Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus D. K. bei Z. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtus 391,56 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2002 m. liepos 11 d. jis ir atsakovai sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8-6363, kuria atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti name, o atsakovai buvo namo statytojai. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas, pirkdamas butą, sumoka atsakovams kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius, ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus (Sutarties 5.5-5.6 punktai). Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, rozetės dislokacijos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą). Ieškovo teigimu, atsakovai neįvykdė šių iš Sutarties ir įstatymų kylančių prievolių: 1) organizuoti ir finansuoti bendrų inžinerinių tinklų bei infrastruktūros pridavimą Vilniaus miesto savivaldybei; 2) pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; 3) atlyginti dėl sutartinių santykių nevykdymo ieškovui kilusius nuostolius; 4) pateikti ieškovui tinklų statybos sutartį, dėl ko pastarasis negali prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio paslaugomis. Pažymėjo, kad atsakovams piktybiškai vengiant vykdyti įsipareigojimus, ieškovas, siekdamas prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugomis, atliko visus nuo ieškovo valios priklausančius veiksmus, t. y. 2005 m. balandžio 16 d. kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu dėl paslaugų tiekimo sutarties sudarymo. 2005 m. gegužės 18 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą Nr. p-02-0308/S, kuriame nurodyta, jog atsakovo Z. K. 2001 m. gegužės 24 d. prašymu buvo sudaryta Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui sutartis, kurios 5 punktu objekto savininkas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. gauti pažymą, patvirtinančią, kad šis statomas gyvenamasis namas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. 2005 m. gegužės 18 d. raštu ieškovas taip pat informuotas, jog UAB „Vilniaus vandenys“ negali užtikrinti patikimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nepriduotais tinklais bei patenkinti ieškovo prašymo sudaryti su juo, kaip su vienu iš namo savininkų, šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, vis dar esant neišduotai pažymai ir pilnai neatliktiems visų paklotų bendro naudojimo tinklų pridavimo darbams.

Taip pat nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas informuoti, ar atsakovai pridavė vandentiekį bei ar yra galimybė ieškovui atsijungti nuo su atsakovais bendros vandens tiekimo sistemos. Ieškovas laiške nurodė, kad moka už vandenį mokestį pagal vidinės apskaitos skaitliuką per trečią asmenį (atsakovą Z. K.), pervesdamas pinigus už suvartotą vandenį pagal jo atsiskaitymų knygelę. UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovui paaiškino, kad atsakovai tinklų vis dar neperdavė, prisijungimo sąlygos nepasikeitė. 2016 m. gegužės 18 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-6880 ieškovas informuotas, jog tiesioginė geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis būtų sudaroma, jeigu ieškovas įsirengtų atskirą vandentiekio įvadą arba prisijungtų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos, o norint prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, reikia išsiimti prisijungimo sąlygas, atlikti projektavimo darbus bei, suderinus projektą, atlikti statybos darbus.

