Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis - vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį,

A. M. nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-556 redakcija) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą….“), 12 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), ir, būdamas atsakingu už Bendrovės turto išsaugojimą, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygas, reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo būdu, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kaip uždaroji akcinė bendrovė, atskirti turto, teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu įsteigė naują uždarąja akcinę bendrovę – UAB “(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo įregistruota 2016 m. sausio 13 d. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą:

- II formos svarstyklės PA-3000 – 261,87 Eur vertės;

- Šoninės pastūmos komplektas – 246,26 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195,48 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195, 48 Eur vertės;

- Monitorius – 195,26 Eur vertės;

- Viniakalė IM100CI 63-100 mm – 443,56 Eur vertės;

- Akum. Oblius 18V 2x3 – 57,30 Eur vertės;

- Akum. Žirklės skardai oblius – 79,40 Eur vertės;

- Grąžtas S5 100 cm 1,5 – 1575,03 Eur vertės;

- Grąžtas 6 m – 1362,37 Eur vertės;

- Darbo įrankis Wuko Bender – 299,81 Eur vertės;

- Gręžimo įrankis – 1437,52 Eur vertės;

- Generatorius suvirinimo SDMO – 1303, 34 Eur vertės;

- Grąžtas 38 – 1197,92 Eur vertės;

- Schlebach mini prof+išvyn. – 5138,82 Eur vertės;

- Schechtl LBX-reidančios žirklės – 2323,30 Eur vertės;

- Telefono aparatas BlackBerry Porsche Design GmbH – 759, 80 Eur vertės;

- Vartai TL – 587,56 Eur vertės;

- Šaldytuvo spinta – 495,58 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,82 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,84 Eur vertės;

- Šildymo katilas Moder unica – 690,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 402,21 Eur vertės;

- Buitiniai termo vartai – 1527,42 Eur vertės;

- Pram. Termo vartai – 1097,86 Eur vertės;

- Vartai termo pramoniniai – 1254,94 Eur vertės;

- Vartai termo buitiniai – 378,47 Eur vertės;

- Durys vien. Protectus – 553,76 Eur vertės;

- Pertvaros stiklo grūdintos – 677,01 Eur vertės;

- Kompiuteris nešiojamas DELL – 716,53 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. IPhone6 – 402,26 Eur vertės;

- Kompiut,Ipad Wi+fi – 385,32 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. Blackberry – 283,78 Eur vertės;

- Dulkių siurblys – 372,03 Eur vertės;

- Kompiuteris MacBook Air 13’15 – 705,39 Eur vertės;

- Kompiuteris iPad Air 2 Wi*fi – 516,65 Eur vertės;

- Stebėjimo įranga – 682,78 Eur vertės;

- Vartai 3420x3100xsu PD – 1057,52 Eur vertės;

- Dušo sienelė – 280,10 Eur vertės;

- Vejapjovė Viking ME545V – 374,11 Eur vertės;

- Planštofonas Samsung Galaxy – 494,62 Eur vertės;

- Mob. telef. apar. Blackberry – 413,25 Eur vertės;

- Tūrinis logotipas – 1 827,91 Eur;

- Generatorius HM-6000LHEW – 589,05 Eur vertės;

- Automatinis vartų įrenginys – 1908,09 Eur vertės;

- Krautuvas STILL R70-40 – 3850,23 Eur vertės;

- Plovimo įrenginys Neptune – 1833, 58 Eur vertės;

- Planšetinis kompiuteris – 276,25 Eur vertės;

- Kopijuoklis Sharp – 895,30 Eur vertės;

- Talpa akumuliac. Dražice – 284, 40 Eur vertės;

- Keltuvas Taupen Bem26 – 684,40 Eur vertės;

- Generatorius GEKO 4400 – 880,04 Eur vertės;

- Nivelyras lazer. Rotacinis leica – 1200,80 Eur vertės;

- Ieškiklis komunikacijų LEICA – 820,44 Eur vertės;

- Hidraulinis grąžtas Auger – 6175,01 Eur vertės;

- Motociklas BMW – 11300 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21406,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 379,40 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21785,78 Eur vertės;

- Automobilis MAN – 7433, 65 Eur vertės;

- Lengv. Automob. MB308 CDI – 3244,89 Eur vertės;

- Priekaba FC823 – 1115,18 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Mercedes Daimier AG – 62679,77 Eur vertės;

- Krovin. Automob. Mercedes – 6014,43 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Toyota Land Cruiser – 5212,88 Eur vertės;

- l/a MB Sprint – 4717,50 Eur vertės;

- priekaba Tauras B700SP – 1150,94 Eur vertės;

- buh. apsk. Prog. „Programa 3.2“ – 173,41 Eur vertės;

- administracinis pastatas – 444787,22 Eur vertės;

- paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 440 Eur vertės;

- nebaigta statyba – 196545,10 Eur vertės;

iš viso perdavė likutinės vertės turto už 819 933,96 Eur, neperduodamas su šiuo perduodamu turtu susijusių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie toliau liko po atskyrimo tęsiančiai veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 819 933,96 Eur vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Be to, jis laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei teisingą įmonės turto valdymą, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-556 redakcija) 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 12 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą….“), 12 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), bei būdamas bendrovės valdymo organas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostatas, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, o būtent:

2015 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo sąlygas, reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskyrimo būdu, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kaip uždaroji akcinė bendrovė, atskirti turto, teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu steigiant naują uždarąja akcinę bendrovę – UAB “(duomenys neskelbtini)“ (kurios vieninteliu akcininku ir vadovu po UAB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacijos tapo A. M.), kuri buvo įregistruota 2016 m. sausio 13 d., ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą:

- II formos svarstyklės PA-3000 – 261,87 Eur vertės;

- Šoninės pastūmos komplektas – 246,26 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195,48 Eur vertės;

- Monitorius 2560x1440 IPS – 195, 48 Eur vertės;

- Monitorius – 195,26 Eur vertės;

- Viniakalė IM100CI 63-100 mm – 443,56 Eur vertės;

- Akum. Oblius 18V 2x3 – 57,30 Eur vertės;

- Akum. Žirklės skardai oblius – 79,40 Eur vertės;

- Grąžtas S5 100 cm 1,5 – 1575,03 Eur vertės;

- Grąžtas 6 m – 1362,37 Eur vertės;

- Darbo įrankis Wuko Bender – 299,81 Eur vertės;

- Gręžimo įrankis – 1437,52 Eur vertės;

- Generatorius suvirinimo SDMO – 1303, 34 Eur vertės;

- Grąžtas 38 – 1197,92 Eur vertės;

- Schlebach mini prof+išvyn. – 5138,82 Eur vertės;

- Schechtl LBX-reidančios žirklės – 2323,30 Eur vertės;

- Telefono aparatas BlackBerry Porsche Design GmbH – 759, 80 Eur vertės;

- Vartai TL – 587,56 Eur vertės;

- Šaldytuvo spinta – 495,58 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,82 Eur vertės;

- Spinta su kriaukle – 292,84 Eur vertės;

- Šildymo katilas Moder unica – 690,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 402,21 Eur vertės;

- Buitiniai termo vartai – 1527,42 Eur vertės;

- Pram. Termo vartai – 1097,86 Eur vertės;

- Vartai termo pramoniniai – 1254,94 Eur vertės;

- Vartai termo buitiniai – 378,47 Eur vertės;

- Durys vien. Protectus – 553,76 Eur vertės;

- Pertvaros stiklo grūdintos – 677,01 Eur vertės;

- Kompiuteris nešiojamas DELL – 716,53 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. IPhone6 – 402,26 Eur vertės;

- Kompiut,Ipad Wi+fi – 385,32 Eur vertės;

- Mobil. Telef. apar. Blackberry – 283,78 Eur vertės;

- Dulkių siurblys – 372,03 Eur vertės;

- Kompiuteris MacBook Air 13’15 – 705,39 Eur vertės;

- Kompiuteris iPad Air 2 Wi*fi – 516,65 Eur vertės;

- Stebėjimo įranga – 682,78 Eur vertės;

- Vartai 3420x3100xsu PD – 1057,52 Eur vertės;

- Dušo sienelė – 280,10 Eur vertės;

- Vejapjovė Viking ME545V – 374,11 Eur vertės;

- Planštofonas Samsung Galaxy – 494,62 Eur vertės;

- Mob. telef. apar. Blackberry – 413,25 Eur vertės;

- Tūrinis logotipas – 1 827,91 Eur;

- Generatorius HM-6000LHEW – 589,05 Eur vertės;

- Automatinis vartų įrenginys – 1908,09 Eur vertės;

- Krautuvas STILL R70-40 – 3850,23 Eur vertės;

- Plovimo įrenginys Neptune – 1833, 58 Eur vertės;

- Planšetinis kompiuteris – 276,25 Eur vertės;

- Kopijuoklis Sharp – 895,30 Eur vertės;

- Talpa akumuliac. Dražice – 284, 40 Eur vertės;

- Keltuvas Taupen Bem26 – 684,40 Eur vertės;

- Generatorius GEKO 4400 – 880,04 Eur vertės;

- Nivelyras lazer. Rotacinis leica – 1200,80 Eur vertės;

- Ieškiklis komunikacijų LEICA – 820,44 Eur vertės;

- Hidraulinis grąžtas Auger – 6175,01 Eur vertės;

- Motociklas BMW – 11300 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21406,38 Eur vertės;

- Apsaugos sistema – 379,40 Eur vertės;

- Lengv. Automob. „Lexus“ – 21785,78 Eur vertės;

- Automobilis MAN – 7433, 65 Eur vertės;

- Lengv. Automob. MB308 CDI – 3244,89 Eur vertės;

- Priekaba FC823 – 1115,18 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Mercedes Daimier AG – 62679,77 Eur vertės;

- Krovin. Automob. Mercedes – 6014,43 Eur vertės;

- Lengv. Automob. Toyota Land Cruiser – 5212,88 Eur vertės;

- l/a MB Sprint – 4717,50 Eur vertės;

- priekaba Tauras B700SP – 1150,94 Eur vertės;

- buh. apsk. Prog. „Programa 3.2“ – 173,41 Eur vertės;

- administracinis pastatas – 444787,22 Eur vertės;

- paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 440 Eur vertės;

- nebaigta statyba – 196545,10 Eur vertės;

viso turto už 819 933,96 Eur bendros vertės, neperduodamas su šiuo perduodamu turtu susijusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie toliau liko po atskyrimo tęsiančiai veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip užimamų pareigų pagrindu A. M. sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o bedrovės kreditoriams padaryta didelė - 819 933,96 Eur žala.

Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 2 dalies reikalavimą „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų numatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, finansus, už įmonės sąskaitų-faktūrų išrašymą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

- pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1277 redakcija) reikalavimą, kur nurodoma, kad “ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu”, neįrašė į avanso apyskaitas pinigų gavimą ar sumokėjimą įrodančių dokumentų duomenys, dėl kurių susidarė likučių skirtumai 2016-2017 metais A. M. ir K. J. avanso apyskaitose, 2017 metais į A. M. avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta ne pinigų sumokėjimą įrodančio dokumento duomenys t. y. neatitinka 4500 Eur ūkinės operacijos piniginė išraiška;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje UAB “(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota neįvykusi statybos darbų atlikimo ūkinė operacija; buhalterinėje apskaitoje pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) apskaitė tik gautinas PVM 1260 Eur, o vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslaugų suma 6000 Eur neapskaitė, todėl nėra apskaityta ir panaudojimo bei nepriskaityta 6000 Eur įsiskolinimo suma bendrovei ”(duomenys neskelbtini)”;

- pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-574 redakcija) 6 straipsnio 2 reikalavimus, kur nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1277 redakcija) 11 punktu reikalavimus, kur nurodoma, kad „Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną”, surašė dokumentus apie neįvykusias ūkines operacijas, tai yra 2017 m. kovo 20 d., surašė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu V. J. buvo išmokėta 6 400 Eur, nors pinigai V. J. nebuvo išmokėti, t. y. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad buvo paskirtas direktoriumi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) įsteigimo ir sėkmingai vykdė veiklą. Buhalteriją vedė buhalteris, vyko Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimai, jokių nusiskundimų nebuvo, o jam pareikšti kaltinimai jam nesuprantami. Jis paaiškino, kad buvo sumanymas prijungti du naujus akcininkus, kurie nenorėjo mokėti už akcijas rinkos vertės, todėl buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendrovę ir perkelti turtą į kitą įmonę, nes jis nenorėjo dalintis (duomenys neskelbtini) turtu. Nurodė, kad akcininkai sutiko su skolomis, nes priešingu atveju nebūtų tapę akcininkais. Jų prisijungimas padidino įmonės turtą dvigubai. Pabrėžė, kad versle pasitaiko nesėkmių ir įvairių užsakovų keliamų klausimų. A. M. nurodė, kad nemažą dalį įsiskolinimų padengė nauja įmonė, (duomenys neskelbtini) turtą perėmusi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos padengti įsipareigojimai sudarė 78 procentus viso turto vertės, įskaitant paskolas bankams. Įmonės turėtas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su bankais. Įmonė dirbo, turėjo nekilnojamojo turto, technikos ir transporto priemonių. Jis akcentavo, kad buhalterinę apskaitą vedė pagal darbo sutartį dirbantis buhalteris, VMI jokių pažeidimų nenustatė. Dėl bankroto priežasties nurodė (duomenys neskelbtini) projektą – dėl prastovų ir negautų lėšų kilo finansinių problemų.

Atsakydamas į prokurorės ir civilinio ieškovo atstovės klausimus, A. M. tvirtino, kad reorganizavimas buvo teisėtas, o įmonės vadovu veikė tinkamai. Pasak jo, turto perleidimas buvo būtinas reorganizacijai, turtas nebuvo paslėptas, o po reorganizacijos įsigyta naujų priemonių. Jis teigė, kad įsipareigojimus kreditoriams padengė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri tapo laiduotoja ir, pagal teisės aktus, pareiškė kreditorinį reikalavimą (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad tai nėra dovanojimas ar negrąžinamos lėšos, o įstatymais grindžiamas regresinis reikalavimas. Pridūrė, kad teismas kreditorinį reikalavimą patvirtino. Jis nurodė, kad 2016 m. turto perdavimo dokumentus pasirašė pagal tuo metu turėtą įgaliojimą, žalos įmonei tai nepadarė. Pinigus fiziniam asmeniui V. J. sumokėjo grynais, už darbus pagal sutartį, kurios turinio neatsiminė, bet nurodė, kad su juo kartu dirbo, todėl pasitikėjo. Parodė, kad po reorganizacijos įmonė veikė dar apie pusantrų metų ir turėjo virš 200 000 Eur pelno. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 14 d. turėtos prievolės nebuvo pradelstos, kreditoriai buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka, dokumentus reorganizavimui rengė advokatė, notaras juos tvirtino ir niekas dokumentų neginčijo. Bankroto administratorius nepareiškė pretenzijų dėl dokumentų ar sandorių, o dokumentai buvo perduoti policijos nustatyta tvarka. Dėl apskaitos pažeidimų paaiškino, kad avansų apyskaitas pildė buhalterė, o visos apskaitos operacijos vyko per ją. Dėl atliktų darbų sąskaitas ir aktus pateikdavo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Apibendrindamas jis pabrėžė, kad nebuvo konstatuota, jog reorganizacija buvo neteisėta, nebuvo priteista žala dėl neteisėto sandorio, todėl teismo sprendimo dėl žalos jis negali komentuoti. Tvirtino, kad nėra jokių teismo sprendimų, kurie pripažintų reorganizaciją neteisėta.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2013 m. balandžio 23 d. Įmonės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvo įmonės biuro patalpos. Iki 2016 m. vasario mėn. 19 d. jis buvo šios bendrovės vienintelis akcininkas. Po reorganizavimo akcininkais tapo V. S. ir G. M.. Jie abu turėjo po 17 procentų akcijų. (duomenys neskelbtini) užsiėmė statybų verslu. Turėjo nuosavą statybinę techniką. Iki 2016 metų ketvirto ketvirčio bendrovė dirbo pelningai. 2013 metais bendrovė uždirbo 1 166 028 Lt, 2014 metais bendrovė turėjo nuostolį – 12 591 Lt, 2015 metais bendrovė uždirbo 243 448 Eur, 2016 metais bendrovė per devynis mėnesius uždirbo 169 755 Eur. (duomenys neskelbtini) finansiniai sunkumai iškilo ne dėl valdymo organų priimtų nepalankių įmonei sprendimų, netinkamo valdymo ar sąmoningai siekiant juridinio asmens pabaigos, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ūkinėje veikloje, kurios išsamiai yra įvardintos 2017 m. gegužės 24 d. pateiktame Kauno apygardos teismui pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

Susipažinus su priimto sprendimo turiniu A. M., kaip betarpiškai dalyvavusiam rangos sutarties vykdyme, tapo aišku, kad pirmos instancijos teismas neteisingai ištyrė įrodymus ir netinkamai įvertino aplinkybes, todėl buvo kreiptasi į bankroto administratorių pateikti skundą apeliacinei instancijai peržiūrėti. Bankroto administratorius priėmė sprendimą neskųsti pirmos instancijos sprendimo. Buvo kreiptasi į Vilniaus ir Kauno prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Kreditoriai – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. – pateikė apeliacinį skundą (siekiu ginti bankrutuojančio juridinio asmens interesus) savarankiškai. Teismui atsisakius apeliacinį skundą priimti, bankroto administratorius į pateiktą atskirąjį skundą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

A. M. pabrėžė, kad nemokumas įmonei buvo nustatytas 44 762,24 Eur pradelstų įsipareigojimų suma viršijus pusę į balansą įrašyto turto vertės (remiantis 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi), tuo tarpu bandoma išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suma civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teisme siekė 211 905,10 Eur. Toliau jis nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymas apibrėžia nemokumo sąvoką. Bankroto administratorius, pateikdamas savo nuomonę apie galimą nemokumą, nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymu ir teikė iškraipytus duomenis. Jo teigimu, 2016 metų pradžios duomenimis įmonės debitoriniai įsiskolinimai sudarė 248 884 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai – 258 262 Eur. Administratorius nepateikė duomenų apie tai, kurių įsipareigojimų vykdymui buvo suėjęs mokėjimo terminas, o kurių – ne, kas yra esminis vertinimo kriterijus nustatant nemokumo būklę. Faktinis įmonės nemokumas nustatytas tik 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

A. M. pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga šalims sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Bankroto administratoriaus nepagrįsto skundo pateikimas yra vertintinas kaip piktnaudžiavimas, nes teisės naudojamos ne pagal paskirtį. Anot jo, administratorius siekė: 1) ginti savo, kaip tiesiogiai finansiškai suinteresuoto asmens, interesus; 2) daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams; 3) paveikti kreditorius; 4) padidinti administravimo išlaidas, kurias siekia gauti per susijusius juridinius asmenis. A. M. paaiškino, kad 2015 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir advokate S. V., kuri 2015 m. lapkričio 16 d. parengė įmonės atskyrimo sąlygas. Šios sąlygos, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 63–65 straipsniais, buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę kreditoriams susipažinti su dokumentais. Remiantis šiomis sąlygomis ir (duomenys neskelbtini) sutikimu, buvo atskirta bendrovės dalis ir sukurta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kaip perėmėja, perėmė ir visą atsakomybę už įsipareigojimus AB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto administratorius, anot A. M., nutyli faktą, kad perdavimo metu nekilnojamojo turto vertė buvo 444 787,22 Eur, o perimtų įsipareigojimų dydis – 465 815,78 Eur. Siekiant įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turtas buvo parduotas. Jis pabrėžė, kad administratorius nepateikia jokių įrodymų apie pareikštus įtarimus iš valstybės institucijų, todėl abejotina, ar jie buvo pareikšti. A. M. nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), remdamasis kreditorių susirinkimo, vykusio 2019 m. gegužės 6 d., rezultatais, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Jo teigimu, administratorius vengia vykdyti pareigas – neorganizuoja taikos sutarties pasirašymo, todėl klausimas dėl jos patvirtinimo teisme liko neišnagrinėtas. Net ir nepatvirtinus taikos sutarties, įmonė turi turto, vyksta teisminiai ginčai bendrovės naudai, todėl žalos kreditoriams dydis kol kas nenustatytas ir negali būti tiksliai vertinamas.

