. V. (toliau – pareiškėja) prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2863-1018/2023. Pareiškėja nurodė, kad T. V., be kita ko, nevykdė ir pažeidė: santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 8 ir 9 ir 10 punktus nemokėdamas periodinės išmokos vaikams nuo gegužės 23 d. iki liepos 15 d. Pirma periodinė išmoka pervesta liepos 15 dieną – 560 Eur. Liko nesumokėta už gegužę ir birželį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų M. V. ir T. V. sudarytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2863-1018/2023 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8–10 punktų, kurie numatė: „8. Savo nepilnamečio vaiko J. V. išlaikymui T. V. įsipareigoja mokėti periodinę 280 Eur dydžio išmoką per mėnesį iki jo pilnametystės ar emancipacijos, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Savo nepilnamečio vaiko L. V. išlaikymui T. V. įsipareigoja mokėti periodinę 280 Eur dydžio išmoką per mėnesį iki jos pilnametystės ar emancipacijos, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 10. Visos T. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamos lėšos yra mokamos M. V., kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaikų naudai. Išlaikymas vaikams mokamas į M. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 15 d.“ Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad vykdomieji raštai išduodami remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, kitais vykdytinais dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Teismas, ištyręs pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie Sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos Sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2863-1018/2023 patenkino pareiškėjų prašymą nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir, be kita ko, patvirtino 2023 m. gegužės 11 d. pareiškėjų sudarytos sutarties 8–10 punktus dėl išlaikymo vaikams teikimo.
3.2. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjai teigiant, kad T. V. netinkamai vykdo santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 8–10 punktus, teismui neturint duomenų apie tinkamą Sutarties 8–10 punktų vykdymą (dėl išlaikymo), tai, kad nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti periodiniam išlaikymui išieškoti, teismas mano, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjos pateikto prašymo pagrindu (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodo, kad pareiškėjos prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo klaidinančiai pateikta informacija, jog jis nevykdė pareigos mokėti išlaikymą laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. liepos 15 d., taip sudarant įspūdį, kad išlaikymas vaikams nebuvo teikiamas. Teismas, neišklausęs ieškovo pozicijos dėl dokumentų neįteikimo, remdamasis vienašališka pareiškėjos pateikta informacija, patenkino prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą, nors, ieškovo teigimu, jis minėtu laikotarpiu faktiškai teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
4.2. Pažymi, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po jo šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno tame pačiame bute, todėl jis visą laiką rūpinosi vaikais ir prisidėjo prie jų išlaikymo. Šios aplinkybės buvo konstatuotos ir teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikino išlaikymo, nustačius, kad ieškovas faktiškai teikia išlaikymą vaikams. Skunde nurodoma, kad tai patvirtina ir pateikti banko sąskaitų išrašai, rodantys ieškovo patirtas išlaidas vaikų poreikiams, įskaitant išlaidas maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui bei pervedimus atsakovei.
4.3. Nurodo, kad teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2023 m. birželio 23 d., todėl tik nuo šios datos šalims atsirado pareiga mokėti išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmasis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2023 m. liepos 15 d., ir ieškovas tą dieną sumokėjo 560 Eur, t. y. po 280 Eur kiekvienam vaikui, kaip numatyta sutartyje. Tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad išlaikymas buvo sumokėtas tinkamai ir laikantis nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad apeliantas nevykdė teismo patvirtintos sutarties sąlygų laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. liepos 15 d., pažeisdamas jos 8, 9 ir 10 punktus, kadangi nepervedė periodinių išmokų vaikams į sutartyje nurodytą banko sąskaitą ir nevykdė nuolatinės pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Dėl šių aplinkybių visų vaikų kasdienių poreikių tenkinimas faktiškai teko vien atsakovei, nes bendras ūkis tuo metu nebuvo vedamas.
