Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje tarp ieškovo M. S. ir atsakovų D. K. bei Z. K. kilo ginčas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. ieškovas M. S. kreipėsi su ieškiniu prašydamas: įpareigoti atsakovus D. K. bei Z. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus D. K. bei Z. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; priteisti solidariai iš atsakovų D. K. bei Z. K. ieškovo M. S. naudai jo patirtus nuostolius, kurie sudaro – 391,56 Eur sumą; priteisti iš atsakovų D. K. bei Z. K. ieškovo M. S. naudai 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų D. K. ir Z. K. ieškovo M. S. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovams piktybiškai vengiant vykdyti įsipareigojimus, ieškovas, siekdamas prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugomis, atliko visus įmanomus, nuo ieškovo valios priklausančius, veiksmus: 1) 2005 m. balandžio 16 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu dėl paslaugų tiekimo sutarties sudarymo. 2005 m. gegužės 18 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą Nr. p-02-0308/S, kuriame nurodyta, jog atsakovo Z. K. 2001 m. gegužės 24 d. prašymu buvo sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui sutartis. Šios sutarties 5 punktu objekto savininkas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. gauti pažymą (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad šis statomas gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Kaip nurodoma, minėtu 2005 m. gegužės 18 d. raštu ieškovas taip pat informuotas, jog UAB „Vilniaus vandenys“ negali užtikrinti patikimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nepriduotais tinklais bei patenkinti ieškovo prašymo sudaryti su juo, kaip su vienu iš namo savininkų, šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, vis dar esant neišduotai Pažymai ir pilnai neatliktiems visų paklotų bendro naudojimo tinklų pridavimo darbams; 2) 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas informuoti, ar atsakovai pridavė vandentiekį bei, ar yra galimybė ieškovui atsijungti nuo su atsakovais bendros vandens tiekimo sistemos. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovas minėtame elektroniniame laiške nurodė, kad jis šiuo metu moka už vandenį mokestį pagal vidinės apskaitos skaitliuką per trečią asmenį (atsakovą Z. K.), pervesdamas pinigus už suvartotą vandenį pagal jo atsiskaitymų knygelę. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui nurodė, kad atsakovai tinklų vis dar neperdavė, prisijungimo sąlygos nepasikeitė; 3) 2016 m. gegužės 18 d. prašydamas sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“. Pastarieji, išnagrinėję ieškovo prašymą, 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-6880 informavo, jog tiesioginė geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis būtų sudaroma, jeigu ieškovas įsirengtų atskirą vandentiekio įvadą arba prisijungtų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos. Norint prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, reikia išsiimti prisijungimo sąlygas, atlikti projektavimo darbus bei, suderinus projektą, atlikti statybos darbus; 4) 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė terminuotą Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV107227, galiojusią iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.; 5) Kaip nurodė ieškovas, baigiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties terminui, ieškovas, siekdamas išvengti vandens tiekimo nutraukimo, ir vėl kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“. To rezultate, pasak ieškovo, 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikti remonto darbai (hidrauliniai bandymai ir kt.;). Atkreipė dėmesį, kad vienasmeniškai atsiskaitydamas už atliktus bendros su atsakovais vandentiekio sistemos hidraulinius bandymus ieškovas patyrė išlaidas, o atsakovai nesutiko už šiuos UAB „Vilniaus vandenys“ atliktus darbus atsiskaityti, nors išlaidos kilo dėl atsakovų kaltės ir laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį, kad sutartimi jis sumokėjo už butą kainą, į kurią įėjo visi su komunikacijų įrengimu ir prijungimu susiję mokesčiai. Jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus, šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs. Atsakovai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl iki šios dienos ieškovas negali atsijungti ir privalo naudotis su atsakovais bendra vandentiekio sistema. Vadinasi, pasak ieškovo, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovui kilusius nuostolius dėl vandentiekio sistemos hidraulinių bandymų; 6) 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti projekto (duomenys neskelbtini) kopijas. Išnagrinėjus ieškovo paklausimą, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą, kad nuo 2002 m. iki 2020 m. spalio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini) nėra. Nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos); 7) 2021 m. sausio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus prašydamas pateikti visus reikiamus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei ir priduoti inžinerinius tinklus. Ieškovas, remdamasis sutarties 5.6. punktu, taip pat prašė atsakovų dėl pareigų nevykdymo atlyginti jo patirtus nuostolius, susijusius su tinklais ir jų hidrauliniais bandymais, bei pateikė atliktus darbus ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovai, ieškovo teigimu, į jo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, kaip ir ankstesnius ieškovo prašymus (žodžiu ir raštu), nereagavo, su juo nesusisiekė bei prašyme nurodytų veiksmų neatliko; 8) 2021 m. gegužės 6 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ nurodydamas, jog reikia keisti vandens įvado vamzdyną, kadangi jis yra avarinės būklės. Ieškovas informavo, kad atsakovai iki šiol naudojasi vandeniu nieko ieškovui nemokėdami už vartojimą, tvarkymą (pvz. hidraulinius bandymus) ir pan. 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad išlieka UAB „Vilniaus vandenys“ siūlymas sudaryti tiesiogines sutartis. Tokiu būdu visas vandens suvartojimas ateityje bus atskirtas ir niekam nekils klausimų, kas kiek vandens suvartoja ir kam kiek už suvartojimą reikia mokėti. Tačiau norint tai įgyvendinti, reikia įvadinio skaitiklio ir visų trijų poskaitiklių duomenų (fotonuotraukos, kur būtų aiškiai matomas skaitiklio numeris ir rodmuo). Šiuo pagrindu visuose trijuose objektuose būtų pastatyti UAB „Vilniaus vandenys“ plombuoti skaitikliai. Jeigu tiek ieškovas, tiek jo kaimynai (atsakovai) susitartų, galima būtų šį procesą pradėti, išsprendžiant ateičiai mokėjimų už paslaugas klausimą. Taip pat, pasak UAB „Vilniaus vandenys“, dėl išlaidų, susijusių su vidaus tinklų būkle ir būtinais remonto darbais, sprendimą turėtų priimti ir šias išlaidas pasidalinti bendraturčiai (ieškovas ir atsakovai); 9) 2021 m. birželio 3 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ raštą Nr. SD21-2329, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės pateikti ieškovui vandentiekio ir nuotekų įvadų/išvadų projekto objektui (duomenys neskelbtini), kadangi įvadas/išvadas minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl nurodytų aplinkybių 2021 m. birželio 3 d. raštu prašoma kreiptis į projekto savininką (statytoją).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2002-07-11 ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 8-6363 (toliau – Sutartis). Sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas buvo nebaigtame statyti name. Sutartimi šalys susitarė, kad pirkdamas butą ieškovas atsakovams sumoka kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus (Sutarties 5.5. - 5.6. punktai). Sutarties 5.8. punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, rozetės dislokacijos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą).

