Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl

ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.

2. Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas

vadovaujasi šio įstatymo normomis, o tais atvejais, kurių šis įstatymas

nereglamentuoja, - Civilinio proceso kodeksu.

3. Atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną

gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Viešasis administravimas - įstatymais ir kitais

teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų

įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems

teisės aktams, vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti ir taikyti,

numatytoms viešosioms paslaugoms teikti bei valstybės ir vietos savivaldos

institucijų vidiniam administravimui organizuoti bei vykdyti.

2. Vidinis administravimas - administravimo veikla,

kuria užtikrinamas konkrečios valstybės ar vietos savivaldos institucijos,

įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas,

personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir

valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtus viešojo administravimo

ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.

3. Administravimo subjektai - subjektai, vykdantys

viešojo arba vidinio administravimo funkcijas.

4. Viešojo administravimo subjektai - institucijos,

įstaigos, tarnybos, tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas

viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar

atskiras vykdomosios valdžios funkcijas.

Pastaba. Tarnautojų (pareigūnų) klasifikavimą pagal jiems

suteiktus administracinius įgalinimus nustato bei jų administracinį

subjektiškumą apibrėžia valstybinę tarnybą reglamentuojantys ar kiti specialūs

įstatymai.

5. Viešojo administravimo sistema - sistema,

susidedanti iš: 1) valstybinio administravimo subjektų, 2) savivaldybių

administravimo subjektų, 3) kitų administravimo subjektų. Šiems subjektams

įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai suteikia viešojo

administravimo įgaliojimus.

6. Valstybinio administravimo subjektai - valstybės

institucijos, įstaigos, tarnybos bei valstybės tarnautojai (pareigūnai),

kuriems įstatymas suteikia viešojo administravimo teises. Valstybinio

administravimo subjektai skirstomi į centrinius ir teritorinius.

7. Centriniai valstybinio administravimo subjektai

(institucijos, įstaigos, tarnybos, jų tarnautojai (pareigūnai) - subjektai,

kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje.

8. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai

(institucijos, įstaigos, tarnybos, jų tarnautojai (pareigūnai) - subjektai,

kurie vykdo administravimą nustatytoje teritorijoje.

9. Savivaldybių administravimo subjektai -

savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, meras, valdyba, jiems

pavaldžios įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems

įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo

teises.

10. Kiti viešojo administravimo subjektai -

viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymo

nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

11. Kolegiali institucija - institucija, kurioje

sprendimus priima ne vien vadovas, o grupė asmenų balsų dauguma.

12. Asmuo - fizinis asmuo ar jų grupė, juridinis asmuo,

kitas asmuo, neturintis juridinio asmens teisių.

13. Norminis teisės aktas - įstatymas ar kitas

(įstatymo papildomasis) teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas

individualiai neapibrėžtai subjektų grupei.

14. Individualus teisės aktas - vienkartis teisės

taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais

apibrėžtų subjektų grupei.

15. Administracinis aktas - vykdant administravimo

funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

16. Administraciniai-teisiniai santykiai -

įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais reglamentuoti visuomeniniai

santykiai, atsirandantys įgyvendinant viešąjį administravimą, taip pat vidinį

administravimą.

17. Administraciniai ginčai - asmenų konfliktai su

viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam

viešojo administravimo subjektų. Prie administracinių ginčų priskiriami ir

tarnautojų ginčai su administracija, taip pat rinkimų ginčai.

18. Mokestiniai ginčai - ginčai tarp mokesčio

mokėtojo (arba mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus

ar jo pareigūno dėl mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo ar išieškojimo, mokesčių

nepriemokų ar permokų, taip pat dėl sankcijų už mokesčio prievolių nevykdymą ar

pažeidimus.

19. Skundas, prašymas - kreipimosi į kompetentingą

instituciją, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, formos. Su skundais į

kompetentingą instituciją kreipiasi privatūs asmenys, o su prašymais - valdžios

institucijos, jų atstovai, tarnautojai. Įstatymai gali numatyti ir kitas

kreipimosi formas.

3 straipsnis. Ginčai dėl teisės

1. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl

teisės viešojo ar vidinio administravimo srityje.

2. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto

bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik

nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar įstatymo

papildomasis teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos,

taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija

buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

4 straipsnis. Administracinių teismų spręstinos bylos

Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

1) valstybinio administravimo subjektų priimtų

teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo

atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo;

2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų

ir veiksmų teisėtumo, taip pat minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti

jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo;

3) turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam

asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos

institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu

viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);

4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų ir

mokestinių ginčų;

5) valstybės ir savivaldybių tarnautojų prašymų,

susijusių su tarnybos santykiais, įskaitant atleidimą iš pareigų bei drausminio

poveikio priemonių taikymą;

6) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo

administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus

civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;

7) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;

8) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

apskundimo;

9) viešųjų įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų

priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo;

10) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių

partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų

teisėtumo.

