Kauno apygardos teismo nuosprendis

2025-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-876/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-30
Bylos Nr.
1-15-876/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21368-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Giedrius Dabkevičius
Kategorijos
  • 14.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-15-876/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21368-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.7.2.3.; (S) 17.13.1.; 18.11.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, Jolantai Dėdelienei,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Dabkevičiui,civilinio ieškovo atstovei R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Žemesnės instancijos teismas

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis - vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. M. nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-556 redakcija) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą….“), 12 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), ir, būdamas atsakingu už Bendrovės turto išsaugojimą, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygas, reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo būdu, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kaip uždaroji akcinė bendrovė, atskirti turto, teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu įsteigė naują uždarąja akcinę bendrovę – UAB “(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įregistruota 2016 m. sausio 13 d. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą:

- II formos svarstyklės PA-3000 – 261,87 Eur vertės;

- Šoninės pastūmos komplektas – 246,26 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195,48 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195, 48 Eur vertės;

- Monitorius – 195,26 Eur vertės;

- Viniakalė IM100CI 63-100 mm – 443,56 Eur vertės;

- Akum. Oblius 18V 2x3 – 57,30 Eur vertės;

- Akum. Žirklės skardai oblius – 79,40 Eur vertės;

- Grąžtas S5 100 cm 1,5 – 1575,03 Eur vertės;

- Grąžtas 6 m – 1362,37 Eur vertės;

- Darbo įrankis Wuko Bender – 299,81 Eur vertės;

- Gręžimo įrankis – 1437,52 Eur vertės;

- Generatorius suvirinimo SDMO – 1303, 34 Eur vertės;

- Grąžtas 38 – 1197,92 Eur vertės;

- Schlebach mini prof+išvyn. – 5138,82 Eur vertės;

- Schechtl LBX-reidančios žirklės – 2323,30 Eur vertės;

- Telefono aparatas BlackBerry Porsche Design GmbH – 759, 80 Eur vertės;

- Vartai TL – 587,56 Eur vertės;

- Šaldytuvo spinta – 495,58 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,82 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,84 Eur vertės;

- Šildymo katilas Moder unica – 690,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 402,21 Eur vertės;

- Buitiniai termo vartai – 1527,42 Eur vertės;

- Pram. Termo vartai – 1097,86 Eur vertės;

- Vartai termo pramoniniai – 1254,94 Eur vertės;

- Vartai termo buitiniai – 378,47 Eur vertės;

- Durys vien. Protectus – 553,76 Eur vertės;

- Pertvaros stiklo grūdintos – 677,01 Eur vertės;

- Kompiuteris nešiojamas DELL – 716,53 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. IPhone6 – 402,26 Eur vertės;

- Kompiut,Ipad Wi+fi – 385,32 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. Blackberry – 283,78 Eur vertės;

- Dulkių siurblys – 372,03 Eur vertės;

- Kompiuteris MacBook Air 13’15 – 705,39 Eur vertės;

- Kompiuteris iPad Air 2 Wi*fi – 516,65 Eur vertės;

- Stebėjimo įranga – 682,78 Eur vertės;

- Vartai 3420x3100xsu PD – 1057,52 Eur vertės;

- Dušo sienelė – 280,10 Eur vertės;

- Vejapjovė Viking ME545V – 374,11 Eur vertės;

- Planštofonas Samsung Galaxy – 494,62 Eur vertės;

- Mob. telef. apar. Blackberry – 413,25 Eur vertės;

- Tūrinis logotipas – 1 827,91 Eur;

- Generatorius HM-6000LHEW – 589,05 Eur vertės;

- Automatinis vartų įrenginys – 1908,09 Eur vertės;

- Krautuvas STILL R70-40 – 3850,23 Eur vertės;

- Plovimo įrenginys Neptune – 1833, 58 Eur vertės;

- Planšetinis kompiuteris – 276,25 Eur vertės;

- Kopijuoklis Sharp – 895,30 Eur vertės;

- Talpa akumuliac. Dražice – 284, 40 Eur vertės;

- Keltuvas Taupen Bem26 – 684,40 Eur vertės;

- Generatorius GEKO 4400 – 880,04 Eur vertės;

- Nivelyras lazer. Rotacinis leica – 1200,80 Eur vertės;

- Ieškiklis komunikacijų LEICA – 820,44 Eur vertės;

- Hidraulinis grąžtas Auger – 6175,01 Eur vertės;

- Motociklas BMW – 11300 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21406,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 379,40 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21785,78 Eur vertės;

- Automobilis MAN – 7433, 65 Eur vertės;

- Lengv. Automob. MB308 CDI – 3244,89 Eur vertės;

- Priekaba FC823 – 1115,18 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Mercedes Daimier AG – 62679,77 Eur vertės;

- Krovin. Automob. Mercedes – 6014,43 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Toyota Land Cruiser – 5212,88 Eur vertės;

- l/a MB Sprint – 4717,50 Eur vertės;

- priekaba Tauras B700SP – 1150,94 Eur vertės;

- buh. apsk. Prog. „Programa 3.2“ – 173,41 Eur vertės;

- administracinis pastatas – 444787,22 Eur vertės;

- paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 440 Eur vertės;

- nebaigta statyba – 196545,10 Eur vertės;

iš viso perdavė likutinės vertės turto už 819 933,96 Eur, neperduodamas su šiuo perduodamu turtu susijusių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie toliau liko po atskyrimo tęsiančiai veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 819 933,96 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Be to, jis laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei teisingą įmonės turto valdymą, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-556 redakcija) 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 12 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą….“), 12 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), bei būdamas bendrovės valdymo organas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostatas, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, o būtent:

2015 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygas, reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo būdu, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kaip uždaroji akcinė bendrovė, atskirti turto, teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu steigiant naują uždarąja akcinę bendrovę – UAB “(duomenys neskelbtini)“ (kurios vieninteliu akcininku ir vadovu po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacijos tapo A. M.), kuri buvo įregistruota 2016 m. sausio 13 d., ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą:

- II formos svarstyklės PA-3000 – 261,87 Eur vertės;

- Šoninės pastūmos komplektas – 246,26 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195,48 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195, 48 Eur vertės;

- Monitorius – 195,26 Eur vertės;

- Viniakalė IM100CI 63-100 mm – 443,56 Eur vertės;

- Akum. Oblius 18V 2x3 – 57,30 Eur vertės;

- Akum. Žirklės skardai oblius – 79,40 Eur vertės;

- Grąžtas S5 100 cm 1,5 – 1575,03 Eur vertės;

- Grąžtas 6 m – 1362,37 Eur vertės;

- Darbo įrankis Wuko Bender – 299,81 Eur vertės;

- Gręžimo įrankis – 1437,52 Eur vertės;

- Generatorius suvirinimo SDMO – 1303, 34 Eur vertės;

- Grąžtas 38 – 1197,92 Eur vertės;

- Schlebach mini prof+išvyn. – 5138,82 Eur vertės;

- Schechtl LBX-reidančios žirklės – 2323,30 Eur vertės;

- Telefono aparatas BlackBerry Porsche Design GmbH – 759, 80 Eur vertės;

- Vartai TL – 587,56 Eur vertės;

- Šaldytuvo spinta – 495,58 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,82 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,84 Eur vertės;

- Šildymo katilas Moder unica – 690,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 402,21 Eur vertės;

- Buitiniai termo vartai – 1527,42 Eur vertės;

- Pram. Termo vartai – 1097,86 Eur vertės;

- Vartai termo pramoniniai – 1254,94 Eur vertės;

- Vartai termo buitiniai – 378,47 Eur vertės;

- Durys vien. Protectus – 553,76 Eur vertės;

- Pertvaros stiklo grūdintos – 677,01 Eur vertės;

- Kompiuteris nešiojamas DELL – 716,53 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. IPhone6 – 402,26 Eur vertės;

- Kompiut,Ipad Wi+fi – 385,32 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. Blackberry – 283,78 Eur vertės;

- Dulkių siurblys – 372,03 Eur vertės;

- Kompiuteris MacBook Air 13’15 – 705,39 Eur vertės;

- Kompiuteris iPad Air 2 Wi*fi – 516,65 Eur vertės;

- Stebėjimo įranga – 682,78 Eur vertės;

- Vartai 3420x3100xsu PD – 1057,52 Eur vertės;

- Dušo sienelė – 280,10 Eur vertės;

- Vejapjovė Viking ME545V – 374,11 Eur vertės;

- Planštofonas Samsung Galaxy – 494,62 Eur vertės;

- Mob. telef. apar. Blackberry – 413,25 Eur vertės;

- Tūrinis logotipas – 1 827,91 Eur;

- Generatorius HM-6000LHEW – 589,05 Eur vertės;

- Automatinis vartų įrenginys – 1908,09 Eur vertės;

- Krautuvas STILL R70-40 – 3850,23 Eur vertės;

- Plovimo įrenginys Neptune – 1833, 58 Eur vertės;

- Planšetinis kompiuteris – 276,25 Eur vertės;

- Kopijuoklis Sharp – 895,30 Eur vertės;

- Talpa akumuliac. Dražice – 284, 40 Eur vertės;

- Keltuvas Taupen Bem26 – 684,40 Eur vertės;

- Generatorius GEKO 4400 – 880,04 Eur vertės;

- Nivelyras lazer. Rotacinis leica – 1200,80 Eur vertės;

- Ieškiklis komunikacijų LEICA – 820,44 Eur vertės;

- Hidraulinis grąžtas Auger – 6175,01 Eur vertės;

- Motociklas BMW – 11300 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21406,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 379,40 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21785,78 Eur vertės;

- Automobilis MAN – 7433, 65 Eur vertės;

- Lengv. Automob. MB308 CDI – 3244,89 Eur vertės;

- Priekaba FC823 – 1115,18 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Mercedes Daimier AG – 62679,77 Eur vertės;

- Krovin. Automob. Mercedes – 6014,43 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Toyota Land Cruiser – 5212,88 Eur vertės;

- l/a MB Sprint – 4717,50 Eur vertės;

- priekaba Tauras B700SP – 1150,94 Eur vertės;

- buh. apsk. Prog. „Programa 3.2“ – 173,41 Eur vertės;

- administracinis pastatas – 444787,22 Eur vertės;

- paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 440 Eur vertės;

- nebaigta statyba – 196545,10 Eur vertės;

viso turto už 819 933,96 Eur bendros vertės, neperduodamas su šiuo perduodamu turtu susijusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie toliau liko po atskyrimo tęsiančiai veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip užimamų pareigų pagrindu A. M. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o bedrovės kreditoriams padaryta didelė - 819 933,96 Eur žala.

Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 2 dalies reikalavimą „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų numatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, finansus, už įmonės sąskaitų-faktūrų išrašymą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, pažeisdamas 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 (2015 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-2241 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ (2016 m. spalio 26 d. Nr. įsakymo Nr. (1.3)VE-101 redakcija) 10.15 punkto reikalavimus, kur nurodoma, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)”, 10.19 punkto reikalavimus, kur nurodoma, kad „..apskaitos registrai, saugomi 10 metų“, neišsaugojo ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-2016 metų kasos dokumentų (kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių), inventorizacijos aprašų bei 2014-2015 metų kasos knygų bei kasos inventorizacijos dokumentų;

Žemesnės instancijos teismas

- pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1277 redakcija) reikalavimą, kur nurodoma, kad “ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu”, neįrašė į avanso apyskaitas pinigų gavimą ar sumokėjimą įrodančių dokumentų duomenys, dėl kurių susidarė likučių skirtumai 2016-2017 metais A. M. ir K. J. avanso apyskaitose, 2017 metais į A. M. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta ne pinigų sumokėjimą įrodančio dokumento duomenys t. y. neatitinka 4500 Eur ūkinės operacijos piniginė išraiška;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje UAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota neįvykusi statybos darbų atlikimo ūkinė operacija; buhalterinėje apskaitoje pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) apskaitė tik gautinas PVM 1260 Eur, o vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslaugų suma 6000 Eur neapskaitė, todėl nėra apskaityta ir panaudojimo bei nepriskaityta 6000 Eur įsiskolinimo suma bendrovei ”(duomenys neskelbtini)”;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 6 straipsnio 2 reikalavimus, kur nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1277 redakcija) 11 punktu reikalavimus, kur nurodoma, kad „Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną”, surašė dokumentus apie neįvykusias ūkines operacijas, tai yra 2017 m. kovo 20 d., surašė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu V. J. buvo išmokėta 6 400 Eur, nors pinigai V. J. nebuvo išmokėti, t. y. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

II. Įrodymai

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad buvo paskirtas direktoriumi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) įsteigimo ir sėkmingai vykdė veiklą. Buhalteriją vedė buhalteris, vyko Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai, jokių nusiskundimų nebuvo, o jam pareikšti kaltinimai jam nesuprantami. Jis paaiškino, kad buvo sumanymas prijungti du naujus akcininkus, kurie nenorėjo mokėti už akcijas rinkos vertės, todėl buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendrovę ir perkelti turtą į kitą įmonę, nes jis nenorėjo dalintis (duomenys neskelbtini) turtu. Nurodė, kad akcininkai sutiko su skolomis, nes priešingu atveju nebūtų tapę akcininkais. Jų prisijungimas padidino įmonės turtą dvigubai. Pabrėžė, kad versle pasitaiko nesėkmių ir įvairių užsakovų keliamų klausimų. A. M. nurodė, kad nemažą dalį įsiskolinimų padengė nauja įmonė, (duomenys neskelbtini) turtą perėmusi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos padengti įsipareigojimai sudarė 78 procentus viso turto vertės, įskaitant paskolas bankams. Įmonės turėtas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su bankais. Įmonė dirbo, turėjo nekilnojamojo turto, technikos ir transporto priemonių. Jis akcentavo, kad buhalterinę apskaitą vedė pagal darbo sutartį dirbantis buhalteris, VMI jokių pažeidimų nenustatė. Dėl bankroto priežasties nurodė (duomenys neskelbtini) projektą – dėl prastovų ir negautų lėšų kilo finansinių problemų.

Atsakydamas į prokurorės ir civilinio ieškovo atstovės klausimus, A. M. tvirtino, kad reorganizavimas buvo teisėtas, o įmonės vadovu veikė tinkamai. Pasak jo, turto perleidimas buvo būtinas reorganizacijai, turtas nebuvo paslėptas, o po reorganizacijos įsigyta naujų priemonių. Jis teigė, kad įsipareigojimus kreditoriams padengė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri tapo laiduotoja ir, pagal teisės aktus, pareiškė kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad tai nėra dovanojimas ar negrąžinamos lėšos, o įstatymais grindžiamas regresinis reikalavimas. Pridūrė, kad teismas kreditorinį reikalavimą patvirtino. Jis nurodė, kad 2016 m. turto perdavimo dokumentus pasirašė pagal tuo metu turėtą įgaliojimą, žalos įmonei tai nepadarė. Pinigus fiziniam asmeniui V. J. sumokėjo grynais, už darbus pagal sutartį, kurios turinio neatsiminė, bet nurodė, kad su juo kartu dirbo, todėl pasitikėjo. Parodė, kad po reorganizacijos įmonė veikė dar apie pusantrų metų ir turėjo virš 200 000 Eur pelno. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 14 d. turėtos prievolės nebuvo pradelstos, kreditoriai buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka, dokumentus reorganizavimui rengė advokatė, notaras juos tvirtino ir niekas dokumentų neginčijo. Bankroto administratorius nepareiškė pretenzijų dėl dokumentų ar sandorių, o dokumentai buvo perduoti policijos nustatyta tvarka. Dėl apskaitos pažeidimų paaiškino, kad avansų apyskaitas pildė buhalterė, o visos apskaitos operacijos vyko per ją. Dėl atliktų darbų sąskaitas ir aktus pateikdavo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Apibendrindamas jis pabrėžė, kad nebuvo konstatuota, jog reorganizacija buvo neteisėta, nebuvo priteista žala dėl neteisėto sandorio, todėl teismo sprendimo dėl žalos jis negali komentuoti. Tvirtino, kad nėra jokių teismo sprendimų, kurie pripažintų reorganizaciją neteisėta.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2013 m. balandžio 23 d. Įmonės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvo įmonės biuro patalpos. Iki 2016 m. vasario mėn. 19 d. jis buvo šios bendrovės vienintelis akcininkas. Po reorganizavimo akcininkais tapo V. S. ir G. M.. Jie abu turėjo po 17 procentų akcijų. (duomenys neskelbtini) užsiėmė statybų verslu. Turėjo nuosavą statybinę techniką. Iki 2016 metų ketvirto ketvirčio bendrovė dirbo pelningai. 2013 metais bendrovė uždirbo 1 166 028 Lt, 2014 metais bendrovė turėjo nuostolį – 12 591 Lt, 2015 metais bendrovė uždirbo 243 448 Eur, 2016 metais bendrovė per devynis mėnesius uždirbo 169 755 Eur. (duomenys neskelbtini) finansiniai sunkumai iškilo ne dėl valdymo organų priimtų nepalankių įmonei sprendimų, netinkamo valdymo ar sąmoningai siekiant juridinio asmens pabaigos, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ūkinėje veikloje, kurios išsamiai yra įvardintos 2017 m. gegužės 24 d. pateiktame Kauno apygardos teismui pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

A. M. nurodė, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) vykdė statybos rangos darbus valstybinės reikšmės objekte – modernizuojant (duomenys neskelbtini). 2016 m. užsakovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikinai sustabdė (duomenys neskelbtini) modernizavimo projekto vykdymą ir pakeitė darbų projektą. Dėl prastovos ir pakeisto darbų projekto (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių sumai virš 200 000 Eur, kuriuos uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė atlyginti. Dėl šios skolos A. M., dar būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teisme buvo pradėtos dvi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iškėlus bankroto bylą (duomenys neskelbtini), atstovavimą civilinėse bylose perėmė bankroto administratorius. A. M. į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas. Pirmos instancijos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo įmonės reikalavimą patenkino tik dėl 216 Eur palūkanų, kai ieškininiai reikalavimai sudarė 211 905,10 Eur. Apie teismo priimtą sprendimą bankroto administratorius kreditorių ir A. M. kaip įmonės savininko neinformavo.

Žemesnės instancijos teismas

Susipažinus su priimto sprendimo turiniu A. M., kaip betarpiškai dalyvavusiam rangos sutarties vykdyme, tapo aišku, kad pirmos instancijos teismas neteisingai ištyrė įrodymus ir netinkamai įvertino aplinkybes, todėl buvo kreiptasi į bankroto administratorių pateikti skundą apeliacinei instancijai peržiūrėti. Bankroto administratorius priėmė sprendimą neskųsti pirmos instancijos sprendimo. Buvo kreiptasi į Vilniaus ir Kauno prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Kreditoriai – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. – pateikė apeliacinį skundą (siekiu ginti bankrutuojančio juridinio asmens interesus) savarankiškai. Teismui atsisakius apeliacinį skundą priimti, bankroto administratorius į pateiktą atskirąjį skundą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas

Be to, kreditoriai kreipėsi netiesioginiu ieškiniu dėl su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola susijusių reikalavimų (duomenys neskelbtini) naudai, savo atsiliepimu ir tripliku, kaip tretysis asmuo, bankroto administratorius pasisakė už ieškinio atmetimą ir bylos nutraukimą, t. y. administratorius galimai bendradarbiauja su bankrutuojančios bendrovės skolininkais gindamas juos ir vengdamas išieškoti skolas (duomenys neskelbtini) kreditorių naudai, t. y. bankroto administratorius veikia prieš juridinio asmens ir kartu kreditorių interesus. Įmonės finansinę būklę apsunkino ne tik didžiausio debitoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymas, bet ir kitų debitorių vėlavimai atsiskaityti, ko pasėkoje įmonė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, kurie inicijavo teisminius procesus dėl nesavalaikių įsipareigojimų vykdymo, o taip pat ir bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 29 d. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kol buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikius areštus įmonės turtui ir banko sąskaitoms, (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti net einamųjų mokėjimų kreditoriams, įskaitant ir įmokas Sodrai. Įmonės ūkinė veikla iš esmės buvo sutrikdyta, nes įmonė nebegalėjo pirkti jokių prekių ir paslaugų. Susidūrus įmonei su laikinais finansiniais sunkumais, potencialūs klientai delsė sudaryti sutartis, kas taip pat prisidėjo prie įmonės veiklos rezultatų prastėjimo. Vis dėlto pagrindiniu ir lemiamą reikšmę turėjusiu įmonės finansinei būklei ir rodikliams išorinės aplinkos veiksniu buvo (duomenys neskelbtini) modernizavimo projekto sustabdymas ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymas už atliktus rangos darbus, susijusius su šiuo projektu.

Žemesnės instancijos teismas

A. M. pabrėžė, kad nemokumas įmonei buvo nustatytas 44 762,24 Eur pradelstų įsipareigojimų suma viršijus pusę į balansą įrašyto turto vertės (remiantis 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi), tuo tarpu bandoma išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suma civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teisme siekė 211 905,10 Eur. Toliau jis nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas apibrėžia nemokumo sąvoką. Bankroto administratorius, pateikdamas savo nuomonę apie galimą nemokumą, nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymu ir teikė iškraipytus duomenis. Jo teigimu, 2016 metų pradžios duomenimis įmonės debitoriniai įsiskolinimai sudarė 248 884 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 258 262 Eur. Administratorius nepateikė duomenų apie tai, kurių įsipareigojimų vykdymui buvo suėjęs mokėjimo terminas, o kurių – ne, kas yra esminis vertinimo kriterijus nustatant nemokumo būklę. Faktinis įmonės nemokumas nustatytas tik 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

A. M. pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga šalims sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Bankroto administratoriaus nepagrįsto skundo pateikimas yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas, nes teisės naudojamos ne pagal paskirtį. Anot jo, administratorius siekė: 1) ginti savo, kaip tiesiogiai finansiškai suinteresuoto asmens, interesus; 2) daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams; 3) paveikti kreditorius; 4) padidinti administravimo išlaidas, kurias siekia gauti per susijusius juridinius asmenis. A. M. paaiškino, kad 2015 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir advokate S. V., kuri 2015 m. lapkričio 16 d. parengė įmonės atskyrimo sąlygas. Šios sąlygos, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 63–65 straipsniais, buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę kreditoriams susipažinti su dokumentais. Remiantis šiomis sąlygomis ir (duomenys neskelbtini) sutikimu, buvo atskirta bendrovės dalis ir sukurta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

A. M. nurodė, kad kreditoriai jokių prieštaravimų dėl vykdomo reorganizavimo nereiškė, taip pat nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.101 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė nutraukti sutartį ar pareikalauti įvykdyti prievolę prieš terminą. Tai, pasak jo, patvirtina, kad reorganizacijos metu nebuvo pagrindo abejoti kreditorių teisių įvykdymu. Be to, (duomenys neskelbtini) davė sutikimą reorganizacijai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad reorganizacijos metu nebuvo pagrindo abejoti įmonės finansiniu stabilumu ar manyti, jog reorganizavimu siekta sąmoningai privesti prie bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kaip perėmėja, perėmė ir visą atsakomybę už įsipareigojimus AB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius, anot A. M., nutyli faktą, kad perdavimo metu nekilnojamojo turto vertė buvo 444 787,22 Eur, o perimtų įsipareigojimų dydis – 465 815,78 Eur. Siekiant įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turtas buvo parduotas. Jis pabrėžė, kad administratorius nepateikia jokių įrodymų apie pareikštus įtarimus iš valstybės institucijų, todėl abejotina, ar jie buvo pareikšti. A. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), remdamasis kreditorių susirinkimo, vykusio 2019 m. gegužės 6 d., rezultatais, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Jo teigimu, administratorius vengia vykdyti pareigas – neorganizuoja taikos sutarties pasirašymo, todėl klausimas dėl jos patvirtinimo teisme liko neišnagrinėtas. Net ir nepatvirtinus taikos sutarties, įmonė turi turto, vyksta teisminiai ginčai bendrovės naudai, todėl žalos kreditoriams dydis kol kas nenustatytas ir negali būti tiksliai vertinamas.

A. M. parodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. jis, kaip akcininkas, su (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pagal susitarimą paskolos davėjas A. M. įsipareigojo perduoti paskolos gavėjui – (duomenys neskelbtini) – 130 000 litų (37 650,60 Eur). 2015 m. liepos 30 d. buvo pasirašytas minėtos paskolos sutarties pakeitimas, kuriuo buvo nustatyta, kad paskolos davėjas sutinka perduoti paskolos gavėjui iki 65 000 Eur pagal pareikalavimą. Pagal buhalterinius dokumentus matyti, kad 2014 m. sausio 16 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. įnešė į įmonės kasą 130 000 Lt, iš kurių iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo grąžinta 58 000 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) jis įnešė dar 27 899,79 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. negrąžintos paskolos likutis sudarė 99 899,79 Lt (28 932,98 Eur). 2015 m. jis dar paskolino 19 000 Eur – tai patvirtina kasos pajamų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi tuo metu nebuvo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, iki 2016 m. spalio 10 d. visa paskolos suma A. M. buvo grąžinta nepažeidžiant mokėjimų eiliškumo. Bankroto administratorius savo paaiškinimuose neteisingai teigia, kad 2013 m. gruodžio 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėjo A. M. 140 000 Lt už paskolos suteikimą, taip susidarant atvirkščiai situacijai – t. y. kad ne jis suteikė paskolą įmonei, o įmonė – jam. Jis pabrėžė, kad bankroto administratorius prieš darydamas tokius pareiškimus turėtų patikrinti visą įmonės apskaitą, pinigų judėjimą ir pateikti įrodymus.

A. M. pateikė kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta aiški sumos paskirtis. Jis nurodė, kad tuo metu buvo įmonės atskaitingas asmuo, kuriam pinigai būdavo išduodami konkrečiam tikslui. Jis tvirtino, kad kalbėdamas apie „neatlygintiną“ turto perleidimą bankroto administratorius iškraipo faktus ir nepateikia tikrųjų reorganizavimo tikslų bei taikomų įstatymų normų, pagal kurias buvo atlikta reorganizacija. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normomis, reglamentuojančiomis reorganizavimą išdalijimo būdu, 2015 m. lapkričio 16 d. parengė įmonės atskyrimo sąlygas. Jos įstatymų nustatyta tvarka buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę kreditoriams susipažinti ne tik su atskyrimo sąlygomis, bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, (duomenys neskelbtini) trijų paskutinių metų finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais. Vadovaujantis šiomis sąlygomis, buvo atskirta (duomenys neskelbtini) dalis ir jai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 66 straipsnio 1 dalimi, kiekviena reorganizuojama bendrovė privalo papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam kreditoriui, jei yra pagrindas manyti, kad reorganizavimas pasunkins prievolės įvykdymą. Remiantis 4 dalimi, registrui negali būti teikiami dokumentai, jei nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jei vyksta ginčas dėl papildomo užtikrinimo. Tai, kad kreditoriai jokių prieštaravimų ir papildomų reikalavimų dėl vykdomo reorganizavimo nereiškė, o įstatymuose numatytų teisių neįgyvendino, anot A. M., patvirtina, kad reorganizacijos metu nebuvo pagrindo abejoti prievolių įvykdymu. Reorganizacijai buvo gautas ir (duomenys neskelbtini) sutikimas. Jo nuomone, tai patvirtina, kad įmonės finansiniu stabilumu tuo metu nebuvo pagrindo abejoti ir nebuvo tikslo sąmoningai vesti įmonę į bankrotą.

2019 m. gegužės 14 d. turtas buvo perduodamas administratorei, tačiau pastaroji atsisakė priimti dalį turto. (10 t., b.l. 147-156).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad 2016 metais jis savo asmeninėje nuosavybėje turėjo keturis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose sklypuose jis nusprendė pastatyti keturis pastatus. Šio projekto finansuotoju buvo jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini). Statybų partneriu buvo pasirinktas privatus asmuo V. J.. Šį asmenį jis pažinojo kaip statybų specialistą, su kuriuo eilę metų dirbo Rusijoje. Taip pat jis kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu. 2016 m. lapkričio 21 d. tarp A. M., (duomenys neskelbtini) ir V. J. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Pagal šią sutartį V. J., su savo darbuotojų brigada, turėjo pagal jam pateiktą projektą pastatyti statinius, t. y. gyvenamuosius namus. V. J. visuose sklypuose įrengė nuotekų ir drenažo sistemas. Viename sklype, (duomenys neskelbtini), jis sumontavo pamatus. V. J. darbus pradėjo vykdyti iš karto po sutarties pasirašymo. Pagal sutartį V. J. turėjo būti išmokėta 150 000 Eur suma, už kurią pastarasis turėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti savo darbuotojams atlyginimus, pirkti statybines medžiagas ir kita. Pirmoji avanso dalis – 100 000 Eur – V. J. buvo išmokėta 2017 m. sausio 13 d. grynais pinigais. Pinigai buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini), A. M. darbo kabinete. Išmokant pinigus dalyvavo jis pats, įmonės buhalterė D. J. ir pats V. J.. Pastarajam buhalterė išrašė kasos išlaidų orderį, kuriame šis pasirašė. (duomenys neskelbtini) kasininku buvo A. M., pinigai buvo laikomi įmonės kasoje. Antra pinigų dalis – 6 400 Eur – V. J. buvo išmokėta 2017 m. kovo 20 d. grynais pinigais. Pinigai taip pat buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini), A. M. darbo kabinete. Išmokant pinigus dalyvavo jis pats, buhalterė D. J. ir V. J.. Pastarajam buhalterė išrašė kasos išlaidų orderį, kuriame jis pasirašė.

A. M. tikrino, kaip yra vykdomi statybos darbai, ir atlikti darbai jį tenkino. Vėliau (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansinėmis problemomis dėl užsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – neatsiskaitymo. Dėl šios priežasties V. J. išreiškė nepasitikėjimą tolimesne projekto eiga ir nutraukė pradėtus darbus. Kokią (duomenys neskelbtini) pinigų dalį išnaudojo V. J., A. M. atsakyti negalėjo. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra padavusi V. J. į teismą dėl visos 106 400 Eur sumos išieškojimo. Šiuo metu statybos yra sustabdytos, o sklypai areštuoti taikant laikinąsias apsaugos priemones. (10 t., b.l. 158-159).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. 2022 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jis buvo davęs išsamius parodymus, kai buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, todėl pakartotinai jau teiktus parodymus nekartos. Prašo remtis jau ankščiau duotais parodymais. Šios apklausos metu tik nori papildyti, kad (duomenys neskelbtini) reorganizavimo atskyrimo sąlygose 2016 m. sausio 13 d. įsipareigojimai nebuvo paskirstyti tarp įmonių ((duomenys neskelbtini) ir UAB "(duomenys neskelbtini)"), vėliau įsipareigojimai pagrindiniam (duomenys neskelbtini) kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, kurio interesus galėjo pažeisti reorganizavimo metu buvo įvykdyti ir sąlygos kurias „(duomenys neskelbtini)“ kėlė dėl reorganizavimo taip pat įvykdytos. Tai yra, 2016 m. sausio 18 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)-laidavo už (duomenys neskelbtini) prievoles, jei įmonė nevykdytų savo įsipareigojimų. Su „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaityta 2016 m. birželio mėn. „(duomenys neskelbtini)“ refinansavo (duomenys neskelbtini) skolą, o vėliau - 2018 m. UAB "(duomenys neskelbtini)" UAB "(duomenys neskelbtini)" skolą grąžino. Prie apklausos protokolo pateiks „(duomenys neskelbtini)“ laidavimo sutartį ir atsiskaitymo su kreditoriais suvestinę iš kurios matyti, kad su kreditoriais, kurie buvo reorganizavimo metu (duomenys neskelbtini) atsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus UAB "(duomenys neskelbtini)". Ši suvestinė buvo pateikta prie nagrinėjamos civilinės bylos, kurios pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad kreditoriams jis padarė 4636, 20 Eur turtinę žalą, o ne (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus pareikštą turtinę žalą - 819 933,96 Eur. Po reorganizavimo (duomenys neskelbtini) aktyviai vykdė veiklą ir tiems kreditoriams, kurie buvo reorganizavimo metu iki bankroto bylos iškėlimo sumokėjo virš milijono eurų. (duomenys neskelbtini) buvo informavęs savo tiekėjus apie reorganizavimą ir tiekėjai žinodami apie tai, tęsę bendradarbiavimą su įmone, buvo vykdomi abipusiai įsipareigojimai. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi su UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės sandorius, pagal kuriuos vykdė veiklą. Vykdant darbus, pagal pasirašytas sutartis, 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" projektų vadovas nurodė, kad stabdo darbus, dėl darbo projektų korekcijų. Sutartis ir kitus dokumentus susijusius su UAB "(duomenys neskelbtini)" sandoriais pateiks prie ikiteisminio tyrimo elektroniniu paštu. Dėl prastovų ir pakeisto darbo projekto (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių, už kuriuos UAB "(duomenys neskelbtini)" neatsiskaitė. Dėl patirtų nuostolių, žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą. Taip pat nori pateikti „(duomenys neskelbtini)“ išrašus iš kurių matyti, kada buvo areštuotos (duomenys neskelbtini) turtas. Visi ginčai prasidėjo tik kai "(duomenys neskelbtini)" kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, dėl susidariusios skolos. Iki to laiko su (duomenys neskelbtini) tiekėjais jokių ginčų dėl skolų nebuvo. Taip pat matyti, kad 2016 m. po (duomenys neskelbtini) reorganizavimo dirbo daugiausiai darbuotojų ir įmonės pajamos buvo ženkliai padidėjusios. Mano, kad visos šios jo išdėstytos aplinkybės paneigia jam pareikštą įtarimą dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto.

