- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-1016-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00008-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- E. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. (ieškinyje nurodyta neteisinga data 2017 m.) rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1534-527/2014, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-482/2014 nustatytą atsakovo E. J. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, ją nustatant ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m, vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-47-831/2012 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1534-527/2014 buvo nustatyta konkreti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-709-522/2016 patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria iš dalies pakeista atsakovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pagrindinė ir esminė pasikeitusi aplinkybė yra nepilnametės V. J. sveikatos būklė, kadangi jai 2017 metų vasario mėnesį diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (TLK-10 F84) (vaikiškas autizmas) ir mišrus mokymosi sugebėjimu sutrikimas (TLK-10 T.81.3). Bylos šalių dukrai yra 10 metų, nors ji lanko ketvirtą pradinės mokyklos klasę, tačiau mokosi pagal antros klasės kursą pagal specialią programą. Dėl dukrai konstatuoto įvairiapusio raidos sutrikimo (autizmo) su ja ištisus metus dirba įvairiausi specialistai. Ji dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikiško autizmo) turi nuolat dalyvauti psichomatorikos, reabilitacinėse programose; fizioterapijos ir ergoterapijos užsiėmimuose, siekiant atstatyti psichomotorinius vaiko įgūdžius. Kiekvieną dieną su vaiku sunkiai dirbama siekiant bent kokio jos raidos progreso, socialinių įgūdžio gerinimo.
4. Pagal dabartinę bendravimo tvarką, atsakovas su dukra gali bendrauti nepertraukiamai ne mažiau kaip du mėnesius Lietuvoje (Taikos sutarties 2.1. punktas), kas reiškia, kad su dukra du mėnesius nedirbs ne tik ieškovė, bet ir specialistai, jos raida regresuos ir veltui nueis visų metų įdirbis į vaiko raidos, vystymosi, mokymosi įgūdžių gerinimą. Ieškovė siūlo nustatyti 2 metų pereinamąjį vaiko ir atsakovo bendravimo laikotarpį, taip siekiant atkurti nutrūkusius ryšius bei nedaryti nepilnamečiui vaikui žalos. Pirmaisiais metais siūloma bendravimo laiką vasaros metu atsakovo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje nustatyti maksimaliai vieną savaitę, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui - dvi savaites. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui dukrai jau bus 12 metų, ji bus atstačiusi nutrūkusius ryšius su atsakovu, atsakovas per šį laiką galės prisitaikyti prie dukros specialių poreikių, specialios dienotvarkės bei jos turimų sutrikimų. Atsakovas dukros vasaros atostogų metu įpareigotinas užtikrinti reikiamų specialistų pagalbą, kad nenutrūktų pasiekta pažanga.
5. Atkreipia dėmesį, kad teismo eksperčių apklausiama V. J. nurodė, kad nenori su atsakovu praleisti 2 mėnesių vasaros atostogų metu, taip pat nenori praleisti ir vieno mėnesio, todėl teismas šioje byloje turėtų atsižvelgti į 10 metų vaiko valią. Be jokio pereinamojo laikotarpio dukros atskyrimas nuo mamos dviem mėnesiams yra nesuderinamas su dukros interesais bei jai diagnozuotais sutrikimais. Dukra prie ieškovės yra labai prisirišusi ne tik dėl vaiko ir mamos santykių, tačiau ir dukros sutrikimo. Kitų žmonių kontakto dukra vengia, o jiems prisilietus reaguoja neigiamai, įskaitant ir atsakovą.
6. Atsakovas su dukra neturi artimo ryšio, dukra nelabai suvokia, kad atsakovas yra jos tėvas, su juo nenori bendrauti. Buvimo Lietuvoje metu dukra laisvai bendrauja su atsakovu, tačiau nakvoja su ieškove. Vaiko bendravimo tvarka, kuomet raidos sutrikimus turintis vaikas paliekamas dviem mėnesiams be specialistų priežiūros, o tik tėvo priežiūroje, kuris ne tik, kad nepripažįsta vaiko sutrikimo kaip ligos, tačiau net neturi jokių objektyvių galimybių suprasti ir susikalbėti su vaiku, neatitinka nepilnametės dukros interesų, ją traumuoja bei gali padaryti neatitaisomos žalos.
7. Atsakovo bendravimas su dukra nuotolinėmis priemonėmis, t. y. programa „Skype“ kiekvieną antradienį bei ketvirtadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. taip pat keistinas, bendraujant ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Prievartinis dukros 60 min. laiko tylėjimas priešais kompiuterio ekraną, kuomet dukra nuo atsakovo slepiasi apsiklojusi galvą antklode, nei vienas iš jų nešneka bei nesupranta vienas kito, kuomet dukra iš streso praranda sąmonę, yra nenormalus ir dar labiau žaloja sveikatos sutrikimų turinčią dukrą. Dukros bendravimas su atsakovu turi būti adekvatus, atitinkantis vaiko sveikatos būklę, jos nuotaiką bei norą, o ne prievartinis.
8. Taikos sutarties sąlygos, kurių pagrindu ieškovės lėšomis apmokamos nepilnametės dukros atvykimo iš Ispanijos į Lietuvą ir jos grąžinimo išlaidos yra nelygiavertės, todėl keistinos (Taikos sutarties 2.5. punktas). Atsakovas savo nepilnamečiam vaikui teikia tik nustatytą 180 Eur dydžio išlaikymą, kuris šiai dienai neatitinka net ir minimalių valstybėje nustatyto išlaikymo dydžio kriterijų ir neatitinka pasikeitusių dukros poreikių. Nepilnametės dukros padidėjusio išlaikymo našta tenka tik ieškovei. Taikos sutarties sąlygos keistinos, nustatant, kad ieškovė įsipareigoja savo lėšomis atgabenti ir pristatyti dukrą atsakovui į Lietuvą, o atsakovas įsipareigoja savo lėšomis grąžinti dukrą atgal į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijoje apmokant ir lydinčio asmens išlaidas (lėktuvo bilieto, kelionių iki oro uosto ir nuo oro uosto iki namų).
Atsiliepimas
9. Atsakovas E. J. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad ieškovė nesilaiko teismų sprendimais nustatytos atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarkos. Ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos teisėmis, siekia maksimaliai apriboti atsakovo galimybę dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovė taikos sutartyje savo laisva valia sutikusi nustatyti būtent tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokia ji nustatyta Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, turėtų įrodyti, jog aplinkybės, kurios buvo jai sudarant šią taikos sutartį, esmingai pasikeitė taip, kad dėl to jos pačios valia anksčiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka turi būti keičiama, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė.
11. Ieškovė tiek 2016 m. byloje, tiek ir patikslintu ieškiniu įrodinėja tas pačias vaiko sveikatos problemas ir jas pateikia kaip pagrindą bendravimo tvarkai keisti. Netgi didžioji dalis medicininių dokumentų, kuriais grindžiamas tiek patikslintas, tiek ir 2016 m. byloje nagrinėtas ieškovės ieškinys yra arba tie patys, arba parengti dar iki taikos sutarties sudarymo, t. y. ieškovei neabejotinai buvo žinomi prieš pasirašant taikos sutartį.
12. Nurodo, kad visą reikiamą ugdymo ir/arba psichologinę pagalbą ir analogiškus užsiėmimus, kuriuos dukra lanko Ispanijoje, mergaitė kuo puikiausiai gali gauti ir Lietuvoje. Atsakovas yra pasirengęs užtikrinti vaikui reikiamą pagalbą tuo metu, kai jis bus nepertraukiamai jo žinioje, todėl šis vaiko poreikis taip pat nėra pagrindas keisti (trumpinti) nepertraukiamo bendravimo su vaiku laiką. Neįrodytas ir ieškovės teiginys apie tai, jog po dviejų mėnesių buvimo pas atsakovą vaikas praranda kokius nors įgūdžius (tiek psichologinius, tiek ir mokyklinio ugdymo), įgytus per metus Ispanijoje.
Šalies argumentai
13. Ieškovės vertinimu, ekspertizės metu nepilnametis vaikas nurodė, kad nenori su atsakovu praleisti dviejų mėnesių vasaros atostogų metu, taip pat nenori praleisti ir vieno mėnesio. Ieškovė neteisingai ir sau naudinga linkme interpretuoja Ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko noro bendrauti su atsakovu. Ekspertizės akte konstatuojama, kad nepilnamečio vaiko kūno kalba ir emocijų raiška patvirtina tai, jog nepilnametis vaikas nejaučia neigiamų jausmų atsakovo atžvilgiu, o atsakovas nekelia nepilnamečiam vaikui diskomforto bei neigiamų pasekmių psichikos būklei, nepilnamečio vaiko gestai bei išraiškos patvirtina tai, kad nepilnametis vaikas nori bendrauti su atsakovu ir palaiko su juo emocinį ryšį. Ekspertizės akte nurodyta, jog nepilnamečio vaiko argumentai, grindžiantys nenorą bendrauti su atsakovu, yra nebūdingi tokio amžiaus vaikams. Ekspertizės akte yra išsamiai bei pagrįstai argumentuotas nepilnamečio vaiko poreikis ir noras bendrauti su atsakovu gyvai vasaros atostogų metu.
14. Siekiant įgyvendinti šį nepilnamečio vaiko poreikį bei norą ir atsižvelgiant pirmiausia į paties nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga nekeisti šiuo metu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tiek vasaros atostogų metu, tiek bendraujant programa „Skype“. Ekspertizės akte konstatuojama, kad nepilnamečio vaiko pyktis atsakovui, išreiškiamas bendravimo elektroninėmis ryšių priemonėmis metu, neretai yra tik demonstratyvaus pobūdžio ir prieštaringas nepilnamečio vaiko kūno kalba reiškiamoms emocijoms bei dažnai koreliuojantis su kitų asmenų, t. y. ieškovės artimųjų dalyvavimu vaikui elektroninio ryšio priemonėmis bendraujant su atsakovu. Šios Ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės tik patvirtina atsakovo poziciją dėl ieškovės siekio tendencingai suformuoti neigiamą nepilnamečio vaiko nuomonę atsakovo atžvilgiu bei kaip įmanoma labiau apriboti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybes, todėl, atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką elektroninių ryšių priemonėmis.
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra minimali ir labai ribojanti atsakovo galimybes bendrauti su dukra.
