- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2A-469-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. (G. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankinglab Operations“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei UAB „Bankinglab Operations“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 41 703,02 Eur skolą, 1 828,99 Eur pelno palūkanas, 6 268,61 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė pakeista ieškovu G. K. (toliau – ir ieškovas). Ieškovas ieškinyje pareikštų reikalavimų nekeitė.
2. Nurodė, kad su atsakove sudarė tris finansavimo sandorius: 2023 m. sausio 10 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 15 189 Eur dydžio paskola, o atsakovė Sutartyje Nr. 1 nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti finansavimo sumą iki 2023 m. liepos 9 d. ir sumokėti kitas pagal Sutartį Nr. 1 mokėtinas sumas; 2023 m. sausio 16 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 16 267,40 Eur dydžio paskola, o atsakovė Sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti finansavimo sumą iki 2023 m. liepos 15 d. ir sumokėti kitas pagal Sutartį Nr. 2 mokėtinas sumas; 2023 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 3), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 10 246,58 Eur dydžio paskola, o atsakovė Sutartyje Nr. 3 nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti finansavimo sumą iki 2023 m. liepos 4 d. ir sumokėti kitas pagal Sutartį Nr. 3 mokėtinas sumas. Suėjus paskolos sutartyse nustatytam paskolų grąžinimo terminui, atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė su ieškovu, todėl susidarė atsakovės skola ieškovui. Atsakovės negrąžintos skolos ieškovui likutis sudaro 41 703,02 Eur. Paskolos sutartyse nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola. Sutarties Nr. 1, Sutarties Nr. 2 bei Sutarties Nr. 3 įtvirtintu 3.4 punktu šalys susitarė dėl 10 proc. dydžio metinių palūkanų, nurodė, jog jos yra skaičiuojamos nuo sutarčių pasirašymo dienos ir yra mokamos paskolos grąžinimo dieną kartu su paskola. Atsakovės nesumokėtas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas sudaro pagal Sutartį Nr. 1 – 759,45 Eur; pagal Sutartį Nr. 2 – 813,37 Eur; pagal Sutartį Nr. 3 – 256,16 Eur. Paskolų sutarčių 3.7 punktuose nustatyta, kad, atsakovei vėluojant atlikti bet kokį pagal sutartį mokėtiną mokėjimą, atsakovė ieškovui moka 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovė laiku nėra sumokėjusi visų pagal Sutartį Nr. 1, Sutartį Nr. 2 ir Sutartį Nr. 3 mokėtinų sumų, tai už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovės ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 6 268,61 Eur (43 532,01 Eur x 0,08 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 29 d.). Delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį, ne ilgesnį kaip 180 d. iki ieškinio pareiškimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui G. K. (G. K.) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ 41 703,02 Eur skolą, 1 828,99 Eur pelno palūkanas, 6 268,61 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (49 800,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 972 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė Lietuvos valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ 8,64 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovei išaiškino, kad, nesant atsakovės pareikšto savarankiško reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas šioje byloje nustatęs, kad sandoris (-iai) nėra akivaizdžiai niekinis (-iai), t. y. atitinkamų atsakovės išdėstytų argumentų įvertinimas reikalauja atskiros analizės, atsakovės reikalavimo pripažinti ginčo paskolos sutartis negaliojančiomis ab initio nenagrinės. Kadangi byloje nepareikštas atsakovės priešieškinis dėl ginčo paskolų pripažinimo negaliojančiomis, teismas nusprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas ir su juo susiję argumentai šioje byloje nenagrinėtini.
3.2. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1831-661/2024 pagal atsakovės UAB „BankingLab Processing“, BankingLab Holding B.V. ir UAB „BankingLab“ ieškinį ieškovui ir A. D. dėl žalos atlyginimo. Šiose bylose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą, t. y. priteisti iš ieškovo, atsakovės teigimu, jo asmeniniams poreikiams tenkinti panaudotas įmonės lėšas. Taigi nurodytoje byloje sprendžiami ieškovo atsakomybės už galimą įmonės lėšų naudojimą savo asmeniniams poreikiams tenkinti klausimai.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį ir triplike, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, jog ginčo paskolos sutartys su ieškovu buvo sudarytos ir atsakovei buvo pervestos paskolos sumos. Darytina išvada, kad nėra šalių ginčo, jog jas sieja paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ir grąžinusi ieškovui paskolintas sumas, atsakovė taip pat neginčija suteiktų paskolų dydžio. Aplinkybę, kad paskolos ieškovui nėra grąžintos, patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu.
3.4. Atsakovei šioje byloje teigiant, kad paskolos sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, laikantis pozicijos, jog atsakovė iš esmės galėjo skolintis iš komercinių bankų mažesnėmis palūkanomis, ir ginčo paskolų palūkanas laikant neprotingai didelėmis, atsakovei byloje nepareiškus jokio reikalavimo dėl paskolos sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų dydžiu, pakeitimo, o prašant ieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo apskritai atmesti, nesant nuginčytų nei pačių sandorių, nei pakeistų atskirų sandorių sąlygų, atsakovės pozicija byloje dėl pelno palūkanų (ne) priteisimo yra teisiškai nepagrįsta ir nesudaranti pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
3.5. Finansų įmonėms suteikiant paskolas vartotojams (fiziniams asmenims), paprastai yra taikoma 0,05 proc. delspinigių norma, todėl, nagrinėjamu atveju nustačius, kad paskolos sutartis sudaryta tarp bendrovės vadovo ir bendrovės (verslo subjekto), nėra pagrindo spręsti, jog delspinigių dydis vertintinas kaip iš esmės pažeidžiantis šalių sutartinių teisinių santykių pusiausvyrą ir neatitinka taikomos verslo praktikos.
3.6. Paskolos pagal ginčo paskolos sutartis turėjo būti grąžintos iki 2023 m. liepos 4, 9, 15 d., t. y. jau beveik pusantrų metų atsakovė negrąžina ieškovui suteiktų paskolų. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, papildomai pagrindžia teismo padarytą išvadą, kad paskolos sutartyse nustatytas delspinigių dydis nelaikytinas nepagrįstu, neprotingai dideliu ir kad turėtų būti teismo iniciatyva mažinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teismo iniciatyva konstatuoti, kad 2022 m. spalio 10 d. paskolos sutartis (kartu su 2023 m. sausio 10 d. redakcija), 2022 m. lapkričio 16 d. paskolos sutartis (kartu su 2023 m. sausio 16 d. redakcija) ir 2023 m. sausio 5 d. paskolos sutartis (kartu su 2023 m. balandžio 5 d. redakcija) yra niekinės ir negalioja ab initio, ir atmesti ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo; priteisti UAB „BankingLab Operations“ iš G. K. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
4.2. Teismas be pagrindo atsisakė savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktus ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes.
4.3. Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, sudarančių atsakovės atsikirtimų pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką, taip pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai ir neatskleidė bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo esmės.
4.4. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį.
4.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo institutą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad laisva valia sudarė ginčo paskolos sutartis, ir pripažįsta, kad realiai gavo paskolintas lėšas. Apeliaciniu skundu atsakovė nepaaiškina aplinkybių, kodėl ilgą laiką delsė atsiskaityti su ieškovu; kodėl negrąžino ieškovui bent pagrindinės paskolos sumos. Taip pat nepaaiškino, kodėl ilgą laiką ignoravo ieškovo mėginimus taikiai išsireikalauti paskolintų lėšų grąžinimą, nereagavo į ieškovo pranešimus dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo.
5.2. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovės atsikirtimų, vertintina tik kaip nesąžiningas siekis vilkinti skolos išieškojimo iš atsakovės procesą, siekiant kiek įmanoma atidėti atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu vykdymą.
5.3. Atsakovė UAB „Bankinglab Operations“ šioje civilinėje byloje ir atsakovė UAB „Bankinglab Processing“ kitoje civilinėje byloje priklauso tai pačiai „Bankinglab“ įmonių grupei, kurią valdo ta pati holdingo bendrovė (akcininkas). ,,Bankinglab“ įmonių grupės viduje buvo sudaromos su ieškovu paskolų sutartys pagal tą patį visose įmonėse naudojamą sutarties šabloną. Tiek atsakovė UAB „Bankinglab Operations“, tiek kitoje civilinėje byloje atsakove įtraukta UAB „Bankinglab Processing“ buvo atstovaujamos to paties atstovo, kuris rengė savo turiniu iš esmės analogiškus procesinius dokumentus abiejose civilinėse bylose. Abiejose civilinėse bylose atsirado pagrindas aiškinti ir vertinti susijusių atsakovų atsikirtimus skirtingose bylose, dėl šių aplinkybių šioje civilinėje byloje priimto skundžiamo sprendimo motyvai galėjo būti panašūs į kitoje civilinėje byloje Nr. e2-15247-1167/2024 priimto teismo sprendimo motyvus.
