Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2232-1195/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-27
Bylos Nr.: e2-2232-1195/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16221-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Olga Gružienė
Ieškovas: E. G.
Atsakovas: G. G.
Advokatai: Aloyzas Kruopys

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-2232-1195/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16221-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

3.4.1.2VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Olga Gružienė,sekretoriaujant Julijai Butkutei,dalyvaujant ieškovei E. G., ieškovės atstovui advokatui Aloyzui Kruopiui,vertėjai Svetlanai Minakovai,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Anužytei,

liudytojams Č. J., J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. G. (G. G.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama:

1.1. nutraukti jos ir atsakovo G. G. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės (santuokos sudarymo įrašo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).);

1.2. nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę – „G.“;

1.3. nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), B. G. ir M. G., gimusių (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

1.4. nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. G., B. G. ir M. G., aplankydamas vaikus jų buvimo vietoje ir bendraudamas su jais iki 2 valandų kas antrą savaitę savaitgaliais (šeštadienį ar sekmadienį) su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip tos savaitės trečiadienį, telefonu SMS trumpaisiais pranešimais suderintu laiku nuo 10.00 ir 16.00 val. Šalims sutarus, galimas ir papildomas atsakovo bendravimas su vaikais. Atsakovui nustatyta tvarka nepranešus apie nepilnamečių vaikų būsimą lankymą, laikoma, kad jo bendravimas su vaikais tomis dienomis nevyks. Apie vaikų ligos, ir pan. atvejus, dėl kurių vaikų bendravimas su tėvu nevyks, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą ne vėliau kaip iki tos savaitės, kurią galimas vaikų lankymas, kiekvieno antradienio 10 val. SMS trumpuoju pranešimu. Vaikams augant, šalys atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iš naujo nustatys tarpusavio sutarimu kas dveji metai po teismo sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimo, o nepavykus susitarti geruoju – per teismą;

1.5. priteisti iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės išlaikymą vaikams M. G., B. G. ir M. G. periodinėmis išmokomis po 316 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

1.6. iš atsakovo ieškovei priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą: M. G. išlaikymo įsiskolinimą: už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius – 468 Eur ; už 2023 m. sausio-spalio mėnesius – 3160 Eur; B. G. išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. gegužės-spalio mėnesius – 1896 Eur; M. G. išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. gegužės-spalio mėnesius – 1896 Eur;

1.7. iš atsakovo ieškovei jos pačios išlaikymui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų B. G. ir M. G. pilnametystės priteisti po 300 Eur kas mėnesį.