Dėl ieškinio senaties

16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnyje reglamentuojami ieškinio senaties terminai.

17. Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

20. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, jog kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistai teisei ginti. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinio proceso neinicijavimas po sutarties sudarymo (nors po jos sudarymo ir praėjo 20 metų), ar po 2002 m. gruodžio 31 d. (t. y. po termino, kuris numatytas 2001-05-24 Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartyje Nr. 1589) negali būti vertintinas kaip paneigiantis ieškovo siekį įpareigoti atsakovus įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties institutas negali būti taikomas mechaniškai, taip paneigiant teismo pareigą vykdyti teisingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Teismas sprendžia, kad ši pusiausvyra nagrinėjamu atveju pritaikius ieškinio senaties terminą būtų pažeista.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo/nepagrįstumo

21. Kaip minėta, ieškovas pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus atlikti šiuos veiksmus: 1) savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; 3) atlyginti dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ieškovui kilusius nuostolius.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

23. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

25. Pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis).

26. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

27. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28. Nagrinėjamu atveju Sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, kad Sutarties 1.1 punkte nurodyto buto nebaigtame statyti name kaina yra nurodyta kartu su visomis į butą ateinančiomis komunikacijomis, t. y. Pirkėjas pirkdamas šį butą kartu sumoka Pardavėjams ir už visų komunikacijų įrengimą. Pardavėjai užtikrina, kad jei atsiras trečiųjų asmenų pagrįsti piniginiai reikalavimai ir/ar kitokie reikalavimai už komunikacijas, jie įsipareigoja su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš Pirkėjo nereikalauti jokių papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad Pirkėjas už komunikacijas sumokėjo Pardavėjams visą jam priklausančią mokėti kainą.

