- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-2350-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04993-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- Z. V., VšĮ „Ekspertai.eu“
- Ieškovas
- UAB „Admivita“, UAB „Ius Positivum“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ieškinį atsakovams Z. V. ir VšĮ „Ekspertai.eu“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. V. ir VšĮ „Ekspertai.eu“ dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi areštavo atsakovui Z. V. priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus atsakovo gaunamą signataro rentą, 15 000 Eur sumai.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. V. pateikė prašymą dėl skubių procesinių veiksmų, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kurios pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, v. b. Nr. 0157/16/01433 vykdo antstolis A. N.. Atsakovas dėl antstolio atliktų veiksmų ir neveikimo negali sumokėti Sodrai už 2016 m. liepą privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos, mokėtinos iki 2016 m. liepos 30 d. Antstolis atsakovo prašymu pakeitė arešto sąlygas ir leido Seimo kanceliarijai mokėti signataro rentą atsakovui, tačiau nepagrįstai pažeidžia jo teises dėl to, kad nepakeitė banko sąskaitų areštų sąlygų.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ius Positivum“ nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo Z. V. prašyme nurodytus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
Ieškovas UAB „Admivita“ nurodė, jog tuo atveju, jei atsakovas Z. V. pateiks įrodymus dėl jo personalinės įmonės turimos pareigos mokėti PSD įmokas perkėlimą individualios įmonės savininkui atsakovui Z. V., sutiks su atsakovo reikalavimu leisti kas mėnesį mokėti PSD įmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovo Z. V. prašymą dėl skubių procesinių veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, jog ieškovas UAB „Ius Positivum“ pateikė teismui ieškinį dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės. 2016 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo UAB „Ius Positivum“ prašymą ir pritaikė atsakovui Z. V. laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 15000 Eur sumai. 2016 m. birželio 14 d. civilinė byla Nr. e2-12276-912/2016, kurioje ir buvo tenkintas UAB „Ius Positivum“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-11241-779/2016. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas gauna signataro rentą, kurios dydis yra 1265,85 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01433 antstolis areštavo atsakovo banko sąskaitas, dėl ko atsakovas negali mokėti PSD. Tačiau LR Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 17 str. 6 d. yra nustatyta, jog individualios įmonės už individualių įmonių savininkus, ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Byloje nustatyta, jog atsakovas Z. V. yra Z. V. Personalinė Įmonė, j. a. k. 122061665, savininkas. Remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 6 d., šioje situacijoje už atsakovą jo PSD įmokas turi apmokėti personalinė įmonė, kurios vadovas jis yra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą ir pridėtus dokumentus, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darė išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo pagrįstumą, todėl jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 148, 149 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Z. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti taikytas laikinąsias: 1) leisti naudoti a. s. Swedbank (duomenys neskelbtini) gaunamas signataro rentos lėšas (1265,85 Eur); 2) leisti gauti jam UAB „FF Lizingas“ mokėtinas sumas; 3) areštuoti dalį jam nuosavybės teisėmis priklausančių 85% UAB „FF Lizingas“ akcijų.
1) Z. V. PĮ veiklos nevykdo ir yra pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju, todėl nėra Z. V. PĮ nei įstatyminės prievolės, nei galimybės (lėšų) sumokėti Z. V. mėnesinius PSD, o signataro renta nėra socialiai draudžiamos pajamos, todėl jos gavėjas privalo mokėti kasmėnesinį PSD.
2) Ieškovai tikėtinai nepagrindžia savo ieškinio reikalavimo. UAB „Admivita“ yra UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorė, o UAB „Ius Positivum“ yra UAB „Infoverslas“ bankroto administratorė. Abiejose bankroto bylose abu bankroto administratoriai yra ne tik šališki, bet ir atlikę aibę galimai nusikalstamų veikų, dėl ko Z. V., kaip bankroto bylų dalyvis, siekia tinkamo bankroto administratorių įvertinimo bei nušalinimo. Dėl šių priežasčių ieškovai siekia suvaržyti atsakovo finansines galimybes tinkamai gintis minėtose bankroto bylose.
3) Antstolis A. N. šališkai ir neteisėtai riboja Z. V. teises, neareštuodamas jo turto, o iškart areštuodamas jo lėšas ir net ribodamas teisę į mėnesinį MMA. Apribojus galimybes naudotis lėšomis, atsakovui nelieka lėšų pragyvenimui, gydymuisi bei atstovavimui bylose.
Žemesnės instancijos teismas
4) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių prašymo argumentų ir pateiktų įrodymų, nevertino pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad atsakovas patyrė politraumas, nukrisdamas nuo laiptų.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ius Positivum“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
1) Apeliantas prašyme tik deklaratyviai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikis iškilo dėl gydymosi, reabilitacijos ir kitų būtinų gyvenimo, sveikatos ir invalidumo išvengimo išlaidų patyrimo, tačiau nenurodė kokio konkrečiai dydžio išlaidas patiria dėl gydymosi bei nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Be to, apeliantui palikta teisė laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti signataro renta, kuri turi būti pakankama visaverčiam pragyvenimui, taip pat kitu turimu turtu, išskyrus turtines teises.
2) Visiškai nesuprantamas apelianto deklaratyvus teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikį lemia ir būtinybė jam turėti atstovą bylose, nes apeliantas nenurodė, kokio konkrečiai dydžio išlaidų, skirtų advokato pagalbai, jis patirtų/patiria, taip pat nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Be to, apeliantas turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.
3) Aplinkybę, kad apeliantas visiškai nemotyvuotu ir deklaratyviu prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tik piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis bei siekia savanaudiškų ir nesąžiningų tikslų, patvirtina tai, kad jis prašo vietoj areštuotų jam priklausančių turtinių teisių areštuoti dalį jam nuosavybės teise priklausančių UAB „FF Lizingas“ akcijų. UAB „FF Lizingas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl šios įmonės akcijos yra bevertės ir nelikvidžios.
4) Priešingai negu deklaruoja apeliantas, vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl visų nurodytų jo teiginių, o būtent dėl apelianto sveikatos būklės, savaime nereiškia, kad šių aplinkybių teismas netyrė ir dėl to egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas neprivalo pažodžiui atkartoti šalių nurodytų argumentų ir dėl jų visų detaliai pasisakyti nutartyje.
Atsakovas Z. V. 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė atskirojo skundo dalies atsisakymą, t. y. apeliantas atsisakė reikalavimo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant naudotis vieninteliu pragyvenimo šaltiniu (signataro renta).
Ieškovas UAB „Admivita“ nepateikė atsiliepimo į atsakovo Z. V. atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Tiek apeliantas su atskiruoju skundu, tiek ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
Atsakovas Z. V. 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė atskirojo skundo dalies atsisakymą, t. y. apeliantas atsisakė reikalavimo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant naudotis vieninteliu pragyvenimo šaltiniu (signataro renta).
Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo Z. V. atsisakymą nuo dalies atskirojo skundo, kadangi atsakovo atsisakymas nuo dalies atskirojo skundo nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, kiti byloje dalyvaujantys asmenys atskirųjų skundų nėra padavę. Atsakovui Z. V. išaiškintinos atsisakymo nuo dalies atskirojo skundo teisinės pasekmės (CPK 308 str. 3 d.), o apeliacinis procesas pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalyje dėl leidimo naudotis signataro renta nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo apeliantui priklausančias turtines teises, esančias pas apeliantą ar trečiuosius asmenis, išskyrus apelianto gaunamą signataro rentą, 15 000 Eur sumai ieškovo reikalavimams užtikrinti. Apeliantas pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) leidžiant naudotis vieninteliu pragyvenimo šaltiniu (signataro renta); 2) leidžiant jam gauti UAB „FF Lizingas“ mokėtinas sumas; 3) areštuojant dalį jam nuosavybės teise priklausančių UAB „FF Lizingas“ akcijų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetė apelianto prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad Z. V. PĮ veiklos nevykdo ir yra pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju, todėl nėra Z. V. PĮ nei įstatyminės prievolės, nei galimybės (lėšų) sumokėti Z. V. mėnesinius PSD, todėl jis privalo mokėti kasmėnesinį PSD. LR Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 6 d. reglamentuota, kad individualios įmonės už individualių įmonių savininkus, ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, kai individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Viena vertus, iš 2015 m. gruodžio 23 d. pranešimo apie laikiną veiklos nevykdymą matyti, kad Z. V. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pranešė, kad Z. V. personalinė įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra pripažinta veiklos nevykdančiu mokesčių mokėtoju. Kita vertus, tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, tiek iš paties apelianto pranešimo dėl atskirojo skundo dalies atsisakymo matyti, kad apeliantas gauna 1265,85 Eur signataro rentą, kuria gali laisvai disponuoti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto socialinės teisės, jam turint galimybę laisvai disponuoti gaunama socialine renta, nėra pažeidžiamos, t. y. apeliantas turi galimybę mokėti kasmėnesines PSD įmokas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstai ribojamos jo teisės, nes iškart buvo areštuotos jo lėšos, o ne turtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyto turto pobūdis (UAB „FF Lizingas“ akcijos) negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, nes, kaip teisingai nurodė ieškovas, UAB „FF Lizingas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl šios įmonės akcijos yra bevertės ir nelikvidžios.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantui nepateikus jokių preliminarių jo būtinųjų išlaidų paskaičiavimo bei įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, kuriuos teismas galėtų vertinti ir dėl jų pagrįstumo pasisakyti, jo argumentai, kad apribojus galimybes naudotis lėšomis, nelieka lėšų pragyvenimui, gydymuisi bei teisinėms paslaugoms, vertintini kritiškai. Juo labiau, kad apeliantas turi galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.
Be to, didelė dalis apelianto atskirojo skundo argumentų siejami su ieškovų, kaip bankroto administratorių, netinkamais veiksmais (sprendimais), tačiau šios aplinkybės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)keitimo klausimą nenagrinėtinos, todėl teisiškai nėra reikšmingos.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimui svarbias bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo nebuvimo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties dalyje dėl leidimo naudotis signataro renta nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.