Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-96-1119/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-23
Bylos Nr.: e2-96-1119/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03491-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: R. Š., P. Š.
Atsakovas: B. S.
Advokatai: Vacys Milkonas

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-96-1119/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03491-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei, R. B.,dalyvaujant ieškovui R. Š. ir jo bei ieškovo P. Š. atstovei advokatei I. K.,atsakovei B. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Š. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovei B. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 626,18 Eur nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo P. S. (el. b. medž. 1 t., 1-4 l.). Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas neteisėtai iškirto ieškovo žemės sklype ir išsivežė 107 vnt. įvairių matmenų ir rūšių medžius.

2. 2019-09-05 teismo posėdyje liudytoja B. S. – atsakovo P. S. sutuoktinė – nurodė, kad ji kartu su atsakovu atliko ribinės linijos valymą, t. y., su benzininiu pjūklu „Makita“ pjovė smulkius medžius ir krūmus, juos dėjo šalia ribinės linijos, dalį šakų parsivežė namo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį, į jį įtraukiant bendraatsakove B. S.. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (el. b. medž. 1 t., 79-83 l.), kuriame atsakovais buvo nurodyti P. S. ir B. S..

3. Paaiškėjus, kad buvo iškirsti medžiai ne tik ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau ir į bylą neįtraukto P. Š. žemės sklype, ieškovai R. Š. ir P. Š. pateikė bendrą patikslintą ieškinį atsakovams P. S. ir B. S., kuriuo sumažinę prašomą priteisti nuostolių atlyginimą, prašė solidariai iš P. S. ir B. S. ieškovui R. Š. priteisti 504,35 Eur nuostolių atlyginimo ir ieškovui P. Š. priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 92,62 Eur nuostolių atlyginimo bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 1 t., 98-101 l.).

Šalies argumentai

4. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. S. mirė (el. b. medž. 2 t., 38-39 l.), jo teises ir pareigas perėmė atsakovė B. S. (el. b. medž. 2 t., 54-64 l.), todėl ieškovai R. Š. ir P. Š. pateikė patikslintą ieškinį (el. b. medž. 2 t., 76-83 l.), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės B. S. nuostolių atlyginimą, o būtent: priteisti iš atsakovės ieškovui R. Š. 504,35 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iš atsakovės ieškovui P. Š. 92,62 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui P. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 9.00 val. nuvykęs į savo mišką ieškovas R. Š. pastebėjo, kad jo žemės sklype iškirsti medžiai. Nustatyta, kad išpjauta 107 įvairių matmenų medžiai, tai yra 16 vnt. baltalksnio, 38 vnt. beržo, 29 vnt. eglės, 19 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio. Žalos dydis abiem ieškovams nustatytas atsižvelgiant į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovo M. S. paskaičiavimą bei į IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. P. parengtą iškirsto miško vietovėje situacijos planą (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės E. E. apskaičiuotą neteisėtai iškirstą miško tūrį (pateiktas biržės taksavimo lapas).

6. Ieškovas R. Š. kreipėsi su pareiškimu dėl turto vagystės ir 2018-09-07 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės), kuris buvo nutrauktas 2019-04-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. nutarimu.

7. Ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi su atsakovės B. S., kuri po P. S. mirties priėmė jo palikimą, ir A. S. (P. S. brolio), kuris nuo (duomenys neskelbtini) d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, yra neįgalus, žemės sklypu. Pasak ieškovų, dėl jiems padarytos žalos yra atsakinga atsakovė B. S., kuri kartu su savo buvusiu sutuoktiniu P. S., atliko ribinės linijos kirtimą ir nuklydo nuo žemės sklypo ribos į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pasak ieškovų, P. S. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad galėjo iškirsti ieškovams priklausančius medžius. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės B. S. pozicija nenuosekli, ją paneigia byloje esantys kiti įrodymai – policijos pareigūno F. V. paaiškinimai ir matininko V. Š. paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje ir kita.

8. Teismo posėdyje ieškovas R. Š. ir ieškovų R. Š. ir P. Š. atstovė advokatė I. K. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovas R. Š. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jis apsilanko savo miške periodiškai kas mėnesį. Žemės sklypo ribas žino, nes jas tikslino matininkas, jam priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atliekant kadastrinius matavimus B. S. ir P. S. nedalyvavo, nors jiems buvo siųstas pranešimas. Savo miške lankėsi 2018 m. liepos gale, po to apsilankė 2018 m. rugsėjo 6 d. – kuomet pastebėjo, kad iškirsti jo miške buvę medžiai. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie medžių vagystę, atvykusiam policijos pareigūnui parodė kirtimų vietą, buvo padarytos nuotraukos. Taip pat kreipėsi į specialistę E. E., klausė, ar kas kreipėsi dėl leidimų kirsti mišką, tačiau tuomet niekas nesikreipė dėl leidimų kirsti mišką. Prašė specialistės sužymėti nukirstus medžius ir pateikti išvadą dėl padarytos žalos. Su E. E. vietą apžiūrėjo tą pačią dieną, specialistė turėjo lentelę ir liniuotę, matavo medžių kelmus, medžiai buvo nupjauti paliekant ne daugiau kaip 10 cm nuo žemės, juos žymėjo raudonai. Kelmų skersmuo buvo nuo 10 iki 32 cm. Koks buvo medžių aukštis – ieškovas nematė. Iškirsti medžiai buvo išvežti link aukštos įtampos elektros linijos tinklų, matėsi nedidelio traktoriaus ar sunkvežimio provėžos. Kažkiek medžių buvo palikta miške, dabar nežino tiksliai, kiek, gal 5-6 medžiai. Ieškovas nematė, kad šalia kiti asmenys atliktų miškų kirtimus ar ribinės linijos valymus, būdavo, kad iškirsti pavieniai medžiai, tačiau linijos niekas iki tol nebuvo iškirtęs. Ieškovų ir atsakovės miško neskiria miško keliukas, nėra kvartalinės linijos. Iki šio įvykio su atsakove ir jos buvusiu sutuoktiniu nebendravo. Pažymėjo, kad atsakovės miško ribinė linija nėra valyta iki šiol, paskutinį kartą ribinė linija buvo valyta 2012-2013 m., o jo ir kito ieškovo P. Š. miške iškirsta linija labai panaši į ribinę liniją, nes jos plotis yra apie 3-6 m, kai visos ribinės linijos plotis turi būti 3 m. Pradėjus bylą teisme matininkas atliko kirtimų matavimus ir iškirstą plotą pažymėjo plane. Tuomet paaiškėjo, kad žala padaryta ne tik ieškovui R. Š., bet ir jo tėvui P. Š..

Atsiliepimas

9. Atsakovė B. S. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 2 t., 99-108 l.), su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis galima būtų remtis tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, o ne kaip prejudiciniais faktais. Pažymėjo, kad P. S. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kirtęs ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuos medžius, iš jo apklausos protokolų matyti, kad jis tik valė ribinę liniją, o medžius gretimame žemės sklype galėjo iškirsti tik tokiu atveju, jei jie būtų įvirtę į jo žemės sklypą. Pažymėjo, kad visas ikiteisminis tyrimas buvo paremtas specialistės E. E. paaiškinimais, kurie yra subjektyvūs, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai apžiūrėta ir užfiksuota B. S. ir P. S. kieme rasta mediena (nežinomas rąstų kiekis, medienos tūris, rūšis ir pan.). Pats ieškovas R. Š., pateikdamas skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. balandžio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ar tikrai P. S. atliko miško pjovimo darbus. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 20.6. punktu ribinė linija yra 1,5 metro pločio, tačiau IĮ „Geodezijos studija“ matininko parengto iškirsto miško vietovėje situacijos plane M1:2000 nurodytas kirtavietės plotis siekia 6,3 ir 4,43 m. Taip pat mano, kad nereikėtų vadovautis 2019 m. spalio 16 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymomis, nes kirtavietėje esančių kelmų skaičius nustatytas praėjus daugiau nei vieneriems metams po neteisėto kirtimo įvykio, o patikrinimas atliktas vietovėje, kur atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis ribinės linijos valymo darbų neatliko, o jose konstatuojamos aplinkybės per ilgą laiko tarpą iš esmės galėjo pasikeisti. Pasak atsakovės, specialistė E. E. turi išankstinę nuostatą B. S. atžvilgiu, yra neobjektyvi, bei galimai suinteresuota ieškovų turtinių interesų gynimu, atitinkamai ir civilinės bylos baigtimi, ji vadovaujasi prielaidomis, tendencingai siekė patraukti administracinėn atsakomybėn tiek P. S., tiek ir B. S., elgėsi neetiškai ir nekompetentingai, todėl atsakovė mano, kad visi civilinėje byloje esantys įrodymai, kiek jie susiję su minėtos specialistės nustatytais duomenimis, yra neobjektyvūs, nepatikimi, turėtų būti vertinti itin kritiškai.

