Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-482/2014 pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo E. J. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo (institucijos, teikiančios išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu, nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, šalių nepilnametės dukters V. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina (ieškove) (1 t., b. l. 8–10). Vilkaviškio rajono apylinkės teismui išnagrinėjus bylą dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo 2012-02-09 nutartimi (1 t., b. l. 11) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią buvo nustatyta E. J. (tėvo) ir dukters bendravimo tvarka, pagal kurią šalys susitarė, kad tėvas bendraus su dukra taip: 1.1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienio 19.00 val. ir grąžinant į namus pirmadienio 19.00 val. 1.2. Lyginiais metais dukros gimimo dieną, per Šv. Kalėdas ir Velykas dukra bus pas motiną. 1.3. Nelyginiais metais dukros gimimo dieną, per Šv. Kalėdas ir Velykas, dukra bus pas tėvą. 1.4. Tėvo atostogų metu – 14 pirmųjų eilinių atostogų dienų dukra bus su tėvu, atsakovę informuojant apie tai prieš 10 kalendorinių dienų. 1.5. Apie galimybę dukrai dalyvauti tėvo šeimos švenčių metu ieškovas informuoja atsakovę ir susitaria su ja SMS žinutėmis arba skambučiu prieš 1 (vieną) savaitę. 3. I. J. įsipareigojo įspėti E. J. apie gyvenamosios vietos pakeitimą prieš 48 valandas.

Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas (2 t., b. l. 31–48), iš kurių matyti, jog ieškovė 2013 m. kovo–rugpjūčio mėn. gavo po 696,35 eurų kiekvieną mėnesį darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog ieškovės darbo užmokestis atitinka Ispanijoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, todėl neaišku, kaip ieškovė sugeba išlaikyti šeimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė neužtikrina tinkamo išlaikymo dukrai. 2014-03-04 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jos gaunamos pajamos šiuo metu yra nuo 1 200 iki 1 500 eurų, ji turi savo verslą – prekiauja rūbais, vaikui skiria priklausomai nuo poreikių – apie 300–400 eurų per mėnesį. Ieškovės gaunamų pajamų pilnai pragyvenimui užtenka, nes už parduotuvės komunalinius mokesčius ir nuomą (750 eurų) moka ne kiekvieną mėnesį (kas 2–3 mėn.), mokesčius sudaro 50 eurų verslo liudijimas ir apie 50 eurų komunaliniai mokesčiai (vanduo, elektra). Šiuo metu už buto nuomą ji nemoka, nes taip susitarė su darbdaviu, pas kurį dirbo. Už prekių įsigijimą moka pardavusi jas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas teikia 500 Lt išlaikymą nepilnametei, kas sudaro apie 145 eurus per mėnesį papildomų pajamų mergaitės išlaikymui. Be to, ieškovė nurodė, kad specialių poreikių dukra šiuo metu neturi, tik lanko nemokamas šokių pamokas mokykloje.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad vaikas gyvena potencialiai pavojingų asmenų aplinkoje. Šių aplinkybių atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl ieškovės bendravimo su brolio šeima, ieškovė 2014-03-04 teismo posėdžio metu paaiškino, jog pas brolį lankosi, atvykusi gyveno trumpą laiką. Ieškovė pripažino, jog jos brolis Lietuvoje buvo teistas už nepilnametės išprievartavimą, tačiau tai buvo, kai broliui buvo 20 metų, dabar jam 37 metai, jis bausmę yra atlikęs, gyvena su šeima – žmona ir trimis dukromis, viena mergaitė yra iš pirmosios santuokos. Pačiai ieškovei dėl šio seniai praeityje buvusio įvykio nematant grėsmių jos dukros atžvilgiu, šių grėsmių neįžvelgia ir kolegija, tuo labiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pats atsakovas praeityje taip pat buvo teistas metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu (bausmės pradžia nuo 1994-07-21), 2007-09-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 dalį ir 284 str. 1 d. buvo nutrauktas, atsakovui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (1 t., b. l. 124–125)