A. M. parodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. jis, kaip akcininkas, su (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pagal susitarimą paskolos davėjas A. M. įsipareigojo perduoti paskolos gavėjui – (duomenys neskelbtini) – 130 000 litų (37 650,60 Eur). 2015 m. liepos 30 d. buvo pasirašytas minėtos paskolos sutarties pakeitimas, kuriuo buvo nustatyta, kad paskolos davėjas sutinka perduoti paskolos gavėjui iki 65 000 Eur pagal pareikalavimą. Pagal buhalterinius dokumentus matyti, kad 2014 m. sausio 16 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. įnešė į įmonės kasą 130 000 Lt, iš kurių iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo grąžinta 58 000 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) jis įnešė dar 27 899,79 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. negrąžintos paskolos likutis sudarė 99 899,79 Lt (28 932,98 Eur). 2015 m. jis dar paskolino 19 000 Eur – tai patvirtina kasos pajamų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi tuo metu nebuvo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, iki 2016 m. spalio 10 d. visa paskolos suma A. M. buvo grąžinta nepažeidžiant mokėjimų eiliškumo. Bankroto administratorius savo paaiškinimuose neteisingai teigia, kad 2013 m. gruodžio 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėjo A. M. 140 000 Lt už paskolos suteikimą, taip susidarant atvirkščiai situacijai – t. y. kad ne jis suteikė paskolą įmonei, o įmonė – jam. Jis pabrėžė, kad bankroto administratorius prieš darydamas tokius pareiškimus turėtų patikrinti visą įmonės apskaitą, pinigų judėjimą ir pateikti įrodymus.

A. M. pateikė kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyta aiški sumos paskirtis. Jis nurodė, kad tuo metu buvo įmonės atskaitingas asmuo, kuriam pinigai būdavo išduodami konkrečiam tikslui. Jis tvirtino, kad kalbėdamas apie „neatlygintiną“ turto perleidimą bankroto administratorius iškraipo faktus ir nepateikia tikrųjų reorganizavimo tikslų bei taikomų įstatymų normų, pagal kurias buvo atlikta reorganizacija. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normomis, reglamentuojančiomis reorganizavimą išdalijimo būdu, 2015 m. lapkričio 16 d. parengė įmonės atskyrimo sąlygas. Jos įstatymų nustatyta tvarka buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę kreditoriams susipažinti ne tik su atskyrimo sąlygomis, bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatais, (duomenys neskelbtini) trijų paskutinių metų finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais. Vadovaujantis šiomis sąlygomis, buvo atskirta (duomenys neskelbtini) dalis ir jai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 66 straipsnio 1 dalimi, kiekviena reorganizuojama bendrovė privalo papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam kreditoriui, jei yra pagrindas manyti, kad reorganizavimas pasunkins prievolės įvykdymą. Remiantis 4 dalimi, registrui negali būti teikiami dokumentai, jei nėra papildomai užtikrintas prievolių įvykdymas, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jei vyksta ginčas dėl papildomo užtikrinimo. Tai, kad kreditoriai jokių prieštaravimų ir papildomų reikalavimų dėl vykdomo reorganizavimo nereiškė, o įstatymuose numatytų teisių neįgyvendino, anot A. M., patvirtina, kad reorganizacijos metu nebuvo pagrindo abejoti prievolių įvykdymu. Reorganizacijai buvo gautas ir (duomenys neskelbtini) sutikimas. Jo nuomone, tai patvirtina, kad įmonės finansiniu stabilumu tuo metu nebuvo pagrindo abejoti ir nebuvo tikslo sąmoningai vesti įmonę į bankrotą.

2019 m. gegužės 14 d. turtas buvo perduodamas administratorei, tačiau pastaroji atsisakė priimti dalį turto. (10 t., b.l. 147-156).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad 2016 metais jis savo asmeninėje nuosavybėje turėjo keturis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose sklypuose jis nusprendė pastatyti keturis pastatus. Šio projekto finansuotoju buvo jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini). Statybų partneriu buvo pasirinktas privatus asmuo V. J.. Šį asmenį jis pažinojo kaip statybų specialistą, su kuriuo eilę metų dirbo Rusijoje. Taip pat jis kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu. 2016 m. lapkričio 21 d. tarp A. M., (duomenys neskelbtini) ir V. J. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Pagal šią sutartį V. J., su savo darbuotojų brigada, turėjo pagal jam pateiktą projektą pastatyti statinius, t. y. gyvenamuosius namus. V. J. visuose sklypuose įrengė nuotekų ir drenažo sistemas. Viename sklype, (duomenys neskelbtini), jis sumontavo pamatus. V. J. darbus pradėjo vykdyti iš karto po sutarties pasirašymo. Pagal sutartį V. J. turėjo būti išmokėta 150 000 Eur suma, už kurią pastarasis turėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti savo darbuotojams atlyginimus, pirkti statybines medžiagas ir kita. Pirmoji avanso dalis – 100 000 Eur – V. J. buvo išmokėta 2017 m. sausio 13 d. grynais pinigais. Pinigai buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini), A. M. darbo kabinete. Išmokant pinigus dalyvavo jis pats, įmonės buhalterė D. J. ir pats V. J.. Pastarajam buhalterė išrašė kasos išlaidų orderį, kuriame šis pasirašė. (duomenys neskelbtini) kasininku buvo A. M., pinigai buvo laikomi įmonės kasoje. Antra pinigų dalis – 6 400 Eur – V. J. buvo išmokėta 2017 m. kovo 20 d. grynais pinigais. Pinigai taip pat buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini), A. M. darbo kabinete. Išmokant pinigus dalyvavo jis pats, buhalterė D. J. ir V. J.. Pastarajam buhalterė išrašė kasos išlaidų orderį, kuriame jis pasirašė.

A. M. tikrino, kaip yra vykdomi statybos darbai, ir atlikti darbai jį tenkino. Vėliau (duomenys neskelbtini) susidūrė su finansinėmis problemomis dėl užsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – neatsiskaitymo. Dėl šios priežasties V. J. išreiškė nepasitikėjimą tolimesne projekto eiga ir nutraukė pradėtus darbus. Kokią (duomenys neskelbtini) pinigų dalį išnaudojo V. J., A. M. atsakyti negalėjo. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra padavusi V. J. į teismą dėl visos 106 400 Eur sumos išieškojimo. Šiuo metu statybos yra sustabdytos, o sklypai areštuoti taikant laikinąsias apsaugos priemones. (10 t., b.l. 158-159).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. 2022 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jis buvo davęs išsamius parodymus, kai buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, todėl pakartotinai jau teiktus parodymus nekartos. Prašo remtis jau ankščiau duotais parodymais. Šios apklausos metu tik nori papildyti, kad (duomenys neskelbtini) reorganizavimo atskyrimo sąlygose 2016 m. sausio 13 d. įsipareigojimai nebuvo paskirstyti tarp įmonių ((duomenys neskelbtini) ir UAB "(duomenys neskelbtini)"), vėliau įsipareigojimai pagrindiniam (duomenys neskelbtini) kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, kurio interesus galėjo pažeisti reorganizavimo metu buvo įvykdyti ir sąlygos kurias „(duomenys neskelbtini)“ kėlė dėl reorganizavimo taip pat įvykdytos. Tai yra, 2016 m. sausio 18 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)-laidavo už (duomenys neskelbtini) prievoles, jei įmonė nevykdytų savo įsipareigojimų. Su „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaityta 2016 m. birželio mėn. „(duomenys neskelbtini)“ refinansavo (duomenys neskelbtini) skolą, o vėliau - 2018 m. UAB "(duomenys neskelbtini)" UAB "(duomenys neskelbtini)" skolą grąžino. Prie apklausos protokolo pateiks „(duomenys neskelbtini)“ laidavimo sutartį ir atsiskaitymo su kreditoriais suvestinę iš kurios matyti, kad su kreditoriais, kurie buvo reorganizavimo metu (duomenys neskelbtini) atsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo, išskyrus UAB "(duomenys neskelbtini)". Ši suvestinė buvo pateikta prie nagrinėjamos civilinės bylos, kurios pagrindu 2021 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad kreditoriams jis padarė 4636, 20 Eur turtinę žalą, o ne (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus pareikštą turtinę žalą - 819 933,96 Eur. Po reorganizavimo (duomenys neskelbtini) aktyviai vykdė veiklą ir tiems kreditoriams, kurie buvo reorganizavimo metu iki bankroto bylos iškėlimo sumokėjo virš milijono eurų. (duomenys neskelbtini) buvo informavęs savo tiekėjus apie reorganizavimą ir tiekėjai žinodami apie tai, tęsę bendradarbiavimą su įmone, buvo vykdomi abipusiai įsipareigojimai. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi su UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės sandorius, pagal kuriuos vykdė veiklą. Vykdant darbus, pagal pasirašytas sutartis, 2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB "(duomenys neskelbtini)" projektų vadovas nurodė, kad stabdo darbus, dėl darbo projektų korekcijų. Sutartis ir kitus dokumentus susijusius su UAB "(duomenys neskelbtini)" sandoriais pateiks prie ikiteisminio tyrimo elektroniniu paštu. Dėl prastovų ir pakeisto darbo projekto (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių, už kuriuos UAB "(duomenys neskelbtini)" neatsiskaitė. Dėl patirtų nuostolių, žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą. Taip pat nori pateikti „(duomenys neskelbtini)“ išrašus iš kurių matyti, kada buvo areštuotos (duomenys neskelbtini) turtas. Visi ginčai prasidėjo tik kai "(duomenys neskelbtini)" kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, dėl susidariusios skolos. Iki to laiko su (duomenys neskelbtini) tiekėjais jokių ginčų dėl skolų nebuvo. Taip pat matyti, kad 2016 m. po (duomenys neskelbtini) reorganizavimo dirbo daugiausiai darbuotojų ir įmonės pajamos buvo ženkliai padidėjusios. Mano, kad visos šios jo išdėstytos aplinkybės paneigia jam pareikštą įtarimą dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto.

Bankroto administratorei padavė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus pagal jų aprašą, todėl teigia, kad įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vykdoma aplaidžiai, o pagal nustatytą tvarką. (11 t., b.l. 14-15).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. M. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio liudytoja R. V. nurodė, kad buvo iškelta bankroto byla (duomenys neskelbtini). Ją paskyrė administratore iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo įgaliota ir vykdė bankroto procedūrą, atliko visus bankroto administratoriaus veiksmus. Tikslios datos, kada buvo iškelta bankroto byla, liudytoja nepasakė. Nurodė, kad tuo metu buvo direktorė ir bankroto administratorė. Įmonei buvo įteikti visi nurodymai dėl turto perdavimo, dokumentų pateikimo – kokiu formatu ir ką turi perduoti. Turtas buvo perduotas pavėluotai, o perdavimo metu jau buvo sukeistas. Liudytojos teigimu, kai buvo perduoti bendrovės dokumentai, tikrinant juos nustatyta, kad buvo sudarytų sutarčių, kurios galimai padarė įmonei žalos ir galėjo privesti prie tyčinio bankroto. Taip pat buvo nustatyti sandoriai, netinkami buhalterinės apskaitos duomenys, neteisingai pildytos deklaracijos ir blogai apskaitytas turtas. Dėl to buvo kreiptasi į VMI, prašant pradėti tikslinį patikrinimą. Dėl įtarimų dėl tyčinio bankroto kreiptasi į teismą. Ji dalyvavo procese iki buvo pateiktas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo, žalos ieškinio, mokestinio patikrinimo bei kreditorių susirinkimų. Buvo taip pat kreiptasi dėl sandorių nuginčijimo, bet konkrečiai nurodyti negalėjo. Pasak jos, kreditorių susirinkimuose buvo pateikta ataskaita apie patikrintus sandorius, rastus pažeidimus ir turto pardavimą. Įmonės vadovas kreipėsi dėl taikos sutarties, tačiau administratoriai nesutiko, nes ji pažeidė mažųjų kreditorių teises.

Atsakydama į prokuroro klausimus, nurodė, kad neprisimena, kas vykdė reorganizaciją, tačiau vadovas buvo A. M., kuris tuo pačiu buvo ir akcininkas. Bankroto bylos iškėlimo metu dokumentuose ir registre buvo nurodytas būtent jis. Vėliau buvo pateikti dokumentai, kad yra dar du akcininkai, bet tokių pakeitimų registre nebuvo. Liudytoja patvirtino, kad dokumentuose viskas buvo surašyta, tačiau šiuo metu tiksliai prisiminti negali – tai buvo seniai, susiję su „(duomenys neskelbtini)“ ir turto perleidimu. Jos manymu, turto perdavimas „(duomenys neskelbtini)“ buvo neteisėtas. Ar buvo perduoti apskaitos ar kasos dokumentai – neprisimena, bet turėtų būti dokumentų perdavimo aktai. Ji pati daugiau nedalyvavo.

Atsakydama į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimus, liudytoja nurodė, kad dokumentų perdavimas iš A. M. buvo reikalaujamas rašytiniu nurodymu. Pats perdavimo procesas greičiausiai buvo vykdomas padėjėjų – ji tiksliai neprisimena. A. C. buvo jos padėjėjas ir galėjo priimti dokumentus. Dokumentai galėjo būti perduoti per kelis kartus, bet tikslios informacijos nepateikė. Kodėl ne visi lydraščiai ar perdavimo aktai yra pasirašyti jos pačios – nepamena, reikėtų žiūrėti dokumentus.

Apžiūrėjusi 3 tomo bylos lapus 167–168, kur yra lydraščiai tik su A. M. parašu, patvirtino, kad yra žyma „gauta“. Jei yra registracija, vadinasi dokumentai buvo gauti, nes prie lydraščio pridedami dokumentai, o įrašas reiškia jų gavimą. Dokumentai buvo saugomi nuomojamame sandėlyje. Kodėl ne visi dokumentai perduoti naujam administratoriui – tiksliai nežino, gal dalis jų buvo VMI arba pateikta tyrimui. Ji tvirtino, kad viskas, ką gavo, buvo perduota.

Į klausimą apie 2018 m. vasario 9 d. lydraščio dokumentus, kur nurodyta, kad A. C. priima 84 segtuvus, bet VMI perdavimo sąraše trūksta 17 segtuvų (nuo 47 iki 64), liudytoja paaiškino, kad jų galbūt nereikėjo, o gal jie pateko pas naują bankroto administratorių. Kalbant apie dokumentų saugojimą, nurodė, kad jie buvo saugomi sandėlyje, prieigą turėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: padėjėjas, ji pati, buhalteris, kuris padėjo tikrinti dokumentus, advokatai ir kiti dirbę su byla. Lokalinių aktų dėl saugojimo tvarkos nebuvo nustatyta. Ji pati buvo įgaliotas „(duomenys neskelbtini)“ asmuo.

Papildomai į prokuroro klausimą nurodė, kad visus dokumentus perdavė naujam administratoriui arba VMI. Naujas administratorius buvo R. J..

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. iškėlė (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Įmonės bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pavedė administratoriui atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3, 7, 8 punktuose ir 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo atlikti (duomenys neskelbtini) bankrotą R. V.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Perėmus (duomenys neskelbtini) dokumentus ir su jais susipažinus, jai tapo žinoma, jog prieš bankroto bylos iškėlimą (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko A. M., vykdė reorganizaciją, kurios metu visas bendrovei priklausantis turtas – pastatas (duomenys neskelbtini), automobiliai, įrenginiai ir kt. ilgalaikis turtas, kurio bendra vertė 819 933,96 Eur, buvo neatlygintinai perleistas naujai A. M. sukurtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi ir 100 procentiniu akcininku buvo A. M., o visi įsipareigojimai kreditoriams liko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įgyvendinant reorganizaciją, bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas neatlygintinai buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. sudarant ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktą. Pastebėta, jog tarp neatlygintinai perduoto turto ir bendrovei priklausiusios administracinės patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurioms įsigyti bendrovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudariusi paskolos sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, kurią ir toliau mokėjo, nors turtas jau buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio neteisėto turto perdavimo (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 819 933,96 Eur žala. Perleidus minėtą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) tą patį turtą išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokant 690 Eur per mėnesį už patalpas, 1000 Eur už lengvąjį transportą, 1500 Eur už sunkųjį transportą bei 600 Eur už 30 parkavimo vietų. Tačiau nuomos mokestis nebuvo mokamas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos nagrinėjimo metu pateikė kreditorinį 89 351,54 Eur reikalavimą už nuomą.

Pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 27 d. perleido nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“.

A. M. (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pateikė duomenis, jog 2016 m. vasario 19 d. pardavė 34 % bendrovės akcijų V. S. ir G. M., tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, A. M. minimi asmenys VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nefigūruoja, o A. M. perduotame bankroto administratoriui bendrovės akcininkų sąraše taip pat nurodomas vienas akcininkas – A. M.. Patikrinus (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenis, jokių piniginių įnašų iš paminėtų asmenų nenustatyta. Patikrinus bankrutuojančios bendrovės dokumentus, nustatyta, kad tariamam akcininkui G. M. buvo išmokėtos didelės pinigų sumos. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. M., 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškoti verslo partnerių, o (duomenys neskelbtini) už tai proporcingai atsiskaityti 59 375,10 Eur. Tokiu būdu tariamam akcininkui G. M. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 59 375,10 Eur už jo tariamai atliktas paslaugas. Vadovaujantis 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu, (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. priklausė transporto priemonė „Mercedes Benz GL350 BlueTec“, kurią 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai (už dyką) perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą transporto priemonę 2016 m. kovo 21 d. pardavė atgal (duomenys neskelbtini) už 75 000 Eur. Šiam sandoriui buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio lizingo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė už įsigyjamą transporto priemonę įsipareigojo sumokėti 75 000 Eur, t. y. už tą, kuri buvo perleista neatlygintinai. Toliau analizuojant (duomenys neskelbtini) 3 metų sandorius, sukėlė pagrįstų abejonių 2016 m. lapkričio 2 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini), direktorius A. M., A. M. kaip fizinis asmuo bei buvęs (duomenys neskelbtini) ir esamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. J.. Minėtos sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 150 000 Eur bei pateikti statybos projektus ir leidimus statybai, kurių vertė 6 000 Eur. A. M. įsipareigojo suteikti žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), o V. J. įsipareigojo pateikti įnašą – žinias ir fizinį darbą statant namus. (duomenys neskelbtini), vadovaujama A. M., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. kovo 20 d. per kasą išmokėjo V. J. 106 400 Eur. Pažymima, kad pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2017 m. kovo 29 d., o mokėjimai V. J. atlikti 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d., t. y. prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nors iki to finansiniai įsipareigojimai buvo ir kitiems kreditoriams – VMI, SODRAI. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. M., apeidamas kitus kreditorius, 2016 m. spalio 10 d. susigrąžino sau pinigines 43 432,98 Eur lėšas. (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. su „(duomenys neskelbtini), tiek su AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs subordinavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo nesusigrąžinti savo išduotos (duomenys neskelbtini) paskolos, kol nebus įvykdyti įsipareigojimai bankams. 2015 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini) A. M. nurodė, kad tarp jo ir (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 27 d. yra sudaryta paskolos sutartis 37 650 Eur sumai.

2016 m. birželio 22 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 27 d. paskolos sutartyje jau nenurodoma, o pateikiama 2013 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartis, pagal kurią A. M. tariamai paskolino (duomenys neskelbtini) 65 000 Eur. 2015 m. sudarant susitarimą su „(duomenys neskelbtini), A. M. tokios sutarties nenurodė.

Kaip jau minėta, pirmoji paskolos sutartis tarp A. M. ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 2 d. – 65 000 Eur sumai. Nei prieš sutarties datą, nei po jos, tokio mokėjimo bankroto administratoriams nepavyko rasti, tačiau praėjus 4 dienoms po tariamo paskolos suteikimo, 2013 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) išrašo kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį bendrovė sumoka A. M. 140 000 Lt (40 546,80 Eur) už paskolos suteikimą.

Šiuo atveju susidaro atvirkščia situacija, t. y. ne A. M. suteikė paskolą bendrovei, o bendrovė A. M., kuris po to, galimai tą pačią pinigų sumą įnešė į bendrovės sąskaitą ir ją įvardino kaip akcininko paskolą bendrovei. (10 t., b.l. 53-55).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. V. patvirtino, kad parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. paaiškino, kad žino tiek, jog buvo įsigyti pastatai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Byla jai nežinoma, viskuo rūpinosi advokatas, kadangi buvo uždėtas areštas turtui. Liudytoja teigė, kad viską buvo pasakojusi tyrėjams. Buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, o po to ši įmonė dar kurį laiką nuomavosi tas patalpas iš jų. Pastatai įsigyti 2018 m. lapkričio 28 d. Liudytoja nurodė, kad A. M. nepažįsta, nors sandoryje dalyvavo, tačiau jo nepamena. Akcininkas vykdė paiešką turtui įsigyti, buvo samdyti „(duomenys neskelbtini)“ brokeriai. Įsigijimas įvyko per brokerius. Atsakydama į klausimą, kiek laiko „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, liudytoja nurodė, kad 2021 m. rugpjūtį dar buvo išrašyta sąskaita „(duomenys neskelbtini)i“, nes jie buvo įsiskolinę ir nemokėjo. Nurodė, kad pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį nuo pastatų įsigijimo iki 2021 m. su A. M. nesusitiko – tik vieną kartą, kai buvo vykdomas sandoris.

Į prokuroro klausimą liudytoja paaiškino, kad pastatų pirkimas buvo akcininkų sprendimas. Kas pradėjo pradines derybas dėl pirkimo – nežino, tik tiek, kad brokeriai ir akcininkas. Vyko susirašinėjimas, bet daugiau žinių neturėjo.

Atsakydama į civilinio ieškovo atstovės klausimus, liudytoja nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta per „(duomenys neskelbtini)“, o akcijas nupirko akcininkas V. Patalpos buvo nupirktos 2018 m. lapkričio 28 d. Kai buvo paklausta, kaip galėjo būti vykdoma turto paieška jau nuo rugsėjo mėnesio, jei įmonė oficialiai įsteigta tik lapkritį, liudytoja atsakė, kad dėl to reikia klausti akcininko – brokeriai surado turtą, visus kitus aspektus tvarkė akcininkas. Ji pati apie tai sužinojo tik vėliau, kai buvo sprendžiama dėl arešto nuėmimo. Liudytoja paaiškino, kad kai buvo priimta į darbą, visi derybiniai klausimai jau buvo suderinti. Į klausimą, kaip naujai įsteigtai įmonei pavyko gauti kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui, atsakė, kad nežino. Dokumentai buvo pateikti bankui, šis juos įvertino pagal pajamas, mokumą, pastatų vertę, rizikas. Kokius konkrečiai dokumentus teikė – neatsimena. Į klausimą, ar reikėjo „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, nurodė, kad neatsimena. Visu procesu rūpinosi akcininkas V. Sandorį pasirašė pati, kadangi tuo metu buvo priimta direktore. Kas derino pirkimo–pardavimo niuansus pas notarą – liudytojos teigimu, viskas buvo surašyta iš anksto. Preliminari sutartis buvo sudaryta dar prieš einant pas notarą, projektas pateiktas susipažinti. Pas notarą dokumentai buvo peržiūrimi, sutikrinami ir pasirašyti. Kokius dokumentus dėl kredito pateikė – nepamena. Liudytoja nurodė, kad atliko ir buhalterės funkcijas, pildė dokumentus, kurių reikalavo bankas. Perkant pastatus buvo perimti ir nuomininkai, su kuriais buvo sudarytos nuomos sutartys. Taip buvo galima žinoti, kokios bus pajamos, ir šie duomenys buvo reikalingi bankui. Atsakydama į klausimą, kiek sandorių sudaryta per „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja nurodė, kad tik vienas – dėl nekilnojamojo turto nuomos, susijęs tik su pastatu (duomenys neskelbtini), o dėl pajamų reikėtų tikslinti. Į gynėjo klausimą, ar žino įmonę (duomenys neskelbtini), atsakė, kad nežino. Apie turto perdavimą „(duomenys neskelbtini)i“, apskaitos tvarkymą ar kreditorius liudytoja teigė nieko nežinanti.

Liudytoja nurodė, kad patalpos buvo pradėtos nuomotis iš karto, tačiau nuo 2021 m. pradėta nemokėti nuomos, susidarė skolos, todėl sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu skola yra perduota išieškojimui bankroto administratoriui, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įtraukta į sąrašą.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. P. parodymai, kur ji nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkurta 2018 m. lapkričio 29 d., registruota adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio 17 d. ji tapo šios bendrovės direktore. Bendrovė užsiima patalpų nuomos veikla. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 7 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M., įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. administracinį buitinį pastatą, taip pat kartu priklausančius sandėlius, mechanines dirbtuves bei kitus inžinerinius statinius už 1 000 000 Eur sumą. Prie protokolo liudytoja pateikė pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Būtent šio pastato nuoma ir užsiima uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Iš patalpų nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį gauna ne mažiau kaip 17 000 Eur pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – fiziniai asmenys V. V., G. S. ir S. U. – atliko pastato einamuosius remonto darbus. Daugiau liudytojos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Su (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių ar komercinių santykių neturėjo. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi 90,1 kv. m. patalpą. (10 t., b.l. 79).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. P. parodymai, kur ji nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime ji jau buvo apklausta kaip liudytoja. Savo pirminius parodymus ji prisimena ir juos tvirtina. Šios apklausos metu, atsakydama į tyrėjos klausimus, ji paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus S. U. ir G. S. pažįsta nuo 2016 metų. Su jais ją sieja darbiniai santykiai – ji tvarkydavo ir tebetvarko jiems priklausančių įmonių buhalterines apskaitas. 2018 metų rudenį, tikslios datos pasakyti negalėjo, į ją kreipėsi S. U. ir G. S.. Jie paaiškino, kad nori įsteigti įmonę, kurios veikla būtų susijusi su nekilnojamojo turto nuoma. Tuo metu jie jau buvo suradę nekilnojamąjį turtą, kurį planavo įsigyti, siekdami jį išnuomoti. Kadangi ją su šiais asmenimis siejo darbiniai santykiai, o planuojama veikla turėjo būti susijusi tik su patalpų nuoma ir nebūti sudėtinga, ji sutiko. 2018 metų pabaigoje, tikslios datos ji nurodyti negalėjo, S. U., G. S. ir V. V. – įmonės akcininkai – iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo jau įsteigtą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. gruodžio 17 d. ji buvo paskirta šios bendrovės direktore. Tuo pačiu metu, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, ji sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Liudytojai buvo žinoma, kad akcininkai planavo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus, reikalingus šio turto įsigijimui, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Tačiau visi klausimai buvo derinami su ja, kaip su bendrovės direktore. Ji, kaip direktorė, parengė ir pasirašė visus dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto įsigijimui. Ji taip pat tvarkė ir pasirašė dokumentus, reikalingus paskolai gauti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų pastatams įsigyti. Šiam turtui įsigyti kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 15 metų laikotarpiui – 532 000 Eur sumai, taip pat kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ suteikė papildomą paskolą 15 metų laikotarpiui, tačiau tikslios šios paskolos sumos ji nurodyti negalėjo, nes neprisiminė. Ji paaiškino, kad kiekvieną mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka „(duomenys neskelbtini)“ 4200 Eur įmoką, o „(duomenys neskelbtini)“ – 2800 Eur.

2018 metų pabaigoje ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, notarų biure kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, direktoriumi A. M., pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Apie tai, kad šiuos pastatus buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) su paskola ir vėliau šie pastatai buvo perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) jai nebuvo žinoma, ji su šia įmone neturėjo jokių sąsajų. Apie ją sužinojo tik šio ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo kviečiama į apklausas. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vadovas ar akcininkas buvo tas pats A. M. ir kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė šiai įmonei ir buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji taip pat sužinojo tik šios apklausos metu. Ji žinojo tik tai, kad pastatai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad šiems pastatams nebuvo uždėta jokių areštų ar kitų apribojimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. ji nepažinojo – su juo susitiko tik pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo teisėtai. Jos teigimu, jei būtų kilęs įtarimas dėl teisėtumo, įmonė nebūtų pirkusi šių pastatų, o kredito unijos nebūtų suteikusios paskolų šiam turtui įsigyti. Įsigijusi minėtas patalpas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima šių patalpų nuoma. Iš nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį gauna ne mažiau kaip 17 000 Eur pajamų, tačiau tikslios sumos ji nurodyti negalėjo – esant būtinybei, galėtų ją patikslinti, peržiūrėjus įmonės dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi 90,1 kv. m patalpą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi tik tiek, kiek liečia patalpų nuomos santykius. Su šios įmonės vadovu A. M. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ji pati jokių kitų santykių neturi. 2020 metų rudenį vienas iš patalpų nuomininkų informavo, kad negali Valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistruoti nuomos sutarties. Gavusi išrašą iš „Registrų centro“ apie nekilnojamąjį turtą, ji pamatė, kad 2020 m. spalio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu visam (duomenys neskelbtini), esančiam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. (10 t., b.l. 79-80, 99-101).

Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. nurodė, kad nelabai ką žino – tik bylos pavadinimą. Dėl ko viskas kilo, jam sunku suvokti, nes, kiek girdėta, įmonės buvo skaidomos ir turtas atskirtas. Tada atsirado du papildomi akcininkai – V. S. ir jis pats. Buvo sutarta, kad abu turės po 17 procentų akcijų. Turtas, anot jo, buvo nereikalingas, o tikslas buvo daryti statybų verslą, todėl turtas ir buvo atskirtas. Tai buvo padaryta todėl, kad turto turėjimas reikštų didelius mokesčius. G. M. teigimu, verslas A. M. sekėsi visai sėkmingai, o kiek jam žinoma – jokių nusikaltimų A. M. nepadarė ir neplanavo daryti. Įmonės bankrotą lėmė keli nesėkmingi sandoriai. Teiginiai, kad turtas buvo specialiai atskirtas tam, jog būtų sužlugdyta įmonė, G. M. nuomone, yra visiška nesąmonė. Daugiau jis teigė nežinantis, gal kai ko ir neatsimena.

Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, G. M. nurodė, kad jokių teismų sprendimų nežino.

Civilinio ieškovo atstovei, advokatei R. J. paklausus, kuo jį patraukė (duomenys neskelbtini), liudytojas nurodė, kad įmonė turėjo perspektyvą vystytis. Pažintis prasidėjo dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo vykdomas elektrifikacijos projektas. Viena problemų buvo pamatų įrengimas atramoms. Kaip rangovas buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini), kuri sėkmingai padėjo spręsti problemą. Tai buvo nedidelė įmonė, bet gebėjo susidoroti su sudėtingais uždaviniais ir turėjo potencialą augti. Patrauklumas slypėjo tame, kad tai buvo maža, bet efektyvi bendrovė. G. M. patvirtino, kad akcijas įsigijo, tačiau kada tiksliai – neatsimena, gal tai buvo 2016 ar 2017 metais. Derybos dėl akcijų užtruko, nes prieš priimant sprendimą viską reikėjo apgalvoti. Pirkimo sandoris buvo įformintas notarinėje kontoroje (duomenys neskelbtini), tikėtina – R. I. kontoroje, bet tiksliai nurodyti negalėjo. Buvo nupirkta apie 17 procentų akcijų, tačiau už kokią kainą – neatsimena. Šiuo metu G. M. akcininku nebėra. Jo teigimu, kai pamatė, kad verslas nesiseka, akcijas pardavė atgal A. M.. Kada tiksliai – neprisimena. Ar perleidimas įformintas notariškai – taip pat neatsimena. Į klausimą, ar nauji akcininkai buvo registruoti registre, atsakė, kad nežino – tai esą buvo direktoriaus pareiga. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. M. paaiškino, kad šią įmonę vis dar turi. Ji padėjo (duomenys neskelbtini) tada, kai įmonėje kilo finansinių problemų. Buvo atliekami išankstiniai mokėjimai. Dėl šių aplinkybių buvusi administratorė kreipėsi į prokuratūrą, teko lankytis ir Imuniteto tarnyboje, ir pas tyrėjus. Pasak liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tarpininkavimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Buvo sudarytos trys sutartys dėl darbų kontraktų suradimo, už kurias buvo numatytas procentinis atlygis. Į klausimą, kokie buvo jo santykiai su abiem įmonėmis, liudytojas atsakė, kad buvo akcininkas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek (duomenys neskelbtini). G. M. paaiškino, kad turtas buvo labai didelis – šimtai tūkstančių eurų, o tai didino įsigijimo vertę ir būtų buvusi didelė mokestinė našta. Įmonė be turto buvo pigesnė ir patrauklesnė, nes pagrindinis jų tikslas buvo darbas, o ne turto laikymas. Techniką, esant poreikiui, galima išsinuomoti.

Į klausimą, kodėl reikėjo skaidyti turtą, liudytojas nurodė, kad pati įmonė turėjo vardą rinkoje – jie pirko žinomumą, nes niekas nenori turėti reikalų su bevarde įmone.

Į klausimą, ar žinojo, koks turtas liko akcijų pirkimo dieną, ką perdavė kitai įmonei, kokias darbo priemones – G. M. atsakė, kad žinojo tik tiek, jog turto buvo daug, bet konkrečiai neįvardijo. Apie darbo priemones informacijos neturėjo. Kai pirko akcijas, nesidomėjo turtu – vertino tik tai, kad įmonė pajėgi vykdyti užsakymus, o esminis turtas – tai žmonės ir vardas.

Paklaustas, kodėl, jei viskas buvo gerai, kilo finansinių problemų, G. M. paaiškino, kad keli kontraktai nepavyko. Po akcijų pirkimo viskas sekėsi gerai, bet vėliau situacija pradėjo blogėti.

Į klausimą, ar reiškė nepasitenkinimą įmonės valdymu, liudytojas atsakė, kad ne – valdymas buvęs puikus. Bankrotas įvyko dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ir nesėkmingų sutarčių, taip pat dėl negautų pinigų. Akcijų pirkimo sutarties kopiją, pasak liudytojo, jis gal ir turi, bet šiuo metu nėra atsinešęs.

Į gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, ką žino apie turto perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes, G. M. nurodė, kad tuo metu, kai buvo sutarta dėl akcijų įsigijimo, (duomenys neskelbtini) turėjo nemažai turto. Tikslios vertės nepasakė, bet faktas tas, kad jei turtas būtų likęs įmonėje, jiems būtų reikėję mokėti didelius mokesčius. Jų tikslas buvo įsigyti dalį įmonės ir dirbti statybos darbus.