10. Pasak atsakovės, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ir jos sutuoktinis iškirto ieškovų privataus miško žemės sklypuose esančius 107 medžius bei juos išvežė. Atsakovė ir jos sutuoktinis savo miško sklype atliko ribinės linijos valymą, dalį iš ribinės linijos išpjautų medžių parsivežė savo reikmėms, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovų žemės sklypuose išpjautus medžius. Atsakovė ir jos sutuoktinis ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir dėl senyvo amžiaus nebuvo pajėgūs išpjauti net 107 medžius, tuo labiau atliekant ribinės linijos valymą, išvežti tokį kiekį įvairaus dydžio medžių. Be to, nėra nustatyta, jog atsakovė su sutuoktiniu būtų tokius medžius išsivežę (jie išsivežė tik dalį ribinėje linijoje nupjautų medžių). Teiginiai, jog išpjauti ieškovo medžiai buvo išvežti atsakovės ir jos sutuoktinio yra deklaratyvus, neparemti jokiais duomenimis. Ieškovai nesąžiningai naudojasi atsakovės ir jos sutuoktinio parodymais, kuomet pastarieji patvirtino atlikę ribinės linijos valymo darbus ir šią aplinkybę interpretuoja, neva atsakovė ir jos sutuoktinis patvirtino kirtę ieškovų žemės sklypuose augusius medžius. Ieškovų teiginiai apie atsakovės negebėjimą pagrįsti jos privačioje valdoje buvusią medieną, bei foto nuotraukoje fiksuota transporto priemonė ir jos priklausymo faktas atsakovės sutuoktiniui, jokiu būdu nereiškia, kad ieškovai įrodė, kad mediena buvo atgabenta būtent iš jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

11. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu kirtavietėje nukirsti medžiai ir atsakovės namų valdose (kieme) rasta mediena nebuvo identifikuoti, nenustatyta, ar pastarieji sutampa ir ar atgabenti iš ieškovams priklausančių privataus miško žemės sklypų kirtavietės. Be kita ko, dalis nukirstų medžių buvo palikti kirtavietėje, ir ieškovai daro prielaidą, neva visų medžių kirtimas atliktas vienu metu, 2018 m., bei nepagrįstai visus kirtavietėje esančius kelmus priskiria kaip iškirstus ir neteisėtai išvežtus atsakovei ir jos sutuoktiniui atliekant ribinės linijos valymo darbus. Ieškinyje nepateikiama jokia kita objektyvi informacija, duomenys, patvirtinantys iškirstų medžių būklę, skaičių, kurį fiksavo E. E., nepateikti absoliučiai jokie duomenys dėl nukirstos medienos, kaip teigiama rastos (matytos) atsakovės ir jos sutuoktinio privačiame kieme, nenurodyta, ar kieme rasta mediena atitinka kirtavietėje esančius kelmus, negretinti jokie nukirstų ir atsakovės kieme matytų medžių parametrai. Iš kelmų matavimo aktų turinio matyti, kad žymėjimai atlikti ranka įrašant taško simbolius, o iš biržės taksavimo lapų visiškai nesuprantami nurodomi nukirstų medžių parametrai, pvz. aukštis ir pan., nepateiktos jokios iš karto po ieškovo pranešimo apie neteisėtą kirtimą, kelmų, nukirstų medžių foto lentelės ar kita vizualinė medžiaga. Ieškovai taip pat nenurodo aplinkybių, kuo vadovaujantis 2019 m. spalio 16 d. nustatytas daugiau nei prieš metus, t. y. 2018 m., vykdytas neteisėtas kirtimas ir šio kirtimo metu nukirsti visi kirtavietėje buvę medžiai bei kokiais duomenimis konstatuota, kad visi skaičiuojamieji kelmai atsirado būtent kaip 2018 m. kirtimo pasekmė. Taip pat atsakovei nėra aišku, kokia nukirstų medžių būkle vadovaujantis atlikti žalos paskaičiavimai, ar mediena kokybiška, ar apipuvusi ir pan., kokiai kokybės klasei priskirtina, ar iš ieškovų privataus miško galima gauti padarinę, malkinę medieną, ar nukirstas medis žalias, ar sausas, nepagrindžiami medienos įkainiai. Taigi ieškovai neįrodė žalos fakto ir dydžio.

12. 2019-09-05 teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta B. S. (po 2019-09-05 teismo posėdžio ieškovas tikslino ieškinį ir į bylos nagrinėjimą įtraukė atsakovę B. S.) parodė, kad ji ir jos sutuoktinis puikiai žino mišką, jiems priklausančio miško ribas, mišku naudojasi nuo 2002 m., 2003 m. ar 2004 m., žino visus miško keliukus, prieš tai miškas priklausė sutuoktinio seneliui G.. Jų ir ieškovo R. Š. miškai ribojasi keliuku, žino, kad žemės sklypas buvo matuotas atliekant kadastrinius matavimus, nežino, ar jie buvo preliminarūs. Jos išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, neturi žinių apie kadastrinius matavimus. Ji su sutuoktiniu 2018 m. liepą ar birželio pabaigoje kreipėsi į matininką, kuris paaiškino, kad reikalinga išvalyti miško ribinę liniją. Matininkas miške ranka parodė, kur reikės kirsti, ribinės linijos matininkas nežymėjo. Ribinė linija buvo aiškiai matyti, ten augo krūmai, alksniai, jiems reikėjo iškirsti 1,5 m pločio liniją į savo miško pusę. Prieš pradedant darbus, jie siūlė R. keliems asmenims išvalyti ribinę liniją, pasiimant iškirstus medžius, tačiau niekas nesutiko. Dėl to darbų ėmėsi kartu su sutuoktiniu P. S.. Darbus pradėjo 2018 m. rugpjūčio 15 ar 20 d., pradėjo valyti ribinę liniją nuo aukštos įtampos elektros linijos, krūmus pjovė ir šakas genėjo benzininiu pjūklu „Makita“, nupjautus medžius ir šakas dėjo į krūveles šalia, medžių aukštis buvo apie 2-3 m, 20-30 m aukščio medžių tikrai nebuvo, didelių medžių nebuvo, daugiau buvo krūmynai. Į mišką važiuodavo, kada būdavo sveikatos – kas antrą, kas trečią dieną. Galėjo nupjauti įvirtusius iš kaimyninio sklypo medžius. Į kaimyno pusę nelindo. Medžius pirčiai pakūrenti vežė per 2 kartus su prie automobilio VW Passat prijungta maža priekaba. Medžius paliko pas save kieme. Kieme taip pat buvo iš kitos sodybos už G. parvežta mediena – obelys, kriaušės, slyvos. Kadangi buvo toli vežti medžius, nusprendė važiuoti iki ribinės linijos keliuku, einančiu nuo Šiauliai - Palanga kelio, keliukas veda iki sunykusios sodybos. Atvažiavus prie to keliuko 2018 m. rugsėjo 4 gal 5 d. pastebėjo, kad ant vartų yra uždėta spyna. Jie klausė R. seniūno, kieno ta spyna, jiems buvo atsakyta, kad nežino savininko, liepė nupjauti grandinę. Todėl jie dieną prieš atvykstant policijos pareigūnams pjovė spyną, tą dieną ribinės linijos nevalė. Kitą dieną pas juos į sodybą atvyko policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad jie vagia medieną, nesugebėjo prisistatyti, paprašė leisti pafotografuoti. Ji jam leido fotografuoti. Jis nuėjo prie malkų, jas fotografavo savo mobilaus ryšio telefonu, neklausė, iš kur tos malkos, paprašė pateikti dokumentus, juos fotografavo. Po to kitą dieną ji su sutuoktiniu nuvyko apžiūrėti įvykio vietos, kuri atrodė labai baisiai, paliktos, išmėtytos šakos, pagaliai, ir toliau nupjauti medžiai, toliau į kirtimą nelindo. Ji nežino, kam dar priklauso aplinkiniai miškai, kai R. Š. atliko matavimus, jiems nesiuntė pranešimo. Ji žino tik jiems priklausantį mišką. Dabar ribinės linijos valymas pabaigtas, matininkas permatavo žemės sklypą. Kažkoks senukas pabaigė valyti ribinę liniją.

Atsiliepimas

13. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau pats ikiteisminis tyrimas yra neišsamus, netikrintos kitos versijos, nenustatyti visi nukentėjusieji, nes tik nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad nukentėjusysis yra ir kitas ieškovas – P. Š., ikiteisminio tyrimo metu neapklausta atsakovė, nepaimti nupjautų medžių pavyzdžiai, neaišku, kokie ir kokių medžių nupjauta, kokios priemonės naudotos pjaunant medžius. Pažymėjo, kad dalis medžių, tačiau neaišku, koks kiekis, yra palikta vietoje, o žala apskaičiuota lyg visi medžiai būtų išvežti ir panaudota jų mediena, nors nuo 2018 m. paliktų medžių medienos kokybė akivaizdžiai skiriasi, nuo ką tik nupjautos. Be to, neaišku, ar tikrai visi sužymėti medžių kelmai yra 2018 m. kirstų medžių, nes kelmų spalvos skiriasi, kai kur matyti pjuvenos, ataugę šakos, kai kurie kelmai yra supuvę, jis visų 107 kelmų nefotografavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu E. E. teigė, jog neskaičiavo žalos gamtai ne miško žemėje, tačiau iš atsakovės pateiktų nuotraukų, darytų 2019 m. (35-38 nuotraukos, el. b. medž. 1 t., 188 l.), matyti, kad kelmai, esantys ne miško žemėje sužymėti raudona spalva. Pažymėjo, kad P. S. nuosavybės teise priklausė sunkvežimis, tačiau jis yra išregistruotas, nevažiuojantis, o S. kieme buvusi mediena buvo vežta per 4 kartus iš jų sodybos, esančios G. kaime, ką patvirtinta į bylą pateiktos sąskaitos, vežė ŽŪB „G. a.“. Atkreipė dėmesį į tai, kad 107 brandžių medžių su priekaba prie lengvojo automobilio neišveši.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymų leistinumas.

