Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.

2. Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

7. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9. Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.

10. Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų, dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.

11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. [2 straipsnis papildomas 13 dalimi nuo 2003 m. sausio 1 d.:

13. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.]

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės administracijos vadovas.

2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.

3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.

6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimoPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Prie pareiškimo turi būti pridėta ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.]

2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonės administracijos vadovui raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. [2 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.]

3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos netaikomos.

4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonės administracijos vadovui. [4 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.]

5. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimoPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.]

2. Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka. [7 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2003 m. sausio 1 d.:

3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius privalo pateikti įmonės savininkui (savininkams).]

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Įmonės administracijos vadovo, savininko

(savininkų) pareiškimas

teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu įmonė

negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis

(šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga,

nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės administracijos vadovas,

savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos

iškėlimo.

2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių

įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami

įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir

einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinė

atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne

ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Teismui gali būti

pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

[8 straipsnio redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

8 straipsnis.

Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto

bylos

iškėlimo

1. Jeigu įmonė

negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis

(šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga,

nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas

(savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos

iškėlimo.

2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių

įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami

įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir

einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinė

atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne

ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje

nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai

svarbūs dokumentai.

3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo

priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą

teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis

(jie) privalo pateikti įmonei.]

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme

1. Įmonės administracijos vadovas, gavęs šio įstatymo

6 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų

gavimo dienos pateikia teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose

nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai,

paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo

pateikimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose

iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus

įsipareigojimus.

[1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

1. Įmonės

vadovas, gavęs šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje

nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia

teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir

einamųjų metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos

finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei

išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.]

2. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą,

gali:

1) įpareigoti

savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį

finansininką (buhalterį), likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai

nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą;

2) kviesti į

teismą savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą,

vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus,

neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys,

jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto

bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų

paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į

teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos

garantijos;

[2 dalies 1 ir 2 punktų redakcija nuo 2003 m. sausio 1

d.:

1) įpareigoti

įmonės savininką (savininkus), valdybos narius, vadovą, vyriausiąjį

finansininką (buhalterį), likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai

nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą;

2) kviesti į

teismą įmonės savininką (savininkus), valdybos narius, vadovą, vyriausiąjį finansininką

(buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu

pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš

darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo

teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto

bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos

Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos;]

3) kviesti į teismą įmonės kreditorius;

4) reikalauti iš

įmonės administracijos vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui

įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis;

5) taikyti

ieškinio užtikrinimo priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

[2 dalies 4 ir 5 punktų redakcija nuo 2003 m. sausio 1

d.:

4) reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko

(savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis;

5) teismo arba

suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti

bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;]

6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės

bylos nagrinėjimui.

3. Teismui

priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti

teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji

dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti

areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto

realizavimas atnaujinamas, taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės panaikinamos.

[3 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

3. Teismui

priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų

ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai,

įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti

areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto

realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės

panaikinamos.]

4. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per

vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą

ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti

pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną

mėnesį. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas

pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto

bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas

tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar

atsisakyti ją iškelti.

5. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad

yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki;

[5 dalies 1 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip

tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;]

2) įmonė viešai

paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali

atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo

įsipareigojimų.

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

1. Bankroto

bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio

teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

[1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

1. Bankroto

bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo

teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.]

2. Bankroto bylą

iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.

3. Teismas

atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1) įmonė iki

teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus

(kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo,

reikalavimus;

2) įmonei

iškelta restruktūrizavimo byla.

[3 dalis papildoma 3 punktu nuo 2003 m. sausio 1 d.:

3) pareiškimo

iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą

prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo

išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.]

4. Priėmęs

nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

1) paskirti įmonės administratorių;

2) uždėti įmonės

nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą,

galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

3) raštu

nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą Įmonių rejestro tvarkytojui ir per

10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

įmonei, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems,

saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą,

Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gautos paskolos arba

paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, privalomojo

socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams,

kredito įstaigoms bei draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės,

savivaldybės bankrutuojančios įmonės steigėjui ar įmonei atstovaujančiai

institucijai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu bankroto byla

iškelta akcinei bendrovei;

[4 dalies 3 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

3) raštu

nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą juridinių asmenų registrui, įmonei

(kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – ir kreditoriams) ir per 10

dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems

arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų

ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gautos paskolos arba paskolos,

kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, privalomojo socialinio

draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito

įstaigoms bei draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės,

savivaldybės bankrutuojančios įmonės steigėjui ar įmonei atstovaujančiai

institucijai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu bankroto byla

iškelta akcinei bendrovei;]

4) pranešti

kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti

turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto

bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti tardymo organams ar teismams,

jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių

civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius

dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose

areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus.

Pranešti teismo antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai

dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto;

5) nustatyti

laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos

nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada

kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus;

[4 dalies 5 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

5) nustatyti

laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos

nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada

kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki

bankroto bylos iškėlimo dienos;]

6) nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės

valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę

atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

duomenimis, ir visus dokumentus;

7) pagal

administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią

administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus

patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Administratorius turi pateikti

sąmatą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos.

5. Tais

atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus

civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad

šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių

nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali

būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį,

iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės

pabaigos.

6. Teismas arba

teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus gali

pavesti atlikti įmonės administratoriui.

7. Įsiteisėjus

teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

1) įmonės valdymo

organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę

atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais,

kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas

(savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso

turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendra jungtine nuosavybe;

2) įmonės

valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs

raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir

administracijos vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir

kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie

asmenys bei vyriausiasis finansininkas (buhalteris) privalo per visą bankroto

procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą

informaciją;

[7 dalies 2 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

2) įmonės

valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs

raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir

vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus

piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie asmenys bei vyriausiasis

finansininkas (buhalteris) privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu

teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;]

3) draudžiama

vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą,

išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas

netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su

darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma

priverstinė hipoteka;

4) jei per 30

dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų

sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp

jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla

bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl

šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje

nustatyta tvarka;

5) įmonė turi

teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus

kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla

susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda

mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų,

įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais.

Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų

prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje

nustatyta tvarka;

6) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės

ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo

draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų

prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;

7) įmonė įgyja

bankrutuojančios įmonės statusą.

[7 dalis papildoma 8 punktu nuo 2003 m. sausio 1 d.:

8) teismas arba

teisėjas turi raštu nedelsdamas pranešti juridinių asmenų registrui apie

įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirto administratoriaus

duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą),

gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas arba teisėjas šiuos veiksmus gali pavesti

atlikti administratoriui.]

8. Jeigu dėl nutarties iškelti bankroto bylą,

paskirti, laikinai pavaduoti ar atstatydinti administratorių yra

paduotas atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui, šis teismas

privalo ne vėliau kaip per dvi savaites skundą išnagrinėti. Apeliacinės

instancijos teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

[8 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

8. Atskirasis

skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba

atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo dienos. Lietuvos

apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą,

negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra

galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.]

9. Teismas turi teisę

priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4

dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl

reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po

šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki

teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto

priėmimo dienos.

[10 straipsnis papildomas 10, 11, 12 ir 13 dalimis nuo

2003 m. sausio 1 d.:

10. Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą,

kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms

apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl

bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas

nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą

sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Jeigu nurodytas

asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali

būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į

teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio

bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

11. Kreditorius,

įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies nuostatas numatytą sumą, turi teisę

kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo,

savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė

pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas,

savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai.

12. Kai

kreditorius pareiškimą teikia dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo

santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno

sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo

darbe, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto

proceso tvarka.

13. Nutartis

iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka,

įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.]

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

11 straipsnis. Įmonės administratorius

1. Įmonės

administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas fizinis ar

juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.

[1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

1. Įmonės

administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas fizinis ar

juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.

Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas,

vadovas privalo turėti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.]

2. Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto

bylos iškėlimo įmonei, gali pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą.

Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnio

1 dalyje išvardyti asmenys. Teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir

kitą asmenį, atitinkantį šio straipsnio reikalavimus. Jei asmuo, pateikdamas

teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar kiti šio įstatymo 5

straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys administratoriaus kandidatūros nepasiūlo,

teismas privalo pats parinkti administratorių.

3.

Administratorius:

1) pateikia

dokumentus ir duomenis apie bankrutuojančią įmonę Įmonių rejestro tvarkytojui;

[3 dalies 1 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

1) teisės aktų

nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir dokumentų

pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;]

2) perduoda

Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutuojančią įmonę ir

duomenis paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai”;

3) šio įstatymo

nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat

bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

4) užtikrina

bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

5) atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto

proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais šio įstatymo nustatyta

tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti

bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą

ne teismo tvarka;

6) vadovauja

bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

7) sudaro

terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos

diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8) patikrina

bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto

bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos

tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti

su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad

administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos;

9) atstovauja

arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę

komercinę veiklą;

10) pagal

kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės

apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą

ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija

nepagrįstus kreditorių reikalavimus;

11) priima ir atleidžia darbuotojus

Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka;

12) pateikia

Fondui bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ar Garantiniam fondui dokumentus dėl

lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais,

tenkinti;

[3 dalies 12 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

12) pateikia

Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;]

13) per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo

sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar

nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei

komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys

įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų

nevykdys;

14) gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios

įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso

darbus;

15) teikia

informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Statistikos departamentui

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal šio nustatytas ataskaitų formas),

teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams,

savininkui (savininkams) bei įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui,

jeigu jis paskirtas;

16) organizuoja

ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą

ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą;

17) šaukia

kreditorių susirinkimus;

18) praneša

įmonės savininkui (savininkams), įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei

jis paskirtas, kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų nutarimai;

19) tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo

įmonininko ar įmonės narių turto, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš

institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius

popierius), apie šių asmenų vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš

bankų, kitų kredito ir draudimo įstaigų – apie jų turimas arba priklausančias

gauti pinigų sumas;

20) vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo

bei komiteto sprendimus;

21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos

atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytais

atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

22) pateikia Fondui fizinių ir juridinių asmenų

reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą

perdirbti žemės ūkio produkciją dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir

juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio

produkciją;

[3 dalies 22 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

22) pateikia

Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų

reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;]

23) imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės

skolininkų.

4. Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės,

kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais

susijęs asmuo ar jo valdymo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar

kitus teisės aktus neturi teisės būti administracijos vadovu, įmonės ar šios

įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos tarybos, valdybos

narys, administracijos vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis

finansininkas (buhalteris), akcininkas, nuosavybės teise turintis daugiau kaip

10 procentų bankrutuojančios įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba

dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems

asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per

paskutinius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo.

[4 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

4.

Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla,

kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius

juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės

aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės

įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai

(direktoriai), vyriausiasis finansininkas (buhalteris), akcininkas, nuosavybės

teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos

iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios įmonės arba šios įmonės

patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir šioje

dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėje ir buvo

atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo.

Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas,

vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam finansininkui (buhalteriui),

juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje

dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.]

5. Kreditorių

susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti

su administratoriumi pavedimo sutartį.

6. Įstatymų

nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado

dėl jo kaltės.

7. Nutartį dėl

administratoriaus laikino pavadavimo jo atostogų, laikino nedarbingumo ar

kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas

administratoriaus teikimu, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu

administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl jo laikino

pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo

pirmininko teikimu.

[7 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

7. Nutartį dėl

administratoriaus laikino pavadavimo jo laikino nedarbingumo ar kitais

atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas

administratoriaus teikimu, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu

administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl jo laikino

pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo

pirmininko teikimu.]

8. Administratorių iš pareigų atstatydinti gali teismas.

Teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų turi ir

administratorius.

9. Teismas,

patenkinęs administratoriaus atsistatydinimo prašymą, paskiria

administratoriumi kitą asmenį ir nurodo terminą, per kurį buvęs

administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės

turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos

duomenimis, ir visus dokumentus.

10.

Administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota

institucija.

[11 straipsnis papildomas 11 dalimi nuo 2003 m. sausio

1 d.:

11. Administratorius privalo nuolat kelti

kvalifikaciją.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-665,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-01-01

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

12 straipsnis. Pasirengimas bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarkaPakeista šioje redakcijoje

1. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. [2 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.]

3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.

4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai bei šio straipsnio 2 dalies nuostatos. [5 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių susirinkimo.]

Straipsnio pakeitimai:: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

13 straipsnis. Bankroto procesas ne teismo tvarkaPakeista šioje redakcijoje

1. Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

2. Administratorių, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, skiria kreditorių susirinkimas.

3. Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų.

4. Įmonės bankroto procedūras pradėjus vykdyti ne teismo tvarka, administratorius per 15 dienų nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti šia tvarka, privalo raštu įspėti įmonės darbuotojus, kad su jais bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu, ir apie tai praneša teritorinei darbo biržai bei savivaldybei.

5. Kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės. Įstatymas papildomas ketvirtuoju(1) skirsniu nuo 2003. m. sausio 1 d. Nr. IX-1200, 2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ketvirtasis(1)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu

1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: 1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo; 2) asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

2. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

15 straipsnis. Ieškinių, pareikštų teismuose iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Apie iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, įmonės administracijos vadovas privalo per 5 dienas nuo dokumentų, nurodytų 6 straipsnio 4 dalyje, gavimo dienos pranešti teismui. [1 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 1. Apie iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, įmonės vadovas privalo per 5 dienas nuo dokumentų, nurodytų 6 straipsnio 4 dalyje, gavimo dienos pranešti teismui.]

2. Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.

3. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

16 straipsnis. Mokėjimo terminai

Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios, kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą.

17 straipsnis. Bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei vykdymas

1. Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

18 straipsnis. Arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimas

1. Teismo antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolių kontora, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui.

3. Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.

19 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas

1. Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo raštu įspėti įmonės darbuotojus, kad vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu su jais bus nutraukta darbo sutartis, ir apie tai praneša teritorinei darbo biržai bei savivaldybei.

2. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos naujos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.

20 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

21 straipsnis. Kreditorių teisės bankroto byloje

1. Iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę: 1) per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą; 2) kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų; 3) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; 4) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose nurodytoms institucijoms bankroto bylose ir kreditorių susirinkimuose atstovauja jų įgalioti asmenys.

22 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sušaukimas

1. Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius.

3. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

4. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

5. Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo nutartį patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus.

6. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas (savininkai) arba jo atstovas, administratorius, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo atstovas, įgaliotas akcininkų (pajininkų) atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.

23 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką; 2) spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių; 3) nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų; 4) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas; 5) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką; 6) spręsti klausimą dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, apribojimų ar nutraukimo, teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo; 7) nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių; 8) nustatyti administratoriui atlyginimą; 9) įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats; 10) nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai), įgaliotas akcininkų (pajininkų) atstovas gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; 11) priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo; 12) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo; 13) išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas; 14) siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą; 15) priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priimtų teismas, jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka; 16) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.

24 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka

1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

2. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties.

3. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

4. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

25 straipsnis. Kreditorių komitetas

1. Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

2. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.

3. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas.

4. Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių komiteto pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją pateikti teismui.

26 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).

3. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia. [26 straipsnis papildomas 4 ir 5 dalimis nuo 2003 m. sausio 1 d.:

4. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

5. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas

1. Bankroto byla nutraukiama, kai: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; 2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; 3) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.

2. Kai bankroto procesas nutraukiamas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punktų nuostatas, turi būti laikomasi Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo reikalavimų.

3. Nutraukus įmonės bankroto bylą, visi mokesčiai ir privalomosios įmokos, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą įsiteisėjimo dienos.

28 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai).

2. Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą.

3. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

29 straipsnis. Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarkaPakeista šioje redakcijoje

1. Taikos sutartyje turi būti nurodoma: 1) įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; 2) įmonės įsipareigojimai; 3) kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai; 4) įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

2. Taikos sutartį tvirtina teismas. Jeigu bankroto byla iškelta akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei, teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

3. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus.

4. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti.

5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama.

6. Bankroto procesą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

7. Jeigu bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos pasikeitė įmonės registracijos duomenys, šie pasikeitimai Lietuvos Respublikos įmonių rejestre turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsigaliojimo dienos. [7 dalis netenka galios nuo 2003 m. sausio 1 d.]

8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gavusi paskolą arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos sutartis sudaryta su akcine bendrove, taip pat pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę ir juos paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. [8 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės steigėjui, juridinių asmenų registrui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gavusi paskolą arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos sutartis sudaryta su akcine bendrove, taip pat Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia duomenis apie bankrutavusią įmonę, o „Valstybės žinių“ redakcijai – šiuos duomenis paskelbti priede „Informaciniai pranešimai.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

30 straipsnis. Įmonės pripažinimas bankrutavusia

1. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.

2. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas.

3. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.

4. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonęPakeista šioje redakcijoje

Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius: 1) disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą; 2) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams; 3) tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus; 4) pateikia žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytu atveju žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei; 5) įstatymų nustatyta tvarka sutvarko ir palaidoja pavojingas gyventojams ir aplinkai atliekas; 6) grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui arba įmonės valdymo organui, turinčiam teisę priimti nutarimą reorganizuoti įmonę ar ją likviduoti, turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais; 7) įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui; 8) pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus; 9) perduoda duomenis apie likviduotą įmonę Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-665,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29), įsigalioja nuo 2002-01-01

Ankstesnė redakcija

32 straipsnis. Bankrutavusios įmonės likvidavimas

1. Įmonė įgyja

bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl

bankroto įsiteisėjimo dienos.

2.

Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties

likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti Vyriausybės

įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę ir juos paskelbti

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, pateikti dokumentus Įmonių

rejestro tvarkytojui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės

savininkui (savininkams), valstybės arba savivaldybės įmonės steigėjui,

įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei jis paskirtas, įmonei paslaugas

teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei

privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu

įmonė yra valstybės vardu gautos paskolos arba paskolos, kuriai suteikta

valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių

komisijai, jeigu likviduojama akcinė bendrovė.

