Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-466-1047/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-03
Bylos Nr.: eA-466-1047/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02994-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Seimo nario A

Kategorijos

4.2Teritorinių ar savivaldybių administravimo subjektų norminių administracinių aktų teisėtumas

Administracinė byla Nr. eA-466-1047/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario A. G. prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys A. G. kreipėsi į teismą su prašymu (toliau – ir Prašymas) patikrinti: (i) ar Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktoriaus (toliau – ir Savivaldybės administracijos direktorius) 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai (toliau – ir Konkursų nuostatai) neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 12 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 2 daliai, 121 straipsnio 2 daliai; (ii) ar Konkursų nuostatų 4 punktas neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 3 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 13 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; (iii) ar Konkursų nuostatų 9.2, 9.3, 9.4 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktams; (iv) ar Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) 21 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai, taip pat skundžiamas nuostatas pripažinti prieštaraujančiomis nurodytoms Konstitucijos, įstatymų nuostatoms.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato savivaldybės tarybos kompetenciją savo sprendimu tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybės taryba turi teisę pasirinkti leidimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išduoti viešo konkurso arba ne konkurso tvarka ir tuo atveju, jeigu ji pasirenka nurodytus leidimus išduoti konkurso tvarka, ji tvirtina viešo konkurso organizavimo ir vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarką. Tai, kad būtent savivaldybės taryba savo sprendimu yra įpareigota tvirtinti viešo konkurso organizavimo tvarką, patvirtinta ir Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, kurioje tiesiogiai nurodoma, kad savivaldybės taryba nustato leidimų išdavimo viešo konkurso organizavimo tvarką.

3. Rinkliavos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo ant Savivaldybės objektų Vilniaus mieste viešo konkurso (toliau – ir Konkursas) nuostatus ir juose nustato Konkurso objektą, tikslą, Konkurso vertinimo kriterijų, Konkurso vykdymo tvarką, Konkurso objektų vietų sąrašą, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus reklaminių įrenginių įrengimui ir eksploatavimui, individualias reklaminių įrenginių įrengimo vietų schemas, Konkurso dalyvio paraiškos formą, konkursinio pasiūlymo ir leidimo įrengti išorinę reklamą sąlygų vykdymo užtikrinimo užstatų dydžius bei kitus Konkurso reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, Rinkliavos nuostatų 21 punktu Savivaldybės direktoriui yra deleguojama kompetencija nustatyti Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką bei esmines Konkurso sąlygas. Pareiškėjas nurodė, kad iki Rinkliavos nuostatų 21 punkto, kuris buvo priimtas patvirtinus naujos redakcijos Rinkliavos nuostatus, nebuvo nustatyta, kad reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo ant Savivaldybės objektų Vilniaus mieste leidimai yra suteikiami konkurso būdu, taip pat nenustatė Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos tvirtinti tokių konkursų organizavimo bei vykdymo tvarką.

4. Įsakyme tiesiogiai nurodoma, kad jis priimtas remiantis Rinkliavos nuostatų 21 punktu bei Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu savivaldybės taryba yra nusprendusi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus leidimus išduoti organizuodama viešąjį konkursą ir yra nustačiusi šių leidimų išdavimo viešo konkurso organizavimo tvarką, vietinės rinkliavos dydžiu laikoma didžiausia viešajame konkurse pasiūlyta suma. Taigi, Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje neįtvirtinta jokių su konkurso organizavimo tvarkos nustatymu susijusių Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimų, jie nustatyti Rinkliavos nuostatų 21 punkte.

5. Pareiškėjo nuomone, Rinkliavos nuostatų 21 punktas, Įsakymas bei juo patvirtinti Konkursų nuostatai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai, nes Rinkliavos nuostatų 21 punktu Savivaldybės taryba neteisėtai delegavo Savivaldybės administracijos direktoriui nustatyti Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką, nors tai yra laikytina išimtine Savivaldybės tarybos kompetencija. Kadangi Konkurso pagrindu bus išduoti rinkliavos objektą sudarantys leidimai įrengti išorinę reklamą, Įsakymu bei jais patvirtintais Konkursų nuostatais buvo nustatyta rinkliavų reguliavimo bei nustatymo tvarka, nors tai pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą, 16 straipsnio 6 dalį, Rinkliavų įstatymo 12 straipsnį, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį laikytina savarankiška ir išimtine Savivaldybės tarybos kompetencija, kurios nėra galimas perdavimas jokiai kitai įstaigai ir (ar) asmeniui. Atsižvelgus į neteisėtą Rinkliavos nuostatų 21 punktą bei juo neteisėtą išimtinės Savivaldybės kompetencijos delegavimą Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės administracijos direktorius neteisėtai priėmė Įsakymą bei juo neteisėtai patvirtino Konkursų nuostatus, nustatančius Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Konkursų nuostatų 4 punktas prieštarauja Rinkliavų įstatymo 3 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi juo yra neteisėtai apribotas galimų Konkurso dalyvių bei tuo pačiu rinkliavos mokėtojų ratas.

7. Tiek Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, tiek Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis įpareigoja užtikrinti, kad rinkliavos mokėtojais galėtų būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį Konkursų pagrindu įgytų teisę teikti reklamos paslaugas, tačiau Konkursų nuostatų 4 punktas apriboja (panaikina) fizinių asmenų bei juridinių asmenų ne iš Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisę būti potencialiais rinkliavos mokėtojais bei dalyvauti Konkurse, todėl tiesiogiai prieštarauja Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 daliai, Rinkliavų įstatymo 3 straipsniui, Rinkliavos nuostatų 3 punktui. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktas įpareigoja užtikrinti, kad Savivaldybės institucijų priimami sprendimai nepažeistų žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių. Konkursų nuostatų 4 punktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktui, kadangi juo nėra sudaromos galimybės fiziniams asmenims dalyvauti Konkursuose bei yra diskriminuojami kiti nei Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyse įsisteigę juridiniai asmenys (pavyzdžius Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti juridiniai asmenys), nes jiems nėra sudaromos galimybės dalyvauti Konkurse (pagal Konkursų nuostatų 4 punktą jie neatitinka dalyviui keliamų reikalavimų).

