- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-2569-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24451-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Z. K., D. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams Z. K. ir D. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus D. K. bei Z. K. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ pažymą, patvirtinančią, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtus 391,56 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2002 m. liepos 11 d. jis ir atsakovai sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas buvo nebaigtame statyti name, o atsakovai buvo namo statytojai. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas, pirkdamas butą, sumoka atsakovams kainą, į kurią įeina ir visų komunikacijų įrengimas. Šalys taip pat susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius, ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus (Sutarties 5.5-5.6 punktai). Ieškovo teigimu, atsakovai neįvykdė šių iš Sutarties ir įstatymų kylančių prievolių. Pažymėjo, kad atsakovams piktybiškai vengiant vykdyti įsipareigojimus, ieškovas, siekdamas prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir tinkamai naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugomis, atliko visus nuo ieškovo valios priklausančius veiksmus, prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų negali. Ieškovas nurodė, kad atsakovai iki šiol neįvykdė sutartinių pareigų ir neįrengė bei tinkamai nepridavė vandentiekio komunikacijos, todėl ieškovo interesai ir teisės yra kiekvieną dieną pažeidžiami. Ieškovas, sudarydamas Sutartį, sumokėjo atsakovams už Butą sutartą kainą, į kurią įėjo ir visų komunikacijų įvedimas bei tinkamas prijungimas.
3. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti projekto (duomenys neskelbtini), kopijas. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą, kad nuo 2002 m. iki 2020 m. spalio 6 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija). 2021 m. sausio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, prašydamas pateikti visus reikiamus dokumentus Vilniaus miesto savivaldybei ir priduoti inžinerinius tinklus. Atsakovai į ieškovo prašymą nereagavo. 2021 m. gegužės 6 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ nurodydamas, jog reikia keisti vandens įvado vamzdyną, kadangi jis yra avarinės būklės. 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad išlieka UAB „Vilniaus vandenys“ siūlymas sudaryti tiesiogines sutartis. Siekiant tai įgyvendinti, reikia įvadinio skaitiklio ir visų trijų poskaitiklių duomenų (fotonuotraukos, kur būtų aiškiai matomas skaitiklio numeris ir rodmuo). Šiuo pagrindu visuose trijuose objektuose būtų pastatyti UAB „Vilniaus vandenys“ plombuoti skaitikliai. Jeigu tiek ieškovas, tiek jo kaimynai (atsakovai) susitartų, galima būtų šį procesą pradėti, išsprendžiant ateičiai mokėjimų už paslaugas klausimą. Pasak UAB „Vilniaus vandenys“, dėl išlaidų, susijusių su vidaus tinklų būkle ir būtinais remonto darbais, sprendimą turėtų priimti ir šias išlaidas pasidalinti bendraturčiai. 2021 m. birželio 3 d. ieškovas gavo UAB „Vilniaus vandenys“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės pateikti ieškovui vandentiekio ir nuotekų įvadų (išvadų) projekto objektui (duomenys neskelbtini), kadangi įvadas (išvadas) minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl nurodytų aplinkybių 2021 m. birželio 3 d. raštu prašoma kreiptis į projekto savininką (statytoją).
Atsiliepimas
4. Atsakovai Z. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad šalių sudaryta Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai neįsipareigojo atlikti ieškovo nurodytų veiksmų. Atsakovų įsipareigojimai dėl tam tikrų statybos (remonto) darbų atlikimo buvo numatyti Sutarties 5.8 punkte. Šių darbų sąrašas yra baigtinis, tarp atliktinų darbų nebuvo numatyti atsakovų įsipareigojimai įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus. Be to, sutartyje kaip tik buvo pabrėžta, jog į buto kainą įeina ir įrengtų komunikacijų kaina, o šalys sutarė ateityje įsirengti atskirus vandens bei elektros skaitiklius vietoje sutarties sudarymo metu buvusių skaitiklių (Sutarties 5.6 punktas), taip abipusiu susitarimu patvirtindamos tam tikrų juridinių faktų (šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų) buvimą sutarties sudarymo momentu. Nurodė, kad 2002 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tarp šalių atsirado nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tačiau ieškovas nebuvo statybos proceso dalyvis. Sudaryta sutartimi atsakovai neprisiėmė prievolės užbaigti ieškovui parduoto buto statybos darbus. Atsakovų teigimu, jie nebuvo įsipareigoję ieškovui įvesti šalto vandens ir nuotekų šalinimo tinklų, todėl neprivalo atlyginti išlaidų, kurias ieškovas galimai turėjo, siekdamas įsirengti šalto vandens tiekimo tinklus pagal savo norus ir poreikius. Prašė atmesti reikalavimą dėl 391,56 Eur nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus atmesti šiuo pagrindu.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Trečiasis asmuo1) nurodė, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių yra prijungtas pastatas (duomenys neskelbtini), nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
6. Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ (toliau –Trečiasis asmuo2) nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vandentiekio įvado/nuotekų išvado (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog įvadas (išvadas) minėtu adresu yra pastatytas, tačiau tinkamai nepriduotas, neįregistruotas bei neperduotas Vilniaus miesto savivaldybei ir dėl šių aplinkybių dėl projekto prašoma kreiptis į projekto savininką (objekto statytoją). <...> vandentiekio ir nuotekų tinklai, prie kurių yra prijungtas pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Atkreipė dėmesį į 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekto statybos laikotarpiu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir atsakovo Z. K., kuria atsakovas įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB ,,Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinkle pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, bei sudaryti pastovią vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1 Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti name, statybos baigtumas 90 proc.