Į klausimą, ar buvo pradelstų įsiskolinimų, liudytojas atsakė, kad įmonė buvo puiki, jokių valdymo problemų nekilo. Jei kažko ir nežinojo – vadinasi, viskas buvo tvarkoje. V. J. liudytojas atpažino iš matymo – matydavo ofise. Pasak jo, J. ten dirbo, buvo matomas, o įspūdis toks, kad atliko darbų vadovo ar užsakymų ieškotojo funkcijas. Paklaustas apie K. J., atsakė, kad jį žino, bet pavardės nežino – tik vardą.

Į papildomą civilinio ieškovo atstovės, advokatės R. J. klausimą, G. M. nurodė, kad akcijų nepirko su turtu, nes tai būtų reiškę didelę vertę. Vertino įmonės pajėgumą dirbti ir augti, jokio audito neatlikinėjo. Kadangi jų turima akcijų dalis buvo nedidelė, tai, pasak jo, suteikė saugumo jausmą, kad galima auginti įmonę ir vėliau parduoti akcijas. Apie skolas ir įsipareigojimus informacijos neturėjo, turtas buvo kito asmens.

Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo G. M. parodymai, kur jis nurodė, kad su A. M. jis yra pažįstamas nuo 2007 metų. 2016 m. vasario 19 d. jis tapo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininku. Liudytojas neatsimena, kokiu būdu tai įvyko – ar bendrovės direktoriui A. M. pasiūlius, ar jam pačiam paprašius – tačiau dėl verslo santykių jis įsigijo 17 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų. Kartu akcijas pirko ir jo draugas V. S.. Akcijų pirkimo sandoris buvo įformintas pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta pas notarą. Tapęs (duomenys neskelbtini) akcininku, jis su savo vadovaujama bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasis sutartimis, pradėjo vystyti bendrą verslą su (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad apie šio bendro verslo eigą ir susitarimus galės pateikti parodymus ir dokumentus tik susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Kiek jis šiuo metu prisimena, (duomenys neskelbtini) liko skolinga jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip 70 000 Eur. Nepavykus verslui, liudytojas pardavė A. M. iš jo anksčiau įsigytas (duomenys neskelbtini) akcijas. Už kokią pinigų sumą buvo šios akcijos pirkta ir parduota, šiuo metu liudytojas neatsimena. (10 t., b.l. 58-59).

Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo G. M. parodymai, kur jis nurodė, kad tvirtina 2019 m. rugpjūčio 12 d. duotus savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad jo vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 28 850 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) sumą. Šiems darbams buvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas.

Buvo atlikti tokie darbai: surastas užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam (duomenys neskelbtini) pastatė 22 gyvenamuosius namus už bendrą 577 000 Eur sumą. Pagal sudarytą sutartį jo bendrovei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priklausė 5 procentų uždarbis nuo bendros projekto vertės.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas pagal tą pačią (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 14 000 Eur (be PVM) už darbus subrangoje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri statė sandėlį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko darbų už 280 000 Eur. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 5 procentų uždarbis nuo bendros projekto vertės. Dar 1250 Eur (be PVM) buvo gauta už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įrengimu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko rangos darbus už 25 000 Eur. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 5 procentų uždarbis. Taip pat 1053,80 Eur (be PVM) buvo gauta už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įrengimu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko rangos darbus už 21 076 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 5 procentų uždarbis nuo bendros vertės. Be šių paslaugų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomavusi (duomenys neskelbtini) vikšrinį ekskavatorių, už kurį gavo 12 000 Eur nuomos mokestį. Taip pat buvo suteiktos vertimo paslaugos anglų, lenkų ir rusų kalbomis, už kurias per 2016–2017 metus gauta 1 449 Eur. Be to, buvo suteiktos personalo mokymo paslaugos, už kurias gauta 3 313 Eur.

Pagal tą pačią 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) iš viso gavo 45 153,80 Eur (be PVM). Bendroje sumoje – 61 915,80 Eur. Taip pat liudytojas nurodė, kad 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikusi daugiau kaip 78 000 Eur piniginių įnašų (duomenys neskelbtini), apmokant šios įmonės sąskaitas. 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame planavo statyti gyvenamuosius namus, kaip rangovą pasirinkdama (duomenys neskelbtini). (10 t., b.l. 60-62).

Pagarsinus liudytojo G. M. parodymus, jis patvirtino, kad jie yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. nurodė, kad apie bylą daug nežino. Apie tam tikrus su ja susijusius reikalus jis sužinojo tuomet, kai buvo įsigytas nekilnojamasis turtas iš kaltinamojo, ir pastebėjo, kad tam turtui yra uždėtas areštas. Tada paaiškėjo, kad buvo pardavėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – skoliniai santykiai. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo turtą ir tuomet pastebėjo, kad šiam turtui taikomas areštas. Pasak liudytojo, tai buvo klasikinis nekilnojamojo turto įsigijimo metodas – „(duomenys neskelbtini)“ brokerė jiems pasiūlė įsigyti turtą, vyko derybos, turtas pasirodė tinkamas, ir įvyko sandoris. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš 3000 kv. m sandėliavimo patalpų ir 1000 kv. m administracinių patalpų. Pats sandoris vyko pas notarą. Pradžioje vyko derybos – brokerė pasiūlė turtą, jie derėjosi, tačiau pardavėjas sustabdė pardavimą. Po maždaug pusmečio derybos atsinaujino, buvo suderėta dėl kainos, ir sandoris įvyko. Pardavėją – kitą įmonę – atstovavo A. M.. Šiuo metu patalpos vis dar priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, G. S. paaiškino, kad jie bendravo su A. M.. Tuo metu, kai buvo perkamas turtas, jokių areštų jam nebuvo, nes turtą finansavo bankas – viskas buvo gerai, jokių apribojimų nebuvo. Vėliau, kai paaiškėjo apie areštą, teko ieškoti informacijos internete, kur rado, jog vyko teismai. Liudytojas nurodė, kad brokerė jam pasiūlė pirkti turtą, jis derėjosi dėl kainos, vėliau brokerė paskambino ir pranešė, kad pardavėjas laikinai nebeplanuoja pardavimo, o po kurio laiko – kad derybas galima tęsti. Pasak jo, taip dažnai nutinka, todėl jie nesureikšmino tokios eigos. Civilinio ieškinio neturi – turtas yra nuomojamas. Galima žala – tik dėl uždėto arešto, kuris sukėlė emocinių nepatogumų, nes jaučiasi įsigiję pastatą.

Atsakydamas į civilinio ieškovo atstovės advokatės R. J. klausimą, G. S. paaiškino, kad derybas dėl turto pradėjo jis su akcininku S. U.. Turto vertinimą, tikėtina, atliko brokerė, prieš įsigyjant turtą jis buvo vertinamas ir banko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą įsigijo tiek nuosavomis, tiek skolintomis lėšomis. Jie yra didžiausi (duomenys neskelbtini) klientai Lietuvoje, todėl dėl paskolos derėtis nereikėjo – ją suteikė kartu su centrine įmone. Paaiškino, kad kai įmonė perka turtą, yra steigiama specialios paskirties įmonė, įtraukiamas partneris ir turtas perkamas naujai įsteigtos įmonės vardu. Taip daroma, nes kitu atveju nebus galima akcijų parduoti. Paklaustas, ką vertina finansų įstaiga nuspręsdama kredituoti, liudytojas nurodė, kad tai yra nuosavų lėšų kiekis, verslo planas, planuojamos pajamos bei turto vertė. Verslo planą parengti – tai dviejų dienų darbas, naudojami „Excel“ šablonai, nes jie ne pirmą kartą perka nekilnojamąjį turtą. Bankas taip pat davė pardavėjui leidimą parduoti, o kreditas buvo skirtas turto įsigijimui. Dažniausiai pardavimo suma turi viršyti kredito likutį. Paklaustas, kodėl A. M. iš pradžių sustabdė pardavimą, o vėliau jį atnaujino, G. S. atsakė, kad tiksliai nežino – tik iš kalbų suprato, kad A. M. galbūt turėjo kažkokių planų su tuo turtu. Brokerė informavo, jog pardavimas buvo sustabdytas, bet vėliau jis atsinaujino.

Atsakydamas į gynėjo, advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, G. S. nurodė, kad pagal notarinę sutartį mokėjimas buvo padalintas – apie pusė milijono eurų pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o likusi dalis – į pardavėjo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. U. nurodė, kad su byla nėra susipažinęs. Jis nurodė, kad A. M. buvo įmonės savininkas, o 2018 metais iš jo buvo įsigyti pastatai. Liudytojas paaiškino, kad su A. M. jį siejo tik dalykiniai santykiai. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2018 metais. Tai buvo paprastas tipinis sandoris. Turtą įsigijo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje S. U. yra vienas iš akcininkų. Jis su verslo partneriu užsiima nekilnojamuoju turtu – įsigyja turtą per tarpininkus. Buvo momentas, kai G. S. iš „(duomenys neskelbtini)“ paskambino brokerė ir pasiūlė įsigyti patalpas. Jie pradėjo derėtis, vėliau derybos nutrūko, bet po kurio laiko brokerė vėl pasakė, kad yra galimybė įsigyti turtą. Tuomet vėl vyko derybos su A. M. ir buvo pasirašyta sutartis 2018 metų gruodžio 27 dieną. S. U. nurodė, kad, atrodo, pats įsigijimo procedūroje nedalyvavo. „(duomenys neskelbtini)“ brokerės vardas buvo R., tačiau pavardės liudytojas neprisiminė ir nurodė, kad ją reikėtų tikslinti. Proceso metu bendravimas su A. M. vyko, nes šis dar kurį laiką nuomavosi iš jų įsigytas patalpas – buvo nuomininku iki galbūt šių metų pavasario. Nuomavosi apie trejus metus – kabinetą. Buvo pavėlavimų mokėti nuomą. Nuomotoja buvo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuomavosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimą, S. U. nurodė, kad A. M. asmeniškai nepažįsta – bendravimas buvo tik dalykinis, susijęs su turto įsigijimu ir nuomos santykiais.

Atsakydamas į civilinio ieškovo atstovės, advokatės R. J. klausimus, liudytojas paaiškino, kad pirmas kontaktas buvo tarp G. S. ir brokerės R. – buvo pateikta informacija apie objektą, kvadratūrą, ir vėliau vyko viskas etapais. Pirmas kontaktas su turtu – per G. S.. Kodėl buvo nuspręsta turtą pardavinėti, liudytojas sakė nežinantis, nes jie tokių dalykų neklausinėja – turi daug patalpų, tad matyt pardavėjas taip nusprendė. Į klausimą, ar buvo atliktas turto vertinimas, liudytojas atsakė, kad tikėtina taip, nes buvo imama paskola – reikėjo pildyti dokumentus, verslo planus. Sandoris buvo sudarytas po maždaug mėnesio nuo įmonės įsteigimo. Liudytojas paaiškino, kad kredito įstaigoje jie yra patikimi klientai – jau yra pirkę nemažai turto. Finansuotojai žino, kad nauja įmonė steigiama kaip verslo forma – kiekvienam objektui steigiama atskira įmonė. Kai suderinamos sąlygos ir finansavimas, įvykdomos derybos – tai formalumas, kad perkamas turtas. Turtas buvo nupirktas per šventinį laikotarpį. Skubėjimas buvo dėl to, kad S. U. vyko į kelionę, todėl gerai atsimena, kada įvyko pirkimas. Paklaustas, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas iš jų pačių nupirktose patalpose, liudytojas atsakė, kad reikia klausti A. M.. Buvo likę skolų už kelis nesumokėtus mėnesius.

Atsakydamas į gynėjo, advokato Gintaro Dabkevičiaus klausimą, S. U. nurodė, kad buvo gautas kreditas, o dėl pinigų paskirstymo reikia pasiruošti. Buvo įkeistas turtas (hipoteka). Unija dalį lėšų pervedė į (duomenys neskelbtini), o likusi suma turėjo būti pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tikslesnei informacijai reikia peržiūrėti dokumentus.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. U. parodymai, kur jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pastatai yra komercinės paskirties, tai atskiri pastatai, turintys atskirus unikalius numerius. Iš viso yra 7 atskiri pastatai ir šiuo metu visi jie yra išnuomoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso apie 4000 kvadratinių metrų pastatų, iš kurių 90 kvadratinių metrų yra išsinuomavusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra A. M.. Nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2019 metų pradžioje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomavusi tik administracines patalpas.

S. U. taip pat nurodė, kad 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo visus aukščiau minėtus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2019 metų pradžioje dalis patalpų buvo išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visos likusios – kitiems nuomininkams. Turtas buvo įsigytas per nekilnojamojo turto brokerę, visi reikiami dokumentai bei informacija sandoriui sudaryti buvo patikrinti atitinkamose institucijose. Sandoriui sudaryti nekilo jokių kliūčių – turtas nebuvo areštuotas, tačiau buvo įkeistas „(duomenys neskelbtini)“.

Įsigijus pastatus buvo pradėti jų remonto darbai, ieškoma naujų nuomininkų, kadangi visas turtas nebuvo pilnai išnuomotas. Toliau vykdoma turto gerinimo veikla, turtas nuomojamas, atliekama jo priežiūra ir administravimas. Vienam iš nuomininkų paprašius įregistruoti nuomos sutartį ir jam to nepavykus padaryti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad Registrų centre nuomos sutarties įregistruoti negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė išrašą iš VĮ „Registrų centras“ ir iš pateiktos nekilnojamojo turto pažymos sužinojo, kad visam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pažymoje nurodyta, kad šį apribojimą 2020 m. spalio 19 d. nutarimu uždėjo Kauno apygardos prokuratūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto kreipėsi į advokatą dėl situacijos išsiaiškinimo. Advokatui pavyko išsiaiškinti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas su buvusiu nekilnojamojo turto savininku A. M.. S. U., kaip vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. M. bendravo tik tiek, kiek buvo būtina pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, ir vėliau – kai kas mėnesį buhalterė išsiųsdavo sąskaitas visiems nuomininkams, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent tam, kad įsigytų nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir negalėjo būti susiję su įmonės įsigijimu ar pažįstami su akcininkais V. V., G. S. ir S. U.. (duomenys neskelbtini) S. U. nebuvo žinoma, su ja neturėta jokių sąsajų. Apie šią įmonę jis sužinojo tik vykstant ikiteisminiam procesui, kai paaiškėjo, kad jos vadovas ar akcininkas buvo tas pats A. M.. Daugiau papildymų S. U. neturėjo. (10 t., b.l. 117-119).

Pagarsinus parodymus, liudytojas S. U. patvirtino, kad parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad jo nuomone, jis nieko negali pasakyti, nes nieko nežino. A. M. jis mato trečią kartą – vieną kartą matė pas notarą, kai vyko pirkimo sandoris dėl patalpų (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo perkamos patalpos (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Nupirktas turtas, o jis dalyvavo tik pas notarą, paieškose jis nedalyvavo. Pas notarą dalyvavo pirkimo metu, kartu dalyvavo S. U., G. S., D. P. ir A. M.. Kiek kainavo turtas, jis tiksliai pasakyti negali, bet nurodė, kad buvo paskola iš kredito unijos – milijonas penkiasdešimt tūkstančių eurų – ir dar buvo grynųjų dalis, kurios tikslaus dydžio nurodyti negali. Į klausimą, kam buvo pervesti pinigai, V. V. atsakė, kad to pasakyti negali. Pas notarą sandorį jis pasirašė. Pastatai yra naudoti, patvarkyti ir dabar nuomojami. Informaciją apie turtą jis gavo iš S. U., nes tai – gera vieta.

Atsakydamas į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimus, V. V. nurodė, kad nesiaiškino, kam priklauso turtas. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) jam nieko nesako. Su A. M. bendravimo beveik nebuvo – tik tiek, kad jį matė bendroje patalpoje. Su juo nieko nesiaiškino. Mano, kad jiems žalos nebuvo padaryta.

Į civilinio ieškovo atstovo advokato R. J. klausimus liudytojas atsakė, kad kiek buvo sumokėta grynaisiais pinigais, jis pasakyti negali, taip pat neatsimena, kaip buvo mokėta. Į klausimą, ar buvo koks kvitas už grynųjų sumokėjimą, atsakė, kad negali pasakyti.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. V. parodymai, kur jis nurodė, kad 2010 metais jis susipažino su S. U., kuris tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ir jo veikla buvo susijusi su nekilnojamuoju turtu. Nuo to laiko jie palaikė dalykiškus santykius. 2018 metų spalio mėnesį, tikslios datos jis nurodyti negali, į jį kreipėsi S. U. su pasiūlymu įsigyti nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą ir jam priklausančius garažus, bendro ploto apie 4 000 kvadratinių metrų, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tikslu nuomoti įgytas patalpas ir iš nuomos gauti pelno. S. U. kreipėsi su tokiu pasiūlymu, nes jam buvo žinoma, kad liudytojas planavo įsigyti kokį nors nekilnojamąjį turtą, jį nuomoti ir taip generuoti pajamas. Liudytojas sutiko su S. U. pasiūlymu. Buvo nutarta įsigyti įmonę, tikslu įgyti minėtą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su S. U. ir jo pažįstamu G. S., 2018 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, jie įsigijo uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurią 2018 m. lapkričio 28 d. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas, S. U. ir G. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo paskirta D. P., kuri taip pat eina buhalterės pareigas. Įmonėje taip pat dirba R. U. ūkvedžio pareigose. Daugiau darbuotojų įmonėje nėra. Visus reikalus, susijusius su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė S. U., todėl liudytojas negalėjo išsamiai papasakoti apie pastato suradimo, pirkimo, pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymo, paskolos suteikimo klausimus. Iš S. U. jis žinojo, kad minėtą pastatą su jam priklausančiais pastatais pasiūlė įsigyti brokerė R., kurią liudytojas matė tik vieną kartą – pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu. Minėtas patalpas pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas, kaip liudytojas vėliau sužinojo, yra A. M.. Šio asmens jis anksčiau nepažinojo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo pakankamomis lėšomis, reikalingomis pastatų kompleksui (duomenys neskelbtini) įsigyti, bendrovė kreipėsi į KU „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo. Kaip jau buvo minėta, visus dokumentus, susijusius su pastato pirkimu, tvarkė S. U., todėl liudytojas gali tik nurodyti, kad kredito unija suteikė 780 000 Eur paskolą šio nekilnojamojo turto įsigijimui. Prieš gaunant paskolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti pradinį įnašą. Šiam tikslui liudytojas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bendrovei paskolino 70 000 Eur. Kiti akcininkai – S. U. ir G. S. – taip pat suteikė paskolas bendrovei, tačiau apklausos metu liudytojas negalėjo nurodyti, kokias konkrečias sumas jie paskolino. Kai buvo sutvarkyti visi dokumentai, reikalingi pastato pirkimui, 2018 metų pabaigoje liudytojas kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais – S. U. ir G. S. – dalyvaujant notarų biure bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, direktoriui A. M., ir brokerei R. pasirašė pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Apie tai, kad šiuos pastatus buvo įsigijusi (duomenys neskelbtini) už paskolą ir vėliau pastatai buvo perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojui nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinoma, su ja jis neturėjo jokių sąsajų, apie šią įmonę sužinojo tik šios apklausos metu. Taip pat tik šios apklausos metu sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) vadovas ar akcininkas buvo tas pats A. M. ir kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) ir buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas žinojo tik tai, kad pastatai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad šiems pastatams nebuvo taikyti jokie areštai ar kiti apribojimai. Įsigijus minėtas patalpas, jos buvo perimtos su buvusiais nuomininkais, o šiuo metu jose jau yra ir naujų nuomininkų. Taip pat ofisą administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), nuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Galimai 2020 metų lapkričio mėnesį vienas iš patalpų nuomininkų informavo, kad negali VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nuomos sutarties, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. P., turėdama galimybę prisijungti prie VĮ „Registrų centras“, ištraukė duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir išraše pamatė, kad 2020 metų spalio 19 dieną Kauno apygardos prokuratūros nutarimu visam (duomenys neskelbtini), esančiam nekilnojamajam turtui yra uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. liudytojas anksčiau nepažinojo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. M. po pastatų įsigijimo jis buvo susijęs tik nuomos pagrindu. Anksčiau jokių nekilnojamojo turto sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar su konkrečiai A. M. liudytojas neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo teisėtai. (10 t. b.l. 105-107).

Liudytojas V. V. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. nurodė, kad ji dirbo įmonėje, kuri vėliau bankrutavo. Ji dirbo vyr. buhaltere (duomenys neskelbtini). Sąlygos buvo geros, tačiau visų aplinkybių ji neatsimena. Ji dirbo nuo 2013 metų iki įmonės pabaigos 2018 metais. Tvarkė įmonės apskaitą, nesklandumų nekildavo. Ji viena buvo atsakinga už buhalteriją, vadovas dirbo savo darbą, taip pat buvo kasininkas. Ji darė apyskaitas, teikė valstybei ataskaitas, viskas buvo daroma laiku.

Į prokuroro Zeno Leonavičiaus klausimus liudytoja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) užsiėmė statybomis ir nekilnojamojo turto nuoma. Kai buvo paklausta apie sutartį su V. J. ir A. M. valdoma (duomenys neskelbtini), ji atsakė, kad darbuotojų buvo daug, J. pavardė girdėta, bet jokių sandorių ji neatsimena. Tyrimo metu ji nieko negalėjo pasakyti, su ja nebuvo derinami jokie sandoriai.

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iš kurios matyti, kad nutarta atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (duomenys neskelbtini). Iškelta bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Įmonės bankroto administratore paskirti UAB "(duomenys neskelbtini)". Uždėti įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą. (1 t., b.l. 50-58)

2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktu, kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) veikdama pagal įmonės reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akte nurodytą turtą. (1 t., b.l. 59-62, 5 t., b.l. 67-70).

2015 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini) finansavimo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) suteikė 169 930 Eur kreditą nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 63-80).

2015 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) atskyrimo sąlygomis iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra atskyrime dalyvaujanti bendrovė, kuri po atskyrimo tęs savo veiklą. Atskyrimo metu bus atskirta (duomenys neskelbtini) dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu bus sukurta viena nauja tos pačios teisinės formos bendrovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 81-90)

2015 m. lapkričio 16 d. priedas Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2015 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) atskyrimo sąlygų iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamas (duomenys neskelbtini) turtas (2015 m. lapkričio 16 d. duomenimis) – 987 914,85 Eur bendros vertės. (1 t., b.l. 91-93).

2017 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima (duomenys neskelbtini)064.46 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. birželio 22 d. pasirašytos kredito sutartį tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ir tampa (duomenys neskelbtini) kreditoriumi. (1 t., b.l. 94).

2016 m. rugsėjo 1 d. marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartimi, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl marketingo ir verslo partnerių paieškos paslaugų. (1 t., b.l. 101-103).

Aktais apie atliktas paslaugas, kuriuose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2016 m. atliko paslaugas. (1 t., b.l. 104-108).

2016 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė (duomenys neskelbtini) naudotą automobilį Mercedes – Benz, sutarties kaina 75 000 Eur. (1 t., b.l. 109-112).

2016 m. lapkričio 21 d. jungtinės veiklos sutartimi, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), A. M., V. J. susitaria kooperuodami savo lėšas, turtą ir darbą, įsipareigoja vykdyti bendrą komercinę veiklą – gyvenamųjų pastatų statybą ir realizaciją. (1 t., b.l. 113-115).

2017 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad pagal išankstinį mokėjimą pagal sutartį V. J. išmokėta 100 000 Eur. Pinigus išmokėjo A. M., pinigus gavo V. J.. (1 t., b.l. 116).

2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad pagal išankstinį mokėjimą pagal sutartį V. J. išmokėta 6 400 Eur. Pinigus išmokėjo A. M., pinigus gavo V. J.. (1 t., b.l. 117).

2015 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini)“ A/s ir A. M., (duomenys neskelbtini) susitarimu dėl 2014 m. balandžio 24 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos subordinavimo. (1 t., b.l. 120-121).

2016 m. birželio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“, A. M., (duomenys neskelbtini) paskolų subordinavimo sutartimi dėl 2016 m. birželio 22 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (493 200 Eur). (1 t., b.l. 122-125).

2013 m. gruodžio 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) išdavė 140 000 Lt A. M.. (1 t., b.l. 126).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 28 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 127-138).

2016 m. sausio 13 d. neterminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 182-197).

2016 m. sausio 13 d. Automobilio nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoja (duomenys neskelbtini) transporto priemones. (1 t., b.l. 198-203).

2021 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) bankrotas yra tyčinis. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d. bendrovėje įvyko reorganizacija atskyrimo būdu, kurios metu į naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleistas didelės vertės turtas – ilgalaikio turto bendra balansinė vertė sudarė 987 914,85 Eur, o to turto reali vertė siekė 819 933,96 Eur. Tuo tarpu įsipareigojimai (skolos kreditoriams) nebuvo perkelti ir liko (duomenys neskelbtini). Tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu reorganizacijos metu buvo tas pats asmuo – A. M., todėl jis turėjo visišką galimybę kontroliuoti reorganizacijos procesą ir priėmė sprendimus, kurie buvo žalingi įmonės ir jos kreditorių interesams.

Teismas pažymėjo, kad po reorganizacijos buvo sudaromi kiti nenaudingi sandoriai, kurie dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį. Pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio 21 d. su A. M. ir V. J. buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią išmokėta 106 400 Eur suma, tačiau realios veiklos, pagrindžiančios šias išlaidas, nebuvo nustatyta. Taip pat 2016 m. spalio 10 d. buvo išmokėta 43 432,98 Eur suma A. M. kaip paskolos grąžinimas, nors tuo metu jau buvo akivaizdu, kad įmonė turėjo reikšmingų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir nebuvo pajėgi jų padengti.

Reorganizacijos metu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelti ne tik turtas ir veikla, bet ir darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, naudojosi perimtu turtu ir netgi jį vėliau perleido kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkai neturėjo ryšio su pradiniu turtą perleidusiu subjektu. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad reorganizacija buvo naudinga tik susijusiems asmenims, tačiau žalinga įmonei ir jos kreditoriams.

Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog reorganizacijos metu nebuvo formaliai perkelti įsipareigojimai, laikytina tyčinio bankroto požymiu. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tyčiniu bankrotu laikomas toks atvejis, kai vadovas sudaro sandorius ar priima sprendimus, kurie akivaizdžiai žalingi įmonės veiklai. Teismas konstatavo, kad reorganizacijos metu nebuvo užtikrintas įsipareigojimų paskirstymas ir tai lėmė įmonės nemokumą.

Be to, teismas atsižvelgė į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. atlikto mokestinio tyrimo išvadas, kuriose buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyrime konstatuota, kad bendrovės turtas buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jokios kompensacijos, o buvusi įmonė netrukus po reorganizacijos tapo nemoki. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad reorganizacijos metu buvo perleistas turtas, tačiau šis buvo išnuomotas atgal pačiai (duomenys neskelbtini), kas reiškė, kad buvusi įmonė neteko turto, tačiau turėjo papildomai už jį mokėti.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sąmoningai reorganizuota taip, kad jos veikla ir turtas būtų perkelti į kitą juridinį asmenį, o pati įmonė būtų palikta su įsipareigojimais ir be realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Šie vadovo veiksmai buvo atlikti žinant jų pasekmes ir siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Todėl teismas pripažino bankrotą tyčiniu. (2 t., b.l. 14-25).

2016 m. vasario 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartii, kuria A. M. ir A. M. parduoda V. S. 17 vienetų vardinių paprastųjų bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. (2 t. b.l. 118-122).

2016 m. vasario 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria A. M. ir A. M. parduoda G. M. 17 vienetų vardinių paprastųjų bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. (2 t. b.l. 123-127).

2020 m. kovo 2 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikla buvo organizuojama nesiekiant ekonominės naudos, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, arba apskaitomos ne visos pajamos, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didžiulius veiklos nuostolius, kuriuos buvo galima prognozuoti. Taip pat nustatyta, kad buhalterinės apskaitos duomenimis, medžiagų V. J. nepirko ir darbų neatliko. Buhalterinėje apskaitoje duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad pagal 2016 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) pasirašytos jungtinės veiklos sutartį su V. J., buvo vykdoma veikla, nėra. (2 t., b.l. 131-163)

2020 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, iš kurio matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pagal 2020 m. vasario 25 d. reikalavimą pateikti turimi (duomenys neskelbtini) dokumentai (archyvinės bylos). (2 t., b.l. 169).

2020 m. vasario 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. J. pateikia (duomenys neskelbtini) reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie nurodyti 2019 m. liepos 24 d. Kauno AVMI dokumentų poėmio akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. dokumentų poėmio akte Nr. (duomenys neskelbtini). (2, b.l. 170-174).

(duomenys neskelbtini) įstatai. (3 t., b.l. 2-6).

2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis patvirtinti (duomenys neskelbtini) kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. (3 t., b.l. 10-27)

2021 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo R. J. prie ikiteisminio tyrimo pateiktu (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašu, iš kurio matyti, kad kreditorių sąraše yra patvirtinti 55 kreditoriai, kurių bendras finansinis reikalavimas yra 890 826,72 Eur. (3 t., b.l. 28-31).

2020 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriuo (duomenys neskelbtini) ieškinys tenkintas, iš V. J. priteista 113 550 Eur. (3 t., b.l. 36-42).

2019 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotas asmuo R. V. perdavė, o bankroto administratorius R. J. priėmė bendrovės dokumentus:

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje nurodoma kad teismas atmetė bankroto administratoriaus prašymą pripažinti (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog 2016 m. sausio 13 d. reorganizacijos atskyrimo būdu metu visas įmonės turtas buvo perduotas naujai įsteigtai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įsipareigojimai liko (duomenys neskelbtini), savaime nėra pakankama konstatuoti tyčinį bankrotą. Reorganizacijos metu buvo laikytasi įstatymų – reorganizavimo sąlygos buvo paskelbtos viešai, „(duomenys neskelbtini)“, kaip vienas pagrindinių kreditorių, davė sutikimą reorganizacijai, o kreditoriai įstatymo nustatyta tvarka reorganizacijai neprieštaravo.

Teismas konstatavo, kad tuo metu, kai buvo vykdoma reorganizacija, įmonė nebuvo nemoki. Nors bankroto administratorius rėmėsi specialisto išvada, kurioje buvo pažymėta, jog dalis dokumentų nebuvo gauta, o turtas įvertintas 819 933,96 Eur, teismas pažymėjo, kad likvidumo trūkumas tuo metu dar nebuvo nustatytas. Skundžiamos veiklos metu (duomenys neskelbtini) turėjo turto ir debitorių už daugiau nei 800 000 Eur, o pradelsti įsipareigojimai siekė tik 105 526,91 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, kad reorganizacijos metu įmonė nebuvo nemoki, o vėlesnis nemokumo atsiradimas pats savaime neįrodo reorganizacijos ryšio su tyčiniu bankrotu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojų perėjimas iš (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo masinis – tik keli darbuotojai tęsė darbą naujoje įmonėje. Tai nebuvo įmonės personalo ar pagrindinės veiklos perkėlimas, kuris savaime reikštų veiklos tęstinumą kitame juridiniame asmenyje. Taip pat nebuvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų perėjusios rangos sutartys ar reikalavimo teisės, susijusios su (duomenys neskelbtini) veikla.

Dėl ginčijamo 43 432,98 Eur paskolos grąžinimo bendrovės vadovui A. M. teismas nurodė, kad šis sandoris įvyko 2016 m. spalio 10 d., jau praėjus daugiau nei pusmečiui po reorganizacijos, todėl jo negalima laikyti reorganizacijos padariniu. Be to, buvo nustatyta, kad šis paskolos grąžinimas nebuvo atliktas pažeidžiant subordinacijos susitarimą su „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų kreditorių eiliškumą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) bankrotą nulėmė tyčiniai vadovo ar kitų asmenų veiksmai. Taip pat nenustatyta, kad turtas būtų paslėptas ar sąmoningai perleistas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Todėl prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu buvo atmestas. (3 t., b.l. 91-103).

2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) pateiktas perduotų dokumentų sąrašas bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b.l. 165-166).

2018 m. birželio 3 d. dokumentas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) pateikė bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ šešias bylas sutarčių. (3 t., b.l. 167.

2018 m. sausio 22 d. dokumentas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) pateikė bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalautus dokumentus. (3 t., b.l. 168, 169).

2018 m. sausio 29 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu, kuriuo (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Mercedes Benz GL350. (3 t., b.l. 170-171).

2021 m. liepos 12–16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja I. D. atliko kitų objektų – dokumentų – apžiūrą pagal ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Apžiūros metu buvo analizuojami keli šaltiniai: įtariamojo A. M. 2018 m. vasario 9 d. perduotų dokumentų apyrašas (sudarytas iš 84 pozicijų), 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno AVMI dokumentų poėmio aktai bei bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 20 d. raštas dėl dokumentų pateikimo.

Apžiūros metu buvo tikrinama, ar dokumentai, kuriuos įvardijo A. M., iš tikrųjų pateko į ikiteisminio tyrimo medžiagą, kaip nurodyta AVMI aktuose ir bankroto administratoriaus rašte. Buvo nustatyta, kad dalis dokumentų, kuriuos 2018 m. vasario 9 d. apyraše nurodė A. M., nebuvo rasti nei AVMI dokumentų poėmio aktuose, nei bankroto administratoriaus pateiktuose duomenyse. Tai, pavyzdžiui, dokumentai „Kasa 2013 m.“, „Pirkimai 2013 m.“, „Didžioji knyga 2013 m.“, „Pardavimai 2016–2017 m.“, „Kasa Eur 2016 m.“, įvairios pažymos, įsakymai, banko išrašai, DU žiniaraščiai, finansinė atskaitomybė ir kiti.

Taip pat nustatyta, kad tam tikri dokumentai, buvę Kauno AVMI dokumentų poėmio aktuose, nebuvo nurodyti A. M. perduotų dokumentų apyraše ar administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ rašte. Tarp jų – įvairios sutartys nuo 2014 iki 2017 metų, kasos knygos, banko dokumentai ir kt.

Kita vertus, buvo patvirtinta ir daug dokumentų atitikčių, t. y. kai dokumentų pavadinimai ar pozicijos apyraše tiksliai sutapo su dokumentais, esančiais AVMI aktuose ar pateiktais prie ikiteisminio tyrimo. Pvz., įvairios avanso apyskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, pirkimų ir pardavimų registrai, PVM sąskaitų registrai, „Sodros“ dokumentai, nurašymo aktai, banko išrašai, ilgalaikio turto sąrašai, darbo sutartys, VMI deklaracijos ir kt.

Apibendrinant pažymėta, kad apžiūros metu nustatyta, jog ne visi dokumentai, kuriuos, anot A. M., jis perdavė bankroto administratoriui „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikti administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ arba įtraukti į AVMI dokumentų poėmio aktus ir perduoti ikiteisminiam tyrimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje trūksta dalies dokumentų, kurie galimai yra svarbūs įmonės ūkinės ir finansinės veiklos tyrimui. (3 t., b.l. 172-178).

2020 m. balandžio 15 d. specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodomos išvados:

1. Remiantis pateiktais reorganizavimo dokumentais, turto perdavimo aktais, buhalteriniais įrašais ir jų vertinimu, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. reorganizacijos atskyrimo būdu, vadovaujantis vienintelio akcininko A. M. sprendimu, neatlygintinai perdavė naujai įsteigtai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė pagal buhalterinius duomenis buvo 819 933,96 Eur.

Perduotas turtas apėmė pastatus, transporto priemones, kompiuterinę ir programinę įrangą, mobiliuosius telefonus, įrankius, įrenginius ir kt. (duomenys neskelbtini) po reorganizacijos neteko galimybės vykdyti veiklą, nes visa veiklos bazė buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu visi įsipareigojimai kreditoriams buvo palikti reorganizuojamai bendrovei.

Kadangi reorganizacijos metu nebuvo numatyta jokia kompensacija ar proporcingas įsipareigojimų paskirstymas, o tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. M., toks sandoris yra ekonomiškai nenaudingas ir žalingas (duomenys neskelbtini). Tai padarė reikšmingą turtinę žalą įmonei bei prisidėjo prie nemokumo būklės.

2. Specialisto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. reorganizacijos metu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ilgalaikį turtą be jokio atlygio. Pagal buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą direktoriaus A. M. ir vyriausiosios buhalterės D. J., perduoto turto likutinė vertė buvo 819 933,96 Eur.

Šis turtas apėmė ne tik administracines patalpas, transporto priemones, bet ir visą veiklai būtiną materialinę bei informacinę infrastruktūrą, tame tarpe ir nebaigtos statybos objektą, programinę įrangą, darbo priemones. Kadangi už šį turtą nebuvo gauta jokia piniginė ar kitokia kompensacija, o turto perdavimas buvo atliktas reorganizacijos pagrindu, paliekant visus įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), specialistas konstatavo, kad įmonei buvo padarytas tiesioginis 819 933,96 Eur dydžio nuostolis. Šis nuostolis yra apskaitytas įmonės buhalterijoje ir nėra paneigtas jokiais priešpriešiniais veiksmais ar dokumentais. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini), perleisdama savo turtą be kompensacijos, faktiškai jį prarado ir dėl to patyrė realų turtinį nuostolį.

3. Specialistas, išanalizavęs (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, nenustatė, kad 2016 m. vasario 19 d. akcijų pardavimo sutartis, pagal kurią A. M. perleido savo turimas bendrovės akcijas V. S. ir G. M., būtų buvusi atspindėta buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad įmonės apskaitos registruose ir dokumentuose nebuvo įrašų, kurie patvirtintų akcijų pardavimo operaciją ar gautas pajamas už šias akcijas, taip pat nebuvo fiksuotas nuosavybės teisės pasikeitimas. Dėl to konstatuota, kad bendrovė neįvykdė pareigos apskaityti šį reikšmingą sandorį, susijusį su įmonės kapitalo struktūros pokyčiu.

Specialisto išvada grindžiama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, kurie įpareigoja įmones registruoti visus sandorius, darančius įtaką įmonės finansinei padėčiai, kapitalui ar valdymo struktūrai. Kadangi įmonės buhalterijoje šis sandoris užfiksuotas nebuvo, konstatuojama, kad buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, o buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai.

4. Specialistė, išanalizavusi buhalterinius dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) tarpusavio santykiais, konstatavo, kad nebuvo rasta dokumentų, patvirtinančių realias UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (duomenys neskelbtini). Nebuvo pateikta jokių sutarčių, darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti tarp įmonių įvykdytus atsiskaitymus ar faktiškai atliktus darbus. Dėl to nebuvo įmanoma įvertinti, ar tokie sandoriai buvo naudingi (duomenys neskelbtini). Specialistė padarė išvadą, kad esant tokiai situacijai, kai įmonė yra atlikusi mokėjimus kitam juridiniam asmeniui, bet nėra pagrindžiančių dokumentų dėl suteiktų paslaugų apimties, turinio ir vertės, negalima konstatuoti, jog sandoriai buvo naudingi. Priešingai, tai leidžia daryti prielaidą, kad tokie sandoriai galėjo būti nuostolingi ar net fiktyvūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad G. M. turėjo ryšį su įmonės valdymu.

5. Specialistė, atlikusi buhalterinės apskaitos vertinimą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą.

Įmonei bankroto administratoriui nebuvo perduoti kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knygos, taip pat nepateikti inventorizacijos aprašai. Buvo nustatyta, kad trūksta dokumentų, pagrindžiančių daugelį ūkinių operacijų, įskaitant piniginių lėšų judėjimą, įmonės vykdytą veiklą, turto įsigijimus ir pardavimus. Faktiškai dokumentų kiekis ir kokybė nesudaro galimybės objektyviai įvertinti įmonės ūkinės veiklos pobūdžio ir masto. Specialistė pažymėjo, kad įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo bei kitų apskaitos organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. bendrovės vadovu buvo A. M., specialisto vertinimu atsakomybė už netinkamą apskaitos organizavimą ir dokumentų nesaugojimą tenka jam kaip juridinio asmens vadovui.

6. Specialistė, išanalizavusi pateiktą įmonės dokumentaciją, konstatavo, kad dokumentų kiekis ir būklė yra nepakankami, kad būtų galima pilnai ar bent iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatus, turtinę padėtį, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.

Pagrindinės to priežastys – buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas ir netinkamas jų saugojimas. Buvo nenustatyta reikšminga dalis dokumentų, susijusių su pinigų srautais, turto judėjimu, įsipareigojimų fiksavimu. Trūko kasos dokumentų, inventorizacijos aprašų, pirminių dokumentų dėl turto ir paslaugų pirkimo ar pardavimo. Tokie apskaitos trūkumai lėmė tai, kad specialistė negalėjo objektyviai ir patikimai įvertinti įmonės finansinės padėties. Atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų saugojimą, pagal galiojančius teisės aktus, tenka juridinio asmens vadovui. Kadangi viso tiriamojo laikotarpio metu (duomenys neskelbtini) vadovu buvo A. M., specialistė padarė išvadą, kad atsakomybė už negalėjimą nustatyti įmonės padėties tenka jam. (4 t., b.l. 16-109).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. sausio 23 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo įvertino bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) veiklą ir mokestinę situaciją laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 17 d.

Patikrinimo metu konstatuota, kad 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini), reorganizacijos metu atskyrimo būdu, perdavė naujai įsteigtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą – nekilnojamąjį turtą, automobilius, priekabas, statybinę bei informacinę įrangą ir kt., bendrai už 819 933,96 Eur. Tačiau įsipareigojimai, susiję su šiuo turtu, nebuvo perduoti, o reorganizavimo dokumentuose kapitalo padidinimo apskaita nebuvo užfiksuota. Faktiškai, kaip nustatyta, reorganizavimas neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų ir buvo vykdytas kaip neatlygintinas turto perleidimas be realaus atsiskaitymo. Reorganizacijos metu Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo, o į balansą įtraukta tik 2 986 Eur kaip turtinė prievolė, kurios apmokėjimo faktas nebuvo patvirtintas. Tyrimo metu buvo konstatuoti apskaitos pažeidimai, tame tarpe – įtrauktas tas pats kompiuteris į abiejų įmonių balansus, o turtas, kuris buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, formaliai liko (duomenys neskelbtini) balanse. Tokia praktika, kaip nustatyta, prieštaravo buhalterinės apskaitos, mokesčių ir reorganizavimo teisiniams reikalavimams. Taip pat konstatuota, kad dėl reorganizavimo sąlygų pažeidimo, bendrovės akcininkai naujai įsteigtoje įmonėje negavo proporcingų akcijų mainais. Patikrinimas atskleidė ir galimą PVM įstatymo pažeidimą – už perleistą turtą nebuvo apskaičiuotas PVM mokestis, nors reikalavimas tai daryti yra nustatytas teisės aktuose. VMI vertinimu, Bendrovė perleido ilgalaikį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikydama PVM 68 straipsnio nuostatų, todėl 819 933,96 Eur vertės sandoris turėjo būti laikomas apmokestinamu.

Buvo vertinti ir bendrovės santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad dalis darbų, kurių vertė 39 758,40 Eur, buvo deklaruota pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau užsakovas šių sąskaitų nepriėmė ir darbus laikė nekokybiškais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijo darbų atlikimą, todėl pajamos, deklaruotos PVM deklaracijoje, realiai nebuvo gautos. Tokia situacija sukėlė mokestinių pasekmių.

Patikrinimo išvadose konstatuota, kad bendrovė, įskaitant neteisingą pelno (nuostolio) apskaičiavimą, netinkamą PVM apskaitą ir reorganizavimo procedūrų pažeidimus, sukėlė mokestinę žalą, kuri laikytina tyčinio bankroto požymiu. Bendrovės veikla neatitiko ekonominio naudingumo kriterijų, o 2016–2017 m. apskaičiuotas bendras nuostolis siekė 2 149 986,63 Eur. (6 t., b.l. 130-152).

2024 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu, kuriame pateikiamos išvados:

1. Kadangi tyrimui nepateikti (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 7 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kasos knygos ir kasos apskaitos dokumentai, tyrimas atliktas už 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpį.

(duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu tvarkydama buhalterinę apskaitą nesilaikė šių norminių aktų reikalavimų:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) ketvirto straipsnio, šešto straipsnio antros dalies, dvylikto straipsnio pirmos dalies, šešiolikto straipsnio pirmos dalies, aštuoniolikto straipsnio ketvirtos dalies:

ketvirto straipsnio, nes bendrovės buhalterinė apskaita neteikė tinkamos, objektyvios, palyginamos bei naudingos informacijos vidaus ir išorės vartotojams apie jos ūkinę finansinę veiklą:

a) nėra galimybės nustatyti, ar visi pinigų gavimo ir sumokėjimo kasos dokumentai surašyti realiai įvykusioms operacijoms bei ar bendrovės dokumentinis kasos likutis atitiko;

b) pagal kasos dokumentus bei byloje surinktą informaciją nėra galimybės nustatyti operacijų grynaisiais pinigais naudos gavėjo;

c) 2016–2017 metais Didžiojoje knygoje parodyta 2 007 368,28 Eur pajamų už atliktus statybos darbus (10 objektų), kuriems tenka 2 007 976,62 Eur išlaidų. Šių statybos darbų rezultate gaunamas 608,34 Eur nuostolis. Toks nuostolingos veiklos rezultatas gali rodyti, kad: – bendrovėje nebuvo statyboms reikalingos įrangos, mechanizmų, darbo jėgos, atsargų, kitų resursų, tinkamo organizavimo; – bendrovės apskaitoje neatvaizduota dalis už atliktus statybos darbus gautų pajamų;– padidintos statybos darbams tenkančios išlaidos (įrašytos ne šiems objektams skirtos išlaidos arba išlaidos padidintos pagal neatliktiems darbams, negautoms paslaugoms surašytus dokumentus);

d) pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti debitorinių ir kreditorinių bendrovės įsiskolinimų bei jų struktūros (nepateikti debitorių ir kreditorių pagal atskirus pavadinimus apskaitos registrai); e) atliktiems statybos darbams iš dalies nesurašyti atliktų darbų aktai.

– šešto straipsnio antros dalies: a) jeigu į apskaitą pagal 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įtrauktos neįvykusios V. J. 100 000 Eur ir 6 400 Eur išmokėjimo operacijos; b) pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (7 260 Eur sumai su pridėtinės vertės mokesčiu) apskaityta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo šešto straipsnio antros dalies reikalavimų, nes:– buhalterinėje apskaitoje neįrašyta 6 000 Eur suma už vikšrinio ekskavatoriaus nuomą, jeigu ši paslauga buvo gauta; – buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai įrašytas 1 260 Eur pirkimo pridėtinės vertės mokestis, jeigu vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga realiai nebuvo gauta.

– dvylikto straipsnio pirmos dalies: a) jeigu 100 000 Eur ir 6 400 Eur pinigų išmokėjimą pagrįsti pateikti 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti neįvykusioms operacijoms (žr. šio tyrimo antrojo ir trečiojo klausimų 4.3 punktą);b) jeigu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vertimo, personalo mokymo, tarpininkavimo paslaugoms 49 916,65 Eur sumai dokumentai surašyti neįvykusioms.

– šešiolikto straipsnio pirmos dalies, nes apskaitos registruose neįregistravo 6 000 Eur vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslaugos pagal pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu ši paslauga buvo gauta (žr. tyrimą penktuoju klausimu).

– aštuoniolikto straipsnio ketvirtos dalies, nes taisant avanso apskaitose avanso likučius nebuvo surašytos buhalterinės pažymos, paaiškinančios avanso likučių padidinimą ar sumažinimą.

1.2. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) devyniolikto straipsnio aštuntos dalies, septyniasdešimt pirmo straipsnio pirmos dalies:

– devyniolikto straipsnio aštuntos dalies: (duomenys neskelbtini) valdymo organai veikė ne bendrovės naudai, nes 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu sudaryti nuostolingi sandoriai turėjo įtakos bendrovės nemokumui ir bankrotui;

– septyniasdešimt pirmo straipsnio pirmos dalies: (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. naujai steigiamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perdavė tik turtą, bet neperdavė įsipareigojimų.

Kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ketvirto straipsnio, šešto straipsnio antros dalies, dvylikto straipsnio antros dalies, šešiolikto straipsnio pirmos dalies, aštuoniolikto straipsnio ketvirtos dalies reikalavimų, tai pagal pateiktus 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpio dokumentus iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos (apmokestinamųjų pajamų, sąnaudų, pelno (nuostolių)), jos turto (pinigų kasoje, prekių skirtų perparduoti, paslaugų, pirkėjų įsiskolinimo), nuosavo kapitalo (nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (kreditorinių įsiskolinimų pagal atskirus kreditorius).

2. (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais į atskaitingo asmens A. M. ir K. J. avanso apskaitas įrašyti pinigų gavimo ir sumokėjimo dokumentų duomenys pagrįsti pateiktais tyrimui dokumentais.

Nustatytas atskaitingo asmens K. J. 2016 m. gruodžio mėnesio avanso apskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) be pateisinamųjų dokumentų avanso likučio 2016 m. gruodžio 1 d. sumažinimo 30,10 Eur sumai atvejis. Šių asmenų avanso apskaitų duomenys įrašyti Didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose. Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

3. (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais į atskaitingų asmenų A. M. ir K. J. avanso apskaitas įrašė pateiktų pinigų gavimo ir sumokėjimo dokumentų duomenis. Iš tvarkomos A. M. ir K. J. atskaitingų asmenų apskaitos galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Jeigu V. J. vardu 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį 100 000 Eur ir 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį 6 400 Eur mokėjimas neįvyko, tai iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes nėra duomenų kur, kada, kokiems tikslams panaudotos šios lėšos.

4. (duomenys neskelbtini), prisilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo šešto straipsnio antros dalies reikalavimų, apskaitė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytą 2017 m. lapkričio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamuose Didžiosios knygos apyvartos žiniaraščiuose, nes į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas. 2017 m. lapkričio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdavimas (duomenys neskelbtini) apskaitoje netrukdo nustatyti 2017 metų bendrovės veiklos rezultato, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Ar (duomenys neskelbtini) 2017 metų finansinės veiklos įvardinti rodikliai buvo netikslūs (ir kokiai sumai netikslūs), pagal pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti 2017 m. lapkričio 10 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduotos statybos darbų 71 638,95 Eur vertės pakeitimo dokumentai.

Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

5. (duomenys neskelbtini) pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitė nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo šešto straipsnio antros dalies ir šešiolikto straipsnio pirmos dalies reikalavimų, nes:

Pagal 6 straipsnio 2 dalį:

1. buhalterinėje apskaitoje neįrašyta šioje sąskaitoje nurodyta vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga už 6 000 Eur, jeigu ši paslauga buvo gauta;

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 16 straipsnio 1 dalį:

apskaitos registruose neįregistruota 6 000 Eur vikšrinio ekskavatoriaus nuomos paslauga pagal pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu ši paslauga buvo gauta.

Dėl pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 3 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos už vikšrinio ekskavatoriaus nuomą 6 000 Eur sumai neatvaizdavimo (duomenys neskelbtini) apskaitoje galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes:

– jeigu ekskavatoriaus nuomos 6 000 Eur paslauga negauta, tai apskaitos registrų duomenų dėl šios pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros koreguoti nereikia;

– jeigu paslauga gauta, reikia pakoreguoti atitinkamų apskaitos registrų duomenis 6 000 Eur sumai (sąnaudų, debitorių ir kreditorių) ir patikslinti 2017 metų balansą bei ataskaitas.

Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

6. (duomenys neskelbtini) 2017 m. Didžiosios knygos apyvartos žiniaraščio „Kasa“ buhalterinės sąskaitos 2721 kredite įrašyta 6 400 Eur pagal 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. išdavimas. Didžiosios knygos 2021 sąskaitoje „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“ debete įrašyta 6 400 Eur suma kaip išmokėta pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (V. J.). V. J. 2019 m. rugpjūčio 16 d. apklausos protokole nurodyta, kad 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 6 400 Eur sumos negavo (baudžiamosios bylos 10 tomas, 69 lapas). (duomenys neskelbtini) 2017 m. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jeigu į apskaitą 2017 m. kovo 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukta neįvykusi V. J. 6 400 Eur sumos išmokėjimo operacija;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu 6 400 Eur pinigų išmokėjimą pagrįsti pateiktas 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas neįvykusiai operacijai.

Buhalterinės apskaitos organizavimo trūkumų vertinimas nėra apskaitos ir finansų eksperto kompetencija.

7. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai, kiek (duomenys neskelbtini) turėjo įsipareigojimų kreditoriams 2016 m. sausio 13 d.

Pagal (duomenys neskelbtini) 2016 m. Didžiosios knygos duomenis 2016 m. sausio 1 d. apskaičiuota 477 393,16 Eur įsipareigojimų įvairiems kreditoriams. Pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti bendrovės įsiskolinimų bei jų struktūros, nes tyrimui nepateikti debitorių ir kreditorių pagal atskirus pavadinimus apskaitos registrai.

8. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai, kiek (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 14 d. (turėtų būti 2016 m. sausio 13 d.) turėjo įsipareigojimų kreditoriams ir kiek jų buvo pradelsta.

Baudžiamosios bylos 14 tome (63–64 lapai) yra civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 3 d. prašymas, adresuotas Kauno apygardos teismui, kurio 7 punkte nurodoma: „Į šią baudžiamąją bylą pateikta įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis ir joje nustatytas (taip pat paties kaltinamojo nurodytas) faktas, kad 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) turėjo 435 576,07 Eur kreditorinių reikalavimų.“

9. Tyrimui nepateikti duomenys apie tai, kiek (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. turėjo įsipareigojimų kreditoriams likusių nepadengtų 2017 m. lapkričio 24 d. Baudžiamosios bylos 14 tome yra civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 3 d. prašymas, adresuotas Kauno apygardos teismui, kurio 7 punkte nurodoma, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nustatyta: iš 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) turėtų 435 576,07 Eur kreditorinių reikalavimų iki bankroto (2017 m. lapkričio 24 d.) liko 46 933,46 Eur.

10. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

11. (duomenys neskelbtini) 2016 metais turėjo nuostolingų sandorių 1 001 347,23 Eur sumai, iš jų:

- 819 933,96 Eur sudaro ilgalaikio turto, 2016 m. sausio 13 d. neatlygintinai perduoto naujai teigtai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, likutinė vertė;

-86 186,11 Eur be pridėtinės vertės mokesčio sudaro nuomos paslaugos, apskaitytos už perduoto turto išnuomavimą:

– 32 252 Eur – perduotų patalpų nuoma (2016 m. vasario 29 d. – 2018 m. sausio 4 d.),

– 14 610 Eur – automobilių parkavimo aikštelės nuoma (2016 m. kovo 22 d. – 2017 m. spalio 31 d.),

– 39 324,11 Eur – perduotų automobilių nuoma (2016 m. vasario 10 d. – 2017 m. balandžio 30 d.).

95 227,16 Eur sudaro perduoto automobilio Mercedes Benz pirkimo suma su lizingo mokesčiu ir palūkanomis:

– 75 000 Eur – automobilio pirkimo suma,

– 19 852,16 Eur – (duomenys neskelbtini) lizingas ir palūkanos,

– 375 Eur – banko administracinis mokestis.

Jeigu 156 316,65 Eur sumos išlaidos (duomenys neskelbtini) apskaitytos pagal neįvykusioms operacijoms surašytus dokumentus, tuomet bendrovės nuostoliai padidėtų šiai sumai ir sudarytų 1 157 663,88 Eur (1 001 347,23 + 156 316,65).

Nuostolingai įtrauktos ir šios sumos:

106 400 Eur – mokėjimai iš kasos V. J. (2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. kovo 20 d.);

49 916,65 Eur – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugoms:

– 1 449,59 Eur – vertimo paslaugos (nėra dokumentų apie vertėją ir užsakymą),

– 3 313,26 Eur – personalo mokymai (nėra duomenų apie programą, dalyvius, valandų skaičių),

– 42 850 Eur – tarpininkavimas pagal 2016 m. sausio 7 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (nėra duomenų apie paieškos rezultatus),

– 2 303,80 Eur – tarpininkavimo mokestis pagal 2016 m. lapkričio 3 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš viso:

pagrindinių nuostolingų sandorių suma – 1 001 347,23 Eur

papildomai galimai neteisėtai išmokėta – 156 316,65 Eur

bendra suma – 1 157 663,88 Eur

Ilgalaikio turto neatlygintino perdavimo nuostolis, perduoto turto nuomos bei kitos sąnaudos 1 157 663,88 Eur sumai turėjo įtakos bendrovės bankroto atsiradimui.

Sumokėta 1 136 941,02 Eur suma su pridėtinės vertės mokesčiu sumažino bendrovės pinigines lėšas ir galimybę laiku atsiskaityti su kreditoriais. Nuostolinga veikla rodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) 2016–2017 metais, pagal Didžiosios knygos duomenis, stambiausių statybos objektų gautas pajamas sudarė 2 007 368,28 Eur, joms tenka 2 007 976,62 Eur išlaidų. Šių statybos darbų rezultate gaunamas 608,34 Eur nuostolis.

Bendrovės veiklos nuostolingumą rodo ir tai, kad:

bendrovės veikla buvo nuostolinga (nebuvo statyboms reikalingos įrangos, mechanizmų, darbo jėgos, atsargų, organizavimo, kitų resursų);

bendrovės apskaitoje neatvaizduota dalis už atliktus statybos darbus gautų pajamų;

padidintos statybos darbams tenkančios išlaidos (įrašytos ne šiems objektams skirtos išlaidos arba išlaidos pagal neatliktiems darbams surašytus dokumentus).

12. (duomenys neskelbtini) dėl naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 13 d. neatlygintinai perduoto ilgalaikio turto patyrė 819 933,96 Eur nuostolį, kuris atvaizduotas (duomenys neskelbtini) apskaitoje pagal buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Pagal pateiktus dokumentus tiksliai nustatyti, kokias paslaugas atliko (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nėra galimybės. Tyrimui pateikta 2016 m. liepos 25 d. rangos sutartis, sudaryta tarp užsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. M., ir rangovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. M.. Rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą Namo statybai atlikti darbus (duomenys neskelbtini). Bendra sutarties kaina yra 75 855 Eur su pridėtinės vertės.

(duomenys neskelbtini) apskaitoje pagal šią sutartį atlikti rangos darbai neatvaizduoti ir dokumentai nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti:

· ar realiai statybos darbai pagal 2016 m. liepos 25 d. rangos sutartį buvo atlikti;

· atliktiems darbams dokumentai nesurašyti (arba surašyti, bet tyrimui nepateikti);

· galimai ši sutartis surašyta neįvykusioms operacijoms (tikslu sumažinti kreditorinį įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“).

14. Kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tai pagal pateiktus 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 24 d. laikotarpio dokumentus iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos (apmokestinamųjų pajamų, sąnaudų, pelno (nuostolių)), jos turto (pinigų kasoje, prekių skirtų perparduoti, paslaugų, pirkėjų įsiskolinimo), nuosavo kapitalo (nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (kreditorinių įsiskolinimų pagal atskirus kreditorius).

Klausimo dalies „Kas už tai atsakingas“ apskaitos ir finansų ekspertas nesprendžia, nes tai nėra jo kompetencija.

15. (duomenys neskelbtini) nemokumui turėjo įtakos nepadengti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie liko bendrovės reorganizavimo 2016 m. sausio 13 d. metu ir vėliau sudaryti sandoriai. (15 t., b.l. 1-48).

2024 gruodžio 31 d. ekspertizės aktu, kuriame pateikiamos išvados:

1. Kadangi kyla abejonių dėl įtrauktų į (duomenys neskelbtini) 2013–2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitas pardavimo pajamų faktinių ūkinių operacijų aplinkybių (nėra objektyvios informacijos apie darbų vykdymą Rusijoje, o pardavimo PVM sąskaitose faktūrose pateikta informacija gali būti neatitinkanti tikrovės), reikia vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 14 straipsnyje „Turinio viršenybės prieš formą principas“.

2. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo pajamos“ 21.1 punktas:

– pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta pardavimo pajamų suma negali būti patikimai įvertinta, nes nėra išsamios, teisingos, tikslios, objektyvios informacijos apie realiai vykdomus darbus ir gautas pajamas;

– 21.4 punktas: pardavimo sąnaudos negali būti patikimai įvertintos, nes nėra išsamios, teisingos, tikslios, objektyvios informacijos apie realiai padarytas sąnaudas.

- Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ (redakcija patvirtinta 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. VAS-5) 8 punktas, nes sąnaudos negali būti patikimai įvertintos tikrąja verte, kadangi nėra išsamios, teisingos, tikslios, objektyvios informacijos apie realiai vykdomus darbus ir šiems darbams padarytas sąnaudas.

Kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkydama apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai pagal pateiktus 2013–2015 metų dokumentus iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos (apmokestinamųjų pajamų, sąnaudų, pelno (nuostolių)), jos turto (pinigų kasoje, prekių skirtų perparduoti, paslaugų, pirkėjų įsiskolinimo), nuosavo kapitalo (nepaskirstytojo pelno (nuostolių)), įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros (kreditorinių įsiskolinimų pagal atskirus kreditorius).

Klausimo dalies „Kas už tai atsakingas“ apskaitos ir finansų ekspertas nesprendžia, nes tai nėra jo kompetencija. (15 t., b.l. 70-101).

2023 m. sausio 16 d. teismo posėdyje prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (14 t., b.l. 12-16), kuriame nurodė, kad kaltinamajame akte kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį grindžiamas 2016 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) turto priėmimo – perdavimo akto priede Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. neteisėtai ir neatlygintinai perduotu turtu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad turtas paminėtu būdu buvo perduotas pagal (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktą ir jame nurodytu turtu bei nurodyta turto likutine verte, perduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinimas nurodytoje dalyje tikslintinas.

Kauno apygardos teisme kaltinamasis aktas buvo gautas 2022 m. kovo 15 d., o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie turi įtakos kaltinamųjų teisinei padėčiai, dėl ko teismas privalo peržiūrėti inkriminuotų kaltinimų kvalifikaciją.

2024 m. sausio 15 d. prokuroras byloje pateikė prašymą dėl veikų perkvalifikavimo, kuriame prašomą kaltinime nurodytą veiką kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). (15 t., b.l. 126).

Kaltinimai A. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo pateikti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus valdyti įmonės turtą ir turtines teises, A. M., 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtinęs šios bendrovės reorganizavimo atskyrimo būdu sąlygas, 2016 m. sausio 13 d. įsteigė naują uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas tapo pats. Toliau tęsiant reorganizacijos veiksmus, 2016 m. sausio 13 d. pagal sudarytą turto priėmimo–perdavimo aktą, pasirašytą tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M., veikdamas abiejų įmonių vadovu, neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausiusį didelės – 826 272,63 Eur – vertės turtą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, priekabos, statybinė technika, įvairūs įrenginiai, kompiuterinė įranga, buhalterinės programos, mobilieji telefonai, meno kūriniai ir kitas ilgalaikis turtas. Perduodant šį turtą, su juo susiję įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti nebuvo – jie liko po reorganizavimo veiklą tęsiančiai (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. M., piktnaudžiaudamas savo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimais, iššvaistė didelės vertės – 826 272,63 Eur – svetimą (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą.

Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo taikoma pasisavinus didesnės nei 250 MGL (12 500 Eur) vertės turtą. Pagal naują BK 184 straipsnio redakciją turtinė žala yra didelė, kai viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą ir labai didelė, kai viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Taigi, 819 933,96 Eur dydžio žala laikytina labai didele ir veika kvalifikuotina pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Naujos redakcijos įstatymas laikytinas švelninančiu nuteistojo padėtį, kadangi atsirado alternatyvi bausmė – bauda. Veika iš BK 184 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kaltinimai A. M. pagal BK 209 straipsnio 1 dalį buvo pateikti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., eidamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) vienintelio akcininko ir direktoriaus pareigas, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus ir veikdamas materialiai atsakingu už įmonės turtą, A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bei veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams. 2015 m. gruodžio 30 d. jis patvirtino įmonės reorganizavimo atskyrimo būdu sąlygas, 2016 m. sausio 13 d. įsteigė naują įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu tapo pats, o 2016 m. sausio 14 d. pagal turto priėmimo–perdavimo aktą neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausantį 826 272,63 Eur vertės turtą. Perdavus turtą, susiję įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti nebuvo, jie liko po reorganizavimo veiklą tęsiančiai (duomenys neskelbtini). Tuo būdu, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, A. M. nulėmė (duomenys neskelbtini) bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o bendrovės kreditoriams padaryta didelė – 819 933,96 Eur – žala.

Pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją atsakomybė pagal BK 209 straipsnio 1 dalį buvo taikoma pasisavinus didesnės nei 150 MGL vertės turtą. Pagal naują BK 212 straipsnio redakciją įtvirtinta didelė turtinė žala padidinta nuo 150 iki 400 MGL (20 000 Eur) ir įvestas labai didelės turtinės žalo požymis – virš 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Taigi, 819 933,96 Eur dydžio žala laikytina labai didele. BK 209 straipsnio nauja redakcija dėl labai didelės žalos padarymo (209 straipsnio 2 dalis) vertintina kaip tiek švelninanti, tiek griežtinanti, kadangi naujoje redakcijoje įtvirtinta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė bauda, tačiau laisvės atėmimo bausmės maksimali riba padidinta nuo 3 iki 7 metų, (iš nesunkaus į sunkų nusikaltimą), o tai turi įtakos senaties bei teistumo terminų skaičiavimui. Atsižvelgiant į nurodytą teismas laiko, kad A. M. inkriminuota kvalifikacija pagal BK 209 straipsnio 1 dalį nekeistina, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją - 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakciją.

Šioje byloje A. M. pateikti kaltinimai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. eidamas (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko ir direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, dokumentų saugojimą ir įmonės finansų valdymą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. jis aplaidžiai organizavo buhalterinę apskaitą: neišsaugojo kasos dokumentų, inventorizacijos aprašų, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius kasos operacijas, apskaitė ne visas ūkines operacijas, neįtraukė dalies dokumentų į apskaitą, o kai kuriuos dokumentus surašė apie faktiškai neįvykusias operacijas. Tokiais veiksmais buvo iš dalies neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 223 straipsnio 1 dalies pakeitimai nelaikytini lengvinančiais A. M. teisinę padėtį, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikavimui jie neturi įtakos, o sankcijoje numatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai nesikeitė. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kad A. M. inkriminuota kvalifikacija pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nekeistina, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

2025 m. birželio 26 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą iškilus abejonių dėl kaltinime nurodytų teisės aktų teisėtumo. (15 t., b.l. 188-190). 2025 m. liepos 1 d. teismo posėdyje prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių patikslinimo (16 t., b.l. 1-4), bei 2025 m. liepos 8 d. teismo posėdyje teismas informavo kaltinamąjį ir jo gynėją, kad faktinės aplinkybės gali būti tikslintino atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors kaltinamasis A. M. viso proceso metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) reorganizacija buvo atlikta teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, tačiau šiame procese buvo nustatyti teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Tai yra nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktuose (2 t., b.l. 131-163, 6 t., b.l. 130-152), teismų sprendimuose (1 t., b.l. 50-58, 3 t., b.l. 172-178, 2 t., b.l. 14-25).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2015 m. pabaigoje vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas A. M. priėmė sprendimus dėl bendrovės reorganizavimo atskyrimo būdu. Pagal 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtintas atskyrimo sąlygas, (duomenys neskelbtini) turėjo padidinti įstatinį kapitalą nuo 2 896 Eur iki 5 792 Eur, išleisdamas 100 naujų akcijų, o vėliau atskyrimo būdu įsteigti naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 2 896 Eur įstatiniu kapitalu, atskiriant jį iš (duomenys neskelbtini) kapitalo. (1 t., b.l. 84-85). VMI nustatė, kad įstatinis kapitalas nebuvo padidintas, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nekito. (2 t., b.l. 144). 2016 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota; jos įstatinis kapitalas (2 896 Eur) suformuotas iš atskirtos (duomenys neskelbtini) turto dalies, o likusi perduoto turto vertė (~817 038 Eur) apskaityta kaip nepaskirstytas pelnas. Tą pačią dieną pasirašytas ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo (duomenys neskelbtini) neatlygintinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įrangą ir kt., bendrai už 819 933,96 Eur. (1 t., b.l. 59-62, 5 t., b.l. 67-70). Turto perdavimo akte pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (A. M.); (duomenys neskelbtini) atstovas direktoriaus pavaduotojas K. J.. (5 t., b.l. 67-70). Po turto perdavimo (duomenys neskelbtini) iškart sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotas nuomos sutartis – ėmė nuomotis iš „(duomenys neskelbtini)“ dalį ką tik perduotų administracinių patalpų, dirbtuvių, kiemo statinius ir transporto priemones. (1 t., b.l. 182-197, 198-203, 3 t., b.l. 68-83, 84-89). Taigi, (duomenys neskelbtini) bendrovė perdavė ilgalaikį turtą neatlygintinai ir iškart jį pradėjo nuomotis iš perėmėjos, mokėdama nuomos mokestį. Be to, 2016–2017 m. (duomenys neskelbtini) pirko iš „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų paslaugas už ~71 639 Eur. Iš viso per laikotarpį 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų už nuomą ir darbus iš viso 257 018,22 Eur, tačiau neatsiskaitė pilnai – bankroto bylos iškėlimo dienai (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)i“ siekė 89 351,94 Eur. (2 t., b.l. 145). Svarbu pažymėti, kad nors (duomenys neskelbtini) registrų centrui buvo pateikusi duomenis apie planuojamą įstatinio kapitalo padidinimą, realiai (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje per 2015–2016 m. kapitalas nebuvo padidintas iki 5 792 Eur ir vėliau nesumažintas pagal atskyrimo sąlygas – liko ta pati 2 896 Eur suma. Naujosios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tapo tas pats A. M., tačiau nėra duomenų, kad jam mainais formaliai suteiktos naujos akcijos už turėtas (duomenys neskelbtini) akcijas. Šie faktai rodo, jog ne visos reorganizavimo sąlygų nuostatos buvo įgyvendintos tinkamai – įstatinio kapitalo pakeitimai nebuvo pilnai realizuoti buhalterinėje apskaitoje.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) 71 straipsnį, atskyrimo metu nauja bendrovė kuriama atskirtai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu. Tai reiškia, kad reorganizavus atskyrimu, dalis turto ir įsipareigojimų turėtų būti perkelta naujai bendrovei proporcingai atskiriamai daliai. Nagrinėjamu atveju šis reikalavimas nebuvo įgyvendintas: (duomenys neskelbtini) visus ilgalaikius materialius aktyvus (už ~820 tūkst. Eur) perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visi finansiniai įsipareigojimai liko (duomenys neskelbtini). Toks neproporcingas paskirstymas akivaizdžiai neatitiko reorganizavimo esmės. Kaip konstatavo ir VMI mokestinis patikrinimas, „turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nebuvo priskirti proporcingai atskiriamai daliai“ – naujai bendrovei buvo perduotas tik turtas (iš jo dalies suformuojant simbolinį kapitalą), o (duomenys neskelbtini) palikti visi iki atskyrimo buvę įsipareigojimai. (2 t., b.l. 131-163, 6 t., b.l. 130-152) Tai prieštarauja tiek ABĮ 71 straipsnio nuostatoms, tiek protingumo ir kreditorių teisių apsaugos principams. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas šią situaciją, pažymėjo, kad reorganizavimas negali reikšti, jog vieno juridinio asmens turtas perkeliamas kitam naujam asmeniui, o pirmojo asmens įsipareigojimai lieka neperduoti, dėl ko kreditorių reikalavimų tenkinimas tampa neįmanomas. (2 t., b.l. 14-25). Nagrinėjamoje byloje tokio reorganizavimo principo buvo laikomasi, tačiau priešingai nei įrodinėja kaltinamasis, tai nelaikytina teisėtu būdu atlikta reorganizacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atskyrimo sąlygose buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) padidins kapitalą ir dalį jo (naujai išleistas 2 896 Eur nominalo akcijas) atskirs naujajai įmonei. Tačiau (duomenys neskelbtini) neįvykdė šios formalios procedūros – kapitalas nebuvo faktiškai pakeistas (apskaitoje neįrašytas padidinimas ir sumažinimas). Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) neperleido dalies savo akcijų į „(duomenys neskelbtini)“ mainais už investuotą turtą, kaip to reikalauja ne tik ABĮ, bet ir mokestinės teisės normos dėl atskyrimo. Pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 41 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, reorganizuojant padalijimo būdu turi būti proporcingai paskirstytas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, o perleidžiantysis vienetas turi sumažinti savo įstatinį kapitalą perleistos dalies suma, dalyviams gaunant naujo vieneto akcijas vietoj turėtų. (duomenys neskelbtini) atveju šių sąlygų nesilaikyta – kapitalas realiai nesumažėjo, o akcininkas negavo naujos bendrovės akcijų proporcingai turėtoms senosioms. VMI patikrinimo akte konstatuota, kad pagrindinės reorganizavimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Kreditoriams toks atskyrimas turėjo ypač neigiamų pasekmių. (duomenys neskelbtini) liko be ilgalaikio turto, kuris galėjo užtikrinti skolų padengimą, todėl faktiškai bendrovė prarado mokumą netrukus po reorganizavimo. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, toks reorganizavimas iš esmės nulėmė (duomenys neskelbtini) nemokumą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. 2018 m. bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma siekė ~829 tūks. Eur, iš jos net 571 312,93 Eur (apie 69%) sudarė skola naujajai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. (3 t., b.l. 10-27). „(duomenys neskelbtini)“ tapo pagrindine kreditore, tai yra bendrovė, kuriai perleistas (duomenys neskelbtini) turtas, pati reiškė reikalavimus (duomenys neskelbtini) už paskolas, nuomą ir kt. Tokia situacija susiklostė, nes po atskyrimo (duomenys neskelbtini) dar 2016–2017 m. skolinosi iš banko (AB „(duomenys neskelbtini)“) 493 tūkst. Eur, o vėliau ši paskola (458 tūkst. Eur likutis su palūkanomis) buvo perleista UAB „(duomenys neskelbtini)i“, pastarajai laidavus bankui ir tapus kreditore (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. (1 t., b.l. 94). Taip pat (duomenys neskelbtini) prisiėmė įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)i“ už turto nuomą ir darbus (minėti ~89 tūkst. Eur). Dėl turto stokos (duomenys neskelbtini) negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – bendrovės balansinė turto vertė bankroto bylos iškėlimo dienai (2018 m. sausio 17 d.) buvo tik ~469 tūkst., o skolų – gerokai daugiau. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės atstovai sudarė ekonomiškai nelogiškus sandorius, dėl kurių (duomenys neskelbtini) nebegalėjo vykdyti savo prievolių kreditoriams.

Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius („(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“) neprieštaravo reorganizavimui – 2015 m. gruodžio 23 d. davė sutikimą, jog atskyrus dalį turto į „(duomenys neskelbtini)“ įkeistas turtas liks įkeistas už (duomenys neskelbtini) paskolą, o A. M. su sutuoktine pasirašė laidavimus už (duomenys neskelbtini) prievoles bankui. Tai parodo, kad vieno kreditoriaus interesai formaliai buvo apsaugoti įkeitimu ir papildomu laidavimu, nes akivaizdu, kad nesiėmus papildomu kreditoriaus interesų užtikrinimo, nebūtų galima vykdyti reorganizacijos. Kiti kreditoriai (tiekėjai, valstybė) reorganizavimui formaliai neprieštaravo (skundų nereiškė). Tačiau vien tik formalus kreditorių informavimas ir jų neprieštaravimas nepanaikina pareigos vykdyti reorganizaciją sąžiningai ir laikantys teisės aktų reikalavimų, kai pati reorganizavimo schema yra akivaizdžiai žalinga – tai pabrėžė ir apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, jog vien formalus procedūrų atitikimas (pvz., pranešimas kreditoriams) negali paneigti reorganizavimo sąlygų tikslų nesąžiningumo.

Valstybės institucijų (mokesčių administratorius, „Sodra“) atžvilgiu taip pat kilo neigiamų pasekmių. Bankroto byloje patvirtinta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 19 810,14 Eur (3 t., b.l. 11) (vėliau patikslinta iki 14 855,71 Eur (3 t., b.l. 20) ir Valstybinio socialinio draudimo fondui – 22 469,54 Eur. Šios skolos liko nepadengtos dėl bendrovės nemokumo. Šiuo atveju galima įžvelgti, kad (duomenys neskelbtini) turto atskyrimas galėjo pabloginti VMI galimybes išieškoti mokestinę nepriemoką, nes nebeliko turto.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) atskyrimas pažeidė kreditorių interesus – bendrovė po reorganizavimo faktiškai neteko mokumo, nebegalėjo atsiskaityti su ~829 tūkst. Eur kreditoriais. Nukentėjo valstybės ir socialinio draudimo biudžetai (virš 20 tūkst. Eur skolų). Net jei formaliai buvo laikytasi kai kurių procedūrų (kreditoriai informuoti, bankas sutiko su sąlygomis), rezultatas buvo kreditorių teisių suvaržymas – tai prieštarauja tiek bendriesiems teisės principams, tiek specifiniams reikalavimams saugoti kreditorių teises reorganizavimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šių veiksmų (duomenys neskelbtini) pajamų nepakako padengti didelių išlaidų ir skolų. Specialistų išvadose akcentuojama, kad neatlygintinai perduotas turtas (819?933,96?Eur) padarė lemiamą poveikį įmonės nemokumui – po šios reorganizacijos (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas sumažėjo žymiai, o nuosavas kapitalas tapo neigiamas. Iki reorganizacijos (duomenys neskelbtini) buvo pelninga (turėjo ~697?087?Eur nepaskirstyto pelno), o 2017 m. balansas jau rodė ~632?372?Eur nuostolį. Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turtas 2016 m. sumažėjo 360?875?Eur, ilgalaikis turtas sumažėjo daugiau kaip 4 kartus (iki 189?301?Eur), o nuosavas kapitalas tapo neigiamas, nors bendrovė ir toliau vykdė įsipareigojimus kreditoriams. 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismas konstatavo (duomenys neskelbtini) nemokumą (?632 372 Eur nuosavas kapitalas, 1 101 587 Eur įsipareigojimai) ir iškėlė bankroto bylą; kreditorių patvirtinti reikalavimai siekė 890 826,72 Eur, faktiškai padaryta 826 272,63 Eur žala. Visi aukščiau išvardinti sandoriai tiesiogiai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) nemokumo: perteklinės nuomos ir lizingo sąnaudos sustiprino neigiamą balansą, kėlė skolas, kurios nebuvo patenkintos kreditoriams. Šias aplinkybės patvirtina specialistės išvada ir ekspertizės aktai. Atsižvelgiant į dokumentuose fiksuotus faktus –turto neatlygintiną perdavimą ir jo nuomos sutartis, nemokamą administracinio pastato perleidimą – darytina išvada, kad veikos buvo įvykdytos turint tikslą išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo. Remiantis bylos duomenimis, A. ?M. veiksmai, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, visiškai atitinka BK 209 straipsnio dispoziciją. Jo inicijuota reorganizacija ir susiję sandoriai buvo vykdomi neteisėtai, sukeldami žalą kreditoriams ir lėmė bendrovės bankrotą.

Nors proceso metu A. M. teigė, kad jis neturėjo tikslo pakenkti (duomenys neskelbtini), tačiau jam būnant patyrusiu verslininku, turėjo būti akivaizdu, kad atliekama reorganizacija yra neteisėta ir nenaudinga (duomenys neskelbtini), kelianti realų pavojų jos mokumui. Visi veiksmai atlikti sąmoningai ir tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, kurie užkirto kelią kreditorių reikalavimų tenkinimui. Patikrinimo metu konstatuota, kad A. M., kaip abiejų bendrovių („(duomenys neskelbtini)“ ir naujai įkurtos „(duomenys neskelbtini)“) vienintelis akcininkas ir direktorius, nuosekliai ėmėsi sau naudingų žingsnių. Tai rodo sąmoningą veikimą – neteisėtas, neatlygintinas turto perleidimas padarė esminę įtaką įmonės nemokumui.

A. M. veiksmai – neteisėtas didelės vertės (duomenys neskelbtini) turto neatlygintinas perdavimas, dirbtinis skolų perkėlimas, fiktyvūs sandoriai su jam artimais asmenimis – sukėlė įmonės nemokumą ir padarė labai didelę žalą kreditoriams. Jo veiksmai atitinka BK 209 straipsnio 1 dalies požymius: specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas; objektyvioji pusė – tyčinių ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas; padariniai – bankrotas ir didelės vertės žala; priežastinis ryšys – tiesioginis, tai parodo, kad jo veiksmuose yra BK 209 straipsnio nusikalstamos veikos požymiai.

A. M. atsakomybė

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. M. ir jo gynėjas teigė, kad jis negali būti atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes jos tvarkymas buvo pavestas buhalterei. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal to paties straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, Nr. 2K-269-648/2017).

Byloje esantys duomenys leidžia aiškiai atriboti atsakomybę tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. ir buhalterės D. J. dėl buhalterinės apskaitos trūkumų, konkrečiai – dėl pažeidimų, susijusių su kasos darbo organizavimo taisyklių ir Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja buhalterė D. J. nurodė, kad ji negalėjo patikrinti realaus pinigų išmokėjimo, nes pinigų judėjimą įmonėje valdė tik direktorius A. M.. Ji paaiškino, kad dirbo įmonėje nuo 2013 m. iki 2018 m., viena tvarkė visą apskaitą, bet jos funkcijos apsiribojo dokumentų formavimu vadovo nurodymu. D. J. nurodė, kad bendrovės direktoriaus A. M. nurodymu suformavo ir atspausdino kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 Eur sumai. Pinigų išmokėjimo fakto ji nematė. Vėliau šį kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) direktorius jai grąžino su parašais ir ji jį įtraukė į apskaitą. 2017 metų kovo 20 dieną bendrovės direktoriaus A. M. nurodymu ji suformavo ir atspausdino kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 6400 Eur sumai. Ar už šiuos pinigus buvo atlikti kokie nors darbai, liudytoja atsakyti negalėjo. Šie parodymai parodo atsakomybės pasiskirstymą: buhalterė D. J. neturėjo nei sprendimų priėmimo teisės, nei faktinės galimybės kontroliuoti grynųjų pinigų srautus. Ji tik vykdė techninę funkciją – formavo dokumentus pagal vadovo nurodymus ir įtraukė juos į apskaitą jau po to, kai jie būdavo pasirašyti A. M.. Jos teigimu, buhalterinę apskaitą ji vedė pagal vadovo pateiktus dokumentus, o ne savo iniciatyva, todėl negalėjo atsakyti už dokumentų turinį ar jų atitiktį faktinei ūkinės operacijos realybei. Šių funkcijų pasiskirstymo neginčijo ir kaltinamasis A. M., tad nekyla abejonių, kad atsakomybė už buhalterinės apskaitos įvykdytus pažeidimus –avansinių apyskaitų duomenų neatitikimus, pinigų išmokėjimą be dokumentinio pagrindo, Kasos darbo organizavimo taisyklių nesilaikymą – tenka įmonės vadovui A. M.. Buhalterė D. J. veikė vadovo nurodymu, vykdė technines apskaitos tvarkymo funkcijas, neturėjo realios galimybės įvertinti ar kontroliuoti grynųjų pinigų judėjimą, todėl jos veiksmai nelaikytini susiję su nustatytais pažeidimais. Ši atsakomybės atribojimo pozicija atitinka tiek teismų praktiką, tiek ir teisės aktų nuostatas dėl vadovo atsakomybės apimties.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta (taip pat buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai) liudytoja bankroto administratorė R. V.. Ji nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo ji pati. Administratorė R. V. nurodė, jog iškart buvo duoti rašytiniai nurodymai įmonės vadovui perduoti turtą ir dokumentus – kokiu formatu ir kokius dokumentus pateikti. Ji patvirtino, kad dokumentų perdavimas iš A. M. buvo reikalaujamas oficialiai raštu, o faktinis perdavimo procesas greičiausiai vyko per jos padėjėjus. Liudytoja prisiminė, jog dalis dokumentų buvo perduota ne tiesiogiai jai pačiai, o padėjėjui – jos padėjėjas A. C. priiminėjo iš A. M. perduodamus dokumentus. Dokumentai galėjo būti perduodami keliais etapais, todėl ne visi lydraščiai ar perdavimo aktai buvo pasirašyti pačios administratorės. R. V., patvirtino, kad ant dokumentų esanti žyma „Gauta“ reiškia, jog dokumentai faktiškai buvo perimti – prie lydraščio pridedami dokumentai buvo gauti ir užregistruoti. Ji teigė nepamenanti, ar perduodant buvo atskirai surašyti apskaitos ar kasos dokumentų perdavimo aktai. R. V. pažymėjo, kad visus dokumentus, kuriuos gavo iš A. M., ji perdavė toliau – naujam bankroto administratoriui arba tyrimui (VMI). Ji paaiškino, jog ne visi perduoti dokumentai vėliau pateko naujam administratoriui galbūt todėl, kad dalis buvo paimta Valstybinės mokesčių inspekcijos (vykdant mokestinį patikrinimą) arba perduota teisėsaugos tyrimui. R. V. duomenimis, 2018 m. vasario 9 d. perduodant dokumentus jos padėjėjas priėmė 84 segtuvus dokumentų, tačiau VMI dokumentų poėmio aktuose vėliau fiksuota tik 67 segtuvai – trūko 17 segtuvų (Nr. 47–64). Liudytoja teigė, kad tie 17 segtuvų galbūt nebuvo reikalingi VMI patikrinimui arba vėliau pateko naujajam bankroto administratoriui. Ji patvirtino, kad dokumentai saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame sandėlyje, kur prieigą turėjo tik įgalioti darbuotojai (ji pati, padėjėjas, buhalteris, advokatai). R. V. nurodė, jog 2019 m. pradžioje bankroto administratorius pasikeitė – vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą perėmė kitas administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo R. J.). Ji perdavė visus turėtus dokumentus naujam administratoriui aktų nustatyta tvarka.

Buhalterė D. J. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere nuo 2013 m. iki pat įmonės veiklos pabaigos (bankroto) 2018 m. Ji patvirtino, jog visa bendrovės buhalterija buvo jos atsakomybėje – įmonėje dirbo viena buhalterė, duomenis į apskaitos programą suvesdavo ji pati. Pasak liudytojos, bendrovėje apskaita buvo tvarkoma tinkamai: pirminiai buhalteriniai dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai, avanso apyskaitos ir kt.) būdavo jai pateikiami ir visi ūkiniai įvykiai registruojami laiku. Dokumentus apskaitai buhalterei perduodavo įmonės vadovas arba kiti darbuotojai, jei patys pirkdavo ar išlaidavo įmonės vardu. A. M. taip pat formaliai buvo paskirtas įmonės kasininku ir tvarkė kasos operacijas (grynuosius pinigus), o buhalterė prižiūrėjo kasos ataskaitas. Nesklandumų buhalterijoje nekildavo, finansinės ataskaitos ir deklaracijos buvo teikiamos laiku. D. J. paaiškino, kad 2016 m. sausio mėn., vykstant įmonės reorganizavimui (atskyrimo būdu kuriant UAB „(duomenys neskelbtini)“), ji perėjo dirbti ir į naujai sukurtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigoms – kurį laiką dirbo abiejose susijusiose įmonėse paraleliai. Visgi (duomenys neskelbtini) buhalteriją ji tvarkė iki pat bankroto bylos iškėlimo, tad gerai žino įmonės finansinę situaciją iki 2017 m. pabaigos. Liudytoja nebuvo tiesiogiai atsakinga už dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, tačiau logiška manyti, kad ji, kaip buhalterė, parengė ir sutvarkė finansinius dokumentus perdavimui. Taigi, buhalterės parodymai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės apskaitos dokumentacija egzistavo ir buvo sukaupta įmonėje (buhalterijos archyvuose) iki bankroto, o vadovas turėjo visas galimybes tuos dokumentus perduoti administratoriui.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016–2017 metais (duomenys neskelbtini) atskaitingų asmenų – A. M. ir K. J. – avanso apyskaitose buvo užfiksuoti likučių neatitikimai ir netikslumai, kurių priežastis – į avanso apyskaitas neįtraukti ar netinkamai įtraukti dokumentai, pagrindžiantys pinigų gavimą ar panaudojimą.

Kaltinime nurodoma, kad A. M., eidamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, 2017 metais neįvykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo – į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, turinčius įtakos turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo ar kitų finansinių rodiklių pasikeitimui. Kaltinimas siejamas su tuo, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo tinkamai įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei netinkamai apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – nebuvo įtraukta 6 000 Eur ekskavatoriaus nuomos paslaugų suma.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir neva neįvykusios pinigų išmokėjimo operacijos V. J.

Kaltinime nurodyta, kad 2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu atskaitingam asmeniui V. J. išmokėta 6 400 Eur suma. Ši operacija, pasak kaltinimo, neįvyko realiai, todėl buvo suklastota ūkinė operacija, pažeidžianti BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių 11 punkto reikalavimus. Tokie veiksmai vertinami kaip aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo forma, sukėlusi pasekmes – iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų.

Žemesnės instancijos teismas

Vienintelis pagrindas abejoti šios operacijos realumu yra V. J. parodymai, duoti 2019 m. rugpjūčio 16 d., kuriuose jis teigė, kad 6 400 Eur pinigų iš A. M. ar įmonės kasos negavo. Tačiau minėtuose parodymuose jis nurodė, kad pinigai jam buvo žadėti pagal sudarytą sutartį, bet neperduoti, o pats jaučiasi apgautas. Tačiau teismo vertinimu vien tik V. J. duoti parodymai, kad jis pinigų neėmė, negali paneigti buhalteriniuose dokumentuose įformintos operacijos realumo, juolab kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog parašas ant kasos dokumento buvo suklastotas ar kitaip apgaulingai panaudotas. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis reikalauja įtraukti į apskaitą visus įvykius, susijusius su finansinių rodiklių pokyčiais, o 12 straipsnio 1 dalis – kad dokumentai būtų surašomi realių ūkinių operacijų metu arba joms pasibaigus. Tiek šie reikalavimai, tiek kasos darbo taisyklių 11 punktas formaliai buvo įvykdyti: orderis surašytas, pasirašytas, suma įtraukta į apskaitą. Kadangi nėra objektyvių duomenų, paneigiančių pačios ūkinės operacijos – 6 400 Eur išmokėjimo – faktą, o vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra paties V. J. subjektyvūs parodymai, kuriems prieštarauja buhalteriniai dokumentai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis dokumentas buvo sudarytas dėl neįvykusios ūkinės operacijos.