29. Teismo vertinimu, sisteminis ir lingvistinis Sutarties 5.5 punkto aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad šia Sutarties sąlyga šalys konstatavo, jog į buto kainą įskaičiuojama komunikacijų kaina ir tik numatė galimos atsakovų piniginės prievolės vykdymo sąlygas tretiesiems asmenims. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovai Sutarties 5.5 punktu nebuvo prisiėmę prievolės atlikti ieškinyje nurodomus veiksmus. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Sutarties 5.5. punkto sąlyga reiškia tai, kad šalys konstatavo joms žinomą faktą apie komunikacijų būklę Sutarties sudarymo momentu, t. y. kad ieškovas moka už jau esamas komunikacijas, tačiau nenumatė atsakovų prievolės atlikti kokius nors papildomus komunikacijų įrengimo darbus, kuriuos ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atlikti atsakovus. Juolab, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pats ieškovas pripažino faktą, jog Sutarties sudarymo metu inžineriniai tinklai jau buvo įrengti.

30. Teismo nuomone, tokį Sutarties 5.5. punkto lingvistinį aiškinimą visiškai patvirtina ir sisteminis Sutarties sąlygų aiškinimas. Sutarties 5.6. punkte šalys numatė galimybę ir sąlygas įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoj esamų bendrų, t. y. šalys Sutartimi sutarė ateityje įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoje Sutarties sudarymo metu buvusių laikinų vandens ir elektros skaitiklių, bei šių veiksmų atlikimui davė viena kitai sutikimą, ir taip abipusiu susitarimu patvirtindamos tam tikrų faktų (šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų) buvimą Sutarties sudarymo momentu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl atskirų vandens tiekimo apskaitos prietaisų įrengimo, t. y. ieškovas savo galimai pažeistas teises įrodinėja tuo, kad ieškovas iki šiol neturi Sutarties 5.6 punkte numatytų teisių įsirengti atskirą vandens skaitiklį. Todėl, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, ieškiniu reikšdamas reikalavimus atsakovams, ieškovas tiesiog siekia įsirengti atskirą skaitiklį atsakovų sąskaita.

31. Išanalizavęs šalių sudarytą 2002-07-11 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį teismas taip pat pastebi, jog atsakovų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo buvo numatyta būtent Sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis ir tarp atliktinų darbų nebuvo numatyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus. Taigi Sutarties 5.8. punkte taip pat nėra numatyta, kad atsakovai sudaryta Sutartimi būtų įsipareigoję atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus.

32. Taigi, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Sutarties 5.5 punkto sąlygą aiškinti taip, jog atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Kitaip tariant, sisteminis ir lingvistinis Sutarties 5.5 punkto aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad minėta Sutartimi atsakovai įsipareigojo įrengti tinklus taip, kad visi butų, esančių (duomenys neskelbtini), name, savininkai turėtų galimybę įsivesti atskirus vandens skaitiklius. Juolab, kaip minėta, pats ieškovas pripažino faktą, jog Sutarties sudarymo metu inžineriniai tinklai jau buvo įrengti. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas Sutarties esminių sąlygų aiškinimas nėra pagrįstas nei lingvistiniu, nei sisteminiu Sutarties aiškinimus.

33. Siekdamas įrodyti, kad atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, ieškovas taip pat nurodo, kad šią atsakovų prievolę įrodo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta 2001-05-24 Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekte (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu sutartis Nr. 1589 (toliau – Sutartis Nr. 1589), kurios 5 punkte atsakovas Z. K. įsipareigoja iki 2002-12-31 priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus bei sudaryti pastovią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Tačiau teismas ir šiuos atsakovo teiginius vertina kritiškai.

