Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Z. V. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-23-866/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-23-866/2019, pagal apeliantų UAB ,,Admivita“, UAB ,,Ius positivum“, Z. V., UAB ,,Ekspertai.eu“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovių UAB ,,Admivita“, UAB ,,Ius positivum“ ieškinį pareikštą atsakovams Z. V. ir UAB ,,Ekspertai.eu“, dėl paskleistų teiginių neatitikimo tikrovei, dalykinės reputacijos pažeidimo. Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Z. V. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nariui – teisėjui D. R. ir visam Vilniaus apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas nusišalino nuo civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl UAB „FFlizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-23-866/2019 ginčas kilęs iš UAB „FFlizingas“ bankroto bylos dalyvių santykių, todėl teisėjo, priėmusio nutartį iškelti UAB „FF lizingas“ bankroto bylą, dalyvavimas nagrinėjant aptariamą bylą, neužtikrina nešališko teismo proceso.

Pareiškėjo nušalinimas grindžiamas ir tuo, kad jo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas. Z. V. nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visam apylinkės teismui. Šis klausimas buvo išspręstas tik iš dalies, įvertinus nušalinimo pareiškimą, pareikštą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir teismo pirmininkei, nors toks nušalinimas nebuvo pareikštas, o nušalinimas visam apylinkės teismui liko neišspręstas.

Šiuo metu buvusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė vadovauja Vilniaus apygardos teismui, todėl pareiškėjas mano, kad byla negali būti nešališkai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjui D. R. ir visiems šio teismo teisėjams grindžia tuo pagrindu, kad nurodytas teisėjas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo nuspręsta iškelti UAB „FFlizingas“ bankroto bylą, o civilinėje byloje Nr. e2A-23-866/2019 ginčas kilęs iš UAB „FFlizingas“ bankroto bylos dalyvių santykių. Be to, Vilniaus apygardos teismas pats nusišalino nuo bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo BUAB „FF lizingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nagrinėjimo. Išdėstytos aplinkybės Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad ir civilinė byla Nr. e2A-23-866/2019 negali būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimo BUAB „FF lizingas“ bankrotą pripažinti tyčiniu tuo pagrindu, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis bankroto byloje, kuri buvo perduota nagrinėti kitam teismui. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas reiškiamas byloje, kurioje keliamas klausimas dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją, t. y. nesusijęs su bankroto bylos iškėlimu ir bankroto pripažinimu tyčiniu. Aplinkybės, kad nagrinėjamos bylos ginčo šalys yra iš esmės tos pačios, kaip ir bankroto byloje, ir ginčo objektu esanti viešai paskleista informacija buvo išsakyta BUAB “FFlizingas” bankroto bylos nagrinėjimo kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylose keliami ir vertinami su bankroto bylos iškėlimo ir pripažinimu tyčiniu susiję klausimai.

Pareiškėjo argumentai dėl civilinėje byloje vertinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo tuo pagrindu, kad jį priėmė neteisėtos sudėties teismas, sprendžiant Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-23-866/2019 pareikšto nušalinimo klausimą nevertinamas ir dėl jo nepasisakoma, kadangi nutartys, kuriomis spręsti nušalinimo klausimai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės negali būti peržiūrėtos, be to, kaip nurodo ir pats apeliantas, šis klausimas yra jo pateikto apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo, nagrinėjimo dalykas. Šį klausimą įvertins ir dėl jo pasisakys civilinę bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Nepatvirtinus pareiškėjo teiginių dėl to, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties, teisingumo, nėra pagrindo tenkinti Vilniaus apygardos teismo teisėjams reiškiamo nušalinimo tik tuo pagrindu, kad šiam teismui vadovauja buvusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkė neužtikrins nešališko bylos nagrinėjo šiame teisme, laikytini tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad teisėjai nėra tiesiogiai pavaldūs teismo pirmininkui, nes Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Be to, teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą. Pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, Z. V. nušalinimo pareiškimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo Z. V. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-23-866/2019 nagrinėjimo.