5 straipsnis. Administracinių teismų nespręstinos bylos

1. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios

yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų

bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

[5 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija iki 1999 m.

gegužės 1 d.]

2. Administracinių teismų kompetencijai

nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro

Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Seimo kontrolierių

veiklos, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos

apeliacinio teismo teisėjų veiklos, taip pat kitų teismų teisėjų, prokurorų,

tardytojų ir kvotėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar

bylos tyrimu.

3. Administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl

administracinių teisės pažeidimų, kuriuos pirmąja instancija pagal

Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai.

[5 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

2. Administracinių teismų kompetencijai

nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro

Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Seimo kontrolierių

veiklos, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos

apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų,

tardytojų, kvotėjų ir teismo antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo

vykdymu ar bylos tyrimu.

3. Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų

pirmąja instancija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja

apylinkių teismai ir įgaliotos valstybės institucijos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13, Žin.,

1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

6 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

1. Apygardos administracinis teismas yra:

[6 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija iki 1999

m. gegužės 1 d.]

1) pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms

šio įstatymo 4 straipsnyje, išskyrus tas, kurios priskirtos Aukštesniojo

administracinio teismo kompetencijai;

[6 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija nuo 1999

m. gegužės 1 d.]

1) pirmoji instancija administracinėms byloms,

nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 8

punkte nurodytas bylas ir tas, kurios paskirtos Aukštesniojo administracinio

teismo kompetencijai;

2) apeliacinė instancija nutarimams bylose dėl

administracinių teisės pažeidimų.

2. Apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios

instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė

teritoriniai valstybiniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo

kontrolierių įstatymu;

3) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų

teisių pažeidimo, kai atsakovais yra teritoriniai valstybiniai administravimo

subjektai;

4) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos

savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Lietuvos

Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų

nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises;

5) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos

fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos

institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas,

neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo

(Civilinio kodekso 485 straipsnis);

6) pagal valstybės ir savivaldybių tarnautojų

prašymus, susijusius su tarnybos santykiais (šio įstatymo 4 straipsnio 5

punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė

administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas;

7) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp

nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar

įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 4 straipsnio 6 punktas), išskyrus atvejus, kai

viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;

8) pagal skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos

sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar

piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;

9) pagal skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir

apskričių administracinių ginčų komisijų sprendimų;

10) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų

komisijų sprendimų vykdymą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

7 straipsnis. Aukštesniojo administracinio teismo kompetencija

1. Aukštesnysis administracinis teismas yra:

[7 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija iki 1999

m. gegužės 1 d.]

1) pirmoji instancija šio įstatymo 4 straipsnyje

nurodytoms byloms, kai viena iš šalių yra centrinis valstybinio administravimo

subjektas, taip pat mokestinėms byloms, išskyrus ginčus dėl privalomų mokėjimų

bei rinkliavų;

[7 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija nuo 1999

m. gegužės 1 d.]

1) pirmoji instancija šio įstatymo 4 straipsnyje

nurodytoms byloms, kai viena iš šalių yra centrinis valstybinio administravimo

subjektas, taip pat visoms mokestinių ginčų, kitų privalomų mokėjimų ir

rinkliavų byloms;

2) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo

apygardų administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

2. Aukštesnysis administracinis teismas, kaip

pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:

1) dėl norminių valdymo aktų, kuriuos priėmė

centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo;

2) pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis

Seimo kontrolierių įstatymu;

3) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų

teisių pažeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo

subjektai;

4) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos

fiziniam asmeniui ar organizacijai centrinės administravimo institucijos,

įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais

veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio

kodekso 485 straipsnis);

5) pagal valstybės tarnautojų prašymus, susijusius

su tarnybos santykiais (šio įstatymo 4 straipsnio 5 punktas), kai viena iš

ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos

tarnautojas;

6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp

nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar

administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 4

straipsnio 6 punktas), kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo

institucija, įstaiga ar tarnyba;

7) pagal skundus dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų

pažeidimo arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų;

8) pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje

nurodytų subjektų pareiškimus dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų,

politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio

aktų teisėtumo;

9) pagal skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios

administracinių ginčų komisijos sprendimų;

10) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų

komisijų sprendimų vykdymą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13, Žin.,

1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

8 straipsnis.

Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus kompetencija

1. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų

skyrius yra:

1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo

Aukštesnysis administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas;

2) galutinė instancija administracinių bylų

teismingumo klausimais.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų

skyrius formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

[8 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės

1 d.]

3. Ginčus dėl teismingumo tarp bendrosios

kompetencijos teismo ir administracinio teismo išsprendžia speciali teisėjų

kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus

pirmininkas ir Aukštesniojo administracinio teismo pirmininkas arba jų paskirti

teisėjai. Skundai dėl teismingumo kolegijai paduodami per Lietuvos apeliacinio

teismo Administracinių bylų skyrių. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jo paskirtas

teisėjas. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

II

9 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė

1. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidinio

administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo)

turi teisę paduoti asmenys, kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant

valstybės bei savivaldybių tarnautojus, kai jie mano, kad jų teisės yra

pažeistos.

[9 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės

1 d.]

2. Skundas (prašymas) paduodamas administracinių

ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių ginčų

komisijai skundas (prašymas) gali būti siunčiamas paštu.

[9 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės

1 d.]

2. Skundas (prašymas) paduodamas administracinių

ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Administracinių ginčų

komisijai skundas (prašymas) gali būti siunčiamas paštu. Prieš kreipiantis į

teismą skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai neprivalomas,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3. Su prašymu (skundu) į administracinį teismą

tiesiogiai gali kreiptis įstatymo nustatytos valstybės ir vietos savivaldos

institucijos, įstaigos, tarnybos, tarnautojai, asmenys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

11 straipsnis. Skundo (prašymo) priedai

1. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai: skundžiamas

aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje,

- atitinkamos administracinių ginčų komisijos sprendimas; jei būtina, -

dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai

institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą.

2. Išskyrus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytus

atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas

arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

3. Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių turi būti

tiek, kad jų kopijas būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų

egzempliorius teismo dokumentacijai.

12 straipsnis. Ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka

1. Prieš kreipiantis į administracinį teismą,

įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės

aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.

2. Paduodant skundą (prašymą) ikiteismine tvarka, jo

forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

13 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo ir darbo tvarka

1. Jeigu įstatymai nenumato kitaip, ikiteisminį

administracinių ginčų nagrinėjimą atlieka savivaldybių visuomeninės

administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir

Vyriausioji administracinių ginčų komisija.

2. Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir

darbo principus nustato atskiras įstatymas.

3. Mokestinių ginčų ir kitų privalomų mokėjimų ginčų

ikiteisminį būtiną nagrinėjimą nustato mokesčių įstatymai ir kiti įstatymai,

reglamentuojantys privalomus mokėjimus.

4. Atskiroms administracinių ginčų kategorijoms

įstatymas gali nustatyti ir kitas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijas.

14 straipsnis. Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijų kompetencija

1. Asmens skundas dėl savivaldybės viešojo

administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų

(neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinei ginčų

komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

2. Skundas (prašymas) dėl apskrityje esančių

teritorinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių

administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat apskrities teritorijoje

esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių

administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities

administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

15 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija

Skundas (prašymas) dėl individualių administracinių

aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai viena iš ginčo

šalių yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas

Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

16 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai

Ginčai, kurių nesprendžia savivaldybių, apskričių

administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija,

yra nurodyti šio įstatymo 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio

2 dalyje.

17 straipsnis.

Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai

1. Skundas (prašymas) administracinių ginčų

komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo skundžiamo

administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo

apie administracijos (tarnautojo) veiksmus suinteresuotai šaliai dienos.

2. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas)

nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, skundo (prašymo) padavimo

termino pradžia skaičiuojama nuo kitos dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti

nustatytas laikas.

18 straipsnis. Ikiteisminio skundų nagrinėjimo terminai

Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas

(prašymas) ikiteismine tvarka turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo

priimtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo gavimo.

19 straipsnis.

Skundo (prašymo) padavimas administraciniam teismui dėl komisijos sprendimo

1. Atitinkamos administracinių ginčų komisijos

sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ikiteismine tvarka,

administraciniam teismui gali skųsti asmenys ir kiti subjektai, kurių teisės

viešojo ar vidinio administravimo srityje buvo pažeistos. Tokiu atveju į

administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija

nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 9 straipsnio 1

dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti

administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo to laiko, iki kada turėjo būti

priimtas sprendimas.

20 straipsnis.

Kiti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai

1. Skundas (prašymas) administraciniam teismui gali

būti paduotas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus

akto įteikimo ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) suinteresuotai šaliai

dienos.

2. Jeigu viešojo ar vidinio administravimo subjektas

vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia,

toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 1 mėnesį nuo kitos dienos,

kai baigiasi klausimui išspręsti teisės aktuose nustatytas laikas.

3. Pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių

administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti

terminai nenustatomi.

21 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

1. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundų

(prašymų) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas

praleistas dėl svarbios priežasties.

2. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, jame

nurodomos termino praleidimo priežastys. Kartu su prašymu dėl termino

atnaujinimo administraciniam teismui turi būti paduodamas skundas (prašymas).

3. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą,

administracinis teismas priima bylą savo žinion ir sprendžia ją iš esmės.

22 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas pagal institucijos buvimo vietą

Skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam

teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidinio administravimo

subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

23 straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareiškimas

Tais atvejais, kai dėl piliečio skundo pagal Seimo

kontrolierių įstatymą į administracinį teismą kreipiasi Seimo kontrolierius, jo

pareiškimas turi atitikti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, taip pat šio

įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

24 straipsnis. Žyminis mokestis

Išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai

(prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai

sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis.

25 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

1. Kiekvienas skundas (prašymas) administracinėse

bylose apmokamas 100 litų žyminiu mokesčiu, išskyrus išimtis, nurodytas šio

įstatymo 26 ir 27 straipsniuose.

2. Už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas

žyminis mokestis 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant skundą (prašymą)

pirmosios instancijos teismui.

3. Už pakartotinį teismo sprendimo, nutarties ar

kitokio teismo akto nuorašo išdavimą imamas 10 litų žyminis mokestis.

26 straipsnis. Neapmokestinami skundai (prašymai)

1. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai

(prašymai) dėl:

1) viešojo administravimo subjektų neteisėto

atsisakymo arba vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;

2) valdžios viršijimo priimant administracinius

aktus;

3) pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;

4) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimų;

5) valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi,

kai tai būna susiję su tarnybos teisiniais santykiais;

6) mokesčių administratorių bei jų pareigūnų

kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų

kreipimųsi dėl kitų mokestinių ginčų; ginčų dėl rinkliavų;

7) valstybės ir savivaldybės kontrolės pareigūnų

kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų,

subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus;

8) prokurorų ir jų pavaduotojų, kitų valstybės

institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimųsi dėl valstybės interesų, taip pat

įstatymo nustatytų valdžios institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimųsi

dėl kitų asmenų teisių gynimo;

9) Seimo kontrolierių pareiškimų pagal Seimo

kontrolierių įstatymą;

10) Vyriausybės atstovo kreipimosi dėl savivaldybių

institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų aktų bei tarnautojų neteisėtų veiksmų;

11) administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo);

12) žalos, padarytos fiziniam ar juridiniam asmeniui

valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos

tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu

viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis).

2. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir apeliaciniai

skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų skundų (prašymų), taip pat šio įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų subjektų pareiškimai, kai prašoma ištirti norminio administracinio

akto teisėtumą.

27 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio

Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę

fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies

atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

28 straipsnis.

Abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą

1. Su pareiškimu į administracinį teismą, prašant

ištirti, ar viešojo administravimo subjekto priimtas norminis administracinis

aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę

kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, valstybės kontrolės pareigūnai,

apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip

pat prokurorai.

2. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo

subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka

įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą

turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės

atstovai.

3. Prie pareiškimo ištirti norminio administracinio

akto teisėtumą dar turi būti pridėta įstatymo ar Vyriausybės norminio akto,

kuriam prieštarauja skundžiamas viešojo administravimo subjekto administracinis

aktas, kopija.

29 straipsnis.

Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia

byla

1. Prašyti administracinio teismo ištirti, ar

norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės

norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai,

kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

2. Kai nagrinėdamas individualią bylą pats

administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų

būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas sustabdo individualios

bylos nagrinėjimą ir jeigu toks aktas priskirtas jo kompetencijai, pirmiausia

išsprendžia norminio administracinio akto teisėtumo klausimą. Kitais atvejais

taikomas šio įstatymo 30 straipsnis.

[30 straipsnio redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]

30 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą

Tais atvejais, kai bendrosios kompetencijos ar

specializuotam teismui kyla abejonių, ar viešojo administravimo subjekto

priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) neprieštarauja įstatymui

ar Vyriausybės norminiam aktui, šis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir

nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar

atitinkamas aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, bendrosios kompetencijos

ar specializuotas teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

[30 straipsnio redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]

30 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą

Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas

turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį

teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas aktas (ar jo dalis) atitinka

įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo

sprendimą, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina bylos

nagrinėjimą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

31(1)straipsnis.

Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties turinys

1. Kai šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytais

atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas priima nutartį,

joje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;

3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, dalyvaujantys

byloje asmenys;

4) trumpa bylos esmė ir kokiais teisės aktais bylos

šalys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;

5) duomenys apie ginčijamą aktą: kas jį priėmė,

priėmimo data, visas akto pavadinimas;

6) kokiais teisiniais argumentais besikreipiantis

teismas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo;

7) besikreipiančio teismo prašymas ir kokiam

administraciniam teismui jis adresuojamas.

2. Prie teismo nutarties pridedama:

1) sustabdytoji bendrosios kompetencijos ar

specializuoto teismo byla;

2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas

(kopija).

3. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą,

grąžina atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą.

32 straipsnis.

Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo padavimas

1. Rinkėjas, politinės partijos, politinės ar

visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų

komisijos sprendimu arba apylinkės referendumo komisijos sprendimu, priimtu

pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti

referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo

teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip

pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės

rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti

atitinkamos apygardos administraciniam teismui per rinkimų arba Referendumo

įstatymuose numatytus terminus.

2. Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus

skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą atitinkamai komisijai ir

apie tai praneša pareiškėjui.

33 straipsnis.

Skundų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas

1. Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo

rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų

įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir terminais

gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.

2. Skundai paduodami Aukštesniajam administraciniam

teismui.

34 straipsnis.

Skundų dėl rinkimų (Referendumo) įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo terminai ir

tvarka

1. Skundus dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų

pažeidimo administracinis teismas išnagrinėja rinkimų ir Referendumo

įstatymuose numatytais terminais.

2. Skundą administracinis teismas nagrinėja,

pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų komisijai. Nurodytų asmenų

neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta, nėra

kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

35 straipsnis. Teismo sprendimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimų

1. Administracinio teismo sprendimas pagal skundą

dėl rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimo įsiteisėja nuo paskelbimo.

2. Priėmus sprendimą, jo nuorašai tuoj pat

nusiunčiami atitinkamai rinkimų komisijai ir pareiškėjui.

36 straipsnis. Skundo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo padavimas

1. Administracinės nuobaudos paskyrimą gali apskųsti

asmuo, kuriam ji paskirta, nukentėjusysis, taip pat institucija, kurios

pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Skundas gali būti

paduotas per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apygardos administraciniam

teismui pagal institucijos (jos pareigūnų), kurios aktas skundžiamas, buvimo

vietą. Įstatymai gali numatyti ir kitokį apskundimo terminą.

2. Skundas taip pat gali būti siunčiamas

administraciniam teismui per instituciją (pareigūną), kuri paskyrė nuobaudą. Ši

institucija (pareigūnas), jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per 3 paras

skundą kartu su byla nusiunčia apygardos administraciniam teismui.

37 straipsnis. Skundo dėl administracinės nuobaudos nagrinėjimas

1. Administracinis teismas išnagrinėja skundą per 10

dienų nuo skundo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kito bylos

išnagrinėjimo termino.

2. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama

skundą padavusiam asmeniui ir administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai

(pareigūnui). Šių asmenų neatvykimas, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį pranešta,

nekliudo teismui skundą išnagrinėti.

3. Nagrinėdamas skundą, administracinis teismas

patikrina administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.

38 straipsnis.

Teismo sprendimas dėl skundo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo

1. Administracinis teismas priima vieną iš šių

sprendimų:

1) palikti paskirtą administracinę nuobaudą

nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir

perduoti bylą nagrinėti iš naujo;

3) panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir

bylą nutraukti;

4) pakeisti nuobaudą nepažeidžiant jos skyrimą

reglamentuojančio teisės akto, tačiau taip, kad ji nebūtų padidinta.

2. Jeigu nustatoma, kad nutarimą priėmė institucija

(pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokią bylą, toks nutarimas panaikinamas

ir byla perduodama nagrinėti kompetentingai institucijai (pareigūnui).

3. Administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, jo

nuorašas išsiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda,

nukentėjusiajam pagal jo prašymą, taip pat administracinę nuobaudą paskyrusiai

institucijai (pareigūnui).

III

39 straipsnis. Proceso šalys ir dalyviai

1. Administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas

(skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas

(institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai

skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių interesams bylos

išsprendimas gali turėti įtakos).

2. Administracinės bylos proceso dalyviais laikomi

dalyvaujantys byloje liudytojai, ekspertai, specialistai, vertėjai, o įstatymo

numatytais atvejais - valstybės ar savivaldybių institucijų pareigūnai

(atstovai).

40 straipsnis. Atstovavimas teisme

1. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios

arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės

turėti šioje byloje atstovus. Valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos turi

teisę pasitelkti suinteresuotų aukštesnių valstybės institucijų atstovus.

2. Įstatyminiais atstovais laikomi atitinkamų

institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, veikiantys neviršydami įgaliojimų,

suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia

teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Teismui, kuris kreipėsi į

administracinį teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos

pirmininkas).

[40 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m.

gegužės 1 d.]

3. Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme

paprastai būna advokatai. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato orderiu.

Kitų atstovų įgalinimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame

Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

[40 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

3. Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme

paprastai būna advokatai. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato orderiu.

Kitų atstovų įgalinimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame

Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Jeigu proceso šalimi yra nepilnametis ar neįgalus

asmuo, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai (tėvai,

įtėviai, globėjai, rūpintojai).

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

41 straipsnis. Tretieji suinteresuoti asmenys

1. Trečiuosius suinteresuotus asmenis savo skunde

(prašyme) paprastai nurodo pareiškėjas.

2. Tais atvejais, kai skunde (prašyme) tretieji

suinteresuoti asmenys nenurodyti, tačiau iš bylos aplinkybių administracinis

teismas mato, jog jų interesams bylos išsprendimas gali turėti įtakos, teismas

savo iniciatyva tokius asmenis nustato ir praneša jiems apie teismo posėdį, kad

jie galėtų pareikšti savo nuomonę bei turėtų galimybę ginti savo teises.

42 straipsnis. Proceso šalių teisė susipažinti su byla

1. Proceso šalys turi teisę teisme susipažinti su

byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga ir savo lėšomis daryti jų kopijas

bei išrašus.

2. Šalis arba institucija, teikianti teismui

dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybinę, profesinę, komercinę

ar tarnybinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti bei

kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

43 straipsnis. Kitos proceso šalių teisės ir pareigos

1. Šalių procesinės teisės yra lygios.

2. Proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir

prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems

proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir

samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams

ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių, kuriais išsprendžiama

byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis

Civilinio proceso kodekso numatytomis teisėmis.

3. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis

naudotis sąžiningai.

44 straipsnis. Administracinių teismų kolegijos

[44 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m.

gegužės 1 d.]

1. Administraciniuose teismuose bylas nagrinėja

trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti gali būti sudaroma penkių

teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria

administracinio teismo pirmininkas arba Lietuvos apeliacinio teismo

Administracinių bylų skyriaus pirmininkas.

[44 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

1. Administraciniuose teismuose bylas, numatytas šio

įstatymo 4 straipsnio 3, 5 ir 8 punktuose, išskyrus skundus dėl apylinkės

teismo nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, nagrinėja vienas

teisėjas, o kitas bylas - trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms

nagrinėti gali būti sudaroma penkių teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį sudaro

ir jos pirmininką skiria administracinio teismo pirmininkas arba Lietuvos

apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus pirmininkas.

2. Bylas posėdžiui rengia ir procesiniuose

įstatymuose numatytus atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisėjas

teismo vardu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

45 straipsnis. Sąlygos teisminiam posėdžiui pradėti

1. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama

tik tuomet, kai bylos šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta

šaukimu arba viešai paskelbta spaudoje.

2. Bylose dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų

pažeidimo, taip pat bylose dėl skundų ar ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas

nustato specialius terminus, šaukimai bylos šalims gali būti įteikti prieš 1

dieną iki posėdžio pradžios.

3. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo

posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį pranešta, nėra kliūtis bylai

nagrinėti ir sprendimui priimti.

46 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

1. Administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos

viešai.

2. Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus

asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai

nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę, komercinę ar tarnybinę

paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį.

47 straipsnis. Administracinių bylų nagrinėjimo terminai

1. Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme turi

būti užbaigtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau

kaip per 1 mėnesį nuo skundo (prašymo) gavimo teisme dienos, jeigu įstatymas

nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų.

2. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas

bendras terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui, o bylose

dėl norminių administracinių aktų teisėtumo - iki 3 mėnesių.

48 straipsnis. Teisėjų pareigos nagrinėjant administracines bylas

1. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai

privalo aktyviai dalyvauti renkant bei tiriant įrodymus, nustatant visas bylai

svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

2. Teisėjo reikalaujama medžiaga ar dokumentai turi

būti perduoti teismui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, jeigu teisėjas

nenustato kito termino.

