- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-198-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- B. S.
- Ieškovas
- R. Š., P. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-1119/2020 pagal ieškovų R. Š. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovei B. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. Š. ir P. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei B. S. dėl nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės ieškovo R. Š. naudai 504,35 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovės ieškovo P. Š. naudai 92,62 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovės ieškovo R. Š. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovo P. Š. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas ieškovo R. Š. bylinėjimosi ir teismo išlaidas; priteisti iš atsakovės visas ieškovo P. Š. bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); P. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Ieškovai pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 9 val. nuvykęs į savo mišką, ieškovas R. Š. nustatė (vėliau tai patvirtino Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistai, tai buvo nustatyta ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)), kad gretimo sklypo savininkas P. S., manydamas, kad valo ribinę liniją, išpjovė 107 įvairių matmenų medžius (16 vnt. baltalksnio, 38 vnt. beržo, 29 vnt. eglės, 19 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio). I. R. Š. samdytas IĮ „Geodezijos studija“ matininkas užfiksavo padarytą pažeidimą, koordinuojant taškus vietovėje valstybinėje koordinačių sistemoje GPS imtuvu „Leica“, situacijos taškai kartografuoti elektroniniu tachometru „Leica“; iš matininko pateikto iškirsto miško vietovėje situacijos plano M1:2000 matyti sklypų ribos, esami riboženkliai, o tai atsakovams, atliekant kirtimo darbus, nebuvo aiškiai žinoma.
4. Ieškovai nurodė, kad jų žemės sklypai suformuoti, atliekant kadastrinius matavimus. A. P. S. ir jo broliui A. S. medžių kirtimo metu priklausęs gretimas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas, atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Ieškovai pažymėjo, jog jiems atliekant savo žemės sklypų ribų ženklinimą, nei (duomenys neskelbtini) miręs P. S., nei atsakovė B. S. ženklinime nedalyvavo; jiems, prieš atliekant miško valymo darbus, jų samdytas matininkas tik ranka parodė liniją, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdami miško valymo darbus, jie tikslios ribos nežinojo ir negalėjo žinoti; jie pasiklydo, atlikdami specialių žinių reikalingus ribinės linijos valymo darbus, o tai lėmė žalos ieškovams padarymą.
5. Ieškovai nurodė, kad į bylą pateiktas matininko sudarytas situacijos planas patvirtina, kad ribinė linija 2019 m. rugsėjo 6 d. visiškai nėra valyta, tai patvirtino ir Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. spalio 16 d. patikrinimo akte, buvo iškirsti ieškovų medžiai. Ieškovų vertinimu, atsakovai, taupydami išlaidas ir atlikdami miško valymo darbus taip, kaip atrodė tinkama, neturėjo reikalingos ir būtinos informacijos, kuri reikalinga tokiems darbams atlikti, ir tokiu būdu padarė žalą ieškovams, kurią nuostolių išraiška privalo atlyginti.
6. Ieškovai nurodė, kad R. Š. padarytų nuostolių dydį apskaičiavo VĮ Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniosios specialistės E. E. apskaičiuotu neteisėtai iškirstu tūriu (biržės taksavimo lapas), VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2018-10-01 įsakymu Nr. ĮS-421 „Dėl indeksuotų nenukirsto miško kainų“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-09-25 įsakymu Nr. D1-849 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio vadovo 2019-01-04 įsakymu Nr. V2 „Dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainų patvirtinimo“.
7. Ieškovai nurodė, kad samdytas IĮ „Geodezijos studija“ matininkas parengė iškirsto miško vietovėje situacijos planą M1:2000, pažymėjo koordinates vietovėje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė E. E. patikslino turimus ir nustatytus faktinius duomenis vietovėje bei nustatė, kad žala padaryta dviejuose žemės sklypuose, iš kurių vieno savininkas yra ieškovas R. Š., o kito – jo tėvas P. Š.. Ieškovų atstovė 2019-10-22 kreipėsi su prašymu dėl žalos paskaičiavimo patikslinimo, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovas patikslino žalos dydį dviejuose sklypuose. Nustatyta, kad ieškovui R. Š., kuris yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, atsakovė padarė nuostolių už 504,34 Eur, o ieškovui P. Š., kuris yra gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, nuostolių už 92,62 Eur.
8. Ieškovai nurodė, kad R. Š. kreipėsi su pareiškimu dėl turto vagystės ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės), dėl to, kad laikotarpiu 2018-07-15 – 2018-09-06 iš žemės sklypuose esančio miško, adresu (duomenys neskelbtini), išpjauta ir išvežta 107 lapuočių ir spygliuočių medžiai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad medžius išpjovė ir išsivežė P. S., kuris savo kaltės neneigė. Ikiteisminiame tyrime P. S. laikėsi pozicijos, kad taupydamas pinigus ir pats atlikdamas miško sklypo ribinės linijos kirtimo darbus, kuriems nėra reikalingi leidimai, pasiklydęs miško plote, nuklydo į svetimą mišką ir jį iškirto, taip padarė ieškovams turtinę žalą, už kurią yra atsakinga mirusio P. S. teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė.
9. Ieškovai nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo nutrauktas, vadovaujantis 2019-04-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu, kuriame nurodyta, kad ištyrus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tyčinio svetimo miško kirtimo ir miško medienos grobimo požymių nenustatyta, o ribinės linijos kirtimas atliktas ne tarp dviejų sklypų, o R. Š. sklype tik dėl P. S. klaidos. P. S. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas: neturėdamas specialių žinių, pasikliaudamas tik savo nuovoka ir patirtimi, siekdamas atlikti ribinės linijos valymą, nesikreipė pagalbos į miškotvarkos specialistus, kad šie pakonsultuotų dėl tikslios ribos dislokacijos tarp skirtingų savininkų sklypų, atliktų atitinkamą žymėjimą, kad būtų galima ribinės linijos valymą atlikti tiksliai, nepadarant žalos gamtai ir tretiesiems asmenims. P. S., apklaustas ikiteisminiame tyrime, neneigė, kad atlikdamas valymo darbus, galėjo iškirsti 107 vnt. medžių, tik jis buvo įsitikinęs, kad negalėjo visi medžiai būti R. Š. pusėje, nes manė, kad valymą atliko tinkama kryptimi ir tinkamoje vietoje. Baudžiamojoje byloje pateiktos iškirstų medžių fotonuotraukos, parsivežtos medienos nuotraukos atsakovų namo kieme; baudžiamojoje byloje sudaryta schema, kaip iškirstas miškas, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad atsakovai, valydami ribinę liniją, nuklydo į ieškovų mišką ir iškirto jiems priklausančius medžius.
10. Ieškovai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nurodyta, jog tyčinio savavališko kirtimo ir medienos grobimo požymių nenustatyta, tai vertintina, kaip dėl objektyvaus suklydimo P. S. atliktas svetimo R. Š. priklausančio miško kirtimas dėl ribinės linijos darymo. 2019-04-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinės prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad vertinant nukentėjusiojo R. Š. pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, akivaizdu, kad jo teisė gintis civilinio proceso tvarka nėra apsunkinta, jis turi galimybę civilinės teisės priemonėmis atkuri savo pažeistas teises. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėjęs skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, paliko nutarimą galioti, pažymėjęs, kad P. S. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas: neturėdamas specialių žinių, pasikliaudamas tik savo nuovoka ir patirtimi, siekdamas atlikti ribinės linijos valymą, nesikreipė pagalbos į miškotvarkos specialistus, kad šie pakonsultuotų dėl tikslios ribos dislokacijos tarp skirtingų savininkų sklypų, atliktų atitinkamą žymėjimą, kad būtų galima ribinės linijos valymą atlikti tiksliai, nepadarant žalos.
11. Ieškovų vertinimu, jie turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą: ieškovas R. Š. į 504,36 Eur nuostolių atlyginimą, ieškovas P. Š. – į 92,62 Eur nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
12. A. B. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovė nurodė, kad ieškovai klaidingai ir „atsietai“ interpretuoja ikiteisminio tyrimo duomenis, išskirdami ikiteisminio tyrimo ieškovams palankius aspektus, todėl ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, laikytina nepagrįsta. Atsakovės vertinimu, nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatomi duomenys, patvirtinantys nusikalstamos veikos objektyviąją ir subjektyviąją pusę, tačiau nustatant šioje civilinėje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovės civilinės atsakomybės, šiais duomenimis gali būti remiamasi tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, o ne kaip prejudiciniais faktais. Ieškovai vadovaujasi nutraukta ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau nepateikė jokių kitų savo dėstomą poziciją patvirtinančių duomenų.
14. Atsakovė nurodė, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. liudytojo apklausoje P. S. nurodė, kad kartu su atsakove savo žemės sklype atliko ribinės linijos valymo darbus, pjovė tik šioje linijoje buvusius nedidelius medžius bei į šią liniją užvirtusius medžius, didžiąją nupjautų medžių dalį paliko vietoje, o su savimi lengvojo automobilio priekaba pargabeno tik kelis medžius, kadangi mediena atsakovei ir jos sutuoktiniui ūkyje nereikalinga, be to nurodė, kad arti namų valdos yra kitas nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame gali pasirūpinti mediena. P. S. parodė, kad vėliau pastebėjo mažesnį likusių medžių kiekį, palyginti su po pjovimo paliktu kiekiu. P. S. jokiais teiginiais apklausoje nepatvirtino, kad jis galėjęs išpjauti 107 medžius iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių privataus miško žemės sklypų, teigė, kad aplinkybė, jog tokį kiekį medžių išpjovė jis ir atsakovė, nėra logiška, pakartojo, kad iš kaimyninio sklypo galėjo nupjauti tik kelis medžius ir tik tuos, kurie buvo užvirtę ribinėje linijoje.
15. Atsakovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga kelia pagrįstų abejonių dėl šio tyrimo metu nustatytų duomenų teisingumo bei šio tyrimo išsamumo. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenų visetą, akivaizdžiai matyti, kad tyrimo metu, vadovaujantis vien tik Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. parodymais, tendencingai vadovautasi prielaida, kad esą P. S. atliko miško kirtimo darbus ieškovų žemės sklypuose, ir pagrindinis dėmesys buvo skiriamas P. S. kaltės formai (tyčiai) paneigti baudžiamąja teisine prasme; iš esmės nebuvo pašalintos abejonės dėl tiriamo medžių kirtimo įvykio aplinkybių, todėl pagrįstai manytina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovų nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiaga neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės vertinimu, ieškovai, subjektyviai interpretuodami ikiteisminio tyrimo dokumentų turinį, kurie iš esmės visi grindžiami liudytojos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. parodymais, cituodami šio tyrimo medžiagos teiginius, atskirdami juos nuo tyrimo medžiagos turinio, daro prielaidą ir tokiu būdu bando teismą įtikinti, esą už ieškovams priklausančiuose privataus miško žemės sklypuose atliktą medžių kirtimą yra atsakinga atsakovė, kuri kartu su sutuoktiniu atliko ribinės linijos valymo darbus.
16. Atsakovė nurodė, kad taip pat svarbu įvertinti IĮ „Geodezijos studija“ matininko parengto iškirsto miško vietovėje situacijos plano M1:2000 reikšmę įrodinėtinų aplinkybių kontekste. Atsakovė neginčija, kad situacijos plane pavaizduotos atsakovės ir ieškovų sklypų ribos, taip pat brūkšnine linija žymima ieškovams nuosavybės teise priklausančių privataus miško žemės sklypų kirtavietė, pateikiami šios kirtavietės pločio matavimai (6,3 ir 4,43 m). Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20 punkto 6 papunktyje nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę). Šiuo teisės aktu įtvirtinta, kad ribinė linija yra 1,5 metro pločio. Vertinant situacijos plane atliktus žymėjimus, matyti, kad kirtavietės fiksuoti parametrai 3 ir daugiau kartų viršija ribinės linijos pločio parametrus, be to, kirtavietės lokacija yra ženkliai atitolusi nuo atsakovės ir ieškovų žemės sklypų ribų. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į faktines aplinkybes (kirtavietės duomenis), ribinės linijos parametrus, abejotina, ar Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. versija, pozicija – esą neteisėtas kirtimas atitinka ribinės linijos valymo situaciją, buvo teisinga. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovų pateikto situacijos plano paskirtis – žymėti žemės paviršiaus erdvinio objekto – augalų masyvo parametrus, šį objektą apibudinančius duomenis, todėl, vadovaujantis situacijos planu, negali būti konstatuojamas neteisėto kirtimo faktas ir nustatoma, kas galėjo atlikti neteisėtą kirtimą. Pačių ieškovų teikiami duomenys (situacijos planas) paneigia iki šiol nekvestionuotus ir absoliučiai teisingais laikytus Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. parodymus, taip pat paneigia aplinkybę, kad kirtimas ieškovų žemės sklypuose buvo atliktas, atliekant ribinės linijos kirtimą. Priešingai – darytina išvada, kad kirtimas, atliktas ieškovų privačiame miške, neatitinka ribinės linijos kirtimo situacijos.
17. Atsakovė nurodė, jog ieškovai, siekdami pagrįsti ieškinio reikalavimus, pateikė Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 16 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymas; šiuos dokumentus sudarė bei pasirašė Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausioji specialistė E. E.. Įvertinus pažymose fiksuojamą informaciją, matyti, kad minėtoji specialistė atliko atsakovės ir ieškovų žemės sklypų patikrinimą ir konstatavo, kad ieškovų žemės sklypų ribinės linijos yra aiškios, nustatė neteisėtus miško kirtimus, suskaičiavo kirtavietėje esančių kelmų skaičių. Atsakovė pažymėjo, kad specialistė kirtavietėje esančių kelmų skaičių nustatė, praėjus daugiau nei vieneriems metams po neteisėto kirtimo įvykio. Specialistė, patikrinusi atsakovės privataus miško žemės sklypą, konstatavo, kad šio sklypo ribinės linijos neaiškios, ribinė linija nevalyta. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pastarosios ir sutuoktinio ribinės linijos valymo ir specialistės atlikto atsakovės žemės sklypo ribinės linijos patikrinimo vietos nesutampa. Specialistė patikrinimą atliko vietovėje, kurioje atsakovė ir jos sutuoktinis ribinės linijos valymo darbų neatliko, todėl neteisinga vadovautis Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 16 d. privataus miško žemės sklypo, priklausančio atsakovei, patikrinimo pažyma. Be to, šis dokumentas sudarytas praėjus daugiau nei vieneriems metams po ribinės linijos valymo ir juo konstatuojamos aplinkybės, kurios per ilgą laiką iš esmės galėjo pasikeisti.
18. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną P. S. atžvilgiu. Administracinio nusižengimo teiseną P. S., o vėliau ir atsakovės atžvilgiu, vykdė ta pati Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausioji specialistė E. E.. Ji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad į įvykio vietą nuvyko ieškovo R. Š. prašymu, pamatė iškirstą miško ribinę liniją, toliau, neturėdama absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių jos, kaip miškų ūkio priežiūros funkcijas vykdančio subjekto oficialiąją nuomonę, vadovavosi prielaida, esą šiuos veiksmus atliko gretimo sklypo savininkas P. S.. Specialistė teigė, esą akivaizdžiai matyti, kad kirtimas buvo atliktas dėl ribinės linijos darymo, greičiausiai ribines linijas kirto P. S.. Akivaizdu, kad specialistė kategoriškai laikėsi pozicijos, grindžiamos tik subjektyviu įsitikinimu, esą P. S. iškirto miško ribinę liniją, šios pozicijos nemotyvavo jokiais objektyviais duomenimis, vadovavosi prielaidomis ir galimais spėjimais, teikė parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl aplinkybių (dėl P. S. atliktų veiksmų), kurių ji nestebėjo ar kitaip nebuvo užfiksavusi. Nors administracinio nusižengimo teisenos P. S. ir atsakovės atžvilgiu nutrauktos, nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėtinų aplinkybių kontekste svarbu paminėti, kad specialistė tendencingai siekė patraukti administracinėn atsakomybėn P. S., šiam mirus, inicijavo administracinio nusižengimo tyrimą B. S. atžvilgiu, veikė nekompetentingai, pažeidė teisės aktų reikalavimus laikytis tarnybinės veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeidė sąžiningumo ir nešališkumo principus, nes veikė neobjektyviai, priimdama sprendimus, nesugebėjo vengti asmeniškumų, demonstravo savo antipatijas P. S. ir B. S., jų atstovui, skyrė išskirtinį dėmesį R. Š. ir P. Š. rūpimų klausimų išsprendimui, todėl pagrįstai suabejojus šios specialistės veiklos teisingumu ir skaidrumu, buvo nušalinta nuo administracinio nusižengimo tyrimo B. S. atžvilgiu. Atsakovės vertinimu, specialistė turi išankstinę nuostatą B. S. atžvilgiu, yra neobjektyvi, bei galimai suinteresuota ieškovų turtinių interesų gynimu, atitinkamai ir civilinės bylos baigtimi, todėl visi civilinėje byloje esantys įrodymai, kiek jie susiję su specialistės nustatytais duomenimis, yra neobjektyvūs, nepatikimi, turėtų būti vertinami itin kritiškai.
19. Atsakovė nurodė, kad ieškovų teiginiai apie atsakovės negebėjimą pagrįsti jos privačioje valdoje buvusią medieną, foto nuotraukoje fiksuota transporto priemonė ir jos priklausymo faktas atsakovės sutuoktiniui jokiu būdu nereiškia, kad ieškovai įrodė, kad mediena buvo atgabenta būtent iš jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl laikytina, kaip teisiškai nereikšminga ginčo atveju ir neįrodanti atsakovės ar jos sutuoktinio neteisėtų veiksmų. Atsakovės vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ir jos sutuoktinis iškirto ieškovų privataus miško žemės sklypuose esančius 107 medžius bei juos išvežė. Atsakovė ir jos sutuoktinis savo miško sklype atliko ribinės linijos valymą, dalį iš ribinės linijos išpjautų medžių parsivežė savo reikmėms, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovų žemės sklypuose išpjautus medžius. Atsakovai ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir dėl senyvo amžiaus nebuvo pajėgūs išpjauti 107 medžius, išvežti tokį kiekį įvairaus dydžio medžių. Be to, nėra nustatyta, jog atsakovai būtų tokius medžius išsivežę (jie išsivežė tik dalį ribinėje linijoje nupjautų medžių). Teiginiai, jog išpjauti medžiai buvo išvežti atsakovų, yra deklaratyvus, neparemti jokiais duomenimis.
20. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovų deklaratyviai nurodomos aplinkybės, kurios grindžiamos tik spėjimais apie galimą atsakovės veiksmų, atliekant ribinės linijos valymą, eigą, jokiu būdu nereiškia, kad objektyviai ieškovams priklausančio privataus miško žemės sklypuose kirtimo veiksmų negalėjo atlikti kiti asmenys. Iš esmės ieškovų reikalavimai kildinami iš to, kad atsakovei priklauso su ieškovų privataus miško žemės sklypais besiribojantis sklypas, kad atsakovė atliko ribinės linijos valymo darbus. Ieškovai nesąžiningai naudojasi atsakovės ir jos sutuoktinio parodymais, kai pastarieji patvirtino atlikę ribinės linijos valymo darbus, šią aplinkybę interpretuoja, esą atsakovė ir jos sutuoktinis patvirtino kirtę ieškovų žemės sklypuose augusius medžius.
21. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu kirtavietėje nukirsti medžiai ir atsakovės namų valdose (kieme) rasta mediena nebuvo identifikuoti, nenustatyta, ar pastarieji sutampa, ar atgabenti iš ieškovams priklausančių privataus miško žemės sklypų kirtavietės. Pagal byloje esančius duomenis (teismui pateiktas kirtavietės foto nuotraukas) matyti, kad dalis nukirstų medžių buvo palikti kirtavietėje, ieškovai darė prielaidą, esą visų medžių kirtimas atliktas vienu metu, nepagrįstai visus kirtavietėje esančius kelmus priskyrė, kaip iškirstus ir neteisėtai išvežtus atsakovei ir jos sutuoktiniui atliekant ribinės linijos valymo darbus. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nepateikta jokia kita objektyvi informacija, duomenys, patvirtinantys išskirstų medžių būklę, skaičių, nepateikti absoliučiai jokie duomenys dėl nukirstos medienos, rastos (matytos) atsakovės ir jos sutuoktinio privačiame kieme, nenurodyta, ar kieme rasta mediena atitinka kirtavietėje esančius kelmus, negretinti jokie nukirstų ir atsakovės kieme matytų medžių parametrai. Atsakovės manymu, nesant dokumento, kuriuo būtų identifikuoti atsakovės ir jos sutuoktinio tuo metu kieme buvę nukirsti medžiai, vadovaujantis vien išoriškai pastebėta mediena, negalima daryti neginčytinos išvados, kad kieme pastebėta buvusi mediena yra būtent iš ieškovams priklausančio privataus miško žemės sklypų.
Atsiliepimas
22. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai deklaratyviai nurodė žalos dydį, šio dydžio nepagrindė. Atsakovei nesuprantamas dokumentų, kurių pagrindu ieškovai įrodinėja žalos dydį, turinys. Iš kelmų matavimo aktų turinio matyti, kad žymėjimai atlikti ranka įrašant taško simbolius, o iš biržės taksavimo lapų visiškai nesuprantami nurodomi nukirstų medžių parametrai, nepateiktos jokios (iš karto po ieškovo pranešimo apie neteisėtą kirtimą) kelmų, nukirstų medžių foto lentelės ar kita vizualinė medžiaga. Ieškovai nenurodė aplinkybių, kuo vadovaujantis 2019 m. spalio 16 d. nustatytas daugiau nei prieš metus vykdytas neteisėtas kirtimas ir šio kirtimo metu nukirsti visi kirtavietėje buvę medžiai, kokiais duomenimis konstatuota, kad visi skaičiuojamieji kelmai atsirado būtent kaip 2018 m. kirtimo pasekmė. Atsakovei neaišku, kokia nukirstų medžių būkle vadovaujantis atlikti žalos skaičiavimai, ar mediena kokybiška, ar apipuvusi ir pan., kokiai kokybės klasei priskirtina, ar iš ieškovų privataus miško galima gauti padarinę, malkinę medieną, ar nukirstas medis žalias, ar sausas, nepagrindžiami medienos įkainiai. Atsakovė pažymėjo, kad žalos apskaičiavimas atliktas vadovaujantis šališkos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. nustatytais duomenimis, kurie turėtų būti vertinami itin kritiškai, o kitų duomenų, kurių pagrindu būtų atliktas objektyvus žalos paskaičiavimas, nėra pateikta, taip pat nepateikti ir žalos įvertinimą atlikusio asmens kvalifikaciją atlikti tokius specifinius skaičiavimus pagrindžiantys dokumentai. Atsakovės vertinimu, ieškinyje nurodyta žala nepagrįsta faktiškai iškirstų, išvežtų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis taisyklėmis. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra pakankama, ieškovų situacijos planas nepatvirtina neteisėto kirtimo fakto, atlikto ribinės linijos valymo situacijoje, nepatvirtina nei P. S., nei atsakovės veiksmų, esą atliekant neteisėtą kirtimą ieškovų privataus miško žemės sklypuose. Ieškovai nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovės ar jos sutuoktinio neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, patirtos žalos faktą, taip pat atsakovės ir jos sutuoktinio neteisėtų veiksmų padarinių.
Šalies argumentai
23. Atsakovė nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų reikalavimu, nurodė, kad nenustačius atsakovės civilinės teisinės atsakomybės sąlygų, laikant, kad ieškovų pagrindiniai reikalavimai priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 504,35 Eur ir 92,62 Eur nuostolių atlyginimo, yra nepagrįsti, darytina išvada, kad ieškovams taip pat neatsirado teisė reikalauti palūkanų priteisimo iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės B. S. ieškovui R. Š. 504,35 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 504,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-05-30 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1265,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės B. S. ieškovui P. Š. 92,62 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 92,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-04 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės B. S. valstybei 48,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įsiteisėjus sprendimui, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad specialistė E. E. ikiteisminio tyrimo metu, tiriant administracinį nusižengimą ar civilinėje byloje, duodama parodymus, buvo šališka, elgėsi tendencingai ar neetiškai, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo liudytojos E. E. parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant civilinę bylą, bei pateiktus dokumentus vertinti kritiškai.
26. Teismas nurodė, kad neapsiriboja ikiteisminio tyrimo medžiagos prokurorų nutarimais, kuriuose iš esmės yra pateiktas duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimas ikiteisminio tyrimo tąsos kontekste, tačiau vadovaujasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas yra svarbus, tačiau ne lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės kitaip vertinti atsakovų veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje neteisėtų veiksmų vertinimo prasme yra platesnis.
27. Teismas nurodė, kad už galimai neteisėtą kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype augusių medžių iškirtimą, neturint šio asmens sutikimo kirsti bei atitinkamų valstybės institucijų leidimų kirsti medžius, kyla civilinė deliktinė atsakomybė.
28. Teismas sutiko su atsakove, kad nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei civilinėje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu iškirto ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose 107 medžius. Kartu teismas pažymėjo, jog byloje nėra pagrindo manyti, kad kiti nenustatyti asmenys, turėdami leidimus atlikti kirtimus kitose vietose, nebūdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, galėjo atlikti neteisėtą kirtimą ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose; byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad patys ieškovai iškirto medžius; tik atsakovė su buvusiu sutuoktiniu atliko medžių kirtimus, kuriuos jie vertina kaip ribinės linijos kirtimą.
29. Teismas sprendė, kad ribinė linija, kurią atsakovė su buvusiu sutuoktiniu turėjo išvalyti, jiems nebuvo aiški. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad atsakovė su sutuoktiniu ėjo ne link ribinės linijos, kurią turėjo išvalyti, o link padaryto savavališko kirtimo, esančio ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose.
30. Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog buvo pjaunami tik menkaverčiai medžiai, kurių dalį ji su buvusiu sutuoktiniu parsivežė namo, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš policijos pareigūno atsakovės kieme darytų nuotraukų matyti, kad kieme yra ne menkaverčiai medžiai ir jų šakos, o medžių rąstai, kurie nelaikytini menkaverčiais ar nedidelio skersmens. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog 2018-09-06 kieme buvo sukrauti rąstai, atvežti iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, ir priešingai, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2018-09-06 kieme buvo sukrauti rąstai, atvežti iš (duomenys neskelbtini) esančio miško.
31. Teismas pažymėjo, kad nuoseklių, vienas kitą papildančių, logine sąsaja susijusių netiesioginių įrodymų visuma leidžia spręsti apie tai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė su buvusiu sutuoktiniu valė ne ribinę liniją, nors buvo įsitikinę, kad būtent ribinės linijos valymo darbus atlieka, tačiau atliko neteisėtą ribinės linijos požymius turintį kirtimą. Teismo vertinimu, šios prielaidos nepaneigia ir tai, kad miško žemės sklype kirtimų plotis per visą linijos ilgį yra nevienodas, nes nenustatyta, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu, atlikdami kirtimą, būtų naudoję kokias nors matavimo priemones ir matavę kertamos ribinės linijos plotį.
32. Teismas konstatavo, kad ieškovai šioje byloje įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y., tai, kad atsakovė būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, galvodama, kad atlieka ribinės linijos valymą, savavališkai kartu su buvusiu sutuoktiniu iškirto 107 įvairaus brandumo ir matmenų medžius – 16 vnt. baltalksnio, 38 vnt. beržo, 29 vnt. eglės, 19 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, augusius ieškovams R. Š. ir P. Š. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.
33. Teismas sprendė, jog nekyla abejonių, kad medžių rąstai, sukrauti atsakovės kieme, buvo pjauti tuo pačiu metu, kaip ir pjauti medžiai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose, o ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose iškirstus medžius atsakovė su sutuoktiniu parsivežė į savo kiemą. Teismas vertino, kad labiau tikėtina, jog buvo palikta miške ne daugiau nei 20 vnt. nedidelio skersmens (iki 8 cm) įvairių rūšių medžių, o kitus medžių rąstus (ne mažiau kaip 87 vnt.) atsakovė su sutuoktiniu pasivežė į savo kiemą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad 2018-09-06 sužymėti kelmai buvo ne vieno kirtimo.
34. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė žalos faktą, t. y., kad iš jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atsakovė su sutuoktiniu iškirto 107 vnt. įvairaus brandumo ir įvairių rūšių medžių. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ne tiek svarbu, kiek ir kokių bei kokios rūšies medžių atsakovė savo reikmėms parsivežė iš ieškovų miškų, bet tai, kad iškirtus brandžius medžius, ieškovai nebeturi galimybės šių medžių panaudoti savo reikmėms, o iškirsti nebrandūs medžiai nepasieks nustatyto brandumo, kad juos būtų galima panaudoti savo poreikiams.
35. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo savavališkai iškirsti 107 vnt. medžių, ieškovai pagrįstai prašo priteisti pagamintos medienos vertę, kuri paskaičiuota žalos nustatymo datai (2018-09-06) pagal biržės taksavimo lapuose nustatytą iškirstų medžių rūšį, tūrį ir kitus parametrus. Teismas sprendė, jog atsakovei neįrodžius, kad 2018-09-06 fiksuoti medžių kelmai buvo pažeisti puvinio, kad dalis medžių buvo nestandartinio kamieno formos ar šakotumo, taip pat atsakovei nepateikus žalos apskaičiavimo, atsakovės teiginiai, kad netiksliai paskaičiuotas žalos dydis (nuostoliai) atmestini kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, vertinant žalos dydį (nuostolius), o atsakovei nepateikus savo žalos paskaičiavimo, jis neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovų prašomos priteisti žalos dydis (nuostoliai) akivaizdžiai neatitiktų protingumo principo ir turėtų būti mažinamas. Teismas pažymėjo, jog žalos dydis (nuostoliai), jį paskaičiavus pagal žalos nustatymo dieną (2018-09-06) galiojusius koeficientus ir kainas, yra mažesnis, nei jį skaičiuojant vėlesniais laikotarpiais. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams pateikus patikslintą ieškinį nebuvo žinoma teismo sprendimo priėmimo diena, o žalos dydis (nuostoliai) yra kintantis, teismas sprendė, kad žalos dydis (nuostoliai) pagrįstai paskaičiuotas pagal žalos nustatymo dieną (2018-09-06) galiojusias žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainas bei nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientus. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį (nuostolius), o atsakovė nepateikė savo žalos paskaičiavimo, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl žalos dydis (nuostoliai) turėtų būti mažinami.
36. Teismas nurodė, kad būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – savavališko miško iškirtimo ieškovų žemės sklypuose – ieškovams buvo padaryta turtinė žala; atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi (šiuo metu žemės sklypo savininkė ir P. S. teisių ir pareigų perėmėja), ir turėdama įstatymuose nustatytą pareigą pasirūpinti, kad valant jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusio miško ribinę liniją, ji būtų išvalyta 1,5 m į jam priklausančio miško pusę, turėjo tinkamai nustatyti žemės sklypų ribą ir, atlikdama ribinės linijos valymą, įsitikinti, kad nenukrypta į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius. Teismas pažymėjo, kad nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovai nebūtų patyrę turtinės žalos, taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
37. Teismas nurodė, kad atsakovė (su buvusiu sutuoktiniu) nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek buvo reikalinga atliekant ribinės linijos valymą, nes neįsitikino, kad ribinės linijos valymą atlieka ne tarp besiribojančių ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir atsakovei šiuo metu priklausančio žemės sklypo, o atlieka savavališką medžių kirtimą ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Teismas sprendė, kad atsakovės kaltė pasireiškė neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
38. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) B. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų R. Š. ir P. Š. patikslinto ieškinio dėl nuostolių atlyginimo netenkinti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai visas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
38.1. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą, kaip reikšmingais civilinės bylos nagrinėjimui įrodymais vadovavosi Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. pateiktais duomenimis ir dokumentais, savo sprendimą grindė specialistės ginčo situacijos vertinimu. Atsakovė teismui nurodė išsamias aplinkybes dėl specialistės šališkumo jos bei jos sutuoktinio atžvilgiu, dėl kurių, atsakovės nuomone, visi civilinėje byloje esantys įrodymai, kiek jie susiję su minėtos specialistės pateiktais duomenimis, turėjo būti teismo vertinami itin kritiškai. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir netinkamai įvertino atsakovės poziciją, kuria iš esmės atsakovė ginčijo ne specialistės specialiųjų žinių turėjimo faktą, jos gebėjimą dirbti kompetencijos ribose, o specialistės tendencingą nuostatą atsakovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek administracinio nusižengimo tyrimo, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. (39.8)-R2-1649 „Dėl pareiškimo“ elektroninio dokumento nuorašą, tačiau teismas jo netyrė ir nevertino, nenustatė specialistės nušalinimo aplinkybių ryšio su ginčo dalyku ir situacija. Priešingai, teismas deklaratyviai nusprendė, kad atsakovės įrodinėjama aplinkybė dėl specialistės šališkumo neegzistuoja. Teismas nurodė, kad minėtoji specialistė veikė savo kompetencijos ribose, ir vadovavosi specialistės parodymais, jos sudarytais dokumentais, situacijos vertinimu, tačiau tarnybinės atsakomybės tyrimo neatlikimo faktas savaime nesuponuoja išvados, kad specialistė civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo objektyvi, o jos parodymai ir sudaryti dokumentai nekvestionuotini. Specialistės vadovui pastarąją nušalinus nuo administracinio nusižengimo tyrimo, buvo nustatyti specialistės neobjektyvios veiklos faktai, asmeniškumas ir išskirtinis dėmesys ieškovams, todėl laikytina įrodyta specialistės objektyvumo stoka, turėjusi esminės reikšmės įrodinėtinų aplinkybių kontekste, atitinkamai ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Į visas šias aplinkybes teismas privalėjo atsižvelgti, spręsdamas tiek dėl E. E. parodymų patikimumo, tiek dėl pastarosios sudarytuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikslumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, išvadą dėl E. E. parodymų teisingumo grindė jos pačios sudarytų dokumentų duomenimis, o pastaruosius – tos pačios liudytojos parodymais, ir visus juos laikė neabejotinais, nors akivaizdu, kad jie kilę iš to paties asmens, kurio šališkumo klausimas buvo keliamas.
38.2. Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, šio tyrimo metu surinktais duomenimis, taip pat administracinio nusižengimo teisenos byla. Sugretinus ikiteisminio tyrimo ir administracinio nusižengimo tyrimo duomenis, matyti, kad nė viename tyrime netirtos kitos galimos versijos, kad medžius galėjo išpjauti kiti asmenys, apsiribota prielaida, esą šiuos veiksmus atliko P. S.. Taip pat nebuvo tirta, ar 107 vnt. nupjautų medžių buvo pavogta, nebuvo tinkamai apžiūrėta pas P. S. rasta kirsta mediena, siekiant nustatyti, ar pastaroji yra iš ieškovų sklypų, ar iš ribinės linijos kirtimo vietos, neišsiaiškinta, kokia žala padaryta ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar tikrai P. S. atliko miško pjovimo darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ir atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje civilinėje byloje išvis neturėtų būti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, atitinkamai ir administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, kaip pastarojo tąsa. Nors teismas itin akcentavo baudžiamosios ir civilinės teisės įrodinėjimo dalyko netapatumą, tačiau esant prie civilinės bylos prijungtai ikiteisminio tyrimo medžiagai bei esant daliai medžiagos iš administracinio nusižengimo teisenos bylos, šių tyrimų medžiagoje esančių duomenų teismas nevertino civilinės teisės prasme, nepagrįstai vadovavosi selektyviai atrinktais, tendencingais ir prieštaringais duomenimis.
38.3. Teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmenų, atsakingų už neteisėtą medžių, buvusių ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kirtimą, vadovavosi prielaidų pobūdžio teiginiais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis atliko neteisėtą kirtimą. Prielaidomis grįstos teismo išvados dėl leidimų kirsti mišką neišdavimo kitiems asmenims, dėl ieškovo deklaruotos aplinkybės, kad jam mediena nebuvo reikalinga, dėl medienos vežimo specialiu transportu. Teismas visiškai nevertino atsakovės teikiamų duomenų (nuotraukų) ir neatsižvelgė į tai, kad faktiškai ribinė linija tokioje situacijoje buvo fiziškai aiškiai matoma. Teismas byloje esančius duomenis vertino dviprasmiškai, padarė nepagrįstą išvadą, esą kirtavietėje neteisėtą kirtimą atliko atsakovės buvęs sutuoktinis kartu su atsakove. Teismas, sutapatinęs ribinės linijos valymo faktą su neteisėto kirtimo situacija, nusprendė, kad neteisėtą kirtimą ieškovų žemės sklypuose atliko atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis, o šią išvadą pagrindė išvestinėmis prielaidomis. Teismas, vertindamas įrodymus ir konstatuodamas, kad deliktinės atsakomybės sąlygos egzistuoja, vadovavosi atsakovės teiginiais, o kitais atvejais, kurie galėtų būti įvertinti atsakovės naudai, juos atmetė, kaip neįrodytus, nepagrįstus ar tiesiog nereikšmingus. Teismas padarė klaidingą išvadą, esą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. S. neminėjo, kad kieme buvo sukrauti medžiai iš kitos sodybos (duomenys neskelbtini). Abejotina, ar teismui, vadovaujantis atsakovės kieme darytomis nuotraukomis, buvo galimybė nustatyti medžių rūšį, pjovimo laiką ir vietą, kurioje buvo atliktas kirtimas, bei atmesti atsakovės parodymus, kad kieme buvę medžių rąstai buvo atgabenti iš kito sklypo.
38.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialistės E. E. spėjimu sąlygota aplinkybe, esą atsakovės ribinės linijos kirtimas sutapo su neteisėtu kirtimu, tai lėmė ieškovų patirtą žalą, iš ko atsakovės atžvilgiu kildinami ieškovų reikalavimai atlyginti nuostolius. Tokia motyvacija teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei paneigti ieškovų argumentus dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nors ieškovai turėjo įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, t. y. leistinais įrodymais patvirtinti aplinkybes, kuriomis jie grindė ieškinio reikalavimą priteisti nurodyto dydžio žalos, atsiradusios dėl neteisėto kirtimo, atlyginimą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo teisenos metu, kurie buvo nutraukti ir kurių metu surinkta medžiaga rėmėsi teismas civilinėje byloje, nebuvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai ir kaltė, kaip būtini atsakovės atsakomybės elementai nagrinėjamoje byloje.