16. Minimalus atsakovo bendravimas su dukra gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, atsižvelgiant vaiko sveikatos būklę. Iš esmės atsakovui bus sudaryta galimybė Lietuvoje bendrauti su dukra tik 1-2 savaites per metus ir tik nuo 11:00 val. iki 19:00 val. atsakovo gyvenamojoje vietoje. Mergaitei šiuo metu yra 10 metų, o tokio amžiaus vaikui dar labai reikalinga abiejų tėvų globa, meilė ir rūpestis. Vaikui būnant su kiekvienu iš tėvų (nepriklausomai nuo to, tai būtų atostogų laikotarpis, ar ne), turi būti sudarytos galimybės netrukdomai pabendrauti su kitu tėvu, t. y. motina ar tėvu. Skyriui nėra žinomi duomenys, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, taip pat gydytojų rekomendacijas, turi būti nustatyta kiek įmanoma maksimali atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, atitinkanti vaiko interesus, nepažeidžianti normalaus vaiko dienos režimo ir tuo pačiu užtikrinanti vaikui stabilumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016, 2.1. punkte nustatytą atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti dviejų metų pereinamąjį nepilnametės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo laikotarpį, numatant, kad atsakovas E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra V. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja Lietuvoje, savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir/ar kitoje pasirinktoje vietoje, vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 2 (du) mėnesius. Atostogų metu nepilnametei V. J., gim. (duomenys neskelbtini), būnant pas tėvą atsakovą E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovas kas dvi savaites dviem dienom nuveža V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pas mamą I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), o mama I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po dviejų dienų nepilnametę V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atveža tėvui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teismas likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat nusprendė priteisti atsakovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 722,89 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 12,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
18. Pasisakydamas dėl bendravimo atostogų metu ir atostogų trukmės pirmosios instancijos teismas vadovavosi Ekspertizės akto išvadomis ir nurodė, kad vaiko sutrikimai nėra pagrindas riboti bendravimą su tėvu, o bendravimo su tėvu apribojimas daro neigiamą įtaką tėvo ir dukros tarpusavio santykių kūrimui. Tai, kad bendravimo trukmė vaiko sveikatai neturi reikšmės, teismo posėdžio metu patvirtino ir byloje apklaustas psichologas L. S.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje paneigta ieškovės pozicija, kad dukrai pas tėvą leisti atostogas buvo blogai.
19. Teismas įvertino tai, kad dukrai būtinas bendravimas su tėvu, be to, būtina užtikrinti ir tėvo teisę bendrauti su vaiku kiek įmanoma daugiau, o tai padaryti vaikui būnant kitoje šalyje yra pakankamai sunku. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad dviejų mėnesių vasaros atostogų metu vaiko buvimas su tėvu geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesus. Nustačius dviejų mėnesių bendravimo su tėvu laiką, vaikui užtikrinama bendravimo galimybė ne tik su tėvu, tačiau ir su seneliais, pusbroliais bei pastarųjų, kaip vaiko giminaičių, teisė bendrauti su vaiku.
20. Teismas kritiškai įvertino ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi kiekvieną dieną vaiko vežimas iš (duomenys neskelbtini) ir vakare iš (duomenys neskelbtini) sąlygotų tai, kad vaikas kiekvieną dieną bent 3 valandas praleistų kelyje, jis pavargtų ir nebenorėtų važinėti. Pagrindo keisti ir trumpinti bendravimo laiką vasaros metu nesudaro ir ieškovės argumentas, jog dukrai nuolat būtinas specialusis mokymas, todėl grįžus iš Lietuvos vaikui tenka viską mokytis iš naujo. Teismas nenustatė, jog V. J. lanko specialius užsiėmimus visą vasarą, be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad vaikui nevykdomi užsiėmimai vasarą būna apie 1,5 mėnesio. Be to, atsakovas sutinka tęsti užsiėmimus, jeigu jie reikalingi ir vaiko buvimo pas jį metu.
21. Teismas įvertino ir tai, kad vaikui, kurio ryšiai su tėvu nėra labai artimi ir kuris tvirtai prisirišęs prie motinos, gali būti sunku išbūti su tėvu du mėnesius be pertraukos, todėl nusprendė, jog tikslinga pakeisti bendravimo tvarką ir numatyti, kad atostogų metu vaikui būnant pas tėvą, kas dvi savaitės dviem dienom tėvas nuveža vaiką pas mamą, o mama po dviejų dienų vaiką atveža tėvui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, jog tikslinga nustatyti, kad dukra su tėvu bendrauja ieškovės atostogų laiku.
22. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos „Skype“ programa, teismas nenustatė pagrindo jos pakeisti, kadangi dabar nustatytas laikas (du kartus per savaitę po 1 val.) nėra per ilgas ir jį trumpinti iki ne daugiau kaip 15 min. nėra pagrindo. Laiko sutrumpinimas neigiamai paveiktų vaiko ir tėvo santykius ir nesudarytų galimybės tėvui pakankamai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
23. Vertindamas kelionės išlaidų apmokėjimą teismas visų pirma pažymėjo, jog tai, kad vasarą vaiko atvykimo ir išvykimo išlaidas apmoka ieškovė, šalys susitarė taikos sutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016. Be to, ieškovė savavališkai be atsakovo sutikimo išsivežė vaiką į užsienį, o vėliau šalys susitarė taikiai dėl vaiko išvykimo iš šalies bei tokios vaiko atvykimo apmokėjimo tvarkos, todėl teismas konstatavo, jog ji turi apmokėti kelionės išlaidas, kurios nėra didelės, nes vaikas vyksta pas tėvą tik kartą per metus. Ieškovė neveždama vaiko į Lietuvą 2015, 2018 ir 2019 metais atostogoms sutaupė kelionės išlaidas už tris metus, kurias ji privalėjo apmokėti. Teismo vertinimu šios išlaidos kompensuos šešių metų vaiko parvykimą iš Lietuvos į Ispaniją.
24. Atsakovas patyrė 2 339 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 383,89 Eur išlaidų už ekspertizę, kadangi ieškinys iš esmės yra atmestas, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovė I. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-l 110-880/2019, ir priimti naują sprendimą - ieškovės I. M. patikslintą ieškinį tenkinti. Taip pat prašo ieškovės I. M. naudai iš atsakovo E. J. priteistas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dukters sveikatos būklę, todėl neteisingai nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Teismas išvadas dėl nepilnametės V. J. sveikatos būklės padarė remdamasis vieninteliu įrodymu - ekspertizės aktu, kai tuo tarpu byloje buvo surinkta daugybė įrodymų (medicininių dokumentų, specialistų išvadų ir rekomendacijų), kurių visuma patvirtina, kad V. J. buvo diagnozuotas vaikiškas autizmas (2017 m. vasario 17 d. Virgen de la Victoria universitetinės ligoninės ataskaita, 2017 m. spalio 13 d. Virgen de la Victoria ligoninės Vaikų-jaunimo psichinės sveikatos skyriaus konsultacinė medicininė pažyma, 2017 m. rugpjūčio 29 d. Vaikų-paauglių psichiatro L. S. išvada, 2017 m. spalio 13 d. Vaikų psichinės sveikatos skyriaus, Terremolinos (Malaga) ligoninės gydytojo B. F., Mercedes išrašas iš ligos istorijos Nr. 500876, Andalūzijos tarnybos, Sveikatos apsaugos tarnybos, Lygybės ir socialinės politikos tarnybos Teritorinio skyriaus prašymas), tuo tarpu, tik ekspertizės akte nurodyta, kad ji autizmu neserga.
27. Teismas nepagrįstai ir neteisingai vaiko sveikatos būklę nustatė tik pagal ekspertizės aktą, kuriame pateiktos prieštaringos išvados, neatitinkančios medicininių nepilnamečio vaiko medicininių išrašų, nepilnametei V. J. Ispanijos medicinos įstaigose nustatytų diagnozių pagal tarptautinį ligų klasifikatorių, kuris privalomai taikomas ir Lietuvoje. Ekspertizė taip pat neatitinka realios nepilnamečio vaiko psichologinės ir psichinės būklės, kurią nustatė ją nuo penkių metų nepertraukiamai prižiūrintys gydytojai. Apeliantė teigia, kad ekspertizės akte gausu prieštaravimų. Ekspertizės turinyje konstatuojama, kad bendravimo su tėvu metu V. J. šalinasi kontakto su atsakovu, tuo tarpu jau kitoje dalyje ekspertės konstatuoja, kad vaikas leidžiasi į fizinį kontaktą su tėvu. Nurodyta, kad tiriamoji neturi autizmo, tačiau vėliau fiksuoja, kad 10 metų vaikas geba savo emocijas įvardinti tik emocijų paveikslėlių pagalba. Be to, pačios ekspertės pripažino, kad dėl kalbos barjero ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai ir išsamiai, kaip būtų atliktas vaikui suprantama ispanų kalba, tačiau vis tiek davė išvadas, kurios kategoriškai skiriasi nuo Ispanijos gydytojų. Tuo atveju, jeigu nepilnametė dukra neturi vaikiško autizmo, o tik mokymosi ir kitus sutrikimus vaikystėje, nepaaiškinamas jos neįprastas elgesys, užfiksuotas medicininiuose dokumentuose, socialinių įgūdžių stoka, akademinis atsilikimas bei kodėl su vaiku nuo ankstyvo amžiaus papildomai dirba terapinės pedagogikos, psichomatorikos, reabilitacijos, fizioterapijos, ergoterapijos specialistai.
28. Apeliantė pažymi, kad nepilnametės dukros turimi sutrikimai, o iš jų sunkiausias ir teismo nepripažintas autizmas, nulemia vaiko išskirtinius poreikius, jos kitokį ir dažnai nesuprantamą elgesį, nelabilias emocijas, kitokį pasaulio suvokimą, jos pažintines galimybes, išskirtines ugdymo galimybes. Įrodymai patvirtina, kad V. J. turi socialinių problemų, ji nežaidžia su kitais vaikais ar įprastais žaislais. Vaikas turi didelių kalbinės raiškos problemų, jos žodynas ribotas, dažnai sunku suprasti, ką ji nori pasakyti, nepalaiko vizualinio kontakto, pati negali pasirūpinti savo asmenine higiena, savarankiškai neapsirengia, nesusišukuoja. Akcentuotina, kad dėl dukrai konstatuoto įvairiapusio raidos sutrikimo (autizmo) su ja ištisus metus dirba įvairiausi specialistai. Ji mokosi pagal specialiąją programą, mokykloje su ja 5 kartus per savaitę dirba logopedai ir fizioterapeutai, mergaitė lankosi pas psichologą, papildomai mokosi du kartus per savaitę namuose. V. J. dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikiško autizmo) turi nuolat dalyvauti psichomatorikos, reabilitacinėse programose; fizioterapijos ir ergoterapijos užsiėmimuose, siekiant atstatyti psichomotorinius vaiko įgūdžius.
29. V. J. įvertinus Quiron ligoninės Neuropsichologijos tarnybos specialistams jie 2016 m. sausio 7 d. ataskaitoje pateikė išvadas, kad dukrai reikia stiprinti kalbinį supratimą (pasiektas vidutinis-žemas lygis), konstatavo dėmesio, motorikos (psichomotorinės), vizualinio suvokimo, artikuliacijos, erdvinės struktūros problemas, dukros ribotus socialinius įgūdžius, neįprastą elgesį. 2019 m. sausio 29 d. SIDI komanda nurodė, kad vaikui reikia specialios ir individualizuotos pagalbos įvairiose vystymosi srityse, jai reikalinga ne tik mokykloje teikiama pagalba, tėvai turi dalyvauti aktyviai šioje veikloje, visi vaiko veikloje turi dalyvaujantys specialistai turi bendradarbiauti. 2019 m. kovo 20 d. Maruja Malio priešmokyklinio ir pradinio mokymo centro Alhaurin de la Torre (Malaga) pažyma, kuria apibendrinami akademiniai V. J. duomenys, nurodoma, kad ji susiduria su socialinių ryšių užmezgimo ir palaikymo sunkumais, nesupranta įprastų socialinių situacijų aplink save. Vienas iš esminių autizmo padarinių, kad vaikas negali būti verčiamas daryti tai ko nenori, o bet kokie kategoriški nurodymai ar paprasčiausiai jos dienotvarkės pasikeitimai išprovokuoja neigiamą reakciją ir elgesį.
