Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-251-854/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2-251-854/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00908-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-251-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00908-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“ ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vaizdinė reklama“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos vaizdinė reklama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas ir įpareigoti atsakovę nutraukti viešą konkursą; 2) pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas ir įpareigoti atsakovę nutraukti viešą konkursą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko.

3. Atsakovė 2024 m. vasario 7 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-2841, be kita ko, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus konkursų nuostatus ir atšaukti šiuo įsakymu patvirtintų konkursų nuostatų pagrindu 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešus konkursus. Vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu skirtą įpareigojimą, Vilniaus miesto administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2730/232 atšaukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų konkursų nuostatų pagrindu 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešus konkursus. Nurodė, kad tolimesnis šios civilinės bylos nagrinėjimas yra beprasmis, kadangi, nutraukus ieškovės ginčijamus viešus konkursus, jie niekaip negali pažeisti ieškovės teisių ir bylos išnagrinėjimas nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad nelikus ieškinio reikalavimų objekto civilinė byla nutrauktina, prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė sutiko, kad civilinė byla nutrauktina, tačiau atkreipė dėmesį, kad ginčo administraciniai aktai buvo panaikinti ir konkursai atšaukti ne ieškinio reikalavimų pagrindu, o įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvus dėl netinkamo subjekto, priėmusio ginčijamus aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovės ieškovei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 470 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, įvertinęs tai, kad šios bylos išnagrinėjimas nesukels jokių materialinių teisinių padarinių, kadangi ginčo objektas yra išnykęs (viešas konkursas atšauktas, o juos reglamentuojantys teisės aktai pripažinti negaliojančiais), civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei panaikinus ginčo administracinius aktus ir atšaukus konkursus iš esmės buvo pasiektas ieškinio reikalavimų rezultatas, sprendė, jog ieškinys buvo pagrįstas. Teismas vertino, kad nutraukus civilinę bylą yra pagrindas ieškovei atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 20 295,85 Eur suma: 470 Eur žyminis mokestis ir 19 825,85 Eur už suteiktas teisines paslaugas (1 614,56 Eur susipažinimas su dokumentais, 5 045,50 Eur ieškinio parengimas, 605,46 Eur susipažinimas su atsakovės atskiruoju skundu, 807,28 Eur atsiliepimas į atskirąjį skundą, 1 210,92 Eur susipažinimas su atsakovės atsiliepimu, 3 027,30 Eur dubliko rengimas, 605,46 Eur susipažinimas su atsakovės tripliku ir situacijos aptarimas su klientu, 807,28 Eur prašymo dėl bylos sustabdymo rengimas, 403,64 Eur atsakovės atsiliepimo į prašymą stabdyti bylą analizė, 1 210,92 Eur susipažinimas su atsakovės atskiruoju skundu, 807,28 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, 605,46 Eur atsakovės prašymo dėl nuostolių užtikrinimo aptarimas su klientu, 807,28 Eur procesinio prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių parengimas, 807,28 Eur atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo parengimas).

9. Teismas pažymėjo, kad absoliuti dauguma ieškovės už suteiktas paslaugas sumokėtų sumų neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintų maksimalių dydžių. Visgi, atsižvelgęs į tai, kad byloje keliami teisiniai klausimai nebuvo sudėtingi ir (ar) nauji, nereikalavo specialių žinių, dalis teisinių paslaugų apima viena kitą (pavyzdžiui, susipažinimas su priešingos proceso šalies procesiniu dokumentu (atsiliepimu, atskiruoju skundu ir pan.), jo analizė ir savo procesinio dokumento (tripliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą ir pan.) parengimas), o ieškovės pateiktas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones teismo buvo atmestas, teismas, remdamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas iki 4 000 Eur.

10. Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas grąžino ieškovei jos sumokėtą 470 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, ieškovei neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės. Bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė formaliai inicijavusi teisminį procesą, siekdama nesąžiningų tikslų – neriboto prieš daugiau kaip dešimt metų savo įsirengtų reklaminių įrenginių eksploatavimo, prisidengdama viešų konkursų ginčijimu dėl tariamo jų neteisėtumo.