Bankroto administratorei padavė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus pagal jų aprašą, todėl teigia, kad įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vykdoma aplaidžiai, o pagal nustatytą tvarką. (11 t., b.l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. M. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio liudytoja R. V. nurodė, kad buvo iškelta bankroto byla (duomenys neskelbtini). Ją paskyrė administratore iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo įgaliota ir vykdė bankroto procedūrą, atliko visus bankroto administratoriaus veiksmus. Tikslios datos, kada buvo iškelta bankroto byla, liudytoja nepasakė. Nurodė, kad tuo metu buvo direktorė ir bankroto administratorė. Įmonei buvo įteikti visi nurodymai dėl turto perdavimo, dokumentų pateikimo – kokiu formatu ir ką turi perduoti. Turtas buvo perduotas pavėluotai, o perdavimo metu jau buvo sukeistas. Liudytojos teigimu, kai buvo perduoti bendrovės dokumentai, tikrinant juos nustatyta, kad buvo sudarytų sutarčių, kurios galimai padarė įmonei žalos ir galėjo privesti prie tyčinio bankroto. Taip pat buvo nustatyti sandoriai, netinkami buhalterinės apskaitos duomenys, neteisingai pildytos deklaracijos ir blogai apskaitytas turtas. Dėl to buvo kreiptasi į VMI, prašant pradėti tikslinį patikrinimą. Dėl įtarimų dėl tyčinio bankroto kreiptasi į teismą. Ji dalyvavo procese iki buvo pateiktas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo, žalos ieškinio, mokestinio patikrinimo bei kreditorių susirinkimų. Buvo taip pat kreiptasi dėl sandorių nuginčijimo, bet konkrečiai nurodyti negalėjo. Pasak jos, kreditorių susirinkimuose buvo pateikta ataskaita apie patikrintus sandorius, rastus pažeidimus ir turto pardavimą. Įmonės vadovas kreipėsi dėl taikos sutarties, tačiau administratoriai nesutiko, nes ji pažeidė mažųjų kreditorių teises.

Atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, kad neprisimena, kas vykdė reorganizaciją, tačiau vadovas buvo A. M., kuris tuo pačiu buvo ir akcininkas. Bankroto bylos iškėlimo metu dokumentuose ir registre buvo nurodytas būtent jis. Vėliau buvo pateikti dokumentai, kad yra dar du akcininkai, bet tokių pakeitimų registre nebuvo. Liudytoja patvirtino, kad dokumentuose viskas buvo surašyta, tačiau šiuo metu tiksliai prisiminti negali – tai buvo seniai, susiję su „(duomenys neskelbtini)“ ir turto perleidimu. Jos manymu, turto perdavimas „(duomenys neskelbtini)“ buvo neteisėtas. Ar buvo perduoti apskaitos ar kasos dokumentai – neprisimena, bet turėtų būti dokumentų perdavimo aktai. Ji pati daugiau nedalyvavo.

Atsakydama į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimus, liudytoja nurodė, kad dokumentų perdavimas iš A. M. buvo reikalaujamas rašytiniu nurodymu. Pats perdavimo procesas greičiausiai buvo vykdomas padėjėjų – ji tiksliai neprisimena. A. C. buvo jos padėjėjas ir galėjo priimti dokumentus. Dokumentai galėjo būti perduoti per kelis kartus, bet tikslios informacijos nepateikė. Kodėl ne visi lydraščiai ar perdavimo aktai yra pasirašyti jos pačios – nepamena, reikėtų žiūrėti dokumentus.

Apžiūrėjusi 3 tomo bylos lapus 167–168, kur yra lydraščiai tik su A. M. parašu, patvirtino, kad yra žyma „gauta“. Jei yra registracija, vadinasi dokumentai buvo gauti, nes prie lydraščio pridedami dokumentai, o įrašas reiškia jų gavimą. Dokumentai buvo saugomi nuomojamame sandėlyje. Kodėl ne visi dokumentai perduoti naujam administratoriui – tiksliai nežino, gal dalis jų buvo VMI arba pateikta tyrimui. Ji tvirtino, kad viskas, ką gavo, buvo perduota.

Į klausimą apie 2018 m. vasario 9 d. lydraščio dokumentus, kur nurodyta, kad A. C. priima 84 segtuvus, bet VMI perdavimo sąraše trūksta 17 segtuvų (nuo 47 iki 64), liudytoja paaiškino, kad jų galbūt nereikėjo, o gal jie pateko pas naują bankroto administratorių. Kalbant apie dokumentų saugojimą, nurodė, kad jie buvo saugomi sandėlyje, prieigą turėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: padėjėjas, ji pati, buhalteris, kuris padėjo tikrinti dokumentus, advokatai ir kiti dirbę su byla. Lokalinių aktų dėl saugojimo tvarkos nebuvo nustatyta. Ji pati buvo įgaliotas „(duomenys neskelbtini)“ asmuo.

Papildomai į prokuroro klausimą nurodė, kad visus dokumentus perdavė naujam administratoriui arba VMI. Naujas administratorius buvo R. J..

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. iškėlė (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Įmonės bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pavedė administratoriui atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3, 7, 8 punktuose ir 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo atlikti (duomenys neskelbtini) bankrotą R. V.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Perėmus (duomenys neskelbtini) dokumentus ir su jais susipažinus, jai tapo žinoma, jog prieš bankroto bylos iškėlimą (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko A. M., vykdė reorganizaciją, kurios metu visas bendrovei priklausantis turtas – pastatas (duomenys neskelbtini), automobiliai, įrenginiai ir kt. ilgalaikis turtas, kurio bendra vertė 819 933,96 Eur, buvo neatlygintinai perleistas naujai A. M. sukurtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi ir 100 procentiniu akcininku buvo A. M., o visi įsipareigojimai kreditoriams liko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įgyvendinant reorganizaciją, bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas neatlygintinai buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. sudarant ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktą. Pastebėta, jog tarp neatlygintinai perduoto turto ir bendrovei priklausiusios administracinės patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurioms įsigyti bendrovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudariusi paskolos sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, kurią ir toliau mokėjo, nors turtas jau buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio neteisėto turto perdavimo (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 819 933,96 Eur žala. Perleidus minėtą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) tą patį turtą išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokant 690 Eur per mėnesį už patalpas, 1000 Eur už lengvąjį transportą, 1500 Eur už sunkųjį transportą bei 600 Eur už 30 parkavimo vietų. Tačiau nuomos mokestis nebuvo mokamas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos nagrinėjimo metu pateikė kreditorinį 89 351,54 Eur reikalavimą už nuomą.

Pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 27 d. perleido nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“.

A. M. (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pateikė duomenis, jog 2016 m. vasario 19 d. pardavė 34 % bendrovės akcijų V. S. ir G. M., tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, A. M. minimi asmenys VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nefigūruoja, o A. M. perduotame bankroto administratoriui bendrovės akcininkų sąraše taip pat nurodomas vienas akcininkas – A. M.. Patikrinus (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenis, jokių piniginių įnašų iš paminėtų asmenų nenustatyta. Patikrinus bankrutuojančios bendrovės dokumentus, nustatyta, kad tariamam akcininkui G. M. buvo išmokėtos didelės pinigų sumos. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. M., 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškoti verslo partnerių, o (duomenys neskelbtini) už tai proporcingai atsiskaityti 59 375,10 Eur. Tokiu būdu tariamam akcininkui G. M. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 59 375,10 Eur už jo tariamai atliktas paslaugas. Vadovaujantis 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu, (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. priklausė transporto priemonė „Mercedes Benz GL350 BlueTec“, kurią 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai (už dyką) perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą transporto priemonę 2016 m. kovo 21 d. pardavė atgal (duomenys neskelbtini) už 75 000 Eur. Šiam sandoriui buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio lizingo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė už įsigyjamą transporto priemonę įsipareigojo sumokėti 75 000 Eur, t. y. už tą, kuri buvo perleista neatlygintinai. Toliau analizuojant (duomenys neskelbtini) 3 metų sandorius, sukėlė pagrįstų abejonių 2016 m. lapkričio 2 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini), direktorius A. M., A. M. kaip fizinis asmuo bei buvęs (duomenys neskelbtini) ir esamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. J.. Minėtos sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur bei pateikti statybos projektus ir leidimus statybai, kurių vertė 6 000 Eur. A. M. įsipareigojo suteikti žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), o V. J. įsipareigojo pateikti įnašą – žinias ir fizinį darbą statant namus. (duomenys neskelbtini), vadovaujama A. M., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. kovo 20 d. per kasą išmokėjo V. J. 106 400 Eur. Pažymima, kad pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2017 m. kovo 29 d., o mokėjimai V. J. atlikti 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d., t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nors iki to finansiniai įsipareigojimai buvo ir kitiems kreditoriams – VMI, SODRAI. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. M., apeidamas kitus kreditorius, 2016 m. spalio 10 d. susigrąžino sau pinigines 43 432,98 Eur lėšas. (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. su „(duomenys neskelbtini), tiek su AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs subordinavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo nesusigrąžinti savo išduotos (duomenys neskelbtini) paskolos, kol nebus įvykdyti įsipareigojimai bankams. 2015 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini) A. M. nurodė, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 27 d. yra sudaryta paskolos sutartis 37 650 Eur sumai.

2016 m. birželio 22 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 27 d. paskolos sutartyje jau nenurodoma, o pateikiama 2013 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartis, pagal kurią A. M. tariamai paskolino (duomenys neskelbtini) 65 000 Eur. 2015 m. sudarant susitarimą su „(duomenys neskelbtini), A. M. tokios sutarties nenurodė.

Kaip jau minėta, pirmoji paskolos sutartis tarp A. M. ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 2 d. – 65 000 Eur sumai. Nei prieš sutarties datą, nei po jos, tokio mokėjimo bankroto administratoriams nepavyko rasti, tačiau praėjus 4 dienoms po tariamo paskolos suteikimo, 2013 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) išrašo kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį bendrovė sumoka A. M. 140 000 Lt (40 546,80 Eur) už paskolos suteikimą.

Šiuo atveju susidaro atvirkščia situacija, t. y. ne A. M. suteikė paskolą bendrovei, o bendrovė A. M., kuris po to, galimai tą pačią pinigų sumą įnešė į bendrovės sąskaitą ir ją įvardino kaip akcininko paskolą bendrovei. (10 t., b.l. 53-55).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. V. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. paaiškino, kad žino tiek, jog buvo įsigyti pastatai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Byla jai nežinoma, viskuo rūpinosi advokatas, kadangi buvo uždėtas areštas turtui. Liudytoja teigė, kad viską buvo pasakojusi tyrėjams. Buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, o po to ši įmonė dar kurį laiką nuomavosi tas patalpas iš jų. Pastatai įsigyti 2018 m. lapkričio 28 d. Liudytoja nurodė, kad A. M. nepažįsta, nors sandoryje dalyvavo, tačiau jo nepamena. Akcininkas vykdė paiešką turtui įsigyti, buvo samdyti „(duomenys neskelbtini)“ brokeriai. Įsigijimas įvyko per brokerius. Atsakydama į klausimą, kiek laiko „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, liudytoja nurodė, kad 2021 m. rugpjūtį dar buvo išrašyta sąskaita „(duomenys neskelbtini)i“, nes jie buvo įsiskolinę ir nemokėjo. Nurodė, kad pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį nuo pastatų įsigijimo iki 2021 m. su A. M. nesusitiko – tik vieną kartą, kai buvo vykdomas sandoris.

Į prokuroro klausimą liudytoja paaiškino, kad pastatų pirkimas buvo akcininkų sprendimas. Kas pradėjo pradines derybas dėl pirkimo – nežino, tik tiek, kad brokeriai ir akcininkas. Vyko susirašinėjimas, bet daugiau žinių neturėjo.

Atsakydama į civilinio ieškovo atstovės klausimus, liudytoja nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta per „(duomenys neskelbtini)“, o akcijas nupirko akcininkas V. Patalpos buvo nupirktos 2018 m. lapkričio 28 d. Kai buvo paklausta, kaip galėjo būti vykdoma turto paieška jau nuo rugsėjo mėnesio, jei įmonė oficialiai įsteigta tik lapkritį, liudytoja atsakė, kad dėl to reikia klausti akcininko – brokeriai surado turtą, visus kitus aspektus tvarkė akcininkas. Ji pati apie tai sužinojo tik vėliau, kai buvo sprendžiama dėl arešto nuėmimo. Liudytoja paaiškino, kad kai buvo priimta į darbą, visi derybiniai klausimai jau buvo suderinti. Į klausimą, kaip naujai įsteigtai įmonei pavyko gauti kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, atsakė, kad nežino. Dokumentai buvo pateikti bankui, šis juos įvertino pagal pajamas, mokumą, pastatų vertę, rizikas. Kokius konkrečiai dokumentus teikė – neatsimena. Į klausimą, ar reikėjo „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, nurodė, kad neatsimena. Visu procesu rūpinosi akcininkas V. Sandorį pasirašė pati, kadangi tuo metu buvo priimta direktore. Kas derino pirkimo–pardavimo niuansus pas notarą – liudytojos teigimu, viskas buvo surašyta iš anksto. Preliminari sutartis buvo sudaryta dar prieš einant pas notarą, projektas pateiktas susipažinti. Pas notarą dokumentai buvo peržiūrimi, sutikrinami ir pasirašyti. Kokius dokumentus dėl kredito pateikė – nepamena. Liudytoja nurodė, kad atliko ir buhalterės funkcijas, pildė dokumentus, kurių reikalavo bankas. Perkant pastatus buvo perimti ir nuomininkai, su kuriais buvo sudarytos nuomos sutartys. Taip buvo galima žinoti, kokios bus pajamos, ir šie duomenys buvo reikalingi bankui. Atsakydama į klausimą, kiek sandorių sudaryta per „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja nurodė, kad tik vienas – dėl nekilnojamojo turto nuomos, susijęs tik su pastatu (duomenys neskelbtini), o dėl pajamų reikėtų tikslinti. Į gynėjo klausimą, ar žino įmonę (duomenys neskelbtini), atsakė, kad nežino. Apie turto perdavimą „(duomenys neskelbtini)i“, apskaitos tvarkymą ar kreditorius liudytoja teigė nieko nežinanti.

Liudytoja nurodė, kad patalpos buvo pradėtos nuomotis iš karto, tačiau nuo 2021 m. pradėta nemokėti nuomos, susidarė skolos, todėl sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu skola yra perduota išieškojimui bankroto administratoriui, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į sąrašą.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. P. parodymai, kur ji nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkurta 2018 m. lapkričio 29 d., registruota adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio 17 d. ji tapo šios bendrovės direktore. Bendrovė užsiima patalpų nuomos veikla. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 7 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M., įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. administracinį buitinį pastatą, taip pat kartu priklausančius sandėlius, mechanines dirbtuves bei kitus inžinerinius statinius už 1 000 000 Eur sumą. Prie protokolo liudytoja pateikė pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Būtent šio pastato nuoma ir užsiima uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Iš patalpų nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį gauna ne mažiau kaip 17 000 Eur pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – fiziniai asmenys V. V., G. S. ir S. U. – atliko pastato einamuosius remonto darbus. Daugiau liudytojos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Su (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių ar komercinių santykių neturėjo. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi 90,1 kv. m. patalpą. (10 t., b.l. 79).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. P. parodymai, kur ji nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime ji jau buvo apklausta kaip liudytoja. Savo pirminius parodymus ji prisimena ir juos tvirtina. Šios apklausos metu, atsakydama į tyrėjos klausimus, ji paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus S. U. ir G. S. pažįsta nuo 2016 metų. Su jais ją sieja darbiniai santykiai – ji tvarkydavo ir tebetvarko jiems priklausančių įmonių buhalterines apskaitas. 2018 metų rudenį, tikslios datos pasakyti negalėjo, į ją kreipėsi S. U. ir G. S.. Jie paaiškino, kad nori įsteigti įmonę, kurios veikla būtų susijusi su nekilnojamojo turto nuoma. Tuo metu jie jau buvo suradę nekilnojamąjį turtą, kurį planavo įsigyti, siekdami jį išnuomoti. Kadangi ją su šiais asmenimis siejo darbiniai santykiai, o planuojama veikla turėjo būti susijusi tik su patalpų nuoma ir nebūti sudėtinga, ji sutiko. 2018 metų pabaigoje, tikslios datos ji nurodyti negalėjo, S. U., G. S. ir V. V. – įmonės akcininkai – iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo jau įsteigtą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gruodžio 17 d. ji buvo paskirta šios bendrovės direktore. Tuo pačiu metu, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, ji sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Liudytojai buvo žinoma, kad akcininkai planavo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus, reikalingus šio turto įsigijimui, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Tačiau visi klausimai buvo derinami su ja, kaip su bendrovės direktore. Ji, kaip direktorė, parengė ir pasirašė visus dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto įsigijimui. Ji taip pat tvarkė ir pasirašė dokumentus, reikalingus paskolai gauti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų pastatams įsigyti. Šiam turtui įsigyti kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 15 metų laikotarpiui – 532 000 Eur sumai, taip pat kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė papildomą paskolą 15 metų laikotarpiui, tačiau tikslios šios paskolos sumos ji nurodyti negalėjo, nes neprisiminė. Ji paaiškino, kad kiekvieną mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka „(duomenys neskelbtini)“ 4200 Eur įmoką, o „(duomenys neskelbtini)“ – 2800 Eur.

2018 metų pabaigoje ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, notarų biure kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, direktoriumi A. M., pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Apie tai, kad šiuos pastatus buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) su paskola ir vėliau šie pastatai buvo perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) jai nebuvo žinoma, ji su šia įmone neturėjo jokių sąsajų. Apie ją sužinojo tik šio ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo kviečiama į apklausas. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vadovas ar akcininkas buvo tas pats A. M. ir kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė šiai įmonei ir buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji taip pat sužinojo tik šios apklausos metu. Ji žinojo tik tai, kad pastatai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad šiems pastatams nebuvo uždėta jokių areštų ar kitų apribojimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. ji nepažinojo – su juo susitiko tik pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo teisėtai. Jos teigimu, jei būtų kilęs įtarimas dėl teisėtumo, įmonė nebūtų pirkusi šių pastatų, o kredito unijos nebūtų suteikusios paskolų šiam turtui įsigyti. Įsigijusi minėtas patalpas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima šių patalpų nuoma. Iš nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį gauna ne mažiau kaip 17 000 Eur pajamų, tačiau tikslios sumos ji nurodyti negalėjo – esant būtinybei, galėtų ją patikslinti, peržiūrėjus įmonės dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi 90,1 kv. m patalpą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi tik tiek, kiek liečia patalpų nuomos santykius. Su šios įmonės vadovu A. M. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ji pati jokių kitų santykių neturi. 2020 metų rudenį vienas iš patalpų nuomininkų informavo, kad negali Valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistruoti nuomos sutarties. Gavusi išrašą iš „Registrų centro“ apie nekilnojamąjį turtą, ji pamatė, kad 2020 m. spalio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu visam (duomenys neskelbtini), esančiam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. (10 t., b.l. 79-80, 99-101).

Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. nurodė, kad nelabai ką žino – tik bylos pavadinimą. Dėl ko viskas kilo, jam sunku suvokti, nes, kiek girdėta, įmonės buvo skaidomos ir turtas atskirtas. Tada atsirado du papildomi akcininkai – V. S. ir jis pats. Buvo sutarta, kad abu turės po 17 procentų akcijų. Turtas, anot jo, buvo nereikalingas, o tikslas buvo daryti statybų verslą, todėl turtas ir buvo atskirtas. Tai buvo padaryta todėl, kad turto turėjimas reikštų didelius mokesčius. G. M. teigimu, verslas A. M. sekėsi visai sėkmingai, o kiek jam žinoma – jokių nusikaltimų A. M. nepadarė ir neplanavo daryti. Įmonės bankrotą lėmė keli nesėkmingi sandoriai. Teiginiai, kad turtas buvo specialiai atskirtas tam, jog būtų sužlugdyta įmonė, G. M. nuomone, yra visiška nesąmonė. Daugiau jis teigė nežinantis, gal kai ko ir neatsimena.

Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, G. M. nurodė, kad jokių teismų sprendimų nežino.

Civilinio ieškovo atstovei, advokatei R. J. paklausus, kuo jį patraukė (duomenys neskelbtini), liudytojas nurodė, kad įmonė turėjo perspektyvą vystytis. Pažintis prasidėjo dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo vykdomas elektrifikacijos projektas. Viena problemų buvo pamatų įrengimas atramoms. Kaip rangovas buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini), kuri sėkmingai padėjo spręsti problemą. Tai buvo nedidelė įmonė, bet gebėjo susidoroti su sudėtingais uždaviniais ir turėjo potencialą augti. Patrauklumas slypėjo tame, kad tai buvo maža, bet efektyvi bendrovė. G. M. patvirtino, kad akcijas įsigijo, tačiau kada tiksliai – neatsimena, gal tai buvo 2016 ar 2017 metais. Derybos dėl akcijų užtruko, nes prieš priimant sprendimą viską reikėjo apgalvoti. Pirkimo sandoris buvo įformintas notarinėje kontoroje (duomenys neskelbtini), tikėtina – R. I. kontoroje, bet tiksliai nurodyti negalėjo. Buvo nupirkta apie 17 procentų akcijų, tačiau už kokią kainą – neatsimena. Šiuo metu G. M. akcininku nebėra. Jo teigimu, kai pamatė, kad verslas nesiseka, akcijas pardavė atgal A. M.. Kada tiksliai – neprisimena. Ar perleidimas įformintas notariškai – taip pat neatsimena. Į klausimą, ar nauji akcininkai buvo registruoti registre, atsakė, kad nežino – tai esą buvo direktoriaus pareiga. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. M. paaiškino, kad šią įmonę vis dar turi. Ji padėjo (duomenys neskelbtini) tada, kai įmonėje kilo finansinių problemų. Buvo atliekami išankstiniai mokėjimai. Dėl šių aplinkybių buvusi administratorė kreipėsi į prokuratūrą, teko lankytis ir Imuniteto tarnyboje, ir pas tyrėjus. Pasak liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tarpininkavimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytos trys sutartys dėl darbų kontraktų suradimo, už kurias buvo numatytas procentinis atlygis. Į klausimą, kokie buvo jo santykiai su abiem įmonėmis, liudytojas atsakė, kad buvo akcininkas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini). G. M. paaiškino, kad turtas buvo labai didelis – šimtai tūkstančių eurų, o tai didino įsigijimo vertę ir būtų buvusi didelė mokestinė našta. Įmonė be turto buvo pigesnė ir patrauklesnė, nes pagrindinis jų tikslas buvo darbas, o ne turto laikymas. Techniką, esant poreikiui, galima išsinuomoti.

Į klausimą, kodėl reikėjo skaidyti turtą, liudytojas nurodė, kad pati įmonė turėjo vardą rinkoje – jie pirko žinomumą, nes niekas nenori turėti reikalų su bevarde įmone.

Į klausimą, ar žinojo, koks turtas liko akcijų pirkimo dieną, ką perdavė kitai įmonei, kokias darbo priemones – G. M. atsakė, kad žinojo tik tiek, jog turto buvo daug, bet konkrečiai neįvardijo. Apie darbo priemones informacijos neturėjo. Kai pirko akcijas, nesidomėjo turtu – vertino tik tai, kad įmonė pajėgi vykdyti užsakymus, o esminis turtas – tai žmonės ir vardas.

Paklaustas, kodėl, jei viskas buvo gerai, kilo finansinių problemų, G. M. paaiškino, kad keli kontraktai nepavyko. Po akcijų pirkimo viskas sekėsi gerai, bet vėliau situacija pradėjo blogėti.

Į klausimą, ar reiškė nepasitenkinimą įmonės valdymu, liudytojas atsakė, kad ne – valdymas buvęs puikus. Bankrotas įvyko dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ir nesėkmingų sutarčių, taip pat dėl negautų pinigų. Akcijų pirkimo sutarties kopiją, pasak liudytojo, jis gal ir turi, bet šiuo metu nėra atsinešęs.

Į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, ką žino apie turto perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes, G. M. nurodė, kad tuo metu, kai buvo sutarta dėl akcijų įsigijimo, (duomenys neskelbtini) turėjo nemažai turto. Tikslios vertės nepasakė, bet faktas tas, kad jei turtas būtų likęs įmonėje, jiems būtų reikėję mokėti didelius mokesčius. Jų tikslas buvo įsigyti dalį įmonės ir dirbti statybos darbus.

Į klausimą, ar buvo pradelstų įsiskolinimų, liudytojas atsakė, kad įmonė buvo puiki, jokių valdymo problemų nekilo. Jei kažko ir nežinojo – vadinasi, viskas buvo tvarkoje. V. J. liudytojas atpažino iš matymo – matydavo ofise. Pasak jo, J. ten dirbo, buvo matomas, o įspūdis toks, kad atliko darbų vadovo ar užsakymų ieškotojo funkcijas. Paklaustas apie K. J., atsakė, kad jį žino, bet pavardės nežino – tik vardą.

Į papildomą civilinio ieškovo atstovės, advokatės R. J. klausimą, G. M. nurodė, kad akcijų nepirko su turtu, nes tai būtų reiškę didelę vertę. Vertino įmonės pajėgumą dirbti ir augti, jokio audito neatlikinėjo. Kadangi jų turima akcijų dalis buvo nedidelė, tai, pasak jo, suteikė saugumo jausmą, kad galima auginti įmonę ir vėliau parduoti akcijas. Apie skolas ir įsipareigojimus informacijos neturėjo, turtas buvo kito asmens.

Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo G. M. parodymai, kur jis nurodė, kad su A. M. jis yra pažįstamas nuo 2007 metų. 2016 m. vasario 19 d. jis tapo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininku. Liudytojas neatsimena, kokiu būdu tai įvyko – ar bendrovės direktoriui A. M. pasiūlius, ar jam pačiam paprašius – tačiau dėl verslo santykių jis įsigijo 17 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų. Kartu akcijas pirko ir jo draugas V. S.. Akcijų pirkimo sandoris buvo įformintas pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta pas notarą. Tapęs (duomenys neskelbtini) akcininku, jis su savo vadovaujama bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasis sutartimis, pradėjo vystyti bendrą verslą su (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad apie šio bendro verslo eigą ir susitarimus galės pateikti parodymus ir dokumentus tik susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Kiek jis šiuo metu prisimena, (duomenys neskelbtini) liko skolinga jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip 70 000 Eur. Nepavykus verslui, liudytojas pardavė A. M. iš jo anksčiau įsigytas (duomenys neskelbtini) akcijas. Už kokią pinigų sumą buvo šios akcijos pirkta ir parduota, šiuo metu liudytojas neatsimena. (10 t., b.l. 58-59).

Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo G. M. parodymai, kur jis nurodė, kad tvirtina 2019 m. rugpjūčio 12 d. duotus savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad jo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 28 850 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) sumą. Šiems darbams buvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas.

Buvo atlikti tokie darbai: surastas užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam (duomenys neskelbtini) pastatė 22 gyvenamuosius namus už bendrą 577 000 Eur sumą. Pagal sudarytą sutartį jo bendrovei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priklausė 5 procentų uždarbis nuo bendros projekto vertės.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas pagal tą pačią (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 14 000 Eur (be PVM) už darbus subrangoje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri statė sandėlį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko darbų už 280 000 Eur. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 5 procentų uždarbis nuo bendros projekto vertės. Dar 1250 Eur (be PVM) buvo gauta už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įrengimu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko rangos darbus už 25 000 Eur. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 5 procentų uždarbis. Taip pat 1053,80 Eur (be PVM) buvo gauta už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įrengimu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko rangos darbus už 21 076 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 5 procentų uždarbis nuo bendros vertės. Be šių paslaugų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomavusi (duomenys neskelbtini) vikšrinį ekskavatorių, už kurį gavo 12 000 Eur nuomos mokestį. Taip pat buvo suteiktos vertimo paslaugos anglų, lenkų ir rusų kalbomis, už kurias per 2016–2017 metus gauta 1 449 Eur. Be to, buvo suteiktos personalo mokymo paslaugos, už kurias gauta 3 313 Eur.

Pagal tą pačią 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) iš viso gavo 45 153,80 Eur (be PVM). Bendroje sumoje – 61 915,80 Eur. Taip pat liudytojas nurodė, kad 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi daugiau kaip 78 000 Eur piniginių įnašų (duomenys neskelbtini), apmokant šios įmonės sąskaitas. 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame planavo statyti gyvenamuosius namus, kaip rangovą pasirinkdama (duomenys neskelbtini). (10 t., b.l. 60-62).

Pagarsinus liudytojo G. M. parodymus, jis patvirtino, kad jie yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. nurodė, kad apie bylą daug nežino. Apie tam tikrus su ja susijusius reikalus jis sužinojo tuomet, kai buvo įsigytas nekilnojamasis turtas iš kaltinamojo, ir pastebėjo, kad tam turtui yra uždėtas areštas. Tada paaiškėjo, kad buvo pardavėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – skoliniai santykiai. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo turtą ir tuomet pastebėjo, kad šiam turtui taikomas areštas. Pasak liudytojo, tai buvo klasikinis nekilnojamojo turto įsigijimo metodas – „(duomenys neskelbtini)“ brokerė jiems pasiūlė įsigyti turtą, vyko derybos, turtas pasirodė tinkamas, ir įvyko sandoris. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš 3000 kv. m sandėliavimo patalpų ir 1000 kv. m administracinių patalpų. Pats sandoris vyko pas notarą. Pradžioje vyko derybos – brokerė pasiūlė turtą, jie derėjosi, tačiau pardavėjas sustabdė pardavimą. Po maždaug pusmečio derybos atsinaujino, buvo suderėta dėl kainos, ir sandoris įvyko. Pardavėją – kitą įmonę – atstovavo A. M.. Šiuo metu patalpos vis dar priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, G. S. paaiškino, kad jie bendravo su A. M.. Tuo metu, kai buvo perkamas turtas, jokių areštų jam nebuvo, nes turtą finansavo bankas – viskas buvo gerai, jokių apribojimų nebuvo. Vėliau, kai paaiškėjo apie areštą, teko ieškoti informacijos internete, kur rado, jog vyko teismai. Liudytojas nurodė, kad brokerė jam pasiūlė pirkti turtą, jis derėjosi dėl kainos, vėliau brokerė paskambino ir pranešė, kad pardavėjas laikinai nebeplanuoja pardavimo, o po kurio laiko – kad derybas galima tęsti. Pasak jo, taip dažnai nutinka, todėl jie nesureikšmino tokios eigos. Civilinio ieškinio neturi – turtas yra nuomojamas. Galima žala – tik dėl uždėto arešto, kuris sukėlė emocinių nepatogumų, nes jaučiasi įsigiję pastatą.