7.2 Iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2001 m. gegužės 24 d. Apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekte (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 5 punkto matyti, kad atsakovas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus bei sudaryti pastovią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.
7.3 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiui, tačiau statomo namo 90 proc. baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į butą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga buvo fiksuota 2012 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
7.4 Teismas pažymėjo, kad nurodyta byla jau buvo išnagrinėta ir Vilniaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
7.5 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausias teismas Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nustatytas aplinkybes ir pastabas, teismas nagrinėjo šią bylą tik netinkamai išspręstų ir nustatytų aplinkybių kontekste, kurias akcentavo kasacinis teismas.
7.6 Nurodė, kad teismas trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo pastarąją pateikti jai nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų – vandentiekio vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Vėliau, susipažinus su 2025 m. sausio 14 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu paaiškėjo, kad VĮ Registrų centras pranešimu informavo nurodytą trečiąjį asmenį apie numatomą inicijuoti jo likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str. Įrašas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva galioja nuo 2024 m. lapkričio 4 d. Taigi, įvertinus tokio pobūdžio faktines aplinkybes, teismas savo iniciatyva pašalino (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų.
7.7 Teismas iš 2024 m. gruodžio 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2009-07-28 pripažinti tinkamais naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
7.8 Ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini), priedų, t. y.: Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos; Inžinerinių tinklų bei įrenginių išbandymo ir priėmimo aktų su apyrašu; Statinio inžinerinių sistemų bei įrangos patikrinimo aktų; Darbų saugos, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir gaisrinės saugos priemonių charakteristikos; Statinių ir priklausinių, pripažįstamų tinkamais naudoti, sąrašo.
7.9 2025 m. kovo mėn. atsakyme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad prašomų dokumentų neturi ir informavo, kad 1994-11-03 Statytojui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tai patvirtina ir 2009 m. liepos 28 d. inžinierinių tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad tinklai – lauko vandentiekio ir kanalizacijos (duomenys neskelbtini) yra tinkami naudoti; be to, iš 2008 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) rašto Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentui matyti, kad juo „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad narys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumokėjo už inžinierinius tinklus ir gali būti prijungtas prie vandentiekio ir nutekėjimo tinklų. Taigi, nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad tuo metu, kai ieškovas 2002 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą iš atsakovų, (duomenys neskelbtini) buvo Pastato statytojas (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija aiškiai nurodė, kad 1994 m. lapkričio 3 d. Statytojui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne atsakovams), o ne atsakovai, taip pat „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir tinklų savininkas (tai patvirtina 2008 m. kovo 31 d. Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi tinklų savininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“, jam kilo pareiga, o ne atsakovams priduoti vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalis Savivaldybei, esančias tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, tiek esančias Pastate ir (ar) sklype.
7.10 Nustatė, kad būtent 2008 m. kovo 31 d. Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tinklų savininkas buvo „(duomenys neskelbtini)“ , o 2009 m. liepos 28 d. inžinierinių tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktas liudija, kad tinklai – lauko vandentiekio ir kanalizacijos (duomenys neskelbtini) yra tinkami naudoti. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, tame tarpe ir vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūros dalys, esančios tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tinklai dėl savo inžinierinių ir techninių savybių ir pobūdžio yra vertinami kaip vientisi, o ne atskiros ir izoliuotos dalys, nes priešingu atveju jos nefunkcionuotų.
7.11 Teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl tinklų nepridavimo Vilniaus miesto savivaldybei, dėl ko ieškovo teigimu, pažeidžiami jo interesai ir jis dėl atsakovų veiksmų negali sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“.
7.12 Vilniaus miesto savivaldybė pateikė 2025 m. vasario 25 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 18 d. valdė nuotekų šalinimo tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas įregistruoti tinklus – 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 5 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės įregistruotos Savivaldybės vardu, o Tarybos sprendimu 2022 m. gegužės 9 d. tinklai perleisti Vilniaus vandenų nuosavybėn.