Šalies argumentai
30. Apeliantės teigimu, šioje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametė V. J. išreiškė valią minimaliai bendrauti su tėvu - apklausiama Ispanijos psichologų V. nurodė, kad jai nepatinka bendrauti su atsakovu, su juo kalbėtis nenori, nenori matytis, nori likti su mama. Byloje pateikti vaizdo įrašai patvirtina tarp vaiko ir tėvo komunikacijos nebuvimą. Galiausiai net ir ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra užfiksuoti vaiko pasisakymai ir veiksmai, kuriais ji išreiškė savo neigiamą valią tiek dėl bendravimo su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis, tiek dėl dviejų ar vieno mėnesio atostogų su atsakovu buvimo. Ekspertizės aktas dėl vaiko galimybės išreikšti valią yra prieštaringas. Eksperčių nuomone, atsakyti į klausimą, ar V. J. nori bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis ir atvykti pas jį dviem mėnesiams vasarą, nėra galimybės, nes V. J., negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Šios ekspertizės akto išvados nesiderina nei su tuo, kad vaikui yra jau 10 metų, kuomet vaikas yra pasiekęs tam tikrą brandą ir gebantis išreikšti savo norus, tačiau dar svarbiau, kad ši išvada prieštarauja ir nesiderina su ekspertizės pirmajame punkte konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. kad V. J. neturi jokių sutrikimų, išskyrus mokymosi gebėjimų ir emocijų sutrikimą. Todėl nei iš išvadų, nei iš akto turinio visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių eksperčių vertinimu 10 metų vaikas, kuris iš esmės jų nuomone yra psichiškai sveikas, negali išreikšti savo savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėvu.
31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vaiko su atsakovu buvimo trukmės. Vaikas po paskutinio 2017 metų vasaros praleidimo pas atsakovą atsisako su juo bendrauti. Pagal šiai dienai esamą situacija dukros atskyrimas nuo ieškovės dviejų mėnesių laikotarpiui yra neįgyvendinamas ir nesuderinamas su dukros interesais bei jai diagnozuotais sutrikimu (autizmu). 2017 m. spalio 13 d. Virgen de la Viktoria ligoninės Konsultacinėje medicininėje pažymoje nurodyta, kad po 2 mėnesių buvimo su tėvu Lietuvoje, grįžusiam namo vaikui būna sunku užmigti, ji būdavo sudirgusi, daug verkdavo, regresavo jos elgesys. Praėjus šiek tiek laiko, elgesys stabilizuojasi. Asmenys, kuriems diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (TLK-10 F84) (vaikiškas autizmas) labiau prisirišę prie vieno žmogaus ir vienos gyvenamosios patalpos — asmeninės erdvės. Nepilnametė V. J. yra labai prisirišusi prie mamos, nors ir mėgsta būti viena, tačiau jai svarbu žinoti, kad mama yra namuose ar bet kur netoliese. Dukrai supratus, kad ieškovės nėra šalia, jai prasideda agresijos proveržiai, neadekvatus elgesys, baimė, kiti negalavimai. Svarbu tai, kad vaikai, sergantys autizmu, vengia bet kokio fizinio kontakto su kitais žmonėmis. Kitų žmonių kontakto dukra vengia, o jiems prisilietus reaguoja neigiamai, įskaitant ir atsakovą. Atsakovas su dukra neturi artimo ryšio, dukra nelabai suvokia, kad atsakovas yra jos tėvas, su juo nenori bendrauti, todėl vaiko palikimas dviejų mėnesių laiko tarpui net ir numatant minimalų pereinamąjį laikotarpį, kuomet vaikas kas dvi savaites galės būti man atvežamas, turės neigiamos įtakos ir taip sunkiai vaiko sveikatai, būklei, jos raidos pasiekimams, emocinei bei dvasinei būsenai.
32. Pagal medicininius dokumentus nustatyta, kad dėl nepilnametei V. J. diagnozuotų sutrikimų ji turi nuolatos nepertraukiamai lankyti psichomatorikos, reabilitacinėse programose; fizioterapijos ir ergoterapijos užsiėmimuose, kituose specialistų užsiėmimuose taikant kognityvinius ir kitus raidos vystymo metodus. Vaiko lavinimo pratimai turi būti atliekami ir namuose, o visos gydytojų rekomendacijos turi būti įgyvendinamos sistemingai. Ieškovė kiekvieną dieną su dukra dirba siekiant bent kokio jos raidos progreso, socialinių įgūdžio gerinimo. Specialistai, įskaitant Lietuvos vaikų-jaunimo psichiatrą L. S., pažymėjo, kad darbas ir specialūs užsiėmimai su V. J. turi būti nuolatiniai ir nepertraukiami, nes priešingu atveju, vaikas po ilgesnių nei dvi savaitės pauzių iš naujo turi sugrįžti į ugdymo procesus, todėl jos vystymasis yra trikdomas, o daugelį dalykų mergaitė turės mokytis iš naujo.
Šalies argumentai
33. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad būtent ji daro neigiamą įtaką vaiko ir atsakovo bendravimui. Ieškovė nedaro jokio poveikio vaikui dėl bendravimo su tėvu, o būtent, skatina vaiką bendrauti su tėvu, pasirūpindavo, kad nustatytu laiku ji galėtų su atsakovu bendrauti per „Skype“. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tai, kad jos ir tėvo ryšys yra labai silpnas, V. net ir trumpam laikui sudėtinga likti be mamos, taigi teismo nustatytas dviejų mėnesių bendravimas vaikui itin žalingas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pasisakydama dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis apeliantė nurodo, kad teismas taip pat neįvertino sergančio vaiko ligos specifikos - vaikas negali būti verčiamas daryti tai, ko nenori, o bet kokie kategoriški nurodymai išprovokuoja neigiamą reakciją ir elgesį. L. S. 2017 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje nurodyta, kad tokius sutrikimus turinčio vaiko įpareigojimas du kartus per savaite po valandą laiko bendrauti su tėvu „Skype“ programa, neatitinka vaiko interesų. Psichiatras rekomendavo pokalbius elektroninėmis programomis sutrumpinti ne ilgesniam kaip 10-15 min. laikui. Teismas nepateikia jokių argumentų ar motyvų, kodėl priimdamas sprendimą nevertina šio esminio rašytinio argumento. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovo nevyksta jokio normalaus, kokybiško bendravimo ar dialogo. Iš vaizdo įrašų matyti, kad atsakovas po kelių bandymų prakalbinti vaiką pats nustoja kalbėti, tiesiog stebi nepilnametę V. J., vaikas dažniausiai užsiima kita veikla, kurios metu netgi nereaguoja i atsakovą. Palikta galioti bendravimo trukmė nuotolinio ryšio priemonės vaiko priimama neigiamai, kas sąlygoja jos sveikatos pablogėjimą, neigiamas emocijas (pyktį, liūdesį, agresiją), su kuriuo baigus pokalbį tenka susidurti ir gyventi ieškovės šeimai.
35. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, dėl kurių atmeta patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo bendravimo su vaiku Lietuvoje metu užtikrinti specialiąją pagalbą ir ugdymą sutrikimų turinčiam nepilnamečiam vaikui. Įgalinus atsakovą su nepilnamete dukra bendrauti Lietuvoje du mėnesius vasaros atostogų metu, teismas privalėjo nurodyti motyvus, kodėl paneigiant specialistų rekomendacijas nenustato įpareigojimo atsakovą užtikrinti specialistų pagalbos vaikui. Akivaizdu, kad specialistų pagalba sutrikimą turinčiam vaikui yra prioritetinis vaiko interesas, todėl teismas manydamas priešingai, t. y. kad pagalba nereikalinga, privalėjo tokį sprendimą motyvuoti. Teismas taip pat nepasisakė dėl motyvų, dėl kurių atmeta patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovo galimybės bendrauti su nepilnamete dukra V. J. jos gyvenamosios vietos adresu.
36. Nepilnametė dukra pagal Ispanijoje galiojančią švietimo sistemą turi kiek daugiau nei du mėnesius vasaros atostogų (birželio 20 d. mokslo metų pabaiga). Pagal tokią tvarką, vaikas iki pilnametystės visas vasaros atostogas praleis išimtinai tik su tėvu, o ne su ieškove ir kitais šeimos nariais.
37. Pagal skundžiamą sprendimą nėra aišku, kur atsakovas per pereinamąjį laikotarpį turėtų ieškovei pristatyti vaiką - Lietuvoje ar Ispanijoje. Šios aplinkybės sprendime nenurodomos. Jeigu teismas turėjo galvoje Lietuvą, sudaroma situacija, kad ieškovė yra taip pat įpareigojama visą vasarą praleisti Lietuvoje.
Šalies argumentai
38. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vaiko bendravimo Lietuvoje laiką reikėtų derinti pagal ieškovei darbdavio suteikiamas atostogas. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad nei pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, nei pagal Ispanijoje darbo santykius reguliuojančius įstatymus atostogų suminė trukmė per metus nesudaro dviejų pilnų mėnesių.
39. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai paliko galioti teismų sprendimų dalis, kuriomis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko kelionės išlaidas iš Ispanijos į Lietuvą bei atvirkščiai yra dengiamos išimtinai ieškovės lėšomis. Tai, kad taikos sutartimi šalys sutarė dėl kelionės išlaidų apmokėjimų tvarkos nereiškia, kad ši tvarka negali būti pakeista ateityje. Be to, nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė yra sutaupiusi 3 metų vaiko kelionės išlaidas. 2017 metais V. praleido pas tėvą Lietuvoje, 2018 metais ieškovė su vaiku birželio mėnesį buvo atvykusi į Lietuvą (vyko teismo procesas). Nepilnametė V. J. atsisakė vykti pas atsakovą E. J. savo valia. 2019 m. ieškovė su dukra į Lietuvą nebuvo atvykusios.