14. Iš byloje esančių išrašų iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklauso 1.7937 ha žemės sklypas, iš kurio 1.7937 ha yra miško žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 7-8 l.) bei 7.4963 ha žemės sklypas, iš kurio 7.3206 ha yra miško žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 9-10 l.), o ieškovui P. Š. nuosavybės teise priklauso 2.3137 ha žemės sklypas, iš kurio 0.3815 ha yra miško žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 104-105 l.). Atsakovei B. S. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nuosavybės teise priklauso 589/1178 dalys 11.7800 ha ploto žemės sklypo, kurio paskirtis – žemės ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 2 t., 54-63 l.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovui R. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui P. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovei B. S. priklausančiomis nuosavybės teise 589/1178 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovė kvestionuoja liudytojos E. E. parodymų patikimumą, teigia, kad ji yra šališka, savo pozicijos nemotyvuoja objektyviais duomenimis, vadovaujasi prielaidomis, tendencingai siekė patraukti administracinėn atsakomybėn tiek P. S., tiek ir B. S., elgėsi neetiškai ir nekompetentingai. Tačiau tiek iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. E. pateiktų duomenų ir dokumentų, tiek ir iš civilinėje byloje esančių įrodymų matyti, kad liudytojos E. E. pateikti dokumentai ir/ar atlikti veiksmai yra jos kompetencijos ribose, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, sąlygojo P. S. ir B. S. veiksmai, t. y., jie 2018 m. spalio mėnesį buvo atvykę pas liudytoją dėl miško įveisimo ne miško žemėje ir nurodė, kad kirsdami ribinę liniją nuklydo į ieškovams priklausančius žemės sklypus, o jos kaip specialistės situacijos vertinimas (specialiosios žinios, kaip turi būti atliekamas ribinės linijos valymas, kokiems kirtimams reikalingi leidimai, taip pat iškirstų medžių kelmų žymėjimas, matavimas ir žalos gamtai apskaičiavimas) yra reikšmingas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir civilinėje byloje. Kartu paminėtina tai, kad vykdant 2019-04-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z. – S. nutarimą, Valstybinė miškų tarnyba privalėjo spręsti dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal ANK 273 ar ANK 274 straipsnį, todėl liudytojos E. E., kaip pareigūno, tiriančio administracinį nusižengimą (el. b. medž. 1 t., 142-143 l.), veiksmai nevertintini kaip tendencingi. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė E. E. buvo nušalinta nuo administracinio nusižengimo tyrimo (el. b. medž. 2 t., 109 l.), tačiau Valstybinės miškų tarnybos 2020-10 rašte (el. b. medž. 2 t., 142 l.) nurodyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės E. E. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo vykdomas, kas leidžia spręsti, kad nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas E. J., kuris iš E. E. perėmė administracinio nusižengimo tyrimą, negalėjo nurodyti galimai neteisėtų specialistės veiksmų, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, mirus P. S.. Šios aplinkybės nepagrindžia to, kad minėta specialistė ikiteisminio tyrimo metu, tiriant administracinį nusižengimą ar civilinėje byloje, duodama parodymus, buvo šališka, elgėsi tendencingai ar neetiškai, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo liudytojos E. E. parodymus pateiktus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant civilinę bylą, bei pateiktus dokumentus vertinti kritiškai.

16. Prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) R. Š. protokolą – pareiškimą dėl to, kad 2018-09-06 apie 9.00 val. jam nuvykus į savo mišką, esantį (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog jo miške iškirsta 107 lapuočių ir spygliuočių medžiai, kurių didžioji dalis išvežta, padaryta 1519 Eur turtinė žala, t. y., dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė). Ikiteisminis tyrimas 2019-04-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės I. Z. – S. nutarimu buvo nutrauktas, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o būtent nenustatytas būtinasis vagystės subjektyviosios pusės požymis – kaltė (i. t. medž. 2 t., 44-52 l.). Savo nutarimą prokurorė grindė ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų metu surinktais duomenimis, taip pat ir liudytojos E. E. apklausos protokolais ir juose užfiksuotais duomenimis. Aukštesnysis prokuroras 2019-04-23 nutarime iš dalies sutiko su pareiškėjo R. Š. skunde dėl 2019-04-05 nutarimo nurodytais argumentais, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo tiek išsamus, kad nenustatytos visos įvykio aplinkybės (nežinomas P. S. kieme rastų rąstų kiekis, medienos tūris, rūšis, ar kirtimą P. S. atliko vienas ar su sutuoktine, ar su kitais asmenimis, kokiais įrankiais buvo kertama, ar visa mediena parsivežta namo, ar dalis realizuota, kokia technika naudota išvežant, ar ribinės linijos plotis ne didesnis nei 1,5 m. ir t.t.) (i. t. medž. 2 t., 55-60 l.), tačiau šios aplinkybės nebuvo reikšmingos sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą atsakovė kėlė klausimą dėl netinkamai ir/ar neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo, tačiau ikiteisminio tyrimo išsamumas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Kartu sutiktina, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą prokurorė iš tiesų rėmėsi liudytojos E. E. parodymais, tačiau paminėtina ir tai, kad minėtos liudytojos parodymus apie tai, kad P. S. atlikdamas ribinės linijos valymą galimai „nuklydo“ į kaiminius žemės sklypus, priklausančius ieškovams, suformavo tai, kad 2018 m. spalio mėnesį ji buvo susitikusi su kažkuriuo iš S., kuris pasakė, kad jie galėjo netyčia iškirsti ieškovams priklausančius medžius. Kita vertus, atsakovei prieštaraujant dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų prokurorės nutarimų naudojimo grindžiant ieškinio reikalavimus, atsakovė pati remiasi ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis – P. S. parodymais, nuotraukomis, net ieškovo R. Š. skundais, pateiktais aukštesniajam prokurorui. Todėl šiuo atveju, prie civilinės bylos esant prijungtai ikiteisminio tyrimo medžiagai, teismas neapsiriboja prokurorų nutarimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose iš esmės yra pateiktas duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu vertinimas ikiteisminio tyrimo tąsos kontekste, tačiau vadovaujasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Šis teismo procesinis sprendimas iš esmės neprieštarauja CPK nustatytoms įrodinėjimo taisyklėms ir teismų praktikai. Paminėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas nėra lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės kitaip vertinti atsakovės veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje yra platesnis, atsižvelgiant į skirtingą baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtį bei teisinio reglamentavimo principus, kurie lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). O būtent, taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juridinę reikšmę tokiu atveju turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. Pažymėtina, kad atsakovės (ir/ar jos sutuoktinio) veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės prasme neįeina į BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį. Taigi ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas šiuo atveju yra svarbus, tačiau ne lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės kitaip vertinti atsakovo veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje neteisėtų veiksmų vertinimo prasme yra platesnis. Tokia išvada darytina atsižvelgus į skirtingą baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtį bei teisinio reglamentavimo principus, kurie lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B.-W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P., S. Ž. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-445/2012).

17. Teismas taipogi sutinka su atsakovės atstovo teiginiu, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų ir/ar prokurorų priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą. Paminėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog faktai nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi; tačiau šie teisiniai aktai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006).

Žemesnės instancijos teismas

18. Kaip ir buvo minėta, Valstybinė miškų tarnyba P. S. ir B. S. atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį (el. b. medž. 1 t., 142-143 l.), kuri buvo nutraukta mirus P. S.. Nutarimą nutraukti administracinę nusižengimo teiseną vyriausiasis specialistas E. J. grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. S. patvirtino, kad jis atliko kirtimo darbus ir dėl nerūpestingumo ir neatidumo medžiai galėjo būti iškirsti iš R. Š. bei P. Š. nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose. Tuo tarpu apklausus B. S., ji nurodė, kad kirtimo darbus atliko jos sutuoktinis P. S., o ji tik tvarkė šakas (el. b. medž. 2 t., 70-71 l.). Civilinėje byloje yra dalis medžiagos iš administracinio nusižengimo teisenos bylos (el. b. medž. 2 t., 84-86, 89, 90, 93-94, 96 l.), kuria teismas vadovaujasi priimdamas šį sprendimą.