7.13 Konstatavo, kad šiai dienai ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“.
7.14 Nustatė, kad 2025 m. vasario 11 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl galimo tiesioginio prisijungimo prie vandentiekio tinklo ir nurodė, kad prisijungti ginčo objekto atskirus vienetus (butus/kotedžus, pvz., Nr. 1, t. y. ieškovo) prie vandentiekio atskiru įvadu yra galimybė.
7.15 Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pastabas, taip pat paaiškėjusias naujas faktines aplinkybes, 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu suteikė ieškovui teisę tikslinti ieškinį iki 2025 m. kovo 14 d., be to, 2025 m. kovo 4 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir išdavė ieškovui teismo liudijimą dėl dokumentų iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surinkimo. Nepaisant šių aplinkybių ir duomenų, kuriuos pateikė Inspekcija, ieškovas ieškinio netikslino. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje nurodė, jog jis ateityje reikš reikalavimą Vilniaus vandenims. Tuo tarpu ieškovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad vandentiekio tinklai šiai dienai yra priduoti, o Vilniaus vandenų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad yra galimybė klientams sudaryti tiesiogines sutartis dėl paslaugų teikimo su vadinamosiomis tolimomis atsakomybės ribomis.
7.16 Teismas įvertinęs bylos duomenis, taip pat Vilniaus vandenų paaiškinimus santykyje su Savivaldybės pateikta informacija, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 18 d. valdė nuotekų šalinimo tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės buvo įregistruotos Savivaldybės vardu, o Tarybos sprendimu 2022-05-09 tinklai perleisti Vilniaus vandenų nuosavybėn, sprendė jog ginčo tinklų savininkas šiai dienai yra Vilniaus vandenys, kurie perėmė buvusių savininkų teises ir pareigas.
7.17 Konstatavo, kad ieškovas turi kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl Vandentiekio ir nuotekų įvado/išvado objektui (duomenys neskelbtini) pridavimo, įregistravimo ir galimybės įsirengti atskirą skaitiklį bei sudaryti tiesiogines sutartis.
7.18 2020 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai ir kiti darbai, už juos sumokėjo ieškovas ir prašo priteisti kaip 391,56 Eur nuostolių atlyginimą iš atsakovų. Sprendžiant dėl šio reikalavimo, teismas atsižvelgė į tai, kad kasacinis teismas nutarties 45 punkte nurodė, jog svarbu nustatyti kam ir kokios ginčo infrastruktūrų dalys priklauso nuosavybės teise. Hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 17 d., o bylos duomenys liudija, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės į tinklus buvo įregistruotos Savivaldybės vardu iki 2022 m. gegužės 9 d. Taigi, tuo metu, kai buvo atlikti hidrauliniai bandymai, tinklai priklausė savivaldybei, todėl sprendė, jog reikalavimas atsakovams yra nepagrįstas.
7.19 Teismas priteisė iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) M. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1 Nurodo, kad 1999 m. paraiškoje nurodyta, kad objekto žinybinė priklausomybė yra atsakovo Z. K., o ne „(duomenys neskelbtini)“. 1999 m. gruodžio 9 d. būtent pareiškėjui atsakovui Z. K. buvo išduotos Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi „(duomenys neskelbtini)“ neteikė paraiškos dėl specialios paskirties UAB „Vilniaus vandenys“ vandens ir nuotekų prisijungimo prie Vilniaus miesto tinklų techninėms sąlygos gauti naujam statome ir „(duomenys neskelbtini)“ negavo techninių sąlygų, kas patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo statytojas.
8.2 2021 m. gegužės 24 d. būtent atsakovo Z. K. prašymu buvo sudaryta apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekte (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laikinoji sutartis), kurios 5 punkte numatyta, jog atsakovas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus, t. y. gauti SP UAB „Vilniaus vandenys“ pažymą, kad objektas prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus bei sudaryti pastovią vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.
8.3 UAB „Vilniaus vandenys“ savo atsakymuose ieškovui nuosekliai nurodo, kad atsakovui Z. K. neįvykdžius 2001 m. gegužės 24 d. laikinosios sutarties reikalavimų t. y. – i) negavus pažymos, patvirtinančios, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. ii) nesudarius pastovios sutarties – nėra galimybės Ieškovui sudaryti šalto vandens pirkimo – pardavimo sutarties. Būtent dėl to, kad atsakovas Z. K. iki šios dienos neįvykdė 2001-05-24 laikinosios sutarties, ir lėmė šios bylos ginčo esmę. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ nėra Laikinosios sutarties šalis, neprisėmė sutartinių įsipareigojimų, šios sutarties pagrindu jiems nekilo jokios teisės ir pareigos, todėl jie neturėjo pareigos priduoti UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų. Būtent Atsakovai iki šiol nėra įvykdę Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes neįrengė ir nepridavė vandentiekio ir nuotekų tinklų Vilniaus miesto savivaldybei, dėl ko yra pažeisti ieškovo interesai, nes jis negali sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“, o ši teisė išimtinai priklauso nuo Atsakovų veiksmų, ką nuosekliai savo raštuose nurodo ir UAB „Vilniaus vandenys“.
