Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-726-779/2017 pagal ieškovų UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ieškinius atsakovams Z. V. ir viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-27 sprendimu tenkino ieškovų UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ieškinius iš dalies ir nusprendė: konstatuoti, kad atsakovo Z. V. paskleisti per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdomą interneto svetainę (duomenys neskelbtini), teiginiai apie ieškovus UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją; įpareigoti atsakovą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti publikacijas, kuriose atsakovas Z. V. paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius; ieškovui UAB „Admivita“ priteisti iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 541,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 541,88 Eur, iš atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 541,88 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovui UAB „Ius Positivum“ priteisti iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 298,30 Eur, iš atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas Z. V. dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė, jog apeliacinis skundas paduotas su trūkumais.Teismas pažymėjo, jog atsakovas Z. V. nepateikė įrodymų, dėl kurių atsakovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir jis nėra sumokėjęs dalies žyminio mokesčio, taip pat, teismas nepripažino tinkama atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvaciją, kad ginčas šioje byloje yra sudėtinė UAB „FF lizingas“ ir UAB „Infoverslas“ bankroto bylų dalis. Atsakovas Z. V. su apeliaciniu skundu pateikė savo turimos banko sąskaitos esamų lėšų likutį, kuris yra neigiamas, tačiau nenurodė savo šiuo metu gaunamų pajamų dydžio ar įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas Z. V. įpareigotas sumokėti 107,75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Taip pat teismas nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka ir bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų: nenurodyti prašomų įtraukti į bylą trečiųjų asmenų juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas); nepateikta pakankamai apeliacinio skundo egzempliorių visiems įtrauktiniems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas atsakovas Z. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti sprendimą iš esmės – dalyje dėl žyminio mokesčio už Z. V. apeliacini skundą dėl neturtinio reikalavimo apmokestinti apeliacinį skundą ne du, o vieną kartą, nustatant, kad už vieną neturtinį reikalavimą apeliaciniame skunde mokėtinas vienas žyminis mokestis - 30,75 Eur, kuris buvo sumokėtas pirmą kartą už šio reikalavimo pateikimą teismui; dalyje dėl apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – atleisti Z. V. nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 2 d. 8 p. pagrindu, o teismui manant, kad tam nėra pagrindo - atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 str. 3 d. pagrindu; dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo kuriuo nors šiame atskirajame skunde nurodytu pagrindu, atidėti teismo nustatyto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme; dalyje dėl netinkamo skaičiaus apeliacinio skundo egzempliorių pateikimo, nes 2017-03-09 Z. V. pareiškimu pateiktas tinkamas skaičius patikslinto apeliacinio skundo egzempliorių.Nesutikimas su įpareigojimu sumokėti 61,75 Eur žyminį mokestį grindžiamas tuo, kad teisme sujungus bylas, kuriose ieškovai reiškė identiškus reikalavimus, 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime teismas pasisakė dėl vieno šios bylos ieškovų neturtinio reikalavimo, o ne dviejų skirtingų. Taigi už apeliacinį skundą turėtų būti mokėtinas vienas 30,75 Eur dydžio žyminis mokestis. Apeliantas taip pat nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.Skundžiama nutartis dalyje, kurioje atmestas apelianto prašymas dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio, kadangi nutartis šioje dalyje yra be motyvų. Ginčai šioje byloje yra akivaizdžiai ir vienareikšmiškai kilę iš šalių ginčų dviejose bankroto bylose. Ieškovų reikalavimas pašalinti tariamai tikrovės neatitinkančias publikacijas yra dėl informacijos, kurią 2015-10-22 ir 2015-10-27 apeliantas pateikė viešai savo spaudos konferencijose Seime, yra informacija apie UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą ir toje byloje paskirto bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiklą bei veiksmus, taip pat UAB „Infoverslas“ bankroto bylą ir toje byloje paskirto bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ veiklą bei veiksmus. Apeliantas yra abiejų bankroto bylų dalyvis, todėl ir pateikė viešai informaciją apie šių dviejų bankroto bylų nagrinėjimą ir jose veikiančių bankroto administratorių – šios bylos ieškovų – veiklą. Todėl nebuvo jokio pagrindo teismui skundžiamoje nutartyje ir dar be motyvų teigti, kad ginčai šioje byloje nėra sudėtinė šių dviejų bankroto bylų dalis.Nemotyvuota ir CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu naikintina skundžiamos nutarties dalis dėl apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio dėl jo finansinės padėties. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo ir į jo sveikatos būklę, galėjo būti ne formalus ir spręsti apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą iš dalies, bet ne formaliai be motyvų atmesti šį prašymą.Atmestinas ir nemotyvuotas teismo argumentas, kad nėra CPK 84 str. pagrindo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš elektroninės bylos Nr. e2-726-779/2017 medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-27 sprendimu tenkino ieškovų UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ieškinius iš dalies ir nusprendė: konstatuoti, kad atsakovo Z. V. paskleisti per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdomą interneto svetainę (duomenys neskelbtini), teiginiai apie ieškovus UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją; įpareigoti atsakovą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti publikacijas, kuriose atsakovas Z. V. paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius; ieškovui UAB „Admivita“ priteisti iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 541,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 541,88 Eur, iš atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 541,88 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovui UAB „Ius Positivum“ priteisti iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 298,30 Eur, iš atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. VI, l. 44-59). 2017-03-01 Z. V. pateikė procesinį dokumentą, pavadinęs jį „Preliminarus apeliacinis skundas dėl 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo“ (el. b. t. VI, l. 171-182). 2017-03-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė minėto apeliacinio skundo trūkumus (el. b. t. VII, l. 15-16). 2017-03-10 Z. V. pateikė Pareiškimą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir termino skundui pateikti atnaujinimo (el. b. t. VII, l. 23). 2017-03-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog prieš tai minėtu Pareiškimu apeliantas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų ir apeliacinį skundą laikė nepaduotu (el. b. t. VII, l. 108). 2017-03-14 Z. V. atstovė pagal įgaliojimą gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-07 nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų (el. b. t. VII, l. 113), kurią Z. V. apskundė 2017-03-21 teismui pateiktu atskiruoju skundu ir kurios teisėtumo klausimas nagrinėjamas šioje byloje.Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, jog tam tikri apeliacinio skundo trūkumai apeliantui buvo žinomi jau teikiant apeliacinį skundą, bet juos jis ketino ištaisyti sugrįžęs namo po reabilitacijos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo iš karto spręsti dėl Preliminaraus apeliacinio skundo trūkumų, o palaukti skundo patikslinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinio proceso normos nenumato tokios procesinio dokumento rūšies kaip „preliminarus apeliacinis skundas“. LR CPK 315 str. 1 d. numatyta, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui, ką ir padarė Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017-03-07 nutartimi. Tai, kad apeliantas dar iki gaudamas minėtą nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir termino skundui pateikti atnaujinimo, nesudaro pagrindo teigi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas nepateikė pakankamai apeliacinio skundo egzempliorių visiems įtrauktiniems byloje dalyvaujantiems asmenims – apeliantas pats pažymi, jog papildomus skundo egzempliorius pateikė tik 2017-03-09 pareiškimu.