1.8. iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. spalio mėn. ieškovė su atsakovu ir mažamete dukra M. gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame ieškovės tėvui priklausančiame name. Atsakovas 2022 m. spalio mėnesį paliko šeimą ir jau daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. 2022 m. balandžio mėnesį gimus šalių dukrai M., jis net neparsivežė ieškovės su vaiku iš ligoninės. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo šiuo konkrečiu atveju yra preziumuojama, kadangi jis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina. Visi vaikų auklėjimo, jų išlaikymo rūpesčiai, išlaidos tenka vienai ieškovei. Šalių šeima yra iširusi galutinai ir jos išsaugoti neįmanoma bei netikslinga. Santuokos metu gimė trys dukros: M. G., dvynės B. G. ir M. G.. D. M., atsakovui 2022 m. spalio mėnesį palikus šeimą, liko gyventi su ieškove. Ieškinio pateikimo metu jai buvo tik pusantrų metų, o (duomenys neskelbtini) B.ir M. – mažiau kaip pusė metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai paprastai gyvena su motinomis. Palikęs šeimą 2022 m. spalio mėnesį iki pat 2023 m. rugsėjo mėnesio, kai nesėkmingai baigėsi ikiteisminė mediacija, atsakovas dukros M. nei vieno karto neaplankė, o (duomenys neskelbtini) B. ir M. išvis net nebandė nei aplankyti, nei pamatyti. Visi trys vaikai nuo gimimo gyveno su ieškove, o vyresnioji dukra M. nuo 2022 m. spalio mėnesio gyveno tik su ja. Ieškovės ir vaikų tarpusavio santykiai yra geri. Savo, kaip motinos, pareigas ieškovė atlieka tinkamai, rūpinasi dukrų mityba, priežiūra ir auklėjimu, o atsakovas nieko tuo klausimu nedaro ir jokia forma neprisideda nei prie vaikų priežiūros, nei prie išlaikymo. Todėl visų trijų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė netrukdė ir ateityje netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau atsižvelgiant į jų labai jauną amžių, tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovės teigimu, atsakovas turi mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 316 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2022 m. spalio mėn., kai atsakovas paliko šeimą ir daugiau į šeimos gyvenamąją vietą nesugrįžo. Išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams per šį laikotarpį atsakovas neteikė. Ieškovei vaikus išlaikyti padėjo jos tėvas ir sesuo. Išlaikymo skola sudaro: M. G. išlaikymui už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais skaičiuojant už du mėnesius, pagal Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 1/2 dalį – 468 Eur (234 x 2 mėn.); M. G. išlaikymui už 2023 m. sausio-spalio mėnesius skaičiuojant už 10 mėnesių, pagal Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 1/2 dalį – 3160 Eur (316 x 10 mėn.); B. G. išlaikymui už 2023 m. gegužės-spalio mėnesius skaičiuojant už 6 mėnesius, pagal Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 1/2 dalį – 1896 Eur (316 x 6 mėn); M. G. išlaikymui už 2023 m. gegužės-spalio mėnesius skaičiuojant už 6 mėnesius pagal Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 1/2 dalį – 1896 Eur (316 x 6 mėn.). Taigi, trijų vaikų išlaikymo skola sudaro 7420 Eur (468+3160+1896+1896). Ši skola priteistina ieškovei iš atsakovo. Sutuoktiniai dalintino turto neturi. Ieškovė augina tris bendrus savo ir atsakovo vaikus, taigi ji yra laikoma nedarbinga ir turi teisę į išlaikymą iki jos ir atsakovo bendrų vaikų pilnametystės. Atsakovas yra jaunas, sveikas asmuo, turintis specialybę, galintis dirbti ir teikti išlaikymą to reikalingiems vaikams ir buvusiai sutuoktinei. Ieškovė negali dirbti, kadangi privalo prižiūrėti tris mažamečius vaikus. Santaupų, registruojamo turto, būsto ieškovė neturi. Taigi, išlaikymo jai reikalingumas yra akivaizdus. Ieškovė jos išlaikymui prašo 300 Eur per mėnesį. Ieškovė šeimos vardu nėra paėmusi kreditų ar kam nors skolinga. Atsakovo atžvilgiu 2023 m. lapkričio 10 d. duomenimis vykdoma aštuoniolika vykdomųjų bylų. Bendra turtinių reikalavimų atsakovui suma vykdomosiose bylose sudaro 23 835,20 Eur; trylika vykdomųjų bylų užvestos dar iki šalių santuokos, taigi ieškovė niekaip negali būti už jas atsakinga; keturi išieškojimai vykdomi dėl atsakovui paskirtų baudų administracinių teisės pažeidimų bylose, ir viena – dėl atsakovui paskirtos 9 800 Eur baudos išieškojimo. Visi įsiskolinimai yra asmeninio pobūdžio sankcijos, paskirtos atsakovui už jo paties padarytus teisės pažeidimus, todėl tai nėra prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Ieškovė nėra atsakinga už atsakovo skolas. Ieškovė pageidauja, nutraukus santuoką, išsaugoti dabartinę pavardę – „G.“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys) buvo įteikti 2023 m. gruodžio 1 d. Taigi apie jo atžvilgiu ieškovės inicijuotą procesą jam yra žinoma. Vėliau teismo siunčiami procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. Teismo vertinimu, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, tačiau pasyviu elgesiu – nesidomėdamas bylos eiga – pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7, 8 straipsniuose įtvirtintą proceso koncentracijos, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus, atsisakė galimybės pasinaudojant procesinėmis priemonėmis išreikšti ir ginti savo poziciją.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2024 m. kovo 27 d. ieškovė VMI sistemoje neturi apskaitytos mokestinės nepriemokos, o atsakovo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 4473,00 Eur (iš jų – 4 248 Eur ATPK bauda ir 225 Eur įsiskolinimas pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus). Peržiūrėjus antstolių informacinės sistemos vykdomųjų bylų sąvado duomenis, ieškovės atžvilgiu VMI naudai nėra vykdoma vykdomųjų bylų, o atsakovo atžvilgiu VMI naudai yra vykdoma 12 vykdomųjų bylų (10 vykdomųjų bylų – piniginiai išieškojimai bendrai 18 199,51 Eur sumai, dvejose bylose – vykdomi sprendimai dėl turto konfiskavimo). Trečiasis asmuo VMI prašo atsižvelgti į tai, kad siekiant apginti viešąjį interesą, ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, sutuoktiniams neįvykdžius prievolių valstybei. Dėl kitų ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių klausimų VMI nepasisakė.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Patikslinto ieškinio kopija su pranešimu apie atsiliepimo pateikimą šiam trečiajam asmeniui įteikti 2024 m. kovo 27 d. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP).