8.4 Kasacinis teismas, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktais įrodymais, nustatė, kad ieškovai turi teisę reikalauti, kad Pastatas būtų prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, o reikalavimas yra sietinas su atsakovų, kaip Pastato statytojų, pareigų vykdymu. Kasacinis teismas nurodė, kad yra būtina vertini infrastruktūrų perdavimą viešojo vandens tiekėjui, o šią pareigą pagal Laikinąją sutartį turėjo atlikti būtent atsakovai.
8.5 Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai, o ne „(duomenys neskelbtini)“, komerciniais tikslais vystydami nekilnojamojo turto projektą, savo noru įsipareigojo įrengti objekto – (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų šalinio tinklus, o užbaigus statybos procedūras juos suformuoti ir įregistruoti, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti tai patvirtinančią pažymą ir šių pareigų iki šios dienos neatliko.
8.6 Teismas sprendime nepagrįstai remiasi 2008 m. kovo 31 d. Techninėmis sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo išduotos butui adresu (duomenys neskelbtini), ir nėra susijusios su ginčo butu.
8.7 Teismas nevertino, kad pagal Registrų centro duomenis vandentiekio tinklai priklauso likviduojamai bendrijai „(duomenys neskelbtini)" ir nėra perduoti UAB „Vilniaus vandenys“, todėl UAB „Vilniaus vandenys“, atsakovui neįvykdžius Laikinosios sutarties, negali sudaryti tiesioginių sutarčių su ieškovu ir negali likviduoti avarijų tinkle, kurie jiems nepriklauso.
8.8 Pažymi, kad sutartimi ieškovas sumokėjo už Butą kainą, į kurią įėjo visi su komunikacijų įrengimu ir prijungimu susiję mokesčiai. Jei atsakovai būtų tinkamai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus, šių išlaidų ieškovas nebūtų patyręs. Atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovui kilusius nuostolius dėl vandentiekio sistemos hidraulinių bandymų.
Žemesnės instancijos teismas
8.9 Teismas nustatė faktą, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, todėl nors teismas neįpareigojo atsakovų priduoti, įregistruoti bei perduoti Vilniaus miesto savivaldybei inžinierinius vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau nustatė, kad ieškovo teisėti interesai yra pažeisti, nurodė patiems ieškovams dar kartą tiesiogiai kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl tiesioginių sutarčių sudarymo. Tokiu atveju, ieškovas negali būti laikomas „pralaimėjusia“ šalimi ir jo atžvilgiu, vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, neturi būti taikomas „pralaimėjęs moka“ principas.
Atsiliepimas
9. Atsakovai Z. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
9.1 Nurodo, kad ne tai kas buvo nuotekų ir vandentiekio tinklų statytojas apsprendžia ieškinio reikalavimų tenkinimą, o visiškai kiti juridiniai faktai ir įvykiai.
9.2 Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartyje yra nurodyta, jog asmeniui privačios nuosavybės teise priklausanti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar privačių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn perduodama tik esant įstatymo būtinoms sąlygoms, užtikrinant teisingą atlyginimą už nuosavybės perleidimą, išskyrus atvejį kai savininkas sutinka perleisti nuosavybę neatlygintinai (31 punktas). Taigi, geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūrą perduoti viešojo vandens tvarkytojo nuosavybėn gali tik infrastruktūros tinklų savininkas.
9.3 Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuosavybės teisė į vandentiekio tinklus pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis yra įregistruota (duomenys neskelbtini) vardu, o nuotekų tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“ ir kaip teigiama UAB „Vilniaus vandenys“ 2024 m. gruodžio 11 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ daugiau nuotekų tinklų perimti nebėra ką.
9.4 Akivaizdu, kad atsakovai nėra nei nuotekų, nei geriamojo vandens tinklų savininkai, todėl jie neturi teisės tvarkyti ir disponuoti šiuo turtu. Taigi, vien dėl šios priežasties jie negali būti įpareigoti atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu šiuo turtu.
9.5 Pažymėtina, kad LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjimo, kad ieškovui buvo suteikta procesinė galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo. Todėl nenuginčijus nuosavybės teisės ir jos įregistravimo, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovus atlikti jo prašomus veiksmus. Kita vertus, priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovui ginčyti nuosavybės teisių į nuotekų ir geriamojo vandens inžinerinius tinklus.