Dėl žyminio mokesčio dydžio.

Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė atskirus ieškinius, kiekvienas susimokėjo žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad civilinės bylos pagal ieškovų ieškinius buvo sujungtos į vieną, skirtingai nei mano apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje buvo pareikštas identiškas reikalavimas. Kaip minėta, ieškiniais buvo siekiama apginti skirtingų subjektų pažeistas teises, taigi byloje buvo nagrinėjami du savarankiški reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apeliantui už apeliacinį skundą mokėti tik pusę žyminio mokesčio (sumą, lygią vieno iš ieškovų sumokėto žyminio mokesčio sumai) – pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Vienas iš apelianto argumentų, kodėl jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra tai, kad ginčai šioje byloje yra sudėtinė UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Infoverslas“ bankroto bylų dalis. CPK 83 str. 1 d. 8 p. numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kitų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, susijusių su bankroto bylų nagrinėjimu, civilinio proceso kodeksas nenumato. Byloje nėra duomenų, jog ieškovams UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ būtų iškeltos bankroto bylos, todėl atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Infoverslas“, taip pat nesudaro pagrindo atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio, kadangi minėtos įmonės nėra nagrinėjamos bylos šalys.Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, atsižvelgiant į sunkią apelianto finansinę padėtį, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nėra pateikęs įrodymų apie savo pajamas. Su tokiu apelianto teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, finansinės atskaitomybės bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Z. V. su apeliaciniu skundu pateikė tik savo turimos banko sąskaitos esamų lėšų likutį. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių apelianto gaunamas pajamas ir turimą turtą apeliantas, teikdamas pirminį apeliacinio skundo variantą, nepateikė. Tai, kad praeityje Z. V. buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, savaime nereiškia, kad jo finansinė padėtis nepakito apeliacinio skundo teikimo metu. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai motyvavo savo išvadas.

Dėl kitų apelianto argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad apelianto apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendė nušalintas teisėjas, priešingai, apelianto byloje pareikšti prašymai dėl teisėjo nušalinimo buvo atmesti, todėl atskirojo skundo argumentai, jog skundžiamą nutartį, kurioje išspręsti procesinio pobūdžio klausimai, priėmė neteisėtos sudėties teismas, atmestini kaip nepagrįsti. Nutartys, kuriomis atsisakyta tenkinti prašymą dėl teisėjo nušalinimo yra neskundžiamos, kadangi tokios nutartys neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, o nesutikimo argumentai šiuo klausimu gali būti reiškiami apeliaciniame skunde dėl byloje priimto teismo sprendimo.Tai, kad skundžiamos nutarties dėstomojoje dalyje pasisakyta, jog nagrinėjamas apelianto VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo priėmimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip techninę klaidą, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio ir rezoliucinės dalies matyti, jog išnagrinėtas būtent Z. V. apeliacinio skundo priėmimo klausimas ir būtent jam nustatyti apeliacinio skundo trūkumai.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.