5.2. Pažymi, kad visus pagrindinius vaikų poreikius – mokyklos išlaidas, sveikatos priežiūrą, maitinimą, būrelius, varžybas, stovyklas, laisvalaikį, aprangą, higieną, komunalinius mokesčius bei vaikų logistiką – ji dengė savo lėšomis ir organizavo savarankiškai.
5.3. Ginčija apelianto nurodomus mokėjimus už gimnastikos treniruotes, pažymint, kad dalis pervestų sumų buvo skirta ankstesnių laikotarpių įsiskolinimui padengti, o einamąsias išlaidas faktiškai dengė pareiškėja. Taip pat nurodoma, kad apeliantas tik iš dalies dengė treniruočių išlaidas naudodamas vaiko pinigus, todėl realiai papildomai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.
5.4. Nesutinka su apelianto pateikiamais duomenimis apie maisto išlaidas, nurodydama, kad dalis jų neatitinka faktinių aplinkybių, nes tuo laikotarpiu vaikai buvo su ja arba išvykę, todėl apelianto deklaruojamos išlaidos negali būti laikomos skirtomis vaikų poreikiams. Taip pat pažymima, kad kai kurios pateiktos sąskaitos nėra proporcingos šeimos poreikiams, o apie kitus nurodytus pirkinius atsakovei nebuvo žinoma.
5.5. Papildomai nurodo, kad apeliantas nevykdė pareigos indeksuoti išlaikymo, o susidariusį skirtumą sumokėjo tik po kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai, jos vertinimu, rodo sisteminį pareigų nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas vykdomojo rašto dėl sutarties dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių dalies, susijusios su išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu, išdavimo klausimas. Pareiškėja teigia, kad apeliantas tinkamai išlaikymo nemokėjo, tuo tarpu apeliantas teigia, jog išlaikymą teikė ir moka šiuo metu, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis turi išlaikymo įsiskolinimą. Apelianto teigimu, pareiškėja neįrodė savo teiginių ir reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti jos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
10. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.
11. Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje, be kitų klausimų, privalo būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pavyzdžiui, santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pavyzdžiui, žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
12. Priverstinis teismo sprendimų dėl išlaikymo priteisimo (įskaitant teismo sprendimus, kuriais patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar taikos sutartis, kuria susitariama dėl išlaikymo) vykdymas atliekamas pagal bendrąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623–691).
13. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.
14. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8, 9, 10 punktų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdymo. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės, todėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas sprendimu negali būti prilyginamas situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi.
15. Nustačius, kad ginčas kyla iš teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, vykdymo, sprendžiant su tokio sprendimo dalies vykdymu susijusius klausimus, turi būti taikomos bendrosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.
16. CPK 646 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas turi teisę bet kada prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas šį prašymą privalo tenkinti visais atvejais, jei nėra CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi, teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka.
17. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Pagal CPK 606 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.
18. Išduodamas vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas netiria ir nenustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir (ar) vykdomas. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, jog šiuo atveju nusprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi būti vadovaujamasi CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, o ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis ir tokiu atveju teismas turi ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir kitose apygardų teismų išnagrinėtose bylose (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1132-912/2021, 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2023, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024, 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1095-653/2024, 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1498-864/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-51-775/2025, 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-921-413/2025, 2026 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-360-924/2026).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai jis susijęs su išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdymu ir pateiktas nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino, neturėjo prielaidų atsisakyti vykdomąjį raštą išduoti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat neturėjo prielaidų ir nustatinėti išlaikymo įsiskolinimo, ar laikotarpio, už kurį įsiskolinimas (ne)buvo mokamas.
21. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pareiškėjai pateikus vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui nebus užkirstas kelias antstoliui teikti įrodymus apie jo faktiškai teiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir įsiskolinimo nebuvimą, arba esant ginčui savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka (pvz., skundžiant antstolio veiksmus ir pan.).
22. Nepaisant nurodyto teisinio reglamentavimo ir pateikto išaiškinimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apelianto pateiktų skundo argumentų.