19. Taigi iš patikslinto ieškinio, ieškovo R. Š. paaiškinimų ir liudytojos E. E. parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad jam 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 9.00 val. nuvykus apžiūrėti savo miško, ieškovas pastebėjo, kad iškirsti miške augę medžiai, todėl jis tą pačią dieną pranešė apie galimą vagystę ikiteisminio tyrimo įstaigai ir kreipėsi dėl kelmų sužymėjimo ir žalos apskaičiavimo į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniąją specialistę E. E.. Specialistė E. E. tą pačią dieną (2018-09-06) kartu su ieškovu R. Š. nuvyko į įvykio vietą, pamatavo išpjautų medžių kelmų skersmenį rulete, juos pažymėjo raudonos spalvos dažais, kelmų matavimo akte taškais žymėjo pamatuotus kelmus, kelmų nefotografavo, medžiai buvo to paties kirtimo, nukirsti neseniai, žemės sklypų ribas nustatė telefone įdiegtos programos pagalba. Po to, vadovaudamasi kelmų žymėjimo akte užfiksuotais duomenimis apie medžių rūšį ir kelmo skersmenį, sudarė biržės taksavimo lapą Nr. 1 (el. b. medž. 1 t., 23 l.). Pasak liudytoja apklaustos E. E., biržės taksavimo lape nurodytas iškirstų medžių tūris, aukštis bei kiti parametrai buvo paskaičiuoti automatiškai programos, į programą buvo įvesta medžių rūšis ir jų skersmuo. Iš biržės taksavimo lapo nustatyta, kad kirtimo metai – 2018, T. girininkija, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. – (duomenys neskelbtini), biržės plotas – 0,3 ha, kirtimas yra neteisėtas neplynas kirtimas, iškirstų medžių skaičius – 107, tūris – 12,657 m³. Lygiai toks pat iškirstų medžių skaičius nurodytas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame kelmų matavimo akte (i. t. medž. 1 t., 65 l.), ir biržės taksavimo lape (i. t. medž. 1 t., 66-69 l.) bei toks pat suminis medžių skaičius nurodytas 2019-10-16 kelmų matavimo aktuose (el. b. medž. 1 t., 109-110, 118 l.) bei 2019-10-16 biržės taksavimo lapuose (el. b. medž. 1 t., 111-117 l.), kuriuose, pasak liudytojos E. E., tik atskirai nurodyta, kiek ir kokių (kokios rūšies, kokio skersmens) medžių iškirsta kiekvieno ieškovo miške, t. y., ieškovo R. Š. miške iškirsta 75 medžiai, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 32 medžiai, medžių kelmai nebuvo iš naujo žymimi, kelmų matavimo aktuose nurodyti 2018-09-06 raudonai pažymėti ir matuoti medžių kelmai. Kad ieškovo R. Š. miške iškirsta 75 medžiai, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 32 medžiai, iš viso iškirsta 107 medžiai, nėra pagrindo abejoti, jos yra įrodytos ieškovo R. Š. paaiškinimais, liudytojos E. E. parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos kirtavietės (i. t. medž. 1 t., 10-26 l.), kelmų matavimo aktu (i. t. medž. 1 t., 65 l.), biržės taksavimo lapu (i. t. medž. 1 t., 66-69 l.), liudytojos E. E. apklausos protokolais (i. t. medž. 1 t., 117-118, 152-153 l.), kuriuose nuosekliai nurodoma, kad visas iškirstų medžių skaičius yra 107, civilinėje byloje esančiais minėtais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovė byloje pateikė raudonai pažymėtų medžių kelmų nuotraukas, tuo iš esmės neginčydama, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo iškirsti medžiai (el. b. medž. 1 t. 153-189 b. l.), o tai, kad tik nagrinėjant civilinę bylą ir IĮ „Geodezijos studija“ parengus iškirsto miško vietovėje situacijos planą (el. b. medž. 1 t., 84 l.) paaiškėjo, jog iškirsti medžiai ne tik ieškovo R. Š., bet ir ieškovo P. Š. miške, nepaneigia fakto, kad iškirsta iš viso 107 medžiai. Primintina, kad būtent toks iškirstų medžių skaičius (107) buvo nurodytas 2018-09-06 E. E. atlikus kelmų matavimą, taip pat toks pat medžių kiekis išliko 2019-10-16 atlikus kelmų matavimą, kuriuo tik patikslintas iškirstų medžių kiekis kiekvieno ieškovo miške. Taigi iškirsti iš viso 107 medžiai: 16 vnt. baltalksnio, 38 vnt. beržo, 29 vnt. eglės, 19 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, kai ieškovo R. Š. miške iškirsta 4 vnt. baltalksnių, 32 vnt. beržo, 22 vnt. eglės, 12 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 12 vnt. baltalksnio, 6 vnt. beržo, 7 vnt. eglės ir 7 vnt. drebulės. Iškirstų ieškovo R. Š. žemės sklype medžių tūris pagal biržės taksavimo lapą yra 10,487 m³, o ieškovo P. Š. žemės sklype – 2,17 m³ (el. b. medž. 1 t., 111-117 l.), R. Š. žemės sklype atlikti kirtimai 0,0418 ha plote, o P. Š. – 0,0138 ha ir 0,0097 ha plotuose (el. b. medž. 1 t., 84 l.). Medžiai iškirsti viena linija, kuri prasideda nuo riboženklio, esančio netoli aukštos įtampos elektros tinklų, kirtimų plotis įvairus (4,43 m ir 6,33 m) (el. b. medž. 1 t., 84 l.). Liudytojos E. E. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu (i. t. medž. 1 t., 170-173 l.) užfiksuota, kad medžių kirtimai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose atlikti ne selektyviai, o kertant visus medžius iš eilės, neatsižvelgiant į jų amžių, būklę, kamieno storį, medžiai iškirsti vientisa linija, medžių kirtimas panašus į ribinės linijos valymą, kai medžiai kertami, kiek galima arčiau žemės, nuo žemės paliekant ne daugiau nei 10 cm. Analogiškas aplinkybes liudytoja E. E. nurodė teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą. Paminėtina taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. E. pateikė planą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybinių kadastro kartografinės duomenų bazės (i. t. medž. 1 t., 157 l.), kuriame savavališkai atlikto kirtimo linija pažymėta vientisa juoda linija, kuri tik iš dalies atitinka IĮ „Geodezijos studija“ parengtame iškirsto miško vietovėje situacijos plane nurodytą kirtimą (el. b. medž. 1 t., 84 l.). Pastarajame plane pažymėta kaip viena linija kirtimas ieškovui R. Š. priklausančiame žemės sklype 0,0481 ha plotas ir ieškovui P. Š. priklausančiame žemės sklype 0,0138 ha plotas bei atskirai ieškovui P. Š. priklausančiame žemės sklype pažymėtas 0,0097 ha plotas. Tačiau šios planuose užfiksuotos aplinkybės nelaikytinos prieštaringomis, nes liudytoja E. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus (i. t. medž. 1 t., 170-171 l.), tiek ir teismo posėdyje duodama parodymus, nurodė, kad ji raudonai žymėjo, matavo ir kelmų žymėjimo akte fiksavo medžių kelmus nuo 5 cm skersmens, taigi nežymėjo krūmokšnių ir smulkių medžių, kad kirtimo linija ėjo per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (P. Š. priklausantis žemės sklypas), kuris yra kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, t. y., ne miško žemės sklypas, kuriame buvo iškirsti krūmai (jų E. E. nežymėjo raudonai, nematavo ir nenurodė kelmų žymėjimo akte). Taip pat, kaip matyti iš plano iš Lietuvos Respublikos miškų valstybinių kadastro kartografinės duomenų bazės (i. t. medž. 1 t., 157 l.) dalyje P. Š. priklausančio žemės sklypo yra miško žemė ir šioje dalyje lenkta juoda linija pažymėtas kirtimas. Ši kirtimo dalis iš esmės atitinka IĮ „Geodezijos studija“ parengtame iškirsto miško vietovėje situacijos plane nurodytą ieškovui P. Š. priklausančiame miško žemės sklype pažymėtą 0,0097 ha plotą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių P. S. pateiktų dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius išdavė P. S. ir A. S. 2018-03-13 leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista įveisti mišką 6,8 ha plote, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (i. t. medž. 1 t., 91-95 l.), be to, P. S. su VĮ Valstybės žemės fondu sudarė 2018-04-23 paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vykdytojas įsipareigojo atlikti 11,78 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (i. t. medž. 1 t., 96-97 l.). Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ieškovams priklausančių 2012-06-25 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai (i. t. medž. 1 t., 100-108 l.), taip pat P. S. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės, kad su tikslu atlikti kadastrinius matavimus, buvo reikalinga išvalyti žemės sklypo ribinę liniją (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.), patvirtina tai, kad šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį buvo netikslios, jas reikėjo tikslinti atlikus kadastrinius matavimus. Dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo.

21. Byloje kilo ginčas dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės).

Bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovų ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl už galimai neteisėtą kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype augusių medžių iškirtimą, neturint šio asmens sutikimo kirsti bei atitinkamų valstybės institucijų leidimų kirsti medžius, kyla civilinė deliktinė atsakomybė.

23. Tiek sutartinei, tiek ir deliktinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei priežastinį ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.).

24. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

25. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą praktiką). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

26. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

27. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005). Be to, CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

28. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalą.

29. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

Žemesnės instancijos teismas

30. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

31. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – MĮ) 23 straipsnio 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Pagal MĮ 9 straipsnio 5 dalį miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (MĮ 9 str. 6 d.).

32. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2004, Nr. 86-3117) (toliau – Nuostatai) 19. punktą leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką nereikalingi atliekant kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę) (Nuostatų 20.6. p.). Kirstini medžiai paženklinami, biržės atrėžiamos ir kirtimų dokumentacija rengiama aplinkos ministro nustatyta tvarka (Nuostatų 24. p.). Privataus miško savininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai (Nuostatų 31.1. p.), užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą (Nuostatų 31.8. p.) ir turi kitas pareigas.

33. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, kai ketinama įveisti mišką ne miško žemėje. Pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741) 5. punktą vidinės miškotvarkos projektai rengiami, kai miško valdos yra atribotos aiškiomis ribinėmis linijomis (tų pačių taisyklių 5. punktas). Aiški ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai, pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės (tų pačių taisyklių 3.2. punktas).

Dėl neteisėtų veiksmų.

34. Teismas sutinka su atsakove, kad nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei civilinėje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu iškirto ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose 107 medžius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė neigė, kad ji su savo buvusiu sutuoktiniu iki 2018-09-06 iškirto ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose 107 medžius. Pasak atsakovės, ji su sutuoktiniu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 ar 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. atliko ribinės linijos, t. y., 1,5 m pločio linijos į atsakovei priklausančio miško pusę, valymą, kuriai nereikalingas leidimas, į kaimyninius žemės sklypus nenuklydo. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs atsakovės sutuoktinis P. S. nepripažino, kad iškirto ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose 107 medžius, nurodė, jog atliko ribinės linijos valymą ir galėjo nupjauti iš kaimyninio žemės sklypo įvirtusius medžius, tačiau į kaimynų žemės sklypus nenuklydo (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.). Kiti asmenys, kurie būtų galėję atlikti neteisėtą kirtimą – nenustatyti. Tačiau šiuos atsakovės paaiškinimus, taip pat P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus reikėtų vertinti atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus, o būtent tai, kad Valstybinė miškų tarnyba nurodytu laikotarpiu nebuvo gavusi prašymų išduoti leidimus atlikti kirtimus (duomenys neskelbtini), ką patvirtinto liudytoja E. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje. Šią aplinkybę ji nurodė ir ieškovui R. Š., kuris 2018-09-06 kreipėsi į minėtą specialistę dėl informacijos bei padarytos žalos įvertinimo. Šia aplinkybe nėra pagrindo abejoti, nes ji paaiškėjo tuo metu, kai dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei nepradėta nagrinėti civilinė byla. Taigi byloje nėra pagrindo manyti, kad kiti (ikiteisminio tyrimo metu, administracinio nusižengimo tyrimo metu ar nagrinėjant civilinę bylą) nenustatyti asmenys, turėdami leidimus atlikti kirtimus kitose vietose, nebūdami pakankamai rūpestingi ir atidūs galėjo atlikti neteisėtą kirtimą ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad patys ieškovai iškirto savo miško žemės sklypuose 107 medžius, nes kaip nurodė ieškovas R. Š. teismo posėdyje, jam mediena nebuvo reikalinga. Taigi nurodytu laikotarpiu - nuo 2018 m. rugpjūčio 15 ar 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. – tik atsakovė su buvusiu sutuoktiniu atliko medžių kirtimus, kuriuos jie vertina kaip ribinės linijos kirtimą.