[2 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

2.

Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties

likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti Vyriausybės

įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, o „Valstybės žinių“

redakcijai – šiuos duomenis paskelbti priede „Informaciniai pranešimai“,

pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį

bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės arba savivaldybės

įmonės steigėjui, įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei jis paskirtas,

įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo

socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams,

Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra valstybės vardu gautos paskolos arba

paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat

Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama akcinė bendrovė.]

3. Bankrutavusi

įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo

teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

[3 dalis netenka galios nuo 2003 m. sausio 1 d.]

4. Po to, kai

administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus

dokumentus ir Aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas,

nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

5.

Administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės

pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl

įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą Įmonių rejestro tvarkytojui

išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius

privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių

susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir

įstatų originalus, pažymą, kad archyvui dokumentai perduoti toliau saugoti, ir

policijos komisariato išduotą kvitą, jog įmonės antspaudas sunaikintas, bei

nurodo įmonę aptarnaujančių bankų ir kitų kredito įstaigų adresus.

[5 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

5.

Administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės

pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl

įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui

išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius

privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių

susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir

steigimo dokumentų originalus bei nurodo įmonę aptarnaujančių bankų ir

kitų kredito įstaigų adresus.]

6. Įmonių

rejestro tvarkytojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo dėl

įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir ne vėliau kaip per 5 dienas

nuo jos išregistravimo apie tai praneša mokesčių, privalomojo socialinio

draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir

kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę.

[6 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

6. Juridinių

asmenų registras ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės

pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių,

privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo

administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

33 straipsnis. Turto pardavimas

1. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams. Turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo–pardavimo sutartis.

2. Kitų bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, parduodami vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurios parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

3. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 30 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje.

4. Kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu nurašomas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas.

5. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik radiacinės saugos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimas

Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarkaPakeista šioje redakcijoje

1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija.

4. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

5. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs fizinių asmenų pajamų mokestis.

6. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ir Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami iš Fondo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu. [7 dalies redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

36 straipsnis. Administravimo išlaidos

1. Administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

3. Administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.

4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

5. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

DEvintasis

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

[37 straipsnio pavadinimo redakcija nuo 2003 m. sausio

1 d.:

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas]

1. Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

2. Įmonių

bankroto įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1500; 1998, Nr. 109-2996,

Nr. 114-3189; 2000, Nr. 32-889) galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų

vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas

pradėtas ne teismo tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3. Šio įstatymo

nustatyta tvarka nagrinėjamos bankroto bylos ir tų įmonių, kuriose iki šio

įstatymo įsigaliojimo bankroto procesas vyko ne teismo tvarka, tačiau kurių

bylos kreditorių susirinkimo nutarimu nuo 2001 m. liepos 1 d. perduodamos

nagrinėti teismui.

4. Įmonėms,

kurioms bankroto bylos iškeltos iki 2001 m. liepos 1 d., administravimo

išlaidos gali būti patikslintos vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio

nuostatomis.

5. Įmonėms,

įgijusioms likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą iki 2001 m. liepos 1 d.,

yra taikomos šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos. Toje dalyje

likvidavimo procedūrai nustatytas 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo

2001 m. liepos 1 d. Šias įmones išregistruojant, taikomos šio įstatymo 32

straipsnio 6 dalies nuostatos.

6. Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija nustato:

1) duomenų apie

įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarką;

2) valstybės

institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo atliekant bankroto procedūras tvarką;

3)

bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką;

4) teisės teikti

bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo

tvarką, bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką ir atlyginimo

bankroto administratoriui tvarką.

[37 straipsnis papildomas 7 ir 8 dalimis nuo 2003 m.

sausio 1 d.:

7. Šio įstatymo

10 straipsnio 4 ir 7 dalių, 13(1) straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio

8 dalies, 32 straipsnio 2, 5, 6 dalių nuostatos, susijusios su juridinių asmenų

registru, taikomos nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

8. Iki juridinių

asmenų registro veiklos pradžios:

1) teisės aktų

nustatyti duomenų ir dokumentų pakeitimai pateikiami Įmonių rejestro

tvarkytojui;

2) 32 straipsnio

5 dalyje numatytą prašymą administratorius pateikia Įmonių rejestro

tvarkytojui;

3) 32 straipsnio

6 dalyje numatytus veiksmus atlieka Įmonių rejestro tvarkytojas.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.