Taip pat ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. jis sudarė su UAB „Vilniaus vandenys“ terminuotą Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. PV107227, galiojusią iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovo teigimu, baigiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties terminui, jis, siekdamas išvengti vandens tiekimo nutraukimo, vėl kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“. 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo atlikti remonto darbai (hidrauliniai bandymai ir kt.), dėl ko ieškovas patyrė išlaidas, o atsakovai nesutiko už šiuos UAB „Vilniaus vandenys“ atliktus darbus atsiskaityti. Teigė, kad šios išlaidos kilo dėl atsakovų kaltės ir laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog Sutartimi jis sumokėjo už butą kainą, į kurią įėjo visi su komunikacijų įrengimu ir prijungimu susiję mokesčiai. Taigi, jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus, šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti projekto (duomenys neskelbtini), kopijas. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą, kad nuo 2002 m. iki 2020 m. spalio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija). 2021 m. sausio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti visus reikiamus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei ir priduoti inžinerinius tinklus. Atsakovai į ieškovo prašymą nereagavo. 2021 m. gegužės 6 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ nurodydamas, jog reikia keisti vandens įvado vamzdyną, kadangi jis yra avarinės būklės. 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad išlieka UAB „Vilniaus vandenys“ siūlymas sudaryti tiesiogines sutartis. Tokiu būdu visas vandens suvartojimas ateityje bus atskirtas ir nekils klausimų, kas kiek vandens suvartoja ir kam kiek už suvartojimą reikia mokėti. Norint tai įgyvendinti, reikia įvadinio skaitiklio ir visų trijų poskaitiklių duomenų (fotonuotraukos, kur būtų aiškiai matomas skaitiklio numeris ir rodmuo). Šiuo pagrindu visuose trijuose objektuose būtų pastatyti UAB „Vilniaus vandenys“ plombuoti skaitikliai. Jeigu tiek ieškovas, tiek jo kaimynai (atsakovai) susitartų, galima būtų šį procesą pradėti, išsprendžiant ateičiai mokėjimų už paslaugas klausimą. Pasak UAB „Vilniaus vandenys“, dėl išlaidų, susijusių su vidaus tinklų būkle ir būtinais remonto darbais, sprendimą turėtų priimti ir šias išlaidas pasidalinti bendraturčiai (ieškovas ir atsakovai). Pažymėjo, kad 2021 m. birželio 3 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ raštą Nr. SD21-2329, kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės pateikti ieškovui vandentiekio ir nuotekų įvadų (išvadų) projekto objektui (duomenys neskelbtini), kadangi įvadas (išvadas) minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl nurodytų aplinkybių 2021 m. birželio 3 d. raštu prašoma kreiptis į projekto savininką (statytoją).

Ieškovo teigimu, atsakovai iki šiol neįvykdė sutartinių pareigų ir neįrengė bei tinkamai nepridavė vandentiekio komunikacijos, dėl ko ieškovo interesai ir teisės kiekvieną dieną yra pažeidžiami. Ieškovas daugelį metų patiria didelius nepatogumus tiek negalėdamas sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“, tiek komunikuodamas su visomis institucijomis. Atkreipė dėmesį, kad sudarydamas Sutartį, sumokėjo atsakovams sutartą kainą, į kurią pateko ir visų komunikacijų įvedimas bei tinkamas prijungimas. Kadangi ieškovo teisė sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ išimtinai priklauso nuo atsakovų veiksmų, nepavykus su atsakovais susitarti abipusių derybų būdu, ieškovas prašo įpareigoti atsakovus atlikti nurodytus veiksmus.

Atsakovai Z. K. ir D. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių sudaryta Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai neįsipareigojo atlikti ieškovo nurodytų veiksmų, nes tokie įsipareigojimai nebuvo numatyti sutartyje. Atsakovų teigimu, jų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo buvo numatyti Sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis, tarp atliktinų darbų nebuvo numatyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus. Be to, sutartyje kaip tik buvo pabrėžta, jog į buto kainą įeina ir įrengtų komunikacijų kaina, o šalys sutarė ateityje įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoje sutarties sudarymo metu buvusių skaitiklių (Sutarties 5.6 punktas), taip abipusiu susitarimu patvirtindamos tam tikrų juridinių faktų (šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų) buvimą sutarties sudarymo momentu.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2002 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių atsirado nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis. Sudaryta sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto buto statybos darbus. Atsakovų teigimu, jie nebuvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklų, todėl neprivalo atlyginti išlaidų, kurias ieškovas galimai turėjo, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus pagal savo norus ir poreikius. Taip pat prašė atmesti reikalavimą dėl 391,56 Eur nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus atmesti šiuo pagrindu.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių yra prijungtas pastatas (duomenys neskelbtini), nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