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2023 m. birželio 23 d., todėl tik nuo šios datos tarp šalių atsirado pareiga mokėti išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmasis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2023 m. liepos 15 d., ir ieškovas tą dieną sumokėjo 560 Eur, t. y. po 280 Eur kiekvienam vaikui, kaip numatyta sutartyje. Tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad išlaikymas buvo sumokėtas tinkamai ir laikantis nustatytos tvarkos.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su jais visa apimtimi, tačiau iš dalies pripažįsta pagrįstais argumentus dėl laikotarpio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad pareiga mokėti išlaikymą pinigine forma pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį atsirado tik nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, t. y. nuo 2023 m. birželio 23 d., todėl laikotarpiu iki šios datos, įskaitant 2023 m. gegužės mėnesį, piniginės prievolės nevykdymas negali būti konstatuojamas. Ši skundo argumentų dalis laikytina pagrįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmasis mokėjimas 2023 m. liepos 15 d. laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, nes toks aiškinimas nepagrįstai susiaurina išlaikymo prievolės turinį ir neatitinka vaiko interesų prioriteto principo.
25. Pažymėtina, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolė yra tęstinio pobūdžio ir kyla iš tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, todėl negali būti aiškinama formaliai, kaip apsiribojanti tik konkrečiais mokėjimo terminais. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento tarp šalių buvo nustatytas konkretus išlaikymo teikimo būdas – periodinės piniginės išmokos, todėl nuo 2023 m. birželio 23 d. apeliantui kilo pareiga užtikrinti vaikų išlaikymą šia forma. Aplinkybė, kad sutartyje nustatytas mokėjimo terminas – iki kiekvieno mėnesio 15 dienos – šiuo atveju negali būti aiškinama taip, jog iki artimiausio termino apeliantas apskritai atleidžiamas nuo pareigos mokėti išlaikymą už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki pirmojo mokėjimo termino suėjimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpis nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 30 d. negali būti laikomas laikotarpiu, už kurį išlaikymas vaikams nepriklauso. Vaiko teisė į išlaikymą yra nepertraukiama, todėl apeliantas, nuo sprendimo įsiteisėjimo momento įgijęs pareigą mokėti periodines išmokas, privalėjo proporcingai užtikrinti išlaikymą ir už dalį mėnesio, nepaisant to, kad sutartyje nėra tiesiogiai reglamentuotas dalinio mėnesio apmokėjimas. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą vaiko teisės į išlaikymą ribojimą ir sudarytų prielaidas nepagrįstai išvengti dalies prievolės vykdymo vien dėl mokėjimo termino techninio nustatymo.
27. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas iki sprendimo įsiteisėjimo faktiškai teikė išlaikymą kitais būdais (padengdamas vaikų poreikius, pirkdamas maistą, aprangą, apmokėdamas ugdymo išlaidas), taip pat nepaneigia išvados dėl susidariusio įsiskolinimo. Nuo sprendimo įsiteisėjimo momento tarp šalių buvo aiškiai nustatytas konkretus išlaikymo teikimo būdas – piniginės išmokos, mokamos kitam iš tėvų, todėl išlaikymo teikimas kitomis formomis negali būti prilyginamas tinkamam prievolės įvykdymui, jeigu jis neatitinka teismo patvirtintos sutarties sąlygų.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundo argumentai dėl to, jog šalys tam tikrą laikotarpį gyveno kartu, savaime nepaneigia pareigos vykdyti teismo sprendimu patvirtintą sutartį. Gyvenimo kartu faktas nepanaikina ir nesustabdo išlaikymo prievolės vykdymo nustatyta forma, juolab kad nuo sprendimo įsiteisėjimo momento buvo aiškiai apibrėžtas išlaikymo mokėjimo mechanizmas.
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iki 2023 m. liepos 15 d. neįvykdė pareigos sumokėti išlaikymą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 30 d., darytina išvada, jog egzistavo bent dalinis išlaikymo įsiskolinimas. Esant neįvykdytai prievolės daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdavė vykdomąjį raštą.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias CPK 646 straipsnio taikymą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.