Atsiliepimas
40. Atsakovas E. J. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko sveikatos būklė yra pagrindas keisti anksčiau taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Tačiau atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad civ. byloje Nr. 2-709-522/2016 reikšdama panašų reikalavimą ieškovė taip pat įrodinėjo, kad vaikui yra diagnozuotas vaikiškas autizmas su plintančiu raidos sutrikimu, kad mergaitė turi nuolat dalyvauti reabilitacinėse programose; fizioterapijos ir ergoterapijos užsiėmimuose, siekiant atstatyti psichomotorinius vaiko įgūdžius. Taigi, tiek 2016 m. byloje, tiek ir šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėjo tas pačias vaiko sveikatos problemas ir jas pateikė kaip pagrindą bendravimo tvarkai keisti. Netgi didžioji dalis medicininių dokumentų, kuriais grindžiamas tiek pastarasis, tiek ir 2016 m. byloje nagrinėtas ieškovės ieškinys yra arba tie patys, arba parengti dar iki taikos sutarties sudarymo, t. y. ieškovei neabejotinai buvo žinomi prieš pasirašant taikos sutartį. Jokių naujų aplinkybių, o ypač tokių, kurios esmingai skirtųsi nuo tų, kurios egzistavo ir buvo vertinamos tiek pačios ieškovės, tiek ir teismo, tvirtinusio taikos sutartį dar 2016 m. byloje, neatsirado.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliantė vaiko sveikatos būklę nuo pat pradžių, kuomet neteisėtai išvežė vaiką į Ispaniją ir atsakovas buvo priverstas savo ir vaiko teisę bendrauti įgyvendinti teismo keliu, pateikdavo kaip besąlyginį ir savitikslį pagrindą riboti vaiko ir tėvo teisę matysis, bendrauti, dalyvauti vienas kito gyvenime, pamiršdama, jog vaiko sveikatos būklė gali būti pagrindas riboti minėtas vaiko ir tėvo teises tik tuo atveju, jei dėl tos sveikatos būklės vaiko bendravimas su tėvu darytų žalą vaikui ir jo interesams. Teismas nagrinėjamoje byloje įvertino vaiko sveikatos būklę, pagrįstai konstatuodamas, jog vaikui konstatuoti raidos sutrikimai nėra pagrindas riboti bendravimą su tėvu, priešingai - bendravimo su tėvu apribojimas neigiamai veikia tėvo ir dukros tarpusavio santykių kūrimą (Ekspertizės akto 3-4 išvada). Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko ir tėvo bendravimas nepertraukiamai du mėnesius sukeltų vaikui neigiamas pasekmes. Ekspertės nurodė, kad vaikas nori bendrauti su tėvu ir kad bendravimas tokiam vaikui (turinčiam aptartus sutrikimus) su tėvu yra būtinas bei kad dviejų mėnesių trukmė nėra per didelė. Tai, kad bendravimo trukmė vaiko sveikatai neturi reikšmės, teismo posėdžio metu patvirtino ir byloje apklaustas psichologas L. S..
43. Nurodo, kad Ispanijos medicinos įstaigų dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie dėl juose konstatuojamos vaiko sveikatos būklės leistų/rekomenduotų riboti jo bendravimo su tėvu laiką ar keisti nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo esminės aplinkybės - kad kuri nors iš šių jos plačiai cituojamų vaiko būklių ar poreikių trukdytų jai bendrauti pagal nustatytą bendravimą tvarką su tėvu ar būtų pagrindas keisti nustatytą tvarką.
44. Nurodo, kad teismas įvertino tikrąją vaiko valią bei jo poreikius, o ne ieškovės poveikio pasėkoje vaiko išoriškai demonstruojamą neigiamą nusistatymą tėvo atžvilgiu. Kaip pagrįstai konstatuota eksperčių, tai yra ne paties vaiko, bet motinos neigiamos nuostatos, kurias mergaitė tiesiog perteikia, siekdama įtikti.
45. Nepagrįsti apeliantės argumentai apie tai, kad vaikui po paskutinio vasaros pabuvimo pas tėvą 2017 metais kilo įvairių neigiamų pasekmių (jos ir tėvo ryšys visiškai pašlijo ar net, ieškovės nuomone, nutrūko). Byloje esantys duomenys, įskaitant ir vaiko teisių specialistų išvadas, teismui pateiktas nuotraukas bei vaizdo įrašai, daryti tuo metu, įrodo, kad jokių problemų vaikui nekilo.
46. Neįrodytas ir apeliantės teiginys apie tai, jog po dviejų mėnesių buvimo pas atsakovą vaikas praranda kokius nors įgūdžius (tiek psichologinius, tiek ir mokyklinio ugdymo), įgytus per metus Ispanijoje. Ispanijos specialistų išvadose nurodyta, kad mergaitės labai gera atmintis (2017 m. vasario 17 d. konsultacijos medicininė ataskaita) ir kad labai gera regimoji atmintis (2017 m. spalio 13 d. konsultacijos medicininė ataskaita).
47. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku telekomunikacijos priemonėmis atsakovas nurodo, kad bendravimas gali pasireikšti ne tik nuolatiniu ir ištisu kalbėjimu, kaip bando pateikti ieškovė, tačiau ir žaidimu su vaiku, ar tiesiog buvimu kartu. Kadangi atsakovas neturi galimybės dažnai būti su vaiku betarpiškai dėl gyvenimo kitoje šalyje, tai bendravimas du kartus per savaitę per telekomunikacijos įrenginius bent iš dalies atstoja vaiko ir tėvo betarpišką bendravimą. Tai, jog tokio bendravimo metu vaikas ne ištisai kalba su tėvu, o tiesiog žaidžia ar užsiima kitais mergaitės poreikius tenkinančiais dalykais (pvz., žaidžia su išmaniuoju įrenginiu, vaikšto po kambarį, ar pan.), nereiškia, jog tai nėra bendravimas su vaiku ar jo vertimas bendrauti su tėvu. Apsunkintas bendravimas su vaiku nuo 2018 metų buvo sąlygotas būtent pačios ieškovės neigiamų nuostatų perteikimo vaikui ir jo neigiamu nustatymu.
Atsiliepimas
48. Atsakovas nesutinka su argumentais, jog teismas neišsprendė visų ieškovės reikalavimų. Nebūtina teismo sprendimais įpareigoti šalių laikytis teisės aktų reikalavimų bei paisyti vaiko poreikių ir interesų. Kaip minėta anksčiau, atsakovas yra pasirengęs atsižvelgti į visus vaiko poreikius ir siekti bei sudaryti jam kuo geriausias sąlygas.
49. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas, nesutrumpindamas atsakovo bendravimo su vaiku laiko vasaromis, sukūrė neproporcingą ir nelygiavertę bendravimo tvarką tarp tėvų. Visų pirma, tokios trukmės tėvo bendravimo su vaiku ji nelaikė neproporcinga ir nelygiaverte tuomet, kai pasirašinėjo taikos sutartį su atsakovu. Antra vertus, ieškovė, pateikdama faktą, kad vasaros atostogų metu vaikas bus su tėvu Lietuvoje beveik visas vaiko vasaros atostogas, kaip, neva, neproporcingai iškreipiantį tėvų lygybę, ieškovė pamiršta, kad visus likusius dešimt mėnesių (įskaitant ir visas kitas vaiko atostogas, pvz., kalėdines) vaikas bus būtent su motina. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais apie tai, jog teismas turėjo koreguoti bendravimo tvarką taip, kad nustatant atsakovo bendravimo su vaiku vasaromis laiką, būtų atsižvelgiama į ieškovės atostogas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
50. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
51. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
52. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1534-527/2014, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-482/2014, nustatyta atsakovo E. J. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra V. J..
53. 2017 m. vasario 17 d. Virgen de la Victoria universitetinės ligoninės konsultacijos medicininėje ataskaitoje (1 t., b. l. 35–39) nurodyta, kad mergaitės tėvas gyvena Lietuvoje, mergaitė bendrauja su juo telefonu du kartus per savaitę. Apžiūros metu nustatyta, kad mergaitė turi didelių kalbinės raiškos problemų, atsako daugiausiai keletu žodžių, kuria labai trumpus sakinius, žodynas ribotas. Kartais nėra aiškiai suprantama, ką ji nori pasakyti. Vizualinį kontaktą palaiko retai, tik kai su ja kalbama. Labai gera atmintis. Kai ji supyksta, naudoja katės gestus ir garsus. Yra paklusni, paklūsta motinos nurodymams. Su bendraamžiais nepalaiko gerų santykių. Savarankiškai nepasirūpina asmens higiena ir neapsirengia, pavalgo savarankiškai. Įvertinus pagrindines gyvenimo veiklas nustatyta, kad apsirengti mergaitei reikia padėti, prižiūrėti tvarkant higieną ir švarą, nenori šukuotis. Dalyvaujant žaidimuose būtina priežiūra. Tyrinėja objektus ir suteikia funkcinę paskirtį daiktams, tačiau kyla sunkumų socialiniuose žaidimuose, sunku planuoti ir organizuoti žaidimą. Įvertinus komunikavimo ir bendravimo gebėjimus nustatyta, kad užmezga ir palaiko akių kontaktą, priima fizinį kontaktą ir rodo norą užmegzti ryšį. Kalba su noru bendrauti. Mergaitės specifinis intonavimas, galimai tai susiję su gimtąja (lietuvių) kalba, kadangi taria kai kuriuos šios kalbos žodžius. Atpažįsta pagrindines emocijas ir kai kurias sudėtingas emocijas susieja su socialinėmis emocijomis. Klinikinė diagnozė – mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas ir įvairiapusiai raidos sutrikimai.
54. 2017 m. spalio 13 d. Virgen de la Victoria ligoninės vaikų-jaunimo psichinės sveikatos skyriaus konsultacinėje medicininėje pažymoje (1 t., b. l. 43–46) pažymėta, kad mergaitės tėvas gyvena Lietuvoje, su juo mergaitė telefonu bendrauja 2 valandas 2 kartus per savaitę, vasarą leidžia laiką kartu su tėvu Lietuvoje. Tyrimų metu nustatyta, kad mergaitei sunku save išreikšti, vartoja tik bazines frazes, labai ribota kalba, kartais nesupranta, ką ji nori pasakyti. Kalbėdama vos išlaiko akių kontaktą. Labai gera regimoji atmintis. Yra sunkumų suprantant. Nustatytos stambiosios ir smulkiosios psichomotorikos problemos. Mergaitė paklusni, klauso mamos nurodymų, su bendraamžiais nedraugauja. Nesugeba pati susitvarkyti ir apsirengti, valgo savarankiškai. Miega gerai. Turi sunkumų su socialiniu bendravimu, sudėtinga planuoti ir suorganizuoti žaidimą. Pokalbis mezgamas bendravimo tikslu. Kai kuriuos garsus jai sunku ištarti, keista intonacija. Pažymoje nurodyta, kad kiekvieną vasarą mergaitė dviem mėnesiams išvyksta pas tėvą, tuo metu su mama nebendrauja. Atrodo, kad grįžusiai mergaitei sunku užmigti. Ji būdavo labai sudirgusi, daug verkdavo. Elgesys regresavo. Praėjus kažkiek laiko, padėtis stabilizavosi. Paskutinę vasarą su mama dažnai kalbėdavo telefonu, kas jai padėjo šiek tiek geriau jaustis. Tačiau grįžusi iš Lietuvos mergaitė atsisako kalbėti su tėvu „Skype“.