Tretysis asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. SD21-2329 „Dėl vandentiekio įvado/nuotekų išvado (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad įvadas (išvadas) minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei ir dėl šių aplinkybių dėl projekto prašoma kreiptis į projekto savininką (objekto statytoją). <...> vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių yra prijungtas pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Atkreipė dėmesį į 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartį Nr. 1589, sudarytą tarp UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovo Z. K., kuria atsakovas įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB ,,Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinkle pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, bei sudaryti pastovią vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sutartį.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 8-6363. Nurodyta sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti name, statybos baigtumas 90 proc. Sutarties 5.5 punkte šalys sulygo, kad į Sutartyje nurodytą buto kainą įeina visos į butą ateinančios komunikacijos, t. y. pirkėjas, pirkdamas šį butą, sumoka pardavėjui ir už visų komunikacijų įrengimą. Sutarties 5.5 punktu pardavėjai užtikrino, kad jeigu atsiras trečiųjų asmenų pagrįsti piniginiai reikalavimai ir (ar) kitokie reikalavimai už komunikacijas, jie įsipareigojo su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš pirkėjo nereikalauti jokių papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad pirkėjas už komunikacijas sumokėjo pardavėjams visą jam priklausančią mokėti kainą. Šalys Sutarties 5.6 punkte susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus. Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, rozetės dislokacijos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą).

Iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekte (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu sutarties Nr. 1589, 5 punkto matyti, kad atsakovas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus bei sudaryti pastovią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.

Nustatyta, kad sutartis Nr. 1589 galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiui, tačiau statomo namo 90 proc. baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į butą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. 101-1282, statybos pabaiga buvo fiksuota 2012 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. SUD-00-120222-00083 pagrindu.

Ieškovas teigė, kad atsakovai iki šiol nėra įvykdę Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes neįrengė ir nepridavė vandentiekio ir nuotekų tinklų Vilniaus miesto savivaldybei, dėl ko yra pažeisti ieškovo interesai, nes jis negali sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“. Pasak ieškovo, ši teisė išimtinai priklauso nuo atsakovų veiksmų, kurių jie geranoriškai neatlieka. Todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis priduoti, įregistruoti ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nurodyta byla jau buvo išnagrinėta ir Vilniaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2024-03-21 nutartimi Lietuvos Aukščiausias teismas Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis teismas 2024-03-21 nutartyje sutiko, kad Sutartyje šalys eksplicitiškai nesusitarė (atsakovai neįsipareigojo) dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrų pridavimo, įregistravimo ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, kas sudaro ginčo infrastruktūrą, kam ji visa ar atskiros jos dalys priklauso nuosavybės teise. Ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakovus priduoti, įregistruoti ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūras, esančias jam nuosavybės teise priklausančiame Bute, įsigytame Sutarties pagrindu; taip pat UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Taigi, ieškovo reikalavimai yra susiję su dviem vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalimis – esančiomis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ir esančiomis Pastate ir (ar) sklype, kuriame yra Pastatas, t. y. ne tik ieškovui nuosavybės teise priklausančioje Pastato dalyje. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad inžineriniai tinklai, kuriais naudojasi ieškovas, Sutarties sudarymo metu jau buvo įrengti.

Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, kaip gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančio buto savininkas, turi teisę reikalauti iš atsakingų asmenų veikti taip, kad Pastatas būtų prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Nors šis reikalavimas yra savarankiškas ir sietinas su atsakovų, kaip Pastato statytojų, ieškovui pardavusių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareigų vykdymu, bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu ieškovo reikalavimo teisėtumo nevertino.

Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog Sutarties šalys atskirai nesusitarė dėl ginčo infrastruktūros (jos dalių) perdavimo savivaldybei, nustačius, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nepriklauso viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui, būtina vertinti šios infrastruktūros tinkamumo kriterijus (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 11 dalis) ir nustatyti, ar egzistuoja abu reikalingumo kriterijai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 12 dalis).

Teisėjų kolegija 2024-03-21 nutartyje konstatavo, kad tik nustačius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalį (dalis), dėl kurios (kurių) kilo ginčas, jos (jų) savininką (savininkus) bei įvertinus imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrų perdavimą viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn, gali būti sprendžiama dėl su šiomis infrastruktūromis (jų dalimis) susijusių atsakovų pareigų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir neatskleidė ieškinio reikalavimo priduoti inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. tik esančius ieškovo bute, turinio. Šis reikalavimas negali būti aiškinamas kaip reikalavimas atsakovams atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo būtų pagrindas UAB „Vilniaus vandenys“ išduoti pažymą, patvirtinančią, kad Pastatas yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo nustatytas aplinkybes ir pastabas, teismas nagrinės šią bylą tik netinkamai išspręstų ir nustatytų aplinkybių kontekste, kurias akcentavo kasacinis teismas.