35. Antra, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, ribinės linijos valymą ji su sutuoktiniu pradėjo nuo aukštos įtampos elektros tinklų ir leidosi žemyn link pagrindinio Šiauliai – Palanga kelio. Kur reikėjo atlikti ribinės linijos valymą žinojo, nes žemės sklypai ribojasi miško keliukais, ribinė linija buvo aiškiai matyti, ją parodė matininkas V. Š. ranka. Iš liudytojo V. Š. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis su B. S. ir P. S. 2018 m. birželį gal liepą (taigi 1-2 mėnesius iki ribinės linijos valymo pradžios) naudodamasis GPS imtuvu „Leica“ praėjo visą ribinę liniją, pradėjo eiti nuo riboženklio aukštyn link aukštos įtampos elektros tinklų, vienoje ribinės linijos vietoje yra papelkėjimas, todėl šioje vietoje galėjo (duomenys neskelbtini) pasiklysti, aukščiau elektros tinklų valyti nereikėjo. Iš šių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo ribinės linijos valymą ne nuo matininko V. Š. rodytos ribinės linijos pradžios, o nuo kito jos galo – nuo aukštos įtampos elektros tinklų. Nors atsakovė nurodė, kad ribinė linija buvo aiškiai matyti, miškai ribojasi keliuku, tačiau pats matininkas ribinę liniją atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui rodė naudodamasis GPS imtuvu, o pasak ieškovo tarp atsakovei priklausančio miško žemės sklypo ir ieškovams priklausančių miško žemės sklypų nėra keliuko ar kvartalinės linijos. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad su ribine linija besiribojantys medžiai iki atsakovei su buvusiu sutuoktiniu atliekant ribinės linijos valymą būtų buvę pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės, ribinės linijos matininkas nepažymėjo. Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, žemės sklypas iki šiol yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (el. b. medž. 2 t., 54 l., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 1 objekto lentelės eilutė „Matavimų tipas“). Iš ieškovo R. Š. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė ir jos sutuoktinis nedalyvavo atliekant ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paženklinime, taigi nežinojo tikslių ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų, be to, minėtas paženklinimas vyko 2012-06-25, todėl ribinę liniją ieškovai valė ne vėliau kaip 2012 m., taigi nuo ribinės linijos valymo buvo praėję 6 m, kai 6 m. yra pakankamas laikas užaugti medžiams ir krūmokšniams (pasak liudytojo V. Š., per 3 m. alksniai užauga aukštesni už žmogų). Pažymėtina, kad atsakovė neturi specialių žinių, susijusių su žemės sklypų ribų nustatymu, ji tik žinojo, kad žemės sklypus riboja miško keliukai. Iš nurodyto seka, kad ribinė linija, kurią atsakovė su buvusiu sutuoktiniu turėjo išvalyti, nebuvo aiški.

36. Trečia, kaip matyti iš iškirsto miško vietovėje situacijos plano (el. b. medž. 1 t., 84 l.), neteisėtai iškirstų ieškovams priklausančiuose miško žemės sklypuose medžiai sudaro vientisą liniją, linija prasideda nuo riboženklio, už kurio šiek tiek aukščiau iš karto yra aukštos įtampos elektros tinklai, ir eina žemyn link kelio Šiauliai - Palanga. Taigi iškirsto medžių masyvo pradžia sutampa su atsakovės ir jos sutuoktinio ribinės linijos valymo pradžia, taip pat ribinės linijos valymo kryptis, kurią nurodė atsakovė teismo posėdyje sutampa su savavališkai iškirsto medžių masyvo kryptimi (žemyn link kelio Šiauliai – Palanga). Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog po daugiau nei mėnesio ribinės linijos valymo, jai su sutuoktiniu pasidarė sudėtinga privažiuoti prie ribinės linijos valymo vietos, todėl 2018-09-05 link ribinės linijos važiavo nuo kelio Šiauliai – Palanga einančiu keliuku, prieš tai nupjovę grandinę su spyna nuo vartelių, privažiavo sunykusią sodybą (situacijos plane (el. b. medž. 1 .t, 84 l.) teritorija pažymėta kaip nepriskirta valstybinė žemė), po ko ėjo link valomos ribinės linijos. Nurodytos atsakovės aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į iškirsto miško vietovėje situacijos plane pažymėtus objektus (keliuką, einantį nuo krašto kelio A-11, nepriskirtos valstybinės žemės plotą, kuriame atsakovė nurodė buvus sunykusią sodybą, ir savavališkai iškirsto miško pradžią nuo riboženklio, esančio šalia aukštos įtampos elektros tinklų linijos ir pabaigą ieškovui P. Š. priklausančiame žemės sklype), bei tai, kad plane pažymėta nevalyta ribinė linija, kuri ir 2019-10-16 buvo nevalyta kaip to reikalauja teisės aktai (el. b. medž. 2 t., 84 l.) (atsakovė nepateikė jokių įrodymų be savo paaiškinimų, kad ribinė linija yra išvalyta). Šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į sprendimo 34. - 36. punktuose nustatytas aplinkybes, leidžia daryti prielaidą, kad labiau tikėtina, jog 2018-09-05 atsakovė su sutuoktiniu ėjo ne link ribinės linijos, kurią turėjo išvalyti, o link padaryto savavališko kirtimo, esančio ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose.

37. Ketvirta, atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad atliekant ribinės linijos valymą ji su sutuoktiniu naudojo benzininį pjūklą „Makita“, taip pat, kad pjovė krūmokšnius ir neaukštus, plonus medžius (2-3 m.), kad nupjautus medžius dėjo šalia, nugenėjo šakas, taip dirbo daugiau nei mėnesį laiko. Iš liudytojo M. S. parodymų matyti, kad su buitiniu benzininiu pjūklu įmanoma nupjauti 32 m aukščio medį (35 cm ir didesnio skersmens), tai galėtų padaryti ir moteris. Iš kelmų matavimo aktų (el. b. medž. 1 t., 109-110, 118 l.) matyti, kad pažymėta didesnių nei 20 cm skersmens medžių R. Š. priklausančiame žemės sklype yra 17, o P. Š. – 3, taigi didžioji dauguma (87) pažymėtų nukirstų medžių buvo iki 20 cm skersmens, kas iš esmės neprieštarauja ir pačios atsakovės paaiškinimams, duotiems teismo posėdyje, kad buvo pjaunami smulkūs medžiai ir krūmokšniai, bei ikiteisminio tyrimo metu P. S. duotiems parodymams (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.), pasak kurio „biržėje buvo priaugę alksnių, nekokybiškų eglių, beržiukų, kuri nebuvo stori. Biržė atrodė baisiai, todėl mes dviese taip ilgai ir dirbome joje“. Šiuo atveju svarbus įrodymas yra ir ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu fotografuota (i. t. medž. 1 t., 10-27 l.). Kaip matyti iš 4, 6 nuotraukos, nukirstų medžių kamienai palikti šalia proskynos (kirtimo), kamienai nušakinti, iš 8, 9, 10 nuotraukų matyti, kad nukirsti medžiai palikti krūvomis, 19, 20 nuotraukose užfiksuotos kirtimo šonuose sumestos medžių šakos, užfiksuoti medžių kelmai, kurių skersmuo neviršija 20 cm, iš kelmo paviršiaus (lygus, matosi nežymios pjovimo rievės) galima spręsti, kad medžiai buvo ne kirsti, o pjauti su tam pritaikytu įrankiu. Aplinkybę, kad medžiai buvo pjauti su tam pritaikytu įrankiu patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos (el. b. medž. 1 t., 153-189 l.). Taigi atsakovės nurodytos aplinkybės, kaip, su kokiu įrankiu buvo valoma ribinė linija, kokie medžiai buvo pjauti, kas buvo padaryta su nupjautais medžiais, iš esmės sutampa su byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai, kuriais ieškovai įrodinėjo ieškinio pagrįstumą. Kita vertus, atsakovės teiginiai, kad buvo pjaunami tik menkaverčiai medžiai, kurių dalį ji su buvusiu sutuoktiniu parsivežė namo, atmestini kaip nepagrįsti, nes iš policijos pareigūno F. V. 2018-09-06 atsakovės kieme darytų nuotraukų (i. t. medž. 1 t., 73-80 l.) matyti, kad kieme yra ne menkaverčiai medžiai ir jų šakos, o medžių rąstai, kurie, atsižvelgiant į šalia esančius užfiksuotus objektus, nelaikytini menkaverčiais ar nedidelio skersmens.

38. Penkta, atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad iš miško parsivežė namo tik 2 lengvojo automobilio priekabas nedidelių medžių, tačiau kita vertus teismo posėdyje teigė, kad namų kieme (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnui F. V. buvo sudėti medžiai iš kitos sodybos G. kaime, kad buvo sudėtos nupjautos obelys, kriaušės, slyvos. Minėta aplinkybė apie medžius, atvežtus iš kitos sodybos, paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. S. nurodė, kad jų namų kieme buvo sudėta alksnių, eglės ir beržo, negalėjo nurodyti tikslaus parsivežtų medžių kiekio ir neminėjo, kad kieme buvo sukrauti medžiai iš kitos sodybos G. (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.). Policijos pareigūnas F. V., 2018-09-06 surašęs tarnybinį pranešimą bei prie jo pridėjęs nuotraukas, darytas adresu (duomenys neskelbtini), tarnybiniame pranešime nurodė, kad minėtu adresu fotografuoti medžių rąstai yra iš (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini)., šią aplinkybę jam nurodė P. S. (i. t. medž. 1 t., 72-80 l.). Policijos pareigūnas F. V. analogiškas aplinkybes nurodė 2020-02-14 paaiškinime, duotame Valstybinei miškų tarnybai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą (el. b. medž. 2 t., 94 l.), taip pat tas pačias aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas liudytoju, todėl nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Iš prie tarnybinio pranešimo pridėtų nuotraukų matyti, kad kieme sukrauti įvairaus ilgio ir skersmens medžių rąstai, kurių dalis supjauta mažesnėmis dalimis malkoms skaldyti, iš medžių žievės raštų ir spalvų galima spręsti, kad rasti medžiai tiek spygliuočiai (i. t. medž. 1 t., 73, 80 l.), tiek ir lapuočiai, taip pat matyti beržo rąstai (i. t. medž. 1 t., 74, 77 l.). Kita vertus, iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 2.6400 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 2 t., 88 l.), iš kurio 2.3000 ha yra žemės ūkio naudmenų plotas, kurio 2.3000 ha yra ariamos žemės, 0.3400 ha plotas yra kitos žemės plotas, o 2.64 ha taikomos melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, 0.06 ha sudaro kelių apsaugos zonos. Minėtas žemės sklypas 2015-01-01 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-12 susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra išnuomotas ŽŪB „G. a.“. Įrodymų, kad minėtame žemės sklype, kaip nurodė atsakovė, yra sodyba, prie kurios galimai augo vaismedžiai, kurie buvo nukirsti ir atvežti adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nepateikė. Nors atsakovė teismo posėdyje pateikė 2 kasos pajamų orderio kvitus (el. b. medž. 2 t., 145 l.), teigdama, kad iš minėtos sodybos buvo atvežti nukirsti vaismedžiai, tačiau iš nurodytų kvitų matyti, kad ŽŪB „G. a.“ 2018-02-14 ir 2018-02-26 (6 mėnesiai iki kirtimo) suteikė atsakovei transporto paslaugas, tačiau iš pačių kvitų neaišku, kas vežta ir kokiu maršrutu. Dar daugiau iš policijos pareigūno F. V. 2018-09-06 nuotraukų, darytų atsakovės kieme (i. t. medž. 1 t., 73-80 l.) matyti, kad kieme yra sudėti įvairaus skersmens ir įvairių rūšių medžių rąstai, rąstų kiekis nemažas (daugiau nei 50 vnt.), kai kurių rąstų skersmuo, palyginus jį su šalia užfiksuotais objektais (pvz. i. t. medž. 1 t., 80 l., lapai, karutis), didesnis nei 20 cm, visų rąstų pjovimo žymės šviesios, kas leidžia daryti išvadą, kad medžių rąstai supjauti ne 2018 m. vasario mėnesį (per 6 mėn. medžių rąstų pjovimo vietos būtų pradėję keisti spalvą), kuomet kaip nurodė atsakovė vežė iš kitos sodybos G. nukirstus medžius, o 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog 2018-09-06 kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukrauti rąstai, atvežti iš G. esančios sodybos (CPK 178 str.), ir priešingai byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2018-09-06 kieme, (duomenys neskelbtini), buvo sukrauti rąstai, atvežti iš (duomenys neskelbtini) esančio miško. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas šį sprendimą, nesivadovauja atsakovės paaiškinimais, kad 2018-09-06 kieme, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sukrauti rąstai, atvežti iš G.esančios sodybos.