11.2. Tai, kad ieškovė turėjo lūkestį savo reklaminius įrenginius tomis pačiomis sąlygomis eksploatuoti neribotą laiką arba tiek, kiek pati pageidaus, reikalaudama vieną kartą išduotą leidimą (kurio termino pabaiga 2023 m. vasario 1 d.) pratęsti ir skųsdama naujai skelbiamus viešus konkursus, patvirtina šios aplinkybės:

11.2.1. viešojo administravimo subjektų kompetencijos kvestionavimas neturint tam įgaliojimų ir nepaaiškinant, kokias subjektines ieškovės teises pažeidžia tai, kad viešų konkursų sąlygos (nuostatai) buvo patvirtintos ne to subjekto.

11.2.2. teismui pateiktas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būtų apribota ieškovės teisė eksploatuoti esamus reklamos įrenginius pagal senąjį leidimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovė siekė, kad jos 2023 m. vasario 1 d. turėjęs pasibaigti išorinės reklamos leidimas būtų pratęstas (išduotas) ne viešo konkurso būdu, kaip numato teisės aktai, o teismo nutartimi dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių.

11.2.3. ieškovės 2023 m. sausio 4 d. prašymas atsakovei išduoti naują leidimą senojo leidimo pagrindu. Prašymą ieškovė atsakovei pateikė nepaisydama aplinkybės, kad naujojo, 2021 metais patvirtinto Vilniaus teritorijos bendrojo plano 3 priedo „Išorinės reklamos reglamentai“ tekstinis reglamentas R-3, Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis numato, jog išorinės reklamos leidimai gali būti išduodami tik viešo konkurso būdu. Atsakovei atsisakius šį prašymą tenkinti, ieškovė atsisakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-1062-1161/2024).

11.2.4. pastarojo prašymo palaikymas atsakovei net ir 2024 m. sausio 18 d. paskelbus naujus viešus konkursus, kuriuose ieškovė gali dalyvauti ir naują leidimą gauti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai rodo, kad ieškovės tikslas niekada nebuvo dalyvauti 2022 m. birželio 22 d. paskelbtuose viešuose konkursuose.

11.3. Ginčo viešų konkursų nutraukimą lėmė ne ieškovės ieškinio pateikimas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos siekis, kad Vilniaus miesto savivaldybė netaptų įkaite nesąžiningų senųjų reklamos rinkos dalyvių veiksmų (siekio savo reklaminius įrenginius toliau eksploatuoti pagal senuosius leidimus, išvengiant adekvataus dydžio rinkliavos mokėjimo, dalyvavimo viešuose konkursuose). Senųjų viešų konkursų nutraukimu ir naujų paskelbimu buvo siekiama užtikrinti ir viešąjį interesą, kad formalus bylinėjimasis nebūtų tęsiamas, o visi suinteresuoti subjektai kuo greičiau įgytų galimybę dalyvauti viešuose konkursuose ir, juos laimėję, gautų naujus leidimus išorinės reklamos eksploatavimui.

11.4. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje buvo patenkinti. Senųjų konkursų nutraukimas ir naujų konkursų paskelbimas nereiškia, kad ieškovės ginčytos konkrečios viešų konkursų sąlygos buvo neteisėtos, to nepripažino nei Vilniaus apygardos administracinis teismas norminėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023, nei teismas šioje civilinėje byloje. O ieškovės reikalavimai nutraukti ginčytus viešus konkursus buvo tik išvestiniai iš reikalavimų pripažinti konkursų sąlygas neteisėtomis.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei panaikinus ginčo administracinius aktus ir atšaukus konkursus, iš esmės buvo pasiektas ieškinio reikalavimų rezultatas. Bylos objektas išnyko dėl atsakovės atliktų veiksmų – konkursų, dėl kurių kilo ginčas, atšaukimo.

12.2. Nors atsakovė pasisako dėl vykstančių teisminių procesų, susijusių su išorinės reklamos įrengimu Vilniaus mieste, tačiau kiti teisminiai procesai jokia apimtimi nėra susiję su šia nagrinėta civiline byla.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti konkursų nuostatus, įskaitant ir dėl to, kad konkursai paskelbti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsti. Ieškovė yra ilgalaikę patirtį išorinės reklamos vykdyme turintis ūkio subjektas, todėl turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumą ginčyti neteisėtas konkursų sąlygas, kaip ir nuostatas dėl pažeistos atsakovės kompetencijos juos skelbiant.

