Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ius Positivum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ieškinius atsakovams Z. V. ir VšĮ „Ekpsertai.eu“ dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Admivita“ kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovams Z. V. ir VšĮ „Ekspertai.eu“ dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas UAB „Ius Positivum“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 15 000 Eur sumai areštuoti atsakovo Z. V. turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus atsakovo gaunamą signataro rentą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, areštavo atsakovui Z. V. priklausančias turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus atsakovo gaunamą signataro rentą, 15 000 Eur sumai ieškovo reikalavimams užtikrinti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovų ieškinius tenkino iš dalies. Konstatavo, kad atsakovo Z. V. paskleisti per VšĮ „Ekspertai.eu“ valdomą interneto svetainę www.ekspertai.eu, teiginiai apie ieškovus UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją. Įpareigojo atsakovą VšĮ „Ekspertai.eu“ pašalinti publikacijas, kuriose atsakovas Z. V. paskelbė tikrovės neatitinkančius ir ieškovų dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius. Ieškovui UAB „Admivita“ priteisė iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 541,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 541,88 Eur, iš atsakovo VšĮ „Ekspertai.eu“ priteisė 541,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui UAB „Ius Positivum“ priteisė iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 298,30 Eur, iš atsakovo VšĮ „Ekspertai.eu“ priteisė 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas UAB „Ius Positivum“ prašymu, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovas Z. V. pateikė prašymą dėl skubių procesinių veiksmų, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą nuo 15 000 Eur iki 1 000 Eur bei leidžiant skubiai vykdyti nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovui Z. V. taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 1 000 Eur sumos, paliekant 2016 m. birželio 7 d. nutartimi nustatytą turto arešto eiliškumą ir įpareigojimus. Kitą prašymo dalį atmetė. Atsižvelgė į tai, kad ieškovo UAB „Ius positivum“ pagrindinis reikalavimas nebuvo turtinio pobūdžio, kad patenkinus ieškovo UAB „Ius positivum“ ieškinį iš dalies, priteista 1 000 Eur neturtinės žalos suma. Nurodė, kad toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones 15 000 Eur apimtimi nėra teisinio pagrindo. Priėjo išvados, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 2016 m. birželio 7 d. nutartyje nustatyta apimtimi nepagrįstai ir daugiau negu reikia varžytų atsakovo Z. V. turtines teises, todėl sumažino laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Ius Positivum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumažinimo.Nurodė, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva sumažinti atsakovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto. Teismas vadovavosi CPK 148 straipsnio 5 dalimi, nenurodydamas jokių tai pagrindžiančių motyvų, todėl yra pagrindas nutartį pripažinti negaliojančia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Pažymėjo, kad teismas turėjo remtis CPK 148 straipsnio 1 dalimi ir apie gautą prašymą pranešti byloje dalyvaujautiems asmenims, kad jie galėtų pateikti prieštaravimus. Teismas neinformavo ieškovo apie atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, tokiu būdu nesuteikė ir neužtikrino apelianto teisės pateikti prieštaravimus.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir tenkintų ieškovo ieškinį visa apimtimi, ieškovo teisė į visišką reikalavimo įvykdymą taptų neįmanoma arba pasunkėtų.Skundžiama nutartimi teismas laikinųjų apsaugos priemonių mąstą sumažino iki 1 000 Eru sumos, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu priteisė ieškovo naudai 1 298,30 Eur.Atsakovas Z. V. atsiliepimu prašė atskirojo skundo netenkinti, už piktnaudžiavimą pateikiant atskirąjį skundą skirti apeliantui 1 000 Eur baudą, 50 proc. jos skiriant atsakovui Z. V..Nurodė, kad skundžiama nutartis priimta atsakovo prašymu. Kadangi skundžiama nutartis nėra įsigaliojusi, apelianto procesinės teisės nėra pažeistos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu iš apelianto priteisė tik 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, likusi 298,30 Eur dydžio iš apelianto priteista suma – tai bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškinio reikalavimo užtikrinimui, bet ne bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Atsakovas atsiliepime prašo priimti naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sumažino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, kuris reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Šios proceso teisės normos taikomos sprendžiant ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo arba padidinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovų ieškinius tenkino iš dalies. Be kita ko, ieškovui UAB „Ius Positivum“ priteisė iš atsakovo Z. V. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 298,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 298,30 Eur. Nors nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau labiau tikėtina, kad ieškovo UAB „Ius Positivum“ reikalavimas yra pagrįstas būtent tik patenkintų reikalavimų dalyje. Nustatytų aplinkybių kontekste, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas didesne apimtimi, negu reikalavimo pagrįstumas, prieštarautų ekonomiškumo principui. Kadangi atsakovas Z. V. pateikė prašymą sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs, jog tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 2016 m. birželio 7 d. nutartyje nustatyta apimtimi nepagrįstai ir daugiau negu reikia varžytų atsakovo Z. V. turtines teises, sumažino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąsto sumažinimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo pranešti apeliantui, kad šis galėtų pareikšti prieštaravimus. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo vykdoma skubiai, todėl apeliantas turėjo galimybę visus prieštaravimus pareikšti atskirajame skundė. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl apeliantas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.