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnametės priežiūra ir ugdymu. I. J. ir V. J. registruotos Malagoje (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 82–84). V. J. yra oficialiai registruota (duomenys neskelbtini) mokykloje (1 t. b. l. 16). Terapinio mokymo centro psichologinės ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad mergaitė visiškai adaptavosi prie savo naujo gyvenimo sąlygų, labai gerai kalba ispaniškai ir neturi jokių bendravimo su kitais vaikais problemų, labai emociškai prisirišusi prie motinos, turi visas būtinas prielaidas geram emociniam vystymuisi mokykloje ir šeimoje. Pakeitus dabartinę vaiko augimo ir vystymosi vietą, mergaitei būtų sukeltas tam tikro laipsnio papildomas stresas, ji iš naujo turėtų adaptuotis naujoje situacijoje (2 t., b. l. 18–19). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad būstą, kuris yra trijų kambarių, nuomojasi. Butas yra virš parduotuvės, kurioje dirba, todėl suderina darbo laiką su vaiko priežiūra – pradeda dirbti 10 val., 14 val. parduotuvę uždaro iki 17.30 val. Mergaitę po pamokų palydi iki šokių repeticijų. Nuo 17.30 val. iki 20.30 val. (parduotuvės darbo pabaigos) ji praleidžia kartu su dukra parduotuvėje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnametės priežiūra ir ugdymu, todėl darytina išvada, jog pas ieškovę šalių dukrai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (LAT 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei 2012-08-02 išvykus su dukra V., kuri gimusi (duomenys neskelbtini), gyventi į Ispanijos Karalystę, mergaitei buvo trys metukai, šiuo metu mergaitei yra 5 metukai, todėl akivaizdu, kad ji prisirišusi prie ieškovės kaip vienintelio artimo šeimoje asmens. Mergaitė lanko mokyklą, mokosi ispanų kalbos, bendrauja su savo vienmečiais, todėl mergaitė yra visiškai adaptavusi prie savo naujo gyvenimo sąlygų. Todėl, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, spręstina, jog keisti mergaitės gyvenamąją vietą, nustatytą su ieškove Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-09-12 sprendimu, ir nustatyti ją su ieškovu, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Vien toji aplinkybė, kad ieškovė su vaiku išvyko gyventi į užsienio valstybę (nors ir neteisėtai, ką konstatavo Ispanijos teismai), o atsakovas kaip tėvas iki šiol negali bendrauti su vaiku, negali būti pagrindu keisti mažametės šalių dukters, visą laiką gyvenusios su mama, gyvenamąją vietą, nes tuo akivaizdžiai būtų pažeisti vaiko interesai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pažymėtina, jog pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Konstatuotina, jog nagrinėjamuoju atveju nustatyti maksimalų bendravimą nėra galimybių, kadangi ieškovė su dukra jau dveji metai gyvena Ispanijoje, o šalių finansinės galimybės yra ribotos. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovė, ji niekada neturėjo tikslo trukdyti atsakovui bendrauti su dukra, ji tiesiog neturi galimybių dukrą į Lietuvą atvežti 3–4 kartus per metus, todėl siūlė, kad atsakovas bendrautų su dukra Lietuvoje dukros atostogų metu, kurios prasideda birželio 21 d. pasibaigus mokslo metams ir trunka iki rugsėjo 10 d. (mokslo metų pradžia). Ieškovė taip pat paaiškino, kad dukrai bendrauti „Skype“ nedraudė ir nedraudžia, tiesiog bendrauti dukrai su tėvu nepavyksta dėl atsakovo charakterio būdo – atsakovui trūksta kantrybės bendraujant, mergaitei pasitraukus nuo „Skype“, atsakovas prašo: „atvesk, pasodink, tegul kalba“, taip pat mergaitei sako:, kad „tuoj grįši pas mane“.