8. Pareiškėjo vertinimu, Konkursų nuostatų 4 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui, kadangi juo nustatytas reguliavimas nėra pagrįstas įstatymu ir priešingai – yra jam prieštaraujantis. Konkursų nuostatų 4 punktu nustatytas draudimas Konkurse dalyvauti fiziniams asmenims bei kitiems nei Lietuvoje bei ES registruotiems juridiniams asmenims laikytinas nauju poįstatyminiu reguliavimu, kuris pagal savo esmę gali būti nustatytas tik įstatymu. Kadangi Konkurso pagrindu asmenims yra suteikiama teisė gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, todėl akivaizdu, kad Konkursų nuostatų 4 punktu yra apribojama asmenų ūkinės veiklos laisvė bei teisė pretenduoti į vietinės rinkliavos mokėjimą bei jos mokėjimo pagrindu įrengti išorinę reklamą. Šie prieštaravimai tiesiogiai patvirtina ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimą konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Pareiškėjo nuomone, Konkursų nuostatų 9.2–9.4 punktais nustatytas Konkurso objektų išskaidymas, t. y. kiekvienam reklamos įrenginiui atskirai, neatitinka Valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų visuomenės naudos ir efektyvumo principų, nes dalis reklaminių įrenginių įrengimo vietų pagal jų įrengimo bei eksploatavimo kaštus neatperka investicijų į juos. Taigi, reklamos paslaugų teikėjai dalyvauti Konkurse gali tik dėl teisės eksploatuoti visus konkrečios grupės – t. y. vidutinius ar didelius reklaminius įrenginius, ar reklaminius plotus ant viadukų. Tik galėdami įgyti teisę eksploatuoti visus grupės reklaminius įrenginius reklamos paslaugų teikėjai gali pasiūlyti konkurencingą Konkurso kainą, kuri užtikrina turto naudojimo efektyvumo principo įgyvendinimą. O dalyvaujant Konkurse dėl kiekvieno reklaminio įrenginio įrengimo vietos atskirai, reklamos paslaugų teikėjai net neteiks pasiūlymų įgyti teisę naudotis dalimi reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurios savo esme nėra konkurencingos bei kuriose reikalaujami investicijų kaštai viršija jų suteikiamą naudą. Dalyje reklaminių įrenginių įrengimo vietų neįvykus konkursams (dėl nurodytų vietų nepatrauklumo išskaidžius konkurso objektą į dalis) nebus surinktos įmokos iš reklamos plotų, todėl ginčijamuose Konkursų nuostatų 9.2–9.4 punktuose nustatytas Konkurso objektų skaidymas neatitinka ir visuomenės naudos principo, kadangi skaidomi konkursai ir jų pagrindu parinkti atskiri rinkliavos mokėtojai neužtikrins vientisos reklamos koncepcijos mieste įgyvendinimo. Taigi, Konkursų nuostatų 9.2, 9.3, 9.4 punktai prieštarauja Valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktams.

Atsiliepimas

10. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantys.

11. Atsakovai nurodė, ši byla savo esme yra dėl civilinių teisinių santykių, nes joje yra kvestionuojamos būtent viešo konkurso sąlygos. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje rūšinio teismingumo byloje Nr. T-44/2022 dėl tų pačių Konkursų nuostatų, kurių teisėtumą šioje byloje prašo ištirti ir pareiškėjas, konstatuota, kad kilusio ginčo esmė yra susijusi su viešo konkurso teisiniais santykiais, kurių reglamentavimo teisinius pagrindus, visų pirma, apibrėžia Civilinio kodekso VI knygos XLIX skyrius (6.947–6.952 straipsniai).

12. Atsakovų vertinimu, nors pareiškėjas į teismą kreipėsi su abstrakčiu pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio nuostatas, jo pareiškimas dėl Konkursų nuostatų teisėtumo tyrimo yra tiesioginis kišimasis į civilinius viešo konkurso santykius, dėl kurių bendrosios kompetencijos teisme jau yra pareikšti penki privačių ūkio subjektų ieškiniai, kuriais siekiama nuginčyti Savivaldybės administracijos paskelbtų viešų konkursų sąlygas, nustatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose Konkursų nuostatuose. Dėl šios priežasties laikytina, kad pareiškimas neatitinka ABTĮ 112 straipsnio nuostatų ir teismo neturėjo būti priimtas nagrinėti kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsiliepimas

13. Atsakovai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 23 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-702 buvo pakeista Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad tuo atveju, jeigu Savivaldybės taryba nusprendžia leidimus įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išduoti organizuodama viešą konkursą ir yra nustačiusi šių leidimų išdavimo viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, tuomet vietinės rinkliavos dydžiu laikoma didžiausia viešajame konkurse pasiūlyta suma. Šis pakeitimas reiškia, kad Savivaldybės tarybai nebeliko pareigos už vietinę rinkliavą nustatyti fiksuotą dydį – Savivaldybės tarybai buvo suteikta teisė nustatyti vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, pagal kurią vietinės rinkliavos dydžiu bus laikoma ne fiksuota, o didžiausia viešame konkurse pasiūlyta suma. Atitinkamai buvo patikslintas ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, šį punktą papildant nuostata apie tai, kad jeigu Savivaldybės taryba nusprendžia leidimus įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išduoti organizuodama viešą konkursą, tuomet savo sprendimu tvirtinamuose vietinės rinkliavos nuostatuose ji turi numatyti ir tokio viešo konkurso organizavimo bei vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarką. Atsakovai pažymėjo, kad Savivaldybės taryba tai ir padarė 2022 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1376 „Dėl Tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ atitinkamai pakeitė ir nauja redakcija išdėstė savo Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus (ginčijami Rinkliavos nuostatai), o būtent – įtraukė šiuose Rinkliavos nuostatuose visą naują IV skyrių, skirtą reglamentuoti viešų konkursų organizavimo ir vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo tvarką, t. y. visiškai įgyvendino Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pakeitimą. Šių naujos redakcijos Rinkliavos nuostatų 23 punktu Savivaldybės taryba nustatė vietinės rinkliavos dydį, t. y. nustatė, kad jeigu leidimas išduodamas organizavus viešą konkursą, vietinės rinkliavos dydžiu laikoma didžiausia konkurse pasiūlyta suma. Vietinės rinkliavos dydis už reklamos leidimo išdavimą vieniems metams, įrengiant 1 kv. m reklamos ploto negali būti mažesnis negu Rinkliavos nuostatų 8 punkte nurodytas dydis (106 Eur), pritaikius Rinkliavos nuostatų 9 punkte nustatytus koeficientus. Taip pat nustatė ir viešo konkurso organizavimo tvarką, 20 punkte įtvirtindama, kad konkursą organizuoja Savivaldybės administracija, o 21 punkte atitinkamai nustatė, kad konkurso nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Vykdydamas Rinkliavos nuostatų 20 ir 21 punktus, Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 patvirtino Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatus (ginčijami Konkursų nuostatai). Kaip matyti iš šio įsakymo teksto, naujieji Viešų konkursų nuostatai buvo parengti vadovaujantis pakeista Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi bei minėtu Savivaldybės tarybos sprendimu dėl atnaujintų Rinkliavos nuostatų patvirtinimo. Taigi, vietinės rinkliavos už išorinės reklamos leidimus dydis, kaip ir konkreti šio dydžio nustatymo tvarka (t. y. rengiant viešą konkursą, kuriame numatytas vertinimo kriterijus, minimalūs rinkliavos dydžiai bei taikytini koeficientai) buvo nustatyta Savivaldybės tarybos sprendimu, o ne Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Savivaldybės administracijai minėtu Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose buvo pavesta atlikti tik techninius, organizacinius viešų konkursų vykdymo klausimus.

14. Išimtinei Savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtinų klausimų baigtinis sąrašas yra išvardintas Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir jame reklamos įrenginių įrengimo ir naudojimo viešų konkursų organizavimo tvarkų tvirtinimo klausimas nėra numatytas. Išimtinė savivaldybės tarybai priskirta kompetencija, priešingai, negu nurodo pareiškėjas, pavedant Savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinti Konkurso nuostatus, nebuvo pažeista.

15. Savivaldybės taryba savo išimtinės kompetencijos nustatyti vietinės rinkliavos dydžius už išorinės reklamos įrengimo leidimus Savivaldybės administracijai neperdavė – šiuos dydžius nustatė pati Savivaldybės taryba, jau 2022 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose.

16. Dėl Konkursų nuostatų 4 punkto atsakovai pažymėjo, kad Rinkliavos nuostatų 3 punktas ir Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis, numatantys, kad vietines rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys jokiu būdu nereiškia garantijų, teisių, sudaromų galimybių ar panašiai – šios nuostatos tiesiog apibrėžia subjektų, gaunančių tam tikras savivaldybės paslaugas ir atitinkamai turinčių pareigą už šią paslaugą mokėti vietinę rinkliavą, ratą. Priešingai negu klaidingai interpretuoja pareiškėjas, vietinės rinkliavos mokėtojų nurodymas tiek Rinkliavos nuostatuose, tiek Rinkliavų įstatyme, jokiu būdu neįtvirtina šiems subjektams teisės, garantijos ar galimybės pretenduoti mokėti vietinę rinkliavą už išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą – ši nuostata įtvirtina leidimus jau turinčių subjektų pareigą mokėti vietinę rinkliavą, o ne teisę ar galimybę tokį leidimą gauti.

17. Suinteresuotų asmenų – tiek fizinių, tiek juridinių – teisė šiuos leidimus gauti yra įtvirtinta Reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje, numatančioje, kad reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, jį išduodančiai institucijai pateikia paraišką išduoti leidimą, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatyto turinio išorinės reklamos įrengimo projektą ir kitus šiose taisyklėse nustatytus leidimui išduoti reikalingus dokumentus. Atitinkamai, Rinkliavos nuostatų 5 punktas šią Rinkliavų įstatyme asmenims suteiktą teisę gauti leidimus detalizuoja ir numato, kad „Leidimų išdavimo tvarką nustato Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-670/19 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 4 punkte yra aiškiai išvardinti dokumentai, kuriuos suinteresuotas asmuo turi pateikti siekdamas gauti leidimą išorinei reklamai. Taigi akivaizdu, kad bet kuris suinteresuotas asmuo – fizinis ar juridinis, registruotas ES ar už jos ribų – vadovaudamasis minėta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 9 dalimi, Rinkliavos nuostatų 5 punktu bei Aprašo 4 punktu, gali kreiptis į Savivaldybės administraciją su paraiška gauti leidimą išorinei reklamai ne konkurso būdu, ir atitinkamai mokėti už šį išduotą leidimą vietinę rinkliavą, kaip kad ši pareiga yra aiškiai numatyta Rinkliavų įstatymo 3 straipsnyje bei Rinkliavos nuostatų 3 punkte. Nei Rinkliavos nuostatai, nei Konkursų nuostatai nėra skirti jokių paslaugų įskaitant ir reklamos paslaugų – įsigijimui, todėl pareiškėjo nurodoma Reklamos įstatymo straipsnio 13 dalis, įtvirtinanti reklamos paslaugų teikėjo sąvoką ir numatanti, kad reklamos paslaugų teikėju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės asmenys, nagrinėjamu atveju yra neaktuali.