39. Galiausiai, sprendžiant klausimą dėl asmenų, atsakingų už neteisėtą medžių, buvusių ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kirtimą, paminėtina tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu P. S. neigė kirtęs ieškovams priklausančius medžius, tačiau apklausos metu nurodė, kad jie su sutuoktine dirbo daugiau nei mėnesį laiko, biržė (ribinė linija) atrodė baisiai, per visą ribinę liniją galėjo būti iškirsti 107 medžiai, vėliau nurodė, kad nesupranta, kodėl kaimynas (R. Š.) neatliko miške tvarkymo darbų ir po to, kai kažkas išvalė ir padarė tvarkingą biržę (ribinę liniją), kuri turi būti matoma, reiškia dėl to pretenzijas (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.). Ribinės linijos valymo laiką patvirtino ir atsakovė teismo posėdyje. Dar daugiau atsakovė su sutuoktiniu po 2018-09-06 bendraudami su E. E. neneigė, kad savavališkai iškirto medžius ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose, priešingai – pasak liudytojos E. E. P. S. labai pergyveno dėl padaryto pažeidimo, pasirašė akte dėl aplinkai padarytos žalos, ir išėjo iš tarnybinių patalpų, o B. S. dar šiek tiek pasiliko pakalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu E. E. nurodė, kad pas ją 2018 m. spalio mėnesį buvo vienas iš (duomenys neskelbtini), kuris pateikė dokumentus dėl miško įveisimo ne miško žemėje, nurodė, kad taupydamas pinigus pats valė ribinę liniją ir, pasiklydęs miško plote, per klaidą ribinę liniją iškirto R. Š. priklausančiame miške (i. t. medž. 1 t., 127-128 l.). Be to, pasak liudytojo V. Š. po 2018-09-06 pas jį buvo atėję (duomenys neskelbtini), kurie pasakė, kad išsivalė ne tą liniją ir prašė pabaigti V. Š. ribinės linijos valymą. Šių nuoseklių, vienas kitą papildančių, logine sąsaja susijusių netiesioginių įrodymų (sprendimo 34.-39. p.) visuma leidžia spręsti apie tai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė su buvusiu sutuoktiniu valė ne ribinę liniją, nors buvo įsitikinę, kad būtent ribinės linijos valymo darbus atlieka, tačiau atliko neteisėtą ribinės linijos požymius turintį kirtimą (iškirsta eilė medžių, nesirenkant medžių rūšies, brandumo, medžiai pjauti kiek galima arčiau žemės, ne aukščiau nei 10 cm nuo žemės – ieškovo R. Š. paaiškinimai, liudytojos E. E. parodymai, atsakovės pateiktos nuotraukos, ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos nuotraukos, liudytojos E. E. parodymai, vietos situacijos planas) ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose.

40. Pažymėtina, kad šios prielaidos nepaneigia ir tai, kad miško žemės sklype kirtimų plotis per visą linijos ilgį yra nevienodas (4,43 m, 6,33 m) (el. b. medž. 1 t., 84 l.), nes nenustatyta, kad atsakovė su buvusiu sutuoktiniu, atlikdami kirtimą, būtų naudoję kokias nors matavimo priemones ir matavę kertamos ribinės linijos plotį. Dar daugiau, kaip matyti iš P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (nesupranta, kodėl kaimynas (R. Š.) neatliko miške tvarkymo darbų ir po to, kai kažkas išvalė ir padarė tvarkingą biržę (ribinę liniją), kuri turi būti matoma, reiškia dėl to pretenzijas - i. t. medž. 1 t., 86-88 l.) - jis buvo įsitikinęs, kad valo ne tik savo ribinės linijos pusę, bet ir kaimyno pusę (1,5 m į savo miško pusę ir 1,5 m į R. Š. ir P. Š. pusę), kas leidžia spręsti, kad nebuvo griežtai laikomasi ribinės linijos valymo taisyklių dėl ribinės linijos pločio.

41. Taigi konstatuotina, kad ieškovai šioje byloje įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.), t. y., tai, kad atsakovė būdama nepakankamai rūpestinga ir atidi, galvodama, kad atlieka ribinės linijos valymą, savavališkai kartu su buvusiu sutuoktiniu iškirto 107 įvairaus brandumo ir matmenų medžius - 16 vnt. baltalksnio, 38 vnt. beržo, 29 vnt. eglės, 19 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, augusius ieškovams R. Š. ir P. Š. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Dėl žalos fakto ir dydžio.

42. Nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys įrodymai (ieškovo paaiškinimai, liudytojos E. E. parodymai, kelmų matavimo aktai, biržės taksavimo lapai, ikiteisminio tyrimo metu darytos fotonuotraukos, taip pat ir atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos) patvirtina, kad ieškovo R. Š. miške iškirsta 4 vnt. baltalksnių, 32 vnt. beržo, 22 vnt. eglės, 12 vnt. drebulės, 5 vnt. juodalksnio, iš viso 10,487 m³ medienos, o ieškovo P. Š. miške iškirsta 12 vnt. baltalksnio, 6 vnt. beržo, 7 vnt. eglės ir 7 vnt. drebulės arba 2,17 m³ medienos. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

43. Sutiktina su atsakove, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kiek ir kokių medžių rasta pas atsakovę kieme (duomenys neskelbtini), ir kiek jų liko miške, medžių kelmai nebuvo palyginti su jos kieme rastais medžių rąstais, tačiau pati atsakovė nenurodė, kiek ir kokių medžių rąstų parsivežė iš miško bei kiek jų buvo palikta miške. Iš policijos pareigūno F. V. 2018-09-06 nuotraukų, darytų atsakovės kieme (i. t. medž. 1 t., 73-80 l.) matyti, kad kieme yra sudėti įvairaus skersmens ir įvairių rūšių medžių rąstai, rąstų kiekis nemažas (daugiau nei 50 vnt.), kai kurių rąstų skersmuo, palyginus jį su šalia užfiksuotais objektais (pvz. i. t. medž. 1 t., 80 l., lapai, karutis), didesnis nei 20 cm, visų rąstų pjovimo žymės šviesios. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų nuotraukų (i. t. medž. 1 t., 13-27 l.) matyti, kad nupjautų medžių kelmai šviesūs (nuotraukos Nr. 11, 12, 13, 15, 17, 18, 21, 24), didžioji dauguma miške paliktų medžių, palyginus su šalia esančiais objektais, nedidelio skersmens, medžių rąstai palikti 4 vietose (nuotraukos Nr. 4, 6, 8 (tas pats vaizdas 9), 10). Iš nurodytų įrodymų, taip pat įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) esančiame miške nukristų medžių rąstus atsakovė su sutuoktiniu parsivežė į kiemą (duomenys neskelbtini) (žr. sprendimo 38. p.), kad nėra įrodymų, jog kiti asmenys pasisavino iš miško nukirstų medžių rąstus, ieškovui R. Š. medienos nereikėjo, nekyla abejonių, kad medžių rąstai pjauti tuo pačiu metu kaip ir pjauti medžiai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose, o ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose miškuose iškirstus medžius atsakovė su sutuoktiniu parsivežė į savo kiemą (duomenys neskelbtini).

44. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas (nukentėjusysis) R. Š. nurodė, kad palikta nedaug medžių, gal 5 procentai – 5-6 medžiai, kurių kamieno skersmuo 10 cm, mažesnio skersmens buvo palikta daugiau (i. t. medž. 1 t., 176-177 l.). Liudytoja E. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad miške buvo palikta apie 20 vnt. iki 8 cm skersmens rąstelių (i. t. medž. 1 t., 170-171 l.). P. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iš miško parsivežė tik 2 priekabas medžių, kitus paliko miške (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.), tačiau nenurodė, kiek medžių paliko miške. Teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek ir liudytoja E. E. teigė, kad miške buvo palikta nedaug nukirstų medžių – gal 5-6. Atsakovė nenurodė, koks skaičius medžių buvo paliktas miške, tačiau paaiškino, jog iš miško ji su sutuoktiniu parsivežė tik 2 priekabas medžių. Kaip matyti iš ieškovo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų ir teisme duotų paaiškinimų – jie iš esmės sutampa ir yra nuoseklūs, tačiau prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose užfiksuoti miške palikti medžiai leidžia daryti išvadą, kad miške buvo palikta daugiau nei 5-6 medžiai, tikėtina, kad palikta apie 20 vnt. nedidelio skersmens medžių, kas iš esmės atitinka liudytojos E. E. parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, taip pat tai, kad atsakovės kieme rastų rąstų kiekis yra didelis (daugiau nei 50 vnt.), kad rąstai yra nemažo skersmens (žr. sprendimo 43. p.), kad nenustatyta, jog kiti asmenys būtų iš miško išvežę medžių rąstus, ieškovui R. Š. medienos nereikėjo, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog buvo palikta miške ne daugiau nei 20 vnt. nedidelio skersmens (iki 8 cm) įvairių rūšių medžių, o kitus medžių rąstus (ne mažiau kaip 87 vnt.) atsakovė su sutuoktiniu pasivežė į savo kiemą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

45. Pažymėtina, kad aukščiau nustatytoms aplinkybėms nėra reikšminga, kokia transporto priemone atsakovė su sutuoktiniu vežė iš miško rąstus, tačiau įvertinus jų kieme rastų rąstų kiekį, skersmenį, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo su lengvojo automobilio priekaba atsivežti tokių matmenų ir tokio kiekio rąstų. Kita vertus, į bylą atsakovė pateikė kasos pajamų orderio kvitus, iš kurių matyti, kad atsakovė prireikus naudojasi vežimo paslaugomis, kurias teikia juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, kad ji su sutuoktiniu parsivežė medžių rąstus iš miško per 2 kartus naudodami lengvojo automobilio priekabą, atmestini kaip nepagrįsti.

46. Iš ieškovo R. Š. paaiškinimų ir liudytojos E. E. parodymų matyti, kad E. E. kelmų žymėjimą atliko 2018-09-06. Ši aplinkybė užfiksuota ir ikiteisminio tyrimo metu apklausus R. Š. bei liudytoją E. E.. Pasak liudytojos E. E., atliekant kelmų žymėjimą buvo matyti, kad medžiai tik ką nupjauti, medžių kelmai buvo šviesios spalvos, šalia mėtėsi pjuvenos, paliktų medžių lapai nebuvo sudžiūvę, dėl ko liudytoja padarė išvadą, jog medžiai pjauti neseniai. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos nuotraukos. Tuo tarpu atsakovė nurodė, jog buvo sužymėti ne vienu metu atlikto kirtimo medžių kelmai, ir šiam savo teiginiui įrodyti pateikė nuotraukas, darytas 2019-10-16 (el. b. medž. 1 t., 152-189 l.), kuriose užfiksuota, kad kai kurių medžių kelmai pajuodavę (5, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 18, 27 nuotraukos), kiti – išpuvę (28, 29, 30, 31, 32 nuotraukos), dar kitų – kelmo paviršius šviesios spalvos (7, 8, 12, 16, 17, 20, 21 nuotraukos), kai kurių medžių ūgliai ataugę (6 nuotrauka), kai kur likę pjuvenos - vienur šviesios spalvos, kitur – tamsios (1 ir 2 nuotraukos). Tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, taip pat tai, kad kelmų nuotraukos darytos praėjus 1 m. po kirtimo, t. y., 1 m. laiko medžių kelmai ir jų pjuvenos buvo veikiamos įvairių klimatinių sąlygų (saulės, drėgmės, šalčio, vėjo), kad medžių kelmų spalva, jų puvimo greitis, pjuvenų spalva, ūgliai ir jų aukštis priklauso nuo medžio rūšies (pasak liudytojo V. Š. per 3 m. užauga aukštesni už žmogų alksniai, o anot liudytojos E. E. beveik 100 proc. drebulių kelmų turi šakninį puvinį, dėl to drebulės kelmas supūva per 6 mėnesius nuo medžio kirtimo, o kiti medžiai pūva lėčiau, taip pat greičiau pajuoduoja minkštieji lapuočiai medžiai (beržas, baltalksnis, alksnis), ilgiau išlieka šviesūs ąžuolų, eglių ir pušų kelmai), spręstina, kad atsakovė neįrodė, kad 2018-09-06 sužymėti kelmai buvo ne vieno kirtimo (CPK 178 str.).

47. Esant šio sprendimo 42. – 46. punktuose nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovai įrodė žalos faktą, t. y., kad iš jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atsakovė su sutuoktiniu iškirto 107 vnt. įvairaus brandumo ir įvairių rūšių medžius. Pažymėtina, kad šiuo atveju ne tiek svarbu, kiek ir kokių bei kokios rūšies medžių atsakovė savo reikmėms parsivežė iš ieškovų miškų, bet tai, kad iškirtus brandžius medžius ieškovai nebeturi galimybės šių medžių panaudoti savo reikmėms, o iškirsti nebrandūs medžiai nepasieks nustatyto brandumo, kad juos būtų galima panaudoti savo poreikiams.

48. Ieškovams padaryti nuostoliai buvo paskaičiuoti vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyresniosios specialistės E. E. biržės taksavimo lapuose nurodytu neteisėtai iškirstų medžių tūriu (el. b. medž. 1 t., 111-117 l.), LR aplinkos ministro 2018-02-12 įsakymu Nr. D1-99 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo (el. b. medž. 1 t., 124-125 l.) ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio vadovo 2018-06-28 įsakymu Nr. V-56 „Dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainų patvirtinimo“ (el. b. medž. 1 t., 122-123 l.). Nuostolių paskaičiavimus atliko VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Medienos ruošos ir prekybos vadovas M. S. (el. b. medž. 1 t., 120-121 l.), naudodamasis programa, suvesdamas biržės taksavimo lapuose nurodytas medžių vertes. Iš jo pateiktų paskaičiavimų matyti, kad ieškovui P. Š. nenukirsto miško vertė yra 31,68 Eur, pagamintos medienos vertė – 92,62 Eur, o ieškovui R. Š. nenukirsto miško vertė – 213,60 Eur, kai pagamintos medienos vertė – 504,34 Eur. Kadangi ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (neatsižvelgiant į pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nes pagrindė tikslinė žemės naudojimo paskirtis turi įtakos tik taikant administracinę atsakomybę, o ne paskaičiuojant nuostolius) buvo savavališkai iškirsti 107 vnt. medžių, todėl ieškovai pagrįstai prašo priteisti pagamintos medienos vertę, kuri paskaičiuota žalos nustatymo datai (2018-09-06) pagal biržės taksavimo lapuose nustatytą iškirstų medžių rūšį, tūrį ir kitus parametrus.

49. Nagrinėjamu atveju, pastebėtina tai, kad biržės taksavimo lapuose visi iki 2018-09-06 iškirsti medžiai buvo pažymėti, kaip padariniai, t. y., geros kokybės medžiai, nepažeisti puvinio, iš kurių galima pagaminti atitinkamo asortimento medieną. Pasak liudytojo M. S., esant išpuvusiam kelmui, medžiai turėtų būti žymimi kaip malkiniai ir atitinkamai nuo to priklauso žalos dydis, kuris mažėja. Žalos dydžiui turi reikšmės kitos medžio savybės – kamieno forma, šakotumas, kiek, kokių ir kokios rūšies medžių palikta miške. Tačiau atsakovei neįrodžius, kad 2018-09-06 fiksuoti medžių kelmai buvo pažeisti puvinio, kad dalis medžių buvo nestandartinio kamieno formos ar šakotumo, taip pat atsakovei nepateikus žalos apskaičiavimo, atsakovės teiginiai, kad netiksliai paskaičiuotas žalos dydis (nuostoliai) atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, byloje nustatyta, kad dalis medžių rąstų buvo palikta miške (ne daugiau kaip 20 vnt., kurių skersmuo iki 8 cm), taigi palikta smulki padarinė ir/ar malkinė mediena, dėl kurios iš esmės padarytos žalos dydis nesikeistų. Todėl vertinant žalos dydį (nuostolius), o atsakovei nepateikus savo žalos paskaičiavimo, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovų prašomos priteisti žalos dydis (nuostoliai) akivaizdžiai neatitiktų protingumo principo ir turėtų būti mažinamas.

50. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbus žalos nustatymo laikas. Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, kad nekentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti šį principą, reikia tiksliai įvertinti žalą pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitokias aplinkybes. Nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo gali praeiti nemažai laiko, todėl svarbu, kokiomis kainomis vadovautis įvertinant padarytą turtinę žalą pinigais. Jei nuostolių dydis būtų įvertinamas atsižvelgiant į prarasto turto rinkos vertę tik teismo sprendimo priėmimo momentu, šių kainų vertinimas gali reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą, arba nevisišką žalos atlyginimą.

51. Patikslintu ieškiniu prašoma priteisti nuostolius, kurie buvo paskaičiuoti pagal biržės taksavimo lapuose nurodytas medžių rūšis, tūrį, kitas medžių charakteristikas, o biržės taksavimo lapuose suvesti duomenys iš 2018-09-06 kelmų matavimo akto, kuris patikslintas 2019-10-16 kelmų matavimo aktais, atskirai išskiriant kiekvieno ieškovo miške iškirstus medžius. Paskaičiuodamas žalos dydį (nuostolius), M. S. taikė žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainas, nustatytas nuo 2018-07-01, bei nuo 2018-03-01 taikomus nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientus. Kaip nurodė liudytojas M. S., minėtos kainos bei koeficientai nuolat kinta, todėl buvo paskaičiuoti nuostoliai pagal žalos nustatymo metu (2018-09-06) galiojusias kainas ir koeficientus. Pateikdamas pirminį ieškinį ieškovas R. Š. prašė priteisti iš tuomet atsakovo P. S. 626,18 Eur nuostolių atlyginimą, kuris buvo didesnis, nei prašomas priteisti patikslintu ieškiniu. Tuomet nuostoliai buvo paskaičiuoti taikant 2018-10-01 nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientus ir žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainas, nustatytas nuo 2019-01-04 (el. b. medž. 1 t., 24, 26-27 l.). Taigi, žalos dydis (nuostoliai), jį paskaičiavus pagal žalos nustatymo dieną (2018-09-06) galiojusios koeficientus ir kainas yra mažesnis, nei jį skaičiuojant vėlesniais laikotarpiais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovams pateikus patikslintą ieškinį nebuvo žinoma teismo sprendimo priėmimo diena, o žalos dydis (nuostoliai) pagal aukščiau išvardintus kriterijus yra kintantis, spręstina, kad žalos dydis (nuostoliai) pagrįstai paskaičiuotas pagal žalos nustatymo dieną (2018-09-06) galiojusias žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninėje prekyboje kainas bei nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientus.

52. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė savo žalos paskaičiavimo, o kartu ir nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl žalos dydis (nuostoliai) turėtų būti mažinami. Tai, kad žalos dydis (nuostoliai) turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į 2019-10-16 nustatytas aplinkybes (kelmų išpuvimas, pajuodavę kelmai ir t.t.) yra visiškai nepagrįstas, nes minėtos aplinkybės nebuvo nustatytos 2018-09-06. Todėl atsižvelgiant į šio sprendimo 48. – 51. punktuose nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai įrodė prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį (nuostolius).

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės.

53. Byloje konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus bei nustačius žalos faktą ir dydį, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.

54. Byloje nustatyta, kad ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose atsakovė su buvusiu sutuoktiniu dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo nenustatę tikslių savo žemės sklypo ribų, galvodami, kad valo ribinę liniją, neturėdami leidimo kirsti ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose medžius, iškirto iš viso 107 vnt. įvairaus brandumo ir įvairių rūšių medžių. Šie medžiai buvo iškirsti vientisa linija, kirtimo plotas atitinkamai ieškovui R. Š. priklausančiame žemės sklype – 0,0418 ha, o ieškovo P. Š. žemės sklype – 0,0138 ha ir 0,0097 ha. Didžiąją daugumą iškirstų medžių atsakovė su buvusiu sutuoktiniu parsivežė namo savo reikmėms tenkinti. Taigi būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – savavališko miško iškirtimo ieškovų žemės sklypuose – ieškovams buvo padaryta turtinė žala, t. y., ieškovai neteko jiems priklausančio turto. Dar daugiau, atsakovė, būdama pakankamai rūpestinga ir atidi (šiuo metu žemės sklypo savininkė ir P. S. teisių ir pareigų perėmėja), ir turėdama įstatymuose nustatytą pareigą pasirūpinti, kad valant jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusio miško ribinę liniją ji būtų išvalyta 1,5 m į jam priklausančio miško pusę, turėjo tinkamai nustatyti žemės sklypų ribą ir atlikdama ribinės linijos valymą įsitikinti, kad nenukrypsta į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius. Kartu pažymėtina, kad nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovai nebūtų patyrę turtinės žalos. Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

55. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė (su buvusiu sutuoktiniu) neturėjo tyčios ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose iškirsti medžius. Ši aplinkybė, tik baudžiamosios teisės prasme, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, nebuvimo buvo konstatuota ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai – 1) prokurorės I. Z. – S. 2018-10-24 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (i.t. medž. 1 t., 137-141 l.) bei 2019-04-05 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (i. t. medž. 2 t., 22-31 l.) ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. G. 2019-04-23 nutarime netenkinti R. Š. skundo (i. t. medž. 2 t., 55-61 l.). Nagrinėjamos civilinės bylos atveju reikšmingi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t. y., P. S. apklausos protokolas (i. t. medž. 1 t., 86-88 l.), kuriame užfiksuota, jog P. S. ir jo sutuoktinė (atsakovė B. S.) neturėjo tyčios pjauti ir imti svetimus medžius, pripažino, kad atliko tik ribinės linijos valymą, taip pat liudytojos E. E. apklausos protokolai (i. t. medž. 1 t., 127-129, 152-155, 170-173 l.), kuriuose užfiksuota, kad medžių kirtimai ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose atlikti ne selektyviai, o kertant visus medžius iš eilės, neatsižvelgiant į jų amžių, būklę, kamieno storį, medžiai iškirsti vientisa linija, medžių kirtimas panašus į ribinės linijos valymą, kai medžiai kertami, kiek galima arčiau žemės, nuo žemės paliekant ne daugiau nei 10 cm (analogiškas aplinkybes liudytoja E. E. nurodė teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą). Nagrinėjant civilinę bylą atsakovė taip pat teigė, kad neturėjo tyčios iškirsti ieškovams priklausančius medžius, tik atliko ribinės linijos valymą. Tačiau byloje nustatyta, kad būtent atsakovė su buvusiu sutuoktiniu, galvodami, kad atlieka ribinės linijos valymą, iškirto ieškovams priklausiusius 107 medžius. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovei priklausančios žemės sklypo ribos neaiškios, kad ribinė linija prieš atliekant ribinės linijos valymą atsakovei su sutuoktiniu nebuvo pažymėta, atsakovei ribinę liniją matininkas parodė ranka, o atsakovės teigimu ribinę liniją miške žymi miško takelis, taip pat, kad ribinė linija nebuvo valyta 6 m., ribinės linijos valymą atsakovė su buvusiu sutuoktiniu atliko savarankiškai, suponuoja išvadą, kad atsakovė (su buvusiu sutuoktiniu) nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek buvo reikalinga atliekant ribinės linijos valymą, nes neįsitikino, kad ribinės linijos valymą atlieka ne tarp besiribojančių ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir atsakovei šiuo metu priklausančio žemės sklypo, o atlieka savavališką medžių kirtimą ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Taigi šiuo atveju atsakovės kaltė pasireiškė neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

56. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat atsakovei nepateikus įrodymų, kad atlygino nuostolius ieškovams, konstatuotina, kad ieškovų patikslintas ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovės ieškovui R. Š. priteistina 504,35 Eur nuostolių atlyginimo, bei iš atsakovės ieškovui P. Š. priteistinas 92,62 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 270 str.).

Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų.

57. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, priėmus pirminį ieškovo R. Š. ieškinį, buvo iškelta 2019-05-30, ieškovas P. Š. į procesą įstojo su patikslintu ieškiniu, kurį teismas priėmė 2019-11-04, ir ieškovai byloje prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovams priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (atitinkamai ieškovo R. Š. atžvilgiu nuo 2019-05-30, o ieškovo P. Š. atžvilgiu nuo 2019-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. Š. sumokėjo 14,00 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį (el. b. medž. 1 t., 6 l.), jo atstovė advokatė I. K. sumokėjo 1,00 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį (el. b. medž. 1 t., 28 l.), ieškovas P. Š. sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 1 t., 103 l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu ieškovą R. Š. atstovavo ir jo vardu rengė skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018-10-26 nutarimo advokatė V. L., kuriai ieškovas sumokėjo 150,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 50 l.). I. R. Š. atstovei advokatei I. K. už įrodymų surinkimą, ieškinio parengimą ir pateikimą, susipažinimą su atsakovų pateiktais procesiniais dokumentais, atstovavimą teisme, baigiamosios kalbos parengimą sumokėjo 900,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 51-52, 151 l., 2 t., 130 l.), ieškovas P. Š. už procesinio dokumento parengimą bei atstovavimą atstovei advokatei I. K. sumokėjo 300,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 146-147 l., 2 t., 131 l.). Ieškovų prašymu IĮ „Geodezijos studija“ matininkas R. P. parengė situacijos planą, o ieškovas R. Š. už suteiktas paslaugas sumokėjo 200,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 148-149 l.). Iš viso ieškovas R. Š. prašo priteisti iš atsakovės 1265,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ieškovas P. Š. prašo priteisti iš atsakovės iš viso 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, jų valstybei sumokėtą žyminį mokestį yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).

61. I. R. Š. prašo priteisti iš atsakovės 200,00 Eur išlaidas už parengtą situacijos planą. Šis ieškovo prašymas kvalifikuotinas kaip prašymas priteisti kitas būtinas bei pagrįstas išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).

62. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

63. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas 2019-09-05 teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. E. pateiktas planas yra netikslus, nėra žinomas iškirsto miško plotas, iškirstos linijos plotis, plane nepažymėti riboženkliai, nėra kitų situacijos planui reikalingų duomenų. Todėl ieškovai, reaguodami į teismo posėdyje paaiškėjusią aplinkybę, pateikė tikslų situacijos planą, kurį parengė IĮ „Geodezijos studija“ matininkas R. P.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kad nėra duomenų, jog minėtos išlaidos yra perteklinės ar neprotingos, spręstina, kad išlaidos, patirtos rengiant minėtą planą, šioje byloje yra būtinos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui R. Š. (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d.).

64. Ieškovas R. Š. taip pat prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla yra iškelta dėl to, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o prokurorų nutarimuose pažymėta, jog R. Š. turi teisę išsiieškoti patirtą turtinę žalą CPK nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjama civilinė byla yra natūrali ikiteisminio tyrimo tąsa. Kita vertus, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad 2019-11-12 skundą dėl prokurorės 2019-10-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą parengė advokatė V. L.. Skundas buvo tenkintas ir ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. Todėl šiuo atveju ieškovo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu patirtos 150,00 Eur išlaidos už skundo parengimą yra realios, pagrįstos ir būtinos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).

65. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

66. Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys tenkintas, o ieškovų atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kai pagal tinklapyje http://www.advokatura.lt/skaiciuokle/ esančią skaičiuoklę už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 970,30 Eur, maksimalus už ieškinį užmokestis – 2425,75 Eur, ieškovų prašymai priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinos, ir iš atsakovės B. S. ieškovui R. Š. priteistinos 900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei iš atsakovės ieškovui P. Š. priteistinos 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

67. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 48,13 Eur, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

68. Įsiteisėjus sprendimui, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžintina baudžiamoji byla Nr. 01-1-43315-18.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 504,35 Eur (penkių šimtų keturių eurų, 35 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 504,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-05-30 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1265,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,62 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų, 62 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 92,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-11-04 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 315,00 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 48,13 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų, 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas -5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Įsiteisėjus sprendimui, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžinti baudžiamąją bylą Nr. 01-1-43315-18

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė