Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 4) pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu; 5) priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 6) pripažinti teisėjo elgseną, skiriant baudas, piktybišku savavaldžiavimu, tikslingu / tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą vadovautis įstatymais, moralės / etikos principais, veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės, privalomai vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5–6 str.); 7) nesielgti priešingai ir neteisėtai, neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) vykdyme; 8) nekenkti pareiškėjui ir vadovaujantis turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą) į objektyvų teismą – privalomai ją užtikrinti, taip pat užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti neteisėtai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 9) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą – įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą – darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą – kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą – darbdavys privalo įgyvendinti <...> lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus <...>; 10) priimti tą akivaizdų faktą, kad net antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, iki šiol nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovo atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) tiesą ir įvykdyti teisingumą, pripažinti tuos neįmanomus paslėpti, užgožti įrodymus, patvirtinančius tikrą neįgalumą.