- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1645-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24451-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Dalia Trumpulienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Z. K., D. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. (toliau – ieškovas, apeliantas) kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus D. K. bei Z. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus D. K. bei Z. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; 3) priteisti solidariai iš atsakovų D. K. bei Z. K. ieškovo M. S. naudai jo patirtus nuostolius, kurie sudaro 391,56 Eur sumą; 4) priteisti iš atsakovų D. K. bei Z. K. ieškovo M. S. naudai 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš atsakovų D. K. ir Z. K. ieškovo M. S. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) išreikalauti iš atsakovų D. K. bei Z. K. vandentiekio ir nuotekų įvadų (išvadų) projektą objektui (duomenys neskelbtini); 7) išreikalauti iš atsakovų D. K. bei Z. K. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prisijungimo technines sąlygas prie bendro UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų naudojimo tinklų.
2. Nurodė, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 8-6363 (toliau – pirkimo – pardavimo sutartis, ginčo sutartis). Sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas buvo nebaigtame statyti name, o atsakovai yra namo statytojai. Sutartimi šalys susitarė, kad pirkdamas butą ieškovas atsakovams sumoka kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus (sutarties 5.5-5.6 punktai). Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, rozetės dislokacijos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą).
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai neįvykdė šių iš sutarties ir įstatymų kylančių prievolių: 1) organizuoti ir finansuoti bendrų inžinerinių tinklų bei infrastruktūros pridavimą Vilniaus miesto savivaldybei; 2) pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; 3) atlyginti dėl sutartinių santykių nevykdymo ieškovui kilusius nuostolius; 4) pateikti ieškovui tinklų statybos sutartį, dėl ko pastarasis negali prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio paslaugomis.
4. Ieškovas nurodė, kad atsakovams piktybiškai vengiant vykdyti įsipareigojimus, ieškovas, siekdamas prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugomis, atliko visus įmanomus nuo ieškovo valios priklausančius veiksmus, t. y. 2005 m. balandžio 16 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu dėl paslaugų tiekimo sutarties sudarymo. 2005 m. gegužės 18 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą Nr. p-02-0308/S, kuriame nurodyta, jog atsakovo Z. K. 2001 m. gegužės 24 d. prašymu buvo sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui sutartis, kurios 5 punktu objekto savininkas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. gauti pažymą, patvirtinančią, kad šis statomas gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Minėtu 2005 m. gegužės 18 d. raštu ieškovas taip pat informuotas, jog UAB „Vilniaus vandenys“ negali užtikrinti patikimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nepriduotais tinklais bei patenkinti ieškovo prašymo sudaryti su juo, kaip su vienu iš namo savininkų, šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, vis dar esant neišduotai pažymai ir pilnai neatliktiems visų paklotų bendro naudojimo tinklų pridavimo darbams. 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas informuoti, ar atsakovai pridavė vandentiekį bei ar yra galimybė ieškovui atsijungti nuo su atsakovais bendros vandens tiekimo sistemos. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas minėtame laiške nurodė, kad jis šiuo metu moka už vandenį mokestį pagal vidinės apskaitos skaitliuką per trečią asmenį (atsakovą Z. K.), pervesdamas pinigus už suvartotą vandenį pagal jo atsiskaitymų knygelę. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui nurodė, kad atsakovai tinklų vis dar neperdavė, prisijungimo sąlygos nepasikeitė. 2016 m. gegužės 18 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-6880 ieškovas informuotas, jog tiesioginė geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis būtų sudaroma, jeigu ieškovas įsirengtų atskirą vandentiekio įvadą arba prisijungtų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos, o norint prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, reikia išsiimti prisijungimo sąlygas, atlikti projektavimo darbus bei, suderinus projektą, atlikti statybos darbus.
5. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė terminuotą Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV107227, galiojusią iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovo teigimu, baigiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties terminui, ieškovas, siekdamas išvengti vandens tiekimo nutraukimo, ir vėl kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“. 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikti remonto darbai (hidrauliniai bandymai ir kt.). Vienasmeniškai atsiskaitydamas už atliktus bendros su atsakovais vandentiekio sistemos hidraulinius bandymus, ieškovas patyrė išlaidas, o atsakovai nesutiko už šiuos UAB „Vilniaus vandenys“ atliktus darbus atsiskaityti, nors išlaidos, ieškovo teigimu, kilo dėl atsakovų kaltės ir laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sutartimi jis sumokėjo už butą kainą, į kurią įėjo visi su komunikacijų įrengimu ir prijungimu susiję mokesčiai. Ieškovas nurodė, kad jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus, šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs.
6. 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti projekto (duomenys neskelbtini) kopijas. Išnagrinėjusi ieškovo paklausimą, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą, kad nuo 2002 m. iki 2020 m. spalio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos). 2021 m. sausio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti visus reikiamus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei ir priduoti inžinerinius tinklus. Ieškovas, remdamasis sutarties 5.6 punktu, taip pat prašė atsakovų atlyginti jo patirtus nuostolius, susijusius su tinklais ir jų hidrauliniais bandymais, bei pateikė atliktus darbus ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovai, ieškovo teigimu, į jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, kaip ir ankstesnius ieškovo prašymus (žodžiu ir raštu), nereagavo, su juo nesusisiekė bei prašyme nurodytų veiksmų neatliko.
7. 2021 m. gegužės 6 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ nurodydamas, jog reikia keisti vandens įvado vamzdyną, kadangi jis yra avarinės būklės. Ieškovas informavo, kad atsakovai iki šiol naudojasi vandeniu nieko ieškovui nemokėdami už vartojimą, tvarkymą (pavyzdžiui, hidraulinius bandymus) ir pan. 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad išlieka UAB „Vilniaus vandenys“ siūlymas sudaryti tiesiogines sutartis. Tokiu būdu visas vandens suvartojimas ateityje bus atskirtas ir niekam nekils klausimų, kas kiek vandens suvartoja ir kam kiek už suvartojimą reikia mokėti. Norint tai įgyvendinti, reikia įvadinio skaitiklio ir visų trijų poskaitiklių duomenų (fotonuotraukos, kur būtų aiškiai matomas skaitiklio numeris ir rodmuo). Šiuo pagrindu visuose trijuose objektuose būtų pastatyti UAB „Vilniaus vandenys“ plombuoti skaitikliai. Jeigu tiek ieškovas, tiek jo kaimynai (atsakovai) susitartų, galima būtų šį procesą pradėti, išsprendžiant ateičiai mokėjimų už paslaugas klausimą. Pasak UAB „Vilniaus vandenys“, dėl išlaidų, susijusių su vidaus tinklų būkle ir būtinais remonto darbais, sprendimą turėtų priimti ir šias išlaidas pasidalinti bendraturčiai (ieškovas ir atsakovai). 2021 m. birželio 3 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ raštą Nr. SD21-2329, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės pateikti ieškovui vandentiekio ir nuotekų įvadų (išvadų) projekto objektui (duomenys neskelbtini), kadangi įvadas (išvadas) minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl nurodytų aplinkybių 2021 m. birželio 3 d. raštu prašoma kreiptis į projekto savininką (statytoją).
