Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 52-1 straipsniu įstatymas

1 straipsnis. 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;“.

2 straipsnis. 42 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 42 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio.“

2. Buvusią 42 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

3 straipsnis. 44 straipsnio papildymas 7 dalimi

Papildyti 44 straipsnį 7 dalimi:

„7. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio straipsnio nuostatas.“

4 straipsnis. 46 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Administraciniuose teismuose bylas, numatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, taip pat šio įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms numatytas vienasmenis nagrinėjimas.“

5 straipsnis. 50 straipsnio 2 dalies papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 50 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu:

„5) taikos sutarties sudarymą;“.

2. Buvusius 50 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9 punktais.

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 521 straipsniu

Papildyti Įstatymą 521 straipsniu:

„521 straipsnis. Teisė sudaryti taikos sutartį

1. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.