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Išvadoje pažymėta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove jų interesus atitiks geriausiai, prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka vaikų interesams neprieštarauja. Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečių mergaičių geriausiais interesais, o prašoma priteisti po 316 Eur/mėn. vaikui suma turėtų būtų pakankama patenkinti kasdienius ir kai kuriuos papildomus vaikų poreikius. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Jos teigimu, atsakovas iš bendrų namų (duomenys neskelbtini) išėjo daugiau nei prieš metus. Atsakovas rūkydavo, vartojo alkoholį prie naujagimės dukros, ieškovė išsakydavo dėl to pastabas vyrui, todėl jis pradėjo išvažinėti iš namų, negrįždavo paromis namo. Ieškovė bandė kalbėtis su sutuoktiniu dėl kreipimosi į teismą, tačiau pokalbių neįvykdavo dėl atsakovo nenoro bendrauti. Atsakovas pagalbos nei ieškovei, nei vaikams neteikia. Šiuo metu ieškovė gyvena šeimos krizių centre „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovui vieną kartą ten atvažiavus, dukra M. jo neatpažino. Šiuo metu ieškovė gauna apie 660 Eur išmokas vaikams ir 1500 Eur pašalpą. Ieškovė niekada nedirbo, planuoja įgyti kirpėjos kvalifikaciją ir įsidarbinti vaikams pradėjus lankyti darželį. Atsakovas dirbdavo ūkyje, vairuodavo traktorių, dirbo nelegaliai. Vyriausioji dukra jau lanko darželį visą dieną.

8. Ieškovės atstovas teisme palaikė atstovaujamosios poziciją ir ieškinio reikalavimus. Atstovas pažymėjo, kad prašymas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo gali būti koreguojamas, tačiau šiuo metu sunku apibrėžti terminą, iki kada ieškovei reikalinga atsakovo parama. Atstovas paaiškino, kad atsakovas su ieškove gyveno iki 2022 m. spalio mėnesio, paskui paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Su atsakovu nėra jokių kontaktų. Mažiems vaikams reikalinga motinos globa, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuri dukromis rūpinasi nuo jų gimimo. Ieškovė neatliko teisės pažeidimų, todėl įsiskolinimai pagal vykdomuosius dokumentus yra tik atsakovo veiksmų pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Trečiojo asmens VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismui pateiktas prašymas civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

10. Trečiojo asmens VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai 2024 m. gegužės 8 d. per EPP.

11. Tarnybos atstovė teisme palaikė išvadoje įtvirtintą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

12. Byloje esanti santuokos sudarymo įrašo kopija patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė trys vaikai – M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašų kopijos).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

14. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 19 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

16. Kreipdamasi į teismą, ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kaip reikalavimą pagrindžiančius argumentus ieškovė nurodo, kad atsakovas, 2022 m. spalio mėnesį išėjęs iš namų, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, vyras šeima nesirūpina, visiškai nesidomi sutuoktinės, vaikų gyvenimu. Ieškovė mano, kad šeima yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota, todėl prašo ją nutraukti dėl atsakovo kaltės.

17. Liudytojas Č. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė yra jo dukra, sutuoktinis ją paliko su vaikais ir pusantrų metų neteikia šeimai jokios pagalbos, šeimos gyvenime nedalyvauja. Su žentu jis nekonfliktavo, padėdavo įsikurti sodyboje, vežė medžiagas.