Šalies argumentai
8. Ieškovo teigimu, atsakovai iki šiol neįvykdė sutartinių pareigų ir neįrengė bei tinkamai nepridavė vandentiekio komunikacijos, dėl ko ieškovo interesai ir teisės kiekvieną dieną yra pažeidžiami. Ieškovas daugelį metų patiria didelius nepatogumus tiek negalėdamas sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“, tiek komunikuodamas su visomis institucijomis. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad sudarydamas sutartį sumokėjo atsakovams už butą sutartą kainą, į kurią pateko ir visų komunikacijų įvedimas bei tinkamas prijungimas. Atsakovai, ieškovo teigimu, savo elgesiu pažeidė ne tik sutartį bei teisės aktus, tačiau kasdien pažeidžia ir viešąjį interesą – ieškovo teisę į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Kadangi ieškovo teisė sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ išimtinai priklauso nuo atsakovų veiksmų, nepavykus su atsakovais susitarti abipusių derybų būdu, ieškovas teikdamas ieškinį prašo atsakovus įpareigoti atlikti nurodytus veiksmus.
Atsiliepimas
9. Atsakovai Z. K. ir D. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškinio netenkinti ir atsakovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad šalių sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai neįsipareigojo atlikti ieškovo nurodytų veiksmų, nes tokie įsipareigojimai nebuvo numatyti sutartyje. Atsakovų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo buvo numatyti sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis, tarp atliktinų darbų nebuvo numatyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus. Be to, sutartyje kaip tik buvo pabrėžta, jog į buto kainą įeina ir įrengtų komunikacijų kaina, o šalys sutarė ateityje įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoje sutarties sudarymo metu buvusių skaitiklių (sutarties 5.6 punktas), taip abipusiu susitarimu patvirtindamos tam tikrų juridinių faktų (šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų) buvimą sutarties sudarymo momentu.
11. Atsiliepime pažymėta, kad 2002 m. liepos 11 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių atsirado nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis. Sudaryta sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto buto statybos darbus. Atsakovų teigimu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) ginčui spręsti netaikytinas. Tai pat netaikytinas ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), nes atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai (pardavėjai), jie neturi prievolės aprūpinti ieškovą geriamuoju vandeniu bei šalinti nuotekas nei sudarytos sutarties, nei paminėto įstatymo pagrindu. Atsakovai nebuvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklų, todėl neprivalo atlyginti išlaidų, kurias ieškovas galimai turėjo, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus pagal savo norus ir poreikius. Atsakovų teigimu, reiškiamas reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų patirtus 391,56 Eur nuostolius taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
12. Teismui sutinkant su ieškinio argumentais, kad atsakovams atsirado ieškinyje nurodytos prievolės, atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus atmesti šiuo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teisme buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių yra prijungtas pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
Atsiliepimas
14. Teisme gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsiliepimas, kuriame prašoma kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu, be kita ko, į bylą pateikė UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. SD21-2329 „Dėl vandentiekio įvado/nuotekų išvado (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad įvadas (išvadas) minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei ir dėl šių aplinkybių dėl projekto prašoma kreiptis į projekto savininką (objekto statytoją). <...> vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių yra prijungtas pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei“. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad rašte išdėstytos aplinkybės iki šio dokumento pateikimo teismui dienos iš esmės nėra pakitusios, todėl šiuo klausimu plačiau pasisakyti neturintis galimybių. Kartu su atsiliepimu į bylą ieškovo prašymu pateikta ir 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartis Nr. 1589 (toliau – laikinoji sutartis, sutartis Nr. 1589), sudaryta tarp UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovo Z. K., kuria Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB ,,Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinkle pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, bei sudaryti pastovią vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3138-1134/2023 ieškinį atmetė, taip pat priteisė atsakovams Z. K. ir D. K. iš ieškovo M. S. 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nustatė, jog ginčo sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, kad sutarties 1.1 punkte nurodyto buto nebaigtame statyti name kaina yra nurodyta kartu su visomis į butą ateinančiomis komunikacijomis, t. y. pirkėjas, pirkdamas šį butą, kartu sumoka pardavėjams ir už visų komunikacijų įrengimą. Pardavėjai užtikrina, kad jei atsiras trečiųjų asmenų pagrįsti piniginiai reikalavimai ir (ar) kitokie reikalavimai už komunikacijas, jie įsipareigoja su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš pirkėjo nereikalauti jokių papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad pirkėjas už komunikacijas sumokėjo pardavėjams visą jam priklausančią mokėti kainą.
17. Teismas vertino, kad sisteminis ir lingvistinis Sutarties 5.5 punkto aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog nurodyta ginčo sutarties sąlyga šalys konstatavo, kad į buto kainą įskaičiuojama komunikacijų kaina, ir tik numatė galimos atsakovų piniginės prievolės vykdymo sąlygas tretiesiems asmenims. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovai Sutarties 5.5 punktu nebuvo prisiėmę prievolės atlikti ieškinyje nurodomus veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sutarties 5.5 punkto sąlyga reiškia tai, kad šalys konstatavo joms žinomą faktą apie komunikacijų būklę sutarties sudarymo momentu, t. y. kad ieškovas moka už jau esamas komunikacijas, tačiau nenumatė atsakovų prievolės atlikti kokius nors papildomus komunikacijų įrengimo darbus, kuriuos ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atlikti atsakovus. Teismas pažymėjo, kad ir pats ieškovas pripažino faktą, jog sutarties sudarymo metu inžineriniai tinklai jau buvo įrengti.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokį ginčo sutarties 5.5 punkto lingvistinį aiškinimą visiškai patvirtina ir sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas. Sutarties 5.6 punkte šalys numatė galimybę ir sąlygas įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoj esamų bendrų, t. y. šalys sutartimi sutarė ateityje įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoje sutarties sudarymo metu buvusių laikinų vandens ir elektros skaitiklių, bei šių veiksmų atlikimui davė viena kitai sutikimą, ir taip abipusiu susitarimu patvirtindamos tam tikrų faktų (šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų) buvimą sutarties sudarymo momentu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl atskirų vandens tiekimo apskaitos prietaisų įrengimo, t. y. ieškovas savo galimai pažeistas teises įrodinėja tuo, kad ieškovas iki šiol neturi Sutarties 5.6 punkte numatytų teisių įsirengti atskirą vandens skaitiklį. Teismas vertino, kad ieškiniu reikšdamas reikalavimus atsakovams, ieškovas tiesiog siekia įsirengti atskirą skaitiklį atsakovų sąskaita.
19. Išanalizavęs šalių sudarytą 2002 m. liepos 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, teismas taip pat pastebėjo, jog atsakovų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo buvo numatyta būtent sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis ir tarp atliktinų darbų nebuvo numatyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus.
20. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo Sutarties 5.5 punkto sąlygą aiškinti taip, jog atsakovai buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Pažymėjo, kad sisteminis ir lingvistinis ginčo sutarties 5.5 punkto aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad minėta sutartimi atsakovai įsipareigojo įrengti tinklus taip, kad visi butų, esančių (duomenys neskelbtini), name, savininkai turėtų galimybę įsivesti atskirus vandens skaitiklius.
21. Teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovai ir buvo prisiėmę tam tikrus įsipareigojimus su vandens tiekėju, tai tie įsipareigojimai atsakovams kyla iš dvišalės sutarties, kurios dalyviu ieškovas nėra, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo remtis tam tikrais sandoriais, kurie nebuvo sudaryti tarp jo, atsakovų ir trečiųjų asmenų, ir tokie atsakovų įsipareigojimai, kurie nurodyti kitose sutartyse, negali būti pagrindas reikalauti iš atsakovų atlikti tam tikrus veiksmus, kurie jie nebuvo prisiėmę pagal tarp šalių sudarytą 2002 m. liepos 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
22. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis Nr. 1589, kuria remiasi ieškovas, galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiui. Statomo namo 90 procentų baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į pastatą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. 101-1282, o statybos pabaiga buvo fiksuota 2012 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą Nr. SUD-00-120222-00083) pagrindu. Deklaracijos surašymu buvo konstatuotas faktas, kad statinio statyba baigta, o taip pat preziumuota, jog statybos procesas vyko laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei nenukrypstant nuo esminių projektinių statinio sprendinių, be kita ko, ir dėl šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo inžinerinių komunikacijų įrengimo. Šis į bylą pateiktas įrodymas visiškai paneigia ieškovo poziciją, jog atsakovai neatliko ieškovo nurodomų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Ieškovas, žinodamas apie deklaracijos surašymą bei nenurodydamas jokių pastabų dėl jos turinio ar joje nurodytų aplinkybių, savo veiksmais patvirtino šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų įrengimą ir įrengimo kokybę.
23. Teismas pažymėjo, kad 2002 m. liepos 11 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių atsirado nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis. Sudaryta sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto buto statybos darbus. Teismas padarė išvadą, kad Statybos įstatymas ginčui spręsti netaikytinas. Teismo vertinimu, taip pat netaikytinas ir Geriamojo vandens įstatymas, kadangi atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai (pardavėjai), jie neturi prievolės aprūpinti ieškovą geriamuoju vandeniu bei šalinti nuotekas nei sudarytos tarp šalių Sutarties, nei Geriamojo vandens įstatymo pagrindu.
24. Teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius, jog atsakovai ginčo sutartimi buvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklus, atsakovai neprivalo ir atlyginti ieškovui išlaidų, kurias patyrė ieškovas, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus, todėl ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų jo patirtus nuostolius, kurie sudaro 391,56 Eur sumą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2023 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 3138-1134/2023 ir priimti naują sprendimą – apelianto M. S. ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ginčo sutarties teksto aiškinimas neleidžia daryti išvadų, jog sutartimi atsakovai įsipareigojo įrengti tinklus taip, kad visi butų, esančių (duomenys neskelbtini), name, savininkai turėtų galimybę įsivesti atskirus vandens skaitiklius. Aiškindamas sutartį pirmosios instancijos teismas ne tik nesivadovavo sisteminiu ar lingvistiniu sutarties aiškinimo metodais, tačiau taip pat pažeidė pareigą įvertinti tikruosius šalių ketinimus ir lūkesčius sutarties sudarymo metu bei kartu netaikė vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės normų.
25.2. Sutarties 5.5 punktu atsakovai įsipareigojo įrengti visas butui reikalingas komunikacijas, o 5.6 punktu šalys aiškiai susitarė vietoj esančio vandens skaitiklio įsivesti atskirus. Vadinasi, atsakovai įsipareigojo įrengti komunikacijas butui taip, kad sutarties šalys – apeliantas ir atsakovai – įvykdytų 5.6 numatytą prievolę – įsivestų atskirus vandens skaitiklius. Priešingu atveju, kokiu kitu tikslu šalys sutartyje numatė pareigą įsivesti atskirus vandens skaitiklius, kai, vadovaujantis teismo išvadomis, komunikacijos neturi būti įrengtos ir priduotos taip, jog atskirus vandens skaitiklius įsivesti atsirastų galimybė. Akivaizdu, jog teismo pateiktas sutarties 5.6 punkto aiškinimas neatitinka lingvistinio ir sisteminio metodo ar protingumo ir teisingumo principų.
25.3. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino, jog pirkdamas butą apeliantas sumokėjo už visų inžinerinių tinklų ir komunikacijų įrengimą, tačiau paneigė apelianto teisę į tiesioginės sutarties dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sudarymą bei vandens skaitiklio įsivedimą. Vadinasi, skundžiamuoju sprendimu teismas įpareigojo apeliantą įsivesti atskirus inžinerinius tinklus butui. Teismas neįvertino, kad apeliantas nėra namo, kuriame yra butas, statytojas, jis neturi namo ir inžinerinių tinklų projekto. Teismas taip pat neįvertino, ar tokiu atveju apeliantui reikės projekto savininko leidimo įrenginėti naujas komunikacijas. Kita vertus, neprotinga, nesąžininga ir neteisinga už inžinerinius tinklus sumokėjusį apeliantą įpareigoti dar kartą patirti tokias išlaidas t. y. už tą patį mokėti du kartus.
25.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartį, privalėjo vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios įpareigoja kiekvieno sutartinio ginčo atveju išsiaiškinti tikrąją šalių valią sutarties sudarymo metu, tačiau to nepadarė. Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir laikinoji sutartis, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir net atsakovų teiginiai teismo posėdžio metu, kad jie įsipareigojo perduoti inžinerinius tinklus Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau dabar, kaip patys teigia, to daryti nebenori, įrodo tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu. Apeliantas, sumokėjęs už inžinerinius tinklus, pagrįstai tikėjosi įsigyjantis butą su tokiais inžineriniais tinklais, kurie bus įrengti ir įregistruoti taip, kad apeliantas galės gauti vandenį sudarydamas tiesioginę sutartį su vandens tiekėju. Byloje surinkti įrodymai – ginčo sutartis, laikinoji sutartis, trečiųjų asmenų paaiškinimai, nuoseklūs apelianto raštai trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“, įrodo, kad apeliantas nuolat laukė, kol atsakovai įvykdys sutartinius įsipareigojimus - Vilniaus miesto savivaldybei perduos tinklus ir apeliantas galės sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.
25.5. Aiškindamas sutartį, teismas privalėjo taikyti ir vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančias teisės normas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai yra namo, kuriame yra butas, statytojai, vystę projektą komerciniais tikslais. Apeliantas butą įsigijo kaip vartotojas – šeimos poreikiams tenkinti. Vadinasi, tarp šalių susiklostė ir vartojimo teisiniai santykiai, todėl sutartis turėjo būti kvalifikuota kaip vartojimo, o ginčui spręsti taikomos ne tik specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo santykius, bet ir vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios teisės normos (CK 6.188 straipsnis). Apeliantas, nebūdamas profesionaliu, pagal atsakovų suteiktą informaciją ir sudarytą sutartį pagrįstai tikėjosi, kad jis perka butą, kuriame įrengtos (bus įrengtos) visos jam eksploatuoti reikalingomis komunikacijos, kurios bus perduotos tretiesiems asmenims ir tada atsakovas įsives vandens skaitiklį bei sudarys tiesioginę sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Teismas neįvertino, kad vartotojas – apeliantas - nebūtų pirkęs buto, žinodamas, kad jis negalės sudaryti sutarties dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, negalės šių paslaugų gauti. Tokio buto įsigijimas neatitiktų vartotojo interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos.
25.6. Skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai, kad apeliantas reikalauja atsakovų atlikti papildomus komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimo darbus bei nori atsakovų sąskaita įvesti vandens skaitiklį, vertinti kritiškai, kadangi nurodytų reikalavimų apeliantas nereiškė. Apeliantas nereikalavo teismo įpareigoti atsakovus atlikti papildomus komunikacijų ar inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Apelianto reikalavimai, suformuoti ieškinyje, yra aiškūs ir konkretūs. Ieškiniu apeliantas prašė įpareigoti atsakovus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – esamus inžinerinius tinklus nuosavybės teise perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti tai patvirtinančią pažymą. Šiuos veiksmus atsakovai ir įsipareigojo atlikti tiek ginčo sutartimi, tiek laikina sutartimi, be to, šias aplinkybes patvirtino tretieji asmenys, ir net patys atsakovai teismo posėdžio metu.
25.7. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog apeliantas siekia įsivesti atskirą vandens skaitiklį atsakovų sąskaita, taip pat vertintini kritiškai, kadangi ieškiniu toks reikalavimas nebuvo reikštas. Bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat teismo posėdžio metu, apeliantas, paneigdamas atsakovų poziciją, ne kartą pažymėjo, kad ieškiniu jis nereiškia reikalavimo įvesti jam atskirą vandens skaitiklį. Apeliantas akcentavo, kad jis savo lėšomis įsives vandens skaitiklį ir sudarys tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau šiai dienai to padaryti negali, nes atsakovai nepagrįstai ilgai delsia perduoti inžinerinius tinklus nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei.
25.8. Tam, kad atsakovai gautų leidimus statyti namą, kuriame yra butas, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, jie privalėjo suprojektuoti ir inžinerinius tinklus, taip pat įsipareigoti juos perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, priešingu atveju, atsakovams nebūtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Teisės aktai nesuteikia teisės statyti būstus nesuprojektavus inžinerinių tinklų ir jų neįsirengus. Šias atsakovų prisiimtas pareigas atspindi ir laikinoji sutartis, kuri byloje pateikta trečiojo asmens kaip įrodymas, kad atsakovai įsipareigojimų nevykdo. Be to, sutarčiai, sudarytai trečiojo asmens naudai, netaikomas sutarties uždarumo principas. Tiek CK 6.191 straipsnio 1 dalyje, tiek teismų praktikoje nurodyta, kad sutarties uždarumo principas nėra absoliutus. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme numatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms.
25.9. Teismas laikinąją sutartį turėjo vertinti ir kaip įrodymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus ir įrodymams keliamus reikalavimus. Šiuo atveju trečiasis asmuo pateikė laikinąją sutartį, palaikydamas apelianto poziciją ir reikalavimus, be to, laikinoji sutartis tiesiogiai susijusi su viešojo intereso – teisės į geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą – įgyvendinimu. Teismas neįvertino, kad laikinoji sutartis padarė tiesioginę įtaką apelianto teisėms ir pareigoms, be to, ji sudaryta dėl komunikacijų, už kurias apeliantas sumokėjo atsakovams. Atsakovams įvykdžius laikinąją sutartį apeliantas turės galimybę sudaryti sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ ir įsivesti atskirą vandens skaitiklį. Taigi laikinoji sutartis laikytina sudaryta trečiojo asmens naudai. Be to, laikiną sutartį pateikė trečiasis asmuo kaip įrodymą apelianto reikalavimų pagrįstumo kontekste. Taigi teismas galėjo laikina sutartimi vadovautis kaip įrodymu, atitinkančiu visus CPK jam keliamus reikalavimus. Teismo pozicija, kuria prioritetas teikiamas statytojo įsipareigojimų nevykdymo pateisinimui sutarties uždarumo principu, o ne sąžiningo pirkėjo, vartotojo interesų apsaugai, yra klaidinga ir ydinga teismų praktikos ir teisės aktų kontekste.
25.10. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl ginčo kontekste apeliantas negali remtis Statybos įstatymu. Šis įstatymas nėra išimtinai statybos dalyvių santykius reglamentuojantis teisės aktas. Atsakovas, remdamasis surašyta statybos deklaracija, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kuris Statybos įstatymo straipsnis tuo metu galiojusioje teisės akto redakcijoje nustatė, kad buto deklaracijos surašymo metu tikrinamas namo inžinerinių tinklų nuosavybės teisių perdavimas. Statybos užbaigimo konstatavimas būtent ir konstatuoja statybos užbaigimą, o ne nuosavybės teisių perdavimo patikrinimą. Be to, apeliantas nekvestionuoja inžinerinių tinklų statybos baigtumo. Apelianto reikalavimai susiję su tinklų nuosavybės teisių perdavimo procedūros neįvykdymu. Faktas, kad visi statybų baigtumą reglamentuojantys dokumentai buvo surašyti ir statybos užbaigtos, tik įrodo, kad atsakovams kilo pareiga užbaigtus statyti tinklus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei pagal sudarytą susitarimą.
25.11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, jog šiuo atveju netaikomas Geriamojo vandens įstatymas, nes atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai (pardavėjai), yra klaidingos. Kaip pripažino ir patys atsakovai, jie įrengė inžinerinius tinklus, tačiau nutarė juos nuosavybės teise pasilikti sau, nebevykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir neperduoti tinklų Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi, atsakovai yra inžinerinių tinklų savininkai. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, jog vanduo jam tiekiamas kaip subabonentui, t. y. atsakovai perka vandenį iš UAB „Vilniaus vandenys“ ir perparduoda apeliantui. Apeliantas už vandenį visada mokėdavo tiesiogiai atsakovams, o įvykus ginčui – moka UAB „Vilniaus vandenys, tačiau atsakovo vardu. Byloje pateikti įrodymai, kad apeliantas jungiasi prie UAB „Vilniaus vandenys“ sistemos atsakovo vardu ir atlikdamas mokėjimą privalo įvesti atsakovui suteiktą mokėtojo kodą. Vadinasi, atsakovai laikytini geriamojo vandens tiekėjais apelianto atžvilgiu. Atsakovai neturi licencijos tiekti geriamąjį vandenį, tokią licenciją Vilniaus mieste turi tik UAB „Vilniaus vandenys“. Be to, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Teismas, teigdamas, kad ginčo atveju netaikomas Geriamojo vandens įstatymas, paneigė apelianto teisę į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą.
Žemesnės instancijos teismas
25.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą mažinti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų atstovas informavo pateikęs prašymą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš viso 3 000 Eur, neva kiekvienas atsakovų grynaisiais pinigais sumokėjo atstovui po 1 500 Eur. Atsakovų atstovas jų vardu teikė vieną bendrą atsiliepimą į ieškinį ir vieną bendrą tripliką, t. y. nebuvo rengiami ir teikiami procesiniai dokumentai kiekvieno atsakovo vardu. Atsakovų procesiniai dokumentai buvo nesudėtingi, juose nebuvo analizuojamas teisinis reglamentavimas ar kasacinio teismo praktika. Atsakovų procesiniai dokumentai sudarė vos apie 3 lapus deklaratyvių teiginių dėstymo. Su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovų atstovas nepateikė atsakovams išrašytos sąskaitos. Apeliantas pažymi, kad atsakovų atstovas buvo nepasiruošęs teismo posėdžiui, atsikirtimų negrindė teisės aktais ar teismų praktika, tik nuolat klaidingo teismą dėl apelianto keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, kad keliami naujos statybos reikalavimai; reikalavimai įrengti atsakovų lėšomis vandens skaitiklį. Be to, atsakovų atstovo argumentavimas buvo sutelktas į neetišką kitos proceso šalies kritiką.