Atsakydamas į civilinio ieškovo atstovės advokatės R. J. klausimą, G. S. paaiškino, kad derybas dėl turto pradėjo jis su akcininku S. U.. Turto vertinimą, tikėtina, atliko brokerė, prieš įsigyjant turtą jis buvo vertinamas ir banko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą įsigijo tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis. Jie yra didžiausi (duomenys neskelbtini) klientai Lietuvoje, todėl dėl paskolos derėtis nereikėjo – ją suteikė kartu su centrine įmone. Paaiškino, kad kai įmonė perka turtą, yra steigiama specialios paskirties įmonė, įtraukiamas partneris ir turtas perkamas naujai įsteigtos įmonės vardu. Taip daroma, nes kitu atveju nebus galima akcijų parduoti. Paklaustas, ką vertina finansų įstaiga nuspręsdama kredituoti, liudytojas nurodė, kad tai yra nuosavų lėšų kiekis, verslo planas, planuojamos pajamos bei turto vertė. Verslo planą parengti – tai dviejų dienų darbas, naudojami „Excel“ šablonai, nes jie ne pirmą kartą perka nekilnojamąjį turtą. Bankas taip pat davė pardavėjui leidimą parduoti, o kreditas buvo skirtas turto įsigijimui. Dažniausiai pardavimo suma turi viršyti kredito likutį. Paklaustas, kodėl A. M. iš pradžių sustabdė pardavimą, o vėliau jį atnaujino, G. S. atsakė, kad tiksliai nežino – tik iš kalbų suprato, kad A. M. galbūt turėjo kažkokių planų su tuo turtu. Brokerė informavo, jog pardavimas buvo sustabdytas, bet vėliau jis atsinaujino.

Atsakydamas į gynėjo, advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, G. S. nurodė, kad pagal notarinę sutartį mokėjimas buvo padalintas – apie pusė milijono eurų pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o likusi dalis – į pardavėjo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. U. nurodė, kad su byla nėra susipažinęs. Jis nurodė, kad A. M. buvo įmonės savininkas, o 2018 metais iš jo buvo įsigyti pastatai. Liudytojas paaiškino, kad su A. M. jį siejo tik dalykiniai santykiai. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2018 metais. Tai buvo paprastas tipinis sandoris. Turtą įsigijo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje S. U. yra vienas iš akcininkų. Jis su verslo partneriu užsiima nekilnojamuoju turtu – įsigyja turtą per tarpininkus. Buvo momentas, kai G. S. iš „(duomenys neskelbtini)“ paskambino brokerė ir pasiūlė įsigyti patalpas. Jie pradėjo derėtis, vėliau derybos nutrūko, bet po kurio laiko brokerė vėl pasakė, kad yra galimybė įsigyti turtą. Tuomet vėl vyko derybos su A. M. ir buvo pasirašyta sutartis 2018 metų gruodžio 27 dieną. S. U. nurodė, kad, atrodo, pats įsigijimo procedūroje nedalyvavo. „(duomenys neskelbtini)“ brokerės vardas buvo R., tačiau pavardės liudytojas neprisiminė ir nurodė, kad ją reikėtų tikslinti. Proceso metu bendravimas su A. M. vyko, nes šis dar kurį laiką nuomavosi iš jų įsigytas patalpas – buvo nuomininku iki galbūt šių metų pavasario. Nuomavosi apie trejus metus – kabinetą. Buvo pavėlavimų mokėti nuomą. Nuomotoja buvo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomavosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, S. U. nurodė, kad A. M. asmeniškai nepažįsta – bendravimas buvo tik dalykinis, susijęs su turto įsigijimu ir nuomos santykiais.

Atsakydamas į civilinio ieškovo atstovės, advokatės R. J. klausimus, liudytojas paaiškino, kad pirmas kontaktas buvo tarp G. S. ir brokerės R. – buvo pateikta informacija apie objektą, kvadratūrą, ir vėliau vyko viskas etapais. Pirmas kontaktas su turtu – per G. S.. Kodėl buvo nuspręsta turtą pardavinėti, liudytojas sakė nežinantis, nes jie tokių dalykų neklausinėja – turi daug patalpų, tad matyt pardavėjas taip nusprendė. Į klausimą, ar buvo atliktas turto vertinimas, liudytojas atsakė, kad tikėtina taip, nes buvo imama paskola – reikėjo pildyti dokumentus, verslo planus. Sandoris buvo sudarytas po maždaug mėnesio nuo įmonės įsteigimo. Liudytojas paaiškino, kad kredito įstaigoje jie yra patikimi klientai – jau yra pirkę nemažai turto. Finansuotojai žino, kad nauja įmonė steigiama kaip verslo forma – kiekvienam objektui steigiama atskira įmonė. Kai suderinamos sąlygos ir finansavimas, įvykdomos derybos – tai formalumas, kad perkamas turtas. Turtas buvo nupirktas per šventinį laikotarpį. Skubėjimas buvo dėl to, kad S. U. vyko į kelionę, todėl gerai atsimena, kada įvyko pirkimas. Paklaustas, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas iš jų pačių nupirktose patalpose, liudytojas atsakė, kad reikia klausti A. M.. Buvo likę skolų už kelis nesumokėtus mėnesius.

Atsakydamas į gynėjo, advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, S. U. nurodė, kad buvo gautas kreditas, o dėl pinigų paskirstymo reikia pasiruošti. Buvo įkeistas turtas (hipoteka). Unija dalį lėšų pervedė į (duomenys neskelbtini), o likusi suma turėjo būti pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tikslesnei informacijai reikia peržiūrėti dokumentus.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. U. parodymai, kur jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai yra komercinės paskirties, tai atskiri pastatai, turintys atskirus unikalius numerius. Iš viso yra 7 atskiri pastatai ir šiuo metu visi jie yra išnuomoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso apie 4000 kvadratinių metrų pastatų, iš kurių 90 kvadratinių metrų yra išsinuomavusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. M.. Nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2019 metų pradžioje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomavusi tik administracines patalpas.

S. U. taip pat nurodė, kad 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo visus aukščiau minėtus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2019 metų pradžioje dalis patalpų buvo išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visos likusios – kitiems nuomininkams. Turtas buvo įsigytas per nekilnojamojo turto brokerę, visi reikiami dokumentai bei informacija sandoriui sudaryti buvo patikrinti atitinkamose institucijose. Sandoriui sudaryti nekilo jokių kliūčių – turtas nebuvo areštuotas, tačiau buvo įkeistas „(duomenys neskelbtini)“.

Įsigijus pastatus buvo pradėti jų remonto darbai, ieškoma naujų nuomininkų, kadangi visas turtas nebuvo pilnai išnuomotas. Toliau vykdoma turto gerinimo veikla, turtas nuomojamas, atliekama jo priežiūra ir administravimas. Vienam iš nuomininkų paprašius įregistruoti nuomos sutartį ir jam to nepavykus padaryti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad Registrų centre nuomos sutarties įregistruoti negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė išrašą iš VĮ „Registrų centras“ ir iš pateiktos nekilnojamojo turto pažymos sužinojo, kad visam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pažymoje nurodyta, kad šį apribojimą 2020 m. spalio 19 d. nutarimu uždėjo Kauno apygardos prokuratūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto kreipėsi į advokatą dėl situacijos išsiaiškinimo. Advokatui pavyko išsiaiškinti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas su buvusiu nekilnojamojo turto savininku A. M.. S. U., kaip vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. M. bendravo tik tiek, kiek buvo būtina pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, ir vėliau – kai kas mėnesį buhalterė išsiųsdavo sąskaitas visiems nuomininkams, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent tam, kad įsigytų nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir negalėjo būti susiję su įmonės įsigijimu ar pažįstami su akcininkais V. V., G. S. ir S. U.. (duomenys neskelbtini) S. U. nebuvo žinoma, su ja neturėta jokių sąsajų. Apie šią įmonę jis sužinojo tik vykstant ikiteisminiam procesui, kai paaiškėjo, kad jos vadovas ar akcininkas buvo tas pats A. M.. Daugiau papildymų S. U. neturėjo. (10 t., b.l. 117-119).

Pagarsinus parodymus, liudytojas S. U. patvirtino, kad parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad jo nuomone, jis nieko negali pasakyti, nes nieko nežino. A. M. jis mato trečią kartą – vieną kartą matė pas notarą, kai vyko pirkimo sandoris dėl patalpų (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo perkamos patalpos (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Nupirktas turtas, o jis dalyvavo tik pas notarą, paieškose jis nedalyvavo. Pas notarą dalyvavo pirkimo metu, kartu dalyvavo S. U., G. S., D. P. ir A. M.. Kiek kainavo turtas, jis tiksliai pasakyti negali, bet nurodė, kad buvo paskola iš kredito unijos – milijonas penkiasdešimt tūkstančių eurų – ir dar buvo grynųjų dalis, kurios tikslaus dydžio nurodyti negali. Į klausimą, kam buvo pervesti pinigai, V. V. atsakė, kad to pasakyti negali. Pas notarą sandorį jis pasirašė. Pastatai yra naudoti, patvarkyti ir dabar nuomojami. Informaciją apie turtą jis gavo iš S. U., nes tai – gera vieta.

Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimus, V. V. nurodė, kad nesiaiškino, kam priklauso turtas. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. Su A. M. bendravimo beveik nebuvo – tik tiek, kad jį matė bendroje patalpoje. Su juo nieko nesiaiškino. Mano, kad jiems žalos nebuvo padaryta.

Į civilinio ieškovo atstovo advokato R. J. klausimus liudytojas atsakė, kad kiek buvo sumokėta grynaisiais pinigais, jis pasakyti negali, taip pat neatsimena, kaip buvo mokėta. Į klausimą, ar buvo koks kvitas už grynųjų sumokėjimą, atsakė, kad negali pasakyti.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. V. parodymai, kur jis nurodė, kad 2010 metais jis susipažino su S. U., kuris tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ir jo veikla buvo susijusi su nekilnojamuoju turtu. Nuo to laiko jie palaikė dalykiškus santykius. 2018 metų spalio mėnesį, tikslios datos jis nurodyti negali, į jį kreipėsi S. U. su pasiūlymu įsigyti nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą ir jam priklausančius garažus, bendro ploto apie 4 000 kvadratinių metrų, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tikslu nuomoti įgytas patalpas ir iš nuomos gauti pelno. S. U. kreipėsi su tokiu pasiūlymu, nes jam buvo žinoma, kad liudytojas planavo įsigyti kokį nors nekilnojamąjį turtą, jį nuomoti ir taip generuoti pajamas. Liudytojas sutiko su S. U. pasiūlymu. Buvo nutarta įsigyti įmonę, tikslu įgyti minėtą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su S. U. ir jo pažįstamu G. S., 2018 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, jie įsigijo uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurią 2018 m. lapkričio 28 d. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas, S. U. ir G. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo paskirta D. P., kuri taip pat eina buhalterės pareigas. Įmonėje taip pat dirba R. U. ūkvedžio pareigose. Daugiau darbuotojų įmonėje nėra. Visus reikalus, susijusius su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė S. U., todėl liudytojas negalėjo išsamiai papasakoti apie pastato suradimo, pirkimo, pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymo, paskolos suteikimo klausimus. Iš S. U. jis žinojo, kad minėtą pastatą su jam priklausančiais pastatais pasiūlė įsigyti brokerė R., kurią liudytojas matė tik vieną kartą – pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu. Minėtas patalpas pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas, kaip liudytojas vėliau sužinojo, yra A. M.. Šio asmens jis anksčiau nepažinojo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo pakankamomis lėšomis, reikalingomis pastatų kompleksui (duomenys neskelbtini) įsigyti, bendrovė kreipėsi į KU „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo. Kaip jau buvo minėta, visus dokumentus, susijusius su pastato pirkimu, tvarkė S. U., todėl liudytojas gali tik nurodyti, kad kredito unija suteikė 780 000 Eur paskolą šio nekilnojamojo turto įsigijimui. Prieš gaunant paskolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti pradinį įnašą. Šiam tikslui liudytojas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bendrovei paskolino 70 000 Eur. Kiti akcininkai – S. U. ir G. S. – taip pat suteikė paskolas bendrovei, tačiau apklausos metu liudytojas negalėjo nurodyti, kokias konkrečias sumas jie paskolino. Kai buvo sutvarkyti visi dokumentai, reikalingi pastato pirkimui, 2018 metų pabaigoje liudytojas kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais – S. U. ir G. S. – dalyvaujant notarų biure bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, direktoriui A. M., ir brokerei R. pasirašė pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Apie tai, kad šiuos pastatus buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) už paskolą ir vėliau pastatai buvo perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojui nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinoma, su ja jis neturėjo jokių sąsajų, apie šią įmonę sužinojo tik šios apklausos metu. Taip pat tik šios apklausos metu sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) vadovas ar akcininkas buvo tas pats A. M. ir kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) ir buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas žinojo tik tai, kad pastatai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad šiems pastatams nebuvo taikyti jokie areštai ar kiti apribojimai. Įsigijus minėtas patalpas, jos buvo perimtos su buvusiais nuomininkais, o šiuo metu jose jau yra ir naujų nuomininkų. Taip pat ofisą administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Galimai 2020 metų lapkričio mėnesį vienas iš patalpų nuomininkų informavo, kad negali VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nuomos sutarties, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. P., turėdama galimybę prisijungti prie VĮ „Registrų centras“, ištraukė duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir išraše pamatė, kad 2020 metų spalio 19 dieną Kauno apygardos prokuratūros nutarimu visam (duomenys neskelbtini), esančiam nekilnojamajam turtui yra uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. liudytojas anksčiau nepažinojo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. M. po pastatų įsigijimo jis buvo susijęs tik nuomos pagrindu. Anksčiau jokių nekilnojamojo turto sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar su konkrečiai A. M. liudytojas neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo teisėtai. (10 t. b.l. 105-107).

Liudytojas V. V. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. nurodė, kad ji dirbo įmonėje, kuri vėliau bankrutavo. Ji dirbo vyr. buhaltere (duomenys neskelbtini). Sąlygos buvo geros, tačiau visų aplinkybių ji neatsimena. Ji dirbo nuo 2013 metų iki įmonės pabaigos 2018 metais. Tvarkė įmonės apskaitą, nesklandumų nekildavo. Ji viena buvo atsakinga už buhalteriją, vadovas dirbo savo darbą, taip pat buvo kasininkas. Ji darė apyskaitas, teikė valstybei ataskaitas, viskas buvo daroma laiku.

Į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimus liudytoja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) užsiėmė statybomis ir nekilnojamojo turto nuoma. Kai buvo paklausta apie sutartį su V. J. ir A. M. valdoma (duomenys neskelbtini), ji atsakė, kad darbuotojų buvo daug, J. pavardė girdėta, bet jokių sandorių ji neatsimena. Tyrimo metu ji nieko negalėjo pasakyti, su ja nebuvo derinami jokie sandoriai.

Į klausimą, kaip buvo vykdomi atsiskaitymai, ji nurodė, kad buvo pradėta kažką daryti, bet toliau nieko nežinojo. Prokurorui Zenui Leonavičiui pagarsinus perdavimo aktus (5 t., b.l. 67–70), ji nurodė, kad prisimena kolegą K. J.. Ji prisiminė, kad vyko perdavimas, dokumentai galėjo būti atspausdinti jos, greičiausiai buvo atspausdinta iš programos. Ji nurodė, kad tikėtina, kad vertes ištraukė iš programos. Į klausimą, kieno prašymu tai buvo daroma, atsakė, kad greičiausiai A. M., nes K. J. nieko nesakė, jis buvo kitos įmonės atstovas, kiek pamena – direktoriaus pavaduotojas.

Liudytoja taip pat nurodė, kad dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Susipažinusi su kitu aktu (5 t., b.l. 64–66), ji nurodė, kad šis aktas jai nematytas, nepamena tokio formato. Į klausimą, ar A. M. galėjo iš programos ištraukti duomenis, ji atsakė, kad negali pasakyti, nes aktas nėra iš programos, ir 2016 metais ji šito akto neruošė. Ji nurodė, kad tikroji turto vertė yra likutinė, nes visada reikia minusuoti nusidėvėjimą.

Į teisėjos klausimus liudytoja paaiškino, kad duomenis į programą suvesdavo ji pati. Buvo viena darbo vieta, direktorius negalėjo to daryti. Ji gaudavo pirminius dokumentus – sąskaitas faktūras, išlaidas, banko pavedimus. Dokumentus perduodavo direktorius A. M., pavaduotojas K. J., jei turėjo teisę ką nors įsigyti. Kiti darbuotojai taip pat atnešdavo sąskaitas, jei ką nors nusipirkdavo. Bankroto priežasčių ji negalėjo įvardinti, nes nežino.

Į civilinio ieškovo atstovės advokatės R. J. klausimus ji paaiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo 2016 metų sausį, tačiau vienu metu dirbo ir (duomenys neskelbtini). Ji parašė prašymą, nes buvo laisva darbo vieta, ir ją priėmė. Finansinė padėtis įmonėje jai pradėjus dirbti buvo gera, tačiau vėliau pradėjo smukti dėl neįvykdytų sandorių ir problemų su užsakovais. Į klausimą, ar V. J. buvo sumokėta 106 400 Eur grynais pinigais, ji atsakė, kad aplinkybių nežino, matydavo tik dokumentus, o kasininkas buvo direktorius. Į klausimą, iš kur tokia suma, ji nurodė, kad, matyt, iš apyvartinių lėšų. Ji nurodė, kad tokia suma nebuvo asmeniškai išmokėta V. J. – jis buvo atskaitingas įmonei. Tai buvo avansinis mokėjimas, o jis liko atskaitingas už tuos pinigus. Ji negalėjo pasakyti, kaip vyko kontrolė toliau.

Į klausimą dėl dviejų turto perdavimo aktų, datuotų 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 14 d., ji nurodė, kad į apskaitą įtraukė tą, kuris kaip apskaitos formos. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo įtraukti du egzemplioriai, analogiški. Ji žinojo, kad buvo vykdomas įmonės skaidymas atskyrimo būdu. Ji patvirtino, kad jei turtas prarandamas, jis nurašomas į nuostolius, bet pelno mokestis dėl to nemažinamas – tai buvo balansinė vertė, dėl kurios sumažėjo nuosavas kapitalas. Liudytoja patvirtino, kad po perdavimo įmonė neteko 819 000 Eur vertės, o atitikmens negavo. Turtas buvo atiduotas. Ji nurodė, kad tiesioginės įtakos tai finansinei padėčiai neturėjo. Ji neatsiminė, ar įmonė nuomojosi patalpas ir kaip tai atsiliepė įmonei.

Į klausimus apie sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, ji nurodė, kad tai galėjo būti prieš atskyrimą. Ji negalėjo paaiškinti nieko apie sutartis, nes jas laikė direktorius. Ji matė, kad buvo pasirašytos sutartys, bet, matyt, jos dar nebuvo įvykdytos. Į klausimą, kodėl K. J. pasirašo aktą (duomenys neskelbtini) vardu, ji atsakė, kad todėl, kad daugiau nebuvo kam – direktorius buvo tas pats, kad nepasirašinėtų pats su savimi. Ji nežinojo, ar K. J. turėjo įgaliojimą pasirašymui, tik nurodė, kad jis buvo įrašytas į aktą tikriausiai direktoriaus nurodymu. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere nuo 2013 metų iki bankroto, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo pradžios iki maždaug 2020 metų. Ji dirbo pagal darbo sutartį, o už buhalterijos organizavimą buvo atsakingas direktorius. Duomenis įtraukinėjo ji, apskaita buvo jos. Ji neturėjo pareiginių nuostatų, tik darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad ji yra vyr. buhalterė.

Į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimus ji nurodė, kad 2015 metų finansinės padėties neatsimena, apie pradelstas skolas nieko negali pasakyti. V. J. įvardijo kaip buvusį darbuotoją, kuris vėliau galėjo turėti individualią veiklą. Kasmetinių inventorizacijų, jos nuomone, įmonėje buvo. Avansines apyskaitas pildydavo ji pagal pateiktus dokumentus. Dokumentus pateikdavo atskaitingas asmuo ar kitas darbuotojas. Į klausimą, ar po įmonės atskyrimo buvo gautas kreditas apyvartinėms lėšoms, ji atsakė, kad iš banko tikriausiai ne, tiksliai nepamena.

Į civilinio ieškovo atstovės klausimą dėl atskyrimo tikslo ji nurodė, kad to nežinojo – su ja nesitarta. Ji veikė pagal atskyrimo sąlygas ir pateiktus aktus, bet niekas neklausė, ar galima taip daryti. Tai buvo ne sandoris, bet atskyrimo dokumentas, pagal kurį ji vykdė. Į klausimą dėl 2014–2016 metų kasos pajamų ir išlaidų orderių, ji atsakė, kad šiuos ji atlikdavo direktoriaus nurodymu – tai buvo techninis darbas. Pinigus pervesdavo ir perduodavo direktorius.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. J. parodymai, kur ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ji pradėjo dirbti 2014 metais ir visą darbo laiką dirbo buhalterės pareigose. Šioje įmonėje ji buvo vienintelė buhalterė, todėl viena pati tvarkė visą įmonės apskaitą. Kasininku bendrovėje buvo direktorius A. M.. Jo žinioje buvo visi įmonės pinigai. Pagal poreikį ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, avansines apyskaitas pagal pateiktus dokumentus. (duomenys neskelbtini) užsiėmė statybos veikla. Pagal jos turimus duomenis, bendrovės kasoje pastoviai buvo vienoks ar kitoks pinigų likutis. Minusinio likučio kasoje nebuvo. 2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini), A. M. ir V. J., ji pakomentuoti negalėjo, nes nebuvo su ja susipažinusi. Ji patvirtino, kad 2017 m. sausio 13 d. bendrovės direktoriaus A. M. nurodymu suformavo ir atspausdino kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 Eur sumai. Pinigų išmokėjimo fakto ji nematė, kadangi jos ir direktoriaus kabinetai yra atskiri. Vėliau šį kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) direktorius jai grąžino su parašais ir ji jį įtraukė į apskaitą. 2017 m. kovo 20 d. bendrovės direktoriaus A. M. nurodymu ji suformavo ir atspausdino kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 6 400 Eur sumai. Pinigų išmokėjimo fakto ji taip pat nematė, kadangi kabinetai buvo atskiri. Vėliau šį kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) direktorius jai grąžino su parašais ir ji jį įtraukė į apskaitą. Ar už šiuos pinigus buvo atlikti kokie nors darbai, liudytoja atsakyti negalėjo. Ji nurodė, kad 2017 metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) bankrutavo. (10 t., b.l. 74-75).

Pagarsinus liudytojos D. J. parodymus, ji patvirtino, kad parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. J. parodymai, kur jis nurodė, kad su A. M. jis susipažino prieš šešerius metus. Jis dirbo A. M. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini), ėjo statybų darbų vadovo pareigas. Šioje bendrovėje jis dirbo iki 2016 metų rugpjūčio 25 dienos. Beveik visą laiką, dirbdamas šioje bendrovėje, statybos darbus vykdė Rusijoje. Vėliau, tikslaus laiko jis neprisimena, buvo pervestas dirbti į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taip pat vadovavo A. M.. Iki kada dirbo šioje bendrovėje – neprisimena. 2016 m. lapkričio 21 d., A. M. įkalbėtas vykdyti bendrą statybų projektą, pasirašė trišalę sutartį tarp (duomenys neskelbtini), A. M. ir jo paties. Šios sutarties pagrindu jis turėjo pastatyti kotedžus (duomenys neskelbtini). Konkrečių adresų neprisimena. Pats tose adresuose nebuvo, ten dirbo jo santechnikai, kurie atliko lietaus nuvedimo sistemos darbus bei liejo pamatus. Kadangi A. M. nesumokėjo už darbus, darbai buvo nutraukti. Pagal 2016 m. lapkričio 21 d. trišalę sutartį A. M. jam sumokėjo tik labai nedidelę pinigų sumą, kurios neužteko darbininkų atlyginimams. Trišalės sutarties sąlygų jis neprisimena. Liudytojas pareiškė, kad jam pateiktuose dokumentuose, t. y. 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), parašai yra jo, tačiau orderiuose nurodytų pinigų sumų – 100 000 Eur ir 6 400 Eur – jis niekada nėra gavęs nei iš A. M., nei iš jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini). Pasirašydamas orderiuose už bendrą 106 400 Eur sumą, jis buvo A. M. įtikintas, kad šie pinigai jam bus išmokėti, tačiau buvo apgautas ir pinigų negavo. Dėl šios priežasties jo ryšiai su A. M. nutrūko. (10 t., b.l. 69-70).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad nelabai ką žino, viskas įvyko seniai, o jis pats nelabai dalyvavo tuose įvykiuose. Vyko tam tikri verslo procesai. Kadangi jis gyvena Vilniuje, o įmonė buvo įsikūrusi Kaune, kaip ir A. M., tai už viską atsakingas buvo būtent A. M., o jis pats tame nedalyvavo. Jis nurodė, kad buvo įmonės akcininkas – tai galėjo būti maždaug prieš penkerius metus. Įmonė užsiėmė statybiniais darbais, rangos darbais. Jis buvo smulkus akcininkas, turėjo apie 15–20 procentų akcijų, kurias buvo įsigijęs iš A. M.. Vėliau šias akcijas pardavė A. M. atgal – tai įvyko maždaug po pusantrų metų. Akcijas jis pirko tikėdamasis, kad verslas vystysis, tai buvo viena iš jo investicijų. Tačiau bendrauti nesisekė, nematė perspektyvos, todėl akcijas pardavė. Apie galimybę įsigyti akcijas jis sužinojo per bendrus pažįstamus, susipažino su A. M., pasikalbėjo ir nusprendė, kad galbūt būtų įdomu. Į klausimą apie naudą iš šio sprendimo V. S. nurodė, kad jokios naudos neturėjo – tai buvo tik bandymas, kuris neatrodė perspektyvus, todėl pasitraukė. Akcijų pardavimą inicijavo pats, nes nematė galimybės sėkmingai dirbti.

Į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą liudytojas nurodė, kad nematė finansinės perspektyvos. Pats verslas jam neatrodė patrauklus – galbūt iš pradžių turėjo vilčių, bet verslas buvo nesėkmingas. Pasak jo, A. M., būdamas direktoriumi, galbūt skyrė per mažai dėmesio ar nesugebėjo tinkamai vadovauti. Tai buvo tik viena iš jo investicijų, kuriai jis pats neskyrė daug dėmesio – buvo pasyvus akcininkas.

Į civilinio ieškovo atstovės, advokatės R. J. klausimus V. S. atsakė, kad tai buvo tik bandymas investuoti – akcijų įsigijimas buvo traktuojamas kaip investicija. Kai pirko akcijas, domėjosi įmone, tačiau dabar tiksliai nepasakytų, kokia informacija tuo metu jam buvo žinoma – įmonė neatrodė probleminė. Apie tai, kad 2017 m. sausio 13 d. įmonė kitai įmonei buvo perdavusi turtą ar darbo priemones, jis nežinojo, nes tai, anot jo, buvo didžiojo akcininko atsakomybė. Jis peržiūrėjo, koks yra įmonės turtas, susipažino su faktine situacija, tačiau nežinojo, kas buvo daroma iki tol. Į klausimą, ar žinojo, kad akcijų pirkimo metu įmonė turto neturėjo, V. S. atsakė, jog nežinojo, nes įmonė veikė statybų srityje plačiąja prasme. Akcijas pardavė, nes jos nepateisino jo lūkesčių – jam pritrūko idėjų, konkretumo, jautė, kad iš to pelno nebus. Dokumentai ir ataskaitos, pasak jo, buvo normalūs. Į klausimą, kodėl registre nebuvo registruotas akcijų pirkimas, V. S. atsakė, kad tai buvo direktoriaus atsakomybė. Akcijų pirkimas ir pardavimas, jo teigimu, vyko pasirašant dokumentus, ir po šio proceso jis jautėsi iš verslo pasitraukęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. J. nurodė, kad tyrimo metu apklaustas nebuvo. Su A. M. jis dirbo – A. M. buvo direktorius, o jis – pavaduotojas bendrovėje (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų, bet iki kada – neprisimena. Pats ten nebedirba nuo to laiko, kai įmonė buvo uždaryta. Jis buvo atleistas. K. J. nurodė, kad buvo atsakingas už nuomą, tai yra dirbo su nuomininkais pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą dėl ilgalaikio turto perdavimo akto 2016 m. sausio 13 d. jis patvirtino, kad toks dokumentas buvo, kai jis jį pasirašė. Apžiūrėjęs bylos 5 tomo lapus 67–70, jis nurodė, kad aktas jam matytas, parašas jame atrodo jo. Paklaustas, kieno iniciatyva buvo surašytas šis aktas, K. J. atsakė, kad neprisimena. Kas jam pateikė akte nurodytą turtą – nežino, nes aktas jau buvo paruoštas. Kas jį ruošė, taip pat nežino. Tiesiog dokumentas buvo padėtas ant stalo susipažinti. Įgaliojimą pasirašyti aktą jis turėjo, kaip buvo nurodyta, bet detalių neprisimena. Pasak jo, kai vyko perdavimas ir įmonės skyrimas, jie buvo trys asmenys – jis, A. M. ir buhalterė J. – ir direktorius paprašė jo pasirašyti. Kas surenka duomenis, nurodytus akte, jis nežino. Kas vertina turtą – nežino, nes pats to nedarė. Paklaustas, kodėl pasirašė aktą, jis nurodė, kad tam, jog abiejose akto pusėse nebūtų pasirašęs tas pats asmuo – taip aiškino direktorius. Sausio 14 d. akto jis nematė, tikrai neprisimena.

Į teisėjos klausimą jis atsakė, kad po atskyrimo niekur daugiau nedalyvavo.

Į civilinio ieškovo atstovės, advokatės R. J. klausimus jis parodė, kad dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo direktoriaus pavaduotojas. Įmonės skyrimo metu dalyvavo trys asmenys: jis pats, A. M. ir buhalterė J. Kas rengė dokumentus – jis nežino, prie dokumentų rengimo nedalyvavo. Jo darbas buvo techninis – dirbo su nuomininkais, pasirašinėjo sutartis pagal parengtą sutarties šabloną. Paklaustas, ar turėjo rašytinį įgaliojimą pasirašyti aktą, K. J. atsakė, kad neprisimena. Ar suprato, kokį veiksmą atliko pasirašydamas aktą, jis atsakė, kad viskas vyko dėl veiklų atskyrimo, todėl reikėjo tokio veiksmo. Ar perduoto turto vertė buvo tiksli, jis tiksliai nepamena. Techninis perdavimo procesas buvo toks, kad pastatas (duomenys neskelbtini) ir automobilis buvo perrašyti iš vienos įmonės kitai. Visi dirbo tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje, todėl fiziškai nieko neperdavė – tik buvo sutvarkyti dokumentai. Kiek jam buvo žinoma, daiktai buvo. Kiekvieno daikto jis netikrino.

Į klausimą, kodėl reikėjo šio akto ir sandorio, jis atsakė, kad veiklos buvo atskiriamos: (duomenys neskelbtini) turėjo likti prie statybos veiklos, o kita įmonė – užsiimti tik nuomos veikla. Paklaustas, kodėl vieną kartą pasirašė (duomenys neskelbtini) vardu, o kitą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. J. atsakė, kad matyt dar nebuvo oficialiai apiformintas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kurį laiką jis dirbo abiejose įmonėse. Tai buvo vienkartinis epizodas – anksčiau tokio atvejo nebuvo. Įsigyjant ar parduodant turtą jis nedalyvavo. Jis dirbo įmonėje, direktorius paprašė pasirašyti, ir jis tai padarė. Tai jam atrodė logiška, nes jis pats perėjo į kitą įmonę, kaip ir turtas. Apie skolas jis nieko nežinojo. Įmonės veikla, kiek jam buvo žinoma, buvo gera. Po įmonių atskyrimo (duomenys neskelbtini) gavo daug kontraktų. Dėl įmonės bankroto priežasčių jis nežinojo. Jo darbas buvo tik darbas su nuomininkais – į kitus reikalus jis nesigilino. Aktą pasirašė todėl, kad nebūtų pasirašęs tas pats asmuo iš abiejų pusių, nes A. M. buvo tiek vienos, tiek kitos įmonės vadovas.

Į gynėjo, advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimus K. J. nurodė, kad 2016 metais veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). Apie ketinimus nemokėti skolų jis nieko nežinojo. Apskaitą, jo žiniomis, tvarkė buhalterė. Kur buvo taikomi apskaitos dokumentai, jis nežino – galbūt jie buvo pas buhalterę.

Teismo posėdžio metu specialistė A. B. paaiškino, kad savo išvadą (4 t., b.l. 16-109) palaiko, ją tvirtina.

Į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą dėl 2016 m. sausio 14 d. turto perdavimo–priėmimo akto ir 2016 m. sausio 13 d. perdavimo akto, specialistė A. B. nurodė, kad išvadoje yra nurodyta, kokios sumos yra pateiktos viename ir kitame dokumente. Į klausimą, kuri vertė yra tikslesnė – likutinė ar balansinė, specialistė atsakė, kad turtas buvo perduotas pagal likutinę vertę – 819 933,96 Eur. Į teisėjos patikslinimą, specialistė paaiškino, kad likutinė vertė – tai balansinė vertė atėmus nudėvėjimą, todėl perdavimas buvo atliktas likutine verte.

Į civilinio ieškovo atstovės advokatės R. J. klausimą, ar 819 933,96 Eur vertės turtas buvo nurašytas į nuostolius, specialistė A. B. paaiškino, kad pagal 6–7 ataskaitos lapus, buhalterinės operacijos įforminimas reiškia, kad turtas buvo perduotas neatlygintinai, nes buvo nurašytas į nuostolius likutine verte. Pagal pažymą turtas buvo nurašytas, tai reiškia, kad nieko nebuvo gauta. Į klausimą, ar tokiu turto nurašymu į nuostolius siekiama sumažinti pelno mokestį, specialistė A. B. atsakė: „Nespėliosiu.“ Į klausimą, ar tai sumažino mokėtiną pelno mokestį, specialistė atsakė, kad įrašyta bendra nuostolių suma nepadengta – 122 000. Į klausimą, ar dėl to sumažėjo prievolės mokėtinos valstybei, specialistė nurodė, kad jei įmonė dirba nuostolingai, pelno mokesčio nemoka. Šiuo atveju rezultatas buvo nuostolis, todėl pelno mokesčio nebuvo mokėta. Į klausimą, kokią įtaką įmonės finansinei padėčiai turėjo tai, kad perdavusi turtą neatlygintinai, vėliau įmonė jį nuomojosi, specialistė paaiškino, kad viskas išdėstyta konkrečiai, nurodytos sumos, kurios sudaro nuostolių sumą – 24 skyriuje yra suvestinė, kuri buvo tvirtinta kartu su visa išvada, kuri nesikeičia. Į klausimą, ar tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) atidavė savo turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai, o ši padengė įmonės skolas ir vėliau prašė grąžinti pinigus bei turėjo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, specialistė A. B. atsakė, kad apie kreditorinius reikalavimus kalbėti negali, nes išvadoje apie tai duomenų nėra. Ji gali kalbėti tik apie savo išvadą.

Į gynėjo advokato Giedriaus Dabkevičiaus klausimą, kas atsakingas už apskaitos įmonės tvarkymą po bankroto bylos iškėlimo, specialistė nurodė, kad išvados 18 skyriuje (90–91 lapai) yra nurodyta, kas atsakingas už apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Specialistė pažymėjo, kad konkrečių asmenų specialistai nenustatinėja. Į klausimą, už kokį laikotarpį buvo atliktas tyrimas, specialistė nurodė, kad tyrimas buvo atliktas už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Į pakartotiną klausimą, kas tampa atsakingas už apskaitą po bankroto, specialistė nurodė, kad yra nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsako ūkio subjekto vadovas, o už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalteris. Į klausimą, kas atsako, jei visi darbuotojai atleisti, specialistė pakartojo, kad konkrečių asmenų nenustatinėja, yra teisės aktai, kurie apibrėžia atsakomybę. Taip pat pakartojo, kad už dokumentų saugojimą atsako subjekto vadovas, o jei vadovas atleistas – ji konkrečių asmenų nenustatinėja. Į klausimą, kokių dokumentų trūko, kad būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus, specialistė nurodė, kad specialisto išvadoje (17 skyrius, 88–89 puslapiai) yra išvardinta, kokie dokumentai nebuvo pateikti – pavyzdžiui, kasos dokumentai 2014–2016 m. Į klausimą specialistė A. B. atsakė, kad tie 6000 Eur turėjo būti įrašyti kaip paslaugų įsigijimo operacija. Ji nurodė, kad sąskaita buvo, tačiau buvo apskaitytas tik pridėtinės vertės mokestis, o paslaugų suma – ne. A. B. pabrėžė, kad ji nenustatinėja konkrečių asmenų, kurie atsako, tačiau pagal teisės aktus ji nurodė, kas yra atsakingi. Ji pridūrė, kad kaltų asmenų nenustatinėja, nes tai ne jos kompetencijos klausimas. Į klausimą, kodėl negalėjo nustatyti veiklos rezultatų, jei nebuvo priduoti inventorizacijos aktai, A. B. atsakė, kad tai yra tik vienas iš pažeidimų. Ji paaiškino, kad visi pažeidimai yra surašyti ir specialistai nespekuliuoja hipotetinėmis situacijomis. Dėl inventorizacijos aktų ji nurodė, kad yra išdėstyta, kokie dokumentai turėjo būti. Į klausimą, ar be inventorizacijos negali būti nustatyti įmonės veiklos rezultatai, specialistė A. B. atsakė, kad tai yra vienas iš pažeidimų, dėl kurių negalima nustatyti rezultatų. Į klausimą, ar 2022 m. gegužės 1 d. buvo panaikintas Vyriausybės nutarimas dėl inventorizacijos pateikimo, specialistė A. B. atsakė, kad reikalavimas nebuvo panaikintas, tik pakeistas redakcija, kurioje vis dar lieka nustatytas reikalavimas inventorizacijai atlikti.

Į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, susijusį su 3 lape paskutine pastraipa, kurioje nurodoma, kad atskyrimo sąlygose buvo numatyta, kad optimizuojant (duomenys neskelbtini) veiklą nuspręsta visą ilgalaikį turtą atskirti į naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įsipareigojimus paliekant (duomenys neskelbtini), specialistė A. B. atsakė, kad šią išvadą ji tvirtina ir ji nesikeičia.

Į nukentėjusiojo atstovo advokatės R. J. klausimą specialistė A. B. paaiškino, kad atskaitingam asmeniui mokami iš kasos pinigai ir jis už tuos pinigus atsiskaito faktūromis ir kvitais, kurie yra apskaitomi apskaitos apyskaitoje. Ji nurodė, kad tokie dokumentai paprastai nėra dubliuojami papildomai įmonės registruose. Buhalteris, jos teigimu, apskaito, kai atsiskaitoma su atskaitingu asmeniu, nes šis sumokėjo grynaisiais, todėl ir su tiekėju yra atsiskaityta. Specialistė A. B. nurodė, kad kai avanso apyskaitoje įrašoma faktūra ar kvitas, antrą kartą skola tiekėjui nebeskaičiuojama. Ji taip pat pažymėjo, kad registro duomenis galima lyginti su apyskaita, kai apskaita vykdoma su atskaitingu asmeniu.

Į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, kas atsitinka, jei atskaitingas asmuo iš pateiktų pirminių dokumentų atsiskaito su tiekėju, bet tie duomenys nėra suvesti į kitą apskaitą, specialistė A. B. atsakė, kad avansinė apyskaita yra skirta apskaityti atskaitingo asmens atsiskaitymus, o jei prekių tiekimas – tai jau pagal buhalterinius įrašus. Ji pridūrė, kad kiekviena įmonė pasirenka skirtingą apskaitos būdą ir kad apskaita dažnai vedama suminė. Ji nurodė, kad ar dėl šios konkrečios įmonės dokumentai buvo apskaityti, reikia analizuoti avansines apyskaitas ir apskaitos registrus.

Teismo posėdžio metu ekspertė L. B. nurodė, kad išvadą palaiko. Naujų aplinkybių jai nėra žinoma, viskas yra surašyta pagal pateiktus dokumentus.

Į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą ekspertė L. B. atsakė, kadangi teigia, jog tyrimui nebuvo pateikti visi dokumentai, tai nurodytu laikotarpiu, tvarkant buhalterinę apskaitą, nebuvo laikytasi norminių aktų reikalavimų. Patikslino, kad jai nebuvo pateikti 2013 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygos ir kasos apskaitos dokumentai. Tyrimas buvo atliktas už 2016 m. ir 2017 m. Ji netyrė 2013–2015 m. dokumentų, nes jų nebuvo pateikta. Pažeidimai yra nurodomi už 2016–2017 metus. Į klausimą, ar atlikdama tyrimą ji matė teismo sprendimą, kuriuo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) iš V. J. priteista skola, ekspertė L. B. patvirtino, kad tą sprendimą matė. Paklausta, kokią reikšmę šis sprendimas turėjo jos išvadai, ekspertė L. B. nurodė, kad jai buvo užduoti klausimai, ar galima nustatyti veiklos rezultatus, todėl ji tyrė visus dokumentus ir pateikė išvadą pagal tai, ką rodo tie dokumentai ir informacija prie jų. Į klausimą, kodėl, žinodama, kad sumos buvo priteistos, svarsto ar operacija įvyko, jei teismas patvirtino, kad V. J. jau yra skolingas, ekspertė L. B. atsakė, kad galvoja, jog gal ir neįvyko, nes įrodymų, kategoriškai patvirtinančių tai, nėra. Sprendimas yra teismo kompetencija. Ji nežino, kuo teismas vadovavosi, kaip nustatė – gal teismas turėjo kitokių duomenų. Ji ištyrė dokumentus ir pateikė išvadą, kokią padarė pagal turimus dokumentus. Į klausimą, ar jos išvadai galioja teismo sprendimai, ekspertė L. B. nurodė, kad reikia žiūrėti situaciją, viskas priklauso nuo aplinkybių. Ji, ištyrusi kasos dokumentus, mato, kad nėra pagrindo ir patvirtinimo, jog pinigai kasoje buvo. 2016 m. sausio 1 d. kasos knygoje nurodytas 92 000 Eur likutis. Per 2016–2017 m. tuo likučiu buvo manipuliuojama – tai išduodamas avansas atskaitingam asmeniui, tai grąžinamas, tai išduodamos paskolos įvairiems asmenims, kurios grąžinamos į kasą, ir galų gale 2017 m. sausio mėn. 100 000 Eur nurašoma V. J. vardu. Nėra tvirto patvirtinimo, kad tie pinigai buvo kasoje. Ekspertė L. B., atsakydama į klausimą, kuris atsiskaitymas buvo pradelstas, nurodė, kad tokių duomenų jai nebuvo pateikta ir ji jų netyrė. Paklausta, ar ji žinojo, ar buvo mokėtinų sumų suėjusiais terminais, ekspertė L. B. paaiškino, kad jai turėjo būti pateikti apskaitos registrai dėl kreditorinių įsiskolinimų, tačiau jie nebuvo pateikti, todėl ji negalėjo atstatyti visos apskaitos, o ji to ir nedarė. Ji matė tik bendrą sumą. Į klausimą, kuris iš jos išvardintų veiksmų kasoje yra neteisėtas, ekspertė L. B. atsakė, kad tai yra betikslis veiksmas – paimamas avansas atskaitingam asmeniui ir grąžinamas beveik ta pati suma. Toks pinigų judėjimas, jos nuomone, yra betikslis. Į klausimą, ar ji matė tuo metu sudarytus sandorius, ekspertė atsakė, kad matė, viskas aprašyta. Į klausimą, ar atsiskaitymas su kreditoriais, pinigų išmokėjimas atskaitingam asmeniui yra neteisėtas veiksmas, ekspertė L. B. atsakė, kad visos operacijos turi būti palyginamos ir tinkamos. Ji turi turėti operacijas patvirtinantį dokumentą. Jei išmokamas avansinis mokėjimas atskaitingam asmeniui, turi būti tikslas, kuriam jis panaudoja tas lėšas ir pateikia pateisinamą dokumentą. O dabar – paima ir grąžina. Ji nurodė, kad atskaitingas asmuo privalo grąžinti išmokėtą avansą. Tokia tendencija tuo metu ir buvo – išmokėta 136 000 Eur, tai didelės sumos. Grąžino visą sumą, jei nieko nenupirko, tai kyla klausimas, ar tai teisėta ar neteisėta. Ji nežinojo, kur kas važiavo, bet jei pinigai buvo paimti neįvykusioms operacijoms, tai juk galima buvo atsiskaityti ir bankiniais pavedimais. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais turi būti patvirtinti dokumentais, kitaip kyla įtarimų, ar tokios operacijos vyko iš tikrųjų, ar nebuvo tai bepiniginiai įrašai. Ji daro prielaidą, kad tai galėjo būti tokios operacijos. Į klausimą, jei V. J. buvo išmokėti 100 000 Eur, kokia tvarka visa tai įforminama, ekspertė L. B. nurodė, kad V. J. teigia, jog pinigų negavo, o bylos medžiagoje ji nerado kitų patvirtinimų. Jo apklausos nėra, kad jis gavo tuos pinigus. Tai spręs teismas, gal jis turi kitų duomenų iš kitų bylų. Jos nuomone, tai įtartina operacija. Viskas seka iš kasos operacijos, visos apskaitos ir pateiktų dokumentų, todėl, jos manymu, negalima teigti, kad V. J. gavo tuos pinigus. Į klausimą, kaip forminami pinigų išmokėjimai atskaitingam asmeniui, paskolos iš kasos, ekspertė L. B. atsakė, kad dokumentai įforminami tada, kai atliekama operacija. Viskas yra gerai įforminta, bet klausimas, ar ta operacija įvyko iš tikrųjų, nors dokumentai yra surašyti. Į klausimą, kaip ji žino, kad įvyko tokios operacijos, jei patikrino kasą už tą laikotarpį, ekspertė L. B. nurodė, kad tam turi būti tolimesnė seka – paėmė atskaitingas asmuo, bet jam pagal dokumentus nebuvo tikslo imti iš kasos, nes jam pakako pinigų tam, ką jis pirko, kur mokėjo, kuriuos gavo iš banko. Be to, iš tų pinigų, gautų iš banko, dalį jis dar įnešė į kasą. Tad iš kasos imti nereikėjo pagal dokumentus, kur jis išlaidavo. Į klausimą, jei gavo ir grąžino, kas tada, ekspertė L. B. atsakė, kad gavo – grąžino, bet ar buvo tokie pinigai. Ji kategoriškai netvirtina, bet galima teigti, kad tokių pinigų nebuvo, nes labai lengvai tokiomis pat sumomis paimama ir grąžinama, kai yra kitų išlaidų, mokėjimų, skolų, o tie pinigai guli kasoje – tai nurašoma, tai pajamuojama. Tai įtartinos operacijos. Jos prielaida – gali būti, kad tų pinigų iš viso nebuvo. Ekspertė L. B., atsakydama į klausimą dėl sąskaitos, išrašytos „(duomenys neskelbtini)“, kaip ji nustatė, kad operacija su „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, nurodė, kad galėjo ir neįvykti, nes nėra jokių duomenų – nėra akto. Pagal žodinį nurodymą atlikti darbai nėra pakankami. Turi būti nurodyta, koks ekskavatorius, numeris, kokiame objekte panaudotas, kur panaudotas, kokia nuoma, kas atsiskaitė už nuomą. Kadangi tokių duomenų nėra, ji neturėjo galimybės patikrinti, ar iš tikrųjų įvyko ta operacija.Į klausimą, ar sąskaita už ekskavatoriaus nuomą buvo įtraukta į apskaitą, ekspertė L. B. atsakė, kad nebuvo įregistruota – 6000 Eur. Paklausta, kodėl, jei nėra duomenų, kad ekskavatorius buvo panaudotas, turėjo būti įtraukta sąskaita, ekspertė L. B. atsakė, kad ji aprašo sąskaitą faktūrą ir nurodo, kad jei paslauga negauta, ji neturėjo būti apskaityta, tada nepagrįstai apskaitytas 1260 Eur PVM. Jei paslauga gauta, ji neatvaizduota apskaitoje. Į klausimą, ar įmonės apskaitoje ta sąskaita apskaityta, ekspertė L. B. atsakė, kad tik PVM, tai apskaitos dalis. Į klausimą, ar rado duomenų, kad šito traktoriaus paslauga nesuteikta, ji atsakė, kad nerado duomenų, jog paslauga buvo suteikta. Ji nurodė, kad turi matyti, kad ekskavatorius yra, koks jis, turi būti surašytas atliktų darbų aktas – tokiame objekte, įmonė darė tokius ir tokius darbus, ekskavatorius toks ir toks, jo duomenys, atliko tiek darbų, kažką iškasė. Paskui tie darbai turi būti įtraukti į užsakovo konkrečiame objekte darbų apskaitą, paskaičiuota savikaina, apmokėjo užsakovas toks ir toks – tada aišku, kad ekskavatorius buvo naudojamas, padarė tiek ir tiek darbų. Dabar nėra jokio patvirtinimo. Į klausimą, ar jai asmeniškai yra skirtumas tarp rangos sutarties ir nuomos sutarties, ekspertė L. B. atsakė, kad ji supranta tiek, kiek gali palyginti ir matyti, ar iš tikrųjų darbai buvo suteikti – konkrečiai, kiek padaryta darbų, tokiai sumai, daugiau neturinti ką pasakyti. Į klausimą, kokius darbus nuomotojas turėjo įsipareigoti atlikti, ekspertė L. B. atsakė, kad nežino, nes jai nebuvo pateikti jokie įrodymai. Ji negali daugiau pridėti, kad tas išnuomotas už 6000 Eur ekskavatorius buvo kur nors panaudotas. Jei teismas įrodys, kad nereikia dokumentų, tai teismas ir spręs. Ji parašė tai, ką parašė, pagal pateiktus dokumentus. Į gynėjo klausimą dėl pirmo klausimo išvados, kurioje nurodoma „jeigu, jeigu“, t.y. jeigu „(duomenys neskelbtini)“ kažkas neįvyko, jeigu V. J. išmokėjo – neišmokėjo, bet išvada kategoriška, kodėl sukeldama abejonę dėl įvykusio ar neįvykusio fakto ji duoda kategorišką išvadą ir neišskiria sąlyginių teiginių, ekspertė L. B. atsakė, kad rašo, jog iš dalies negalima nustatyti, nes nėra įrodančių dokumentų – viso to, kas yra atvaizduota apskaitoje. Į klausimą, ar turint kasos išlaidų orderius su parašu, pasirašytus gavėjo, tai laikytina, kad įvyko operacija ar ne, ekspertė L. B. nurodė, kad šiuo atveju kasos išlaidų orderis nepatvirtina, kad įvyko operacija. Ji teigė, kad yra abejonių, nes nėra jokių sekančių įvykių, nėra sekos. Kasos išlaidų orderis nepatvirtina operacijos. Ar įvyko operacija – yra abejonių, nes iš to nėra sekančių veiksmų. Taip pat ir su 5 procentų už paslaugas, su vertimais, pamokymais – kas lektorius, kas vertėjas – turi būti bent minimali informacija. Jokios informacijos nėra, tik surašytas aktas, o jų patvirtinti negalima, nes nežinoma, kas pravedė, nėra galimybės apklausti, nėra datų, valandų.

Ekspertė L. B., atsakydama į klausimą, kokių kasos išlaidų orderio keliamų reikalavimų nesilaikyta išrašant orderį V. J., nurodė, kad orderiai yra išrašyti, tačiau klausimas yra, ar įvyko pati operacija. Dėl 2013 m.–2017 m. įmonės apskaitos tyrimo ekspertė L. B. paaiškino, kad netyrė laikotarpio nuo 2013 m. iki 2015 m., nes jai nebuvo pateiktos kasos knygos ir kasos dokumentai, o tai yra svarbi apskaitos dalis. Į klausimą, ar informavo teismą apie šių dokumentų nebuvimą, ekspertė L. B. atsakė, kad apie tai parašė ekspertizės akte, nurodydama, kodėl ji neištyrė to laikotarpio. Paklausta, ar pagal pateiktus dokumentus gali nustatyti įmonės veiklos rezultatus už 2013–2015 m., ekspertė nurodė, kad jų netyrė. Į klausimą, kodėl išvadoje neparašė, kad netyrė šių metų apskaitos, ekspertė atsakė, kad tai buvo jos, kaip teismo eksperto, sprendimas, nes neturėjo svarbios dokumentų dalies. Kai buvo pastebėta, kad ir už 2016–2017 m. ji neturėjo visų dokumentų, tačiau išvadą vis dėlto pateikė, ekspertė L. B. atsakė, kad jau į šį klausimą buvo atsakiusi. Paklausta, ar dokumentų išsaugojimas atitinka įstatymo reikalavimus, ji atsakė, kad tai yra teisinis vertinimas. Į klausimą, ar dokumentų išsaugojimą nustato apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, ekspertė L. B. atsakė, kad tai teisinis klausimas.

Į klausimą dėl 2017 m. balandžio 3 d. sąskaitos, kurios suma – 6000 Eur, ekspertė paaiškino, kad jei paslauga buvo gauta, bet neapiforminta iki galo, tai apskaitoje neatvaizduota 6000 Eur paslauga, o jei paslauga negauta – nepagrįstai nurodytas 1260 Eur pirkimo PVM. Į klausimą, ar pagal šią vieną sąskaitą galima nustatyti turto, nuosavo kapitalo struktūrą, ekspertė atsakė, kad iš vienos pusės sąskaita apskaityta nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bet jei būtų nustatyta, kad paslauga gauta, galima būtų tikslinti duomenis apskaitoje. Tačiau bendrai pagal visą apskaitą 2016–2017 m. laikotarpiu to padaryti negalima, nes nėra galimybės palyginti ir patikrinti visų dokumentų bei atliktų darbų. Į klausimą, kodėl vienoje vietoje ji remiasi ta pačia sąskaita, bet pateikia skirtingus vertinimus – vienu atveju, kad galima nustatyti rezultatus, kitu – kad negalima, ekspertė L. B. atsakė, kad pirmame klausime kalbama apie visą apskaitą, o penktame – tik apie vieną sąskaitą faktūrą. Ekspertė L. B., atsakydama į klausimą, ar pagal vieną sąskaitą galima nustatyti įmonės apskaitą ir veiklos rezultatus, o sudėjus kelias sąskaitas – jau ne, paaiškino, kad nėra jokios kitos informacijos. Ji jau minėjo apie mokymus, vertimus, kurių duomenų neturi. Dėl kitų surašytų dokumentų taip pat kyla klausimų, ar operacijos įvyko realiai. Į klausimą, kaip į apskaitą įrašomas paslaugų gavimo faktas, ekspertė L. B. atsakė, kad tai daroma pagal dokumentus, surašytus įvykusių operacijų metu, ūkinės operacijos įforminamos įvairiais dokumentais. Paklausta, kokiais dokumentais konkrečiai į apskaitą įtraukiamos įvykusios ūkinės operacijos, pavyzdžiui, nuomos, ekspertė nurodė, kad tai gali būti sutartis, aktas, PVM sąskaita faktūra – žiūrint ką konkrečiai. Tai turi būti bet koks dokumentas, kuris nekeltų įtarimų. Į klausimą, į kokius apskaitos dokumentus įtraukiama nuomos sutartis, ekspertė atsakė, kad ji yra kaip papildomas dokumentas. Į klausimą, į kokius apskaitos registrus turi būti įtraukta sudaryta nuomos sutartis, ekspertė nurodė, kad tai tiesiog susitarimas, kuriam reikalingas papildomas dokumentas: PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas. Paklausta, į kokį registrą turi būti įtraukta nuomos sutartis, ekspertė atsakė – į sąnaudų registrą. Į klausimą, kada nuomos sutartis įtraukiama, ekspertė atsakė, kad ji neįtraukiama į registrą, ji yra kaip priedas prie kitų dokumentų. Klausiama, į kokius registrus apskaityta nuoma, ekspertė L. B. nurodė, kad – jokiuose. Į klausimą, kada įvyksta nuomos ūkinė operacija, atsakė – tada kada įvyksta. Kaip įforminama įvykusi ūkinė operacija nuomos teisiniams santykiams, ekspertė atsakė – surašomas atitinkamas dokumentas, priklauso nuo operacijos, tai gali būti PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų aktas. Į klausimą, kokį dokumentą nuomotojas, apart perduoti daiktą, turi surašyti, ekspertė nurodė – dokumentą, kuris nekeltų įtarimų, kad operacija įvyko.

Paklausus apie įmonių reorganizavimą, ekspertė L. B. atsakė, kad nesanti reorganizavimo specialistė, su visa tvarka nesusipažinusi, tačiau dėl ilgalaikio turto perdavimo kitai įmonei dokumentų jai pakako, kad padarytų išvadą. Į klausimą, kaip įmonių apskaitoje apskaitoma pagal Reorganizavimo įstatymą, kai steigiamas naujas juridinis asmuo, ir jam perduodama dalis turto, o naujasis asmuo tampa solidariai atsakingas su reorganizuota įmone, ekspertė atsakė, kad tai yra teisininkų kompetencija. Paklausta, ar žino, kas yra solidari prievolė, ekspertė atsakė, kad tai teisinis klausimas. Ekspertė pažymėjo, kad jai buvo užduotas klausimas apie nuostolius, nemokumą, ir perdavimo operacija padarė pirminei įmonei 819 000 Eur nuostolio. Ekspertės vertinimu, tai akivaizdžiai buvo nenaudingas sandoris (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ekspertė L. B. dėl papildomos ekspertizė nurodė, kad savo išvadą palaiko. Ji paaiškino, kad nieko papildomai paaiškinti ar papildyti neturi.

Atsakydama į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, ekspertė L. B. nurodė, jog jai pakartotinai buvo grąžinta bylos medžiaga tam, kad atsakytų į neatsakytus klausimus, o naujame savo akte ji nurodė, kad atsakė į klausimus ir nurodė, kuriuose punktuose tai padaryta. Ji patikslino, kad suprato, jog prašoma papildyti tyrimą 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. laikotarpiais, kas apima pirmąjį ir keturioliktąjį klausimus.

Atsakydama į klausimą, kaip padarė išvadą, jog tam tikrais laikotarpiais netinkamai buvo tvarkoma apskaita, jeigu jai neperduoti apskaitos registrai, specialistė L. B. nurodė, kad pirmame akte buvo parašiusi, jog atsisako tirti 2013–2015 metų laikotarpį dėl nepateiktų dokumentų. Ji paaiškino, kad kai buvo pareikalauta atlikti naują tyrimą, atliko tik tokį, kokį galėjo, remdamasi pateiktais dokumentais. Į klausimą, ar buvo nustatyti neatitikimai tarp turimų dokumentų ir balansų, ir ar tie dokumentai buvo apskaityti, specialistė L. B. atsakė, kad pelno (nuostolių) ataskaita buvo pateikta, o jos duomenys – sudaryti. Į klausimą dėl dokumentų trūkumo ir ar pavyko nustatyti, kada tie dokumentai dingo ar jų išvis nebuvo, specialistė L. B. atsakė, kad negali atsakyti, kada tie dokumentai buvo ar nebuvo, ar jie dingo ar buvo paslėpti, tačiau jie jai nebuvo pateikti, ir gal dalis jų iš viso nebuvo surašyta. Papildomai ji paaiškino, kad nenustatinėjo direktoriaus netinkamų veiksmų, o tik nurodė, jog atsakomybės nustatymas nėra eksperto kompetencija, tačiau citavo norminius aktus, kurie tai reglamentuoja. Ji pabrėžė, kad nežino, kas vadovavo įmonei, nes tai nustato teisininkai.

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė advokatė R. J. nurodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje pateiktus reikalavimus ir nenori kartotis. Ji akcentavo pagrindinius aspektus: ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar yra pagrindas ieškiniui tenkinti. Pažymėjo, kad daug organizacijų vykdo reorganizacijas, tačiau pagrindinė tam sąlyga – akcininkų pritarimas, ką patvirtina Akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 1 dalis. Reorganizavimo sąlygas parengia restruktūrizuojamų bendrovių vadovai. 63 straipsnio 1 dalies 11 punkte aiškiai nurodyta, kad skaidymo atveju turi būti pateiktas tikslus turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veikiančioms įmonėms. Tai reiškia, kad turi būti paskirstytas ne tik turtas, bet ir prievolės. Ji rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-823/2020, kad kreditorių teisės gali būti pažeistos net ir laikantis formalių procedūrų. Šiuo atveju pažeidimas kilo dėl reorganizavimo sąlygų turinio, nes jos numatė tik turto atskyrimą nuo prievolių, paliekant pastarąsias (duomenys neskelbtini). Advokatė paaiškino, kad Akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 2–3 dalyse numatyta, jog reorganizavimo sąlygos turi būti vertinamos, išskyrus atvejį, kai abiejų bendrovių akcininkai tam pritaria. Šiuo atveju reorganizavimo vertinimo buvo išvengta, nes abiejose pusėse veikė tas pats asmuo – kaltinamasis.

Advokatė nurodė, kad kaltinamojo pusė rėmėsi argumentu, esą egzistuoja saugiklis – jeigu reorganizuotai įmonei nepakanka turto, kita įmonė atsako solidariai. Tad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsakyti kreditoriams kartu su (duomenys neskelbtini). Tačiau šis mechanizmas nesuveikė, nes (duomenys neskelbtini) atstovas ir dalyvis buvo A. M.. Anot jos, nebuvo siekta užginčyti 819 000 Eur vertės turto perdavimo. A. M. buvo suteikti įgaliojimai, ir jis veikė jų ribose. Ji kėlė klausimą, kodėl buvo iššvaistytas didelės vertės turtas, nes „(duomenys neskelbtini)“ formaliai neprisiėmė pareigos atsiskaityti su kreditoriais ir nepadengė nė vienos skolos. Ji pabrėžė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kaip laiduotoja sumokėjo tam tikrą sumą, bet ją prisiteisė iš (duomenys neskelbtini), o tai rodo, kad solidarios atsakomybės nebuvo prisiimta. Pasak advokatės, 2021 m. nemokumo administratorius bandė įvertinti tikrąją valią dėl skolų ir pateikė prašymą išbraukti „(duomenys neskelbtini)“ iš kreditorių sąrašo, o tai rodo kryptingą veikimą – siekį išvengti skolų mokėjimo. Nors „(duomenys neskelbtini)“ gavo milijoną už parduotus pastatus, ji liko kreditorių sąraše tik po ginčo. Nors gynėjas teigė, kad atskyrimo sąlygos niekada nebuvo pripažintos neteisėtomis, advokatė pabrėžė, kad jų neteisėtumas konstatuotas tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje ir tyčinio bankroto byloje. Ji nurodė, kad kaltinamojo pusė painioja neteisėtumą ir negaliojimą. Kadangi buvo praėję daugiau kaip šeši mėnesiai, CK pagrindu restitucija neįmanoma, nes įmonės veikia atskirai.

Ji pažymėjo, kad pagal buhalterinę apskaitą turtas buvo nurašytas, todėl, vadovaujantis bankroto įstatymu, kai skolos viršija pusę balanso vertės, įmonė laikytina nemokia. Po turto perdavimo liko virš 400 000 Eur skolų, o įmonėje turėjo likti tik apie 10 000 Eur. Ji pabrėžė, kad perduotas buvo ne bet koks, o įmonės veiklai būtinas turtas – transportas, technika, pastatai. Nors kaltinamasis bandė teigti, kad buvo perduotas ne tas turtas, advokatė rėmėsi specialistų ir VMI išvadomis, kurios patvirtino, kad tai buvo tas pats turtas. Ji pasisakė, kad versija apie tai, kad įmonė buvo perduota tam, kad nereikėtų pirkti brangių akcijų, yra nelogiška, nes tam būtų pakakę steigti naują įmonę. Ji nurodė, kad vadovas – A. M. – turėjo laikytis CK reikalavimų sąžiningai ir protingai elgtis, būti lojalus. Kadangi turtas perduotas be skolų perėmimo, tai laikytina iššvaistymu. Nuostolių suma – tai perduoto turto vertė. Dėl tyčios ji sakė, abejonių nekyla, nes kaltinamasis nenori prisiimti jokios atsakomybės. Ji nurodė priežastinį ryšį tarp turto perdavimo ir kilusių padarinių – perduotas pastatas buvo vertas vieno milijono.

Dėl kaltinimo nusikalstamu bankrotu ji nurodė, kad bankroto pripažinimas tyčiniu buvo grindžiamas įmonės turto ir skolų santykiu – turėta 828 211 Eur turto ir 477 193 Eur skolų. Ji pabrėžė, kad buvo atiduotas veiklai būtinas turtas, kas pablogino finansinius rodiklius. (duomenys neskelbtini) planavo vykdyti užsakymus virš 3 mln. Eur, tačiau neturėjo reikiamos turtinės bazės. Ji nurodė, kad įmonė nuomojosi tą patį perduotą turtą – sumokėjo 40 325,75 Eur už nuomą ir 17 678,10 Eur už parkavimą, ir prarado apie 70 000 Eur pajamų. Neatlygintinai perduotas automobilis buvo vertas 75 000 Eur. Jis buvo vėliau atpirktas. Ekspertizės akte nurodyta, kad įmonė patyrė nuostolį virš 1 157 663,88 Eur. Ji paaiškino ir situaciją dėl kredito – pastatas buvo įsigytas už 170 000 Eur, paskola – beveik 150 000 Eur, tuo metu kreditoriniai reikalavimai sudarė 690 296,32 Eur. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo refinansuotas kreditas iki 493 200 Eur, o tuo pačiu – augo ir skolos. Ji konstatavo, kad buvo blogas valdymas: kreditas didinamas, pajamos mažinamos, o įmonė dar nuomojasi turtą.

Advokatė pažymėjo, kad ekspertizėje buvo nurodyta, jog darbai buvo vykdomi, objektai statomi, viršijamos pajamos, bet tai nerodo gero valdymo. Argumentas dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įtakos (83 000 Eur) bankrotui, anot jos, neturi esminės reikšmės. Ji pabrėžė, kad 106 000 Eur grynaisiais perduoti J. be pakankamo pagrindo, ir kad vienas asmuo vykdo visus veiksmus – tai nėra saugus valdymas. Ji priminė, kad reikia atsakingai mokėti pinigus, vertinti partnerius.

Dėl kitų mokėjimų grynaisiais, ji remiasi specialisto išvada, kuri rodo, kad buvo sisteminis veikimas. Dėl J. skolos – yra teismo sprendimas dėl prisiteisimo. Ji pabaigė teigdama, kad reikalavimai palaikomi ir prašoma priteisti žalą tik iš kaltinamojo A. M., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas Gintaras Dabkevičius dėl civilinio ieškinio nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, jog ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės yra iškraipytos. Jis kėlė klausimus dėl reglamentavimo, susijusio su solidaria atsakomybe. Jis pažymėjo, kad civilinis ieškovas teigia, esą žala buvo padaryta blogu įmonės valdymu, tačiau gynėjas su tokia išvada nesutiko, kadangi, jo nuomone, kartu su turtu uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perėjo visos prisiimtos prievolės, o tai reiškia, kad „(duomenys neskelbtini)“ solidariai liko skolinga kreditoriams. Jis pažymėjo, kad civilinis ieškinys yra susietas su kaltinimu, tačiau Akcinių bendrovių įstatymas aiškiai nurodo, kokie skaidymo būdai yra numatyti, ir šiuos aspektus ketina detaliai aptarti baigiamosiose kalbose. Pasak gynėjo, atskiriant juridinį asmenį, svarbu tai, kad abu juridiniai asmenys toliau vykdytų darbinę veiklą, o tokiu atveju prievolės pereina pagal įstatymą. Teisės normos nenumato, kad turtas turi būti perduodamas ar parduodamas atlygintinai, o Akcinių bendrovių įstatymas ir CK nustato, kada tokio atlygintinumo reikia. Gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinės ieškovės atstovė teigė, jog skolos turėjo būti perkeliamos pagal sandorį, tačiau gynėjas akcentavo, kad skolų perdavimas galimas tik gavus kreditorių sutikimą, o nė vieno sutikimo gauta nebuvo. Jei skolos būtų perkeltos „(duomenys neskelbtini)i“, jos būtų laikytos pasibaigusiomis, nes veiklą toliau vykdė (duomenys neskelbtini). Pasak gynėjo, jei manoma, kad visas turto valymas buvo nuostolingas ir dėl to padaryta žala, su tuo nesutinkama.

Gynėjas pabrėžė, kad egzistuoja įrodinėjimo skirtumai, kurie nesutampa su baudžiamąja teise, nes civiliniame procese užtenka didesnės tikimybės, o baudžiamojoje byloje galioja objektyvumo kriterijus. Pasak jo, reikia vertinti visus įrodymus ir ieškinio pareiškimo motyvus. Jis nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, įvykdžiusi solidarią prievolę, pateikė reikalavimą dėl kreditoriaus pakeitimo, nes įstatymas tai numato – esant solidariai prievolei yra teisė į skolininką. Tai, pasak gynėjo, atspindi restruktūrizacijos idėją, kad įsipareigojimai ir prievolės yra bendri. Jis pažymėjo, kad jeigu nebūtų buvę perduota turto, „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų pareigos atlyginti (duomenys neskelbtini) skolų. Gynėjas teigė, kad kaltinimas grindžiamas tuo, kad kaltinamasis, būdamas direktoriumi ir atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą, patvirtino atskyrimo sąlygas, kuriomis reorganizuodamas įmonę atskyrimo būdu neteisėtai ir neatlygintinai perdavė didelės vertės turtą. Gynėjo vertinimu, reikia kalbėti ne apie tai, ar teisėtai ar neteisėtai, bet ar buvo laikytasi įstatymo. Jis nurodė, kad įstatymas leidžia atskiriant įmonę perduoti dalį turto. Kaip pavyzdį pateikė „(duomenys neskelbtini)“ atvejį, kai atskirta buvo gera banko dalis nuo blogosios, kuri gavo visas skolas. Jo nuomone, reikia gerbti įstatymus. Jis akcentavo, kad teismai nustatė, jog formaliai sąlygos atitiko įstatymo reikalavimus, todėl viskas buvo atlikta pagal įstatymą. Pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra kreditorius bankroto byloje.

Jis kėlė klausimą, ar nebuvo dirbtinai suformuotas kaltinimas. Atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius neturėjo visų duomenų – jam nebuvo perduota dalis buhalterinės apskaitos dokumentų. Remdamasis specialisto išvada, nurodė, kad dokumento 14 lape pažymėta, jog nepateiktas 2017 m. susitarimas, kuriuo „(duomenys neskelbtini)“ perėmė kreditą. Todėl, gynėjo nuomone, civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Kalbėdamas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynėjas pažymėjo, kad šioje byloje svarbios dvi aplinkybės: pirma, įsipareigojimai nebuvo pradelsti – neįvykdyta tik 4000 Eur, visi kiti buvo įvykdyti; antra, žala iš A. M. buvo priteista dėl veiksmų, atliktų po restruktūrizavimo. Jis pabrėžė, kad specialisto išvada yra sukritikuota ir dėl to negali būti laikoma objektyvia. Duomenų, kad kaltinamasis turėjo tikslą sukelti bankrotą, nėra. Įmonė iki 2016 metų veikė pelningai, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

Atsakydamas į civilinės ieškovės advokatės R. J. klausimus, gynėjas paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė solidarią prievolę. Paaiškino, kad viena dalis jos atsakomybės kyla kaip laiduotojos, kita – pagal CK. Jis nurodė, kad pagal teismo nutartį prievolė buvo įvykdyta. Kiek „(duomenys neskelbtini)“ turi prisiimti sau iš skolos, negalėjo pasakyti, nes neatstovauja „(duomenys neskelbtini)“, bet mano, kad jai perėjo tos prievolės, kurios egzistavo reorganizavimo metu, ir jos buvo solidarios abiem įmonėms. Skolų perkėlimas be kreditorių sutikimo neįmanomas. Kiek „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė į savo nuostolius, pasakyti negalėjo – tai ne šios bylos klausimas. Regreso taikymas nesusijęs su A. M. veikla, nes abi įmonės liko veikiančios. Turtų atskyrimas leidžiamas įstatymais, solidari prievolė išlieka. Gynėjas pažymėjo, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) siekė išvengti atsakomybės. Liko tik 4 000 Eur skola, kurią lėmė ne praeities veiksmai, o vėlesnė veikla. Jis paaiškino, kad turtas buvo įtrauktas į „(duomenys neskelbtini)“ balansą ir vėliau išimtas, nes fiziškai neliko. Solidarios prievolės neapskaitomos buhalterinėje apskaitoje, jos laikomos užbalansinėmis. Kodėl „(duomenys neskelbtini)“ nepasidalijo skolų lygiomis dalimis pagal CK, atsakė, kad tai nėra reikšminga – jeigu pareikalavo grąžinti pinigus, tai buvo jos teisė. A. M. tokio reikalavimo neteikė. Į klausimą, kas veikė „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gynėjas atsakė, kad tai nesusiję su kaltinimu. Kalbėdamas apie žalą, pabrėžė, kad įmonė turto neprarado. Po kiekvieno restruktūrizavimo verslininkas neturi atsiskaityti kaip už nusikaltimą. Tai, kad verslininkas siekia diversifikuoti veiklą ir priima naujus akcininkus – yra įprasta praktika.

Kaltinamojo kaltė grindžiama ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2019 m. gegužės 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad Kauno apygardos prokuratūra perdavė pareiškimą dėl galimo turto iššvaistymo (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d., vykdant reorganizaciją, įmonė, vadovaujama A. M., neatlygintinai perdavė 819 933,96 Eur vertės turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas taip pat buvo A. M.. Įsipareigojimai liko (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną sudaryta nuomos sutartis nebuvo vykdoma. Vėliau turtas buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto iššvaistymo. (1 t., b.l. 10-11).

2019 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)" pareiškimu su priedais iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius, įvertinęs įmonės dokumentus, 2019 m. balandžio 15 d. pateikė pareiškimą Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodyta, kad buvęs bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas A. M., vykdydamas įmonės reorganizaciją 2016 m. sausio 13 d., galimai padarė nusikalstamas veikas – turto iššvaistymą, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus bei sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto. Reorganizacijos metu visas ilgalaikis (duomenys neskelbtini) turtas, įvertintas 819 933,96 Eur, buvo neatlygintinai perduotas naujai įsteigtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu ir akcininku taip pat buvo A. M.. Tuo tarpu visi įsipareigojimai, įskaitant paskolas, liko (duomenys neskelbtini). Nors turtas buvo perleistas, (duomenys neskelbtini) dar pusantrų metų toliau mokėjo paskolą už šį turtą, taip pat nuomojosi perleistą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones iš „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą nekilnojamąjį turtą vėliau pardavė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškime taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią valdė A. M. nurodomas tariamas bendrasavininkas G. M., iš (duomenys neskelbtini) gavo beveik 60 000 Eur pagal marketingo ir partnerių paieškos sutartį. Taip pat buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp (duomenys neskelbtini), A. M. ir V. J., pagal kurią J. buvo pervesta 106 400 Eur, tačiau realūs darbai nebuvo atlikti, o pinigų grąžinimo ar pretenzijų iš (duomenys neskelbtini) pusės nepateikta. Administratoriui taip pat užkliuvo, kad A. M., būdamas kreditoriumi, 2016 m. spalio 10 d. išsiėmė iš įmonės kasos 43 432,98 Eur, nors su bankais buvo pasirašęs subordinavimo sutartis, draudžiančias tokius išmokėjimus iki visiško atsiskaitymo su kredito įstaigomis.

Pareiškime cituojamos ir BK nuostatos, pagal kurias nurodyti veiksmai atitinka tyčinio bankroto ir kitų nusikalstamų veikų požymius. Taip pat pabrėžiama, kad valstybės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra – jau yra pateikusios užklausas dėl galimo tyčinio bankroto požymių. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratorius prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 208 ir 209 straipsnius dėl A. M. bei jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, kurie galimai padarė didelę žalą bendrovės kreditoriams. (1 t., b.l. 42-139).

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iš kurios matyti, kad nutarta atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (duomenys neskelbtini). Iškelta bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Įmonės bankroto administratore paskirti UAB "(duomenys neskelbtini)". Uždėti įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą. (1 t., b.l. 50-58)

2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktu, kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) veikdama pagal įmonės reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte nurodytą turtą. (1 t., b.l. 59-62, 5 t., b.l. 67-70).

2015 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini) finansavimo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) suteikė 169 930 Eur kreditą nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 63-80).

2015 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) atskyrimo sąlygomis iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra atskyrime dalyvaujanti bendrovė, kuri po atskyrimo tęs savo veiklą. Atskyrimo metu bus atskirta (duomenys neskelbtini) dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu bus sukurta viena nauja tos pačios teisinės formos bendrovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 81-90)

2015 m. lapkričio 16 d. priedas Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2015 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) atskyrimo sąlygų iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamas (duomenys neskelbtini) turtas (2015 m. lapkričio 16 d. duomenimis) – 987 914,85 Eur bendros vertės. (1 t., b.l. 91-93).

2017 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima (duomenys neskelbtini)064.46 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. birželio 22 d. pasirašytos kredito sutartį tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ir tampa (duomenys neskelbtini) kreditoriumi. (1 t., b.l. 94).

2016 m. rugsėjo 1 d. marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartimi, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl marketingo ir verslo partnerių paieškos paslaugų. (1 t., b.l. 101-103).

Aktais apie atliktas paslaugas, kuriuose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2016 m. atliko paslaugas. (1 t., b.l. 104-108).

2016 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė (duomenys neskelbtini) naudotą automobilį Mercedes – Benz, sutarties kaina 75 000 Eur. (1 t., b.l. 109-112).

2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutartimi, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), A. M., V. J. susitaria kooperuodami savo lėšas, turtą ir darbą, įsipareigoja vykdyti bendrą komercinę veiklą – gyvenamųjų pastatų statybą ir realizaciją. (1 t., b.l. 113-115).

2017 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad pagal išankstinį mokėjimą pagal sutartį V. J. išmokėta 100 000 Eur. Pinigus išmokėjo A. M., pinigus gavo V. J.. (1 t., b.l. 116).

2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad pagal išankstinį mokėjimą pagal sutartį V. J. išmokėta 6 400 Eur. Pinigus išmokėjo A. M., pinigus gavo V. J.. (1 t., b.l. 117).

2015 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ A/s ir A. M., (duomenys neskelbtini) susitarimu dėl 2014 m. balandžio 24 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos subordinavimo. (1 t., b.l. 120-121).

2016 m. birželio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“, A. M., (duomenys neskelbtini) paskolų subordinavimo sutartimi dėl 2016 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (493 200 Eur). (1 t., b.l. 122-125).

2013 m. gruodžio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) išdavė 140 000 Lt A. M.. (1 t., b.l. 126).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 28 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 127-138).

2016 m. sausio 13 d. neterminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 182-197).

2016 m. sausio 13 d. Automobilio nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja (duomenys neskelbtini) transporto priemones. (1 t., b.l. 198-203).

2021 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) bankrotas yra tyčinis. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d. bendrovėje įvyko reorganizacija atskyrimo būdu, kurios metu į naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleistas didelės vertės turtas – ilgalaikio turto bendra balansinė vertė sudarė 987 914,85 Eur, o to turto reali vertė siekė 819 933,96 Eur. Tuo tarpu įsipareigojimai (skolos kreditoriams) nebuvo perkelti ir liko (duomenys neskelbtini). Tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu reorganizacijos metu buvo tas pats asmuo – A. M., todėl jis turėjo visišką galimybę kontroliuoti reorganizacijos procesą ir priėmė sprendimus, kurie buvo žalingi įmonės ir jos kreditorių interesams.

Teismas pažymėjo, kad po reorganizacijos buvo sudaromi kiti nenaudingi sandoriai, kurie dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį. Pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio 21 d. su A. M. ir V. J. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią išmokėta 106 400 Eur suma, tačiau realios veiklos, pagrindžiančios šias išlaidas, nebuvo nustatyta. Taip pat 2016 m. spalio 10 d. buvo išmokėta 43 432,98 Eur suma A. M. kaip paskolos grąžinimas, nors tuo metu jau buvo akivaizdu, kad įmonė turėjo reikšmingų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir nebuvo pajėgi jų padengti.

Reorganizacijos metu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelti ne tik turtas ir veikla, bet ir darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, naudojosi perimtu turtu ir netgi jį vėliau perleido kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai neturėjo ryšio su pradiniu turtą perleidusiu subjektu. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad reorganizacija buvo naudinga tik susijusiems asmenims, tačiau žalinga įmonei ir jos kreditoriams.

Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog reorganizacijos metu nebuvo formaliai perkelti įsipareigojimai, laikytina tyčinio bankroto požymiu. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tyčiniu bankrotu laikomas toks atvejis, kai vadovas sudaro sandorius ar priima sprendimus, kurie akivaizdžiai žalingi įmonės veiklai. Teismas konstatavo, kad reorganizacijos metu nebuvo užtikrintas įsipareigojimų paskirstymas ir tai lėmė įmonės nemokumą.

Be to, teismas atsižvelgė į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. atlikto mokestinio tyrimo išvadas, kuriose buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyrime konstatuota, kad bendrovės turtas buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokios kompensacijos, o buvusi įmonė netrukus po reorganizacijos tapo nemoki. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad reorganizacijos metu buvo perleistas turtas, tačiau šis buvo išnuomotas atgal pačiai (duomenys neskelbtini), kas reiškė, kad buvusi įmonė neteko turto, tačiau turėjo papildomai už jį mokėti.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sąmoningai reorganizuota taip, kad jos veikla ir turtas būtų perkelti į kitą juridinį asmenį, o pati įmonė būtų palikta su įsipareigojimais ir be realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Šie vadovo veiksmai buvo atlikti žinant jų pasekmes ir siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Todėl teismas pripažino bankrotą tyčiniu. (2 t., b.l. 14-25).

2016 m. vasario 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartii, kuria A. M. ir A. M. parduoda V. S. 17 vienetų vardinių paprastųjų bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. (2 t. b.l. 118-122).

2016 m. vasario 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria A. M. ir A. M. parduoda G. M. 17 vienetų vardinių paprastųjų bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. (2 t. b.l. 123-127).

2020 m. kovo 2 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikla buvo organizuojama nesiekiant ekonominės naudos, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, arba apskaitomos ne visos pajamos, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didžiulius veiklos nuostolius, kuriuos buvo galima prognozuoti. Taip pat nustatyta, kad buhalterinės apskaitos duomenimis, medžiagų V. J. nepirko ir darbų neatliko. Buhalterinėje apskaitoje duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad pagal 2016 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) pasirašytos jungtinės veiklos sutartį su V. J., buvo vykdoma veikla, nėra. (2 t., b.l. 131-163)

2020 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, iš kurio matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pagal 2020 m. vasario 25 d. reikalavimą pateikti turimi (duomenys neskelbtini) dokumentai (archyvinės bylos). (2 t., b.l. 169).

2020 m. vasario 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J. pateikia (duomenys neskelbtini) reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie nurodyti 2019 m. liepos 24 d. Kauno AVMI dokumentų poėmio akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. dokumentų poėmio akte Nr. (duomenys neskelbtini). (2, b.l. 170-174).

(duomenys neskelbtini) įstatai. (3 t., b.l. 2-6).

2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis patvirtinti (duomenys neskelbtini) kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. (3 t., b.l. 10-27)

2021 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J. prie ikiteisminio tyrimo pateiktu (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašu, iš kurio matyti, kad kreditorių sąraše yra patvirtinti 55 kreditoriai, kurių bendras finansinis reikalavimas yra 890 826,72 Eur. (3 t., b.l. 28-31).

2020 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriuo (duomenys neskelbtini) ieškinys tenkintas, iš V. J. priteista 113 550 Eur. (3 t., b.l. 36-42).

2019 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotas asmuo R. V. perdavė, o bankroto administratorius R. J. priėmė bendrovės dokumentus:

1. Darbuotojų įspėjimai apie atleidimą, 7 lapai;

2. Darbuotojų prašymai dėl garantinio fondo lėšų pervedimo, 13 lapų;

3. Debetorių atsakymai į pretenzijas, 11 vnt.;

4. Gauta iš įmonės, 72 lapai;

5. Kreditoriniai reikalavimai, 54 vnt.;

6. Protokolai, 360 lapų;

7. Gauti pagal įsakymą SR-18/7-2, 13 vnt.;

8. Kreditorinis reikalavimas UAB "(duomenys neskelbtini)", 20 lapų;

9. Siunčiami dokumentai, 95 vnt.;

10. Sutartys/aktai, 66 lapai;

11. Gauti dokumentai, 214 lapų. (3 t., b.l. 45-47)

2017 m. vasario 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniu reikalavimu, kuriuo prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą dėl 571 312,93 Eur. (3 t., b.l. 49-67).

Neterminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimu, kur nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti 690 Eur nuomos mokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“. (3 t., b.l. 68-83).

Automobilio nuomos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kuriose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) susitarė nuomoti automobilius ir priekabas už 1500 Lt plius PVM, 1000 Eur plius PVM. (3 t., b.l. 84-89).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje nurodoma kad teismas atmetė bankroto administratoriaus prašymą pripažinti (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog 2016 m. sausio 13 d. reorganizacijos atskyrimo būdu metu visas įmonės turtas buvo perduotas naujai įsteigtai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įsipareigojimai liko (duomenys neskelbtini), savaime nėra pakankama konstatuoti tyčinį bankrotą. Reorganizacijos metu buvo laikytasi įstatymų – reorganizavimo sąlygos buvo paskelbtos viešai, „(duomenys neskelbtini)“, kaip vienas pagrindinių kreditorių, davė sutikimą reorganizacijai, o kreditoriai įstatymo nustatyta tvarka reorganizacijai neprieštaravo.

Teismas konstatavo, kad tuo metu, kai buvo vykdoma reorganizacija, įmonė nebuvo nemoki. Nors bankroto administratorius rėmėsi specialisto išvada, kurioje buvo pažymėta, jog dalis dokumentų nebuvo gauta, o turtas įvertintas 819 933,96 Eur, teismas pažymėjo, kad likvidumo trūkumas tuo metu dar nebuvo nustatytas. Skundžiamos veiklos metu (duomenys neskelbtini) turėjo turto ir debitorių už daugiau nei 800 000 Eur, o pradelsti įsipareigojimai siekė tik 105 526,91 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, kad reorganizacijos metu įmonė nebuvo nemoki, o vėlesnis nemokumo atsiradimas pats savaime neįrodo reorganizacijos ryšio su tyčiniu bankrotu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojų perėjimas iš (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo masinis – tik keli darbuotojai tęsė darbą naujoje įmonėje. Tai nebuvo įmonės personalo ar pagrindinės veiklos perkėlimas, kuris savaime reikštų veiklos tęstinumą kitame juridiniame asmenyje. Taip pat nebuvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų perėjusios rangos sutartys ar reikalavimo teisės, susijusios su (duomenys neskelbtini) veikla.

Dėl ginčijamo 43 432,98 Eur paskolos grąžinimo bendrovės vadovui A. M. teismas nurodė, kad šis sandoris įvyko 2016 m. spalio 10 d., jau praėjus daugiau nei pusmečiui po reorganizacijos, todėl jo negalima laikyti reorganizacijos padariniu. Be to, buvo nustatyta, kad šis paskolos grąžinimas nebuvo atliktas pažeidžiant subordinacijos susitarimą su „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų kreditorių eiliškumą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) bankrotą nulėmė tyčiniai vadovo ar kitų asmenų veiksmai. Taip pat nenustatyta, kad turtas būtų paslėptas ar sąmoningai perleistas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Todėl prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu buvo atmestas. (3 t., b.l. 91-103).

2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) pateiktas perduotų dokumentų sąrašas bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 165-166).

2018 m. birželio 3 d. dokumentas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) pateikė bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ šešias bylas sutarčių. (3 t., b.l. 167.

2018 m. sausio 22 d. dokumentas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) pateikė bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalautus dokumentus. (3 t., b.l. 168, 169).

2018 m. sausio 29 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu, kuriuo (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Mercedes Benz GL350. (3 t., b.l. 170-171).

2021 m. liepos 12–16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja I. D. atliko kitų objektų – dokumentų – apžiūrą pagal ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Apžiūros metu buvo analizuojami keli šaltiniai: įtariamojo A. M. 2018 m. vasario 9 d. perduotų dokumentų apyrašas (sudarytas iš 84 pozicijų), 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno AVMI dokumentų poėmio aktai bei bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 20 d. raštas dėl dokumentų pateikimo.

Apžiūros metu buvo tikrinama, ar dokumentai, kuriuos įvardijo A. M., iš tikrųjų pateko į ikiteisminio tyrimo medžiagą, kaip nurodyta AVMI aktuose ir bankroto administratoriaus rašte. Buvo nustatyta, kad dalis dokumentų, kuriuos 2018 m. vasario 9 d. apyraše nurodė A. M., nebuvo rasti nei AVMI dokumentų poėmio aktuose, nei bankroto administratoriaus pateiktuose duomenyse. Tai, pavyzdžiui, dokumentai „Kasa 2013 m.“, „Pirkimai 2013 m.“, „Didžioji knyga 2013 m.“, „Pardavimai 2016–2017 m.“, „Kasa Eur 2016 m.“, įvairios pažymos, įsakymai, banko išrašai, DU žiniaraščiai, finansinė atskaitomybė ir kiti.

Taip pat nustatyta, kad tam tikri dokumentai, buvę Kauno AVMI dokumentų poėmio aktuose, nebuvo nurodyti A. M. perduotų dokumentų apyraše ar administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ rašte. Tarp jų – įvairios sutartys nuo 2014 iki 2017 metų, kasos knygos, banko dokumentai ir kt.

Kita vertus, buvo patvirtinta ir daug dokumentų atitikčių, t. y. kai dokumentų pavadinimai ar pozicijos apyraše tiksliai sutapo su dokumentais, esančiais AVMI aktuose ar pateiktais prie ikiteisminio tyrimo. Pvz., įvairios avanso apyskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, pirkimų ir pardavimų registrai, PVM sąskaitų registrai, „Sodros“ dokumentai, nurašymo aktai, banko išrašai, ilgalaikio turto sąrašai, darbo sutartys, VMI deklaracijos ir kt.

Apibendrinant pažymėta, kad apžiūros metu nustatyta, jog ne visi dokumentai, kuriuos, anot A. M., jis perdavė bankroto administratoriui „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikti administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ arba įtraukti į AVMI dokumentų poėmio aktus ir perduoti ikiteisminiam tyrimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje trūksta dalies dokumentų, kurie galimai yra svarbūs įmonės ūkinės ir finansinės veiklos tyrimui. (3 t., b.l. 172-178).

2020 m. balandžio 15 d. specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodomos išvados:

1. Remiantis pateiktais reorganizavimo dokumentais, turto perdavimo aktais, buhalteriniais įrašais ir jų vertinimu, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. reorganizacijos atskyrimo būdu, vadovaujantis vienintelio akcininko A. M. sprendimu, neatlygintinai perdavė naujai įsteigtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė pagal buhalterinius duomenis buvo 819 933,96 Eur.

Perduotas turtas apėmė pastatus, transporto priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą, mobiliuosius telefonus, įrankius, įrenginius ir kt. (duomenys neskelbtini) po reorganizacijos neteko galimybės vykdyti veiklą, nes visa veiklos bazė buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu visi įsipareigojimai kreditoriams buvo palikti reorganizuojamai bendrovei.

Kadangi reorganizacijos metu nebuvo numatyta jokia kompensacija ar proporcingas įsipareigojimų paskirstymas, o tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. M., toks sandoris yra ekonomiškai nenaudingas ir žalingas (duomenys neskelbtini). Tai padarė reikšmingą turtinę žalą įmonei bei prisidėjo prie nemokumo būklės.

2. Specialisto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. reorganizacijos metu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ilgalaikį turtą be jokio atlygio. Pagal buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą direktoriaus A. M. ir vyriausiosios buhalterės D. J., perduoto turto likutinė vertė buvo 819 933,96 Eur.

Šis turtas apėmė ne tik administracines patalpas, transporto priemones, bet ir visą veiklai būtiną materialinę bei informacinę infrastruktūrą, tame tarpe ir nebaigtos statybos objektą, programinę įrangą, darbo priemones. Kadangi už šį turtą nebuvo gauta jokia piniginė ar kitokia kompensacija, o turto perdavimas buvo atliktas reorganizacijos pagrindu, paliekant visus įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), specialistas konstatavo, kad įmonei buvo padarytas tiesioginis 819 933,96 Eur dydžio nuostolis. Šis nuostolis yra apskaitytas įmonės buhalterijoje ir nėra paneigtas jokiais priešpriešiniais veiksmais ar dokumentais. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini), perleisdama savo turtą be kompensacijos, faktiškai jį prarado ir dėl to patyrė realų turtinį nuostolį.

3. Specialistas, išanalizavęs (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, nenustatė, kad 2016 m. vasario 19 d. akcijų pardavimo sutartis, pagal kurią A. M. perleido savo turimas bendrovės akcijas V. S. ir G. M., būtų buvusi atspindėta buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad įmonės apskaitos registruose ir dokumentuose nebuvo įrašų, kurie patvirtintų akcijų pardavimo operaciją ar gautas pajamas už šias akcijas, taip pat nebuvo fiksuotas nuosavybės teisės pasikeitimas. Dėl to konstatuota, kad bendrovė neįvykdė pareigos apskaityti šį reikšmingą sandorį, susijusį su įmonės kapitalo struktūros pokyčiu.

Specialisto išvada grindžiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, kurie įpareigoja įmones registruoti visus sandorius, darančius įtaką įmonės finansinei padėčiai, kapitalui ar valdymo struktūrai. Kadangi įmonės buhalterijoje šis sandoris užfiksuotas nebuvo, konstatuojama, kad buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, o buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai.

4. Specialistė, išanalizavusi buhalterinius dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiais, konstatavo, kad nebuvo rasta dokumentų, patvirtinančių realias UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (duomenys neskelbtini). Nebuvo pateikta jokių sutarčių, darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti tarp įmonių įvykdytus atsiskaitymus ar faktiškai atliktus darbus. Dėl to nebuvo įmanoma įvertinti, ar tokie sandoriai buvo naudingi (duomenys neskelbtini). Specialistė padarė išvadą, kad esant tokiai situacijai, kai įmonė yra atlikusi mokėjimus kitam juridiniam asmeniui, bet nėra pagrindžiančių dokumentų dėl suteiktų paslaugų apimties, turinio ir vertės, negalima konstatuoti, jog sandoriai buvo naudingi. Priešingai, tai leidžia daryti prielaidą, kad tokie sandoriai galėjo būti nuostolingi ar net fiktyvūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad G. M. turėjo ryšį su įmonės valdymu.

5. Specialistė, atlikusi buhalterinės apskaitos vertinimą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą.

Įmonei bankroto administratoriui nebuvo perduoti kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knygos, taip pat nepateikti inventorizacijos aprašai. Buvo nustatyta, kad trūksta dokumentų, pagrindžiančių daugelį ūkinių operacijų, įskaitant piniginių lėšų judėjimą, įmonės vykdytą veiklą, turto įsigijimus ir pardavimus. Faktiškai dokumentų kiekis ir kokybė nesudaro galimybės objektyviai įvertinti įmonės ūkinės veiklos pobūdžio ir masto. Specialistė pažymėjo, kad įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo bei kitų apskaitos organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. bendrovės vadovu buvo A. M., specialisto vertinimu atsakomybė už netinkamą apskaitos organizavimą ir dokumentų nesaugojimą tenka jam kaip juridinio asmens vadovui.

6. Specialistė, išanalizavusi pateiktą įmonės dokumentaciją, konstatavo, kad dokumentų kiekis ir būklė yra nepakankami, kad būtų galima pilnai ar bent iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatus, turtinę padėtį, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.

Pagrindinės to priežastys – buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas ir netinkamas jų saugojimas. Buvo nenustatyta reikšminga dalis dokumentų, susijusių su pinigų srautais, turto judėjimu, įsipareigojimų fiksavimu. Trūko kasos dokumentų, inventorizacijos aprašų, pirminių dokumentų dėl turto ir paslaugų pirkimo ar pardavimo. Tokie apskaitos trūkumai lėmė tai, kad specialistė negalėjo objektyviai ir patikimai įvertinti įmonės finansinės padėties. Atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų saugojimą, pagal galiojančius teisės aktus, tenka juridinio asmens vadovui. Kadangi viso tiriamojo laikotarpio metu (duomenys neskelbtini) vadovu buvo A. M., specialistė padarė išvadą, kad atsakomybė už negalėjimą nustatyti įmonės padėties tenka jam. (4 t., b.l. 16-109).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. sausio 23 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo įvertino bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) veiklą ir mokestinę situaciją laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 17 d.

Patikrinimo metu konstatuota, kad 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini), reorganizacijos metu atskyrimo būdu, perdavė naujai įsteigtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą – nekilnojamąjį turtą, automobilius, priekabas, statybinę bei informacinę įrangą ir kt., bendrai už 819 933,96 Eur. Tačiau įsipareigojimai, susiję su šiuo turtu, nebuvo perduoti, o reorganizavimo dokumentuose kapitalo padidinimo apskaita nebuvo užfiksuota. Faktiškai, kaip nustatyta, reorganizavimas neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų ir buvo vykdytas kaip neatlygintinas turto perleidimas be realaus atsiskaitymo. Reorganizacijos metu Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo, o į balansą įtraukta tik 2 986 Eur kaip turtinė prievolė, kurios apmokėjimo faktas nebuvo patvirtintas. Tyrimo metu buvo konstatuoti apskaitos pažeidimai, tame tarpe – įtrauktas tas pats kompiuteris į abiejų įmonių balansus, o turtas, kuris buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, formaliai liko (duomenys neskelbtini) balanse. Tokia praktika, kaip nustatyta, prieštaravo buhalterinės apskaitos, mokesčių ir reorganizavimo teisiniams reikalavimams. Taip pat konstatuota, kad dėl reorganizavimo sąlygų pažeidimo, bendrovės akcininkai naujai įsteigtoje įmonėje negavo proporcingų akcijų mainais. Patikrinimas atskleidė ir galimą PVM įstatymo pažeidimą – už perleistą turtą nebuvo apskaičiuotas PVM mokestis, nors reikalavimas tai daryti yra nustatytas teisės aktuose. VMI vertinimu, Bendrovė perleido ilgalaikį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikydama PVM 68 straipsnio nuostatų, todėl 819 933,96 Eur vertės sandoris turėjo būti laikomas apmokestinamu.

Buvo vertinti ir bendrovės santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad dalis darbų, kurių vertė 39 758,40 Eur, buvo deklaruota pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau užsakovas šių sąskaitų nepriėmė ir darbus laikė nekokybiškais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijo darbų atlikimą, todėl pajamos, deklaruotos PVM deklaracijoje, realiai nebuvo gautos. Tokia situacija sukėlė mokestinių pasekmių.

Patikrinimo išvadose konstatuota, kad bendrovė, įskaitant neteisingą pelno (nuostolio) apskaičiavimą, netinkamą PVM apskaitą ir reorganizavimo procedūrų pažeidimus, sukėlė mokestinę žalą, kuri laikytina tyčinio bankroto požymiu. Bendrovės veikla neatitiko ekonominio naudingumo kriterijų, o 2016–2017 m. apskaičiuotas bendras nuostolis siekė 2 149 986,63 Eur. (6 t., b.l. 130-152).

2024 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu, kuriame pateikiamos išvados:

1. Kadangi tyrimui nepateikti (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygos ir kasos apskaitos dokumentai, tyrimas atliktas už 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpį.

(duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu tvarkydama buhalterinę apskaitą nesilaikė šių norminių aktų reikalavimų:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) ketvirto straipsnio, šešto straipsnio antros dalies, dvylikto straipsnio pirmos dalies, šešiolikto straipsnio pirmos dalies, aštuoniolikto straipsnio ketvirtos dalies:

ketvirto straipsnio, nes bendrovės buhalterinė apskaita neteikė tinkamos, objektyvios, palyginamos bei naudingos informacijos vidaus ir išorės vartotojams apie jos ūkinę finansinę veiklą:

a) nėra galimybės nustatyti, ar visi pinigų gavimo ir sumokėjimo kasos dokumentai surašyti realiai įvykusioms operacijoms bei ar bendrovės dokumentinis kasos likutis atitiko;

b) pagal kasos dokumentus bei byloje surinktą informaciją nėra galimybės nustatyti operacijų grynaisiais pinigais naudos gavėjo;

c) 2016–2017 metais Didžiojoje knygoje parodyta 2 007 368,28 Eur pajamų už atliktus statybos darbus (10 objektų), kuriems tenka 2 007 976,62 Eur išlaidų. Šių statybos darbų rezultate gaunamas 608,34 Eur nuostolis. Toks nuostolingos veiklos rezultatas gali rodyti, kad: – bendrovėje nebuvo statyboms reikalingos įrangos, mechanizmų, darbo jėgos, atsargų, kitų resursų, tinkamo organizavimo; – bendrovės apskaitoje neatvaizduota dalis už atliktus statybos darbus gautų pajamų;– padidintos statybos darbams tenkančios išlaidos (įrašytos ne šiems objektams skirtos išlaidos arba išlaidos padidintos pagal neatliktiems darbams, negautoms paslaugoms surašytus dokumentus);

d) pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti debitorinių ir kreditorinių bendrovės įsiskolinimų bei jų struktūros (nepateikti debitorių ir kreditorių pagal atskirus pavadinimus apskaitos registrai); e) atliktiems statybos darbams iš dalies nesurašyti atliktų darbų aktai.

– šešto straipsnio antros dalies: a) jeigu į apskaitą pagal 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktos neįvykusios V. J. 100 000 Eur ir 6 400 Eur išmokėjimo operacijos; b) pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (7 260 Eur sumai su pridėtinės vertės mokesčiu) apskaityta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo šešto straipsnio antros dalies reikalavimų, nes:– buhalterinėje apskaitoje neįrašyta 6 000 Eur suma už vikšrinio ekskavatoriaus nuomą, jeigu ši paslauga buvo gauta; – buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai įrašytas 1 260 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokestis, jeigu vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga realiai nebuvo gauta.

– dvylikto straipsnio pirmos dalies: a) jeigu 100 000 Eur ir 6 400 Eur pinigų išmokėjimą pagrįsti pateikti 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti neįvykusioms operacijoms (žr. šio tyrimo antrojo ir trečiojo klausimų 4.3 punktą);b) jeigu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vertimo, personalo mokymo, tarpininkavimo paslaugoms 49 916,65 Eur sumai dokumentai surašyti neįvykusioms.

– šešiolikto straipsnio pirmos dalies, nes apskaitos registruose neįregistravo 6 000 Eur vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslaugos pagal pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu ši paslauga buvo gauta (žr. tyrimą penktuoju klausimu).

– aštuoniolikto straipsnio ketvirtos dalies, nes taisant avanso apskaitose avanso likučius nebuvo surašytos buhalterinės pažymos, paaiškinančios avanso likučių padidinimą ar sumažinimą.

1.2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) devyniolikto straipsnio aštuntos dalies, septyniasdešimt pirmo straipsnio pirmos dalies:

– devyniolikto straipsnio aštuntos dalies: (duomenys neskelbtini) valdymo organai veikė ne bendrovės naudai, nes 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu sudaryti nuostolingi sandoriai turėjo įtakos bendrovės nemokumui ir bankrotui;

– septyniasdešimt pirmo straipsnio pirmos dalies: (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. naujai steigiamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perdavė tik turtą, bet neperdavė įsipareigojimų.

Kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ketvirto straipsnio, šešto straipsnio antros dalies, dvylikto straipsnio antros dalies, šešiolikto straipsnio pirmos dalies, aštuoniolikto straipsnio ketvirtos dalies reikalavimų, tai pagal pateiktus 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpio dokumentus iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos (apmokestinamųjų pajamų, sąnaudų, pelno (nuostolių)), jos turto (pinigų kasoje, prekių skirtų perparduoti, paslaugų, pirkėjų įsiskolinimo), nuosavo kapitalo (nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (kreditorinių įsiskolinimų pagal atskirus kreditorius).

2. (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais į atskaitingo asmens A. M. ir K. J. avanso apskaitas įrašyti pinigų gavimo ir sumokėjimo dokumentų duomenys pagrįsti pateiktais tyrimui dokumentais.

Nustatytas atskaitingo asmens K. J. 2016 m. gruodžio mėnesio avanso apskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) be pateisinamųjų dokumentų avanso likučio 2016 m. gruodžio 1 d. sumažinimo 30,10 Eur sumai atvejis. Šių asmenų avanso apskaitų duomenys įrašyti Didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose. Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

3. (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais į atskaitingų asmenų A. M. ir K. J. avanso apskaitas įrašė pateiktų pinigų gavimo ir sumokėjimo dokumentų duomenis. Iš tvarkomos A. M. ir K. J. atskaitingų asmenų apskaitos galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Jeigu V. J. vardu 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį 100 000 Eur ir 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį 6 400 Eur mokėjimas neįvyko, tai iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes nėra duomenų kur, kada, kokiems tikslams panaudotos šios lėšos.

4. (duomenys neskelbtini), prisilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo šešto straipsnio antros dalies reikalavimų, apskaitė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą 2017 m. lapkričio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamuose Didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiuose, nes į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas. 2017 m. lapkričio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdavimas (duomenys neskelbtini) apskaitoje netrukdo nustatyti 2017 metų bendrovės veiklos rezultato, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Ar (duomenys neskelbtini) 2017 metų finansinės veiklos įvardinti rodikliai buvo netikslūs (ir kokiai sumai netikslūs), pagal pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti 2017 m. lapkričio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduotos statybos darbų 71 638,95 Eur vertės pakeitimo dokumentai.

Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

5. (duomenys neskelbtini) pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitė nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo šešto straipsnio antros dalies ir šešiolikto straipsnio pirmos dalies reikalavimų, nes:

Pagal 6 straipsnio 2 dalį:

1. buhalterinėje apskaitoje neįrašyta šioje sąskaitoje nurodyta vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga už 6 000 Eur, jeigu ši paslauga buvo gauta;

2. buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai įrašytas 1 260 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokestis, jeigu vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga realiai nebuvo gauta.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 16 straipsnio 1 dalį:

apskaitos registruose neįregistruota 6 000 Eur vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga pagal pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu ši paslauga buvo gauta.

Dėl pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos už vikšrinio ekskavatoriaus nuomą 6 000 Eur sumai neatvaizdavimo (duomenys neskelbtini) apskaitoje galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes:

– jeigu ekskavatoriaus nuomos 6 000 Eur paslauga negauta, tai apskaitos registrų duomenų dėl šios pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros koreguoti nereikia;

– jeigu paslauga gauta, reikia pakoreguoti atitinkamų apskaitos registrų duomenis 6 000 Eur sumai (sąnaudų, debitorių ir kreditorių) ir patikslinti 2017 metų balansą bei ataskaitas.

Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

6. (duomenys neskelbtini) 2017 m. Didžiosios knygos apyvartos žiniaraščio „Kasa“ buhalterinės sąskaitos 2721 kredite įrašyta 6 400 Eur pagal 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. išdavimas. Didžiosios knygos 2021 sąskaitoje „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ debete įrašyta 6 400 Eur suma kaip išmokėta pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.). V. J. 2019 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokole nurodyta, kad 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 6 400 Eur sumos negavo (baudžiamosios bylos 10 tomas, 69 lapas). (duomenys neskelbtini) 2017 m. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jeigu į apskaitą 2017 m. kovo 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta neįvykusi V. J. 6 400 Eur sumos išmokėjimo operacija;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu 6 400 Eur pinigų išmokėjimą pagrįsti pateiktas 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas neįvykusiai operacijai.

Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

7. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai, kiek (duomenys neskelbtini) turėjo įsipareigojimų kreditoriams 2016 m. sausio 13 d.

Pagal (duomenys neskelbtini) 2016 m. Didžiosios knygos duomenis 2016 m. sausio 1 d. apskaičiuota 477 393,16 Eur įsipareigojimų įvairiems kreditoriams. Pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti bendrovės įsiskolinimų bei jų struktūros, nes tyrimui nepateikti debitorių ir kreditorių pagal atskirus pavadinimus apskaitos registrai.

8. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai, kiek (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 14 d. (turėtų būti 2016 m. sausio 13 d.) turėjo įsipareigojimų kreditoriams ir kiek jų buvo pradelsta.

Baudžiamosios bylos 14 tome (63–64 lapai) yra civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 3 d. prašymas, adresuotas Kauno apygardos teismui, kurio 7 punkte nurodoma: „Į šią baudžiamąją bylą pateikta įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis ir joje nustatytas (taip pat paties kaltinamojo nurodytas) faktas, kad 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) turėjo 435 576,07 Eur kreditorinių reikalavimų.“

9. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai, kiek (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. turėjo įsipareigojimų kreditoriams likusių nepadengtų 2017 m. lapkričio 24 d. Baudžiamosios bylos 14 tome yra civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 3 d. prašymas, adresuotas Kauno apygardos teismui, kurio 7 punkte nurodoma, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nustatyta: iš 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) turėtų 435 576,07 Eur kreditorinių reikalavimų iki bankroto (2017 m. lapkričio 24 d.) liko 46 933,46 Eur.

10. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

11. (duomenys neskelbtini) 2016 metais turėjo nuostolingų sandorių 1 001 347,23 Eur sumai, iš jų:

- 819 933,96 Eur sudaro ilgalaikio turto, 2016 m. sausio 13 d. neatlygintinai perduoto naujai teigtai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, likutinė vertė;

-86 186,11 Eur be pridėtinės vertės mokesčio sudaro nuomos paslaugos, apskaitytos už perduoto turto išnuomavimą:

– 32 252 Eur – perduotų patalpų nuoma (2016 m. vasario 29 d. – 2018 m. sausio 4 d.),

– 14 610 Eur – automobilių parkavimo aikštelės nuoma (2016 m. kovo 22 d. – 2017 m. spalio 31 d.),

– 39 324,11 Eur – perduotų automobilių nuoma (2016 m. vasario 10 d. – 2017 m. balandžio 30 d.).

95 227,16 Eur sudaro perduoto automobilio Mercedes Benz pirkimo suma su lizingo mokesčiu ir palūkanomis:

– 75 000 Eur – automobilio pirkimo suma,

– 19 852,16 Eur – (duomenys neskelbtini) lizingas ir palūkanos,

– 375 Eur – banko administracinis mokestis.

Jeigu 156 316,65 Eur sumos išlaidos (duomenys neskelbtini) apskaitytos pagal neįvykusioms operacijoms surašytus dokumentus, tuomet bendrovės nuostoliai padidėtų šiai sumai ir sudarytų 1 157 663,88 Eur (1 001 347,23 + 156 316,65).

Nuostolingai įtrauktos ir šios sumos:

106 400 Eur – mokėjimai iš kasos V. J. (2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d.);

49 916,65 Eur – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugoms:

– 1 449,59 Eur – vertimo paslaugos (nėra dokumentų apie vertėją ir užsakymą),

– 3 313,26 Eur – personalo mokymai (nėra duomenų apie programą, dalyvius, valandų skaičių),

– 42 850 Eur – tarpininkavimas pagal 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (nėra duomenų apie paieškos rezultatus),

– 2 303,80 Eur – tarpininkavimo mokestis pagal 2016 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš viso:

pagrindinių nuostolingų sandorių suma – 1 001 347,23 Eur

papildomai galimai neteisėtai išmokėta – 156 316,65 Eur

bendra suma – 1 157 663,88 Eur

Ilgalaikio turto neatlygintino perdavimo nuostolis, perduoto turto nuomos bei kitos sąnaudos 1 157 663,88 Eur sumai turėjo įtakos bendrovės bankroto atsiradimui.

Sumokėta 1 136 941,02 Eur suma su pridėtinės vertės mokesčiu sumažino bendrovės pinigines lėšas ir galimybę laiku atsiskaityti su kreditoriais. Nuostolinga veikla rodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais, pagal Didžiosios knygos duomenis, stambiausių statybos objektų gautas pajamas sudarė 2 007 368,28 Eur, joms tenka 2 007 976,62 Eur išlaidų. Šių statybos darbų rezultate gaunamas 608,34 Eur nuostolis.

Bendrovės veiklos nuostolingumą rodo ir tai, kad:

bendrovės veikla buvo nuostolinga (nebuvo statyboms reikalingos įrangos, mechanizmų, darbo jėgos, atsargų, organizavimo, kitų resursų);

bendrovės apskaitoje neatvaizduota dalis už atliktus statybos darbus gautų pajamų;

padidintos statybos darbams tenkančios išlaidos (įrašytos ne šiems objektams skirtos išlaidos arba išlaidos pagal neatliktiems darbams surašytus dokumentus).

12. (duomenys neskelbtini) dėl naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. neatlygintinai perduoto ilgalaikio turto patyrė 819 933,96 Eur nuostolį, kuris atvaizduotas (duomenys neskelbtini) apskaitoje pagal buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Pagal pateiktus dokumentus tiksliai nustatyti, kokias paslaugas atliko (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nėra galimybės. Tyrimui pateikta 2016 m. liepos 25 d. rangos sutartis, sudaryta tarp užsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. M., ir rangovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. M.. Rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą Namo statybai atlikti darbus (duomenys neskelbtini). Bendra sutarties kaina yra 75 855 Eur su pridėtinės vertės.

(duomenys neskelbtini) apskaitoje pagal šią sutartį atlikti rangos darbai neatvaizduoti ir dokumentai nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti:

· ar realiai statybos darbai pagal 2016 m. liepos 25 d. rangos sutartį buvo atlikti;

· atliktiems darbams dokumentai nesurašyti (arba surašyti, bet tyrimui nepateikti);

· galimai ši sutartis surašyta neįvykusioms operacijoms (tikslu sumažinti kreditorinį įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“).

14. Kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tai pagal pateiktus 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpio dokumentus iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos (apmokestinamųjų pajamų, sąnaudų, pelno (nuostolių)), jos turto (pinigų kasoje, prekių skirtų perparduoti, paslaugų, pirkėjų įsiskolinimo), nuosavo kapitalo (nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (kreditorinių įsiskolinimų pagal atskirus kreditorius).

Klausimo dalies „Kas už tai atsakingas“ apskaitos ir finansų ekspertas nesprendžia, nes tai nėra jo kompetencija.

15. (duomenys neskelbtini) nemokumui turėjo įtakos nepadengti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie liko bendrovės reorganizavimo 2016 m. sausio 13 d. metu ir vėliau sudaryti sandoriai. (15 t., b.l. 1-48).

2024 gruodžio 31 d. ekspertizės aktu, kuriame pateikiamos išvados:

1. Kadangi kyla abejonių dėl įtrauktų į (duomenys neskelbtini) 2013–2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitas pardavimo pajamų faktinių ūkinių operacijų aplinkybių (nėra objektyvios informacijos apie darbų vykdymą Rusijoje, o pardavimo PVM sąskaitose faktūrose pateikta informacija gali būti neatitinkanti tikrovės), reikia vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 14 straipsnyje „Turinio viršenybės prieš formą principas“.

2. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo pajamos“ 21.1 punktas:

– pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta pardavimo pajamų suma negali būti patikimai įvertinta, nes nėra išsamios, teisingos, tikslios, objektyvios informacijos apie realiai vykdomus darbus ir gautas pajamas;

– 21.4 punktas: pardavimo sąnaudos negali būti patikimai įvertintos, nes nėra išsamios, teisingos, tikslios, objektyvios informacijos apie realiai padarytas sąnaudas.

- Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ (redakcija patvirtinta 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. VAS-5) 8 punktas, nes sąnaudos negali būti patikimai įvertintos tikrąja verte, kadangi nėra išsamios, teisingos, tikslios, objektyvios informacijos apie realiai vykdomus darbus ir šiems darbams padarytas sąnaudas.

Kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai pagal pateiktus 2013–2015 metų dokumentus iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos (apmokestinamųjų pajamų, sąnaudų, pelno (nuostolių)), jos turto (pinigų kasoje, prekių skirtų perparduoti, paslaugų, pirkėjų įsiskolinimo), nuosavo kapitalo (nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (kreditorinių įsiskolinimų pagal atskirus kreditorius).

Klausimo dalies „Kas už tai atsakingas“ apskaitos ir finansų ekspertas nesprendžia, nes tai nėra jo kompetencija. (15 t., b.l. 70-101).

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl veikų perkvalifikavimo

2023 m. sausio 16 d. teismo posėdyje prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (14 t., b.l. 12-16), kuriame nurodė, kad kaltinamajame akte kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį grindžiamas 2016 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) turto priėmimo – perdavimo akto priede Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. neteisėtai ir neatlygintinai perduotu turtu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad turtas paminėtu būdu buvo perduotas pagal (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą ir jame nurodytu turtu bei nurodyta turto likutine verte, perduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinimas nurodytoje dalyje tikslintinas.

Kauno apygardos teisme kaltinamasis aktas buvo gautas 2022 m. kovo 15 d., o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie turi įtakos kaltinamųjų teisinei padėčiai, dėl ko teismas privalo peržiūrėti inkriminuotų kaltinimų kvalifikaciją.

2024 m. sausio 15 d. prokuroras byloje pateikė prašymą dėl veikų perkvalifikavimo, kuriame prašomą kaltinime nurodytą veiką kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). (15 t., b.l. 126).

Kaltinimai A. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo pateikti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus valdyti įmonės turtą ir turtines teises, A. M., 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtinęs šios bendrovės reorganizavimo atskyrimo būdu sąlygas, 2016 m. sausio 13 d. įsteigė naują uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas tapo pats. Toliau tęsiant reorganizacijos veiksmus, 2016 m. sausio 13 d. pagal sudarytą turto priėmimo–perdavimo aktą, pasirašytą tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M., veikdamas abiejų įmonių vadovu, neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausiusį didelės – 826 272,63 Eur – vertės turtą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, priekabos, statybinė technika, įvairūs įrenginiai, kompiuterinė įranga, buhalterinės programos, mobilieji telefonai, meno kūriniai ir kitas ilgalaikis turtas. Perduodant šį turtą, su juo susiję įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti nebuvo – jie liko po reorganizavimo veiklą tęsiančiai (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. M., piktnaudžiaudamas savo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimais, iššvaistė didelės vertės – 826 272,63 Eur – svetimą (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą.

Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo taikoma pasisavinus didesnės nei 250 MGL (12 500 Eur) vertės turtą. Pagal naują BK 184 straipsnio redakciją turtinė žala yra didelė, kai viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą ir labai didelė, kai viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Taigi, 819 933,96 Eur dydžio žala laikytina labai didele ir veika kvalifikuotina pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Naujos redakcijos įstatymas laikytinas švelninančiu nuteistojo padėtį, kadangi atsirado alternatyvi bausmė – bauda. Veika iš BK 184 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinimai A. M. pagal BK 209 straipsnio 1 dalį buvo pateikti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., eidamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vienintelio akcininko ir direktoriaus pareigas, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus ir veikdamas materialiai atsakingu už įmonės turtą, A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bei veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams. 2015 m. gruodžio 30 d. jis patvirtino įmonės reorganizavimo atskyrimo būdu sąlygas, 2016 m. sausio 13 d. įsteigė naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu tapo pats, o 2016 m. sausio 14 d. pagal turto priėmimo–perdavimo aktą neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausantį 826 272,63 Eur vertės turtą. Perdavus turtą, susiję įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti nebuvo, jie liko po reorganizavimo veiklą tęsiančiai (duomenys neskelbtini). Tuo būdu, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, A. M. nulėmė (duomenys neskelbtini) bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o bendrovės kreditoriams padaryta didelė – 819 933,96 Eur – žala.

Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją atsakomybė pagal BK 209 straipsnio 1 dalį buvo taikoma pasisavinus didesnės nei 150 MGL vertės turtą. Pagal naują BK 212 straipsnio redakciją įtvirtinta didelė turtinė žala padidinta nuo 150 iki 400 MGL (20 000 Eur) ir įvestas labai didelės turtinės žalo požymis – virš 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Taigi, 819 933,96 Eur dydžio žala laikytina labai didele. BK 209 straipsnio nauja redakcija dėl labai didelės žalos padarymo (209 straipsnio 2 dalis) vertintina kaip tiek švelninanti, tiek griežtinanti, kadangi naujoje redakcijoje įtvirtinta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė bauda, tačiau laisvės atėmimo bausmės maksimali riba padidinta nuo 3 iki 7 metų, (iš nesunkaus į sunkų nusikaltimą), o tai turi įtakos senaties bei teistumo terminų skaičiavimui. Atsižvelgiant į nurodytą teismas laiko, kad A. M. inkriminuota kvalifikacija pagal BK 209 straipsnio 1 dalį nekeistina, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją - 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakciją.

Šioje byloje A. M. pateikti kaltinimai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. eidamas (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko ir direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, dokumentų saugojimą ir įmonės finansų valdymą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. jis aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą: neišsaugojo kasos dokumentų, inventorizacijos aprašų, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius kasos operacijas, apskaitė ne visas ūkines operacijas, neįtraukė dalies dokumentų į apskaitą, o kai kuriuos dokumentus surašė apie faktiškai neįvykusias operacijas. Tokiais veiksmais buvo iš dalies neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 223 straipsnio 1 dalies pakeitimai nelaikytini lengvinančiais A. M. teisinę padėtį, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikavimui jie neturi įtakos, o sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai nesikeitė. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kad A. M. inkriminuota kvalifikacija pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nekeistina, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

2025 m. birželio 26 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą iškilus abejonių dėl kaltinime nurodytų teisės aktų teisėtumo. (15 t., b.l. 188-190). 2025 m. liepos 1 d. teismo posėdyje prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių patikslinimo (16 t., b.l. 1-4), bei 2025 m. liepos 8 d. teismo posėdyje teismas informavo kaltinamąjį ir jo gynėją, kad faktinės aplinkybės gali būti tikslintino atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo pasekmių

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors kaltinamasis A. M. viso proceso metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) reorganizacija buvo atlikta teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, tačiau šiame procese buvo nustatyti teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Tai yra nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktuose (2 t., b.l. 131-163, 6 t., b.l. 130-152), teismų sprendimuose (1 t., b.l. 50-58, 3 t., b.l. 172-178, 2 t., b.l. 14-25).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2015 m. pabaigoje vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas A. M. priėmė sprendimus dėl bendrovės reorganizavimo atskyrimo būdu. Pagal 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtintas atskyrimo sąlygas, (duomenys neskelbtini) turėjo padidinti įstatinį kapitalą nuo 2 896 Eur iki 5 792 Eur, išleisdamas 100 naujų akcijų, o vėliau atskyrimo būdu įsteigti naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 2 896 Eur įstatiniu kapitalu, atskiriant jį iš (duomenys neskelbtini) kapitalo. (1 t., b.l. 84-85). VMI nustatė, kad įstatinis kapitalas nebuvo padidintas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nekito. (2 t., b.l. 144). 2016 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota; jos įstatinis kapitalas (2 896 Eur) suformuotas iš atskirtos (duomenys neskelbtini) turto dalies, o likusi perduoto turto vertė (~817 038 Eur) apskaityta kaip nepaskirstytas pelnas. Tą pačią dieną pasirašytas ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo (duomenys neskelbtini) neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įrangą ir kt., bendrai už 819 933,96 Eur. (1 t., b.l. 59-62, 5 t., b.l. 67-70). Turto perdavimo akte pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (A. M.); (duomenys neskelbtini) atstovas direktoriaus pavaduotojas K. J.. (5 t., b.l. 67-70). Po turto perdavimo (duomenys neskelbtini) iškart sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotas nuomos sutartis – ėmė nuomotis iš „(duomenys neskelbtini)“ dalį ką tik perduotų administracinių patalpų, dirbtuvių, kiemo statinius ir transporto priemones. (1 t., b.l. 182-197, 198-203, 3 t., b.l. 68-83, 84-89). Taigi, (duomenys neskelbtini) bendrovė perdavė ilgalaikį turtą neatlygintinai ir iškart jį pradėjo nuomotis iš perėmėjos, mokėdama nuomos mokestį. Be to, 2016–2017 m. (duomenys neskelbtini) pirko iš „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų paslaugas už ~71 639 Eur. Iš viso per laikotarpį 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų už nuomą ir darbus iš viso 257 018,22 Eur, tačiau neatsiskaitė pilnai – bankroto bylos iškėlimo dienai (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)i“ siekė 89 351,94 Eur. (2 t., b.l. 145). Svarbu pažymėti, kad nors (duomenys neskelbtini) registrų centrui buvo pateikusi duomenis apie planuojamą įstatinio kapitalo padidinimą, realiai (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje per 2015–2016 m. kapitalas nebuvo padidintas iki 5 792 Eur ir vėliau nesumažintas pagal atskyrimo sąlygas – liko ta pati 2 896 Eur suma. Naujosios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo tas pats A. M., tačiau nėra duomenų, kad jam mainais formaliai suteiktos naujos akcijos už turėtas (duomenys neskelbtini) akcijas. Šie faktai rodo, jog ne visos reorganizavimo sąlygų nuostatos buvo įgyvendintos tinkamai – įstatinio kapitalo pakeitimai nebuvo pilnai realizuoti buhalterinėje apskaitoje.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) 71 straipsnį, atskyrimo metu nauja bendrovė kuriama atskirtai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu. Tai reiškia, kad reorganizavus atskyrimu, dalis turto ir įsipareigojimų turėtų būti perkelta naujai bendrovei proporcingai atskiriamai daliai. Nagrinėjamu atveju šis reikalavimas nebuvo įgyvendintas: (duomenys neskelbtini) visus ilgalaikius materialius aktyvus (už ~820 tūkst. Eur) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visi finansiniai įsipareigojimai liko (duomenys neskelbtini). Toks neproporcingas paskirstymas akivaizdžiai neatitiko reorganizavimo esmės. Kaip konstatavo ir VMI mokestinis patikrinimas, „turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nebuvo priskirti proporcingai atskiriamai daliai“ – naujai bendrovei buvo perduotas tik turtas (iš jo dalies suformuojant simbolinį kapitalą), o (duomenys neskelbtini) palikti visi iki atskyrimo buvę įsipareigojimai. (2 t., b.l. 131-163, 6 t., b.l. 130-152) Tai prieštarauja tiek ABĮ 71 straipsnio nuostatoms, tiek protingumo ir kreditorių teisių apsaugos principams. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas šią situaciją, pažymėjo, kad reorganizavimas negali reikšti, jog vieno juridinio asmens turtas perkeliamas kitam naujam asmeniui, o pirmojo asmens įsipareigojimai lieka neperduoti, dėl ko kreditorių reikalavimų tenkinimas tampa neįmanomas. (2 t., b.l. 14-25). Nagrinėjamoje byloje tokio reorganizavimo principo buvo laikomasi, tačiau priešingai nei įrodinėja kaltinamasis, tai nelaikytina teisėtu būdu atlikta reorganizacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atskyrimo sąlygose buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) padidins kapitalą ir dalį jo (naujai išleistas 2 896 Eur nominalo akcijas) atskirs naujajai įmonei. Tačiau (duomenys neskelbtini) neįvykdė šios formalios procedūros – kapitalas nebuvo faktiškai pakeistas (apskaitoje neįrašytas padidinimas ir sumažinimas). Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) neperleido dalies savo akcijų į „(duomenys neskelbtini)“ mainais už investuotą turtą, kaip to reikalauja ne tik ABĮ, bet ir mokestinės teisės normos dėl atskyrimo. Pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 41 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, reorganizuojant padalijimo būdu turi būti proporcingai paskirstytas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, o perleidžiantysis vienetas turi sumažinti savo įstatinį kapitalą perleistos dalies suma, dalyviams gaunant naujo vieneto akcijas vietoj turėtų. (duomenys neskelbtini) atveju šių sąlygų nesilaikyta – kapitalas realiai nesumažėjo, o akcininkas negavo naujos bendrovės akcijų proporcingai turėtoms senosioms. VMI patikrinimo akte konstatuota, kad pagrindinės reorganizavimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Kreditoriams toks atskyrimas turėjo ypač neigiamų pasekmių. (duomenys neskelbtini) liko be ilgalaikio turto, kuris galėjo užtikrinti skolų padengimą, todėl faktiškai bendrovė prarado mokumą netrukus po reorganizavimo. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, toks reorganizavimas iš esmės nulėmė (duomenys neskelbtini) nemokumą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. 2018 m. bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma siekė ~829 tūks. Eur, iš jos net 571 312,93 Eur (apie 69%) sudarė skola naujajai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. (3 t., b.l. 10-27). „(duomenys neskelbtini)“ tapo pagrindine kreditore, tai yra bendrovė, kuriai perleistas (duomenys neskelbtini) turtas, pati reiškė reikalavimus (duomenys neskelbtini) už paskolas, nuomą ir kt. Tokia situacija susiklostė, nes po atskyrimo (duomenys neskelbtini) dar 2016–2017 m. skolinosi iš banko (AB „(duomenys neskelbtini)“) 493 tūkst. Eur, o vėliau ši paskola (458 tūkst. Eur likutis su palūkanomis) buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)i“, pastarajai laidavus bankui ir tapus kreditore (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. (1 t., b.l. 94). Taip pat (duomenys neskelbtini) prisiėmė įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)i“ už turto nuomą ir darbus (minėti ~89 tūkst. Eur). Dėl turto stokos (duomenys neskelbtini) negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – bendrovės balansinė turto vertė bankroto bylos iškėlimo dienai (2018 m. sausio 17 d.) buvo tik ~469 tūkst., o skolų – gerokai daugiau. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės atstovai sudarė ekonomiškai nelogiškus sandorius, dėl kurių (duomenys neskelbtini) nebegalėjo vykdyti savo prievolių kreditoriams.

Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius („(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“) neprieštaravo reorganizavimui – 2015 m. gruodžio 23 d. davė sutikimą, jog atskyrus dalį turto į „(duomenys neskelbtini)“ įkeistas turtas liks įkeistas už (duomenys neskelbtini) paskolą, o A. M. su sutuoktine pasirašė laidavimus už (duomenys neskelbtini) prievoles bankui. Tai parodo, kad vieno kreditoriaus interesai formaliai buvo apsaugoti įkeitimu ir papildomu laidavimu, nes akivaizdu, kad nesiėmus papildomu kreditoriaus interesų užtikrinimo, nebūtų galima vykdyti reorganizacijos. Kiti kreditoriai (tiekėjai, valstybė) reorganizavimui formaliai neprieštaravo (skundų nereiškė). Tačiau vien tik formalus kreditorių informavimas ir jų neprieštaravimas nepanaikina pareigos vykdyti reorganizaciją sąžiningai ir laikantys teisės aktų reikalavimų, kai pati reorganizavimo schema yra akivaizdžiai žalinga – tai pabrėžė ir apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, jog vien formalus procedūrų atitikimas (pvz., pranešimas kreditoriams) negali paneigti reorganizavimo sąlygų tikslų nesąžiningumo.

Valstybės institucijų (mokesčių administratorius, „Sodra“) atžvilgiu taip pat kilo neigiamų pasekmių. Bankroto byloje patvirtinta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 19 810,14 Eur (3 t., b.l. 11) (vėliau patikslinta iki 14 855,71 Eur (3 t., b.l. 20) ir Valstybinio socialinio draudimo fondui – 22 469,54 Eur. Šios skolos liko nepadengtos dėl bendrovės nemokumo. Šiuo atveju galima įžvelgti, kad (duomenys neskelbtini) turto atskyrimas galėjo pabloginti VMI galimybes išieškoti mokestinę nepriemoką, nes nebeliko turto.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) atskyrimas pažeidė kreditorių interesus – bendrovė po reorganizavimo faktiškai neteko mokumo, nebegalėjo atsiskaityti su ~829 tūkst. Eur kreditoriais. Nukentėjo valstybės ir socialinio draudimo biudžetai (virš 20 tūkst. Eur skolų). Net jei formaliai buvo laikytasi kai kurių procedūrų (kreditoriai informuoti, bankas sutiko su sąlygomis), rezultatas buvo kreditorių teisių suvaržymas – tai prieštarauja tiek bendriesiems teisės principams, tiek specifiniams reikalavimams saugoti kreditorių teises reorganizavimo metu.

A. M. parodymų vertinimas

Šioje byloje kaltinamasis A. M. savo paaiškinimuose teisme tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) reorganizacija 2016 m. buvo teisėta, bendrovės turtas nebuvo paslėptas, o naujai įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ esą padengė didžiąją dalį (duomenys neskelbtini) skolų. A. M. teigė tinkamai vykdęs vadovo pareigas, kad buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai (ją vedė buhalterė) ir nebuvo jokių nusiskundimų iš priežiūros institucijų. Tačiau šiuos A. M. teiginius paneigia byloje surinkti buhalteriniai-finansiniai dokumentai, ekspertizės aktai bei specialisto išvados, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktų patikrinimų medžiaga. Teismas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) reorganizacija buvo atlikta pažeidžiant teisės aktus, tuo tarpu A. M. aiškina, jog įstatymai leidžia reorganizacijos metu paskirstyti turtą ir įsipareigojimus dalyvių nuožiūra, toks sprendimas negali pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Kaltinamasis teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė dalį (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų, tačiau tai tik iš dalies atitinka esamą situaciją. Byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė ir apmokėjo tik dalį skolų, daugiausia – įsipareigojimus bankui mainais į hipoteka užtikrintą turtą. Ekspertizės akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apskaitoje 2017 m. birželio 21 d. buvo užfiksuotas 458 064,46 Eur dydžio skolos padidėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši suma atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtą Bendrovės paskolą (68 800 Eur dalis ir 389 264,48 Eur paskola (duomenys neskelbtini)). (1 t., b.l. 94). Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo banko paskolas, tačiau tapo kreditore to paties dydžio sumai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Vadinasi, net jeigu naujoji įmonė ir dengė skolą bankui, ji įgijo regresinį reikalavimą (duomenys neskelbtini) – kreditoriai faktiškai buvo pakeisti susijusiu asmeniu, o ne visiškai patenkinti. Be to, dalis kitų skolų liko. Taigi argumentas, kad reorganizacija nepakenkė kreditoriams, yra nepagrįstas.

Teismas konstatuoja, kad A. M. paaiškinimai prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad Bendrovės bankrotą lėmė objektyvios verslo aplinkybės – nesėkmingi ar nutrūkę projektai (pavyzdžiui, valstybinės reikšmės objekto – (duomenys neskelbtini) sustabdymas užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva), dėl kurių Bendrovė patyrė finansinių sunkumų. Taip pat A. M. tvirtino, esą įmonė iki pat 2016 m. pabaigos dirbo pelningai, o finansinės problemos kilo tik dėl minėtų aplinkybių, bet ne dėl kokių nors tyčinių vadovybės veiksmų. Teismas konstatuoja, kad šiuos kaltinamojo teiginius paneigia bylos duomenys. Visų pirma, kaip nustatyta pirmiau, esminis Bendrovės finansinės padėties pablogėjimas siejasi su 2016 m. pradžioje atliktu turto atidalijimu ir perkėlimu į kitą įmonę – būtent po šio veiksmo Bendrovės turtas sumažėjo daugiau kaip 800 tūkst. Eur verte, o 2016 m. IV ketvirtį ir vėliau įmonė jau dirbo nuostolingai. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės (projektų sustabdymai, rangovų vėlavimai) tebuvo laikinos ūkinės veiklos problemos, kurios galbūt būtų buvusios sprendžiamos, jei Bendrovė būtų turėjusi pakankamai apyvartinių lėšų ir išsaugojusi turtą. Tačiau A. M. sąmoningai pasirinko sprendimą atskirti pelningąją veiklos dalį nuo skolų naštos – tai tiesiogiai įvardinta pačioje 2015 m. gruodžio 30 d. atskyrimo sąlygų dokumento paskutinėje pastraipoje: „optimizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nuspręsta visą ilgalaikį turtą atskirti į naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įsipareigojimus palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog jau nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) reorgnazavimas, tad net ir darant prielaidą, kad bankrotas buvo įtakotas nesėkmingų sutarčių, atitinkamai prie jos nemokomo akivaizdžiai prisidėjo dideli įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomos sutartys), prarastas pajamos iš perleisto pastato nuomos, kas akivaizdžiai prisidėjo prie padidėjusių finansinių nuostolių.

Visi aukščiau išdėstyti argumentai, pagrįsti oficialių finansinių dokumentų analize, teismo ekspertizės aktais, specialisto išvadomis ir VMI patikrinimo medžiaga, vienareikšmiškai rodo, kad A. M. paaiškinimai yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Dėl BK 184 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 184 straipsnį turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis – kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio labai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 123- 895/2017, 2K-234-699/2017).

Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio saugomas teisinis gėris – svetimo, kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto išsaugojimas. Tai reiškia, kad asmuo, kuriam dėl jo einamų pareigų ar specialių pavedimų yra patikėtas kitam priklausantis turtas, privalo jį valdyti teisėtai, rūpestingai ir nepažeisdamas savininko teisių. Nagrinėjamu atveju saugomas objektas – (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas, kurio išsaugojimą turėjo užtikrinti bendrovės vadovas A. M.. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti išimtinai bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už įmonės turto apsaugą ir teisėtą naudojimą. Taigi A. M., kaip vienintelio (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus, pareiga buvo rūpintis bendrovės turto išsaugojimu ir jį valdyti bendrovės interesais, nepažeidžiant kreditorių teisių. Šių pareigų nevykdymas pažeidžia turto išsaugojimo santykius, kuriuos gina BK 184 straipsnis.

BK 184 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytas veikos padarymo būdas – svetimo turto iššvaistymą. Teismų praktikoje turto iššvaistymu laikomi atvejai, kai kaltininkas patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, tai yra savavališkai panaudoja ne pagal paskirtį, padarydamas žalos savininkui. Neatlygintinumas reiškia, kad turtas perduodamas visiškai nekompensuojant jo vertės arba kompensuojant ją akivaizdžiai neteisingai – dėl to nukentėjusioji šalis patiria turtinę žalą. Būtent tokie veiksmai nustatyti nagrinėjamoje byloje.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, 2015 m. pabaigoje inicijavo (duomenys neskelbtini) reorganizavimą atskyrimo būdu ir 2016 m. sausio 13 d. įsteigė naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pats tapo vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Toliau tęsiant reorganizaciją, 2016 m. sausio 13 d. buvo surašytas ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktas, ir šiuo aktu (duomenys neskelbtini) turtas neatlygintinai perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš perdavimo akto ir jį tyrusių specialistų išvadų matyti, kad perduota didelė (duomenys neskelbtini) turto dalis – administracinės, gamybinės ir sandėliavimo patalpos (nekilnojamasis turtas) bei visas svarbiausias ilgalaikis materialus turtas: transporto priemonės, priekabos, statybinė technika, įrenginiai, kompiuterinė ir programinė įranga, mobiliojo ryšio priemonės, meno. Bendra perduoto turto vertė – apie 819 933,96. Esminė aplinkybė, apibūdinanti sandorio neatlygintinumą ir nenaudingumą (duomenys neskelbtini), yra tai, kad su perduotu turtu susiję įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perleisti – jie liko (duomenys neskelbtini) žinioje. Taigi po formalaus reorganizavimo buvusi bendrovė (duomenys neskelbtini) tęsė veiklą netekusi savo vertingiausio turto, tačiau išlaikiusi visas skolines prievoles kreditoriams. Toks A. M. sprendimas akivaizdžiai prieštarauja tiek bendrovės interesams, tiek teisės aktų reikalavimams, numatantiems atsiskaitymų su kreditoriais pirmumą ir vadovo pareigą veikti rūpestingai bei protingai.

Teismas laiko įrodyta, jog minėtu neteisėtu turto perleidimu padaryta didelė turtinė žala (duomenys neskelbtini) bendrovei ir jos kreditoriams. Kaip nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. patikrinimo akte, A. M. sprendimu visą įmonės ilgalaikį turtą perkėlus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliekant skolas (duomenys neskelbtini), bendrovei buvo padaryta reikšminga finansinė žala. (duomenys neskelbtini) neteko nuosavybės teise turėtų patalpų ir technikos, kurios galėjo generuoti pajamas arba būti realizuotos atsiskaitymams su kreditoriais; priešingai – bendrovė buvo priversta nuomotis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir darbo priemones, patirdama papildomas išlaidas. Visi šie veiksmai – nepagrįstų mokėjimų sau ar susijusiems asmenims atlikimas, bendrovei nuostolingų sandorių sudarymas – sustiprino (duomenys neskelbtini) finansinę krizę ir patvirtina kryptingą įmonės turto švaistymą, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Darytina išvada, kad objektyvieji nusikaltimo požymiai – neteisėti turto perdavimo veiksmai ir dėl jų atsiradusi didelė žala – yra visiškai įrodyti faktiniais bylos duomenimis (rašytiniais įrodymais, specialisto išvadomis).

BK 184 straipsnio subjektas yra specialusis – tai asmuo, kuriam svetimas turtas buvo patikėtas ar kuris turėjo teisėtą prieigą prie svetimo turto dėl savo pareigų ar sutartinių įgaliojimų. Nagrinėjamu atveju nenuginčijamai nustatyta, kad A. M. veikė būtent tokiu statusu. Jis buvo (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius, faktiškai vienvaldžiai valdęs visą bendrovės turtą. Įstatymai aiškiai apibrėžia bendrovės vadovo kompetenciją ir atsakomybę: vadovas turi teisę priimti sprendimus dėl įmonės turto ir veiklos, tačiau privalo veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti turto apsaugą ir teisėtą jo panaudojimą. A. M., pasirašydamas (duomenys neskelbtini) turto perdavimo aktą ir sudarydamas kitus įmonei nuostolingus sandorius, veikė būtent kaip materialiai atsakingas įmonės valdymo organas, turėjęs įgaliojimus disponuoti bendrovės turtu. Vadinasi, jis atitiko BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo specialiojo subjekto požymius – buvo asmuo, kuriam svetimas turtas patikėtas ir kuris juo disponavo turėdamas specialias pareigas. Apibendrinant, (duomenys neskelbtini) turtas buvo „svetimas“ pačiam A. M. (kaip fiziniam asmeniui), tačiau buvo patikėtas jo žinion vadovo pareigų pagrindu. Todėl jis, kaip specialus subjektas – įmonės turto patikėtinis – privalėjo užtikrinti to turto valdymą teisėtais būdais. Šią pareigą A. M. ignoravo, savo veiksmais pažeisdamas ne tik baudžiamojo įstatymo saugomus santykius, bet ir kitus verslo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. M. veikė tiesiogine tyčia. Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė tyčia BK 184 straipsnio kontekste reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia patikėtą turtą tretiesiems asmenims, ir tokiais veiksmais neišvengiamai padarys žalos savininkui. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokios žalos siekia arba sąmoningai leidžia jai atsirasti, tikėdamasis sau naudos; netiesioginės tyčios atveju – jis aiškiai supranta žalingos veikos pobūdį, tačiau lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų padarinių arba su jais susitaiko. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonių vadovai, iššvaistantys jų žinioje esantį įmonės turtą, dažniausiai veikia bent netiesiogine tyčia – jie suvokia, jog pažeidžia savininko (įmonės ir jos kreditorių) interesus, tačiau dėl kitų tikslų leidžia žalai kilti.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. sąmoningai pasirinko ekonomiškai nenaudingus (duomenys neskelbtini) sprendimus, kuriais buvo privilegijuota jo paties sukurta ir valdoma nauja bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Turto perdavimas neatlygintinai, nesant jokio verslo poreikio atsisakyti turto ar kompensacijos mechanizmo, negali būti paaiškintas neapdairumu ar klaidingu verslo sprendimu. Priešingai, tai buvo kryptingas veikimas priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, kuriuo A. M. faktiškai perkėlė bendrovės turtą į kitą subjektą, išvengdamas pareigos atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) kreditoriais. Šias aplinkybes detaliai atskleidė tiek finansinės ekspertizės aktai, tiek civilinės bylos dėl tyčinio bankroto metu nustatytos aplinkybės. Kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, (duomenys neskelbtini) reorganizavimas buvo nukreiptas į įmonės veiklos perkėlimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai patvirtina didelės apimties turto perkėlimas bei dalies darbuotojų (taip pat ir paties vadovo) perėjimas į naują bendrovę. Apeliacinis teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo sąmoningų, kryptingų įmonės valdymo organo veiksmų rezultatas, o ne objektyvūs rinkos veiksniai. Šis konstatavimas tiesiogiai atspindi tyčinio kaltės elemento buvimą A. M. veiksmuose.

Visiškai atmetami A. M. gynimosi argumentai, esą jis neturėjęs tyčios padaryti žalos. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad nebuvo siekta iššvaistyti turto ar sužlugdyti įmonės, jog (duomenys neskelbtini) reorganizavimas buvęs teisėtas ir ekonomikai pagrįstas sprendimas atskirti skirtingas verslo veiklas, o po turto perdavimo bendrovė „aktyviai tęsė veiklą“ dar beveik dvejus metus. Teismas šiuos argumentus laiko deklaratyviais ir prieštaraujančiais faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip minėta, po turto perleidimo (duomenys neskelbtini) faktiškai nebevykdė pelningos ūkinės veiklos – priešingai, jos finansiniai rezultatai sparčiai prastėjo, 2016–2017 m. veikla buvo nuostolinga. Įsipareigojimai kreditoriams nebuvo vykdomi, o didelę dalį pajamų sudarė finansinės operacijos su pačiu A. M. ar susijusiais asmenimis (paskolos grąžinimas akcininkui, lėšų pervedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). Formalus bendrovės egzistavimas dar kurį laiką po turto perdavimo nepaneigia tyčinio neteisėtų sprendimų pobūdžio – priešingai, byloje matyti, kad restruktūrizavimo ar skolos atidėjimo bandymai buvo nesėkmingi ir neeliminavo bendrovei padarytos žalos. A. M., turėdamas verslo patirties, negalėjo nesuvokti, jog be ilgalaikio turto palikta įmonė, priversta mokėti nuomą už savo buvusias priemones, faktiškai netenka galimybių sėkmingai konkuruoti rinkoje ir vykdyti prievoles. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė neišvengiamai sukeliantis didelę žalą (duomenys neskelbtini) (ir jos kreditoriams) ir sąmoningai leido tai žalai kilti, tikėdamasis naudos naujai įsteigtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. M. veikoje nustatyti visi BK 184 straipsnio (turto iššvaistymo) nusikaltimo sudėties požymiai. Jo, kaip specialaus subjekto – įmonės vadovo, veiksmai pasireiškė jam patikėto svetimo turto neteisėtu ir neatlygintinu perleidimu kitam savo valdomam juridiniam asmeniui, dėl to (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą. Tokie veiksmai tiesiogiai pažeidė turto išsaugojimo santykius ir buvo atlikti tyčia, suvokiant prieštaravimą įmonės interesams. A. M., piktnaudžiaudamas savo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimais, iššvaistė didelės vertės – apie 819 934 Eur – (duomenys neskelbtini) priklausančio turto. Jo kaltė visiškai įrodyta tiek byloje esančiais dokumentais (reorganizavimo aktais, buhalterinės apskaitos dokumentais, patikrinimo aktais), tiek specialistų ir ekspertų išvadomis, nuosekliai patvirtinančiomis nusikalstamos veikos mechanizmą ir padarinius. Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais ir teisiniu vertinimu, teismas pripažįsta A. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje ir konstatuoja, jog jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto iššvaistymas.

Dėl BK 209 straipsnio taikymo

BK 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą bankrotą turi būti nustatytas ne tik sąmoningo (tyčinio) blogo įmonės valdymo faktas, bet ir tai, kad būtent toks valdymas lėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams, t. y. objektyvieji veikos, jos padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis CK, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-413/2014).

Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti blogas įmonės darbo organizavimas, apskaitos tvarkymas ar netvarkingas mokesčių mokėjimas, dėl ko nubaudžiama didelėmis baudomis; įsitraukimas į nuostolingus sandorius, turto saugumo neužtikrinimas; per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas; rizikingų, nepagrįstų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos, neefektyvus, nerentabilus, sąmoningai nuostolingas ūkininkavimas ir pan. Tokio veikimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogo įmonės valdymo pagrindas – įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais.

Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-358/2014, Nr. 2K-261-648/2017). Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-358/2014). Atitinkamai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis numato, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti. Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-352/2014).

A. M. atitinka BK 209 straipsnio specialiojo subjekto požymius, nes nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. buvo (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius. Kaip bendrovės vadovas ir turto bei finansinių sprendimų formuotojas jis buvo materialiai atsakingas už įmonės turtą ir įsipareigojimus.

2015 m. gruodžio 30 d. A. M. kaip (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas patvirtino įmonės reorganizavimą atskyrimo būdu, įkuriant naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruota 2016 m. sausio 13 d.). Po reorganizacijos 2016 m. sausio 13 d. jis pasirašė ilgalaikio turto perdavimo aktą, kuriuo (duomenys neskelbtini) turto dalį (daugiau nei 819 tūkst. Eur vertės pastatų, statinių, transporto priemonių ir kt.) neatlygintinai perleido „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu į (duomenys neskelbtini) balansą neperėjo jokių atitinkamų įsipareigojimų. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė nuomos sutartis – (duomenys neskelbtini) iš naujos bendrovės nuomojo perduotą turtą (už 690 Eur/mėn. patalpoms, 1000–1500 Eur už transportą ir kt.), taip dar labiau padidinant (duomenys neskelbtini) sąnaudas. Išnagrinėta, kad iš tiesų nuomos įmokos nebuvo mokamos, tad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto metu pareiškė 89?351,54?Eur reikalavimą už neatsiskaitytą nuomą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šių veiksmų (duomenys neskelbtini) pajamų nepakako padengti didelių išlaidų ir skolų. Specialistų išvadose akcentuojama, kad neatlygintinai perduotas turtas (819?933,96?Eur) padarė lemiamą poveikį įmonės nemokumui – po šios reorganizacijos (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas sumažėjo žymiai, o nuosavas kapitalas tapo neigiamas. Iki reorganizacijos (duomenys neskelbtini) buvo pelninga (turėjo ~697?087?Eur nepaskirstyto pelno), o 2017 m. balansas jau rodė ~632?372?Eur nuostolį. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turtas 2016 m. sumažėjo 360?875?Eur, ilgalaikis turtas sumažėjo daugiau kaip 4 kartus (iki 189?301?Eur), o nuosavas kapitalas tapo neigiamas, nors bendrovė ir toliau vykdė įsipareigojimus kreditoriams. 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismas konstatavo (duomenys neskelbtini) nemokumą (?632 372 Eur nuosavas kapitalas, 1 101 587 Eur įsipareigojimai) ir iškėlė bankroto bylą; kreditorių patvirtinti reikalavimai siekė 890 826,72 Eur, faktiškai padaryta 826 272,63 Eur žala. Visi aukščiau išvardinti sandoriai tiesiogiai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) nemokumo: perteklinės nuomos ir lizingo sąnaudos sustiprino neigiamą balansą, kėlė skolas, kurios nebuvo patenkintos kreditoriams. Šias aplinkybės patvirtina specialistės išvada ir ekspertizės aktai. Atsižvelgiant į dokumentuose fiksuotus faktus –turto neatlygintiną perdavimą ir jo nuomos sutartis, nemokamą administracinio pastato perleidimą – darytina išvada, kad veikos buvo įvykdytos turint tikslą išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo. Remiantis bylos duomenimis, A. ?M. veiksmai, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, visiškai atitinka BK 209 straipsnio dispoziciją. Jo inicijuota reorganizacija ir susiję sandoriai buvo vykdomi neteisėtai, sukeldami žalą kreditoriams ir lėmė bendrovės bankrotą.

Nors proceso metu A. M. teigė, kad jis neturėjo tikslo pakenkti (duomenys neskelbtini), tačiau jam būnant patyrusiu verslininku, turėjo būti akivaizdu, kad atliekama reorganizacija yra neteisėta ir nenaudinga (duomenys neskelbtini), kelianti realų pavojų jos mokumui. Visi veiksmai atlikti sąmoningai ir tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, kurie užkirto kelią kreditorių reikalavimų tenkinimui. Patikrinimo metu konstatuota, kad A. M., kaip abiejų bendrovių („(duomenys neskelbtini)“ ir naujai įkurtos „(duomenys neskelbtini)“) vienintelis akcininkas ir direktorius, nuosekliai ėmėsi sau naudingų žingsnių. Tai rodo sąmoningą veikimą – neteisėtas, neatlygintinas turto perleidimas padarė esminę įtaką įmonės nemokumui.

A. M. veiksmai – neteisėtas didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto neatlygintinas perdavimas, dirbtinis skolų perkėlimas, fiktyvūs sandoriai su jam artimais asmenimis – sukėlė įmonės nemokumą ir padarė labai didelę žalą kreditoriams. Jo veiksmai atitinka BK 209 straipsnio 1 dalies požymius: specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas; objektyvioji pusė – tyčinių ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas; padariniai – bankrotas ir didelės vertės žala; priežastinis ryšys – tiesioginis, tai parodo, kad jo veiksmuose yra BK 209 straipsnio nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

A. M. atsakomybė

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. M. ir jo gynėjas teigė, kad jis negali būti atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes jos tvarkymas buvo pavestas buhalterei. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, Nr. 2K-269-648/2017).

Byloje esantys duomenys leidžia aiškiai atriboti atsakomybę tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. ir buhalterės D. J. dėl buhalterinės apskaitos trūkumų, konkrečiai – dėl pažeidimų, susijusių su kasos darbo organizavimo taisyklių ir Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą įmonėje, teisės aktų reikalavimų laikymąsi, apskaitos dokumentų pateikimą, išsaugojimą ir finansinių ataskaitų sudarymą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, šiuo atveju – A. M.. Ši atsakomybė išlieka net ir tuo atveju, kai buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko paskirtas buhalteris ar išorinis paslaugų teikėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja buhalterė D. J. nurodė, kad ji negalėjo patikrinti realaus pinigų išmokėjimo, nes pinigų judėjimą įmonėje valdė tik direktorius A. M.. Ji paaiškino, kad dirbo įmonėje nuo 2013 m. iki 2018 m., viena tvarkė visą apskaitą, bet jos funkcijos apsiribojo dokumentų formavimu vadovo nurodymu. D. J. nurodė, kad bendrovės direktoriaus A. M. nurodymu suformavo ir atspausdino kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 Eur sumai. Pinigų išmokėjimo fakto ji nematė. Vėliau šį kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) direktorius jai grąžino su parašais ir ji jį įtraukė į apskaitą. 2017 metų kovo 20 dieną bendrovės direktoriaus A. M. nurodymu ji suformavo ir atspausdino kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 6400 Eur sumai. Ar už šiuos pinigus buvo atlikti kokie nors darbai, liudytoja atsakyti negalėjo. Šie parodymai parodo atsakomybės pasiskirstymą: buhalterė D. J. neturėjo nei sprendimų priėmimo teisės, nei faktinės galimybės kontroliuoti grynųjų pinigų srautus. Ji tik vykdė techninę funkciją – formavo dokumentus pagal vadovo nurodymus ir įtraukė juos į apskaitą jau po to, kai jie būdavo pasirašyti A. M.. Jos teigimu, buhalterinę apskaitą ji vedė pagal vadovo pateiktus dokumentus, o ne savo iniciatyva, todėl negalėjo atsakyti už dokumentų turinį ar jų atitiktį faktinei ūkinės operacijos realybei. Šių funkcijų pasiskirstymo neginčijo ir kaltinamasis A. M., tad nekyla abejonių, kad atsakomybė už buhalterinės apskaitos įvykdytus pažeidimus –avansinių apyskaitų duomenų neatitikimus, pinigų išmokėjimą be dokumentinio pagrindo, Kasos darbo organizavimo taisyklių nesilaikymą – tenka įmonės vadovui A. M.. Buhalterė D. J. veikė vadovo nurodymu, vykdė technines apskaitos tvarkymo funkcijas, neturėjo realios galimybės įvertinti ar kontroliuoti grynųjų pinigų judėjimą, todėl jos veiksmai nelaikytini susiję su nustatytais pažeidimais. Ši atsakomybės atribojimo pozicija atitinka tiek teismų praktiką, tiek ir teisės aktų nuostatas dėl vadovo atsakomybės apimties.

Dokumentų neišsaugojimas

A. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį pateikti kaltinimai dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi laikotarpiu 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą – neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų (tarp jų kasos dokumentų, inventorizacijos aprašų), neįtraukė visų ūkinių operacijų į apskaitą, o kai kuriuos dokumentus surašė apie faktiškai neįvykusias operacijas. Dėl tokių veiksmų tapo iš dalies neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris pažeisdamas teisės aktų reikalavimus aplaidžiai tvarko apskaitą ir dėl to negalima iš dalies ar visiškai nustatyti įmonės finansinės veiklos rodiklių. Šiuo atveju kaltinimas grindžiamas tuo, kad A. M. pažeidė jam, kaip įmonės vadovui, tenkančias pareigas organizuoti apskaitą ir saugoti apskaitos dokumentus, dėl ko dalis dokumentų dingo, o finansinė atskaitomybė tapo nepilna.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (BAĮ) imperatyviai nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis), apskaitos dokumentai turi būti surašomi laiku, o ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą (BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BAĮ 19 straipsnį, visi apskaitos dokumentai ir registrai turi būti saugomi įmonėje nustatyta tvarka, o patvirtinus finansines ataskaitas – saugomi vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis įpareigoja juridinius asmenis patikimai ir nustatytą laiką saugoti savo veiklos dokumentus, užtikrinant jų apsaugą. Taip pat taikomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintas Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktas (ūkinę operaciją patvirtinantys apskaitos dokumentai – sąskaitos, mokėjimo pavedimai, kasos orderiai ir kt.) bei 10.19 punktas (apskaitos registrai) – pastarieji turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų. Įmonės vadovas privalo užtikrinti, kad visi šie reikalavimai būtų vykdomi. Nagrinėjamu atveju A. M. pateikti kaltinimai, kad jis šių pareigų tinkamai nevykdė: neišsaugojo ir tyrimui nepateikti 2014–2016 m. kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai), inventorizacijų aprašai, 2014–2015 m. kasos knygos ir kasos inventorizacijos dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta (taip pat buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai) liudytoja bankroto administratorė R. V.. Ji nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo ji pati. Administratorė R. V. nurodė, jog iškart buvo duoti rašytiniai nurodymai įmonės vadovui perduoti turtą ir dokumentus – kokiu formatu ir kokius dokumentus pateikti. Ji patvirtino, kad dokumentų perdavimas iš A. M. buvo reikalaujamas oficialiai raštu, o faktinis perdavimo procesas greičiausiai vyko per jos padėjėjus. Liudytoja prisiminė, jog dalis dokumentų buvo perduota ne tiesiogiai jai pačiai, o padėjėjui – jos padėjėjas A. C. priiminėjo iš A. M. perduodamus dokumentus. Dokumentai galėjo būti perduodami keliais etapais, todėl ne visi lydraščiai ar perdavimo aktai buvo pasirašyti pačios administratorės. R. V., patvirtino, kad ant dokumentų esanti žyma „Gauta“ reiškia, jog dokumentai faktiškai buvo perimti – prie lydraščio pridedami dokumentai buvo gauti ir užregistruoti. Ji teigė nepamenanti, ar perduodant buvo atskirai surašyti apskaitos ar kasos dokumentų perdavimo aktai. R. V. pažymėjo, kad visus dokumentus, kuriuos gavo iš A. M., ji perdavė toliau – naujam bankroto administratoriui arba tyrimui (VMI). Ji paaiškino, jog ne visi perduoti dokumentai vėliau pateko naujam administratoriui galbūt todėl, kad dalis buvo paimta Valstybinės mokesčių inspekcijos (vykdant mokestinį patikrinimą) arba perduota teisėsaugos tyrimui. R. V. duomenimis, 2018 m. vasario 9 d. perduodant dokumentus jos padėjėjas priėmė 84 segtuvus dokumentų, tačiau VMI dokumentų poėmio aktuose vėliau fiksuota tik 67 segtuvai – trūko 17 segtuvų (Nr. 47–64). Liudytoja teigė, kad tie 17 segtuvų galbūt nebuvo reikalingi VMI patikrinimui arba vėliau pateko naujajam bankroto administratoriui. Ji patvirtino, kad dokumentai saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame sandėlyje, kur prieigą turėjo tik įgalioti darbuotojai (ji pati, padėjėjas, buhalteris, advokatai). R. V. nurodė, jog 2019 m. pradžioje bankroto administratorius pasikeitė – vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą perėmė kitas administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. J.). Ji perdavė visus turėtus dokumentus naujam administratoriui aktų nustatyta tvarka.

Buhalterė D. J. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere nuo 2013 m. iki pat įmonės veiklos pabaigos (bankroto) 2018 m. Ji patvirtino, jog visa bendrovės buhalterija buvo jos atsakomybėje – įmonėje dirbo viena buhalterė, duomenis į apskaitos programą suvesdavo ji pati. Pasak liudytojos, bendrovėje apskaita buvo tvarkoma tinkamai: pirminiai buhalteriniai dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, avanso apyskaitos ir kt.) būdavo jai pateikiami ir visi ūkiniai įvykiai registruojami laiku. Dokumentus apskaitai buhalterei perduodavo įmonės vadovas arba kiti darbuotojai, jei patys pirkdavo ar išlaidavo įmonės vardu. A. M. taip pat formaliai buvo paskirtas įmonės kasininku ir tvarkė kasos operacijas (grynuosius pinigus), o buhalterė prižiūrėjo kasos ataskaitas. Nesklandumų buhalterijoje nekildavo, finansinės ataskaitos ir deklaracijos buvo teikiamos laiku. D. J. paaiškino, kad 2016 m. sausio mėn., vykstant įmonės reorganizavimui (atskyrimo būdu kuriant UAB „(duomenys neskelbtini)“), ji perėjo dirbti ir į naujai sukurtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigoms – kurį laiką dirbo abiejose susijusiose įmonėse paraleliai. Visgi (duomenys neskelbtini) buhalteriją ji tvarkė iki pat bankroto bylos iškėlimo, tad gerai žino įmonės finansinę situaciją iki 2017 m. pabaigos. Liudytoja nebuvo tiesiogiai atsakinga už dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, tačiau logiška manyti, kad ji, kaip buhalterė, parengė ir sutvarkė finansinius dokumentus perdavimui. Taigi, buhalterės parodymai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės apskaitos dokumentacija egzistavo ir buvo sukaupta įmonėje (buhalterijos archyvuose) iki bankroto, o vadovas turėjo visas galimybes tuos dokumentus perduoti administratoriui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dokumentų perdavimas bankroto administratoriui įvyko. Kaip minėta, R. V. liudijo apie kelių etapų dokumentų perdavimo procesą 2018 metų pradžioje. Tai patvirtina ir rašytiniai šaltiniai: byloje yra 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) perduodamų dokumentų apyrašas, pasirašytas tuometinio bendrovės vadovo A. M. (perdavusio dokumentus) ir bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. C. (priėmusio dokumentus). Minėtas dokumentų apyrašas apima 84 pozicijas (segtuvus) įvairių dokumentų rinkinių, tarp kurių – įmonės buhalterinės apskaitos registrai, sąskaitų faktūrų segtuvai, sutarčių segtuvai, personalo dokumentai ir kt. (3 t., b.l. 165–166). Šis 2018 m. vasario 9 d. perdavimo lydraštis patvirtina, kad didelė dalis bendrovės dokumentų buvo faktiškai perduota bankroto administratoriui. Taip pat byloje užfiksuota, jog 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudarytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo pirmasis administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota R. V.) perdavė bankrutavusios bendrovės dokumentus naujajam administratoriui (bankroto administratorius „(duomenys neskelbtini)“, atstovas R. J.). Šiame akte (3 t., b.l. 45–47) išvardyta, kokie dokumentų rinkiniai perduodami: „Darbuotojų įspėjimai apie atleidimą“ (7 lapai), „Kreditoriniai reikalavimai“ (54 vnt.), „Protokolai“ (360 lapų), „Sutartys/aktai“ (66 lapai), „Gauti dokumentai“ (214 lapų) ir kt.. Tai rodo, kad oficialiai dalis dokumentų buvo perimta naujojo administratoriaus 2019 m. pabaigoje. Išsami dokumentų lyginamoji apžiūra, atlikta 2021 m. liepos 12–16 d. (tyrėjos I. D. surašytas apžiūros protokolas, 3 t., b.l. 172–180), atskleidė dokumentų trūkumo faktą. Buvo lyginami trys šaltiniai: A. M. pateiktas 2018 m. vasario 9 d. dokumentų apyrašas (84 pozicijos), Kauno AVMI 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. dokumentų poėmio aktai (kuriais mokesčių inspekcija perėmė dalį dokumentų iš administratoriaus) ir naujojo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 20 d. raštas dėl perduotų dokumentų. Lyginamosios apžiūros rezultatai: nustatyta, kad dalis dokumentų, kuriuos A. M. savo apyraše nurodė perdavęs 2018 m. vasario 9 d., nebuvo rasti nei VMI poėmio aktuose, nei bankroto administratoriaus („(duomenys neskelbtini)“) pateiktų dokumentų sąrašuose. Tai yra, tarp dingusių dokumentų minimi tokie segtuvai ar bylos kaip „Kasa 2013 m.“ (kasos dokumentai už 2013 metus), „Pirkimai 2013 m.“ (2013 m. pirkimų dokumentai), „Didžioji knyga 2013 m.“ (2013 m. buhalterinės apskaitos didžiosios knygos registrai), „Pardavimai 2016–2017 m.“ (2016–2017 m. pardavimų dokumentai), „Kasa (EUR) 2016 m.“ (2016 m. kasos dokumentai eurais), taip pat įvairios pažymos, įsakymai, banko išrašai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt.. Šių dokumentų nėra nei naujojo administratoriaus perduotų dokumentų rinkinyje, nei VMI paimtų dokumentų medžiagoje, nors A. M. savo perdavimo apyraše buvo juos įtraukęs. 2021 m. apžiūros protokole pažymėta, jog ne visi dokumentai, kuriuos A. M. tvirtina perdavęs „(duomenys neskelbtini)“ administratorei, buvo rasti pas vėlesnį administratorių ar tyrimo medžiagoje. Dalis įmonės dokumentų dingo iš bylos apyvartos, kas sudaro kliūtis išsamiai ištirti įmonės ūkinę-finansinę veiklą.

Šios aplinkybės leidžia teigti, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. tinkamai vykdė pareigą saugoti ir perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, o šių dokumentų dingimas įvyko jau po to, kai jie buvo perduoti bankroto administratoriui. A. M. inkriminuota tai, jog jis esą “neišsaugojo ir nepateikė” UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014–2016 m. kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių), 2014–2015 m. kasos knygų, inventorizacijos aktų. Tačiau bylos duomenys rodo, kad minėti apskaitos dokumentai egzistavo ir buvo perduoti administratorei. Bendrovės buhalterė D. J. patvirtino, kad 2014–2018 m. laikotarpiu ji viena tvarkė visą (duomenys neskelbtini) apskaitą, o bendrovės kasininku buvo direktorius A. M. – visi įmonės grynieji pinigai buvo jo žinioje. Pagal poreikį ji, vykdydama direktoriaus nurodymus, išrašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius bei pildydavo avanso apyskaitas pagal pateiktus dokumentus. Tai reiškia, kad už visas ūkinės operacijas buvo surašomi apskaitos dokumentai. 2021 m. liepos 12–16 d. ikiteisminio tyrimo medžiagos apžiūros protokole (3 t., b.l. 172–178) konstatuota, kad ne visi dokumentai, kurie, A. M. teigimu, perduoti bankroto administratorei, buvo rasti pas naują administratorių ar pateikti tyrimui – trūksta dalies segtuvų. Apžiūros metu nustatyta, jog tyrimo medžiagoje nėra tokių perduotų segtuvų kaip „Kasa 2013 m.“, „Didžioji knyga 2013 m.“, „Pardavimai 2016–2017 m.“, „Kasa (Eur) 2016 m.“ ir kt.. Taip pat nustatyta, kad kai kurie dokumentai, buvę Kauno AVMI poėmio aktuose, nebuvo nurodyti A. M. sudarytame perdavimo apyraše (pvz., įvairios 2014–2017 m. sutartys, kasos knygos, banko dokumentai). Vis dėlto daugumos kitų dokumentų buvimas buvo patvirtintas – daugelis apyraše paminėtų dokumentų sutapo su esančiais AVMI aktuose ar perduotais tyrimui (pvz., avanso apyskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, pirkimų ir pardavimų registrai, PVM sąskaitų registrai, „Sodros“ ataskaitos, turto nurašymo aktai ir kt.). Specialisto išvadoje (4 t., b.l. 16–109) nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2014–2016 m. kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai), 2014–2015 m. kasos knygos bei kasos inventorizacijos dokumentai. Tai sutampa su kaltinimo formuluote. Tačiau, 2018 m. vasario 9 d. perduodamų dokumentų apyraše nurodyta, kad perduodami dokumentai įvardinti – „Kasa 2014 m.“, „Kasa 2015 m. 01-05 mėn.“, „Kasa 2015 m. 06-12 mėn.“, kas leidžia abejoti, jog kaltinime nurodyti dokumentai A. M. nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Tuo labiau, kad pati R. V. teismo posėdyje negalėjo nurodyti dingimo priežasčių – spėjo, kad gal dalis dokumentų buvo perduota VMI arba naujajam administratoriui. Nurodytos aplinkybės neleidžia neabejotinai teigti, kad dokumentai nebuvo perduoti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio nuostatas ir ūkio subjekto vadovo pareigas, A. M. privalėjo užtikrinti dokumentų saugumą iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir, pasibaigus jo įgaliojimams, nustatyta tvarka perduoti apskaitos dokumentus teisėtam perėmėjui. Bylos duomenys neįrodo, kad jis šią pareigą įvykdė netinkamai – bankroto proceso pradžioje visus turimus apskaitos dokumentus suregistravo ir perdavė administratorei, ką patvirtina rašytiniai aktai ir pačios administratorės parodymai. Nėra jokių duomenų, jog A. M. būtų dokumentus slėpęs, klastojęs ar sugadinęs – priešingai, tiek bendrovės buhalterė, tiek specialistai patvirtina, kad apskaita buvo vedama, dokumentai surašomi, o jų vėlesnis dingimas gali būti nesusijęs su A. M. veiksmais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. M. kaltė dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo neįrodyta. Byloje esantys duomenys (liudytojų R. V., D. J. parodymai, dokumentų perdavimo aktai, specialisto išvada, apžiūros protokolas ir kt.) patvirtina, jog nėra neginčijimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. M. būtų praradęs dokumentus prieš perduodamas juos administratorei.

Dėl į A. M. avanso apyskaitą Nr. 17/02 įtrauktos 4500 Eur sumos, nepagrįstos dokumentais

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. sudarytoje avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atskaitingu asmeniu nurodytas A. M., buvo įrašyta 12 000 Eur suma, kaip panaudota bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Tačiau pateiktas šią sumą pagrindžiantis dokumentas – kasos išlaidų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas 2017 m. vasario 13 d. – patvirtina tik 7 500 Eur išmokėjimą. Likusi 4 500 Eur suma jokiame dokumente neatsispindi, ji nebuvo patvirtinta nei mokėjimo kvitais, nei kitais finansiniais dokumentais.

Buhalterės D. J. teisme nurodė, kad visos avanso apyskaitos buvo pildomos A. M. nurodymu, o dokumentus, kuriuos įtraukdavo, perduodavo būtent jis. Dėl konkrečios 4 500 Eur sumos buhalterė nurodė, kad papildomų dokumentų, pagrindžiančių šią sumą, nebuvo pateikta, ir nežinojo, kodėl ji įtraukta. Jos žiniomis, buvo išmokėta tik 7 500 Eur suma pagal vieną kasos išlaidų orderį, daugiau mokėjimų nebuvo. Pats kaltinamasis A. M. neneigė, kad buvo pateikta tik viena 7500 Eur išmokėjimą patvirtinanti buhalterinė operacija, tačiau aiškino, kad buhalterė galėjo kažką supainioti ar netinkamai įrašyti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016–2017 metais (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų – A. M. ir K. J. – avanso apyskaitose buvo užfiksuoti likučių neatitikimai ir netikslumai, kurių priežastis – į avanso apyskaitas neįtraukti ar netinkamai įtraukti dokumentai, pagrindžiantys pinigų gavimą ar panaudojimą.

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), (15 t., b.l. 1-48) konstatuota, kad A. M. avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), datuotoje 2017 m. vasario mėnesiu, buvo įrašytas 4 500 Eur pinigų panaudojimas, nors šios sumos pagrindžiančio dokumento – mokėjimo kvito ar sąskaitos faktūros – nebuvo pateikta. Taip pat konstatuota, kad bendrovės dokumentacijoje fiksuoti neatitikimai tarp įrašytų lėšų gavimo ir faktinio jų panaudojimo: 2016–2017 metų laikotarpiu pagal avanso apyskaitas A. M. gavo 719 107,05 Eur, o panaudojo 726 948,12 Eur, t. y. 6 006,39 Eur daugiau, nei gavo; K. J. atveju neatitikimas sudarė 30,10 Eur .

Pažymėtina, kad pagal 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1277 redakcija) reikalavimus, išmokant pinigus atskaitingam asmeniui, turi būti išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gavęs lėšas, turi atsiskaityti pateikdamas pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos įrašo į avanso ataskaitą. Atsiskaitymas turi būti vykdomas nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudoti pinigai turi būti grąžinti į kasą, išrašant kasos pajamų orderį. Iš dokumentų matyti, kad šių taisyklių buvo laikytasi ne visais atvejais. Kai kurios sumos, įrašytos į avanso apyskaitas, neturėjo tinkamų dokumentų pagrindimo, taip pat dalis likučių nebuvo apskaityti laiku ar tiksliai. Tačiau ekspertizės išvadose aiškiai nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą buhalterinę medžiagą – Didžiąją knygą, apskaitos registrus, banko išrašus ir kasos knygą – galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tai reiškia, kad formaliai pažeidus kasos operacijų ar avanso apyskaitų pildymo tvarką, nenustatyta būtinoji BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pasekmė – kad dėl pažeidimų taptų negalima (iš dalies ar visiškai) nustatyti įmonės ūkinės-finansinės padėties.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju A. M. veiksmai, net jei ir neatitiko visų Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kasos darbo taisyklėse nustatytų reikalavimų, nepasiekė tokio intensyvumo ir nepadarė tokios žalos, kuri leistų konstatuoti nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – sudėtį. Remiantis tuo, teismas konstatuoja, kad šio kaltinimo epizodo veiksmai neatitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties, nes dėl jų nebuvo apribota ar neįmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų ar finansinių rodiklių. Toks pažeidimas laikytinas buhalteriniu netikslumu, galinčiu sudaryti pagrindą taikyti administracinę atsakomybę ar vidinę drausminę priemonę, bet ne baudžiamąją atsakomybę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl PVM sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neapskaitymo ar dalinio apskaitymo

Kaltinime nurodoma, kad A. M., eidamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, 2017 metais neįvykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo – į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, turinčius įtakos turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo ar kitų finansinių rodiklių pasikeitimui. Kaltinimas siejamas su tuo, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo tinkamai įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei netinkamai apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – nebuvo įtraukta 6 000 Eur ekskavatoriaus nuomos paslaugų suma.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (15 t., b.l. 1-48) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, apskaitė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – sąskaita buvo įtraukta į Didžiosios knygos apskaitos žiniaraščius, jos vertė buvo registruota skolų, gautinų PVM ir sąnaudų sąskaitose. Ekspertų išvadoje nurodyta, kad šios sąskaitos apskaita „netrukdo nustatyti 2017 m. bendrovės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros“. Tuo pačiu pažymėta, kad nėra galimybės įvertinti, ar 71 638,95 Eur vertės nurodyti statybos darbai faktiškai buvo atlikti, nes trūksta dokumentų apie realų darbų atlikimą, jų apimtį ar pakeitimus. Vertinant nurodytą, matyti, kad buhalterinėje apskaitoje operacija buvo. Ginčytina buvo tik ūkinės operacijos realumas (ar darbai įvyko), o tai neturi tiesioginės reikšmės buhalterinės apskaitos buvimo ar nebuvimo faktui – įstatymas reikalauja registruoti net tuos dokumentus, dėl kurių vėliau gali būti sprendžiamas jų pagrįstumas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu nustatyta, kad buhalterijoje buvo apskaityta tik PVM suma – 1 260 Eur, tačiau pagrindinė paslaugų suma – 6 000 Eur – apskaitos registruose nebuvo užfiksuota. Dėl šios priežasties 6 000 Eur paslaugų vertė liko neatsispindėjusi įmonės sąnaudose bei įsipareigojimų dydyje. Tačiau ir šiuo atveju ekspertai konstatavo, kad pagal visus kitus buhalterinės apskaitos dokumentus – Didžiąją knygą, registrus, sąskaitas – galima nustatyti bendrovės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kyla tik tada, kai aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš dalies ar visiškai neleidžia nustatyti įmonės ūkinės ar finansinės veiklos rezultatų, turto, įsipareigojimų struktūros. Tai yra būtinoji nusikalstamos veikos sudėties sąlyga. Kai ši pasekmė neįrodoma ar nenustatoma, baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra, net jei buhalterinėje apskaitoje yra padarytų pažeidimų ar trūkumų. Šiuo atveju ekspertų išvados aiškiai patvirtina, kad bendrovės finansinė padėtis ir veiklos rodikliai gali būti nustatyti remiantis apskaitos dokumentais, todėl nors ir konstatuojami tam tikri apskaitos netikslumai ar dokumentų trūkumai (dalinis neapskaitymas, ūkinės operacijos pagrįstumo neįvertinimas), tai nesudaro pagrindo daryti išvadą apie nusikalstamos veikos sudėties buvimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Todėl teismas daro išvadą, kad galimai A. M. pažeidė tam tikrus buhalterinės apskaitos organizavimo principus ir reikalavimus, tačiau dėl šių veiksmų nebuvo apribota galimybė nustatyti bendrovės veiklos, turto ar įsipareigojimų duomenų, todėl baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir neva neįvykusios pinigų išmokėjimo operacijos V. J.

Kaltinime nurodyta, kad 2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu atskaitingam asmeniui V. J. išmokėta 6 400 Eur suma. Ši operacija, pasak kaltinimo, neįvyko realiai, todėl buvo suklastota ūkinė operacija, pažeidžianti BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių 11 punkto reikalavimus. Tokie veiksmai vertinami kaip aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo forma, sukėlusi pasekmes – iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų.

Iš bylos dokumentų matyti, kad 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus: nurodyta suma – 6 400 Eur, nurodytas gavėjas – V. J., dokumentą pasirašė įmonės direktorius A. M. bei kasininkas. Buhalterinėje apskaitoje ši suma buvo įrašyta į Didžiosios knygos sąskaitas – kredite sąskaitoje 2721 „Kasa“, debete – sąskaitoje 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“.

Žemesnės instancijos teismas

Vienintelis pagrindas abejoti šios operacijos realumu yra V. J. parodymai, duoti 2019 m. rugpjūčio 16 d., kuriuose jis teigė, kad 6 400 Eur pinigų iš A. M. ar įmonės kasos negavo. Tačiau minėtuose parodymuose jis nurodė, kad pinigai jam buvo žadėti pagal sudarytą sutartį, bet neperduoti, o pats jaučiasi apgautas. Tačiau teismo vertinimu vien tik V. J. duoti parodymai, kad jis pinigų neėmė, negali paneigti buhalteriniuose dokumentuose įformintos operacijos realumo, juolab kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog parašas ant kasos dokumento buvo suklastotas ar kitaip apgaulingai panaudotas. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis reikalauja įtraukti į apskaitą visus įvykius, susijusius su finansinių rodiklių pokyčiais, o 12 straipsnio 1 dalis – kad dokumentai būtų surašomi realių ūkinių operacijų metu arba joms pasibaigus. Tiek šie reikalavimai, tiek kasos darbo taisyklių 11 punktas formaliai buvo įvykdyti: orderis surašytas, pasirašytas, suma įtraukta į apskaitą. Kadangi nėra objektyvių duomenų, paneigiančių pačios ūkinės operacijos – 6 400 Eur išmokėjimo – faktą, o vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra paties V. J. subjektyvūs parodymai, kuriems prieštarauja buhalteriniai dokumentai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis dokumentas buvo sudarytas dėl neįvykusios ūkinės operacijos.

Ekspertizės akte pateikta sąlyginė formuluotė: „jeigu mokėjimas neįvyko, tai iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos“. Tačiau pati ši sąlyga akivaizdžiai yra hipotetinė ir paremta prielaida, kuri, kaip nurodyta, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Ekspertizėje toliau konstatuojama, kad apskaitos trūkumai netrukdo nustatyti įmonės turto, veiklos rezultatų, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl nėra būtinosios baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pinigai V. J. faktiškai nebuvo išmokėti, byloje nėra, o vien tik vėliau duoti šio asmens parodymai prieštarauja įmonės buhalterinei apskaitai, todėl šis epizodas negali būti laikomas neįvykusios ūkinės operacijos dokumentiniu pagrindimu, o juo labiau – nusikalstama veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad nors formalūs buhalterinės apskaitos pažeidimai galimai ir buvo padaryti, nėra pakankamų įrodymų, kad A. M. aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą. Ekspertės išvados nepatvirtina įmonės finansinės būklės nenustatomumo, todėl teismas daro išvadą, kad nėra nusikalstamos veikos sudėties pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir A. M. dėl šio kaltinimo išteisintinas.

IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis A. M. pripažintas kaltu padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių (pagal BK 209 straipsnio 1 dalį), vienas jų – sunkių nusikaltimų kategorijai (pagal BK 184 straipsnio 3 dalį). Nusikaltimais kėsintasi į finansų sistemą ir svetimą nuosavybę. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti. Jie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Vertinant kaltinamojo A. M. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra neteistas, yra baustas administracine tvarka, tačiau jo įvykdyti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visos jam skirtos baudos yra sumokėtos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Jis yra dirbantis, vedęs. Duomenų, jog būtų įskaitoje ar gydęsis dėl psichikos sutrikimų ir/ar priklausomybės ligų, byloje nėra.

Byloje kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 209 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) yra numatyta laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. BK 184 straipsnio 3 dalies sankcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, teismo nuomone, nors A. M. anksčiau neteistas, tačiau pagal BK 209 straipsnio 1 dalį esant nustatytai tik laisvės atėmimo bausmei, bei atsižvelgiant į tai, kad iššvaistytas turtas labai didelės vertės, o tai parodo didesnį nusikaltimo pavojingumą, už nusikalstamas veikas skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnės už sankcijos vidurkį. Kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi jis tuo pačiu metu darydamas šias veikas, siekė vieningo tikslo, dėl šios priežasties jam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl nėra būtinų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taip pat, nagrinėdamas šią bylą, teismas nenustatė ir kokių nors išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kaltinamojo A. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkios nusikalstamos veikos padarymą galiojo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. Byloje nustatyta, jog sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtiną, BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. M. padarė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., tai yra BK 75 straipsnio 1 dalies, 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcijos galiojimo laiku. BK 3 straipsnio 1, 2, 3 dalyse imperatyviai įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M. asmenybę, jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad jis praeityje neteistas, sprendžia, kad atidėjus bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus A. M. bus pakankamai nubaustas ir tai padės pasiekti bausmės tikslų.

V. Dėl civilinio ieškinio

2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įžvelgęs tyčinio bankroto požymius – tai yra kad (duomenys neskelbtini) valdymo organai galėjo nusikalstamai iššvaistyti bendrovės turtą, pažeisti kreditorių teises ir sąmoningai privesti įmonę prie nemokumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Konstatuota, kad reorganizacijos metu sudaryti sandoriai prieštaravo įmonės bei jos kreditorių interesams, nes (duomenys neskelbtini) vadovas neperleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios atitinkamos skolų dalies, nors atskyrė didelės vertės turtą. Dėl tokių veiksmų (duomenys neskelbtini) prarado mokumą – po turto perdavimo įmonėje liko skolų, kurių nebuvo iš ko dengti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje ((duomenys neskelbtini) bankroto procese) taip pat konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) turto perdavimo sąlygos buvo neteisėtos ir negaliojančios, nes prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. 2021 m. bankroto administratoriaus iniciatyva Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino ieškinį dėl žalos atlyginimo: priteisė iš A. M. 4 636,20 Eur sumą (duomenys neskelbtini) kreditorių, reikalavimą likusioje dalyje atmetė. Teismas sprendė, kad nors formaliai bendrovei perduoto turto vertė buvo ~819 934 Eur, vis dėlto daugumą kreditorinių skolų A. M. galiausiai padengė, todėl reali žala kreditoriams liko tik minėta suma.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pareiškė analogišką civilinį ieškinį – reikalavimą priteisti 819 933,96 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamasis A. M. nusikalstamais veiksmais (bendrovės turto iššvaistymu ir tyčiniu bankrotu) padarė (duomenys neskelbtini) būtent tokio dydžio žalą, lygią neatlygintinai perduoto ilgalaikio turto vertei. Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti šią sumą solidariai iš trijų atsakovų – A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo posėdžio civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad reikalavimą pateikia tik A. M., atsisakydama solidarios atsakomybės su kitais atsakovais, nes jie nebuvo įtraukti į šį procesą kaip proceso dalyviai. Atsakovas su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, analizuotina, ar šis ieškinys nėra tapatus tam, kuris jau buvo išnagrinėtas civilinio proceso tvarka, ir kokią įtaką tai turi sprendžiant ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinio ieškinio klausimas analogiškoje byloje jau buvo nagrinėtas civiline tvarka. Kaip nustatyta faktinių aplinkybių dalyje, Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu iš A. M. priteisė 4 636,20 Eur žalai atlyginti kreditoriams, o likusioje dalyje bankroto administratoriaus ieškinį atmetė. Šis sprendimas buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu padidinant priteistą žalos atlyginimą iki 46 933,46 Eur. Taigi civilinio proceso tvarka jau buvo konstatuota, jog reali nepatenkintų kreditorių (nukentėjusiųjų) žala yra 46 933,46 Eur Eur – ši suma ir buvo priteista iš buvusio vadovo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl žalos atlyginimo klausimas tarp bankrutuojančios bendrovės ir atsakingo asmens civilinėmis teisinėmis priemonėmis jau išspręstas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje atsakovu buvo pats A. M. (fizinis asmuo), todėl jis yra tiesiogiai saistomas to sprendimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog civilinis ieškinys negali būti tenkinamas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats reikalavimas dėl tos pačios žalos jau buvo išspręstas civilinėje byloje. Civilinio ieškovo bandymas dar kartą pareikšti tapačią pretenziją baudžiamajame procese vertintinas kaip prieštaraujantis non bis in idem principui ir teisinių santykių stabilumui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pakartotinai pareikštas tas pats ieškinys turi būti nepriimamas, o jei jau priimtas – negali būti tenkinamas. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas baudžiamojoje byloje, jis negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-76-788/2020, 2K-7-89-511/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad bankroto administratoriaus civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra tapatus tam, kuris buvo nagrinėtas civiline tvarka: bankrutuojančios įmonės naudai reikalaujama atlyginti žalą, kilusią dėl 2016 m. turto perdavimo reorganizavimo būdu, o reikalaujama suma (819 933,96 Eur) atitinka to perduoto turto vertę. Ieškinio pagrindas – neteisėti įmonės vadovo veiksmai – irgi toks pat, tik civiliniame procese jie buvo kvalifikuoti kaip vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas, lėmęs įmonės nemokumą (CK 6.263 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis), o čia – kaip nusikalstama veika. Žala yra ta pati, jos atlyginimo siekiama tam pačiam kreditorių interesų tenkinimo tikslui.

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad žalos atlyginimo klausimas (bendrovės kreditorių teisių apimtyje) jau yra galutinai išspręstas kompetentingo teismo sprendimu, kuriuo nustatyta labai ribota žalos suma (46 933,46 Eur) ir atitinkamai patenkintas bankroto administratoriaus ieškinys tik toje dalyje. Todėl dar kartą tenkinti analogišką ieškinį visa apimtimi nėra teisinio pagrindo. Civilinio ieškovo reikalaujama 819 933,96 Eur suma iš esmės neatspindi realiai nepadengtų kreditorių nuostolių ir jos priteisimas reikštų nepagrįstą dvigubą to paties klausimo sprendimą. Vadovaujantis BPK 115 straipsniu, teismų suformuota praktika bei aukščiau išdėstytais motyvais, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas, todėl Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus civilinį ieškinį atmesti. Kiti bankroto administratoriaus reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų ir kt.) taip pat atmetami, atsižvelgiant į tai, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas netenkinamas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu spręstinas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Kartu su baudžiamąja byla teismui perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.

2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu byloje paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M. nuosavybės teise valdomam butui, garažams, žemės sklypams. Proceso metu paskirtas laikino nuosavybės apribojimo terminas buvo pratęsiamas. Teismui atmetus civilinį ieškinį, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. išteisinti, nepadariusiu nusikalstamos veikos, turinčios BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) požymių.

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 209 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. M. valdomam nekilnojamam turtui:

- butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2003-04-30;

- garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini),

nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus palikti saugoti bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė