Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir LKT, atsakovas) priimti sprendimą dėl prašymo išmokėti vienkartinę piniginę išmoką pagal 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Kolektyvinė sutartis, ŠKS) 42 punktą, pateiktą pareiškėjo 2024 m. gegužės 1 d. prašyme dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas nurodė: ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo LKT Šaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigas. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu ir iki dabar yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – ir LTPF) filialo „Šaulių tardymo izoliatoriaus profesinė sąjunga“ narys (profesinės sąjungos narys nuo 2018 m. spalio 23 d.); per Dokumentų valdymo sistemą LKT Šaulių kalėjimui pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gegužės 16 d. (toliau – ir Prašymas), prašymo pagrindas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 12 punktas (savo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją); 2024 m. gegužės 14 d. pareiškėjas susipažino su LKT direktoriaus 2024 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl D. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); pareiškėjas su Įsakymu iš dalies nesutiko, kadangi Įsakymo 3.1 punkte nėra nurodyta išmokėti pareiškėjui priklausančią vienkartinę piniginę išmoką pagal Kolektyvinės sutarties 42 punktą, nors Įsakymas priimtas vadovaujantis šia nuostata. Apie nemokėjimo priežastis ir teisinius pagrindus nebuvo informuotas; LKT pažeidė Statuto 80 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi su pareiškėju nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną, sumokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę piniginę išmoką, pagal Kolektyvinės sutarties 42 punktą; manė, kad Įsakymas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti keičiamas, įpareigojant LKT išmokėti pagal Kolektyvinės sutarties 42 punktą – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę piniginę išmoką. Atsakovas LKT atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjui išreiškus norą, jis LKT direktoriaus Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2024 m. gegužės 16 d., nustatant pareiškėjui vidaus tarnybos stažą ir stažą priedui už tarnybą Lietuvos valstybei mokėti – 25 metus 8 mėnesius 4 dienas. Įsakyme buvo nurodyta išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už 141,73 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, 3 darbo dienas papildomų apmokamų atostogų ir už 0,75 darbo dienas nepanaudotų mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei, suteikiamų profesinės sąjungos nariui; Kolektyvinės sutarties 42 punkte nurodyta, jog išmoka išmokama tik tuo atveju, jeigu yra sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. LKT Planavimo ir projekto skyrius, susipažinęs su pateiktu derinti pareiškėjo atleidimo įsakymo projektu, Dokumentų bendrosios valdymo informacinės sistemos (toliau – ir DBSIS) priemonėmis nurodė, kad sutaupytų darbo užmokesčio lėšų LKT pareiškėjo Prašymo pateikimo dieną neturi, ir atleidimo įsakymo projektą derino neigiamai. Pakoregavus atleidimo įsakymą pagal LKT Planavimo ir projektų skyriaus pastabą, jo projektas vėl buvo pateiktas derinti DBSIS priemonėmis. Pasirašius Įsakymą, jis buvo nukreiptas DBSIS priemonėmis susipažinti pareiškėjui; Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Įsakyme yra aiškiai suformuluota LKT pozicija, kokias pinigines lėšas reikalinga išmokėti pareiškėjui jį atleidžiant iš pareigų, Įsakymo projektą parengė Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo; pareiškėjo teiginiai dėl Statuto 80 straipsnio 1 dalies nuostato pažeidimo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.