34. Pažymėtina, kad vienas iš sutarties, kaip prievolių atsiradimo pagrindo, ypatumų yra tai, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, t. y. asmenims, kurie savo laisva valia pasiekė konsensusą ne dėl bet kokių, o teisiškai saistančių santykių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), sąveikaudamas su sutarties privalomumo principu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir nors CK pažodžiui neįtvirtintu, bet visuotinai pripažįstamu sutarties uždarumo principu, sutarties šalims sukuria įstatymo galią turinčias teisines pareigas, kurios įprastai susaisto tik sutarties šalis ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

35. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai, jeigu atsakovai ir buvo prisiėmę tam tikrus įsipareigojimus su vandens tiekėju, tai tie įsipareigojimai atsakovams kyla iš dvišalės sutarties, kurios dalyviu ieškovas nėra, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo remtis tam tikrais sandoriais, kurie nebuvo sudaryti tarp jo, atsakovų ir trečiųjų asmenų ir tokie atsakovų įsipareigojimai, kurie nurodyti kitose sutartyse (t. y. Sutartyje Nr. 1589), negali būti pagrindas reikalauti iš atsakovų atlikti tam tikrus veiksmus, kurie jie nebuvo prisiėmę pagal tarp šalių sudarytą 2002-07-11 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

36. Šiame kontekste, teismo vertinimu, taip pat svarbu pažymėti, kad Sutartis Nr. 1589 galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiui. Statomo namo 90 procentų baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į pastatą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. 101-1282, o statybos pabaiga buvo fiksuota 2012-02-22 deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą Nr. SUD-00-120222-00083 (toliau – Deklaracija) pagrindu. Taigi, Deklaracijos surašymu buvo konstatuotas faktas, kad statinio statyba baigta, o taip pat preziumuota, jog statybos procesas vyko laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei nenukrypstant nuo esminių projektinių statinio sprendinių, be kita ko, ir dėl šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo inžinerinių komunikacijų įrengimo. Teismo vertimu, šis į bylą pateiktas įrodymas visiškai paneigia ieškovo poziciją, jog atsakovai neatliko ieškovo nurodomų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal tarp šalių sudarytą Sutartį ir Sutartį Nr.1589.

37. Kita vertus, akivaizdu, jog ieškovas, žinodamas apie deklaracijos surašymą bei nenurodydamas jokių pastabų dėl jos turinio ar joje nurodytų aplinkybių, savo veiksmais patvirtino šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų įrengimą ir įrengimo kokybę.

38. Teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovų prievolė savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei gauti pažymą apie namo prijungimą prie šių tinklų kyla ne tik iš šalių sudarytos Sutarties, bet ir teisės aktų, t. y. LR Statybos įstatymo ir LR Geriamojo vandens įstatymo pagrindu.

39. Bylos duomenimis, 2002-07-11 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių atsirado nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis. Sudaryta sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto buto statybos darbus. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, LR Statybos įstatymas ginčui spręsti netaikytinas. Teismo vertinimu, taip pat netaikytinas ir LR Geriamojo vandens įstatymas, kadangi atsakovai nėra geriamojo vandens tiekėjai (pardavėjai), jie neturi prievolės aprūpinti ieškovą geriamuoju vandeniu bei šalinti nuotekas nei sudarytos tarp šalių Sutarties, nei minėto LR Geriamojo vandens įstatymo pagrindu.

40. Galiausiai, ieškovas pareikštu ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovus savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); bei pateikti uždarajai UAB)„Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, siekia apriboti turimą atsakovų nuosavybės teisę į inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

41. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

42. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

43. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

44. Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovus savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); bei įpareigoti atsakovus pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

45. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovai Sutartimi buvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklus, atsakovai neprivalo ir atlyginti ieškovui išlaidų, kurias patyrė ieškovas, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus, todėl ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų jo patirtus nuostolius, kurie sudaro – 391,56 Eur sumą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

46. Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius, atmetamas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

47. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

50. Atsakovai pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 3000 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

51. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

52. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovų rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovams Z. K. ir D. K. iš ieškovo M. S. 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 19,92 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovo priteistina 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo M. S. ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“, atmesti.

Priteisti atsakovams Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.