Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.

2. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo.

3. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti.

2. Vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.

3. Administravimo subjektai – subjektai, atliekantys viešojo arba vidaus administravimo funkcijas.

4. Viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas. Prie viešojo administravimo subjektų priskiriamos taip pat įmonės ir organizacijos, kurioms įstatymas suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Pastaba. Tarnautojų (pareigūnų) klasifikavimą pagal jiems suteiktus administracinius įgaliojimus nustato ir jų administracinį subjektiškumą apibrėžia valstybės tarnybą reglamentuojantys ar kiti specialūs įstatymai.

5. Viešojo administravimo sistema – sistema, susidedanti iš: 1) valstybinio administravimo subjektų, 2) savivaldybių administravimo subjektų, 3) kitų administravimo subjektų. Šiems subjektams įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.

6. Valstybinio administravimo subjektai – valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos, įmonės bei valstybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems įstatymai suteikia viešojo administravimo teises. Valstybinio administravimo subjektai skirstomi į centrinius ir teritorinius.

7. Centriniai valstybinio administravimo subjektai (institucijos, įstaigos, tarnybos, įmonės, jų tarnautojai (pareigūnai) – subjektai, kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje.

8. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai (institucijos, įstaigos, tarnybos, įmonės, jų tarnautojai (pareigūnai) – subjektai, kurie vykdo administravimą nustatytoje teritorijoje.

9. Savivaldybių administravimo subjektai – savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, meras, valdyba, taip pat jiems pavaldžios įstaigos, tarnybos, įmonės, savivaldybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.