18. Liudytoja J. S., esanti šeimos krizių centro socialinė darbuotoja, teisme nurodė, kad atsakovas vieną kartą buvo atėjęs į centrą. Atsakovas neatpažino dukros M., kitų vaikų jis nepripažįsta. Atsakovas žadėjo stengtis atkurti ryšį su šeima, tačiau daugiau į centrą atėjęs nebuvo. Kiek yra žinoma socialinei darbuotojai, jis visiškai nepadeda ieškovei.

19. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje taipogi nedalyvavo, aplinkybių dėl santuokos nutraukimo teismui neatskleidė.

20. CK 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

21. Išklausęs ieškovės, liudytojų paaiškinimus, teismas nustatė, kad būtent atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą, nusišalinimas, nesirūpinimas ja ir nepakankamas bendravimas, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, lėmė ginčo šalių šeimos iširimą. Atsakovas išėjo iš bendrų su ieškove namų 2022 m. spalio mėnesį ir nuo to laiko visiškai nesirūpina vaikais, sutuoktine. Į bylą nepateikta duomenų apie ieškovės kaltus veiksmus, galinčius sąlygoti santuokos iširimą. Atsakovas byloje nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodo ir jo abejingumas santuokos nutraukimo procesui.

22. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nagrinėjimu atveju atsakovas, praėjus pusei metų po santuokos sudarymo su ieškove, išėjo iš namų, šeimai neteikia jokios paramos. Taigi egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuriai esant preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės – sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Dėl to vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka, iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

23. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

24. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama turima pavardė „G.“, atsakovui – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

25. Ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovo jos pačios išlaikymui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų B. G. ir M. G. pilnametystės priteisti po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks reikalavimas motyvuojamas ieškovės negalėjimu dirbti vaikų auginimo laikotarpiu. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad galimai išlaikymas sutuoktinei iki vaikų pilnametystės nėra visiškai korektiškas, tačiau neturint kriterijaus, iki kada gali būti mokamas šis išlaikymas, ieškovės atstovas palaikė šį reikalavimą.

26. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

27. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

28. Taigi bendroji taisyklė yra ta, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo, tačiau, esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

29. Minėta, kad ieškovė viena augina tris mažamečius vaikus, dviem iš kurių yra tik (duomenys neskelbtini) metai. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) centre, kur jai teikiama visapusiška pagalba; ieškovės, liudytojos paaiškinimais, šioje įstaigoje ji galės pasilikti iki (duomenys neskelbtini), ar toliau ieškovei bus leista gyventi centre, paaiškės tik po komisijos posėdžio, kurio metu bus svarstomas šis klausimas. Ieškovė, jos tėvas teisme pažymėjo, kad motinai su vaikais reikalingas gyvenamasis būstas, ieškovės tėvas padės jį išsinuomoti, mokės nuomos mokestį. Ieškovė dėl savo amžiaus dar niekada nedirbo, nurodė šiuo metu gaunanti apie 660 Eur išmokų vaikams, 1500 Eur – socialinės pašalpos į Maximos kortelę (tačiau ji negalėjo detalizuoti, už kokį terminą, ar tai periodinės išmokos). Liudytoja, kuri kuruoja ieškovės finansinius klausimus, nurodė, kad ieškovė gauna ir našlaičių pensiją – apie 130 Eur. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. pažymoje užfiksuota, kad ieškovei, kaip besimokančiai ar studijuojančiai, vaiko priežiūrai nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. buvo mokama 186,20 Eur. Vaikui B. G. ir M. G. iki 2041 m. balandžio 30 d. paskirta po 171,50 Eur mėnesiui, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2040 m. kovo 31 d. trims vaikams paskirta po 151,41 Eur mėnesiui (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). SoDra duomenimis, ieškovei, kaip asmeniui, iki trijų metų auginančiam vaiką, iki 2026 m. gegužės 4 d. mokama po 157,27 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Taigi, kaip matyti iš teisme apklaustų asmenų paaiškinimų, bylos duomenų, ieškovė finansiniu aspektu yra visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, valstybės mokamų išmokų jai, vaikams. Nekilnojamojo turto, juridinių asmenų registrų, VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruota jokio turto.