12.4. Atsakovė sąmoningai nutyli, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nutraukti ginčo objektą sudarančius konkursus, buvo nurodyta, jog konkursai nutraukti atsižvelgus į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas norminėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 pripažino, jog atsakovė viršijo kompetenciją bei neteisėtai nustatė konkursų sąlygas.

12.5. Tai, kad norminėje administracinėje byloje Nr. eI4- 5619-1064/2022 keliamas klausimas dėl konkursus reglamentuojančių norminių teisės aktų teisėtumo yra tiesiogiai susijęs su šioje byloje vykstančiu ginču, buvo pripažinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, kuria byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo norminėje administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022.

Šalies argumentai

13. Ieškovė UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas 19 825,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko Rekomendacijų nustatytus rekomenduotinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, juolab priteisdamas net penkis kartus mažiau nei ieškovė faktiškai patyrė.

13.2. Priešingai nei sprendė teismas, byloje buvo kelti sudėtingi teisiniai klausimai, reikalavę specialių žinių: i) klausimai dėl viešųjų konkursų sąlygų bei juos tvirtinančių atsakovės priimtų aktų atitikties norminiams teisės aktams, susiję ne tik su viešų konkursų reglamentavimu, bet ir Vietos savivaldos, Reklamos įstatymo, Rinkliavų įstatymo bei poįstatyminių aktų aiškinimu ir taikymu bei su tuo susijusiu galimu savivaldybės priimtų norminių aktų neteisėtumu; ii) klausimai dėl konkurso sąlygų techninių reikalavimų teisėtumo; konkursų sąlygų ir ją sudarančios techninės dokumentacijos apimtis (vien vidutinio ir didelio formato projektų dokumentų apimtis sudarė 90 lapų) ir jos vertinimas (techninių reikalavimų vertinimas) reikalavo specifinių specialių žinių.

13.3. Teisinės paslaugos pagal savo esmę tęstiniame teismine ginče visada viena kitą papildo, kiekvienas atliekamas atskirasis procesinis veiksmas yra susijęs su buvusiu veiksmu. Todėl teismo teiginys, kad tam tikros teisinės paslaugos apima viena kitą, yra nepagrįstas.

13.4. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas yra aplinkybė, jog buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Su šio prašymo parengimu susijusios išlaidos sudarė tik 701,80 Eur, todėl jos negalėjo lemti tokio drastiško bendro priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo net 15 825,85 Eur suma.

13.5. Teismas, mažindamas ieškovės patirtas išlaidas, neatsižvelgė į šias aplinkybes: i) bylinėjimosi išlaidos iš esmės atitiko Rekomendacijose nurodytus dydžius; ii) išlaidų dydis buvo nulemtas byloje parengtų procesinių dokumentų gausos ir proceso stadijos – byloje buvo pabaigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, didžioji dalis procesinių dokumentų byloje buvo inicijuota pačios atsakovės iniciatyva, dėl ko ieškovei buvo būtina reaguoti ir patirti išlaidas.

13.6. Teisės į teisminę gynybą principas apima ir šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą. Asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens reikštų asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies, todėl turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, visiško nuostolių atlyginimo principas.

13.7. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje įtvirtina, kad tinkamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo dalis; turi būti užtikrinama, jog bylą pralaimėjusi šalis padengtų bent pakankamai didelę ir tinkamą laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalį; nacionalinės teisės normos, kuriomis yra įtvirtintos pernelyg mažos priteistinos maksimalios sumos už advokatų pagalbą, yra draudžiamos (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. KT22-N12/2018; ESTT 2016 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. C-57/15).

Atsiliepimas

14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Byloje kelti klausimai buvo standartiniai tokio pobūdžio byloms, o techninių viešo konkurso sąlygų nagrinėjimas apskritai yra viešame konkurse suinteresuoto dalyvauti subjekto pareiga. Susipažinimas su konkurso sąlygomis, jų įvertinimas ir suformulavimas, kuri konkreti konkurso sąlyga (-os), paties subjekto vertinimu, pažeidžia jo teises, neturėtų kelti jokio iššūkio reklamos srityje ilgą laiką veikiančiam subjektui – ieškovei.