25.13. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir sprendimo motyvavimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamojo sprendimo teismas nemotyvavo, tik identiškai perrašė atsakovų teiginius, net nepakeisdamas sakinių struktūros, arba nurodė, kad sutinka su atsakovais. Neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Pateikdamas teismo sprendimo ir atsakovų argumentų ištraukas, apeliantas nurodo, kad teismas surašė skundžiamąjį sprendimą, suteikdamas išskirtines privilegijas atsakovams, o ne teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliantas pažymi, kad atkartodamas atsakovų teiginius, jog inžineriniai tinklai yra atsakovų nuosavybė, saugoma Konstitucijos, pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau, nes teismas nurodė, kad pirkdamas butą apeliantas sumokėjo už komunikacijų įrengimą, vadinasi, įsigijo inžinerines komunikacijas. Teismas apskritai nepasisekė, kodėl apeliantui sumokėjus už inžinerinių tinklų hidraulinius bandymus jam šios išlaidos nepriteisiamos, kai teismas teigia, kad tinklai yra atsakovų nuosavybė. Taigi, teismo išvados prieštarauja viena kitai. Teismas nevertino, kad atsakovams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, vandens įvadas, kaip teismas pripažino, nuosavybės teise priklausantis atsakovams, šiai dienai esantis avarinės būklės, įrengtas ir paliktas apelianto bute. Tarp šalių santykiai yra itin konfliktiški, o atsakovai nesiima jokių veiksmų įvadą tvarkyti. Teismas nevertino, jog apeliantui už vandenį mokant atsakovo vardu, jei pastarajam kas nors nutiktų, apeliantas nebegalėtų susimokėti už vandenį, ką jau kalbėti apie asmens duomenų ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimus jungiantis prie sistemos kito asmens vardu ir mokant jo suteiktu kodu.
Atsiliepimas
26. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir atsakovų naudai iš ieškovo priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Ginčo faktines aplinkybes nustatė pirmos instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų remtis ieškovo dėstoma faktinių aplinkybių santrauka. Apeliantas dalį bylos aplinkybių pateikia klaidingai. Pavyzdžiui, skundo 6 punkte nurodoma, kad atsakovai neva neįvykdė pagal sutartį ir įstatymus kylančių 2 prievolių, nors šalių sudarytoje sutartyje šios prievolės nurodytos nebuvo. Apeliantas siekia įteigti, kad jo norimi faktai egzistavo, nors, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, realiai sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovai privalo atlikti ieškovo nurodytus veiksmus. Atsakovų manymu, toks apelianto elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes norimam tikslui pasiekti yra pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai, taip bandant suklaidinti teismą.
26.2. Apeliantas, bandydamas paneigti teismo išvadas dėl sutarties aiškinimo, remiasi klaidingu šalių sudarytos sutarties teksto citavimu. Skundo 16 punkte cituojamas Sutarties 5.5 punktas, teigiant, kad buto kaina nurodyta kartu su visomis į butą „ateinančios komunikacijos“. Iš tikrųjų sutarties tekste yra įrašyta „ateinančiomis komunikacijomis“, kas, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, sutartį aiškinant lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu, reiškia komunikacijų būklės konstatavimą sutarties sudarymo momentu, t. y. kad jos buvo, nes priešingu atveju sutartyje turėjo būti naudojami žodžiai ar jų junginiai, reiškiantys komunikacijų būseną ar įvykius ateityje (pavyzdžiui, „ateisiančiomis“ arba „bus įrengtos“ ir pan.).
26.3. Sutarties 5.8 punkte buvo numatytos atsakovų prievolės atlikti ženkliai mažesnio sudėtingumo ir apimties statybos rangos darbus negu geriamojo vandens infrastruktūros įrengimas. Todėl labiau tikėtina, kad jeigu šią prievolę sutartimi atsakovai būtų prisiėmę, tai tokia sutarties sąlyga būtų nurodyta pačioje sutartyje, ypač įvertinant tai, kad ji buvo sudaryta notarine tvarka.
26.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Sutarties 5.6 punkte numatytas susitarimas vietoj dabartinio vandens skaitiklio įsivesti atskirus, neva patvirtina sutarties 5.5 punkte numatytą įsipareigojimą įrengti visas butui reikalingas komunikacijas, nes, apelianto nuomone, neįrengus atskirų komunikacijų, negalima įsirengti atskirų skaitiklių. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atskirų vandens apskaitos prietaisų šalys negali įsirengti, jeigu atsakovai neatliks ieškinyje nurodytų veiksmų. Byloje nekilo ginčo, kad vandens skaitiklis yra ieškovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, t. y. už geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos. Taigi, nekyla abejonių, kad atskirų vandens skaitiklių įrengimas nėra susijęs su ta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, kurią ieškovas reikalauja perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
26.5. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad teismas nevertino šalių elgesio po sutarties sudarymo, t. y. kad apeliantas nuosekliai siekė sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ ir tai esą parodo jo lūkesčius ir įsitikinimus, buvusius sutarties sudarymo metu. Šalių elgesio vertinimas yra svarbus aiškinant sutartį, jeigu abi šalys atlieka tam tikrus veiksmus, patvirtinančius tam tikros bendros valios buvimą. Ta aplinkybė, kad apeliantas nuosekliai siekė sudaryti geriamojo vandens tiekimo sutartį, visiškai nepatvirtina sutartyje buvus prievolę atsakovams atlikti ieškovo nurodomus veiksmus. Kita vertus, tai, kad atsakovas siekia sudaryti atskirą sutartį, tik įrodo, kad jis nori įgyvendinti vieną iš savo teisių, kylančių atitinkamų teisės aktų pagrindu, bet ne iš apelianto nurodomų sutarčių.
26.6. Atsakovai nesutinka, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Skunde nurodomos kasacinio teismo bylos yra visiškai skirtingos nuo nagrinėjamos situacijos, todėl nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai šiam ginčui spręsti netaikytini. Tai, kad butas buvo pirktas šeimos poreikių tenkinimui, savaime nedaro sutarties vartojimo sutartimi, kaip kad verslininkais atsakovai netapo statydami namą pardavimui.
26.7. Be to, CK 6.193 straipsnio 4 dalis įpareigoja aiškinti sutartį vartotojo naudai. Tačiau ginčo sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga, kad atsakovai privalėjo atlikti ieškovo nurodomus veiksmus, teismas šalių ketinimus nustatinėjo. Nesant sutartyje sąlygos, kad atsakovai įsipareigojo atlikti ieškovo nurodomus veiksmus, nėra objektyvaus pagrindo apelianto naudai aiškinti neegzistuojančios sutarties sąlygos. CK 6.228 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kodekso XVIII (1) skyriaus nuostatos, išskyrus 6.228 straipsnį, netaikomos notarinės formos sutartims. Kadangi sutartyje nebuvo numatyta sąlyga, kad atsakovai privalo atlikti tam tikrus veiksmus, tai ir ta sąlyga negali būti svarstoma nesąžiningumo aspektu.
Šalies argumentai
26.8. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sutarčiai Nr. 1589 netaikytinas uždarumo principas ir kad ji yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis jos sudarymą ieškovo naudai. Atsiliepdami į šioje skundo dalyje nurodomus argumentus, atsakovai mano, kad jie nepaneigia teismo išvadų dėl to, kad ši sutartis yra laikina, sudaryta statybos laikotarpiu, apeliantas nėra sutarties šalimi ir dėl to remdamasis ja negali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovus atlikti jo prašomus veiksmus.