Atsižvelgus į šalių paaiškinimus, jų tarpusavio santykius, į dukros amžių (šiuo metu V. 5 metukai), į tai, jog atsakovas neišreiškė pageidavimo bendrauti dukros gyvenamojoje vietoje, t. y. pačiam nuvykstant į Ispaniją, spręstina, jog teismo nustatyta tvarka, jog „2015 metų ir vėlesnių metų vasaromis atsakovas su dukra bendraus vaiko vasaros atostogų metu savo gyvenamojoje vietoje“, t. y. sprendimo dalis, kuri aktuali skundo nagrinėjimo metu, šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, sudaro galimybę atsakovui dalyvauti auklėjant vaiką, tuo paneigiant apelianto argumentus apie tokios galimybės iš jo atėmimą.

Tačiau kolegija taip pat sutinka ir su apeliantu, jog bendravimo laikotarpiai numatyti abstrakčiai, paliekant galimybę ieškovei pačiai nuspręsti, kada grįžti į Lietuvą ir kada konkrečiai perduoti vaiką tėvui. Taip pat kolegija sutinka su apeliantu, jog teismas, nustatęs teisę atsakovui bendrauti su vaiku jo vasaros atostogų metu, nenumatė jokios pareigos ieškovei tinkamai ir iš anksto pranešti atsakovui, kada 2015 ir vėlesniais metais bus numatomos vaiko atostogos, šioje vietoje taip pat palikdamas galimybę ieškovei piktnaudžiauti ir pačiai nuspręsti, kada vaiką grąžinti į Lietuvą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 konstatavo, jog sprendimas dėl bendravimo tvarkos negali būti sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Kadangi, kaip paaiškino teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovė, dukros atostogos trunka nuo birželio 21 d. (baigiasi mokslo metai) iki rugsėjo 10 d. (mokslo metų pradžia), o ieškovė nurodė neturinti galimybių dukros į Lietuvą atvežti 3–4 kartus per metus, kolegija, sutikslindama teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką, palikdama pakankamai laiko tinkamam vaiko pervežimui iš kitos valstybės užtikrinti, o tuo pačiu palikdama galimybę ir pačiai ieškovei dalį dukters vasaros atostogų praleisti su dukra, nurodo, jog 2015 metų ir vėlesnių metų vasaromis atsakovas su dukra bendraus atsakovo gyvenamojoje arba kitoje jo pasirinktoje vietoje vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip du mėnesius per metus, įpareigojant ieškovę informuoti atsakovą raštu, registruotu laišku (kuris atsakovui būtų įteiktas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki dukros jam perdavimo) apie dukros perdavimo atsakovui konkretų laiką ir vietą Lietuvoje.

Skundžiamu sprendimu nustatyta, jog 2014 metų vasarą: liepos–rugpjūčio mėnesiais atsakovas su dukra bendraus neribotai vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat, jog 2014 m. vasarą: liepos–rugpjūčio mėnesiais atsakovas turės teisę kas antrą savaitgalį pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį 18.00 val., neribojant bendravimo vietos. Kadangi 2014 metų vasara jau yra pasibaigusi ir atsakovo bendravimas su dukra šiuo laikotarpiu jau nebėra aktualus, kolegija šias sprendimo nuostatas iš sprendimo pašalina. Kadangi sprendimo nuostatos dėl bendravimo tvarkos 2014 metų vasarą iš sprendimo šalintinos, nebeaktualūs tampa ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog, teismas, nustatęs pareigą ieškovei pranešti tik apie jos grįžimo į Lietuvą su vaiku laiką, nenustatė pareigos pranešti, kur ieškovė su vaiku gyvens, nors teisę bendrauti su vaiku, remiantis skundžiamu teismo sprendimu, atsakovas turės „vaiko gyvenamojoje vietoje“ (jos nežinodamas), kas sudaro visas galimybes ieškovei vėl piktnaudžiauti savo teisėmis.

Kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas gali būti problematiškas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenurodė, kas iš šalių apmokės vaiko parvežimo į Lietuvą ir atgal į Ispaniją išlaidas, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dėl susidariusios situacijos, kai anksčiau teismo nustatytą bendravimo tvarką tenka keisti dėl pačios ieškovės apsisprendimo pakeisti gyvenamąją vietą ir išvykti gyventi su dukra į Ispaniją, skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką patikslina ir nustato, jog dukra atvežama į Lietuvą ir atgal į Ispaniją ieškovės lėšomis.