49 straipsnis. Sprendimo priėmimas

1. Administracinis teismas sprendimą dėl

išnagrinėtos bylos priima pasitarimo kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai

neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Priimtą sprendimą pasirašo

visi dalyvavę posėdyje teisėjai.

2. Administracinio teismo priimtas sprendimas

paskelbiamas posėdžių salėje viešai.

3. Bylose dėl norminių administracinių aktų

teisėtumo ir kitose sudėtingose bylose sprendimas gali būti priimtas bei

paskelbtas ir ne tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, baigus

nagrinėti bylą. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisėjai gali nagrinėti

kitas bylas.

4. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir

paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

50 straipsnis. Teismo sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima

vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti

skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą

pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti

savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti

Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti

atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą

valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų,

einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo

administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 straipsnis).

51 straipsnis. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai

Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti

panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu

prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas

administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos

pagrindinės nustatytos procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti

objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

[51 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti

panaikintas ir kitais, administracinio teismo pripažintais itin svarbiais,

pagrindais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

52 straipsnis. Teismo sprendimas bylose dėl vilkinimo ar neveikimo

Bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t.y.

pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo

sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo

nustatytą laiką priimti sprendimą arba pats administracinis teismas išsprendžia

atitinkamą klausimą.

53 straipsnis.

Teismo sprendimas užtikrinti administracinės ginčų komisijos sprendimo vykdymą

1. Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į

administracinį teismą su prašymu užtikrinti administracinių ginčų komisijos

priimto sprendimo vykdymą, teismas išreikalauja iš atitinkamos komisijos medžiagą,

kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir patikrina jo teisėtumą. Jeigu

teismas nustato, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas,

teismas priima sprendimą panaikinti komisijos sprendimą ir pats išsprendžia

ginčą iš esmės.

2. Jeigu administracinis teismas nustato, kad

komisijos sprendimas yra teisėtas, teismas priima sprendimą įpareigoti viešojo

administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką įvykdyti administracinių

ginčų komisijos sprendimą. Tokio teismo sprendimo vykdymui užtikrinti taikomos

šio įstatymo 58 straipsnio taisyklės.

54 straipsnis. Akto panaikinimo teisinės pasekmės

Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog

konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo

padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai,

tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju

savaime neatkuriama.

55 straipsnis. Norminio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės

1. Viešojo administravimo subjekto priimtas norminis

administracinis aktas (ar jo dalis) laikomi panaikintais ir paprastai negali

būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs

administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies)

pripažinimo neteisėtu.

2. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į

konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę,

savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas

(ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

3. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti

pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto (ar jo dalies) galiojimą iki

teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

56 straipsnis. Teismo sprendimų nuorašų išsiuntimas

[56 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m.

gegužės 1 d.]

1. Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per 3 dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos bylos šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiami

administracinio teismo sprendimo nuorašai.

[56 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

1. Jeigu įstatymas nenustato kitaip, per 3 dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems

asmenims išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai.

2. Tais atvejais, kai bylą inicijavo Seimo kontrolierius,

priėmus sprendimą (nutartį), jo kopija išsiunčiama ir Seimo kontrolieriui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

57 straipsnis. Teismo sprendimo skelbimas

1. Administracinio teismo sprendimas dėl norminio

administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo

visais atvejais turi būti skelbiamas spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks

aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti nurodytas ir kitas leidinys,

kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas.

2. Administracinio teismo sprendimo publikavimo

išlaidas apmoka institucija, įstaiga, tarnyba, kurios valdymo aktas (ar jo

dalis) buvo pripažintas neteisėtu. Prireikus publikavimo išlaidos išieškomos

remiantis teismo nutartimi, priimta po sprendimo publikavimo.

58 straipsnis. Teismo sprendimų vykdymas

1. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas

patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio

veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo

nuorašas perduodamas ir atitinkamai teismo antstolių kontorai, pavedant jai

kontroliuoti sprendimo vykdymą.

2. Jeigu administravimo subjektas per teismo

nurodytą terminą neįvykdo jį įpareigojančio teismo sprendimo, priėmęs sprendimą

teismas teismo antstolio reikalavimu skiria tarnautojui, atsakingam už

sprendimo neįvykdymą, 75 procentų paskutinio mėnesio jo darbo užmokesčio dydžio

baudą ir nustato naują terminą sprendimui įvykdyti.