18. Konkursų nuostatų 6 punkte yra aiškiai numatyta, kad „Konkursų tikslas – konkursų būdu nustatyti laimėtojus, kuriems suteikiama terminuota 5 metų teisė įrengti ir naudoti reklaminius įrenginius ar reklaminių įrenginių grupę <...>“, taigi akivaizdu, kad jokių reklamos paslaugų Savivaldybė šiais konkursais neieško, ir šių paslaugų teikėjų neieško. Šiais konkursais yra tiesiog įgyvendinama Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje Savivaldybei suteikta teisė leidimus išorinei reklamai išduoti organizuojant viešąjį konkursą, todėl Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies bei Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis neįpareigoja Savivaldybės ar Savivaldybės administracijos užtikrinti, kad rinkliavos mokėtojais galėtų būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį Konkurso pagrindu įgytų teisę teikti reklamos paslaugas.

19. Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis neįtvirtina jokių teisių, o numato tik subjektų pareigą mokėti vietinę rinkliavą už išduotus leidimus, o konkursais nėra ieškomi reklamos paslaugų teikėjai, ir leidimai įrengti išorinę reklamą jokiu būdu nėra reklamos paslaugos iš rinkliavą mokančio subjekto įsigijimas.

20. Nors pareiškėjas nurodo, kad Konkursų nuostatų 4 punktas, kuriuo Konkurse neleidžiama dalyvauti fiziniams asmenims arba ne Europos Sąjungos valstybėse narėse registruotiems juridiniams asmenims, neva pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktą, jis nepaaiškina, kokiame konkrečiame teisės akte yra įtvirtinta fizinių asmenų arba ne Europos Sąjungos valstybėse narėse registruotų juridinių asmenų subjektinė teisė leidimus išorinei reklamai gauti būtent viešo konkurso būdu.

21. Pareiškėjo dėstomi motyvai dėl Konkursų nuostatų 9.2–9.4 punktų tariamo neteisėto aiškiai suponuoja, kad pareiškėjas kvestionuoja šių punktų ekonominį tikslingumą, dėl kurio administracinis teismas, vadovaujantis minėta ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, neturėtų pasisakyti, kadangi toks klausimas šio teismo kompetencijai nėra priskirtas.

22. Pareiškėjo dėstomas tariamas Konkursų nuostatų prieštaravimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintų visuomenės naudos ir efektyvumo principų, kuriais savivaldybė turi vadovautis priimdama sprendimus dėl savo turto, yra akivaizdžiai tik formalus argumentas, be kita ko neturintis nieko bendro su Konkursų nuostatais ir pagal juos vykdomais viešais konkursais.

23. Konkurso objektų skaidymas į dalis, priešingai negu bando įrodyti pareiškėjas, jokiuose teisės aktuose nėra draudžiamas – šis Konkurso vykdymo būdas kaip tik skatina bei didina konkurenciją, sudaro galimybes patiems rinkos dalyviams nuspręsti, kurios vietos jiems yra patrauklios ir tinkamos jų veiklai, tuo būdu patiems susikomplektuojant veiklai tinkamų reklaminių įrenginių grupę. Be to, toks Konkurso vykdymo būdas sudaro galimybes į konkursus ateiti ir naujiems rinkos dalyviams, galintiems teikti konkurencingus pasiūlymus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo.

24. Taip pat jokie teisės aktai nenurodo, būtent kurios miesto vietos turi būti pasiūlytos (ar apskritai turi būti siūlomos) reklamos rinkos dalyviams viešo konkurso būdu. Taip pat niekur nėra nurodoma ir tai, kuriose konkrečiose vietose gali būti įrengiama tik reklaminių įrenginių grupė, o kuriose – pavieniai reklaminiai įrenginiai (kaip kad mažo formato reklaminių įrenginių atveju). Konkursams vietas pagal kompetenciją parinko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus planas“ ir šias parinktas vietas atsakingi Savivaldybės administracijos padaliniai vertino pagal savo kompetenciją.

25. Pareiškėjo argumentai ir jo dėstomas hipotetinių situacijų modeliavimas demonstruoja ne siekį ištirti Konkursų nuostatų 9.1–9.4 punktų teisėtumą, o interesą, kad išorinės reklamos Vilniaus mieste reguliavimo klausimas – turinys ir apimtis – nesikeistų ir išliktų toks, koks reklamos rinkos dalyviams yra patogiausias, nusistovėjęs pasidalinus šį miesto rinkos segmentą.

II.

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas, kiek juo Savivaldybės administracijos direktoriui perleidžiama kompetencija tvirtinti viešo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos nuostatus (daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisykles) prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 112 straipsnio nuostatas kompetencija nagrinėti abstrakčius prašymus ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra priskirta būtent administracinių teismų kompetencijai, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio santykius tie norminiai administraciniai aktai reglamentuoja, ir kokie santykiai susiklosto viešojo administravimo subjektui savo veikloje įgyvendinant ginčijamą norminį administracinį aktą. Tai, kad nagrinėjamu atveju teisės norminis aktas, kurio teisėtumu abejoja pareiškėjas, nustato viešo konkurso sąlygas, nepakeičia ir negali pakeisti bylos rūšinio teismingumo.

28. Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos.

29. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

30. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; 4) administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; 5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą; 6) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas; 8) organizuoja savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą; 9) reglamento nustatyta tvarka atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai ir merui; 10) reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą; 11) teikia merui siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje; 12) tvirtina detaliuosius planus ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus; 13) teikia tvirtinti savivaldybės tarybai savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus; 14) įstatymų nustatytais atvejais organizuoja savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtų vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą; 15) įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos; 16) organizuoja savivaldybės strateginio planavimo procesą, atsako už patvirtintų savivaldybės planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo ataskaitų viešinimą; 17) karo komendanto prašymu teikia jam dokumentus ir informaciją, būtiną pasirengti Karo padėties įstatyme nustatytoms karo komendanto funkcijoms atlikti ir jas atliekant.

31. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį ir, jeigu ji pasirenka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus leidimus išduoti organizuodama viešąjį konkursą, viešo konkurso organizavimo ir vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarką; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus; 6) vietinės rinkliavos, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokėtojui numatytos teikti paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (apimtį, asortimentą, terminus, periodiškumą ir kita), taip pat kriterijus ir subjektą, įgaliotą vertinti (nustatyti), ar yra (nėra) pažeisti šios paslaugos teikimo kokybės reikalavimai ir (ar) teikimo sąlygos.

32. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu savivaldybės taryba yra nusprendusi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus leidimus išduoti organizuodama viešąjį konkursą ir yra nustačiusi šių leidimų išdavimo viešo konkurso organizavimo tvarką, vietinės rinkliavos dydžiu laikoma didžiausia viešajame konkurse pasiūlyta suma.

33. Taigi, iš šio reglamentavimo, konkrečiai iš Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatų, matyti, kad savivaldybės taryba gali nuspręsti leidimus išduoti organizuodama viešą konkursą ir nustatydama tokio konkurso organizavimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

34. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus.

35. Šių nuostatų IV skyriuje „Viešo konkurso organizavimo ir vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka“ yra įtvirtinta, kad reklaminių įrenginių įrengimas ir naudojimas ant Savivaldybės objektų Vilniaus mieste gali būti vykdomas organizuojant viešą konkursą (19 punktas). Konkursą organizuoja Savivaldybės administracija (20 punktas). Konkurso nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius, kuriuose nustato ir patvirtina: konkurso objektą, tikslą; konkurso vertinimo kriterijų, kuriuo laikomas didžiausias konkurso dalyvio pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m reklamos ploto vieniems metams už leidimo išdavimą, kuris negali būti mažesnis negu Nuostatų 8 punkte nurodytas dydis, pritaikius Nuostatų 9 punkte nustatytus koeficientus; konkurso vykdymo tvarką; konkurso objektų vietų sąrašą; bendruosius ir specialiuosius reikalavimus reklaminių įrenginių įrengimui ir eksploatavimui; individualias reklaminių įrenginių įrengimo vietų schemas; konkurso dalyvio paraiškos formą; konkursinio pasiūlymo ir leidimo įrengti išorinę reklamą sąlygų vykdymo užtikrinimo užstatų dydžius; kitus konkurso reikalavimus (21 punktas). Konkurso laimėtoją tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius (22 punktas). Jeigu leidimas išduodamas Savivaldybei organizavus viešą konkursą, vietinės rinkliavos dydžiu laikoma didžiausia konkurse pasiūlyta suma. Vietinės rinkliavos dydis už reklamos leidimo išdavimą vieniems metams, įrengiant 1 kv. m reklamos ploto negali būti mažesnis negu Nuostatų 8 punkte nurodytas dydis (106 Eur), pritaikius Nuostatų 9 punkte nustatytus koeficientus (23 punktas). Vietinės rinkliavos dydis nekeičiamas visą leidimo galiojimo laikotarpį (24 punktas).

36. Rinkliavos nuostatų 21 punkto pagrindu buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai.

37. Konkursų nuostatų 1 punkte nurodyta, kad jie nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką ir sąlygas.

38. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad, viešo konkurso organizavimo tvarką pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas gali nustatyti savivaldybės taryba, o ne savivaldybės administracijos direktorius.

39. Nors atsakovai teigė, kad Savivaldybės taryba Rinkliavos nuostatų IV skyriuje, skirtame reglamentuoti viešų konkursų organizavimo ir vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo tvarką visiškai įgyvendino Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pakeitimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konkurso organizavimo tvarka nagrinėjamu atveju yra įtvirtinta tiek Rinkliavos nuostatuose (IV skyrius), patvirtintuose Savivaldybės tarybos, tiek Konkurso nuostatuose, patvirtintuose Savivaldybės administracijos direktoriaus (III, V skyriai).

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek Rinkliavos nuostatuose patvirtintuose Savivaldybės tarybos, tiek Konkursų nuostatuose, patvirtintuose Savivaldybės administracijos direktoriaus, yra nustatomi skirtingi konkursų organizavimo tvarkos aspektai, tačiau šiems abiem teisės aktams yra būdingas norminis pobūdis. Tai yra, tiek Savivaldybės tarybos patvirtintais Rinkliavos nuostatais, tiek Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais Konkursų nuostatais yra formuluojamos bendro pobūdžio daugkartinio naudojimo taisyklės dėl viešo konkurso organizavimo tvarkos. Kitaip tariant, toks reglamentavimas sukuria situaciją, kurioje de facto (iš tikrųjų) atsiranda dviejų skirtingų subjektų kompetencijos konkuravimas, nustatant normines bendro pobūdžio taisykles, taikytinas organizuojant viešus konkursus. Teismo vertinimu, vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, bendro pobūdžio taisykles dėl viešo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos gali nustatyti tik Savivaldybės taryba, ir ji šios teisės (visa apimtimi ar iš dalies) negali perleisti Savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas vykdomosios institucijos funkcijas, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos nustatytomis taisyklėmis, galėtų organizuoti konkretų konkursą ir tvirtinti tik konkretaus konkurso nuostatus, skelbdamas individualias tokio konkurso detales (konkretaus konkurso laiką, konkurso objektą ir pan.).