31. Atsakovas, gavęs ieškinio kopiją, byloje neįrodinėjo, kad ieškovei išlaikymas nereikalingas, t. y. jis nedėjo pastangų paneigti įstatymo įtvirtintą prezumpciją. Atsakovui nebendradarbiaujant su teismu, proceso dalyviais, neteikiant duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas iš jam prieinamų oficialių registrų nustatė, kad atsakovo vardu nėra registruotas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, duomenų apie jo darbovietę taip pat neužfiksuota. Ieškovės paaiškinimais, atsakovas dirbo neoficialiai.

32. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir prižiūri tris mažametes dukras, leidžia taikyti CK 3.72 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją dėl išlaikymo sutuoktinei (ieškovei) reikalingumo. Ieškovės gaunamų pajamų dydis nesudaro pagrindo spręsti, kad minėta prezumpcija yra paneigta, t. y. kad ieškovė turi pakankamai turto ar pajamų, iš kurių gali save išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė be mokamos valstybės paramos gautų daugiau pajamų.

33. Tačiau teismas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu – po 300 Eur, kadangi, teismo vertinimu, jis yra neproporcingas egzistuojančioms aplinkybėms, taip pat nepritaria laikotarpiui, iki kada atsakovas turi išlaikyti ieškovę. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).

34. Teismo sprendimas priimamas pagal aplinkybes, egzistuojančias jo priėmimo metu. Teismas byloje nustatė, kad šalys turi tris mažamečius vaikus (dviejų ir vienerių metų ((duomenys neskelbtini))). Ieškovė, užtikrindama tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams, šiuo metu neturi galimybių dirbti, tačiau planuoja, gavusi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, įsidarbinti; ieškovė yra darbinga. Ieškovės parodymais, vyresnioji dukra lanko darželį, kur būna visą dieną; jaunesnės dukros dar nepasiekė amžiaus, nuo kada galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Teismo nuomone, nepilnamečiams vaikams B. ir M. susilaukus dviejų metų ir joms lankant darželį, ieškovė galės įsidarbinti, priežasčių, trukdžiusių ieškovei gauti savarankiškas pajamas, nebus.

35. Apibendrinant išdėstytą spręstina, kad išlaikymas ieškovei priteistinas nuo 2023 m. lapkričio 8 d. (nuo ieškinio pateikimo dienos) iki 2025 m. gegužės 21 d., tai yra iki vaikams B. G. ir M. G. sueis dveji metai, mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį. Toks išlaikymo dydis priteistinas vertinant ieškovės paaiškinimą, kad šiuo metu, jai gyvenant krizių centre, ji neturi didelių išlaidų, valstybė suteikia ženklią paramą ieškovei, santuokinis gyvenimas truko trumpą laiką (apie pusę metų). Dar daugiau, atsakovas turi tris nepilnamečius išlaikytinius, kurių interesų užtikrinimas yra prioritetinis.

36. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (CK 3.72 straipsnio 11 dalis).

Dėl turto padalijimo

37. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

38. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

39. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrąja jungtine nuosavybe jiems priklausančio ir dalintino turto neturi. Ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ pažyma). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jo akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Taigi, ieškovės ar atsakovo vardu registruotino ir šioje byloje dalintino turto nenustatyta.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

40. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

41. Bylos duomenimis trys nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo yra prižiūrimi, auklėjami ieškovės, nuolat gyvena su ja. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma. Ieškovės, liudytojų paaiškinimais, atsakovas visiškai nesidomi vaikais, jų nelanko; vieno apsilankymo šeimos krizių centre metu jis neatpažino savo dukros, jauniausių dukrų jis nepripažįsta kaip savo. Ieškovė šiuo metu gyvena šeimos krizių centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši gyvenamoji vieta yra laikina – iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., ar ieškovei bus leista gyventi šiame centre ilgiau, šiuo metu neaišku. Tačiau ieškovės tėvas, liudytojas nurodė, kad padėsiantis dukrai su vaikais išsinuomoti gyvenamąją vietą, jei jie negalės pasilikti šeimos krizių centre.

42. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje palaiko ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Tarnybos atstovė teisme patvirtino, kad, nepaisant tam tikrų ieškovės socialinių įgūdžių stokos, reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove atitinka dukrų interesus.

43. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių vaikų faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė negali vykdyti motinos pareigų, atsakovo abejingumą dukrų atžvilgiu, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų M. G., B. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

44. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

45. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

46. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

47. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

48. Ieškovė prašo iki vaikų pilnametystės kiekvienam vaikui iš atsakovo priteisti po 316 Eur išlaikymą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Šiuo atveju neįrodinėtinas atsakovo teiktinas vaikui išlaikymo dydis yra 354 Eur per mėnesį.

49. Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo yra šiek tiek mažesnis nei orientacinis kriterijus, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 316 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki dukrų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį. Minėta, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro tik valstybės mokama parama, pašalpos, taip pat vaikams skirti pinigai. Ieškovė ruošiasi, dukroms paaugus, pradėti dirbti; šiuo metu ji siekia įgyti kirpėjos kvalifikaciją.

50. Ieškovės, liudytojų (kiek jiems yra žinoma iš ieškovės) teigimu, atsakovas savo dukroms neskiria visiškai jokių lėšų, neteikia paramos. Byloje nėra duomenų apie atsakovo dabartines turimas pajamas. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas dirbo nelegaliai, liudytojas Č. J. paaiškino, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), supranta mechanikoje, yra sakęs liudytojui, jog gauna apie 1000 Eur per mėnesį. Teismui tiksliai nežinoma, kur atsakovas nuolat gyvena (kaip gyvena), taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius.

51. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Universalioji vaiko išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį šiuo metu yra 152,90 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

52. Kasacinis teismas, plėtodamas šią praktiką, taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

53. Pareiga įrodyti, kad atsakovas negali teikti savo vaikams prašomo ieškovės priteisti išlaikymo, priklauso atsakovui. Atsakovas žinodamas, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepateikė teismui jokių įrodymų, kokios yra jo gaunamos pajamos (liudytojo suteikti duomenys negali būti patikimi, kadangi jie yra iš atsakovo žodžių, nesant objektyvaus patvirtinimo), nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, kas rodo jo abejingą požiūrį į pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymą. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės pabaigos nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis neišgalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių, ar kad yra nedarbingas, ar kad negali dirbti ir gauti pajamų dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos priteistinos, prioritetu laikant nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, kuriuos teismas turi ginti nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą.

54. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad prašomi priteisti nepilnamečių vaikų interesais išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiai atitinka nepilnamečių vaikų poreikius maistui, aprangai, higienai, sveikatai, poilsiui ir kitokiam vaiko ugdymui, įvertinus jų amžių, proporcingumo principą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, jos ribotas galimybes dirbti (augina tris dukras, jauniausioms yra tik vieneri metai, ieškovė siekia įgyti kvalifikaciją darbinei veiklai), teismas mano esant pagrindui nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo, laikant, kad atsakovas didesne dalimi turi prisidėti prie mažamečių vaikų išlaikymo. Todėl iš atsakovo priteistinas 316 Eur dydžio išlaikymas dukrai M. G., 316 Eur dydžio išlaikymas dukrai B. G. ir 316 Eur M. G., mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. lapkričio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo. Kartu nustatytina, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke. Vaikams priteistinas išlaikymo dydis nėra mažintinas universalia išmoka, mokama valstybės nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam tenkinti minimalių vaiko poreikių. Šiuo atveju sprendimas priimamas nepilnamečių vaikų naudai.

55. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametėms dukroms išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė, kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

56. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas susiformuoja dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

57. Ieškovė apskaičiavo, kad išlaikymo įsiskolinimas M. G. už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius sudaro 468 Eur (prašo pusės minimalaus darbo užmokesčio), 2023 m. sausio-spalio mėnesius – 3160 Eur (316 Eur x 10 mėn.); B. G. už 2023 m. gegužės – spalio mėn. – 1896 Eur (316 Eur x 6 mėn.); M. G. – 1896 Eur (316 Eur x 6 mėn.).

58. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

59. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas, jam išėjus iš bendrų šeimos namų 2022 m. spalio mėn., prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstas.

60. Ieškovė neįrodinėjo, kad jos ir atsakovo vaikai turi padidintų poreikių, neįrodinėjo vaikų poreikių dydžio, tik motyvavo, kad prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio pagrindu.

61. Ieškovei neįrodinėjus didesnio išlaikymo, nei pusė minimalios algos, poreikio per įsiskolinimo skaičiavimo laikotarpį, išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuotina nuo atitinkamu laikotarpiu buvusio minimalios algos dydžio.

62. Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis sudarė 730,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), atskaičius mokesčius – 533 Eur, minimaliems vaiko M. G. poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma 2022 m. lapkričio, gruodžio mėnesį atsakovui tenkanti dalis – 266,5 Eur per mėnesį (ieškovė prašo priteisti po 234 Eur per mėnesį). Todėl ieškovės apskaičiuota 468 Eur bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui suma 2022 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.

63. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydis yra 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014), atskaičius mokesčius – 633 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 316,5 Eur. Bendra atsakovui tenkanti išlaikymo vaikui M. G. suma 2023 metais iki ieškinio pateikimo dienos (pagal ieškovę iki 2023 m. spalio mėn.) sudarė 3160 Eur (316 Eur x 10 mėn.).

64. Vadovaujantis išdėstytu skaičiavimo metodu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas B. G. ir M. G. išlaikymui nuo 2023 m. gegužės – spalio mėn. po 1896 Eur kiekvienam vaikui (316 Eur x 6 mėn.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

65. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

66. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad niekada nedraudė ir neketina drausti tėvui matytis su vaikais, tačiau pats atsakovas nerodo iniciatyvos ir noro bendrauti.

67. Ieškovės siūloma nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka yra minimali, tačiau ieškovė ją aiškina vaikų amžiumi (vieneri ir dveji metai). Tarnyba neprieštaravo tokios bendravimo tvarkos nustatymui. Atsakovas nepateikė teismui jokių siūlymų dėl savo bendravimo tvarkos su vaikais.

68. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, bendravimas su vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga.

69. Atsižvelgdamas į ieškovės poziciją ir į tai, kad atsakovas nerodo jokios iniciatyvos bendrauti, matytis su dukromis, teismas mano, kad platesnės atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymas šiuo metu nėra racionalus ir tikslingas. Todėl nustatytina ieškovės siūloma vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. G., B. G. ir M. G., aplankydamas vaikus jų buvimo vietoje ir bendraudamas su jais iki 2 valandų kas antrą savaitę savaitgaliais (šeštadienį ar sekmadienį) su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip tos savaitės trečiadienį, telefonu SMS trumpaisiais pranešimais suderintu laiku nuo 10.00 ir 16.00 val.; šalims sutarus, galimas ir papildomas atsakovo bendravimas su vaikais; atsakovui nustatyta tvarka nepranešus apie nepilnamečių vaikų būsimą lankymą, laikoma, kad jo bendravimas su vaikais tomis dienomis nevyks; apie vaikų ligos, ir pan. atvejus, dėl kurių vaikų bendravimas su tėvu nevyks, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą ne vėliau kaip iki tos savaitės, kurią galimas vaikų lankymas, kiekvieno antradienio 10.00 val. SMS trumpuoju pranešimu; vaikams augant, šalys atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iš naujo nustatys tarpusavio sutarimu kas dveji metai po teismo sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimo, o nepavykus susitarti geruoju – per teismą.

70. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

71. Ieškovė nurodė, kad neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams ji neturi. Vadovaudamasis antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu pradėti išieškojimai trečiųjų asmenų VMI, VSDFV naudai.

72. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

73. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

74. Iš antstolių informacinės sistemos, trečiojo asmens VMI atsiliepimo, ieškovės teismui pateikto atsakovo turimų įsiskolinimų apibendrinimo matyti, kad vykdomųjų bylų pagrindas yra atsakovo padaryti teisės pažeidimai, be to, kai kurios vykdomosios bylos pradėtos dar iki santuokos su ieškove sudarymo.

75. Tretieji asmenys prieštaravimų dėl atsakovo turimų įsipareigojimų po santuokos nutraukimo palikimo asmeninėmis jo prievolėmis nepareiškė.

76. Sutuoktinių asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

77. Atsižvelgiant į prievolių atsiradimo pagrindą, pobūdį, aukščiau minėtą teisinį reguliavimą, teismo vertinimu yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, nustatant, kad atsakovo finansinius įsipareigojimus kreditorei VMI, kreditorei VSDFV, taip pat ir visas su jų vykdymu (išieškojimu) susijusias vykdymo išlaidas antstoliams, po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys (atlygins) atsakovas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

78. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

80. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2149 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginti. Prašymas grindžiamas 2023 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 44, pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikdamas ieškinį, ieškovės atstovas už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Šią sumą, kaip matyti iš Sąskaitos už teisines paslaugas, ieškovė yra grąžinusi atstovui.