Šalies argumentai

14.2. Su byla susijusio teisinio reglamentavimo išmanymas bei taikymas, standartinių procesinių dokumentų parengimas (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą ar atsiliepimas į prašymą dėl nuostolių užtikrinimo) profesionaliam teisininkui įprastu atveju yra jokių papildomų (specifinių) teisinių žinių ar ypatingų laiko sąnaudų nereikalaujantys veiksmai. Be to, parengti procesiniai dokumentai savo turiniu buvo susiję (juose dėstyti pasikartojantys motyvai).

14.3. Susipažinimas su procesiniu dokumentu ir atsiliepimo į procesinį dokumentą parengimas laikytinos perteklinėmis paslaugomis. Susipažinimas su dokumentu yra neatsiejama atsiliepimo rengimo dalis, be kurios procesinio dokumento parengimas negalimas, todėl tai neturėtų būti laikoma atskira paslauga.

14.4. Ieškovės teiginiai, kad jos atstovams reikėjo analizuoti galimą atsakovės priimtų norminių aktų teisėtumą yra nepagrįsti, kadangi viešų konkursų nuostatų, kaip administracinio norminio akto, ginčijimas nebuvo ieškovės kompetencija. Dėl to ieškinyje dėstyta analizė yra perteklinė.

14.5. Ieškovei šioje byloje ginčytų viešų konkursų sąlygų (ne)teisėtumas apskritai nebuvo aktualus, kadangi ji nesiekė dalyvauti jokiame naujame viešame konkurse, o teisminis procesas dėl viešų konkursų neteisėtumo jos buvo inicijuotas formaliai, siekiant vien savanaudiškų, nesąžiningų tikslų. Tą patvirtinta atsakovės atskirojo skundo argumentai.

14.6. Atsakovė procesinius dokumentus (atskiruosius skundus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir bylos sustabdymo, prašymą dėl nuostolių užtikrinimo) teikė siekdama apginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią ieškovės siekiui daryti atsakovei spaudimą per sabotuojamus viešus konkursus. Nė vieno iš šių procesinių dokumentų nebūtų reikėję, jeigu ieškovė būtų buvusi sąžininga ir neinicijavusi šio teisminio proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, nutraukus šią civilinę bylą, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl civilinės bylos nutraukimo ir nekvestionuoja tokio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacijos ribų, dėl to šioje nutartyje nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą

- dėl pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (ne)buvimo

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ 2022 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbtų vidutinio ir didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų sąlygas ir įpareigoti atsakovę nutraukti šiuos viešus konkursus.

18. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02994-2022-3). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1193-912/2022 ši pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

19. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai (toliau – ir Konkursų nuostatai) prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Administracinis teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą Konkursų nuostatų 21 punktas, kiek juo savivaldybės administracijos direktoriui perleidžiama kompetencija tvirtinti viešojo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos nuostatus (daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisykles), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-466-1047/2024 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 panaikino ir bylą nutraukė.

21. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi ši civilinė byla, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, atnaujinta. Teismas, 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu išklausęs šalių poziciją, skundžiama nutartimi šią civilinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad bylos išnagrinėjimas nebesukels materialiųjų teisinių padarinių, nes išnyko ginčo objektas. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovės ieškovei priteisė dalį šios patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir teigia, kad šioje byloje nebuvo pagrindo ieškovei atlyginti jos bylinėjimosi išlaidų (jų dalies). Pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, be to, ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas – ieškovė formaliai inicijavo teisminį procesą, siekdama nesąžiningų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės teiginiams dėl toliau nurodomų motyvų.

22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 26 punktas).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).

26. Ginčo atveju vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis svarbu tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI4-1083-1064/2023 buvo konstatuota, jog Konkurso nuostatus, kuriais remiantis buvo paskelbti šioje byloje ginčyti vieši konkursai, patvirtino nekompetentingas subjektas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o ne Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Po šio teismo sprendimo priėmimo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-2841 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus Konkursų nuostatus ir atšaukti šiuo įsakymu patvirtintų Konkursų nuostatų pagrindu 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešus konkursus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2730/232 atšaukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 patvirtintų Konkursų nuostatų pagrindu 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus viešus konkursus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-466-1047/2024 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino ir norminę administracinę bylą nutraukė, konstatavęs, kad panaikinus ginčo norminių administracinių aktų nuostatas, norminio administracinio akto teisėtumo byla prarado savo objektą.