LAT 2024-03-21 nutartyje konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra susiję su dviem vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalimis – esančiomis (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ir esančiomis Pastate ir (ar) sklype, kuriame yra Pastatas, t. y. ne tik ieškovui nuosavybės teise priklausančioje Pastato dalyje. Kasacinis teismas pabrėžė, kad ginčo, jog inžineriniai tinklai, kuriais naudojasi ieškovas, Sutarties sudarymo metu jau buvo įrengti, byloje nėra. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, kaip gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančio buto savininkas, turi teisę reikalauti iš atsakingų asmenų veikti taip, kad Pastatas būtų prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Nors šis reikalavimas yra savarankiškas ir sietinas su atsakovų, kaip Pastato statytojų, ieškovui pardavusių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareigų vykdymu, bylą nagrinėję teismai šiuo aspektu ieškovo reikalavimo teisėtumo nevertino.

Pažymėtina, kad siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Pastato statytoju, kuris turėjo pareigą prijungti Pastatą prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, Vilniaus vandenys buvo įpareigoti pateikti paaiškinimus. Vilniaus vandenys 2024-12-11 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo butas turi atskirą vandens įvadą, tai matyti iš vandentiekio nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano schemos, tačiau vandentiekio tinklai nėra perduoti Vilniaus vandenims, o VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruoti (duomenys neskelbtini) vardu; ši bendrija yra įregistravusi vandentiekio tinklą įskaitant ir vandens įvadą į objektą viešame registre nuosavybės teise; todėl Vilniaus vandenys nurodė, kad nėra aišku ar vandentiekio įvadą į objektą statė pati bendrija, ar kitas subjektas – atsakovas; taip pat nurodė, kad įvadas eina nuo šulinio iki pastato, tai matyti iš plano. Pažymėjo, kad nuotekų tinklas ties objekto adresu iki nustatytos ribos nuosavybės teise priklauso Vilniaus vandenims.

Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes ir kasacinio teismo pastabas dėl Statytojo, teismas 2025-01-14 vykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo pastarąją pateikti jai nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų – vandentiekio vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-28 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. /101/11.4-1484, jos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Vėliau, susipažinus su 2025-01-14 VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu paaiškėjo, kad VĮ Registrų centras pranešimu informavo nurodytą trečiąjį asmenį apie numatomą inicijuoti jo likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str. Įrašas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva galioja nuo 2024-11-04. Taigi, įvertinus tokio pobūdžio faktines aplinkybes, teismas savo iniciatyva pašalino (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų 2025-01-23 nutartimi.

Pažymėtina, kad teismas iš 2024-12-05 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2009-07-28 pripažinti tinkamais naudoti aktu Nr. /101/11.4-1484.

Ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. /101/11.4-1484, priedų, t. y.: Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos; Inžinerinių tinklų bei įrenginių išbandymo ir priėmimo aktų su apyrašu; Statinio inžinerinių sistemų bei įrangos patikrinimo aktų; Darbų saugos, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir gaisrinės saugos priemonių charakteristikos; Statinių ir priklausinių, pripažįstamų tinkamais naudoti, sąrašo.

2025 m. kovo mėn. atsakyme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad prašomų dokumentų neturi ir informavo, kad 1994-11-03 Statytojui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas Nr. KP94-111, kurį išdavė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tai patvirtina ir 2009-07-28 inžinierinių tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad tinklai – lauko vandentiekio ir kanalizacijos (duomenys neskelbtini) g. yra tinkami naudoti; be to, iš 2008-01-23 (duomenys neskelbtini) rašto Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentui matyti, kad juo „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad narys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumokėjo už inžinierinius tinklus ir gali būti prijungtas prie vandentiekio ir nutekėjimo tinklų. Taigi, nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad tuo metu, kai ieškovas 2002 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą iš atsakovų, (duomenys neskelbtini) buvo Pastato statytojas (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija aiškiai nurodė, kad 1994-11-03 Statytojui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas Nr. KP94-111, o ne atsakovams), o ne atsakovai, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir tinklų savininkas (tai patvirtina 2008-03-31 Techninės sąlygos Nr. 08/275). Kadangi tinklų savininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, jam kilo pareiga, o ne atsakovams priduoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalis Savivaldybei, esančias tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, tiek esančias Pastate ir (ar) sklype.