26.9. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovų tariama pareiga atlikti ieškinio reikalavime nurodytus veiksmus kilo iš sutartinių prievolių, tuo pat metu nurodydamas, jog tokia pareiga kilo iš įstatymų, nurodo akivaizdžiai vienas kitam prieštaraujančius reiškiamo reikalavimo pagrindus. Tai savaime įrodo reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą – jeigu apeliantas įsitikinęs, kad atsakovų tariamos prievolės atsirado sutarčių pagrindu, tai tokia prievolė nebegali kilti įstatymo pagrindu. Jeigu apeliantas pripažįsta, kad atsakovų pareiga atlikti jo ieškinyje nurodomus veiksmus kilo iš buto pirkimo – pardavimo sutarties, tai reiškia, kad ginčas kilo iš pirkimo – pardavimo teisinių santykių ir jam išspręsti taikytinos šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos, kuriomis ir rėmėsi pirmos instancijos teismas. Šią teismo išvadą visiškai patvirtina ir Statybos įstatymo teisės normų aiškinimas. Pagal namo (pastato) statybos metu ir dabar galiojančio Statybos įstatymo prasmę statybos procesas prasideda išdavus statybą leidžiantį dokumentą, o baigiasi pilnai ir (ar) iš dalies valstybės įgaliotai institucijai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus statybą baigta. Byloje nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teisė į 90 proc. baigtumo namą buvo įregistruota tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos Nr. 101-1282 pagrindu. Įregistravę nuosavybės teisę į namą, atsakovai iš statytojų tapo nuosavybės teisės subjektais statybos procese sukūrę naują daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686-611/2015; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019 ir kt.). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovas netapo pastatyto namo statybos teisinių santykių subjektu, todėl ginčui spręsti Statybos įstatymo teisės normos netaikomos.
26.10. Atsakovai neneigia, kad jeigu ieškovas reikalautų ginti jo teisės dėl daikto kokybės trūkumų, tai galimai būtų galima svarstyti ir jų, kaip statytojų, atsakomybę, tačiau reikalavimas yra kildinamas iš daikto pirkimo – pardavimo sutarties, t. y. sandorio, kurio pagrindu atsakovams neva atsirado prievolė atlikti ieškovo nurodytus veiksmus.
26.11. Geriamojo vandens įstatymas įsigaliojo tik 2007 m. sausio 1 d., todėl negali būti taikomas teisiniams santykiams, kurie atsirado 2002 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčui spręsti taikytinas šis įstatymas, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Be to, atsakovai nėra ir negali būti nurodytame įstatyme numatyti asmenys, privalantys užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, vykdyti ir organizuoti viešąjį vandens tiekimą, ieškovui yra užtikrinamas tinkamos kokybės vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčas susijęs su viešuoju interesu.
26.12. Jeigu pirmos instancijos teismas atsakovų argumentus pripažino pagrįstais ir jais rėmėsi sprendime, tai nereiškia sprendimo nemotyvavimo, tuo labiau „išskirtinių privilegijų suteikimą atsakovams“. Juk akivaizdu, kad esant priešingiems argumentams, vadovaudamasis rungtyniškumo principu teismas vienus argumentus atmeta, o su kitais sutinka pilnai arba iš dalies. Taip pat civilinio proceso įstatymas nedraudžia sutikus su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais teismo sprendime juos nurodyti pažodžiui, t. y. cituojant.
26.13. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad atsakovams prievolė kilo ginčo sutarties ir sutarties Nr. 1589 pagrindu, atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Sutartyje Nr. 1589 nurodyta, kad joje numatytus įsipareigojimus atsakovai įsipareigojo įvykdyti iki 2002 m. gruodžio 31 d. Taigi, ši data turi būti siejama su teisės pažeidimu, o sužinoti apie tai ieškovas turėjo bent jau 2012 m. vasario 22 d., pasirašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą. Iš to akivaizdu, kad ieškinio senatis pažeistai teisei ginti yra pasibaigusi ir turėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiktų su apeliacinio skundo argumentais apie atsakovų prievolės atlikti ieškovo prašomus veiksmus buvimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 8-6363. Nurodyta sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti name (ginčo sutartyje užfiksuotas 90 proc. baigtumas). Sutarties 5.5 punkte šalys numatė, kad į sutartyje nurodytą buto kainą įeina visos į butą ateinančios komunikacijos, t. y. pirkėjas, pirkdamas šį butą, sumoka pardavėjui ir už visų komunikacijų įrengimą. Nurodytame punkte šalys susitarė, kad pardavėjai užtikrina, jog jeigu atsiras trečiųjų asmenų pagrįsti piniginiai reikalavimai ir (ar) kitokie reikalavimai už komunikacijas, jie įsipareigoja su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš pirkėjo nereikalauti jokių papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad pirkėjas už komunikacijas sumokėjo pardavėjams visą jam priklausančią mokėti kainą. Šalys 5.6 punkte susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus. Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, rozetės dislokacijos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą).
30. Ieškovas teismui pateikė ieškinį nurodydamas, kad atsakovai iki šiol neįvykdė iš šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kylančių įsipareigojimų ir neįrengė bei tinkamai nepridavė vandentiekio ir nuotekų tinklų Vilniaus miesto savivaldybei, dėl to ieškovo interesai ir teisės kiekvieną dieną yra pažeidžiami. Ieškovo interesų pažeidimas, ieškovo teigimu, pasireiškia tuo, kad ieškovas negali sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“, ši ieškovo teisė išimtinai priklauso nuo atsakovų veiksmų, kurių atsakovai geranoriškai neatlieka. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus atlikti šiuos veiksmus: 1) savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų 391,56 Eur sumą, t. y. ieškovo nuostolius, patirtus apmokėjus UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitą už atliktus darbus, kurių buvo galima išvengti, jei atsakovai tinkamai ir laiku būtų įgyvendinę ginčo sutarties 5.5 punkte numatytą pareigą.
31. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs, jog šie ieškovo nurodyti įsipareigojimai savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, nekyla iš šalių sudarytos sutarties ar ieškovo nurodytų Statybos ar Geriamojo vandens įstatymo nuostatų. Atitinkamai buvo netenkintas ir ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nevertino byloje surinktų dokumentų ir paaiškinimų, ignoravo ieškovo įrodymus ir teiginius, pagrįstus teisės aktais ir teismų praktika, be to, pritardamas atsakovų pozicijai, iš esmės perrašė jų procesiniuose dokumentuose suformuluotus teiginius, o savo išvadų nepateikė.
33. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo šalių materialaus teisinio santykio
34. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Iš bylos duomenų ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad ieškovas ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti jame nurodytus veiksmus reiškia remdamasis 2002 m. liepos 11 d. ginčo šalių sudarytos nekilnojamojo turto (buto) pirkimo – pardavimo sutarties nuostatomis, apeliaciniame skunde papildomai nurodydamas, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, taip pat remdamasis Statybos ir Geriamojo vandens bei Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymais. Atsakovai atsiliepime, be kita ko, pažymi, kad ieškovo pateikta pozicija prieštaringa dėl neaiškiai suformuluoto teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis ieškovas reiškia ieškinyje nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į ginčo šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju svarbu nustatyti tarp ginčo šalių susiklosčiusį materialinį teisinį santykį, kadangi nuo šio kvalifikavimo priklauso ginčo šalių teisės ir pareigos.
35. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 8-6363. Nurodyta sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti name (ginčo sutartyje užfiksuotas 90 proc. baigtumas). Taigi šalių sudaryta sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigojo perduoti daiktą (butą) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti daiktą (butą) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą), tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Iš ginčo sutarties teksto matyti, kad šios sutarties 5.5 punkte šalys nustatė, kas įeina į perkamo buto kainą (pirkėjas sutartimi sumoka už visų komunikacijų įrengimą), 5.6 punkte šalys susitarė dėl atskirų vandens ir elektros skaitiklių įrengimo, o 5.8 punktu nustatė, kokius papildomus darbus pardavėjas (atsakovai) privalo atlikti.
36. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių kilusiam ginčui netaikė ir vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančių teisės normų ir neaiškių ginčo sutarties sąlygų nevertino ieškovo naudai, kadangi atsakovai yra namo, kuriame yra butas, statytojai, vystę projektą komerciniais tikslais, o ieškovas nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog verslui, kaip specifinei asmens veiklai, apibūdinti nacionalinės teisės aktuose gali būti vartojamos ekonominės, ūkinės komercinės, individualios veiklos sąvokos. Vartojimo sutarties kvalifikavimo aspektu šių sąvokų reikšmė yra analogiška, t. y. konstatavus, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos, prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1.39 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga dėl vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose). Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai pardavė ieškovui ginčo sutartyje nurodytą butą, o atsakovas Z. K. taip pat yra namo, kuriame yra ieškovo butas, statytojas. Vis dėlto duomenų ir teisinių argumentų, kad atsakovai, kurie pardavė ieškovui butą, vertėsi nekilnojamojo turto projektų vystymu ir (ar) nekilnojamojo turto objektų pardavimu kaip verslininkai, t. y. kad ši jų veikla neapsiribojo tik name, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, esančių butų pardavimu, o buvo tęstinė ir savarankiška, ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų pirmosios instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje taip pat nėra pagrindo įžvelgti. Atsižvelgiant į tai, taikyti vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ginčo šalių teisiniam santykiui nėra pagrindo.
37. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, netaikydamas vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kadangi apelianto argumentus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.
38. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo teisiniam santykiui šiuo atveju netaikytinos Statybos įstatymo ir Geriamojo vandens įstatymų nuostatos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovų prievolė savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei gauti pažymą apie namo prijungimą prie šių tinklų kyla ne tik iš šalių sudarytos sutarties, bet ir teisės aktų, t. y. Statybos įstatymo ir Geriamojo vandens įstatymo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 punkto nuostatose, reglamentuojančiose Statybos įstatymo paskirtį ir taikymo sritį, nurodyta, jog šis įstatymas nustato statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovai ginčo šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi neprisiėmė pareigų atlikti tam tikrus statybos darbus ar užbaigti statinį teisės aktuose nustatyta tvarka. Ginčo šalys nurodyta sutartimi susitarė dėl buto, esančio atsakovų pastatytame name, kurio baigtumas sutarties sudarymo metu buvo 90 proc., pirkimo – pardavimo. Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimus, siekdamas įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kurie, ieškovo manymu, kaip jis pats nurodo, kyla iš šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų. Ieškinyje nereiškiamos pretenzijos atsakovui, kaip statytojui, dėl pastato trūkumų ar kitų aplinkybių, kylančių iš Statybos įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Statybos įstatymas, įvertinus ieškinio dalyką, ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui ir atitinkamai jų teisių ir pareigų turinio nustatymui šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra aktualus. Atitinkamai ir Geriamojo vandens įstatymas ar Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytini, nes atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai ar ūkio subjektai, išgaunantys geriamąjį vandenį ir naudojantys jį ūkinei veiklai (Geriamojo vandens įstatymo 1 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 11 ir 13 punktai), be to, dėl atsakovų prievolės aprūpinti ieškovą geriamuoju vandeniu buvo susitarta ir ginčo pirkimo – pardavimo sutartyje.
39. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas paneigė apelianto teisę remtis teisės aktais, tačiau ši išvada nepagrįsta. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, iš esmės privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą atlieka teismas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ginčo šalių teisinių santykių turinį, tinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius sutartinius pirkimo – pardavimo teisinius santykius, iš kurių, pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovas iš esmės ir kildina savo reikalavimo teisę.
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų
40. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina teisių ir pareigų, kylančių iš jų sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties turtinį, t. y. kas buvo įtraukta į ieškovo įsigyto daikto kainą. Ieškovas, remdamasis ginčo sutarties 5.5 ir 5.6 punktų nuostatomis, teigia, jog atsakovai sutartimi buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Atsakovai su ieškovo pateiktu sutarties aiškinimu nesutinka, nurodydami, kad dėl šių prievolių ginčo sutartimi susitarta nebuvo.
41. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
42. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
43. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
44. Tokiais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
45. Iš šalių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, kad 5.5 punkte šalys pareiškė, kad į sutartyje nurodytą buto kainą įeina visos į butą ateinančios komunikacijos, t. y. pirkėjas (ieškovas), pirkdamas šį butą, sumoka pardavėjui (atsakovams) ir už visų komunikacijų įrengimą. Nurodytame punkte šalys taip pat susitarė, kad pardavėjai užtikrina, jog jeigu atsiras trečiųjų asmenų pagrįsti piniginiai reikalavimai ir (ar) kitokie reikalavimai už komunikacijas, jie įsipareigoja su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš pirkėjo nereikalauti jokių papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad pirkėjas už komunikacijas sumokėjo pardavėjams visą jam priklausančią mokėti kainą. Pirkimo – paravimo sutarties 5.6 punkte šalys susitarė vietoje sutarties sudarymo metu esančių bendrų elektros ir vandens skaitliukų įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus. Šiame punkte šalys susitarė, kad šalys vandens skaitliuko įvedimo išlaidas padengs kiekviena atskirai, o elektros skaitliuko įvedimą pirkėjui įsipareigoja padengti pardavėjas.
46. Vertinant nurodytų sutarties sąlygų turinį lingvistiniu aspektu, darytina išvada, jog šalys tiesiogiai nesusitarė dėl ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmų – įsipareigojimo savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Iš aptariamo sutarties 5.5 punkto turinio matyti, jog šalys susitarė, kad į perkamo nekilnojamojo turto objekto kainą įeina komunikacijų įrengimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys šiuo punktu susitarė, kad į turto kainą įėjo sutarties sudarymo metu bute jau buvusios komunikacijos. Tarp šalių nėra ginčo, jog šios sutarties sudarymo metu inžineriniai tinklai, kuriais naudojasi ieškovas, jau buvo įrengti. Šią išvadą pagrindžia sisteminis sutarties nuostatų aiškinimas – šalys kitose nuostatose neaptarė jokių papildomų atsakovų veiksmų, susijusių su komunikacijų įrengimu atsakovų lėšomis. Visus papildomai atliktinus darbus šalys aptarė sutarties 5.8 punkto nuostatose, kuriose pateiktas baigtinis darbų sąrašas ir apie inžinerinius tinklus nekalbama. Ieškovo įsitikinimu, ieškinyje nurodyta atsakovų pareiga kyla sistemiškai aiškinant 5.5 ir 5.6 punktų nuostatas, tačiau 5.6 punkte šalys taip pat neaptarė konkrečių atsakovų veiksmų, susijusių su inžinerinių tinklų pridavimu, o susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai davė sutikimus, be to, taip pat susitarė, kad išlaidas, susijusias su atskirų vandens skaitiklių įrengimu, jos atlygins atskirai. Teisėjų kolegijos vertinimu, 5.6 punkto nuostata patvirtina, kad 5.5 punktu šalys susitarė, kad bute sutarties sudarymo metu buvusios komunikacijos įeina į buto kainą, kurią sumokėjo ieškovas, o 5.6 punktu šalys nustatė, jog jos per neapibrėžtą terminą kiekviena savo lėšomis ateityje įsives atskirus vandens skaitiklius. Vertinant šalių sudarytos sutarties turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp atliktinų darbų nebuvo numatyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus, juolab šiuos tinklus priduoti, įregistruoti ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi lingvistinė ir sisteminė ginčo sutarties nuostatų analizė nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad atsakovai turi ieškinyje nurodytas pareigas.
47. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovas, įsigydamas nekilnojamojo turto objektą, dar įsigijimo momentu, tikėtina, įvertino daikto būklę ir įrengtas komunikacijas, taip pat susipažino su apmokėjimo už vandenį ir nuotekas tvarka, kuri jam buvo priimtina. Tai, kad ieškovas šiuo metu patiria nepatogumus apmokėdamas vandens sąskaitas iš atsakovo paskyros, ar kiti nepatogumai, kylantys neturint atskiros vandens ir nuotekų apskaitos sistemos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti protingai numatomi nekilnojamojo turto objekto įsigijimo momentu, kadangi komunikacijos, kurių perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei siekia ieškovas, jau buvo įrengtos ginčo sutarties sudarymo metu. Iš ginčo sutarties 4.6 punkto matyti, kad pirkėjas patvirtino, jog perduodamas butas yra tinkamos būklės ir kad visos pretenzijos yra aptartos 5.8 punkte, kuriame nustatyti atsakovų turimi atlikti darbai. Šioje nuostatoje pažymėta, kad ieškovas susipažino ir su buto kadastro duomenų byla. Taigi pirkėjas, įsigydamas nurodytą objektą, prisiėmė tam tikrą riziką, susijusia su bute esančia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema bei vandens suvartojimo apskaita. Iš bylos aplinkybių matyti, jog ginčo šalys sutartyje aptarė ir tai, kad ateityje įsirengs atskirus skaitiklius (sutarties 5.6 punktas), davė sutikimus viena kitai šiuos veiksmus atlikti. Iš ieškovo pateiktų dokumentų (UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymų į ieškovo paklausimus) matyti, kad nurodytų skaitiklių įrengimas ieškovo nurodytu būdu atsakovams atlikus ieškinyje nurodytus veiksmus būtų ekonomiškai naudingesnis nei atskiro vandentiekio įvado įsivedimas, ką, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ginčo šalių atstovai, atliko vieno iš kitų tame pačiame pastate esančių butų savininkai. Vis dėlto ginčo sutartyje šalys nesusitarė, kad atskiro vandens skaitiklio įvedimas turi būti atliktas būtent ieškovo prašomu būdu, atsakovams perdavus jiems nuosavybės teise priklausančius vandens ir nuotekų tinklus Vilniaus miesto savivaldybei.
48. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovų pareigą įrodo ir UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekte (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu sutartis Nr. 1589, kurios 5 punkte nustatyta, jog atsakovas Z. K. įsipareigoja iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus bei sudaryti pastovią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Pažymėtina, kad tarp šalių sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas nėra nurodytos sutarties šalis. Apeliaciniame skunde teigiama, kad susiklosčiusios byloje aplinkybės sudaro pagrindą taikyti sutarties uždarumo principo išimtį, nes šiuo atveju sutartis turi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taikyti sutarties uždarumo principo išimtį nėra pagrindo.
49. Teismų praktikoje pažymėta, kad sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų (ne tik jos šalių) teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartis Nr. 1589 galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiui, tačiau statomo namo 90 proc. baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į butą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. 101-1282, statybos pabaiga buvo fiksuota 2012 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. SUD-00-120222-00083 pagrindu. Statinio statybai pasibaigus ieškovo paminėta sutartis tapo neaktuali, nes ji galiojo statybos laikotarpiu. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, šios sutarties vykdymas nedaro tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms, o tiesiog palengvintų ieškovui atskiros vandens apskaitos įsivedimą, kurį jis gali atlikti ir kitais būdais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo nurodyti inžineriniai tinklai priklauso atsakovams nuosavybės teise. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju prašymo įpareigoti atsakovus savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei jiems priklausančius inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus apribotų atsakovų turimą nuosavybės teisę, kuri pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti ribojama tik remiantis įstatymu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
51. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, kad atsakovai ginčo sutartimi buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Ieškovui neįrodžius nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai neprivalo atlyginti ieškovui išlaidų, kurias jis patyrė, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus.
Dėl reikalavimo sumažinti bylinėjimosi išlaidas
52. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė prašymą sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas šio prašymo nepagrįstai netenkino. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovų atstovas jų vardu teikė vieną bendrą atsiliepimą į ieškinį ir vieną bendrą tripliką, t. y. nebuvo rengiami ir teikiami procesiniai dokumentai kiekvieno atsakovo vardu. Atsakovų procesiniai dokumentai, apelianto manymu, buvo nesudėtingi, juose nebuvo analizuojamas teisinis reglamentavimas ar kasacinio teismo praktika, sudarė vos apie 3 lapus deklaratyvių teiginių dėstymo, be to, su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovų atstovas nepateikė išrašytos sąskaitos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovų atstovas buvo nepasiruošęs teismo posėdžiui, dėstė tik deklaratyvius teiginius.
53. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovų atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, skirtų advokato paslaugoms apmokėti. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino. Kartu su prašymu atsakovų atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad atsakovas Z. K. ir D. K. sumokėjo advokatui kiekvienas po 1 500 Eur.
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
55. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
56. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
57. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovus atstovaujantis advokatas teismui pateikė prašymą, prie kurio yra pridėtas pinigų priėmimo kvitas bendrai 3 000 Eur sumai. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovai sumokėjo advokatui nurodyto dydžio sumą. Nors advokatas nepateikė teismui ataskaitos, iš kurios būtų matyti, kokios konkrečios paslaugos atsakovams buvo suteiktos, vien byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, taip pat atstovavo atsakovus 2023 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje. Vien vertinant byloje esančius duomenis apie advokato suteiktą teisinę pagalbą ir jos pobūdį, matyti, kad bendra atsakovų sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nurodytas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Rekomendacijomis, taip pat pažymėjo, kad šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovų rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžio trukmę, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas vertinimas, kad advokatas posėdyje dalyvavo jam nepasiruošęs, nėra pagrįstas, kadangi garso įrašas patvirtina, jog advokatas davė paaiškinimus byloje, buvo susipažinęs su bylos nagrinėjimui aktualia bylos medžiaga.
58. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka priteisti 3 000 Eur advokato pagalbai skirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930. par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
60. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
61. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
62. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, jog atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo šias išlaidas atsakovams priteisti.
63. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovo M. S. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3138-1134/2023.