41. Rinkliavos nuostatų 21 punkte, nustatančiame, kad konkurso nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius, kuris juose, be kita ko, nustato vykdymo tvarką, nėra konkretizuota, kad toks įgaliojimas suteikiamas būtent dėl konkretaus konkurso ir jo konkrečios vykdymo tvarkos, todėl tokiu reglamentavimu sudaromos prielaidos Savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti ne tik konkretaus konkurso nuostatus ir vykdymo tvarką, bet ir priimti bendro pobūdžio ir daugkartines taisykles įtvirtinantį teisės norminį aktą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai priimti viršijant kompetenciją, todėl yra neteisėti ir naikintini kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

43. Atitinkamai pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas, kiek juo Savivaldybės administracijos direktoriui perleidžiama kompetencija tvirtinti viešo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos nuostatus (daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisykles) prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

III.

44. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo Seimo nario A. G. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

45. Atsakovai nesutinka, kad Rinkliavos nuostatų 21 punktu Savivaldybės taryba Savivaldybės administracijos direktoriui perleido savo kompetenciją, numatytą Rinkliavų įstatymo 12 straipsnyje, t. y. patvirtinti bendro pobūdžio taisykles dėl viešo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos. Atitinkamai ir Savivaldybės administracijos direktorius, Įsakymu patvirtindamas Konkursų nuostatus, veikė ne ultra vires (viršijant įgaliojimus), o įgyvendino aiškiai išreikštą Savivaldybės tarybos valią, pagal kurią Savivaldybės administracijos direktoriui buvo aiškiai nurodyta, kokie aspektai turi būti įtvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui pavestuose tvirtinti Konkursų nuostatuose.

46. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytas bendro pobūdžio, daugkartinio taikymo taisykles Savivaldybės taryba nustatė pati – aiškiai įtvirtino jas Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Rinkliavos nuostatų IV skyriuje „Viešo konkurso organizavimo ir vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka“. Padarydamas priešingą išvadą, t. y. kad minėtų bendro pobūdžio taisyklių nustatymą Savivaldybės taryba neva perleido Savivaldybės administracijos direktoriui, teismas nepagrįstai vertino tik vieną Rinkliavos nuostatų punktą, t. y. 21 punktą, kuris numato, kad „Konkurso nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius“. Pažymėtina, kad šį 21 punktą teismas vertino atsietai, ignoruodamas kitas šių Rinkliavos nuostatų normas, įtvirtintas jau minėtame Rinkliavos nuostatų IV skyriuje (19–24 punktai), nustatančiame bendro pobūdžio taisykles dėl viešo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos. Šios Rinkliavos nuostatų normos, t. y. iš esmės visas IV skyrius rodo, kad priešingai negu klaidingai konstatavo teismas, vietinės rinkliavos už išorinės reklamos leidimus dydis, kaip ir konkreti šio dydžio nustatymo tvarka bei paties konkurso organizavimo tvarka, t. y. iš esmės pagrindinės, visiškai bendro pobūdžio taisyklės, buvo nustatytos būtent Savivaldybės tarybos sprendimu, o ne Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu.

47. Savivaldybės administracijos direktoriui Rinkliavos nuostatų 21 punktu buvo pavesta Rinkliavos nuostatų IV skyriaus bendro pobūdžio taisykles tik įgyvendinti (vykdant Savivaldybės tarybos pavedimą nustatyti bendro pobūdžio taisyklių įgyvendinimo tvarką) – t. y. reglamentuoti techninius, organizacinius, inžinerinius ir kitus viešų konkursų vykdymo klausimus.

48. Pagal šį pavedimą Savivaldybės administracijos direktorius Konkursų nuostatuose turėjo numatyti: 1) konkrečius konkursų objektus (tai reiškia nustatyti, kokio formato – didelio, labai didelio, mažo ar formato – reklaminiai įrenginiai galės būti įrengiami konkursui atrinktose vietose, kas yra iš esmės techninis kompetentingo Savivaldybės administracijos skyriaus įvertinimas ir nustatymas), 2) šių objektų vietų sąrašą (tai reiškia parengti didelės apimties konkretaus konkurso projektinę dokumentaciją, nustatyti tikslų konkursui pateiktinų vietų išdėstymą mieste, nustatant konkrečias šių vietų koordinates, kas vėlgi yra atitinkamo Savivaldybės administracijos skyriaus kompetencija), 3) bendruosius ir specialiuosius reikalavimus reklaminių įrenginių įrengimui ir eksploatavimui (tai reiškia iš esmės atlikti Vilniaus miesto teritorijos Bendrojo plano sprendinių techninį vertinimą ir nustatyti, kokie techniniai reikalavimai taikytini mieste įrengiamoms reklamoms), 4) reklaminių įrenginių įrengimo šiose atrinktose ir įvertintose vietose schemas (tai reiškia parengti standartizuotus reklamos įrengimo projektus, įskaitant ir inžinerines jų dalis – dėl tokių projektų parengimo Savivaldybės administracija prieš skelbdama konkrečius 2022 m. birželio 22 d. konkursus kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Vilniaus planas“, projektai vėlgi buvo rengti atsižvelgus į kitų skyrių atliktą Bendrojo plano sprendinių vertinimą) ir pan.

49. Atsižvelgiant į šios organizacinės dalies apimtį ir mastą, matomą iš Rinkliavos nuostatų 21.1–21.9 papunkčių, yra akivaizdu, kad ši dalis, priešingai negu vertino teismas, nėra niekaip susijusi su bendro pobūdžio norminių taisyklių nustatymu, o yra vykdomoji (techninė, organizacinė, inžinerinė) funkcija.

Žemesnės instancijos teismas

50. Teismas iš esmės pripažino, kad Rinkliavos nuostatai ir Konkursų nuostatai reglamentuoja skirtingus konkursų aspektus. Tai, kad šiuose dviejuose aktuose yra nustatomi skirtingi konkursų organizavimo tvarkos aspektai (ką aiškiai rodo ir pačių Konkursų nuostatų turinys, kurio teismas nevertino ir neanalizavo), tik patvirtina, jog Savivaldybės taryba savo kompetencijos tvirtinti pagrindines nuostatas Savivaldybės administracijos direktoriui neperleido – pati Savivaldybės taryba patvirtino esminius, pagrindinius rinkliavos nustatymo aspektus (t. y. jos nustatymo tvarką – viešu konkursu, rinkliavos dydį ir šio dydžio nustatymo mechanizmą), o nustatytus aspektus Konkursų nuostatuose tik detalizavo (įgyvendino Savivaldybės tarybos valią), be kita ko įgyvendindamas ir Tarybos valią Konkursų nuostatuose numatyti aukščiau jau aptartus techninius, specifinius tokių konkursų organizavimo ir vykdymo aspektus, dėl kurių Savivaldybės taryba apibendrintai pasisakė Rinkliavos nuostatų 21.1–21.9 papunkčiuose.

51. Teismo išvada apie Konkursų nuostatų turinį, kuomet šis turinys net nebuvo aptariamas ir analizuojamas, negali būti laikoma pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ištirtais duomenimis. Teismo išvada apie Konkursų nuostatų turinį, kuriuo neva nustatomos bendro pobūdžio norminės taisyklės, šiuo atveju buvo grindžiama prielaidomis, todėl negali būti laikoma pagrįsta.

Šalies argumentai

52. Pareiškėjas Seimo narys A. G. prašo atmesti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą.

53. Pareiškėjas paaiškina, kad skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, spręsdamas dėl to, kad konkursų organizavimo tvarka nustatyta ne tik Savivaldybės tarybos patvirtintais Rinkliavų nuostatais, tačiau ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais Konkursų nuostatais, teismas vertino ne tik Rinkliavų nuostatų 21 punktą, tačiau ir kitus Rinkliavų nuostatų punktus. Taip pat, vertindamas, ar Konkursų nuostatais nebuvo nustatyta konkursų organizavimo tvarka teismas pagrįstai sistemiškai vertino Konkursų nuostatų turinį, įskaitant Konkursų nuostatų 1 punktą, kuris numato, kad Konkursų nuostatai nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką. Teismas sprendime nenurodė, ko ir neginčijo atsakovai, kad vietinės rinkliavos už išorinės reklamos leidimus dydis, šio dydžio nustatymo tvarka yra reglamentuota Rinkliavų nuostatuose. Atsakovai apeliaciniame skunde nepaaiškina, kodėl tuo atveju, jeigu pagal juos konkursų organizavimo tvarka nustatyta išimtinai Rinkliavų nuostatuose, o ne Konkursų nuostatuose, Konkursų nuostatų 1 punktas numato, kad Konkursų nuostatai nustato konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką.

54. Byloje nėra keliamas klausimas, ar Savivaldybės administracijos direktorius turi kompetenciją nustatyti išskirtinai techninius, inžinerinius klausimus, susijusius su konkrečių konkursų skelbimu. Nagrinėjamoje byloje tiek pareiškėjo pareiškime, tiek teismo sprendime yra akcentuojama, kad atsižvelgus į Konkursų nuostatų turinį bei Rinkliavų nuostatų 21 punktu iki galo neapibrėžtą Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos ribas priimant Konkursų nuostatus (Rinkliavų nuostatų 21.9 p.), Savivaldybės administracijos direktorius priimtais Konkursų nuostatais nustatė ne išimtinai techninius reikalavimus reklamos įrenginių įrengimui, ką apeliaciniame skunde teigia atsakovai, o pačią konkursų organizavimo tvarką bei dalyvavimo konkursuose sąlygas, kurios niekaip nėra susiję su techniniais reklamos įrenginių reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

55. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad priimdamas Konkursų nuostatus Savivaldybės administracijos direktorius peržengė jam suteiktus įgaliojimus, o priimti Konkursų nuostatai ne įgyvendina bei detalizuoja Rinkliavos nuostatus, o nustato naujus konkursų organizavimo tvarkos reikalavimus.

56. Teismas sprendime aiškiai paaiškino, kad nors Konkursų nuostatuose bei Rinkliavų nuostatuose yra nustatyti skirtingi konkursų organizavimo aspektai, tačiau abiejuose aktuose nustatyti konkursų organizavimo aspektai nustato bendro pobūdžio daugkartinio naudojimo taisykles dėl viešo konkurso organizavimo tvarkos.

57. Tai, kad Savivaldybės taryba yra patvirtinusi rinkliavos dydžio nustatymo tvarką bei jos dydį nereiškia, kad Savivaldybės administracijos direktorius turi įgaliojimus patvirtinti viešo konkurso organizavimo tvarką. Atitinkamai, Konkursų nuostatų turinys tiesiogiai patvirtina, kad Savivaldybės administracijos direktorius ne detalizavo rinkliavos dydžio nustatymo tvarką bei jos dydį, o nustatė savarankiškus, Rinkliavų nuostatuose nenustatytus konkursų organizavimo reikalavimus.

Atsiliepimas

58. Atsakovai pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog reglamentavimas, kurio teisėtumą šioje byloje prašė ištirti pareiškėjas, jau yra iš esmės pasikeitęs, taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su individualia byla (su abstrakčiu prašymu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys), darytina išvada, jog byla turi būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies pagrindu. Mano, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – t. y. panaikinti apeliaciniu skundu apskųstą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 sprendimą ir šią administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad tokios procesinės pozicijos dėl bylos baigties analogišku atveju savo praktikoje laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-469-602/2023). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2730/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pripažinimo netekusiais galios“, kuriuo atšaukė 2023 m. birželio 22 d. paskelbtus konkursus bei netekusiais galios pripažino 2022 m. gegužės 31 d. patvirtintus Konkursų nuostatus, kuriais remiantis konkursai buvo paskelbti. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1-284 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo viešų konkursų organizavimo, reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų patvirtinimo ir Tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo pakeitimo“, kuriuo be kita ko, buvo patvirtinti nauji Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai bei netekusiais galios pripažinti Rinkliavos nuostatų 20 ir 21 punktai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų 4, 9.2, 9.3 ir 9.4 punktai bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 121 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 13 daliai, 3 straipsniui, 12 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktams.

Žemesnės instancijos teismas

60. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškimą tenkino – pripažino, kad Įsakymas, juo patvirtinti Konkursų nuostatai ir Rinkliavos nuostatų 21 punktas, kiek juo Savivaldybės administracijos direktoriui perleidžiama kompetencija tvirtinti viešo konkurso organizavimo ir konkursų vykdymo tvarkos nuostatus (daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisykles), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstatavęs, kad norminis administracinis aktas priimtas viršijant įstatymų suteiktą kompetenciją, pirmosios instancijos teismas nebetyrė norminio administracinio akto teisėtumo kitais aspektais.

61. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovų vertinimu, teismo sprendimas yra ne tik prieštaringas, tačiau ir paremtas išvadomis, kurios buvo padarytos remiantis vien prielaidomis, o ne konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

62. 2023 m. lapkričio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai prašė panaikinti apeliaciniu skundu apskųstą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes Savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 1-284 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo viešų konkursų organizavimo, reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų patvirtinimo ir Tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtino naujus Konkursų nuostatus bei netekusiais galios pripažino šioje byloje prašytą ištirti Rinkliavos nuostatų 21 punktą, ir Savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2730/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo netekusiais galios pripažino šioje byloje pareiškėjo prašytus ištirti Konkursų nuostatus.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, priima į bylą pateiktus naujus įrodymus, nes nauji norminiai aktai, panaikinantys ginčijamų norminių aktų ir jų nuostatų galiojimą priimti po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir anksčiau jų pateikti nebuvo galimybės (ABTĮ 142 str. 3 d.).

64. Atsižvelgiant į Savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-284 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo viešų konkursų organizavimo, reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų patvirtinimo ir Tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 30-2730/2 „Dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ turinį, norminiai administraciniai aktai ir jų nuostatos, dėl kurių teisėtumo ištyrimo su prašymu į teismą kreipėsi pareiškėjas, neteko galios.

65. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Kadangi nagrinėjamoje byloje į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipėsi ne individualią bylą nagrinėjantis teismas, o Lietuvos Respublikos Seimo narys, todėl norminio administracinio akto teisėtumo bylos išsprendimas tiesiogiai nėra susijęs su individualių asmenų teisių gynimu.

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų pareiškimą (ABTĮ 112 str.), administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą; tokiais atvejais pripažinimas, jog nebegaliojantis norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams; toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-19-552/2021, išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-21-756/2021 ir kt.). Taigi tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kreipiasi ne teismai, o ABTĮ 112 straipsnyje nurodyti subjektai su abstrakčiu pareiškimu, byloje nustačius, jog prašomas ištirti aktas nebegalioja, yra pagrindas nutraukti norminę administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019, išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-164-968/2021 ir kt.).

67. Nagrinėjamu atveju teisės aktas, kurio teisėtumą pareiškėjas prašo ištirti, neteko galios po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka (ABTĮ 98 str. 2 d.). Todėl šioje byloje turi būti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotą įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką. Taigi, konstatavus, jog aktų nuostatos, kurių teisėtumą ištirti prašo pareiškėjas, yra panaikintos, atsižvelgiant į tai, kad prašymas nėra susijęs su individualia byla, o su abstrakčiu prašymu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys, darytina išvada, jog byla turi būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Padarius nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų bylos šalių ir pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų ir padarytų išvadų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-469-602/2023).

68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario A. G. prašymą, kuriuo prašyta ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 121 straipsnio 2 daliai; ar Konkursų nuostatų 4 punktas neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 3 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 13 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 13 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Konkursų nuostatų 9.2, 9.3, 9.4 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktams; ar Savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas neprieštarauja konstituciniam teisines valstybės principui, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai, taip pat skundžiamas nuostatas pripažinti prieštaraujančiomis nurodytoms Konstitucijos, įstatymų nuostatoms, nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes, panaikinus ginčo norminių administracinių aktų nuostatas, norminio administracinio akto teisėtumo byla prarado savo objektą.

69. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir norminė administracinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis