- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-17-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankroto administratoriaus L. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8152-952/2021 pagal ieškovo bankroto administratoriaus L. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankroto administratorius L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo (įmonės bankroto administravimo išlaidų). Teismo prašė priteisti iš atsakovo 4002,08 Eur dydžio sumą, 5 % metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kentauras LT“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas L. T. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2021 m. vasario 4 d. sprendimu nuspręsta pripažinti bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Kentauras LT“ veiklą pasibaigusia.
3. Ieškovas nurodė, kad susipažinęs su įmonės dokumentais nustatė, kad UAB „Kentauras LT“ direktoriumi nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. buvo A. L.. Būdamas įmonės vadovu, jis iš įmonės nuolat imdavo pinigų. Iš avanso apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad šis asmuo į kasą grąžino 845,50 Lt (244,87 Eur), o skolingas liko 19342,49 Lt (5601,97 Eur). UAB „Kentauras LT“ pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau nagrinėjant civiline byla Nr. 2-399-767/2019 paaiškėjo, jog A. L. nebuvo įmonės faktinis vadovas. Paaiškėjo, kad atsakovas V. R. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m. gegužės 1 d. akcininkei paskyrus – (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino A. L., faktinis įmonės vadovas buvo ne jis, o V. R., o jis įmonėje atliko tik fizinius darbus V. R. paliepimu. A. L. taip pat paaiškino, jog V. R. prašymu fiktyviai ėjo UAB „Kentauras LT“ direktoriaus pareigas, įmonei vadovavo V. R..
4. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju bankroto administratorius (ieškovas) yra kreditorius, kuris patyrė žalą dėl to, jog apmokėjo savo išlaidomis administravimo išlaidas, o įmonė jau yra likviduota bei išregistruota, tačiau išlaidos ieškovui nebuvo atlygintos. Įmonė buvo nemoki jau 2014 m. Atsakovas realiai suvokė įmonės tikrąją padėtį, jos nemokumo būseną ir susiklosčiusius finansinius sunkumus, tačiau nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Ieškovo vertinimu, atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės lėmė situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų, todėl atsakovui tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą.
5. Ieškovas nurodė, kad iš avanso apyvartos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad A. L. skolingas liko 19 342,49 Lt (5 601,97 Eur). Kadangi nėra duomenų, jog jis nurodytą įsiskolinimą įmonei būtų grąžinęs, ši suma yra laikytina įmonei padaryta žala. Ieškovui nebuvo perduota jokių duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis išieškoti negrąžintą įmonei įsiskolinimą, tokiais atsakovo veiksmais įmonei taip pat buvo padaryta žala. Vienintelė įmonės akcininkė N. A. 2014 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 7 nusprendė nuo 2014 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) V. R., įpareigojo jį įvertinti A. L. ir I. S. padalytą nuostolį įmonei, įvardijant pinigine išraiška ir pateikti UAB „Kentauras LT“ vienintelei akcininkei. Atsakovas akcininkės sprendimo nevykdė, tai lėmė, kad nepavyko atsiskaityti su įmonės kreditoriumi, įmonė tapo nemoki, atsakovas, didindamas žalą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neteisėti veiksmai bei kilusi žala yra susiję priežastiniu ryšiu, kadangi atsakovas buvo įpareigotas įvertinti įmonei padalytą žalą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų.
6. Ieškovas nurodė, kad susidarė 4 002,08 Eur dydžio administravimo išlaidos, iš jų administratoriaus atlyginimas (pagal protokolą) buvo numatytas 2420,00 Eur, o patirtos išlaidos administravimui – 1582,08 Eur. Ieškovui ši suma liko neapmokėta. Ieškovo vertinimu, atsakovas yra atsakingas dėl visos 4 002,08 Eur dydžio žalos kilimo, kadangi ši suma nebūtų susidariusi, jeigu ne atsakovo neteisėti veiksmai. Jeigu atsakovas būtų vykdęs akcininkės sprendimą ir nustatęs įmonei padarytą žalą, ar bent pabandęs išieškoti negrąžintas sumas, tai įmonei galimai būtų pavykę atsiskaityti su kreditoriumi ir nebūtų susidaręs nemokumas arba įmonė būtų skolinga ženkliai mažesnę sumą, dėl kurios galėjo būti sudaryta mokestinės prievolės išdėstymo ar kitokio pobūdžio sutartis, kuri būtų leidusi įmonei išsaugoti mokumą. Įmonės nemokumas susiklostė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jei įmonei bankroto byla nebūtų buvusi iškelta, nebūtų ir patirtų išlaidų.
Atsiliepimas
7. A. V. R. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas prašomą priteisti iš atsakovo žalą kildina vien tuo pagrindu, kad jis nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 30 d., buvo paskirtas ir dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nebuvo vienintelis (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 5 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu direktoriumi buvo paskirtas A. L., šias pareigas ėjo nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. Nuo 2013-09-26 iki 2013-11-14 direktoriaus pareigas vykdė N. B., nuo 2005-03-04 iki 2013-09-16 direktoriaus pareigas ėjo J. J.. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su vos 6 mėnesius direktoriaus pareigų vykdymu.
8. Atsakovas nurodė, kad vienintelė akcininkė 2014-04-12 sprendime nurodė, kad būtent buvęs direktorius pažeidė įmonės įstatų 7 dalį, savavališkai atsistatydindamas iš pareigų, liko skolingas, aplaidžiai vadovavo tvarkant buhalterinę apskaitą, atsakovas buvo įpareigotas įvertinti buvusio direktoriaus ir buvusios buhalterės padarytą nuostolį. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvertinti buvusio direktoriaus veiklą. 2014-05-01 raštas patvirtina, kad atsakovas perdavė įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiam asmeniui turimus visus buhalterinius darbus ir dokumentus, kuriuos perėmė iš buhalterinę apskaitą vykdžiusio asmens, perdavimo-priėmimo akte nurodė ir iki 2014-05-01 nustatytus trūkumus (balansai nepateikti VĮ Registrų centrui už 2013 m., VMI nepatektas kontroliuojančių asmenų sąrašas už 2013 m.). Taip pat nurodė, kad rasti neapskaityti dokumentai įvairiomis datomis, neapskaityti dokumentai bus apskaityti po perėmimo buhalterinių likučių, tvarkant pasibaigusį 2014-04 mėnesį, sudaryta nauja buhalterinių likučių didžioji knyga 2014-03-31 dienai. Taigi atsakovas laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą.
9. Atsakovas nurodė, kad direktoriumi buvo paskirtas tik po beveik 3 mėnesių, kai prieš tai buvęs direktorius išėjo iš darbo, todėl nėra bei negali būti atsakingas už buvusio direktoriaus ar dar ankstesnių direktorių veiksmus. Atsakovas, pradėjęs vykdyti direktoriaus pareigas ir sužinojęs apie mokestines nepriemokas, siekdamas išvengti neigiamų teisinių pasekmių, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2014-09-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo įsiskolinimą padengti dalimis iki 2014-12-31. 2018-05-17 prašyme dėl SAM pranešimų užskaitymo nurodyta, kad pagal galimybes įmonė pradėjo dengti VSDF įsiskolinimą, buvo prašoma atnaujinti SAM pranešimų įskaitymą, pažymėta, kad įsiskolinimą planuojama padengti per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas nevengė atsakomybė ir veikė išskirtinai dėl įmonės naudos ir interesų.
10. Atsakovas nurodė, kad siekė padengti įmonės skolą VSDFV biudžetui, siekė išsaugoti ir plėtoti įmonės, turinčios finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Atsakovas buvo suinteresuotas, kad įmonė vykdytų komercinę ūkinę veiklą, nes tai buvo vienintelis atsakovo darbas. Tačiau jo vadovaujama įmonė įmokų negalėjo atlikti dėl nepalankių tuo metu buvusių finansinių aplinkybių, kurios ateityje būtų išsisprendusios. Atsakovo vertinimu, ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti žalos atsiradimą dėl atsakovo kaltės, ją kildina ir grindžia prielaidomis ir spėjimais, kurie nepagrįsti jokiais nei faktiniais duomenimis, nei teisiniais nenuginčijamais argumentais.
11. Atsakovas nurodė, kad ieškovui neįrodžius atsakovo žalos, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo iš atsakovo. Be to, ieškovas iš esmės nepagrindė prašomų priteisti administravimo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimu nuspręsta ieškovo bankroto administratoriaus L. T. patikslintą ieškinį atmesti.
13. Teismas nurodė, jog įvertinus ieškovo faktines materialaus reikalavimo atsakovui dėl žalos atlyginimo, susijusio su administravimo išlaidų atsiradimu, aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo fakto, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių).
14. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytą poziciją, kad atsakovas tyčia, neteisėtais veiksmais siekė UAB „Kentauras LT“ turto sumažėjimo, nemokumo atsiradimo ar jo padidėjimo, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas.
Šalies argumentai
15. Teismas sprendė, kad administratoriaus galimybė gauti lėšų apmokėti administravimo išlaidas iš UAB „Kentauras LT“ turto, jeigu atsakovas, įmonei tapus nemokiai, būtų pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sumažinta. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai nevykdymo ir atsiradusios žalos – lėšų administravimo išlaidoms apmokėti negavimo nėra priežastinio ryšio.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad realios veiklos įmonė nevykdė, jokio turto neturėjo, atsiradęs VSDFV įsiskolinimas, sudaręs bankroto bylos iškėlimo pagrindą, negali būti vertinamas neapdairiu ir nerūpestingu įmonės vadovo (atsakovo) elgesiu įmonės veikloje, nes nenustatyta, kad šios skolos atsiradimas buvo neteisėto vadovo veikimo ar neveikimo, priešingo įmonės interesams, pasekmė.
17. Teismas sprendė, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas, kaip UAB „Kentauras LT“ vadovas, veikė priešingai įmonės interesams, neveikimu ar tyčia lėmė UAB „Kentauras LT“ nemokumą, turto sumažėjimą ar tyčinį bankrotą, todėl neįrodė ir civilinės atsakomybės sąlygų dėl neteisėto veikimo ar neveikimo, priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovo administravimo išlaidų pagrįstumas yra nepakankamas ir neįrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas L. T. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, jo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės neteisėtam sprendimo priėmimui, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais. Teismas nesivadovavo visa duomenų ir pateiktų faktinių aplinkybių visuma, nes atskirtiems įrodymams (pvz. atsakovo veiksmams dėl įsipareigojimo Sodrai) buvo suteikta esminė įrodomoji reikšmė ir prioritetas, o kiti duomenys (pvz. tai, kad nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurių pagrindu būtų išieškota įmonei kilusi žala bei skolos) net nebuvo vertinti. Teismo išvados ne tik, kad yra formalios, šabloniškos, tačiau ir nepagrįstos bei neteisėtos.
19.2. Teismas nesiaiškino ir netikslino aplinkybių, o tik deklaratyviai konstatavo, jog ieškinys yra atmestinas, nepasisakydamas apie visas ginčo aplinkybes. Teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Teismas neatliko visapusiško ir pagrįsto byloje esančio įrodymų tyrimo, priėmė subjektyvias ir nepagrįstas išvadas, neteisėtai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo fakto, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesutiktina su šiuo teismo argumentu, nes atsakovo civilinė atsakomybė grindžiama specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei tapus nemokiai) bei fiduciarinių pareigų, kurias turėjo atsakovas, pažeidimu. Pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi akivaizdžiai egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kuris ne tik, kad sukėlė žalą, bet ir yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, tai žala arba nebūtų kilusi, arba būtų kilusi ženkliai mažesnės, nes leidžiant įmonei veikti toliau nemokumo būsenos ne tik mažinamos jos turtas, bet ir didinami turimi įsipareigojimai.
19.4. Jau nuo 2014 m. UAB „Kentauras LT“ susidarė sunki materialinė padėtis, įmonė jau buvo nemoki, nebuvo pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, susidūrė ne su trumpalaikiais, o ilgalaikiais finansinio pobūdžio sunkumais, kurie lėmė jos nemokumą. Jei atsakovo elgesys būtų atitikęs protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, t. y. atsakovas būtų vykdęs jam įstatymuose nustatytas bendrovės vadovo pareigas, susijusias su kasdienės veiklos organizavimu, būtų galėjęs ir turėjęs numatyti, jog vykdoma veikla yra nepelninga ir negeneruoja pakankamų pinigų srautų, reikalingų susidariusiems įsipareigojimams kreditoriams padengti, kad įmonė yra nemoki ir yra privaloma inicijuoti bankroto procedūrą.
Šalies argumentai
19.5. Teismas neatsižvelgė bei nevertino argumento, jog ne atsakovas, kaip įmonės vadovas, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, t. y. atsakovas šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Atsakovo, kaip faktinio įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės lėmė, kad įmonė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų, todėl, skirtingai nei klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovui kyla civilinė atsakomybė, kurią taikant jis privalo atlyginti žalą ieškovui.
19.6. Nagrinėjamos bylos atveju susidarė 4 002,08 Eur dydžio administravimo išlaidos, iš jų atitinkamai administratoriaus atlyginimas (pagal protokolą) buvo numatytas 2420,00 Eur, o patirtos išlaidos administravimui – 1582,08 Eur. Administravimo išlaidos susideda iš išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1331,00 Eur. Šios išlaidos susidarė nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos priteisimo, kurioje ir paaiškėjo, kas buvo įmonės faktinis vadovas. Taip pat buvo patirta 154,00 Eur išlaidos archyvo sutvarkymui, 28,40 Eur dydžio suma dokumentų kopijavimui, registruotų laiškų siuntimui, vokų įsigijimui, likusi suma 68,68, Eur buvo panaudota duomenų gavimui iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, nes įmonės dokumentai nebuvo perduoti visa apimtimi, taip pat duomenų keitimui, teisinio statuso išregistravimui ir pan. Minėtų duomenų ir įrodymų pagrindu pagrįstai buvo įrodytas tiek žalos (išlaidų) dydis, tiek ir jų kilimo faktas. Visos išlaidos yra tiek įrodytos, tiek pagrįstos, tiek ir buvo būtinos. Be to, tai, jog bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, nesudaro pagrindo teigti, kad nėra pagrindo jų atlyginti. Ieškovas nėra profesionalus teisininkas, todėl turėjo teisę naudotis advokato paslaugomis, kuris atstovavo įmonę.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Ieškovo apeliacinio skundo turinys ir jame nurodyti teiginiai iš esmės tapatūs pirmosios instancijos teisme teikto patikslinto ieškinio turiniui, o pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs civilinę bylą, pripažino, kad ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti.
20.2. Ieškovas ieškinį grindžia galimai neteisėtais atsakovo veiksmais, susijusiais su direktoriaus pareigomis, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su direktoriaus pareigų vykdymu. Atsakovas laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą.
20.3. Ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti žalos atsiradimą dėl atsakovo kaltės, ją kildina ir grindžia prielaidomis ir spėjimais, kurie nepagrįsti jokiais nei faktiniais duomenimis, nei teisiniais argumentais.
20.4. Ieškovas administravimo išlaidų pagrįstumo nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Remiantis civilinės bylos duomenimis bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį civilinėje byloje Nr. eB2-784-856/2018 ir UAB „Kentauras LT“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. T.. Buvęs įmonės vadovas V. R. Šiaulių apygardos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, nes bendrovė nuo 2014 metų patiria sunkumus, kai bendrovės sąskaitas areštavo antstolis.
23. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarta patvirtinti 1200,00 Eur sumą, skirtą BUAB „Kentauras LT“ administravimo išlaidoms apmokėti nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2018 m. gruodžio 28 d. UAB „Kentauras LT“ kreditorių susirinkimo protokolu buvo patvirtintas 2420,00 Eur dydžio administratoriaus atlyginimas už laikotarpį nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių registro; patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių registro dienos – 3000,00 Eur (+ PVM), nustatyta administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka.
24. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi UAB „Kentauras LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-52-856/2021 pripažino bankrutavusios ir likviduojamos UAB „Kentauras LT“ veiklą pasibaigusia.
25. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-399-767/2019 buvo atmestas ieškovės BUAB „Kentauras LT, atstovaujamos bankroto administratoriaus L. T., patikslintas ieškinys atsakovams A. L., V. R., N. A. dėl žalos priteisimo. Teismas sprendime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. UAB „Kentauras LT“ juridinis vadovas ir faktinis vadovas buvo skirtingi asmenys; nors pagal pateiktus dokumentus šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo atsakovas A. L., teismo įsitikinimu, realus vadovas buvo atsakovas V. R. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Dėl ginčo esmės
26. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai: 1) teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti; 2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.
27. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytos pareigos atlyginti bankroto administravimo išlaidas prigimtį, t. y. sprendžiant, ar ši nuostata atspindi civilinės atsakomybės taikymą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją už jiems tenkančios pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesilaikymą, ar, priešingai, šią nuostatą reikėtų vertinti kaip įtvirtinančią specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos) taikymą, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).
29. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigą sumokėti bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, yra nurodęs, jog pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu atveju pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto. Iš įmonės vadovo gali būti išieškomos (priteisiamos) bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos, tačiau bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštą ieškinį, privalo įrodyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019 34 punktą).
30. Taigi, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina išvada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Taigi žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Toks žalos apibrėžimas lemia tai, jog vertinant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).
32. Pažymėtina, kad administravimo išlaidos bankroto byloje yra patiriamos visada, nepaisant to, ar atsakingi asmenys dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi laiku, ar pavėluotai. Pagal bendrą taisyklę administravimo išlaidos atlyginamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.
33. Minėta ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato specifinę taisyklę, pagal kurią pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas tenka įmonės vadovui, kitam asmeniui, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo būtent už pareigos įmonei tapus nemokiai pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą.
34. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).
35. Nors toks aiškinimas apsunkina priteistinų administravimo išlaidų įrodinėjimą (administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėjimo apimtimi), jis atspindi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies, kaip civilinę atsakomybę nustatančios teisės normos, esmę. Priešingas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies aiškinimas, ją vertinant kaip nustatančią įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, pareigą atlyginti visas administravimo išlaidas, iš esmės reikštų baudos tokiam asmeniui taikymą, t. y. sankciją, kuri būtų nebūdinga civilinei teisei ir dažnu atveju nebūtinai proporcinga padaryto pažeidimo mastui (pavyzdžiui, net ir nedidelis termino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praleidimas, nenulėmęs bendro įmonės skolos dydžio ir (ar) administravimo išlaidų išaugimo, nulemtų pareigą atlyginti visas administravimo išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020).
36. Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos ne visos bankroto administravimo išlaidos, o tik jų dalis, neviršijanti žalos, padarytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu.
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pavėluotu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo žala gali būti padaroma tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, kurių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto proceso metu dėl to gali sumažėti. Asmenys, turintys teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės, plačiąja prasme taip pat laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais (CK 6.1 straipsnis), kurie, be kita ko, turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020, 31 punktas).
38. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Žala dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui gali kilti, jei dėl to sumažėja įmonės turto, į kurį gali būti nukreipiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų atlyginimo, taip pat jei dėl pavėluoto kreipimosi administravimo išlaidos išauga (pavyzdžiui, prireikus atlikti papildomus administravimo veiksmus ar padidėjus tam tikrų būtinų atlikti administravimo veiksmų, už kuriuos sumokėta administratoriaus lėšomis, kainai). Pastaruoju atveju pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatas turi būti atlyginamas skirtumas tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, 22 punktas).
39. Bankroto administravimo išlaidoms pagal ĮBĮ nuostatas priskiriamas atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos, susijusios su bankroto procedūrų vykdymu (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, yra tokios išlaidos, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, tarp jų išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ normų nustatytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016, 31 punktas). Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
41. Pažymėtina, kad ĮBĮ nuostatos neįtvirtina garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė (kreditoriai) kompensuos visas jo patirtas administravimo išlaidas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnį bankroto administratorius, prisiimdamas administruoti įmonę, prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti, t. y. ir riziką, kad už suteiktas bankroto administravimo paslaugas jam nebus atlyginta. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu gali kilti pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prisiėmusiam riziką administratoriui, pagal šią teisės normą administratorius gali kreiptis tik dėl savo lėšomis apmokėtų teismo bei administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Taigi, pagal šią teisės normą gali būti atlyginama tik bankroto administratoriaus patirta žala jo turėtų išlaidų, o ne negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma. Negautas administratoriaus atlyginimas vadovaujantis šia teisės norma negali būti išieškomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022).
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Kentauras LT“ supaprastinto bankroto proceso procedūra nebuvo taikyta, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas, kaip bankroto administratorius, neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kaip įmonės vadovą, dėl administravimo išlaidų atlyginimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, ginčo situacijoje netaikomas.
43. Ieškovas nurodė, kad jis yra kreditorius, kuris patyrė žalą dėl to, jog apmokėjo savo išlaidomis administravimo išlaidas, o įmonė jau yra likviduota bei išregistruota, tačiau išlaidos ieškovui nebuvo atlygintos. Ieškovas pažymėjo, jog įmonė buvo nemoki jau 2014 m., o atsakovas, realiai suvokdamas įmonės tikrąją padėtį, jos nemokumo būseną ir susiklosčiusius finansinius sunkumus, nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo vertinimu, atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės lėmė situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas taip pat nevykdė akcininkės sprendimo, tai lėmė, kad nepavyko atsiskaityti su įmonės kreditoriumi, įmonė tapo nemoki. Ieškovo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai bei kilusi žala yra susiję priežastiniu ryšiu, kadangi atsakovas buvo įpareigotas įvertinti įmonei padalytą žalą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų.
44. Šiuo atveju ieškovas reiškė ieškinį ir prašė priteisti žalą iš buvusio įmonės vadovo ne ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, o remdamasis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, kurioms atsirasti reikalingos keturios sąlygos. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
45. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
46. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
47. Atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka reikalavimus pagal civilinės atsakomybės institutą iškėlusiam asmeniui.
48. Ieškovo vertinimu, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir žinodamas apie įmonės nemokumą, prievoles bei įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė veiksmų dėl įmonei padarytos žalos nustatymo, nebandė išieškoti negrąžintas sumas. Dėl šio neveikimo ir neteisėto veikimo įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonė neturi turto, todėl bankroto administratoriui atsirado bankroto administravimo išlaidos, kurias ieškovas vertino kaip jam padarytą žalą.
49. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Kentauras LT“, įmonė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, įmonės darbuotojai atleisti 2015 m. lapkričio 16 d. UAB „Kentauras LT“ skolą, dėl kurios įmonei iškelta bankroto byla, sudarė skola VSDFV biudžetui (2414,13 Eur). VSDFV, siekdama išieškoti įsiskolinimą, taikė įmonei priverstinio poveikio priemones, tačiau įsiskolinimas nebuvo išieškotas. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė sudarė 9774,80 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21279,22 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai).
50. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad vienintelė akcininkė 2014-04-12 sprendime nurodė, kad būtent buvęs direktorius pažeidė įmonės įstatų 7 dalį, savavališkai atsistatydindamas iš pareigų, liko skolingas, aplaidžiai vadovavo tvarkant buhalterinę apskaitą; atsakovas buvo įpareigotas įvertinti buvusio direktoriaus ir buvusios buhalterės padarytą nuostolį. Atsakovas akcentavo, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvertinti buvusio direktoriaus veiklą. 2014-05-01 raštas patvirtina, kad jis perdavė įmonės buhalterinę apskaitą vykdančiam asmeniui turimus visus buhalterinius darbus ir dokumentus, kuriuos perėmė iš buhalterinę apskaitą vykdžiusio asmens, perdavimo-priėmimo akte nurodė ir iki 2014-05-01 nustatytus trūkumus (balansai nepateikti VĮ Registrų centrui už 2013 m., VMI nepatektas kontroliuojančių asmenų sąrašas už 2013 m.). Taip pat nurodė, kad rasti neapskaityti dokumentai įvairiomis datomis, neapskaityti dokumentai bus apskaityti po perėmimo buhalterinių likučių, tvarkant pasibaigusį 2014-04 mėnesį, sudaryta nauja buhalterinių likučių didžioji knyga 2014-03-31 dienai. Atsakovo vertinimu, jis laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą. Atsakovas pažymėjo, kad pradėjęs vykdyti direktoriaus pareigas ir sužinojęs apie mokestines nepriemokas, siekdamas išvengti neigiamų teisinių pasekmių, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2014-09-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo įsiskolinimą padengti dalimis iki 2014-12-31. 2018-05-17 prašyme dėl SAM pranešimų užskaitymo nurodyta, kad pagal galimybes įmonė pradėjo dengti VSDF įsiskolinimą, buvo prašoma atnaujinti SAM pranešimų įskaitymą, pažymėta, kad įsiskolinimą planuojama padengti per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakovas nevengė atsakomybė ir veikė išskirtinai dėl įmonės naudos ir interesų.
51. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VSDFV įsiskolinimas, sudaręs bankroto bylos iškėlimo pagrindą, negali būti vertinamas, kaip neapdairaus ir nerūpestingo įmonės vadovo elgesio padarinys įmonės veikloje, kadangi nėra nustatyta, jog šis įsiskolinimas buvo neteisėto vadovo veikimo ar neveikimo, priešingo įmonės interesams, rezultatas. 2014 m. gegužės 1 d. buhalterinių darbų ir dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, su VSDFV sudarytas garantinis raštas, kuriuo buvo siekiama padengti susidariusį įsiskolinimą dalimis, patvirtina, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ir siekė išvengti neigiamų pasekmių, siekė tęsti įmonės veiklą, todėl nėra pagrindo byloje daryti išvadą, kad atsakovas tyčia, neteisėtais veiksmais lėmė įmonės turto sumažėjimą, nemokumo atsiradimą ar jo padidėjimą, taip pat savo neteisėtais veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas. Šiuo atveju administratoriaus galimybės gauti lėšų apmokėti administravimo išlaidas iš įmonės turto, jeigu atsakovas, įmonei tapus nemokia, būtų pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sumažintos. Tad šiuo atveju konstatuoti tarp atsakovo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia nevykdymo ir lėšų administravimo išlaidoms apmokėti negavimo priežastinį ryšį nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas, kaip UAB „Kentauras LT“ vadovas, veikė priešingai įmonės interesams, neveikimu ar tyčia lėmė įmonės nemokumą, turto sumažėjimą, tyčinį bankrotą, todėl neįrodė ir civilinės atsakomybės sąlygų dėl neteisėto veikimo ar neveikimo bei priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų, yra visiškai pagrįstos.
52. Minėtuose kasacinio teismo išaiškinimuose nurodyta, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu gali kilti pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prisiėmusiam riziką administratoriui, pagal šią teisės normą administratorius gali kreiptis tik dėl savo lėšomis apmokėtų teismo bei administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Taigi, pagal šią teisės normą gali būti atlyginama tik bankroto administratoriaus patirta žala jo turėtų išlaidų, o ne negautų pajamų (administratoriaus atlyginimo) forma.
53. Ieškovas nurodė, kad susidarė 4 002,08 Eur dydžio administravimo išlaidos, iš jų administratoriaus atlyginimas (pagal protokolą) buvo numatytas 2420,00 Eur, o patirtos išlaidos administravimui – 1582,08 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad administravimo išlaidos susideda iš išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1331,00 Eur (šios išlaidos susidarė nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos priteisimo, kurioje ir paaiškėjo, kas buvo įmonės faktinis vadovas). Taip pat buvo patirta 154,00 Eur išlaidos archyvo sutvarkymui, 28,40 Eur dydžio suma dokumentų kopijavimui, registruotų laiškų siuntimui, vokų įsigijimui, likusi suma 68,68, Eur buvo panaudota duomenų gavimui iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, nes įmonės dokumentai nebuvo perduoti visa apimtimi, taip pat duomenų keitimui, teisinio statuso išregistravimui ir pan. Ieškovui administravimo išlaidos liko neapmokėtos, atsakovas yra atsakingas dėl visos 4 002,08 Eur dydžio žalos kilimo.
54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo administravimo išlaidų pagrįstumas yra nepakankamas ir neįrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1331,00 Eur bankroto administratoriaus išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas kitoje byloje, kurioje ir buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat ieškovas nepagrindė ir kitų būtinų administravimo išlaidų pagrįstumo.
55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo atmestinas ne tik tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl neteisėto veikimo ar neveikimo bei priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų, bet ir todėl, kad administratoriaus neįrodė, kad jo nurodytos turėtos išlaidos būtų buvusios mažesnės (ar nurodytos išlaidos apskritai nebūtų buvusios patirtos), jei į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kentauras LT“ iškėlimo būtų buvę kreiptasi laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, 2022 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022 pateiktus išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo administravimo išlaidų pagrįstumas nepakankamas ir neįrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.