Byloje esantys duomenys, o būtent 2008-03-31 Techninės sąlygos Nr. 08/275 patvirtina, kad tinklų savininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-07-28 inžinierinių tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktas liudija, kad tinklai – lauko vandentiekio ir kanalizacijos (duomenys neskelbtini) g. yra tinkami naudoti. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, tame tarpe ir vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalys, esančios tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tinklai dėl savo inžinierinių ir techninių savybių ir pobūdžio yra vertinami kaip vientisi, o ne atskiros ir izoliuotos dalys, nes priešingu atveju jos nefunkcionuotų.

Ginčas yra kilęs dėl tinklų nepridavimo Vilniaus miesto savivaldybei, dėl ko ieškovo teigimu, pažeidžiami jo interesai ir jis dėl atsakovų veiksmų negali sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė pateikė 2025-02-25 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 18 d. valdė nuotekų šalinimo tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas įregistruoti tinklus – 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. /101/11.4-1484. 2014 m. kovo 5 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės įregistruotos Savivaldybės vardu, o Tarybos sprendimu 2022-05-09 tinklai perleisti Vilniaus vandenų nuosavybėn.

Taigi, faktiniai duomenys liudija, jog šiai dienai ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. Pažymėtina, kad 2025-02-11 UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl galimo tiesioginio prisijungimo prie vandentiekio tinklo ir nurodė, kad prisijungti ginčo objekto atskirus vienetus (butus/kotedžus, pvz., Nr. 1, t. y. ieškovo) prie vandentiekio atskiru įvadu yra galimybė. Pirmasis žingsnis - pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti galima adresu: https://www.vv.lt/naujiems-klientams/kaip-tapti-klientu/. Šiuo adresu galima rasti visą esminę prisijungimo su sąlygų išdavimu ir prisijungimu susijusią informaciją. Pateikus prašymą gauti prisijungimo sąlygas (PS), vandentiekio dalyje būtų nurodyta tipinė formuluotė: Atsiradus tinklų savininkui, gauti tinklo savininko sutikimą prisijungimui (esant savininkui juridiniam asmeniui – gauti rašytinį, įmonės antspaudu (jeigu įmonė jį turi) patvirtintą sutikimą prisijungimui, esant savininkui fiziniam asmeniui – gauti rašytinį sutikimą prisijungimui). Taip pat svarbi sąlyga būtų nurodyta – atsijungti nuo esamo vandentiekio tinklo vidaus vandentiekio tinkle. Paskesnis (antrasis) žingsnis – projekto rengimas. Vėliau – pateikti prašymą dėl prisijungimo ir paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Galiausiai – atlikus visus statybos darbus – tektų kviesti Vilniaus vandenų atstovą, kuris vietoje įvertintų atliktų darbų atitikimą išduotoms prisijungimo sąlygoms. Taip pat paaiškino, kad preliminari (apytikslė) ginčo objekto buto Nr. 1 prijungimo vieta prie vandentiekio projektuojant (turint išsiimtas prisijungimo sąlygas), galėtų būti vietose (esant galimybėms ir techninėms sąlygoms, taip pat vertinant mažiausias galimas sąnaudos), nurodytose oranžine spalva, t. y. prie šiaurinėje ar vakarinėje objekto pusėje esančio vandentiekio tinklo, kuri pavaizduota schemoje. Dėl galimybės sudaryti tiesiogines sutartis paaiškino, kad kita alternatyva, kuri buvo nurodyta ir raštuose, teiktuose ginčo šalims (pvz., 2021-06-03 rašte Nr. SD21- 2329 „Dėl vandentiekio įvado/nuotekų išvado (duomenys neskelbtini)“) – tiesioginių sutarčių sudarymas su vadinamosiomis nutolusiomis ribomis.

Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pastabas, taip pat paaiškėjusias naujas faktines aplinkybes, 2025-02-18 teismo posėdžio metu suteikė ieškovui teisę tikslinti ieškinį iki 2025-03-14, be to, 2025-03-04 nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir išdavė ieškovui teismo liudijimą dėl dokumentų iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surinkimo. Nepaisant šių aplinkybių ir duomenų, kuriuos pateikė Inspekcija, ieškovas ieškinio netikslino. Pabrėžtina, kad ieškovas 2025-04-17 teismo posėdyje nurodė, kad jis ateityje reikš reikalavimą Vilniaus vandenims. Tuo tarpu ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad vandentiekio tinklai šiai dienai yra priduoti, o Vilniaus vandenų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kaip ir 2025-02- rašytiniuose paaiškinimuose, kad yra galimybė klientams sudaryti tiesiogines sutartis dėl paslaugų teikimo su vadinamosiomis tolimomis atsakomybės ribomis.

Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad vandentiekio įvadas yra jo bute, jis yra avarinis būklės ir ateityje jis reikš reikalavimą, kad UAB „Vilniaus vandenys“ perimtų tą įvadą. Paaiškino, kad turi kontrolinį skaitliuką ir atsikaito už vandenį pagal faktą, ginčų dėl atsiskaitymo nebuvo. Išanalizavus ir įvertinus ieškovo poziciją, taip pat Vilniaus vandenų paaiškinimus santykyje su Savivaldybės pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 18 d. valdė nuotekų šalinimo tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės buvo įregistruotos Savivaldybės vardu, o Tarybos sprendimu 2022-05-09 tinklai perleisti Vilniaus vandenų nuosavybėn – teismas sprendžia, jog ginčo tinklų savininkas šiai dienai yra Vilniaus vandenys, kurie perėmė buvusių savininkų teises ir pareigas. Taigi, ieškovas turi kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl Vandentiekio ir nuotekų įvado/išvado objektui (duomenys neskelbtini) pridavimo, įregistravimo ir galimybės įsirengti atskirą skaitiklį bei sudaryti tiesiogines sutartis. Pažymėtina, kad byla yra susijusi su viešuoju interesu, o ieškovas nurodė, kad įvadas yra kritinės būklės, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ kaip geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo įvertinti šios infrastruktūros – įvado tinkamumo kriterijus (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo atlikti vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai ir kiti darbai, už juos sumokėjo ieškovas ir prašo priteisti kaip 391,56 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovų. Sprendžiant dėl šio reikalvimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kasacinis teismas nutarties 45 p. nurodė,, jog svarbu nustatyti kam ir kokios ginčo infrastruktūrų dalys priklauso nuosavybės teise. Hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2020-08-17, o bylos duomenys liudija, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės į tinklus buvo įregistruotos Savivaldybės vardu iki 2022-05-09; taigi, tuo metu, kai buvo atlikti hidrauliniai bandymai, tinklai priklausė savivaldybei, todėl reikalavimas atsakovams yra nepagrįstas.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (R. v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; B. c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kiti ieškovo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant jo ieškinio reikalavimus, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 5000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, proceso trukmę, spręstina, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos yra protingos, pagrįstos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl teismas priteisia iš ieškovo atsakovų Z. K. naudai 3500 Eur ir D. K. naudai 1500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

EŽTT savo praktikoje, aiškindamas teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), pažymėjo, jog ieškovui pareiškus „nesėkmingą“ ieškinį, jis negali išvengti finansinės atsakomybės, o būtent – pareigos padengti bylinėjimosi išlaidas laimėjusiai šaliai; tai yra suderinama su lygybės ir teisingumo principais. Peticijoje Č. ir R. prieš Lietuvą, no. 73579/17 ir 14620/18, 2020-06-18, EŽTT nustatė pažeidimą, nes nacionaliniai teismai nepriteisė laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidų ir taip pažeidė pareiškėjų teisę į teisingą teismą (§ 74).

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., teismas priteisia iš ieškovo į valstybės biudžetą 19,92 Eur pašto išlaidų (šios išlaidos buvo patirtos ankstesniame teismo procese). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 273 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. S. ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“, atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo patirtas 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtas 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.