55. 2017 m. rugpjūčio 29 d. vaikų-paauglių psichiatro L. S. išvadoje (1 t., b. l. 47–48) nurodyta, kad mergaitė mamos prašymu lankėsi konsultacijai. Esminiai išvadoje pateikiami akcentai yra tokie, kad broliui kuriam laikui pasitraukus nuo mergaitės, ji neišsigąsta, bendrauja. Labai trumpai pasako, kad buvo pas tėtį, ten žaidė, tiksliai ką veikė pas tėtį ir kuo ji užsiiminėjo, nepaaiškina. Kabinete su mergaite bendrauti yra paprasta, labai lengvai vykdo paprastas užduotis, bet jai sunku suvokti lietuvišką tekstą. Bendraudama mergaitė į šypseną neatsako šypsena. Ilgai negali koncentruoti dėmesio į vieną pokalbį ir veiksmą. Staigus užduoties pakeitimas ar veiklos pakeitimas mergaitei nepriimtinas ir reikia papildomai paaiškinti. Suformuluotos tokios psichiatro išvados ir rekomendacijos: patvirtinta autizmo diagnozė. Teismo įpareigojimas du kartus per savaitę kalbėtis su tėvu Skype programa visiškai neatitinka mergaitės interesų, neatsižvelgta į jos sutrikimą ir tenkina tik suaugusių ambicijas palaikyti pokalbį. Rekomenduojama kuo skubiau peržiūrėti sprendimą ir užtikrinti jai bendravimo komfortą. Skype ar kitos elektroninės programos vaikui bendrauti tinka ne ilgiau kaip 10-15 min. Tokio laiko užtenka, kad V. būtų atgamintas prisiminimas apie buvusius asmenis, tačiau tolesnis reikalavimas tęsti pokalbį būtų labiau panašus į vaiko psichologinį prievartavimą ir smurtavimą prieš ją. Turi būti draudžiama vaikui primesti suaugusių asmenų poreikius ir norus, net jei tai susiję su tėvystės reikalavimais. Pasisakydamas dėl mergaitės kelionių į Lietuvą trukmės psichiatras nurodė, kad didelės pauzės tarp skirtingų aplinkų V. gali sudaryti atminties spragas. Daugeliui jos išmoktų dalykų yra reikalinga nuolatinė atminties stimuliacija, todėl jai gali būti sunku po ilgesnių nei dvi savaites trunkančių pauzių iš naujo sugrįžti į ugdymo procesus, daugiau reikės laiko jos įgytų įgūdžių ir kalbos atstatymui.
56. 2018 m. sausio 5 d. Vaikų ir jaunimo integracijos centro „SIDI komandos“ ataskaitoje (3 t., b. l. 40–46) nurodyta, kad mergaitė adekvačiai atsako į klausimus, nelinkusi dalintis savo interesais. Jai sunku įgyti pasitikėjimą, geriau atsiskleidžia su mažiau žmonių. Nemoka adekvačiai reikšti savo emocijų, retai atsisako daryti, ko nenori. Interesai riboti, išranki maistui. Labai prisirišusi prie savo mamos, su kuria jaučiasi geriausiai. Jeigu mamos nėra, ji nenori išeiti iš namų ir linkusi likti savo kambaryje. Jeigu mama išeina, ji būna prie lango, laukdama, kol mama grįš. Mergaitei reikia pagalbos, kad suprastų, kad reikia praustis, reikia pagalbos apsirengiant. Jai daro įtaką rutinos pasikeitimai, sunku priprasti prie dalykų, kurių tam tikrą laiką jau buvo nedariusi. Sunkumai, su kuriais susiduria V., yra tie, kad jai reikia specialios ir individualizuotos pagalbos visose vystymo srityse, reikalinga ne mokykloje teikiama pagalba. Jos tėvai turi aktyviai dalyvauti visose šiose veiklose, o visi specialistai turi bendradarbiauti.
57. 2018 m. liepos 10 d. SIDI vaikų ir jaunimo integracijos centro informacijoje (3 t., b. l. 155–156) nurodyta, kad V. motina per advokatų kontorą paprašė mergaitei užduoti klausimus. Į klausimą, ar V. išreiškia norą bendrauti su savo tėvu per Skype ir ar nori atvykti pas jį į Lietuvą atostogoms, mergaitė atsakė, jog jai su juo nepatinka kalbėti, nes jis blogas, nenori su juo niekada kalbėtis, niekada nenori jo matyti. Į klausimą, kodėl mergaitė nenori su juo matytis, mergaitė atsakė, jog nenori, nes jis blogiausias visame pasaulyje. Nurodė, kad su ja blogai nesielgia, bet blogai elgiasi su mama, nes nori likti su ja, todėl visą kaltę verčia mamai. Į klausimą, kokia turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka ir kaip abu tėvai gali prisidėti prie šių santykių kūrimo ir palaikymo, centras atsakė, kad V. turi teisę turėti ir palaikyti geriausius santykius su tėvu. Reikia stengtis, kad ji su juo dalintųsi savo išgyvenimais, tuo, ką išmoksta, svarbu, kad mergaitė tokiose situacijose nesijaustų blogai. Nurodyta, kad tėvas galėtų pasiūlyti užsiimti smagia veikla, pasistengti, kad susitikimuose dalyvautų daugiau šeimos narių, arba išvykti toliau nuo namų į kelionę ar atostogų, arba jis gali ją aplankyti (duomenys neskelbtini). Rekomenduojama atostogų su tėvu trukmę ilginti palaipsniui. Iš pradžių mama turėtų likti Lietuvoje, o paskui savaičių skaičius didėtų. Mama galėtų skatinti V. būti su tėvu, įtikinti ją, kad ji smagiai praleis laiką, susitiks su kitais šeimos nariais, kad tėtis jai geras. Būtina gerbti V. ir prisitaikyti prie jos terminų, reikia leisti gerus santykius su tėvu užmegzti po truputį.
58. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 8 d. išvadoje (2 t., b. l. 125–126) nurodyta, kad civilinėje byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad šiuo metu galiojanti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja vaiko interesams, vaiko sveikatai, traumuoja vaiką ir gali vaiko sveikatai padaryti neatitaisomos žalos. Vis tik, komentuodamas ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, Skyrius nurodo, jog kelionės atstumas nuo ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų yra per didelis, vežiojimas tik dar labiau vaikui pakenktų. Specialistė ne kartą lankėsi pas atsakovą įvertinti, kaip jaučiasi nepilnametė dukra. Ji visuomet buvo drąsi, linksma, bendraujanti. Paklausus, ar jai patinka būti pas tėvą, mergaitė linktelėdavo ir sakydavo, kad taip. Darbuotojai būnant, mergaitei paskambino motina, mergaitė su ja taip pat nenoriai bendravo, atsakydavo tik teigiamai arba neigiamai, be jokių emocijų. Skyriaus vertinimu, nepertraukiamas laikas su atsakovu turėtų būti 2 savaitės, atsakovo gyvenamojoje vietoje. Nurodo, jog atsakovas turėtų palaikyti 10-15 min. bendravimą su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis, bei palaiko psichiatro L. S. poziciją šiuo klausimu.
59. 2019 m. sausio 29 d. SIDI komandos pateiktoje informacijoje (3 t., b. l. 168) nurodyta, kad ji jau gali pati nusiprausti po dušu, dirbama su apsirengimo ir pasiruošimo mokyklai klausimais. Mergaitei reikia specialios ir individualizuotos pagalbos visose vystymosi srityse, reikalinga ne mokykloje teikiama pagalba, tėvai turi aktyviai dalyvauti visose šiose veiklose, tam specialistai taip pat turi bendradarbiauti.
60. 2019 m. kovo 20 d. Maruja Malio priešmokyklinio ir pradinio mokymo centro Alhaurin de la Torre (Malaga) pažymoje (3 t., b. l. 174–175) nurodyta, kad mergaitė rodo norą bendrauti su pažįstamais suaugusiais ir vienmečiais, o su nepažįstamais linkusi nebendrauti. Pasakoja kokį nors patirtą įvykį arba atsitikimą tik pažįstamiems suaugusiems ir bendraamžiams. Pasisakant apie mergaitės socialinius ryšius nurodyta, kad šioje srityje yra daug sunkumų.
61. 2019 m. kovo 27 – liepos 15 d. ekspertizės akte (4 t., b. l. 2–41) esminiai tyrimo aspektai, be kita ko, susiję su jos bendravimu ir požiūriu į tėvą, nurodyti, jog buvo atlikta psichikos būsenos ir pateiktas psichologinis įvertinimas (psichiatrinis ir psichologinis tyrimas atliktas vienu metu, dalyvaujant abiem ekspertėms; naudoti metodai - klinikinis stebėjimas ir vertinimas, pusiau struktūrizuotas interviu, gautos bylos medžiagos ir medicinines dokumentacijos analize). Pakvietus V. į kabinetą, ji lengvai atsiskiria nuo ją palydėjusių asmenų. Pradžioje stebimas nerimas, įtampa, nedrąsumas, kurie palaipsniui apsipratus mažėja. Atradus bendravimo būdą, o taip pat mergaitei apsipratus svetimoje aplinkoje, kontaktas su mergaite yra pilnavertis, poreikis bendrauti per vertėją išnyksta, ji noriai bendrauja su ekspertėmis. Tik kalbant apie tėvą staigiai kyla jos susierzinimas, pyktis. Paklausus, ar jos tėtis (atsakovas) yra jos šeima, demonstratyviai pyktelėjusi, sako „gerai“ ir jį nupiešia, emociją paaiškina tuo, kad jo piešti nenori. Paklausus, ar ji pyksta ant tėčio, ar kas nors kitas ant jo pyksta, sako „nežinau“. Pasiteiravus, ar jis ką nors daro blogo, išreiškia nepasitenkinimą dėl tėčio daromų jos nuotraukų. Piešimo būdu mergaitė paaiškina, kad tėtis ją myli daug, o ji jį-mažiau. Pasakodama gyvenimo istoriją mergaitė nurodo, kad tėtis gėrė, dėl to jos su mama išvyko. Nurodo, kad 2 mėnesius gyventi su tėčiu ji nenori, kai šis nori jai paskambinti, ji kalbėti nenori, o nori eiti su mama. Norėtų, kad tėtis jai mažiau skambintų. Pasinaudodama emocijų paveikslėliais V. nurodo, kad jaučiasi liūdna ir pikta kalbėdama apie tėvą. Nurodo, kad nenori jo dovanų. Nurodo, kad būti su tėčiu 2 mėnesius yra labai daug.
Informavus mergaitę, kad ji žais su tėčiu (vėliau su mama), ramiai pasako: „ne, nenoriu“, tačiau aktyviai nesipriešina. Tiriamosios kūno kalba rodo ne pyktį, o nerimą. Atėjus į žaidimų kambarį, V. paklausus, ar jau galima kviesti tėtį, susiraukusi tai neigia. Prieštaravimas greičiau demonstratyvaus pobūdžio, susiraukia, tačiau sako „gerai“. Tėvui įėjus į kabinetą, V. nusisukusi žaidžia, neatsisuka. V. nenoriai, bet pasiūlymą piešti priima. Neprieštarauja, kad šalia atsisėstų tėtis. Mergaitė tėčio kalbinama atsako, kad nenori jo dovanų, pirkinių, nori, kad jis leistų jai būti laimingai, atsakinėja, kad nenori niekada atvažiuoti. Neprisileidžia tėčio, kai šis nori jai sutvarkyti plaukus. Vėliau abu įsitraukę žaidžia stalo žaidimą, mergaitė juokiasi, kai tėtis pralaimi. Mergaitė žodžiais tvirtina nenorinti bendrauti, tačiau neverbalika rodo priešingą informaciją – jam nusišypso, ramiai reaguoja ir neprieštarauja jų fiziniam artumui. Atsakydama į tėvo žodžius, kad jis ją myli, nurodo, kad ji tą žino ir sako, kad jį mylės, kai jis jai leis būti laimingai, o laiminga yra kai būna su mama. Žaidimo metu V. juokauja, pokštauja, nesilaiko arba sau naudingai pakreipia žaidimo taisykles.