27. Minėtų ginčo viešų konkursas atšaukimas, juos reglamentuojančių teisės aktų pripažinimas negaliojančiais sudarė pagrindą ir šią civilinę bylą nutraukti. Sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad šioje civilinėje byloje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas ieškinio reikalavimų būtent pagal ieškovės ieškinyje nurodytą ieškinio faktinį pagrindą dėl konkrečių viešų konkursų sąlygų (ne)teisėtumo pagrįstumas ir tuo pagrindu būtų nutraukti atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbti vieši konkursai. Visgi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju panaikinus ginčo administracinius aktus ir atšaukus 2022 m. birželio 22 d. paskelbtus viešus konkursus iš esmės buvo pasiektas ieškovės ieškinio reikalavimų materialusis teisinis rezultatas, t. y. tos teisinės pasekmės, kurių pareikštu ieškiniu ieškovė ir siekė – ginčo viešų konkursų nutraukimo. Pabrėžtina, kad ir pati atsakovė 2024 m. vasario 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atšaukus viešus konkursus neliko ginčo objekto ir ieškinio reikalavimai nebesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, taigi taip pat vertino bylos tolimesnio nagrinėjimo galimybę galutinio teisinio rezultato, susieto su viešų konkursų (ne)egzistavimu, kontekste.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo nulemtas būtent atsakovės elgesio – ieškovė ieškiniu siekė pašalinti teisinius padarinius, kuriuos nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. ieškovė siekė, jog atsakovės paskelbti vieši konkursai, paskelbti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, būtų nutraukti. Pati atsakovė, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo motyvus (ką nurodė ir teismo posėdžio metu), nelaukdama šio jai nepalankaus sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir 2023 m. lapkričio 28 d. atšaukusi ginčo konkursus, iš esmės pripažino, kad šie konkursai buvo paskelbti nesilaikant teisės aktų reikalavimų (dėl to savo poziciją dar ieškinyje buvo pateikusi ir ieškovė). Tai, kad atsakovė vėlesniu administraciniu teisės aktu (sprendimu) pašalino pačios prieš tai sukurtus neteisėtus padarinius, lėmė šios civilinės bylos nutraukimą. Taigi būtent atsakovės veiksmai sudarė prielaidas susiklostyti situacijai, dėl kurios ieškovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Atsakovės argumentai dėl viešojo intereso buvimo, tai, kad ginčo konkursai buvo atšaukti siekiant netęsti teisminio nagrinėjimo ar kad analogiškomis sąlygomis buvo paskelbtas kitas viešas konkursas, kuriame ieškovė galėjo dalyvauti, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, ieškovės teisės reikšti ieškinį būtent dėl ginčo konkursų ir paties fakto, kad ieškovė nuo šios civilinės bylos inicijavimo (2022 m. liepos 15 d.) iki pat jos nutraukimo (2024 m. vasario 8 d.), atsakovei viso teisminio proceso metu nesutinkant su ieškovės ieškinio reikalavimais visa apimtimi, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo, nutraukus civilinę bylą, siekia iš atsakovės.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės procesinis elgesys šio teisminio proceso metu būtų buvęs netinkamas. Šalys, taigi ir ieškovė, įgyvendindamos dispozityvumo ir rungimosi principus (CPK 12, 13 straipsniai), šioje byloje joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka, teikė procesinius dokumentus, juose dėstydamos jų poziciją tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl atskirų procesinio pobūdžio klausimų, pagrindžiančius ir (ar) priešingos šalies poziciją paneigiančius argumentus, aktyviai naudojosi kitomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas; šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą per se (savaime) negali būti vertinamas kaip netinkamas (nesąžiningas) šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl priežasčių, kurios, atsakovės teigimu, paskatino ieškovę inicijuoti šią civilinę bylą, pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais, paremtais subjektyvaus pobūdžio vertinimu bei prielaidomis ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumą, netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis (CPK 178, 185 straipsniai).

32. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti ir ši fundamentali teisė negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas; 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Todėl bet kuri bylos šalis turi įvertinti aplinkybes, jog procese dalyvaujanti kita šalis turi teisę į teisinę pagalbą ir atstovo pasirinkimo laisvę, o išlaidos pasirinkto atstovo teikiamai teisinei pagalbai apmokėti įeina į sudėtį bylinėjimosi išlaidų, kurias atlyginti turi pareigą bylą pralaimėjusi šalis ar šalis, kurios veiksmai nulėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kuomet byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020, 32 punktas).

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, pagrįstai sprendė, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (jų dalį).

- dėl pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidas (ne)buvimo

34. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti jai iš atsakovės priteistinas 19 825,85 Eur išlaidas už teisines paslaugas iki 4 000 Eur. Teigia, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių jų dydžių, atitinka šios bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, darbo ir laiko sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės teiginiams.

35. Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

36. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

39. Ieškovė šioje byloje prašė priteisti iš atsakovės 19 825,85 Eur išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro: i) 1 403,60 Eur susipažinimas su konkursų dokumentacija, aptarimas su klientu; ii) 7 895,25 Eur ieškinio parengimas; iii) 526,35 Eur susipažinimas su atsakovės 2022 m. liepos 22 d. atskiruoju skundu ir jo argumentų aptarimas su klientu; iv) 701,80 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas; v) 1 052,70 Eur susipažinimas su atsakovės 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsiliepimu ir jo argumentų aptarimas su klientu; vi) 2 982,65 Eur dubliko parengimas; vii) 526,35 Eur susipažinimas su atsakovės tripliku ir jo argumentų aptarimas su klientu; viii) 701,80 Eur prašymo dėl bylos sustabdymo parengimas; ix) 350,90 Eur atsakovės atsiliepimo į prašymą sustabdyti bylą analizė; x) 1 052,70 Eur susipažinimas su atsakovės 2022 m. spalio 26 d. atskiruoju skundu; xi) 701,80 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas; xii) 526,35 Eur atsakovės prašymo dėl nuostolių užtikrinimo analizė ir aptarimas su klientu; xiii) 701,80 Eur prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių parengimas; xiv) 701,80 Eur atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo parengimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, paminėdamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir neteisingai nurodė atskiras išlaidų už teisines paslaugas sumas (nurodė ieškovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas akcentuotus maksimalius galimus šių išlaidų dydžius pagal Rekomendacijas, o ne ieškovės faktiškai patirtas išlaidų sumas), visgi ši aplinkybė galutiniam bylos rezultatui įtakos neturi ir nėra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės teisinės pagalbos išlaidas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas šias išlaidas sumažinti.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

42. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje atskirai prašė priteisti išlaidas už susipažinimą su dokumentais, šių dokumentų analizę, pozicijos su klientu aptarimą (šios nutarties 39 punkto i, iii, v, vii, ix, x, xii išlaidos), kaip ir iš to sekančias pagrindinės paslaugos – procesinių dokumentų parengimo, išlaidas (šios nutarties 39 punkto ii, iv, vi, viii, xi, xiii, xiv išlaidos), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog daliai ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimant vienai kitą (esant vieningo proceso atlikti tam tikrus teisinius veiksmus sudedamąja dalimi) ši aplinkybė, be kita ko, remiantis ir anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, yra pagrindas sumažinti bendrą ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymėtina tai, kad vien šių, nesant tam jokio pagrindimo, dirbtinai išskaidytų į atskiras pozicijas išlaidų suma sudaro bendrą 5 338,95 Eur dydžio sumą (1 403,60 Eur, 526,35 Eur, 1 052,70 Eur, 526,35 Eur, 350,90 Eur, 1 052,70 Eur, 426,35 Eur), kuri ieškovei iš atsakovės, civilinę bylą nutraukus, nepriteistina.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 701,80 Eur išlaidas už 2022 m. gruodžio 23 d. prašymo taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones parengimą. Tokia išvada darytina dėl to, kad šis ieškovės prašymas buvo pateiktas ne tik jau esant 2022 m. liepos 15 d. teismo nutartimi byloje pritaikytoms ieškinio reikalavimus užtikrinančioms laikinosioms apsaugos priemonėms – iki teismo sprendimo byloje buvo sustabdyti atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbti viešieji konkursai, tačiau įvertinus ir tai, kad prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama apriboti ieškovės teisę eksploatuoti esamus reklamos įrenginius, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartimi, kurios šalys neskundė, apskritai buvo atmestas, kaip nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir peržengiantis bylos nagrinėjimo ribas.