Nors šiuo metu atsakovas ir neišreiškė pageidavimo bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, t. y. pačiam nuvykstant į Ispaniją, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ši atsakovo nuostata ateityje gali pasikeisti, kolegija, atsižvelgdama į CK 3.170 ir 3.156 straipsniuose įtvirtintas teises ir pareigas), į galimybę pačios šalims gražiuoju susitarti dėl šios teisės įgyvendinimo, įpareigoja ieškovę informuoti atsakovą apie kiekvieną savo ir dukters gyvenamosios vietos ir mobilaus telefono numerio pasikeitimą, ne vėliau kaip per 48 valandas po gyvenamosios vietos ir mobilaus telefono numerio pasikeitimo išsiunčiant atsakovui SMS žinute į jo mobilų telefoną tikslų gyvenamosios vietos adresą ir mobilaus telefono numerį. Jeigu ateityje atsakovui išreiškus pageidavimą bendrauti ir matytis su dukra jos gyvenamojoje vietoje, šalims nepavyktų dėl to susitarti, bet kuri iš šalių galės teisme inicijuoti naują ginčą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas su tėvu bendrauja per telekomunikacijos įrenginį („Skype“ programa), tačiau, bendravimo metu tarp šalių kylant problemų, siekiant užtikrinti šios vaiko teisės įgyvendinimo stabilumą, tikslinga konkretizuoti tėvo bendravimo tvarką su vaiku šiuo telekomunikacijos įrenginiu. Kolegija, įvertinusi vaiko raidos ypatumus ir jo jauną amžių, dėl kurio vaikui gali būti sunku su tėvu per telekomunikacijos įrenginį („Skype“ programa) bendrauti kiekvieną dieną ir ilgiau kaip 1 valandą per dieną, taip pat atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimus, jog mergaitę po pamokų ji palydi iki šokių repeticijų, o nuo 17.30 val. iki 20.30 val. (parduotuvės darbo pabaigos) ji praleidžia kartu su dukra parduotuvėje, virš kurios ji su dukra gyvena, nustato tėvo bendravimo su dukra tvarką komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, įpareigojant ieškovę užtikrinti, kad antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Ispanijos laiku) dukra savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad dėl ilgesnės bendravimo trukmės ar papildomo laiko kitomis dienomis kiekvienu atveju tėvai tarpusavio sutarimu gali nuspręsti pagal vaiko galimybę išbūti prie komunikacinės priemonės įrenginio (CK 3.165 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ši byla pradėta būtent dėl neteisėtų pačios ieškovės veiksmų, dėl kurių dar 2012-11-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį. Apelianto teigimu, ieškovė, žinodama, kad išvažiavusi iš Lietuvos negalės užtikrinti teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, prieš išvykdama nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į apeliantą dėl tvarkos pakeitimo. Be to, net ir būdama Lietuvoje, ji nuolat pažeidinėjo šalių sutartą ir teismo patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (tai patvirtina Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti dokumentai ir išvados). Ieškovė neteisėtai, be atsakovo sutikimo, išvežė vaiką į Ispaniją. Ieškovės ir dukters gyvenamoji vieta pasikeitė nuo 2012-07-31, apie ką apeliantas sužinojo tik 2012-08-02. Nepaisant to, kad tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo su vaiku tvarka, ieškovė dar atėmė iš apelianto bet kokią galimybę toliau bendrauti su vaiku. Dėl šios priežasties jis buvo priverstas kreiptis į Vaiko teisių apsaugos instituciją ir imtis kitų veiksmų, siekiant mergaitę grąžinti į Lietuvą. Ir tik po to, kai apeliantas ėmėsi minėtų veiksmų, ieškovė, piktnaudžiaudama savo, kaip motinos, teisėmis ir pažeidinėdama vaiko ir atsakovo teises, kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti apelianto bendravimo su vaiku tvarką, kuri, jos teigimu, būtų reali ir atitiktų naujas faktines aplinkybes, o būtent tokias, kad ji su vaiku šiuo metu gyvena Ispanijoje. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip ir apskritai ši civilinė byla, atsirado dėl jos pačios neteisėtų veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir atmestų apelianto skundą, turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (CPK 93 str. 4 d.).