81. Ieškinį tenkinus iš dalies – 94 proc. (visiškai tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, pavardės suteikimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, prievolių, turto padalijimo (8 reikalavimai), 50 proc. tenkintas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo ((100 proc. x 8 + 50 proc.) /9)), atsakovas, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, turi atlyginti ieškovei 94 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis).

82. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio, t. y. 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 2,5; 0,1 (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai), todėl jų 94 proc., t. y. 2020,06 Eur, yra priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

83. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, neturėjo pareigos mokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl sutuoktinio, nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl, ieškinį tenkinus 94 proc., ši dalis priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

84. Už priteistiną 150 Eur periodinį išlaikymą sutuoktinei žyminis mokestis sudaro 40,5 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.); už priteistą 7420 Eur išlaikymo įsiskolinimą žyminis mokestis yra 167 Eur (7420 Eur x 3 proc. x 75 proc.), už priteistiną 316 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui – 256 Eur (316 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 3). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 435,69 Eur ((40,5 Eur + 167 Eur + 256 Eur) x 94 proc.) žyminio mokesčio suma.

85. Byloje taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos – dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 67,63 Eur. Ieškinį tenkinus 94 proc., ši dalis, o būtent – 63,57 Eur, priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

86. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), ieškovei tenkanti pašto išlaidų dalis (4,06 Eur) iš jos nėra priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio G. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“, atsakovui G. G. palikti pavardę – „G.“.

Priteisti iš atsakovo G. G. (G. G.) ieškovės E. G. išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki B. G., a. k. (duomenys neskelbtini), M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sueis dveji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) B. G., a. k. (duomenys neskelbtini), M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. G..

Nustatyti atsakovo G. G. (G. G.) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais M. G., B. G., M. G., pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. G., B. G. ir M. G., aplankydamas vaikus jų buvimo vietoje ir bendraudamas su jais iki 2 valandų kas antrą savaitę savaitgaliais (šeštadienį ar sekmadienį) su ieškove iš anksto, ne vėliau kaip tos savaitės trečiadienį, telefonu SMS trumpaisiais pranešimais suderintu laiku nuo 10.00 ir 16.00 val.; šalims sutarus, galimas ir papildomas atsakovo bendravimas su vaikais; atsakovui nustatyta tvarka nepranešus apie nepilnamečių vaikų būsimą lankymą, laikoma, kad jo bendravimas su vaikais tomis dienomis nevyks; apie vaikų ligos, ir pan. atvejus, dėl kurių vaikų bendravimas su tėvu nevyks, ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą ne vėliau kaip iki tos savaitės, kurią galimas vaikų lankymas, kiekvieno antradienio 10.00 val. SMS trumpuoju pranešimu; vaikams augant, šalys atsakovo bendravimo su vaikais tvarką iš naujo nustatys tarpusavio sutarimu kas dveji metai po teismo sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimo, o nepavykus susitarti geruoju – per teismą.

Priteisti iš atsakovo G. G. (G. G.) nepilnamečiams vaikams M. G., B. G., M. G. po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. G. (G. G.) nepilnamečiams vaikams M. G., B. G., M. G. 7420 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę E. G. nepilnamečių vaikų M. G., B. G., M. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Prievoles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pripažinti asmeninėmis atsakovo G. G. (G. G.) prievolėmis ir nustatyti, kad šias prievoles po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovas G. G. (G. G.).

Prievoles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, įmonės kodas 191630223, pripažinti asmeninėmis atsakovo G. G. (G. G.) prievolėmis ir nustatyti, kad šias prievoles po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovas G. G. (G. G.).

Priteisti iš atsakovo G. G. (G. G.) ieškovei E. G. 2020,06 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų 6 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo G. G. (G. G.) 435,69 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 69 centus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo G. G. (G. G.) 63,57 Eur (šešiasdešimt tris eurus 57 centus) pašto išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Olga Gružienė