9.6 Nors apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės nuotekų ir geriamojo vandens tiekimo tinklų pastatymo (įrengimo) tinkamumu, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šį apeliacinio skundo argumentą. Štai iš viešojo registro duomenų matyti, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruoti 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to, laikinoji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiui. Statomo namo 90 procentų baigtumas buvo užfiksuotas ir nuosavybės teisė į pastatą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), o statybos pabaiga buvo fiksuota 2012 m. vasario 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi, deklaracijos surašymu buvo konstatuotas faktas, kad statinio statyba baigta, o taip pat preziumuota, jog statybos procesas vyko laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei nenukrypstant nuo esminių projektinių statinio sprendinių, be kita ko, ir dėl šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo inžinerinių komunikacijų įrengimo. Deklaraciją kaip statytojas pasirašė ir ieškovas, tuo patvirtindamas tinklų įrengimo tinkamumą.
9.7 Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad ginčai tarp ieškovo ir atsakovų kyla dėl vandens tiekimo apskaitos prietaiso įrengimo. Tačiau kaip nurodoma trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ rašte, egzistuoja galimybė sudaryti tiesiogines sutartis su UBA „Vilniaus vandenys“. Taigi, ir dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovas pareikšdamas konkrečius reikalavimus atsakovui, netinkamai pasirinko pažeistų teisių gynybos būdą. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas gali kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus vandenys“ ir sudaryti vandens tiekimo sutartį.
9.8 Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovai privalo sumokėti 391,56 Eur nuostolių, kuriuos neva patyrė ieškovas atlikdamas vandentiekio hidraulinius bandymus. Kaip teisingai sprendime nurodė teismas, vandentiekio tinklai nuosavybės teise priklauso ne atsakovams, o kitam asmeniui. Todėl už hidraulinius bandymus turėtų atlyginti šių tinklų savininkas. Antra vertus, ieškovas turėtų įrodyti hidraulinių bandymų atlikimo būtinumą, kaip tai yra susiję su reiškiamu reikalavimu bei kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
9.9 Taip pat, priešingai apeliacinio skundo teiginiui, teismas pagrįstai priteisė atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai motyvavo šią sprendimo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad paties ieškovo kaltė netinkamai naudojantis procesinėmis teisėmis sąlygojo užsitęsusį bylos procesą, o tuo pačiu padidino atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neva nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
10. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
10.1. Nurodo, kad patikslintini teismo sprendime dėstomi teiginiai. Pavyzdžiui, sprendime nurodoma, jog: <...> faktiniai duomenys liudija, jog šiai dienai ginčo tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. Iš tokio pobūdžio teiginio nėra aišku dėl kokių tinklų Teismas išdėstęs savo poziciją. Trečiasis asmuo2 mano, kad teismas turėjęs omeny, jog tik nuotekų tinklai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui2. Atitinkamai vandentiekio tinklai yra įregistruoti (duomenys neskelbtini) vardu. Tai patvirtina ir į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys. Visa tai Sprendime iš esmės konstatuoja ir pats Teismas, neginčija ir ginčo šalys.
10.2. Patikslintinas įvairiai interpretuotinas teismo sprendimo teiginys, jog: Teismo vertinimu, tinklai dėl savo inžinierinių ir techninių savybių ir pobūdžio yra vertinami kaip vientisi, o ne atskiros ir izoliuotos dalys, nes priešingu atveju jos nefunkcionuotų. Nors technine prasme vandens ar nuotekų tinklai iš esmės yra sujungti nuo konkretaus būsto (buto) inžinerinių tinklų iki centralizuotų miesto tinklų. Tačiau už skirtingas tinklų dalis yra atsakingi skirtingi subjektai – už konkrečiame būste esančio tinklo dalį (individualią nuosavybę) yra atsakingas būtent to būsto savininkas; už pastato ar ties pastatu esančius inžinerinius tinklus – atsako butų savininkai kaip už bendrąją dalinę nuosavybę; už miesto inžinerinius tinklus atsako subjektas, nuosavybės teise valdantis šiuos tinklus – šiuo atveju už vandentiekio tinklą – bendrija „(duomenys neskelbtini)“, nuotekų tinklą – Trečiasis asmuo2. Taigi, nors techniškai tinklai yra vientisi, tačiau tai nereiškia, jog nuo centralizuotų tinklų iki pat vandens čiaupo yra atsakingas vandens tiekėjas.