3. Jeigu teismo sprendimą atsisako vykdyti kolegiali

valdžios institucija, už tai atsako ir yra teismo baudžiamas institucijos

vadovas ar jį pavadavęs pareigūnas.

4. Jeigu atsakingi už teismo sprendimo įvykdymą

tarnautojai antrą kartą ir tolesnius kartus pažeidžia nustatytą sprendimui

įvykdyti terminą, teismas skiria atsakingam tarnautojui nuo 1 iki 3 mėnesių jo

darbo užmokesčio dydžio baudą. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos

įvykdyti teismo sprendimą.

5. Bauda išieškoma iš nubausto tarnautojo į

valstybės pajamas.

6. Dėl teismo sprendimo nevykdymo į teismą gali

kreiptis ir pareiškėjas. Baudos skyrimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus

pareiškėjui ir atsakingam už teismo sprendimo vykdymą tarnautojui.

7. Teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, taip pat

teismo priteistų išlaidų atlyginimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Ta pačia tvarka išieškomos nesumokėtos baudos, nurodytos šiame

straipsnyje.

59 straipsnis. Išlaidos

1. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi

teisę gauti iš kitos šalies savo turėtų išlaidų atlyginimą.

2. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis

turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl

skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas dėl teisminio nagrinėjimo; transporto

išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol

vyko procesas, bei dienpinigių - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus

gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną - išlaidas.

3. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi

teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu

pateikdamas teismui dokumentus bei kontrargumentus; kitas išlaidas dėl

teisminio nagrinėjimo; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo

teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių - 10

procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso

dieną - išlaidas.

[59 straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m.

gegužės 1 d.]

4. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinami ar apginami

trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai, šių asmenų teisės į išlaidų atlyginimą

yra tokios pačios kaip ir pareiškėjo, jei sprendimas priimamas jo naudai.

[59 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

4. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinami ar apginami

trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai, šie asmenys turi šio straipsnio 2

dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

5. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi

teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Turėtų atstovavimo išlaidų

atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Tarnautojas, dėl kurio kaltės administravimo

subjektas turėjo atlyginti pareiškėjui išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 ir

5 dalyse, privalo pagal regresinį administravimo subjekto reikalavimą atlyginti

tokio dydžio išlaidas, kurias administravimo subjektas išmokėjo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

60 straipsnis. Sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimas ir vykdymas

[60 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1999 m.

gegužės 1 d.]

1. Iki bylos nagrinėjimo administraciniame teisme

pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja ir priima

sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais teismas priima nutartį.

[60 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1999 m.

gegužės 1 d.]

1. Iki bylos nagrinėjimo administraciniame teisme

pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas

sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais teismas priima nutartį.

2. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis

teismui pateikia prašymą raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Prašymai dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų

nuo sprendimo įsiteisėjimo.

3. Priimdamas sprendimą dėl išlaidų atlyginimo,

administracinis teismas nustato 2 savaičių terminą jam sumokėti. Laiku

neįvykdyti sprendimai vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

61 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimas

Apygardų administracinių teismų sprendimai ir

nutartys dėl išlaidų atlyginimo apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo

priėmimo gali būti skundžiami Aukštesniajam administraciniam teismui.

[61 straipsnio redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]

61 straipsnis. Apygardų administracinių teismų sprendimų ir nutarčių apskundimas

Apygardų administracinių teismų sprendimai ir

nutartys apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo

gali būti skundžiami Aukštesniajam administraciniam teismui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

[62 straipsnio redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]

62 straipsnis. Aukštesniojo administracinio teismo sprendimų apskundimas

Aukštesniojo administracinio teismo sprendimai ir

nutartys dėl išlaidų atlyginimo, priimti nagrinėjant administracines bylas

pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo gali

būti skundžiami Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui.

[62 straipsnio redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]

62 straipsnis.

Aukštesniojo administracinio teismo sprendimų ir nutarčių apskundimas

Aukštesniojo administracinio teismo sprendimai ir

nutartys, priimti nagrinėjant administracines bylas pirmąja instancija,

apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo gali būti

skundžiami Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1137, 99.04.13,

Žin., 1999, Nr.36-1067 (99.04.23)

63 straipsnis. Administracinių bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka

Administracinės bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos

pagal Civilinio proceso kodekso trečiojo skyriaus trisdešimt ketvirtajame ir

trisdešimt penktajame skirsniuose nustatytas taisykles, jeigu Administracinės

teisenos įstatymas nenustato kitaip.

64 straipsnis. Kasacinių skundų neleistinumas

Administracinių teismų sprendimai administracinėse

bylose kasacine tvarka neskundžiami.

65 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.