5.4. Atsakovė nenurodė nė vieno atsakovo atsikirtimų argumento, dėl kurio skundžiamame sprendime nebūtų pasisakyta. Vien deklaratyvus atsakovės pareiškimas, kad civilinėse bylose paskelbtų teismo sprendimų motyvai sutampa, nėra ir negali būti pagrindu spręsti, jog skundžiamas sprendimas yra be motyvų.
5.5. Atsakovės reikalavimas, jog pirmosios instancijos teismas ex officio pripažintų ginčo paskolos sutartis negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio pagrindu, grindžiamas ieškovo tariamu nesąžiningumu veikiant prieš atsakovės interesus.
5.6. Atsakovė byloje nebuvo pareiškusi jokio savarankiško reikalavimo dėl ginčo paskolų sutarčių sąlygų, susijusių su pelno palūkanų nustatymu ir (ar) delspinigiais, pripažinimo negaliojančiomis.
5.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kai pagal sutartis buvo priteisiami netesybų dydžiai, siekiantys 0,1 proc., 0,5 proc. Akivaizdu, kad ginčo paskolos sutartyse įtvirtintas netesybų dydis (0,08 proc.) yra gerokai mažesnis už kasacinio teismo pripažintus netesybų dydžius.
5.8. Vien aplinkybė, kad atsakovė savo atsikirtimuose teigia, jog ginčo paskolos sutartys buvo sudarytos neva pažeidžiant ieškovo fiduciarines pareigas, savaime nesudaro pagrindo kitaip kvalifikuoti ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius. Apeliaciniu skundu atsakovė nenurodė jokio kito teisinio santykio, kuris kvalifikuotų ginčo šalių sutartinius santykius, todėl tokie atsakovės argumentai atmestini kaip neįrodyti.
5.9. Atsakovė nepagrindė savo teiginio, kad procesinių palūkanų dydžio nustatymas yra materialinio pobūdžio reikalavimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad procesinės palūkanos skirtos išimtinai skatinti pagrindinės priteistos prievolės įvykdymą, tačiau nėra susijusios su pagrindinės prievolės sumų kompensavimo funkcija.
6. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta byla pagal UAB „BankingLab Operations“ ieškinį atsakovui G. K. dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (civilinė byla Nr. e2-11090-1080/2025) ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šios bylos procese.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nurodė, kad savo pažeistoms teisėms apginti pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (Nr. e2-11090-1080/2025). Teigia, kad, pasitvirtinus atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms, kuriomis yra grindžiami reikalavimai dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir patenkinus šiuos reikalavimus, atitinkamai turėtų būti kitaip išspręsti 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu patenkinti ieškovo reikalavimai ir sandorio pripažinimas negaliojančiu suponuoja restitucijos taikymą, t. y. šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Nesustabdžius šios bylos, būtų sudarytos sąlygos teisiškai neapibrėžtai situacijai atsirasti – tuo atveju, jeigu apskųstas teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, būtų eliminuota atsakovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymo galimybė ir kartu paneigta atsakovės teisė į veiksmingą pažeistos teisės gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos sustabdymo
8. Apeliantė pateikė prašymą sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta byla pagal UAB „BankingLab Operations“ ieškinį atsakovui G. K. dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šios bylos procese, motyvuodama tuo, kad, nesustabdžius šios bylos, būtų sudarytos sąlygos teisiškai neapibrėžtai situacijai atsirasti – tuo atveju, jeigu apskųstas teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, būtų eliminuota atsakovei galbūt palankaus sprendimo 2 p. nurodytos bylos procese įvykdymo galimybė ir kartu paneigta atsakovės teisė į veiksmingą pažeistos teisės gynybą.
9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 19 d. priimtas ieškovės ieškinys atsakovui, kuriuo ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 5 d. paskolų sutartis (kartu su vėlesnėmis, t. y. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. balandžio 5 d., šių sutarčių redakcijomis); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo negrąžintas paskolas pagrįstumo / nepagrįstumo jau yra išnagrinėtos ir dėl jų pasisakyta skundžiamame sprendime, t. y. jau yra nustatytos šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės, ištirti įrodymai ir yra pradėtas apeliacinis procesas, todėl, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekse įtvirtintais protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad tikslinga ne sustabdyti civilinę bylą, o išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, todėl apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Apeliantė teigia, jog skundžiamas sprendimas yra be motyvų, nes pirmosios instancijos teismo argumentai (išdėstyti motyvai) sutampa su kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15247-1167/2024 paskelbto teismo sprendimo motyvais (argumentais). Apeliantės argumentai atmestini.
13. Sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas(-a) ar (ir) neteisėtas(-a), dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo sprendimo turinyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų atsakovės atsikirtimų į ieškinį, pateikė teisinį ir faktinį vertinimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismo argumentai (išdėstyti motyvai) sutampa su kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15247-1167/2024 paskelbto teismo sprendimo motyvais (argumentais), nėra pagrindas daryti išvados, kad teismo sprendimas be motyvų. Kaip iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, tiek apeliantės nurodytoje civilinėje byloje atsakovė UAB „Bankinglab Processing“, tiek šioje civilinėje byloje atsakovė buvo atstovaujamos to paties atstovo – advokato R. B., kuris rengė iš esmės analogiškus procesinius dokumentus abiejose civilinėse bylose. Abiejose bylose to paties įgalioto atstovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose naudoti tapatūs argumentai dėl pažeidimų sudarant paskolų sutartis, dėl paskolų sutarčių prieštaravimo gerai moralei, iš esmės pakeičiant tik ginčijamų paskolos sutarčių datas ir paskolintas sumas, todėl akivaizdu, kad dėl šių aplinkybių šioje civilinėje byloje priimto skundžiamo sprendimo motyvai galėjo būti panašūs į civilinėje byloje Nr. e2-1524 7-1167/2024 priimto teismo sprendimo motyvus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas be motyvų. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl žodinio nagrinėjimo
15. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
16. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (toliau – ir šalys) 2022 m. spalio 10 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjai (atsakovei) 15 000 eurų dydžio paskolą iki 2023 m. sausio 10 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. sausio 10 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 9 d., nustatė 10 proc. dydžio palūkanas už naudojimąsi pinigais ir 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas pakeitė 0,08 proc. dydžio delspinigiais. Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 16 000 eurų dydžio paskolą iki 2023 m. sausio 16 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. sausio 16 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 15 d., padidino nustatytus delspinigius iki 0,08 proc. Šalys 2023 m. sausio 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 10 000 eurų paskolą iki 2023 m. balandžio 5 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2023 m. balandžio 5 d. šalys sudarė paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. liepos 4 d., padidino nustatytus delspinigius iki 0,08 proc. ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki 10 proc.
Dėl ginčo
17. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo atsisakė savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktus ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes. Apeliantės argumentai atmestini.
18. Negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami (CK 1.78 straipsnis). Tam, jog teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Be to, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas).
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovei išaiškino, kad, nesant atsakovės pareikšto savarankiško reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas šioje byloje (savo iniciatyva), nustatęs, kad sandoris (-iai) nėra akivaizdžiai niekinis (-iai), t. y. atitinkamų atsakovės išdėstytų argumentų įvertinimas reikalauja atskiros analizės, atsakovės reikalavimo pripažinti ginčo paskolos sutartis negaliojančiomis ab initio nenagrinės, todėl atsakovė savo nurodomas aplinkybes turėjo įrodinėti laikydamasi bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, teikdama priešieškinį.
20. CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis). Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
21. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu atsakovei išaiškino galimybę pateikti priešieškinį, tačiau tik 2024 m. gruodžio 3 d., tai yra po 4 mėnesių, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teismo paprašė suteikti laiko paruošti priešieškinį, kuriame atsakovė galėtų suformuluoti savarankišką reikalavimą. Tokie atsakovės atstovo veiksmai neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso operatyvumo ir koncentracijos principų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atstovo prašymo netenkino, nurodydamas, kad toks prašymas pateiktas pavėluotai, kai bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, ir tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą.
22. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, sudarančių atsakovės atsikirtimų pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką, taip pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai ir neatskleidė bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo esmės.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės procesiniuose dokumentuose teikiamus paaiškinimus tiek, kiek jie susiję sprendžiant nagrinėjamą klausimą. Atitinkamai, vertindamas reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, teismas argumentuotai įvertino atsakovės argumentus dėl delspinigių mažinimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo būtų iš esmės neteisingas. Apeliantė teigia, kad susitarimas dėl pelno palūkanų ir delspinigių nėra sąžiningas, motyvuodama tai ieškovo, kaip buvusio atsakovės valdybos nario, fiduciarinių pareigų pažeidimais, t. y. tomis aplinkybėmis, kurias apeliantė grindžia prašydama paskolų sutartis pripažinti niekinėmis. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nesant akivaizdžių aplinkybių, pagrįstai nepripažino paskolų sutarčių niekinėmis, todėl nagrinėjamu atveju paskolos sutartims esant galiojančioms atitinkamai galioja ir susitarimas dėl pelno palūkanų ir delspinigių skaičiavimo.
24. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį.
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).
26. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
27. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei nevykdant įsipareigojimų kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis, kartu sumokant ir sutartimi sulygtas pelno palūkanas bei susidariusius delspinigius. Nors apeliantė byloje rėmėsi išimtinai ieškovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, teismas byloje tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą atliko remdamasis šalių sudarytomis paskolos sutartimis, teisingai konstatavo susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nustatė sutarčių nevykdymo teisinius padarinius. Nors apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį, tačiau konkrečiai nenurodė, kokią galimą teisės taikymo ir ginčo kvalifikavimo klaidą padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant akivaizdaus ieškovo nesąžiningumo, pagrįstai vertinti susiklostę sutartiniai šalių santykiai pagal sutartimis suderintus įsipareigojimus viena kitai.
28. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimo institutą.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.).
30. Kaip byloje nustatyta, paskolos sutartyse buvo nustatytas 0,04 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą grąžinti paskolą dieną. 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. sausio 5 d. paskolos sutartyse jau nustatytas 0,08 proc. delspinigių dydis. Per teismo posėdį ieškovas paaiškino, kad didesnės delspinigių normos nustatymą lėmė auganti infliacija ir būtinybė užsitikrinti, jog, atsakovei negrąžinant paskolos, bus dengiamas paskolintų lėšų nuvertėjimas iki jų grąžinimo; tokią delspinigių normą taikė visų įmonių grupės įmonių vadovai, skolindami vadovaujamoms įmonėms, bendru sutarimu.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris būtų laikomas tinkamu ir pagrįstu kiekvienu atveju, kai sprendžiama dėl netesybų priteisimo. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. O tai, kad delspinigių suma, kaip nurodo atsakovė, sudaro 15 procentų skolos sumos, nėra toks dydis, kuris pats savaime leistų pripažinti netesybas per didelėmis.
32. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,08 proc.) yra nepagrįstai didelis, nes sutartys buvo sudarytos su atsakovės verslu ar profesija susijusiais tikslais. Įvertinus tai, kad apeliantė su ieškovu be teisinio pagrindo neatsiskaito ir naudojasi ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, dėl to ieškovas patiria nuostolių, nes jam priklausančių pinigų negali panaudoti savo asmeninėje ar komercinėje veikloje, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių sutartimis sulygtų delspinigių dydis po 0,08 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną yra per didelis, todėl mažinti delspinigių dydžio nėra pagrindo. Apeliantei sutarties sąlygos buvo žinomos ir aiškios, nenorėdama mokėti delspinigių, savo prievoles pagal sutartį ji turėjo įvykdyti tinkamai ir laiku, o to nepadariusi turi prisiimti savo pačios elgesio neigiamas teisines pasekmes.
Dėl kitų argumentų
33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
36. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 542,75 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 542,75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų sumažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. K. (G. K.) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankinglab Operations“ 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.