38.5. P. S. ir atsakovė žinojo, kad ribinės linijos plotis turi būti 1,5 m, netgi nesinaudodami matavimo priemonėmis, P. S. ir atsakovė galėjo vizualiai apytiksliai nustatyti kertamos ribinės linijos plotį, neviršijantį 3 ir daugiau kartų ribinės linijos pločio parametrų, taigi akivaizdu, kad neteisėtas kirtimas neatitinka ribinės linijos valymo situacijos. Teismas neteisingai nustatė ribinės linijos valymo vietą, todėl neįvertino aplinkybės, kad kirtavietės lokacija yra ženkliai atitolusi nuo atsakovės ir ieškovų žemės sklypų ribų. Teismas, apsiribojęs specialistės E. E. parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog kelmų žymėjimo metu buvo sužymėti ne vieno kirtimo kelmai, kas sąlygojo ir neteisingą žalos nustatymą. Ne visi teismo nurodyti įrodymai, kurių pagrindu konstatuotas iškirstų medžių skaičius, pagrindžia pastarąją aplinkybę. Teismas iškirstų medžių skaičių nustatė vadovaudamasis vien tik specialistės E. E. sudarytais aktais, kurie nepatvirtina, jog daugiau nei 13 m³ medienos ieškovų sklypuose nurodytomis aplinkybėmis iškirto būtent atsakovė ir, kad dėl jos veiksmų ieškovai patyrė konkrečią žalą. Teismas nemotyvuotai atmetė atsakovės teiginį, kad specialistė sužymėjo ne vienu metu atlikto kirtimo kelmus. Teismas, apsiribodamas specialistės paaiškinimais, išsamiai neįvertino atsakovės nurodytų kelmų būklės, atitinkamai padarė klaidingą išvadą, kad sužymėti kelmai buvo vieno kirtimo. Teismas, nustatydamas iš ieškovų žemės sklypų išvežtų rąstų kiekį, vadovavosi vien tik specialistės E. E. parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad šie duomenys prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotiems duomenims, pagal kurį kirtavietėje buvo palikti medžių rąstai. Be to, teismas, vadovaudamasis prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtomis nuotraukomis, kurios objektyviai neatspinti visos kirtavietės, nusprendė, kad iš kirtavietės išvežta didžioji dalis medienos, paliekant apie 20 vnt. nedidelio skersmens medžių, tačiau tai paneigia atsakovės pateiktos kirtavietės nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad kirtavietėje mediena yra palikta. Tad teigti, kad ieškovai patyrė žalą, kadangi nebeturi galimybės nukirstų medžių panaudoti savo reikmėms, pagrindo nėra, kaip ir spręsti apie konkrečią žalą pagal civilinio proceso nuostatas.
38.6. Atsakovė teikė įrodymus (nuotraukas), ginčydama žalos faktą bei žalos apskaičiavimo teisingumą, tačiau teismui apsiribojus vien tik specialistės E. E. paaiškinimais, nemotyvuotai atmetus atsakovės teiginius, teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Ieškovams negalint pateikti (nepateikus) pagrįstų įrodymų dėl patirtos žalos dydžio, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad žalos dydžio apskaičiavimą pateiktų atsakovė.
38.7. Teismas, klaidingai nustatęs, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu, manydami, kad atlieka ribinės linijos valymą, iškirto ieškovams priklausiusius 107 medžius, konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nurodė, kad atsakovės kaltė pasireiškė neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.
38.8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vadovavosi išimtinai tik ieškovų pozicija, specialistės E. E. nurodytomis aplinkybėmis, pastarosios sudarytais aktais, tačiau byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ir jos sutuoktinis iškirto ieškovų privataus miško žemės sklypuose esančius 107 medžius bei juos išvežė, išvadas pagrindė prielaidomis, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
39. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai R. Š. ir P. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo R. Š. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
39.1. Ieškovai nesutinka su atsakovės pozicija, kad teismas vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir ieškovams palankiais bei prieštaringais civilinės bylos duomenimis, sprendimą pagrindė prielaidų pobūdžio teiginiais, kadangi byloje nėra nė vieno įrodymo, išskyrus pačios atsakovės prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, pagrindžiančius tokius teorinius ir visiškai subjektyvius atsakovės argumentus. Atsakovės poziciją vienareikšmiškai paneigė visi byloje liudiję liudytojai, todėl atsakovės išgalvotos „faktinės aplinkybės“, siekiant išvengti ieškovams padarytos žalos atlyginimo, visiškai teisingai ir motyvuotai teismo įvertintos.
39.2. Atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąvoka, suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesąžiningumas – asmens nesugebėjimas konkrečioje situacijoje būti reikiamai rūpestingam, apdairiam ir atidžiam, o atsakovės siekis sukurti prielaidas civilinei deliktinei atsakomybei išvengti pagrįstai nesuformavo teismo vidinio įsitikinimo, kad atsakovė konkrečių faktinių aplinkybių neišgalvoja ir subjektyviai netraktuoja sau palankia linkme.
Atsiliepimas
39.3. Atsakovė nepagrindė teorinių teiginių dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nenurodė, kokių konkrečių jos pateiktų įrodymų teismas netyrė, kokių konkrečių duomenų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir administracinio nusižengimo teisenos bylos nevertino, bei koks, atsakovės supratimu, jų vertinimas civilinės teisės prasme turėjo būti atliktas, kokie civilinės bylos duomenys yra prieštaringi ir turėtų lemti sprendimo panaikinimą. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino, sprendime pasisakė dėl visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais.
39.4. Atsakovės kritiškai vertinamos VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistų išvados ir parodymai yra tik pačios atsakovės nepagrįstas siekis pakeisti sprendimą. Kritikuodama specialistų, valstybės tarnautojų pagal kompetenciją pateiktus į bylą duomenis ir dokumentus, atsakovė peržengė šalies procesines teises. Jos subjektyvūs kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia tarnybinio pažeidimo sudėtis būtų nustatyta, yra tik atsakovei nepalankių faktinių aplinkybių vertinimas, kuris yra niekaip nesusijęs su valstybės tarnautojų viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimu, neobjektyvumu, šališkumu ir pan. Nepalankūs atsakovei valstybės tarnautojo sprendimai nereiškia valstybės tarnautojo nekompetencijos. Byloje nėra duomenų, kad liudytoja būtų veikusi ne pagal kompetenciją, tačiau atsakovė, siekdama sumenkinti liudytojos E. E. surinktų duomenų, pateiktų dokumentų ir parodymų reikšmę, apkaltino valstybės tarnautoją ir piktnaudžiavimu tarnyba. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai remiasi neįrodytais, subjektyviais ir šmeižikiškais valstybės tarnautojos darbo vertinimais vien todėl, kad specialistė pagal kompetenciją nustatė atsakovei nepalankias aplinkybes ir jas pagrindė objektyviais įrodymais.
39.5. Teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus sprendimus vertino kaip rašytinius bylos įrodymus pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tai visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtų sprendimų vertinimo. Atsakovės prašymu byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla. Administracinio nusižengimo bylos duomenys ir bylos dokumentai vertintini, kaip rašytiniai bylos įrodymai visų kitų civilinės bylos įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant vagystės sudėties. Ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės yra ir faktinės šios civilinės bylos aplinkybės, kurias patvirtina kiti bylos įrodymai. Atsakovės skundo argumentai, kad ikiteisminiame tyrime ir administracinio nusižengimo tyrime surinkti duomenys ir dokumentai negali būti vertinami civilinėje byloje, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovė siekia nuginčyti ikiteisminio tyrimo ir administracinio nusižengimo tyrimo įrodymus, akcentuodama ir vertindama tik jai palankias aplinkybes, kurias paneigia kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma, o toks atsakovės vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklės.
39.6. Ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų pagrindu padaryta galutinė prokuroro nutarimo išvada, kad žala yra padaryta, nustatyta, kad P. S. neteisėtai iškirto 107 svetimus medžius, o padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso nustatyta tvarka. Civilinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu akivaizdi išvada, kad atsakovė ir miręs jos sutuoktinis nebuvo pakankamai atsakingi ir rūpestingi, tai yra neturėdami specialių žinių, pasikliaudami tik savo nuovoka ir patirtimi, siekdami atlikti ribinės linijos valymą, nesikreipė pagalbos į miškotvarkos specialistus dėl tikslios ribos dislokacijos tarp skirtingų savininkų sklypų pažymėjimo skiriamuoju ženklinimu, kad būtų galima ribinės linijos valymą atlikti tiksliai, nepadarant žalos. Atsakovės skunde išdėstyta prieštaringa pozicija, kad teismas neturėjo vertinti jokių duomenų iš baudžiamosios ir administracinio nusižengimo bylos, kad teismas baudžiamosios ir administracinio nusižengimo teisenos bylos duomenų nevertino civilinės teisės prasme, įrodo atsakovės pozicijos nenuoseklumą ir atsakomybės pagal skirtingas teisės šakas painiojimą. Taigi ta aplinkybė, jog atsakovės sutuoktiniui nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsakovei, kaip mirusiojo teisių ir pareigų perėmėjai, kuri kartu valė ir kirto ribinę liniją, gali kilti civilinė atsakomybė.
39.7. Teismas sprendime išsamiai argumentavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, kaltės pobūdį bei priežastinį ryšį. Ieškovai šioje byloje įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y., kad atsakovė, būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, manydama, kad atlieka ribinės linijos valymą, savavališkai kartu su sutuoktiniu iškirto 107 įvairaus brandumo ir matmenų medžius, augusius ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Tokiu būdu atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovams padaryta turtinė žala, kurios dydis nustatytas, remiantis kompetentingos institucijos parengta žalos apskaičiavimo metodika. Nors atsakovė nesutiko su tokiu paskaičiavimu, tačiau pati į bylą neteikė įrodymų, kiek medžių iškirto iš ieškovams priklausančio miško, ieškovų pateiktas iškirstos medienos kiekis yra įrodytas rašytiniais bylos įrodymais. Atsakovei nesutinkant su paskaičiuotos žalos dydžiu, vadovaujantis rungtyniškumo principu, ji turėjo galimybę teikti savo paskaičiavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
41. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklauso 1.7937 ha žemės sklypas, iš kurio 1.7937 ha yra miško žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei 7.4963 ha žemės sklypas, iš kurio 7.3206 ha yra miško žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui P. Š. nuosavybės teise priklauso 2.3137 ha žemės sklypas, iš kurio 0.3815 ha yra miško žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
42. A. B. S. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nuosavybės teise priklauso 589/1178 dalys 11.7800 ha ploto žemės sklypo, kurio paskirtis – žemės ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
43. I. R. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui P. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovei B. S. priklausančiomis nuosavybės teise 589/1178 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
44. Nustatyta, kad R. Š. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 9.00 val. nuvykus apžiūrėti savo miško, ieškovas pastebėjo, kad iškirsti miške augę medžiai, todėl jis tą pačią dieną pranešė apie galimą vagystę ikiteisminio tyrimo įstaigai ir kreipėsi dėl kelmų sužymėjimo ir žalos apskaičiavimo į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniąją specialistę E. E.. 2018-09-06 specialistė E. E. kartu su ieškovu R. Š. nuvyko į įvykio vietą, pamatavo išpjautų medžių kelmų skersmenį rulete, juos pažymėjo raudonos spalvos dažais, kelmų matavimo akte taškais žymėjo pamatuotus kelmus, kelmų nefotografavo, medžiai buvo to paties kirtimo, nukirsti neseniai, žemės sklypų ribas nustatė telefone įdiegtos programos pagalba. Po to, vadovaudamasi kelmų žymėjimo akte užfiksuotais duomenimis apie medžių rūšį ir kelmo skersmenį, sudarė biržės taksavimo lapą Nr. 1. Iš biržės taksavimo lapo nustatyta, kad kirtimo metai – 2018, (duomenys neskelbtini), biržės plotas – 0,3 ha, kirtimas yra neteisėtas neplynas kirtimas, iškirstų medžių skaičius – 107, tūris – 12,657 m³. Lygiai toks pat iškirstų medžių skaičius nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame kelmų matavimo akte, biržės taksavimo lape, toks pat suminis medžių skaičius nurodytas 2019-10-16 kelmų matavimo aktuose bei 2019-10-16 biržės taksavimo lapuose, t. y., ieškovo R. Š. miške iškirsta 75 medžiai, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 32 medžiai. Kelmų matavimo aktuose nurodyti 2018-09-06 raudonai pažymėti ir matuoti medžių kelmai, atsakovė į bylą pateikė raudonai pažymėtų medžių kelmų nuotraukas, kurios taip pat patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo iškirsti medžiai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos kirtavietės, kelmų matavimo aktas, biržės taksavimo lapas, liudytojos E. E. apklausos protokolai patvirtina, kad visas iškirstų medžių skaičius yra 107. Toks iškirstų medžių skaičius (107) buvo nurodytas 2018-09-06 E. E. atlikus kelmų matavimą, taip pat toks pat medžių kiekis išliko 2019-10-16 atlikus kelmų matavimą, kuriuo tik patikslintas iškirstų medžių kiekis kiekvieno ieškovo miške. Taigi iškirsti iš viso 107 medžiai: 16 vnt. baltalksnio, 38 vnt. beržo, 29 vnt. eglės, 19 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, kai ieškovo R. Š. miške iškirsta 4 vnt. baltalksnių, 32 vnt. beržo, 22 vnt. eglės, 12 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 12 vnt. baltalksnio, 6 vnt. beržo, 7 vnt. eglės ir 7 vnt. drebulės. IĮ „Geodezijos studija“ parengė iškirsto miško vietovėje situacijos planą, iš kurio nustatyta, jog iškirsti medžiai ne tik ieškovo R. Š., bet ir ieškovo P. Š. miške.
45. Nustatyta, kad iškirstų ieškovo R. Š. žemės sklype medžių tūris pagal biržės taksavimo lapą yra 10,487 m³, o ieškovo P. Š. žemės sklype – 2,17 m³, R. Š. žemės sklype atlikti kirtimai 0,0418 ha plote, o P. Š. – 0,0138 ha ir 0,0097 ha plotuose. Medžiai iškirsti viena linija, kuri prasideda nuo riboženklio, esančio netoli aukštos įtampos elektros tinklų, kirtimų plotis įvairus (4,43 m ir 6,33 m). Liudytojos E. E. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kad medžių kirtimai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose atlikti ne selektyviai, o kertant visus medžius iš eilės, neatsižvelgiant į jų amžių, būklę, kamieno storį, medžiai iškirsti vientisa linija, medžių kirtimas panašus į ribinės linijos valymą, kai medžiai kertami, kiek galima arčiau žemės, nuo žemės paliekant ne daugiau nei 10 cm. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. E. pateiktas planas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybinių kadastro kartografinės duomenų bazės, kuriame savavališkai atlikto kirtimo linija pažymėta vientisa juoda linija, kuri tik iš dalies atitinka IĮ „Geodezijos studija“ parengtame iškirsto miško vietovėje situacijos plane nurodytą kirtimą. Pastarajame plane pažymėta kaip viena linija kirtimas ieškovui R. Š. priklausančiame žemės sklype 0,0481 ha plotas ir ieškovui P. Š. priklausančiame žemės sklype 0,0138 ha plotas bei atskirai ieškovui P. Š. priklausančiame žemės sklype pažymėtas 0,0097 ha plotas. Liudytoja E. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, tiek ir teismo posėdyje duodama parodymus, nurodė, kad ji raudonai žymėjo, matavo ir kelmų žymėjimo akte fiksavo medžių kelmus nuo 5 cm skersmens, taigi nežymėjo krūmokšnių ir smulkių medžių, kad kirtimo linija ėjo per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (P. Š. priklausantis žemės sklypas), kuris yra kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, t. y., ne miško žemės sklypas, kuriame buvo iškirsti krūmai (jų E. E. nežymėjo raudonai, nematavo ir nenurodė kelmų žymėjimo akte). Iš plano iš Lietuvos Respublikos miškų valstybinių kadastro kartografinės duomenų bazės nustatyta, kad dalyje P. Š. priklausančio žemės sklypo yra miško žemė ir šioje dalyje lenkta juoda linija pažymėtas kirtimas. Ši kirtimo dalis iš esmės atitinka IĮ „Geodezijos studija“ parengtame iškirsto miško vietovėje situacijos plane nurodytą ieškovui P. Š. priklausančiame miško žemės sklype pažymėtą 0,0097 ha plotą.
46. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) R. Š. protokolą – pareiškimą dėl to, kad 2018-09-06 apie 9.00 val. jam nuvykus į savo mišką, esantį (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, jog jo miške iškirsta 107 lapuočių ir spygliuočių medžiai, kurių didžioji dalis išvežta, padaryta 1519 Eur turtinė žala, t. y., dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė). Ikiteisminis tyrimas 2019-04-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės nutarimu buvo nutrauktas, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nenustatytas būtinasis vagystės subjektyviosios pusės požymis – kaltė. Nutarimą prokurorė grindė ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų metu surinktais duomenimis, taip pat ir liudytojos E. E. apklausos protokolais ir juose užfiksuotais duomenimis. Aukštesnysis prokuroras 2019-04-23 nutarime iš dalies sutiko su pareiškėjo R. Š. skunde dėl 2019-04-05 nutarimo nurodytais argumentais, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo tiek išsamus, kad nenustatytos visos įvykio aplinkybės (nežinomas P. S. kieme rastų rąstų kiekis, medienos tūris, rūšis, ar kirtimą P. S. atliko vienas, ar su sutuoktine, ar su kitais asmenimis, kokiais įrankiais buvo kertama, ar visa mediena parsivežta namo, ar dalis realizuota, kokia technika naudota išvežant, ar ribinės linijos plotis ne didesnis nei 1,5 m. ir t.t.), tačiau šios aplinkybės nebuvo reikšmingos, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo.
47. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių P. S. pateiktų dokumentų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius išdavė P. S. ir A. S. 2018-03-13 leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista įveisti mišką 6,8 ha plote, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. su VĮ Valstybės žemės fondu sudarė 2018-04-23 paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-1839, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo atlikti 11,78 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ieškovams priklausančių 2012-06-25 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai. Atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, žemės sklypas iki šiol yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
48. Nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba P. S. ir B. S. atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį, kuri buvo nutraukta mirus P. S.. Nutarimą nutraukti administracinę nusižengimo teiseną vyriausiasis specialistas grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. S. patvirtino, kad jis atliko kirtimo darbus ir dėl nerūpestingumo ir neatidumo medžiai galėjo būti iškirsti iš R. Š. bei P. Š. nuosavybės teise priklausančių miško žemės sklypų. A. B. S., ji nurodė, kad kirtimo darbus atliko jos sutuoktinis P. S., o ji tik tvarkė šakas.
Dėl ikiteisminio ir administracinio nusižengimo tyrimų duomenų vertinimo
49. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, šio tyrimo metu surinktais duomenimis, taip pat administracinio nusižengimo teisenos byla. Atsakovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar tikrai P. S. atliko miško pjovimo darbus ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ir atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje civilinėje byloje išvis neturėtų būti vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, atitinkamai ir administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, kaip pastarojo tąsa. Nors teismas itin akcentavo baudžiamosios ir civilinės teisės įrodinėjimo dalyko netapatumą, tačiau esant prie civilinės bylos prijungtai ikiteisminio tyrimo medžiagai bei esant daliai medžiagos iš administracinio nusižengimo teisenos bylos, šių tyrimų medžiagoje esančių duomenų teismas nevertino civilinės teisės prasme, nepagrįstai vadovavosi selektyviai atrinktais, tendencingais ir prieštaringais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo, jog prie civilinės bylos esant prijungtai ikiteisminio tyrimo medžiagai, teismas neapsiriboja prokurorų nutarimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose iš esmės yra pateiktas duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimas ikiteisminio tyrimo tąsos kontekste, tačiau vadovaujasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, ir šis teismo procesinis sprendimas iš esmės neprieštarauja CPK nustatytoms įrodinėjimo taisyklėms ir teismų praktikai.
51. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).
52. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
53. CPK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnio 2 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į nagrinėjamą bylą pateikta ikiteisminio tyrimo, administracinio nusižengimo teisenos bylų medžiaga yra rašytiniai įrodymai CPK 197 straipsnio prasme, kuriuose atitinkamo proceso įstatymo nustatyta tvarka yra užfiksuoti duomenys, galintys būti reikšmingi nagrinėjamai bylai. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas turi laikytis civilinio proceso įrodymų tyrimo taisyklių ir užtikrinti proceso šalių lygybę ir galimybes įgyvendinti procesines teises dėl bylai reikšmingų įrodymų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo, administracinio nusižengimo teisenos bylose esančius duomenis vertino kaip rašytinius bylos įrodymus visų kitų civilinės bylos įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminiame tyrime ir administracinio nusižengimo tyrime surinkti duomenys ir dokumentai negali būti vertinami civilinėje byloje, atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl duomenų patikimumo
55. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, kaip reikšmingais civilinės bylos nagrinėjimui įrodymais vadovavosi Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Šiaulių regiono vyriausiosios specialistės E. E. pateiktais duomenimis ir dokumentais, savo sprendimą grindė specialistės ginčo situacijos vertinimu. Atsakovė teismui nurodė išsamias aplinkybes dėl specialistės šališkumo jos bei jos sutuoktinio atžvilgiu, dėl kurių, atsakovės nuomone, visi civilinėje byloje esantys įrodymai, kiek jie susiję su minėtos specialistės pateiktais duomenimis, turėjo būti teismo vertinami itin kritiškai.
56. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant 2019-04-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės nutarimą, Valstybinė miškų tarnyba privalėjo spręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 273 ar ANK 274 straipsnį. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė E. E. pagal Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus gautą medžiagą nagrinėjo administracinę bylą dėl P. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnį, dėl B. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. E., kaip pareigūnės, tiriančio administracinį nusižengimą, veiksmai šiuo atveju nevertintini kaip tendencingi.
57. Iš pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. (39.8)-R2-1649 „Dėl pareiškimo“ matyti, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi atsakovės 2020 m. birželio 23 d. pareiškimą „Dėl nušalinimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo“, įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, priėmė sprendimą nušalinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę E. E. nuo administracinio nusižengimo bylos tyrimo B. S. atžvilgiu ir bylą perduoti kitam VMT MŪPS (Šiaulių regiono) pareigūnui bei nurodė, kad vyriausiosios specialistės tarnybinės atsakomybės taikymo klausimas bus sprendžiamas jai grįžus iš kasmetinių atostogų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2020-10-27 pateikė atsakymą Nr.(39.12)-R2-2497, kuriame nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės E. E. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo vykdomas.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, sprendžia, kad minėtos aplinkybės nepagrindžia fakto, kad specialistė, tirdama administracinį nusižengimą, buvo šališka, elgėsi tendencingai ar neetiškai. Tokių išvadų nėra pagrindo daryti ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu specialistės pateiktus dokumentus, civilinės bylos nagrinėjime metu teiktus parodymus. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad juose pateiktas E. E., kaip specialistės, situacijos vertinimas (specialiosios žinios, kaip turi būti atliekamas ribinės linijos valymas, kokiems kirtimams reikalingi leidimai, iškirstų medžių kelmų žymėjimas, matavimas ir žalos gamtai apskaičiavimas), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo E. E. parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant civilinę bylą, bei pateiktus dokumentus vertinti kritiškai, kaip apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovė. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius dėl specialistės tendencingos nuostatos atsakovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek administracinio nusižengimo tyrimo, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Dėl ginčo esmės
59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
60. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).
61. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
62. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad gretimo sklypo savininkas, manydamas, kad valo ribinę liniją, išpjovė ieškovų sklype esančius 107 įvairių matmenų medžius. Ieškovų vertinimu, atsakovė (bei šiuo metu jau miręs jos vyras), taupydami išlaidas ir atlikdami miško valymo darbus taip, kaip atrodė tinkama, neturėdami reikalingos ir būtinos informacijos, kuri reikalinga tokiems darbams atlikti, padarė žalą ieškovams, kurią nuostolių išraiška privalo atlyginti. Nagrinėjamu atveju ieškovų ir atsakovės sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl už galimai neteisėtą ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose augusių medžių iškirtimą kyla civilinė deliktinė atsakomybė.
63. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
64. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.
65. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
66. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
67. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.
68. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019).
69. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).
70. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
71. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).
72. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (MĮ 9 straipsnio 5 dalis). Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (MĮ 9 straipsnio 6 dalis).
73. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo teisenos metu, kurie buvo nutraukti, nebuvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai ir kaltė, kaip būtini atsakovės atsakomybės elementai nagrinėjamoje byloje; nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei civilinėje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu iškirto ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose 107 medžius.
74. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
75. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad ji su sutuoktiniu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 ar 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. atliko ribinės linijos, t. y., 1,5 m pločio linijos į atsakovei priklausančio miško pusę, valymą, kuriam nereikalingas leidimas, į kaimyninius žemės sklypus nenuklydo. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs atsakovės sutuoktinis P. S. nurodė, jog atliko ribinės linijos valymą ir galėjo nupjauti iš kaimyninio žemės sklypo įvirtusius medžius, tačiau į kaimynų žemės sklypus nenuklydo. Kiti asmenys, kurie būtų galėję atlikti neteisėtą kirtimą, nenustatyti, nenustatyta ir, kad patys ieškovai iškirto medžius savo miško žemės sklypuose. Atsakovė nurodė, jog žinojo, kur reikėjo atlikti ribinės linijos valymą, nes žemės sklypai ribojasi miško keliukais, ribinė linija buvo aiškiai matyti, ją parodė matininkas ranka, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad su ribine linija besiribojantys medžiai iki atsakovei su buvusiu sutuoktiniu atliekant ribinės linijos valymą būtų buvę pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės, ribinės linijos matininkas nepažymėjo. Į bylą pateikti ieškovams priklausančių 2012-06-25 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai, atsakovė ir jos sutuoktinis ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paženklinime nedalyvavo, paženklinimas vyko 2012-06-25, ribinę liniją ieškovai valė ne vėliau kaip 2012 m., nuo ribinės linijos valymo buvo praėję 6 m. Atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, žemės sklypas iki šiol yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš iškirsto miško vietovėje situacijos plano nustatyta, kad neteisėtai iškirstų ieškovams priklausančiuose miško žemės sklypuose medžiai sudaro vientisą liniją, kuri prasideda nuo riboženklio (už kurio šiek tiek aukščiau iš karto yra aukštos įtampos elektros tinklai) ir eina žemyn link kelio (duomenys neskelbtini); iškirsto medžių masyvo pradžia sutampa su atsakovės ir jos sutuoktinio ribinės linijos valymo pradžia, ribinės linijos valymo kryptis (kurią nurodė atsakovė teismo posėdyje) sutampa su savavališkai iškirsto medžių masyvo kryptimi. Atsakovė nurodė, kad atliekant ribinės linijos valymą, ji su sutuoktiniu naudojo benzininį pjūklą, kad pjovė krūmokšnius ir neaukštus, plonus medžius, kad nupjautus medžius dėjo šalia, nugenėjo šakas, taip dirbo daugiau nei mėnesį laiko. Iš kelmų matavimo aktų nustatyta, kad pažymėta didesnių nei 20 cm skersmens medžių R. Š. priklausančiame žemės sklype yra 17, o P. Š. – 3, dauguma (87) pažymėtų nukirstų medžių buvo iki 20 cm skersmens, tai neprieštarauja atsakovės paaiškinimams, kad buvo pjaunami smulkūs medžiai ir krūmokšniai, ikiteisminio tyrimo metu P. S. duotiems parodymams, ikiteisminio tyrimo metu atliktos įvykio vietos apžiūros duomenims. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kaip, su kokiu įrankiu buvo valoma ribinė linija, kokie medžiai buvo pjauti, kas buvo padaryta su nupjautais medžiais, iš esmės sutampa su byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis. Iš policijos pareigūno F. V. 2018-09-06 atsakovės kieme darytų nuotraukų nustatyta, kad atsakovų kieme užfiksuoti medžių rąstai. Atsakovė aplinkybes apie medžius, atvežtus iš kitos sodybos, nurodė tik bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. S. nurodė, kad jų namų kieme buvo sudėta alksnių, eglės ir beržo, negalėjo nurodyti tikslaus parsivežtų medžių kiekio ir neminėjo, kad kieme buvo sukrauti medžiai iš kitos sodybos (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas, 2018-09-06 surašęs tarnybinį pranešimą bei prie jo pridėjęs nuotraukas, darytas adresu (duomenys neskelbtini), tarnybiniame pranešime nurodė, kad minėtu adresu fotografuoti medžių rąstai yra iš (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę jam nurodė P. S., tokias aplinkybes jis nurodė ir 2020-02-14 paaiškinime, duotame Valstybinei miškų tarnybai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, teismui. Iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 2.6400 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio 2.3000 ha yra žemės ūkio naudmenų plotas, kurio 2.3000 ha yra ariamos žemės, 0.3400 ha plotas yra kitos žemės plotas, o 2.64 ha taikomos melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, 0.06 ha sudaro kelių apsaugos zonos. Žemės sklypas 2015-01-01 nuomos sutarties Nr. 2015/116 ir 2017-10-12 susitarimo pakeisti sutartį Nr. 2018/45 pagrindu yra išnuomotas (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad žemės sklype yra sodyba, prie kurios galimai augo vaismedžiai, kurie buvo nukirsti ir atvežti adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra; iš pateiktų 2 kasos pajamų orderio kvitų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2018-02-14 ir 2018-02-26 (6 mėnesiai iki kirtimo) suteikė atsakovei transporto paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu P. S. nurodė, kad jie su sutuoktine dirbo daugiau nei mėnesį laiko, kadangi biržė (ribinė linija) atrodė baisiai, ribinės linijos valymo laiką patvirtino ir atsakovė. Liudytoja E. E. nurodė, kad P. S. išgyveno dėl padaryto pažeidimo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas ją 2018 m. spalio mėnesį buvo vienas iš S, kuris pateikė dokumentus dėl miško įveisimo ne miško žemėje, nurodė, kad taupydamas pinigus pats valė ribinę liniją ir, pasiklydęs miško plote, per klaidą ribinę liniją iškirto R. Š. priklausančiame miške. L. V. Š. nurodė, kad po 2018-09-06 pas jį buvo atėję S., kurie pasakė, kad išsivalė ne tą liniją, prašė pabaigti V. Š. ribinės linijos valymą. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo R. Š. miške iškirsta 4 vnt. baltalksnių, 32 vnt. beržo, 22 vnt. eglės, 12 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, iš viso 10,487 m³ medienos, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 12 vnt. baltalksnio, 6 vnt. beržo, 7 vnt. eglės ir 7 vnt. drebulės arba 2,17 m³ medienos. E. E. kelmų žymėjimą atliko 2018-09-06 (liudytoja nurodė, kad atliekant kelmų žymėjimą buvo matyti, kad medžiai tik ką nupjauti, medžių kelmai buvo šviesios spalvos, šalia mėtėsi pjuvenos, paliktų medžių lapai nebuvo sudžiūvę; šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas, prie jo pridėtos nuotraukos). Atsakovė pateikė nuotraukas, darytas 2019-10-16, kuriose užfiksuota, kad kai kurių medžių kelmai pajuodavę, kiti – išpuvę, dar kitų – kelmo paviršius šviesios spalvos, kai kurių medžių ūgliai ataugę, kai kur likusios pjuvenos (vienur šviesios spalvos, kitur – tamsios) (atsakovė nurodė, jog buvo sužymėti ne vienu metu atlikto kirtimo medžių kelmai). Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė priteisti nuostolius, kurie buvo paskaičiuoti pagal biržės taksavimo lapuose nurodytas medžių rūšis, tūrį, kitas medžių charakteristikas, o biržės taksavimo lapuose suvesti duomenys iš 2018-09-06 kelmų matavimo akto, kuris patikslintas 2019-10-16 kelmų matavimo aktais (atskirai išskiriant kiekvieno ieškovo miške iškirstus medžius). Apskaičiuojant žalos dydį (nuostolius), buvo taikytos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainos, nustatytos nuo 2018-07-01, bei nuo 2018-03-01 taikyti nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientai.
76. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė: laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 ar 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. tik atsakovė su buvusiu sutuoktiniu atliko medžių kirtimus, kuriuos jie vertina kaip ribinės linijos kirtimą; ribinė linija, kurią atsakovė su buvusiu sutuoktiniu turėjo išvalyti, jiems nebuvo aiški; labiau tikėtina, jog 2018-09-05 atsakovė su sutuoktiniu ėjo ne link ribinės linijos, kurią turėjo išvalyti, o link padaryto savavališko kirtimo, esančio ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose; atsakovė neįrodė, jog 2018-09-06 kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukrauti rąstai, atvežti iš (duomenys neskelbtini) esančios sodybos; byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2018-09-06 kieme, (duomenys neskelbtini), buvo sukrauti rąstai, atvežti iš (duomenys neskelbtini) miško; labiau tikėtina, jog atsakovė su buvusiu sutuoktiniu valė ne ribinę liniją, nors buvo įsitikinę, kad būtent ribinės linijos valymo darbus atlieka, tačiau atliko neteisėtą ribinės linijos požymius turintį kirtimą ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose; nekyla abejonių, jog atsakovės kieme esantys medžių rąstai buvo pjauti tuo pačiu metu, kaip ir pjauti medžiai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose; labiau tikėtina, jog buvo palikta miške ne daugiau nei 20 vnt. nedidelio skersmens (iki 8 cm) įvairių rūšių medžių, o kitus medžių rąstus (ne mažiau kaip 87 vnt.) atsakovė su sutuoktiniu pasivežė į savo kiemą; atsakovė neįrodė, jog 2018-09-06 sužymėti kelmai buvo ne vieno kirtimo; ieškovai įrodė žalos faktą, t. y., kad iš jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atsakovė su sutuoktiniu iškirto 107 vnt. įvairaus brandumo ir įvairių rūšių medžius; ieškovai įrodė prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį (nuostolius); dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (savavališko miško iškirtimo ieškovų žemės sklypuose) ieškovams buvo padaryta turtinė žala; atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi, turėdama įstatymuose nustatytą pareigą pasirūpinti, kad valant jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusio miško ribinę liniją, ji būtų išvalyta 1,5 m į jam priklausančio miško pusę, turėjo tinkamai nustatyti žemės sklypų ribą ir atlikdama ribinės linijos valymą įsitikinti, kad nenukrypta į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius; nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovai nebūtų patyrę turtinės žalos.
77. Minėta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis); įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
78. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
79. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovų pozicija, specialistės E. E. nurodytomis aplinkybėmis ir sudarytais aktais, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, kad ji paneigtų ieškovų argumentus dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nors ieškovai turėjo įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, t. y. leistinais įrodymais patvirtinti aplinkybes, kuriomis jie grindė ieškinio reikalavimą priteisti nurodyto dydžio žalos, atsiradusios dėl neteisėto kirtimo, atlyginimą.
80. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamoji dalis neleidžia daryti išvados, kad ieškovai buvo atleisti nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgė į šalių, liudytojų paaiškinimus, vertino nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nepažeidė.
81. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat akcentavo, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis. Atsakovės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl asmenų, atsakingų už neteisėtą medžių, buvusių ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kirtimą, vadovavosi prielaidų pobūdžio teiginiais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis atliko neteisėtą kirtimą.
82. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
83. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad įrodinėjimo našta buvo perkelta atsakovei. Išvadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė netiesioginiais įrodymais, tačiau nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas, vertino įrodymus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovai šioje byloje įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y., tai, kad atsakovė, būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, galvodama, kad atlieka ribinės linijos valymą, savavališkai kartu su buvusiu sutuoktiniu iškirto 107 įvairaus brandumo ir matmenų medžius, augusius ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.
84. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teikė įrodymus (nuotraukas), ginčydama žalos faktą bei žalos apskaičiavimo teisingumą, tačiau teismas apsiribojo vien tik specialistės E. E. paaiškinimais, ir nemotyvuotai atmetė atsakovės teiginius. Atsakovės vertinimu, ieškovams negalint pateikti (nepateikus) pagrįstų įrodymų dėl patirtos žalos dydžio, nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad žalos dydžio apskaičiavimą pateiktų atsakovė.
85. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovams padaryti nuostoliai buvo paskaičiuoti vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniosios specialistės E. E. biržės taksavimo lapuose nurodytu neteisėtai iškirstų medžių tūriu, LR aplinkos ministro 2018-02-12 įsakymu Nr. D1-99 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio vadovo 2018-06-28 įsakymu Nr. V-56 „Dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainų patvirtinimo“. Nuostolių paskaičiavimus atliko VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovas, naudodamasis programa, suvesdamas biržės taksavimo lapuose nurodytas medžių vertes. Iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad ieškovui P. Š. nenukirsto miško vertė yra 31,68 Eur, pagamintos medienos vertė – 92,62 Eur, o ieškovui R. Š. nenukirsto miško vertė – 213,60 Eur, kai pagamintos medienos vertė – 504,34 Eur. Teismas sprendė, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose savavališkai iškirtus 107 vnt. medžių, ieškovai pagrįstai prašo priteisti pagamintos medienos vertę, kuri paskaičiuota žalos nustatymo datai (2018-09-06) pagal biržės taksavimo lapuose nustatytą iškirstų medžių rūšį, tūrį ir kitus parametrus.
86. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nagrinėjamoje byla nepateikė jokių duomenų, susijusių su savo žalos apskaičiavimu, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl žalos dydis (nuostoliai) turėtų būti mažinami, tokių duomenų ar argumentų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kuris visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovės pozicija, kad žalos dydis (nuostoliai) turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į 2019-10-16 nustatytas aplinkybes (kelmų išpuvimas, pajuodavę kelmai ir t.t.), yra visiškai nepagrįsta, nes šios aplinkybės nebuvo nustatytos 2018-09-06.
87. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovų patikslintas ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovės ieškovui R. Š. priteistina 504,35 Eur nuostolių atlyginimo, bei iš atsakovės ieškovui P. Š. priteistinas 92,62 Eur nuostolių atlyginimas. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
88. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
89. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
91. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės B. S. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo R. Š. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti ieškovo R. Š. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. sausio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas (surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo), kurios suma 1000,00 Eur, bei 2021 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 1000,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
92. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
93. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovų pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovų prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui R. Š. iš atsakovės B. S. priteistina 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.