CPK 93 str. 4 d. numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Ispanijos (Malagos) apeliacinės instancijos teismo 2014-04-01 nuosprendžiu Nr. 238/14 (3 t., b. l. 158–164) buvo atmestas I. J. apeliacinis skundas dėl Malagos pirmosios instancijos teismo sprendimo Nr. 16 vaikų tarptautinio grobimo byloje Nr. 246/131 (kuriuo buvo išduotas leidimas grąžinti šalių nepilnametę dukrą Lietuvos valstybės kompetentingom institucijom), nurodžius, jog, remiantis Hagos konvencijos 3-ojo straipsnio nuostata, ,,vaiko pervežimas iš Lietuvos į Ispaniją turi būti laikomas neteisėtu (...)“, taip pat į tai, jog Kauno apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi, patenkinus atsakovo prašymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovei buvo uždrausta be teismo leidimo išvežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje į užsienio valstybę, tačiau, kaip nurodė atsakovas, ieškovė 2014-07-21 išvežė dukrą atgal į Ispaniją be teismo leidimo, dėl ko Vilkaviškio rajono policijos komisariate 2014-07-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį (dėl teismo sprendimo nevykdymo), kolegija, pritardama apelianto argumentams, konstatuoja, jog ieškovės procesinis elgesys šioje byloje nebuvo tinkamas, dėl ko, nukrypus nuo CPK 93 straipsnyje 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovei, nors jos ieškinys ir buvo patenkintas didesne dalimi, o atsakovo priešieškinis atmestas, jos šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisia tik mažesnę dalį – 1 000 Lt, o atsakovui, nors jo priešieškinis ir buvo atmestas, taip pat priteisia viso 1 000 Lt pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų išlaidų, kurias užskaičius vienas su kitomis, jokios bylinėjimosi išlaidos nei vienai iš šalių nepriteistinos, o teismo turėtos pašto išlaidos tarp šalių padalintinos pusiau.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 330 str., 329 str. 1 d., 236 str. 1 d. 3 p.) ir nustato patikslintą atsakovo bendravimo su dukra V. J. tvarką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, nustatyti atsakovo E. J. bendravimo su dukra V. J., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. 2015 metų ir vėlesnių metų vasaromis atsakovas E. J. su dukra bendraus atsakovo gyvenamojoje arba kitoje jo pasirinktoje vietoje vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip du mėnesius, įpareigojant ieškovę I. J. informuoti atsakovą raštu, registruotu laišku (kuris atsakovui būtų įteiktas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki dukros jam perdavimo) apie dukros perdavimo atsakovui konkretų laiką ir vietą Lietuvoje.

2. Dukra atvežama į Lietuvą ir atgal į Ispaniją ieškovės lėšomis.

3. Ieškovė įpareigojama informuoti atsakovą apie kiekvieną savo ir dukters gyvenamosios vietos ir mobilaus telefono numerio pasikeitimą, ne vėliau kaip per 48 valandas po gyvenamosios vietos ir mobilaus telefono numerio pasikeitimo išsiunčiant atsakovui SMS žinute į jo mobilų telefoną tikslų gyvenamosios vietos adresą ir mobilaus telefono numerį.

4. Atsakovas E. J. su dukra bendraus komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, įpareigojant ieškovę I. J. užtikrinti, kad kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val. (Ispanijos laiku) dukra savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su tėvu.

Priteisti iš I. J. ir E. J. po 70 Lt iš kiekvieno teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui). Nurodyti, kad šių valstybei priteistų sumų nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui VMI, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.“