10.3. Pateikia pastebėjimą dėl teismo sprendime nurodomo teiginio: Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad vandentiekio įvadas yra jo bute, jis yra avarinis būklės ir ateityje jis reikš reikalavimą, kad UAB „Vilniaus vandenys“ perimtų tą įvadą. Nors į bylą nebuvo pateikta konkrečių įrodymų dėl tokio pobūdžio teiginių – jog ieškovo bute esantis vandentiekis yra avarinės būklės (avarinę vandentiekio būklę būtent bute/pastate posėdžio metu akcentavo ir pats ieškovas), tačiau bet kokiu atveju už tokio vandentiekio priežiūrą, eksploataciją ir galimą remontą yra atsakingas pats buto savininkas (t. y., ieškovas/apeliantas) kaip už individualią nuosavybę; arba pastato bendraturčiai, kaip už bendrąją dalinę nuosavybę (ar pastatą administruojantis subjektas). Joks kitas subjektas už konkrečiame bute esančią vandens tiekimo (ar nuotekų tvarkymo) infrastruktūrą neatsako ir negali atsakyti. Todėl bet kokie teiginiai dėl galimų reikalavimų kitiems, ne su pastatu susijusiems subjektams – nėra teisiškai įgyvendintini (vandens tiekėjas net teoriškai negali perimti pastate esančios infrastruktūros ar būti kitaip už ją atsakingas, pvz., atlikti priežiūros veiksmų, įvertinti jos būklės ir pan.).
10.4. Pateikia pastebėjimą dėl teismo sprendimo teiginio: Hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2020-08-17, o bylos duomenys liudija, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės į tinklus buvo įregistruotos Savivaldybės vardu iki 2022-05-09; taigi, tuo metu, kai buvo atlikti hidrauliniai bandymai, tinklai priklausė savivaldybei, todėl reikalavimas atsakovams yra nepagrįstas. Reiktų atskirti aplinkybes, kuomet kalbama apie tinklų įregistravimą iš pradžių Trečiojo asmens1, o vėliau – Trečiojo asmens2 vardu – tai kalbama išskirtinai tik nuotekų tinklų apimtyje. Kaip jau minėta anksčiau – vandens tinklai pagal bylos duomenis tebepriklauso bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Juo labiau jokie hidrauliniai bandymai teismo minimuose nuotekų tinkluose nebuvo ir negali net techniškai būti atliekami, kadangi nuotekų tinklas ties ginčo objektu yra savitakinis (hidrauliniai bandymai atliekami slėginiuose tinkluose, pvz., vandentiekio tinkluose; pakankamai retai – nuotekų tinkluose; akcentuotina, kad nuotekų tinklai ties (duomenys neskelbtini), yra savitakiniai). Iš teismo išdėstytų teiginių, darytina galima prielaida, jog teismas supainiojęs vandentiekio ir nuotekų tinklus, jų priklausomybę, atliktus veiksmus jų atžvilgiu.
10.5. Trečiasis asmuo2 patvirtina, jog po teismo priimto sprendimo apeliantas kreipėsi raštu į trečiąjį asmenį2. Trečiasis asmuo2 atsakydamas į raštą informavo apeliantą, jog trečiasis asmuo2: dėl sutarties sudarymo iš esmės laikosi Bendrovės 2021-06-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vandentiekio įvado/nuotekų išvado (duomenys neskelbtini)“ (toliau – 2021-06-03 raštas) išdėstytos pozicijos.
10.6. Iš esmės Trečiasis asmuo2 ne kartą yra akcentavęs, jog yra galimybė su juo sudaryti tiesioginę paslaugų teikimo sutartį, tačiau su vadinamosiomis nutolusiomis ribomis. Tokias sąlygas lemia tai, jog vandentiekio tinklas kvartale ties ginčo objektu neperduotas trečiajam asmeniui2 bei tebepriklauso nuosavybės teise bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, be kurios valios išraiškos vandentiekio tinklo perdavimas nėra galimas. Atitinkamai nuotekų tinklas ties objekto adresu iki nustatytos ribos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui2.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantas (ieškovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – ieškovo 2025 m. gegužės 12 d. prašymą UAB „Vilniaus vandenys“ ir 2025 m. gegužės 23 d. UAB „Vilniaus vandenys“ atsakymą. Nurodo, jog šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, kadangi jie yra tiesiogiai susiję su pirmos instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir būtinybė dar kartą kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti nauji įrodymai, tikrinant pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis bei vertinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, šiuo nagrinėjamu atveju yra pertekliniai, kadangi pateikti įrodymai neatskleidžia byloje nežinotų, neaptartų naujų bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą. Kartu pažymėtina, jog civilinėje byloje pakankamai surinkta rašytinių įrodymų, leidžiančių išspręsti kilusį tarp šalių ginčą. Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų neprijungti prie nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamus klausimus spręsti vertinant jau byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Dėl faktinių aplinkybių.