44. Pažymėtina tai, kad ieškovė šioje byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, būtent ieškovė, reikšdama ieškinį ir formuluodama jo dalyką bei faktinį pagrindą, apibrėžė šio ginčo ribas, kurių privalėjo laikytis, ir į jas atsižvelgti, reikšdama teismui procesinius prašymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų pagrįsta ir teisinga įpareigoti šalį atlyginti bet kokias kitos šalies teisminiame procese patirtas išlaidas, netgi ir tokias, kurių buvo galima išvengti ir kurios nesusijusios su nagrinėjama byla. Dėl šios priežasties tokių nebūtinų, perteklinių ir nepasvertų išlaidų patyrimo rizika tenka šaliai, rengusiai atitinkamą procesinį dokumentą (šiuo atveju – ieškovei), ir tokios išlaidos iš kitos šalies (šiuo atveju – atsakovės) nėra priteisiamos. Taigi pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad ieškovės prašymas taikyti byloje papildomas laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitas ieškovės prašomas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą – už ieškinio, dubliko, atsiliepimų į atskiruosius skundus, prašymo dėl bylos sustabdymo ir atsiliepimo į prašymą dėl nuostolių užtikrinimo parengimą, daro išvadą, kad šios išlaidos šiame teisminiame procese buvo būtinos, ieškovei siekiant tiek pagrįsti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, atskirų procesinių klausimų, tiek atsikertant į kitos šalies – atsakovės, su tuo susijusius argumentus. Visgi, atsižvelgiant į kiekvienų konkrečių paminėtų išlaidų dydį, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, spręstina, kad ne visos jos gali būti laikomos pagrįsto ir protingo dydžio.

46. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apskaičiuojant išlaidų už teisines paslaugas maksimalius dydžius, taikytinas VDU, buvęs konkrečių teisinių paslaugų suteikimo (atlikimo) metu. Todėl ieškovės prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas (lentelėje) nurodytais kitaip paskaičiuotais maksimaliais šių išlaidų dydžiais (taikant ne faktinių paslaugų suteikimo metu galiojusius VDU) apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja. Pažymėtina, kad nors advokatas ir klientas, sudarydami teisinių paslaugų sutartį, ir yra laisvi susitarti dėl teisinių paslaugų apimties bei apmokėjimo už jas dydžio, tačiau toks jų susitarimas savaime nereiškia, kad šios išlaidos (visiškai ar tam tikra apimtimi) klientui (bylos šaliai) vėliau teisme neabejotinai bus atlygintos priešingos bylos šalies. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kontrolę, vertindamas jų būtinumą, pagrįstumą ir protingumą, teismas vykdo ex officio (savo iniciatyva).

47. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų suteikimo metu galiojusį VDU, Rekomendacijų 8 punkte numatytus teisinių paslaugų koeficientus, darytina išvada, kad maksimalus už ieškinį (parengtas 2022 m. liepos 14 d.) išlaidų dydis sudaro 4 324,75 Eur (paskaičiavimas: 1 729,90 Eur (2022 m. I ketvirčio VDU) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas)); už atsiliepimą į atskirąjį skundą (parengtas 2022 m. rugpjūčio 8 d.) – 691,96 Eur (paskaičiavimas: 1 729,90 Eur (2022 m. I ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas)); už dubliką (parengtas 2022 m. rugsėjo 7 d.) – 2 594,85 Eur (paskaičiavimas: 1 729,90 Eur (2022 m. I ketvirčio VDU) x 1,5 (Rekomendacijų 8.3 punktas)); už prašymą dėl bylos sustabdymo (parengtas 2022 m. spalio 13 d.) – 712,20 Eur (paskaičiavimas: 1 780,50 Eur (2022 m. II ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas)); už atsiliepimą į atskirąjį skundą (parengtas 2022 m. lapkričio 9 d.) – 712,20 Eur (paskaičiavimas: 1 780,50 Eur (2022 m. II ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas)); už atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (parengtas 2023 m. sausio 9 d.) – 719,60 Eur (paskaičiavimas: 1 799 Eur (2022 m. III ketvirčio VDU) x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas)).