Apibendrinant mergaitės įvertinimą nustatyta, kad, jeigu reiškia pyktį, jis susijęs su tėvo figūra ir yra reiškiamas demonstratyviai, šis reiškiamas jausmas neatitinka situacijos. Nors demonstruoja pyktį, tačiau kartas nuo karto nesulaiko šypsenos kalbėdama apie tėvą. V. argumentai, t. y. tai, kaip ji aiškina pykčio tėvui priežastis ar kad jis esąs „blogas“, neturi nieko bendra su jai natūraliai kylančiais poreikiais ir norais: įvardina, kad jis daro jos nuotraukas, kažkur jas deda, esą ji to jam neleidžianti (nors byloje esančios nuotraukos rodo, kad V. noriai pozuoja, šypsosi). Tėtis elgėsi blogai, kai ji buvo dar negimusi; vis akcentuoja, kad ji nori būti su mama, kad su tėčiu matytis du mėnesius nenori, nes jis darė nuotraukas be jos žinios; kad jis gėrė ir kad jis skambina, nors ji nenori kalbėti su juo, kad kartais paskambina, kai ji būna su drauge; gauti dovanų iš tėvo taip pat nenorinti, kaip ir to, kad jis atvažiuotų pas ją, mergaites sąlyga - norėtų bendrauti su tėčiu, jei jis leistų jai būti laimingai su mama. Taigi visa tai neatitinka mergaitės poreikių ir norų, nėra tam objektyvaus pagrindimo, t. y. objektyvių priežasčių, dėl ko V. būtų galėjusi būti įskaudinta tėvo. Itin reikšminga yra tai, kad mergaitė žino, dėl ko jos mama nemyli jos tėčio - kai ji buvo dar mamos pilvelyje. Toks V. elgesys tėvo atžvilgiu rodo, kad natūralius mergaitės raidoje procesus V. natūraliai perima iš mamos: elgseną, nuostatas, nuomones, jausmų reiškimo būdus. Duomenų, kad mergaitė žinotų apie tėvo nuostatas motinos atžvilgiu, negauta. Natūraliai ji lengviau gali matyti, girdėti ar stebėti neigiamas motinos nuostatas tėvo atžvilgiu, kadangi jos kartu gyvena. Yra pakankamų duomenų apie tai, kad motina veikia dukros nuomonę apie tėvą netiesioginiu būdu: V. žino apie tėvo elgesį dar prieš jai gimstant, jai gimus, kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje, ir tai yra mergaitės pagrindinis argumentas, grindžiant savo atsisakymą susitikti su tėvu, gauti iš jo dovanų ir kt. Motina savo neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu dukrai demonstruoja ir tokiu būdu, kai tėvui paskambinus (Skype programa), mama ignoruoja tėvą. Mergaitė mato, kaip elgiasi jos pagrindinis prieraišumo asmuo, ir tą elgesį atkartoja. Tėvų įsisenėję tarpusavio konfliktai taip pat patvirtina, kad V. negali pagrįsti savo išsakomų neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu, remdamasi tiesiogine santykių su tėvu patirtimi. Analizuojant V. elgesį ir jos santykius su tėvu, yra žinoma tai, kad: užfiksuota, kad tėvo ir dukros santykiai artimi ir draugiški (2012-08-27); 2018 m. informacija, kad mergaitė jau dvi vasaras yra praleidusi atostogas su tėvu, mergaitė visuomet buvo drąsi, linksma, bendraujanti, paklausus, ar jai patinka būti pas tėtį, galva ir sakydavo „taip“. Iš V. su tėvu pokalbių įrašų vaizdo medžiagos yra matoma, kad 2015-2016 metais jos bendravimas su tėvu yra artimas, ji aktyviai siekia tėvo dėmesio žaisdama žaislais, ji elgiasi laisvai, žaismingai, ji supranta, ką jai sako tėtis, išdykauja, bendrauja, žiuri į tėvą, šypsosi, emocijos gyvos, šiltos. Situacija keičiasi nuo 2017 m. lapkričio 23 d. įrašo, kai pradeda atkreipti dėmesį į tai, kad tėtis ją filmuoja, kas nėra natūralu V. amžiaus vaikams. Nuo 2018 metų stebimas motinos netiesioginis dalyvavimas šio pokalbiu metu (dažnai būna netoliese, galima girdėti jos balsą kambaryje arba galima numanyti, kai V. žvilgčioja į asmenį, kuris nematomas vaizdo medžiagoje), dviem atvejais tėvo ir dukros bendravimo metu dalyvauja ir V. pussesere, palaipsniui V. pradeda demonstruoti nenorą bendrauti su tėvu. Tai, kad jos pyktis yra demonstratyvus, rodo, kad mergaitė kartais nesusilaiko, ir tėvui nusišypso, o šypseną stengiasi nuslėpti. Ekspertizės metu taip pat stebėta išliekanti priešprieša to, ką mergaitė sako apie tėvą ir kaip elgiasi su juo ar būdama jo draugijoje. V. išsako jaučianti pyktį tėvui, tačiau bendravimui (žaidimui) su juo aktyviau nesipriešina. Nors sako tėčiui, kad nieko iš jo nenori, kad ji nori buti laiminga su mama, tačiau būdama su juo šypsosi, palaiko akių kontaktą, t. y. emociškai abu įsitraukia į žaidimą, bendrauja, nesibaimina fizinio artumo. Visa tai apibendrinus, duomenų, kad tėvo - dukros santykis būtų nutrūkęs, negauta.
Apibendrinant ekspertizės išvadas nurodoma, kad vaikas dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės bei suformuluoti ir pagrįsti savo norų dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Mergaitė išreiškia nenorą bendrauti su tėvu dėl jai daromo tiesioginio ir/ar netiesioginio poveikio - atsiskleidžia išmoktų neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu gausa; šios nuostatos grindžiamos nevaikiškais, amžiui ir vaiko poreikiams neatitinkančiais argumentais, tačiau jos atitinka motinos·neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Tiriamosios nuomonė neatitinka jos poreikių ir norų, tame tarpe ir bazinio - turėti ir mylėti, o taip pat būti mylimai abiejų tėvų. Šią išvadą sustiprina duomenys apie mergaitės ir tėvo santykio, bendravimo ypatumus - jos kūno kalba rodo emocinį tėvo priėmimą, gebėjimą atsipalaiduoti jo draugijoje. Tokiu būdu daroma išvada, kad dukros-tėvo bendravimo ribojimas neigiamai veikia jų abiejų tarpusavio unikalaus santykio kūrimą ir palaikymą. V. J. konstatuojami sutrikimai (kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas F81.3) nėra pagrindas riboti jos bendravimą su tėvu E. J., tačiau reikalinga vadovautis teikiamomis specialistų rekomendacijomis dėl V. J. kasdienių poreikių ir gerbuvio užtikrinimo, viešint tėvo namuose. Bendravimo tvarkos nustatymas, jeigu vadovaujamasi konkrečiomis specialistų rekomendacijomis, neturi įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) V. J. psichikos sveikatai.
Atsakyti į klausimą, ar V. J. nori bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis ir atvykti pas jį dviem mėnesiams vasarą, nėra galimybės nustatyti, nes V. J. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Šiuo metu turimų duomenų analizė rodo, kad V. J. išreiškia nenorą bendrauti su tėvu dėl jai daromo tiesioginio ar netiesioginio poveikio - atsiskleidžia išmoktų neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu gausa; šios nuostatos grindžiamos nevaikiškais, amžiui ir vaiko poreikiams neatitinkančiais argumentais. V. J. nuostatos atitinka motinos neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu.
62. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. išvadoje (4 t., b. l. 62–65) nurodyta, kad skyriui nėra žinomi duomenys, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra. Todėl, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, taip patį į gydytojų rekomendacijas, turi būti nustatyta kiek įmanoma maksimali atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka, atitinkanti vaiko interesus, nepažeidžianti normalaus vaiko dienos režimo ir tuo pačiu užtikrinanti vaiko stabilumą.
63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui.
64. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai - jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms i bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.).
Dėl bendravimo atostogų metu ir atostogų trukmės
65. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vaiko su atsakovu bendravimo atostogų metu ir tokio bendravimo trukmės, padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog vaiko ir tėvo bendravimas nepertraukiamai du mėnesius sukeltų vaikui neigiamas pasekmes. Ekspertės nurodė, kad vaikas nori bendrauti su tėvu ir kad bendravimas tokiam vaikui (turinčiam aptartus sutrikimus) su tėvu yra būtinas bei kad dviejų mėnesių trukmė nėra per didelė, tą patį patvirtino ir L. S.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje patvirtina, jog šalių dukrai būnant pas atsakovą jai pas tėvą patinka, ji buvo linksma, bendraujant. Teismas taip pat konstatavo, kad dviejų mėnesių vasaros atostogų metu vaiko buvimas su tėvu geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesus, tačiau pažymėjo, kad vaiko ryšiai su tėvu nėra labai artimi ir jis tvirtai prisirišęs prie motinos, taigi tikslinga pakeisti bendravimo tvarką ir numatyti, kad atostogų metu vaikui būnant pas tėvą, kas dvi savaitės dviem dienom tėvas nuveža vaiką pas mamą, o mama po dviejų dienų vaiką atveža tėvui.
66. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vaiko sveikatos būklę, išimtinai rėmėsi ekspertizės aktu eliminuodamas kitus medicininius dokumentus, todėl darys įtaką vaiko sveikatos būklei jai bendraujant su tėvu, vaikui reikalingas nuolatinis gydymas, be to, pati mergaitė išreiškė nenorą 2 mėnesius būti pas tėvą. Po ilgalaikio pabuvimo su tėvu mergaitė jaučiasi sudirgusi, tenka ilgai taikytis prie įprasto mergaitei ritmo.
67. Visų pirma pažymėtina, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016 buvo tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, kuria, be kita ko, buvo aptarta bendravimo su vaiku tvarka, t. y. šalims pačioms taikiai išsprendus kilusį ginčą. Taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. CK 3.175 straipsnyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, jog privalo būti nustatytos esminės pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti teismo patvirtintas taikos sutarties nuostatas, šiuo atveju aplinkybės dėl vaiko sveikatos būklės, trukdančios bendrauti su tėvu (atsakovu) tokia tvarka, kokia sutarta Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinta taikos sutartimi.
68. Įvertinus Širvintų rajono apylinkės teismui ieškovės teiktą ieškinį (2 t., b. l. 152–156) matyti, kad ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, jog dar 2015 m. V. J. konstatuota reta liga – vaikiškas autizmas su plintančiu raidos sutrikimu, tą patvirtino Andalūzijos sveikatos tarnybos Sveikatos ir socialinių politikų tarnybos pažyma ir neuropsichologinio vertinimo pažyma. Buvo nurodoma, kad sergant šia liga asmenys labai prisirišę prie vieno žmogaus ir gyvenamosios aplinkos. Ieškinys buvo grindžiamas dukros ir mamos ryšiu, dėstomi nesutikimai su dukros bei tėvo bendravimo „Skype“ programa. Buvo nurodyta, kad dukra turi nuolat dalyvauti reabilitacijos programose, fizioterapijos ir ergoterapijos užsiėmimuose, siekiant atstatyti vaiko įgūdžius. Šiame ieškinyje, teiktame pirmajai instancijai, ieškovė savo argumentus, be visų kitų įrodymų (žr. nutarties 53-60 punktus), grindė ir Quiron ligoninės Neuropsichologijos tarnybos specialistų 2016 m. sausio 7 d. ataskaita, kurioje nurodyta, kad dukrai reikia stiprinti kalbinį supratimą, kadangi pasiektas viduinis-žemas lygis, konstatuotas dukros dėmesio, motorikos (psichomotorinės), vizualinio suvokimo, artikuliacijos, erdvinės struktūros problemos, dukros riboti socialiniai įgūdžiai, neįprastas elgesys, taigi, tokie duomenys egzistavo dar prieš 2016 m. rugpjūčio 1 d. tvirtinant taikos sutartį. Apibendrintus išdėstytus duomenis, darytina išvada, kad V. J. sveikatos būklė nėra iš esmės pasikeitusi (pablogėjusi) nuo to momento, kuomet Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo tarp šalių patvirtinta taikos sutartis abiems šalims priimtinomis sąlygomis, ieškovei ši dukros būklė tvirtinant sutartį neabejotinai buvo žinoma. Šioje byloje teiktame ieškinyje ieškovė taip pat nenurodė naujų esminių argumentų bei pasikeitusių aplinkybių, dėl ko turėtų būti iš esmės keičiama visa bendravimo tėvo su vaiku tvarka, nors ir pažymėjo, kad ši diagnozė buvo nustatyta 2017 m. vasario mėnesį, tačiau, kaip nurodyta, iš esmės ši aplinkybė žinoma dar nuo 2015 m.
69. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Svarus bei įtikinantis argumentas tokiam ribojimui taikyti yra nepilnamečio vaiko sveikatos būklė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
70. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dukros sveikatos būklę, išimtinai rėmęsis prieštaringu ekspertizės aktu. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko vadovavosi ekspertizės aktu bei eksperčių paaiškinimais, Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, bei konstatavo, kad V. J. sutrikimai nėra pagrindas riboti bendravimą su tėvu, o bendravimo su tėvu apribojimas neigiamai lemia tėvo ir dukros tarpusavio santykių kūrimą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog vaiko ir tėvo bendravimas nepertraukiamai du mėnesius sukeltų vaikui neigiamas pasekmes, teismas taip pat rėmėsi L. S. paaiškinimais, jog bendravimo trukmė vaiko sveikatai įtakos neturi, taip pat rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kurioje nurodyta, jog šalių dukrai būnant pas atsakovą tarnybos darbuotojai lankėsi atsakovo namuose ir bendravo su V. J. bei nustatė, kad jai pas tėvą patinka, ji buvo linksma, bendraujanti. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad teismas suabsoliutinio ekspertinę išvadą kaip įrodymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateiktų rašytinių medicininių įrodymų visuma taip pat nepatvirtina, jog 2 mėnesių bendravimo dukros su tėvu laikas neigiamai atsilieptų vaiko sveikatos būklei. Atkreiptinas dėmesys, pavyzdžiui, į 2017 m. vasario 17 d. Virgen de la Victoria universitetinės ligoninės konsultacijos medicininę ataskaitą, 2017 m. spalio 13 d. Virgen de la Victoria ligoninės vaikų-jaunimo psichinės sveikatos skyriaus konsultacinę medicininę pažymą, kuriose nurodyta, jog mergaitės tėvas gyvena Lietuvoje, mergaitė bendrauja su juo telefonu du kartus per savaitę po dvi valandas; vasarą leidžia laiką kartu su tėvu Lietuvoje. Tačiau net ir turint tokius duomenis medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad toks 2 mėnesių bendravimas su tėvu Lietuvoje kaip nors neigiamai veiktų mergaitės sveikatą, tokių duomenų nenurodyta ir kituose byloje esančiuose įrodymuose, todėl apeliantės išsakomi teiginiai apie tai, jog teismas neatsižvelgė į mergaitės sveikatos būklę, nėra pagrįsti, be to, tokie duomenys nepatvirtina, jog turėtų būti nustatyta tik minimali dukros bendravimo su tėvu tvarka. Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad mergaitės ypatinga sveikatos būklė, išsamiai aptarta šios nutarties 53-61 punktuose, sudaro išimtinį poreikį užtikrinti jai nuolatinę medicininę priežiūrą, procedūras bei konsultacijas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nepaneigia to, kad atsakovas, vykdydamas tėvo pareigas, neužtikrintų tokių būtinų procedūrų savo buvimo su dukra laikotarpiu, dėl ko toks buvimas turėtų būti ribojamas. Apeliaciniame skunde ypatingai argumentuojama tuo, jog mergaitė yra prisirišusi prie motinos, sudėtinga nuo jos atsitraukti, dėl to mergaitė jaučia įtampą, nerimą, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino šį mergaitės sveikatos būklės ypatumą ir nustatė, kad mergaitei būnant pas tėvą 2 mėnesius, jis kas 2 savaites nuveža mergaitę pas mamą, tokiu būdu ilgam laiko tarpui neapribojant mergaitės ir ieškovės išimtinio santykio.
71. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl mergaitės požiūrio į bendravimą su tėvu, daro išvadą, kad negalima daryti išvados, jog mergaitė bendrauti su tėvu nenori, kadangi įvairiuose byloje esančiuose įrodymuose ši aplinkybė yra įvertinta skirtingai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. vaikų-paauglių psichiatro L. S. išvadoje nurodyta, kad mergaitė pasako, kad buvo pas tėtį, ten žaidė, tiksliai ką veikė pas tėtį ir kuo ji užsiiminėjo, nepaaiškina. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 8 d. išvadoje nurodyta, kad pas tėvą mergaitė visuomet buvo drąsi, linksma, bendraujanti. Paklausus, ar jai patinka būti pas tėvą, mergaitė linktelėdavo ir sakydavo, kad taip. 2019 m. kovo 27 – liepos 15 d. ekspertizės akte, kiek tai susiję su mergaitės požiūriu į tėvą, ištirta, jog mergaitė tėčio kalbinama atsako, kad nenori jo dovanų, pirkinių, nori, kad jis leistų jai būti laimingai, atsakinėja, kad nenori niekada atvažiuoti. Vėliau abu įsitraukę žaidžia stalo žaidimą, mergaitė juokiasi. Mergaitė žodžiais tvirtina nenorinti bendrauti, tačiau neverbalika rodo priešingą informaciją – jam nusišypso, ramiai reaguoja ir neprieštarauja jų fiziniam artumui. Jeigu mergaitė reiškia pyktį, jis susijęs su tėvo figūra ir yra reiškiamas demonstratyviai, šis reiškiamas jausmas neatitinka situacijos, nors demonstruoja pyktį, tačiau kartas nuo karto nesulaiko šypsenos kalbėdama apie tėvą. Kitokia informacija pateikta 2018 m. liepos 10 d. SIDI vaikų ir jaunimo integracijos centro rašte, kuriame nurodyta, kad V. motina per advokatų kontorą paprašė mergaitei užduoti klausimus. Į klausimą, ar V. išreiškia norą bendrauti su savo tėvu per Skype ir ar nori atvykti pas jį į Lietuvą atostogoms, mergaitė atsakė, jog jai su juo nepatinka kalbėti, nes jis blogas, nenori su juo niekada kalbėtis, niekada nenori jo matyti. Į klausimą, kodėl mergaitė nenori su juo matytis, mergaitė atsakė, jog nenori, nes jis blogiausias visame pasaulyje. Nurodė, kad su ja blogai nesielgia, bet blogai elgiasi su mama, nes nori likti su ja, todėl visą kaltę verčia mamai.
72. Įvertinus tokiuose rašytiniuose įrodymuose pateiktai informacijai pritartina ekspertizės akte išdėstytai pozicijai, kad mergaitė palankiai žiūri į tėvą, nori su juo bendrauti, tačiau galimas priešiškumas yra atsiradęs dėl ilgų laikotarpių nebuvimo kartu, per kurį mergaitė nuo tėvo atpranta, be to, dėl mergaitės jaučiamų įtemptų ieškovės bei atsakovo santykių. Net ir įvertinus 2018 m. liepos 10 d. SIDI vaikų ir jaunimo integracijos centro raštą matyti, kad mergaitės tariamas neigiamumas tėvo atžvilgiu yra nulemtos įtampos tarp jos motinos (ieškovės) bei atsakovo, tačiau ne pačios mergaitės. Dėl to darytina išvada, kad vaiko interesus geriausiai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatyta su tėvu bendravimo tvarka.
73. Apeliantė skunde kritiškai vertina ekspertizės aktą nurodydama, kad aktas yra prieštaringas. Ekspertizės turinyje konstatuojama, kad bendravimo su tėvu metu V. J. šalinasi kontakto su atsakovu, tuo tarpu jau kitoje dalyje ekspertės konstatuoja, kad vaikas leidžiasi į fizinį kontaktą su tėvu. Nurodyta, kad mergaitė neturi autizmo, tačiau akte fiksuota, kad 10 metų vaikas geba savo emocijas įvardinti tik emocijų paveikslėlių pagalba. Pačios ekspertės pripažino, kad dėl kalbos barjero ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai ir išsamiai. Kalbos barjeras neabejotinai galėjo būti priežastis, dėl ko ekspertės nekonstatavo vaikiško autizmo diagnozės ir konstatavo, jog vaikas negeba savarankiškai išreikšti nuomonės, suformuoti ir pagrįsti savo norus.
74. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
75. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ekspertizės akte jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų kitiems byloje esantiems įrodymams, nenustatyta. Dėl apeliantės nurodomos aplinkybės, jog iš pradžių dukra šalinasi tėvo, o vėliau leidžiasi su juo į kontaktą, pasisakytina, jog tai negali būti laikoma prieštaringumu, kadangi tai normali ir įprasta vaiko reakcija, kuomet iš pradžių rodomas drovumas, vėliau įsidrąsinus bei apsipratus tam tikrą asmenį pradedami prisileisti arčiau. Be to, vien tai, kad ekspertizės akte tiesiogiai nenurodyta, kad mergaitė serga autizmu, nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, kuriuose konstatuota, kad tokia liga V. J. serga, todėl tai nėra pagrįstas pagrindas teiginiui, jog ekspertizės aktas yra prieštaringas. Nors apeliantė ir akcentuoja kalbos barjerą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atliekant ekspertizę buvo naudoti metodai klinikinis stebėjimas ir vertinimas, pusiau struktūruotas interviu, medžiagos analizė. Susipažinus su išvada matyti, kad buvo stebima ir vertinta mergaitės kūno kalba, gestai, veido išraiškos, buvo pasitelktas piešimas, rašymas, naudotasi emocijų paveikslėliais, stebėti žaidimai su tėčiu, todėl klaidingas apeliacinio skundo teiginys, jog verbaliniu metodu būtų buvusios padarytos iš esmės kitokios išvados, negu kad buvo padarytos naudojant šiuos metodus. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik ekspertizės išvada, tačiau ir vertino kitus įrodymus, nurodytus nutarties 70 punkte, todėl papildomai nesikartotina.
76. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog vaiko ir tėvo bendravimas nepertraukiamai du mėnesius sukeltų vaikui neigiamas pasekmes. Vaiko buvimas su tėvu geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesus, o taip pat tikslinga pakeisti bendravimo tvarką ir numatyti, kad atostogų metu vaikui būnant pas tėvą, kas dvi savaitės dviem dienom tėvas nuveža vaiką pas mamą, o mama po dviejų dienų vaiką atveža tėvui, tokiu būdu vaikas jaustųsi saugesnis. Dėl to šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis
77. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą sutrumpinti atsakovo ir jo vaiko bendravimo laiką per „Skype“ programą. Toks laikas nėra per ilgas ir jį trumpinti iki ne daugiau kaip 15 min. nėra pagrindo. Laiko sutrumpinimas neigiamai paveiktų vaiko ir tėvo santykius ir nesudarytų galimybės tėvui pakankamai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
78. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad teismas neįvertino sergančio vaiko ligos specifikos - vaikas negali būti verčiamas daryti tai, ko nenori, o bet kokie kategoriški nurodymai išprovokuoja neigiamą reakciją ir elgesį, be to, nurodo, kad bendravimas telekomunikacijų pagalba tarp mergaitės ir tėvo praktiškai nevyksta.
79. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
80. Visų pirma kritiškai vertintini apeliantės teiginiai, jog bendravimas (pokalbiai) tarp tėvo ir dukros „Skype“ programa praktiškai nevyksta ar yra nenormalūs. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikui net ir neturint tokios diagnozės kaip V. J., gali būti sudėtinga tiek laiko išlaikyti dėmesį į kompiuterio ekraną vien kalbantis, be to, įvertintina ir mergaitės sveikatos būklė, kurią atsakovui, kaip mergaitės tėvui, taip pat būtina perprasti bei išmokti komunikuoti tokiu būdu, kuris atitiktų mergaitės būklę bei interesus. Pritartina atsakovui, kad bendravimas gali būti išreiškiamas ir kitokia forma – žaidimų, kuriuos telekomunikacijos priemonėmis galima žaisti kartu, knygų skaitymo kartu, piešimo bei kitokiomis įvairiomis formomis, kurios padeda palaikyti bent minimalų dukros ryšį su tėvu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne visiškai įvertino V. J. sveikatos diagnozės specifiką, o būtent, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jai itin sunku išlaikyti 1 val. ilgio dėmesį bendraujant telekomunikacijų programomis, tai gali iššaukti pyktį, priešiškumą tėvo bei namiškių atžvilgiu, toks patvarkymas jokiu būdu neatitiktų vaiko interesų. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta į 2017 m. rugpjūčio 29 d. vaikų-paauglių psichiatro L. S. išvadą (nutarties 55 punktas), kurioje nurodyta, kad įpareigojimas du kartus per savaitę kalbėtis su tėvu Skype programa visiškai neatitinka mergaitės interesų, neatsižvelgta į jos sutrikimą. Rekomenduojama kuo skubiau peržiūrėti sprendimą ir užtikrinti jai bendravimo komfortą. Skype ar kitos elektroninės programos vaikui bendrauti tinka ne ilgiau kaip 10-15 min., tokio laiko užtenka, kad būtų atgamintas prisiminimas apie buvusius asmenis, tačiau tolesnis reikalavimas tęsti pokalbį būtų labiau panašus į vaiko psichologinį prievartavimą ir smurtavimą prieš ją.
81. Įvertinus mergaitės sveikatos būklės specifiką, byloje esančius įrodymus, taip pat tėvo teisę palaikyti sistemingą bendravimą su savo dukra, darytina išvada, kad šioje dalyje yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti bendravimo per programą „Skype. Apeliantė, ieškinyje formuluodama tvarkos pakeitimą, prašo nustatyti, kad atsakovas E. J. su nepilnamete dukra V. J., jai pageidaujant ir/ar sutinkant bendrauja komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“. Internetinis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, nebent V. J. išreikštų pageidavimą bendrauti ilgiau. I. M. įsipareigoja atsakovui E. J. apie nepilnamečio vaiko pageidavimą bendrauti per „Skype“ pranešti valandą iki pokalbio pradžios trumpąja SMS žinute.
82. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas). Pažymėtina, kad CPK 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teismo procesiniai sprendimai turi būti konkretūs ir aiškūs, negalimi sąlyginio pobūdžio sprendimai, kurie susieti su vaiko noru (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
83. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašomas tvarkos nustatymo variantas nebūtų konkretus bei aiškiai vykdomas, kadangi didžiąja dalimi priklausytų nuo vaiko valios, todėl bendravimo su vaiku tvarka keičiama nustatant, kad atsakovas E. J. su dukra bendraus komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, įpareigojant ieškovę I. M. užtikrinti, kad kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 19.15 val. (Ispanijos laiku) dukra savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su tėvu.
84. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl kelionės išlaidų apmokėjimo
85. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad vasarą vaiko atvykimo ir išvykimo išlaidas apmoka ieškovė, tą šalys susitarė taikos sutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016, be to, dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios išlaidos atitinkamai didesne dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Ieškovė savavališkai be atsakovo sutikimo išsivežė vaiką į užsienį, o vėliau šalys susitarė taikiai dėl vaiko išvykimo iš šalies bei tokios vaiko atvykimo apmokėjimo tvarkos, todėl manytina, jog ji turi apmokėti kelionės išlaidas, taip pat nurodė, kad dėl keleto vasarų vaiko neatvežimo ieškovė šias lėšas yra sutaupiusi. Apeliantė su tokiais argumentais nesutinka nurodydama, kad tai, kad taikos sutartimi šalys sutarė dėl kelionės išlaidų apmokėjimų tvarkos nereiškia, kad ši tvarka negali būti pakeista ateityje. Be to, nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovė yra sutaupiusi 3 metų vaiko kelionės išlaidas.
86. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai pažymėjo bei visapusiškai motyvavo pirmosios instancijos teismas, dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios išlaidos atitinkamai didesne dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, o tais atvejais, kuomet tėvas inicijavęs teismo procesą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, dėl vieno iš tėvų vienašališko sprendimo pakeistos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos visos ar dalis jo patiriamų papildomų išlaidų, siekiant bendrauti su vaiku, būtų kompensuojamos. Be to, dėl tokių išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo buvo susitarta taikos sutartimi, o, kaip nurodyta šios nutarties 67 punkto motyvuose, turi būti nurodytos iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą keisti išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju apeliantė turėjo įrodyti, kad iš esmės pablogėjo jos finansinė padėtis, dėl ko ji nebegali vykdyti Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau tokių įrodymų, pagrindžiančių iš esmės pakitusias aplinkybes, ji nepateikė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
87. Apeliantė dėsto ir kitus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus. Nurodo, kad nebuvo išklausyta vaiko nuomonė; nesutinka su teismo išvada, kad būtent ji daro neigiamą įtaką dukros bendravimui su tėvu; nenurodyta, kodėl atmetamas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo užtikrinti specialiąją pagalbą ir ugdymą sutrikimų turinčiam nepilnamečiam vaikui; pagal dabartinę tvarką vaikas vasaros atostogas praleis išimtinai su tėvu; nėra aišku, kur atsakovas per pereinamąjį laikotarpį turėtų ieškovei pristatyti vaiką - Lietuvoje ar Ispanijoje; nesutinka su teismo išvada, kad vaiko bendravimo Lietuvoje laiką reikėtų derinti pagal ieškovei darbdavio suteikiamas atostogas.
88. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie argumentai nedaro įtakos tam, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir motyvuotai išsprendė bylą, išskyrus tai, kad keičiama dalis dėl bendravimo „Skype“ programėle trukmės. Nėra pagrindo teigti, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, kadangi byloje yra daug įrodymų, kuriuose užfiksuota V. J. nuomonė bei pozicija (žr., pvz. nutarties 71 punktą). Dėl argumento, jog nepagrįstai netenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti specialiąją pagalbą ir ugdymą sutrikimų turinčiam nepilnamečiam vaikui pažymėtina, kad tokio reikalavimo įtvirtinimas sprendimu būtų perteklinis, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, nėra pagrindo įpareigoti tėvą (atsakovą) laikytis teisės aktų reikalavimų bei paisyti vaiko poreikių ir interesų, tokios tėvų pareigos ir vaikų teisės yra įtvirtintos teisės aktuose. Be to, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kuomet buvo prašoma įpareigoti atsakovą užtikrinti vaiko lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigose. Teismas nurodė, kad vaikui susirgus (šiuo atveju-turint pastovių sveikatos problemų), tiek vienas, tiek kitas tėvas turi pareigą kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas, todėl toks neaiškus ir nekonkretus nurodymas bendravimo su vaiku tvarkoje, yra nepagrįstas ir perteklinis (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-278-856/2018). Dėl argumentų, kad vaikas visą vasarą praleis su tėvu bei dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo derinti vizito laiko su ieškovės atostogomis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, o asmeniui, išvežusiam vaiką į kitą valstybę tenka didesni neigiami tokių veiksmų padariniai, taigi tokia našta tenka apeliantei. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šalys tarpusavyje nebendradarbiauja, konfliktuoja, papildoma sąlyga – derinti dukros buvimo pas tėvą laiką su atsakovės atostogomis papildomai nepagrįstai apsunkintų vieno iš tėvų – atsakovo – teisę dalyvauti vaiko gyvenime, juo labiau, kad ieškovė su dukra praleidžia po 10 mėnesių per metus. Dėl argumento, jog nėra aišku, kur atsakovas per pereinamąjį laikotarpį turėtų ieškovei pristatyti vaiką - Lietuvoje ar Ispanijoje, o jei Lietuvoje, tai apeliantė turėtų vasarą irgi praleisti Lietuvoje, pažymėtina, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje yra aiškiai nurodyta, kad atostogų metu nepilnametei V. J., gim. (duomenys neskelbtini), būnant pas tėvą atsakovą E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovas kas dvi savaites dviem dienom nuveža V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pas mamą I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), o mama I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po dviejų dienų nepilnametę V. J., gim. (duomenys neskelbtini) atveža tėvui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kur turėtų būti apeliantė vaiko bendravimo su tėvu laikotarpiu, ar kokiu būdu reguliuoti savo laiką, nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
89. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, išskyrus vieną ieškinio reikalavimą dėl bendravimo „Skype“ programėle laiko, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
90. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra iš esmės atmestas padarius tik pakeitimus pereinamuoju laikotarpiu dukrai bendraujant su tėvu, todėl nusprendė priteisti atsakovui E. J. iš ieškovės I. M., 2 722,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
91. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė prašė pakeisti 9 punktus, taigi reiškė 9 reikalavimus, iš kurių buvo patenkintas vienas. Byloje pateikti 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. prašymai bei šio prašymo papildymas patvirtina, kad apeliantė patyrė iš viso 4 904,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, taigi proporcinga patenkintų reikalavimų suma sudaro 544,97 Eur (4 904,72 Eur/9), taigi priteistina ieškovei iš atsakovo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 722,89 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vienas reikalavimas buvo patenkintas, o kiti aštuoni atmesti, ieškovui priteistina 2 420,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 722,89 Eur/9)x8)).
92. Apeliantė prašo atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą. Priteistinos bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos analogiškai, kadangi patenkintas vienas ieškinio reikalavimas iš devynių, apeliantei iš atsakovo priteistina 77,78 Eur. Atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo priteisti 605 Eur, todėl jam iš apeliantės priteistina 537,78 Eur (605 Eur/9)x8)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį ir pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-709-522-2016 patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką - nustatyti, kad atsakovas E. J. su dukra bendraus komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, įpareigojant ieškovę I. M. užtikrinti, kad kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 19.15 val. (Ispanijos laiku) dukra savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su tėvu.
Priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 544,97 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 420,35 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų ir trisdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 77,78 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 537,78 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.