16. Byloje nustatyta, kad 2002 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovas įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Butas buvo nebaigtame statyti name, statybos baigtumas 90 proc. Sutarties 5.5 punkte šalys numatė, kad į Sutartyje nurodytą buto kainą įeina visos į butą ateinančios komunikacijos, t. y. pirkėjas, pirkdamas šį butą, sumoka pardavėjui ir už visų komunikacijų įrengimą. Pardavėjai užtikrina, kad jeigu atsiras trečiųjų asmenų pagrįsti piniginiai reikalavimai ir (ar) kitokie reikalavimai už komunikacijas, jie įsipareigojo su trečiaisiais asmenimis atsiskaityti patys ir iš pirkėjo nereikalauti jokių papildomų mokėjimų bei papildomai informuoti trečiuosius asmenis, kad pirkėjas už komunikacijas sumokėjo pardavėjams visą jam priklausančią mokėti kainą. Šalys Sutarties 5.6 punkte susitarė įsivesti atskirus vandens ir elektros skaitiklius ir šių veiksmų atlikimui viena kitai duoti sutikimus. Sutarties 5.8 punktu atsakovai įsipareigojo papildomai atlikti buto įrengimo darbus (elektros instaliaciją, rozetės dislokacijos pakeitimą ir apdailą aplink ją, plytelių klijavimą).
17. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovai iki šiol neįvykdė iš Sutarties kylančių įsipareigojimų ir neįrengė bei tinkamai nepridavė vandentiekio ir nuotekų tinklų Vilniaus miesto savivaldybei, dėl to ieškovo interesai ir teisės kiekvieną dieną yra pažeidžiami. Ieškovas sudarydamas Sutartį sumokėjo atsakovams už butą sutartą kainą, į kurią pateko ir visų komunikacijų įvedimas bei tinkamas prijungimas. Atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu, iš esmės argumentuodami, jog Sutartimi neįsipareigojo, pardavę ieškovui Butą, įrengti šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklus.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 18 d. valdė nuotekų šalinimo tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės buvo įregistruotos Savivaldybės vardu, o Tarybos sprendimu 2022-05-09 tinklai perleisti UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybėn. Teismas sprendė, jog ginčo tinklų savininkas šiai dienai yra UAB „Vilniaus vandenys“, kurie perėmė buvusių savininkų teises ir pareigas. Nurodė, kad ieškovas turi kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl Vandentiekio ir nuotekų įvado/išvado objektui (duomenys neskelbtini)pridavimo, įregistravimo ir galimybės įsirengti atskirą skaitiklį bei sudaryti tiesiogines sutartis. Pažymėjo, kad hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 17 d., o nuo 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės į tinklus buvo įregistruotos Savivaldybės vardu iki 2022 m. gegužės 9 d.; taigi, tuo metu, kai buvo atlikti hidrauliniai bandymai, tinklai priklausė savivaldybei, todėl ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovams atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
19. Apeliantas, iš esmės nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad 1999 m. paraiškoje nurodyta, jog objekto žinybinė priklausomybė yra atsakovo Z. K., o ne „(duomenys neskelbtini)“. 1999 m. gruodžio 9 d. būtent pareiškėjui atsakovui Z. K. buvo išduotos Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini). Vertina, kad „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo statytojas. Pažymi, kad 2021 m. gegužės 24 d. būtent atsakovo Z. K. prašymu buvo sudaryta apmokėjimo už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas objekte (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu Laikinoji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad Laikinosios sutarties 5 punkte numatyta, jog atsakovas Z. K. įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. priduoti į objektą nutiestus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Taip pat teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ savo atsakymuose ieškovui nuosekliai nurodo, jog atsakovui Z. K. neįvykdžius 2021 m. gegužės 24 d. laikinosios sutarties reikalavimų, nėra galimybės ieškovui sudaryti šalto vandens pirkimo – pardavimo sutarties. „(duomenys neskelbtini)“ nėra Laikinosios sutarties šalis, neprisėmė sutartinių įsipareigojimų, šios sutarties pagrindu jiems nekilo jokios teisės ir pareigos, todėl jie neturėjo pareigos priduoti UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartyje sutiko, kad sutartyje šalys eksplicitiškai nesusitarė (atsakovai neįsipareigojo) dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrų pridavimo, įregistravimo ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei.
21. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tik netinkamai išspręstų ir nustatytų aplinkybių kontekste, kurias akcentavo kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nustatytas aplinkybes ir pastabas.
22. UAB „Vilniaus vandenys“ byloje pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovo butas turi atskirą vandens įvadą, tai matyti iš vandentiekio nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano schemos, tačiau vandentiekio tinklai nėra perduoti UAB ,,Vilniaus vandenys“, o VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruoti (duomenys neskelbtini). Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistravusi vandentiekio tinklą įskaitant ir vandens įvadą į objektą viešame registre nuosavybės teise. Pasak UAB „Vilniaus vandenys“, nėra aišku ar vandentiekio įvadą į objektą statė pati bendrija, ar kitas subjektas – atsakovas. Nurodė, kad įvadas eina nuo šulinio iki pastato, tai matyti iš plano. Pažymėjo, kad nuotekų tinklas ties objekto adresu iki nustatytos ribos nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vandenys“.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2024 m. gruodžio 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 2009 m. liepos 28 d. pripažinti tinkamais naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 28 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tinklai – lauko vandentiekio ir kanalizacijos (duomenys neskelbtini) yra tinkami naudoti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2025 m. kovo mėn. pateikdama atsakymą į ieškovo paklausimą dėl 2009 m. liepos 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad 1994-11-03 Statytojui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Taip pat nurodė, kad 2009 m. liepos 28 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), priedų, t. y.: Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos; Inžinerinių tinklų bei įrenginių išbandymo ir priėmimo aktų su apyrašu; Statinio inžinerinių sistemų bei įrangos patikrinimo aktų; Darbų saugos, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir gaisrinės saugos priemonių charakteristikos; Statinių ir priklausinių, pripažįstamų tinkamais naudoti, sąrašo, neturi.
24. Byloje pateiktas 2008 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) raštas Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentui. Analizuojant šį raštą, nustatyta, kad juo „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, jog narys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumokėjo už inžinierinius tinklus ir gali būti prijungtas prie vandentiekio ir nutekėjimo tinklų.
25. Įvertinus šiuos duomenis, taip pat duomenis, kuriuos nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, jog 1994-11-03 Statytojui „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), spręstina, kad kai tarp ginčo šalių buvo sudaryta 2002 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, Pastato statytojas buvo būtent bendrija „(duomenys neskelbtini)“. 2008 m. kovo 31 d. Techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir vandentiekio tinklų savininkas. Apeliantas deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. kovo 31 d. Techninėmis sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus byloje esančius duomenis analizavo ir vertino nagrinėdamas šalių ginčą. Bylos duomenys patvirtina, kad vandentiekio tinklai yra įregistruoti bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
26. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad laikinoji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo objekto (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu. Nuosavybės teisė į pastatą atsakovams buvo įregistruota pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002 m. gegužės 31 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)., taip pat užfiksuotas statomo namo 90 procentų baigtumas. Statybos pabaiga užfiksuota 2012-02-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
27. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ argumentais, jog už pastato ar ties pastatu esančius inžinerinius tinklus atsako butų savininkai kaip už bendrąją dalinę nuosavybę. Už miesto inžinerinius tinklus atsako subjektas, nuosavybės teise valdantis šiuos tinklus. Konkrečiu atveju už vandentiekio tinklą atsako bendrija „(duomenys neskelbtini)“, už nuotekų tinklą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“. Atitinkamai nuotekų tinklas ties objekto adresu iki nustatytos ribos nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“.
28. Pritariant pirmosios instancijos teismui, ginčas byloje yra kilęs dėl tinklų nepridavimo Vilniaus miesto savivaldybei, dėl ko ieškovo teigimu, pažeidžiami jo interesai ir jis dėl atsakovų veiksmų negali sudaryti tiesioginės sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“. Byloje nustačius, jog atsakovai nėra nei nuotekų, nei vandentiekio tinklų savininkai, pagrįstai ieškovo ieškinys atmestas, kadangi atsakovai neturi teisės tvarkyti ir disponuoti šiuo turtu.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai ir kiti darbai, už juos sumokėjo ieškovas ir prašo priteisti 391,56 Eur sumą kaip nuostolių atlyginimą iš atsakovų. Hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2020 m. rugpjūčio 17 d., o bylos duomenys liudija, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. nuosavybės teisės į tinklus buvo įregistruotos Savivaldybės vardu iki 2022 m. gegužės 9 d. Teismas sprendė, kad tuo metu, kai buvo atlikti hidrauliniai bandymai, tinklai priklausė savivaldybei, todėl reikalavimas atsakovams yra nepagrįstas.
30. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atkreipė dėmesį, kad kalbama apie tinklų įregistravimą iš pradžių Trečiojo asmens1, o vėliau – Trečiojo asmens2 vardu – tai kalbama išskirtinai tik nuotekų tinklų apimtyje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės sutinka, kadangi bylos duomenys patvirtina, o taip pat ir pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vandens tinklai pagal bylos duomenis tebepriklauso bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, o 2020 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti būtent vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai. Byloje ieškovui taip pat neįrodžius, jog vandentiekio vamzdyno hidrauliniai bandymai atlikti bendro naudojimo dalyje, teismas pagrįstai netenkino prašymo priteisti šiuos nuostolius iš atsakovų.
31. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir dydžiu. Nurodo, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė, jog byla nagrinėjama pakartotinai. Taip pat nurodo, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
34. Pritariant pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, proceso trukmę, konstatuotina, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos yra protingos, pagrįstos ir neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių).
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, o nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.