48. Atsižvelgiant į nurodytą teisinių paslaugų dydžio paskaičiavimą, konstatuotina, kad ieškovės už ieškinio ir dubliko parengimą patirtos išlaidos (atitinkamai 7 895,28 Eur ir 2 982,65 Eur) viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius jų dydžius (atitinkamai 4 324,75 Eur ir 2 594,85 Eur), o išlaidos už atsiliepimų ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą (po 701,18 Eur) yra labai jam artimos (719,60 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo parengimą, kitais atvejais – 712,20 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje nepagrindė, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių išlaidų dydžio ir priteisti juos viršijančias teisinės pagalbos išlaidas. Be to, įvertinus tiek pačių procesinių dokumentų pobūdį, turinį, apimtį, ginčo pobūdį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji ir (ar) sudėtingi teisiniai klausimai, taip pat darytina išvada, kad net ir labai artimų maksimaliems dydžiams išlaidų priteisimas šiuo atveju nebūtų pagrįstas, neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

49. Nors ieškovė prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį grindžia bylos sudėtingumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas). Tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl viešų konkursų sąlygų teisėtumo bei konkursų nutraukimo, dėl ko ieškinio reikalavimams pagrįsti buvo būtina analizuoti konkursų sąlygas, teisinį reglamentavimą, savaime nepagrindžia išimtinio bylos sudėtingumo. Kaip ieškinyje nurodė pati ieškovė, ji yra išorinės reklamos paslaugų teikėja, veikianti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose, šiuose miestuose ieškinio parengimo metu turėjo įrengusi iš viso 79 išorinės reklamos plokštumas. Todėl spręstina, kad ieškovei, keliančiai ginčą srityje, kurioje ji veikia kaip profesionalė, pats ginčo pobūdis (kaip ir su juo susijęs teisinis reglamentavimas) nelaikytinas itin sudėtingu ar neaiškiu, reikalaujančiu didesnių negu įprastai procesiniam dokumentui parengti būtinų laiko ir darbo sąnaudų, to ieškovė šioje byloje nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad procesinius dokumentus rengė ne pati ieškovė, o ją atstovavęs advokatas, taip pat nėra pagrindas kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, kadangi tai, kokį bendradarbiavimo būdą ir mastą pasirenka klientas ir jį atstovaujantis advokatas, yra nulemta tik jų pačių tarpusavio susitarimo.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų už teisines paslaugas dydį yra ir tai, kad nemaža dalis ieškovės atskiruose procesiniuose dokumentuose, už kurių parengimą patirtos teisinės išlaidos, dėstomų argumentų kartojasi, persipina. Be to, ir patys procesiniai dokumentai yra tarpusavyje glaudžiai susiję – ieškinyje ir dublike dėstyti panašūs, vienas kitą papildantys argumentai, susiję su ginčo esme; atsiliepime į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepime dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėstyti argumentai kildinami iš vienas kitą lemiančių veiksnių – prašymas užtikrinti nuostolių atlyginimą yra nulemtas laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo; prašyme dėl bylos sustabdymo ir atsiliepime į atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo pateikiami iš esmės tapatūs argumentai dėl pagrindų civilinei bylai sustabdyti buvimo. Be to, pats prašymas dėl bylos sustabdymo, įvertinus ir jo faktinį pagrindimą, taip pat nelaikytinas pareikalavusiu didelių laiko ir (ar) darbo sąnaudų.

51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos pagrįstai sprendė esant pagrindą ieškovei iš atsakovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki bendros 4 000 Eur sumos. Ieškovės atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

52. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad ieškovė nepagrįstai patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą prilygina savo nuostoliams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio išlaidos atlyginamos pagal specialias CPK nustatytas taisykles, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o civilinę atsakomybę reguliuojančios materialiosios teisės normos šiam procesiniam klausimui spręsti netaikomos. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 41 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje, kurioje nepriimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės (civilinę bylą nutraukus), ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė šioje byloje turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, tačiau yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas sumažinti. Dėl šios priežasties ieškovės ir atsakovės atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė