Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fuselma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka.

4. Vykdydamas teismo įpareigojimą bankroto administratorius pateikė elektroninį susirašinėjimą su VĮ „Regitra“, kuriame nurodyta, kad nuo 2021 m. balandžio 29 d. pradėjo veikti Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinė sistema (toliau - TPSAIS). VĮ „Regitra“ nurodė, kad tik pateikus prašymą VĮ „Regitrai“ informacija apie transporto priemonę liks TPSAIS, todėl norint, kad informacija būtų panaikinta iš TPSAIS reikia teismo nutarties, kuri įpareigotų VĮ „Regitra“ išregistruoti automobilį iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia juridinio asmens nemokumą – tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

7. Nekilnojamojo turto registrų duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Kelių transporto registro duomenimis atsakovė transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 340,66 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo išieškojimą iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0018/21/01418 (išieškoma suma –20 758,04 Eur). Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, atsakovė neturi areštuoto turto. Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2020 m. Iš Juridinių asmenų registrui teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2019 m. lapkričio 25 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį matyti, kad atsakovė per šį laikotarpį turėjo 3 Eur nuostolį, turėjo turto už 2 500 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nėra neišnagrinėtų bylų, kuriose atsakovė dalyvautų ieškovės ar atsakovės statusu, atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų, todėl ji laikytina nemokia. Todėl yra JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

8. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, jog juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovės turto nepakaks bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, todėl sprendžiama, dėl JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo.

9. JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti; 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

10. Kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius ir kt.), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi tokiu atveju yra sprendžiamas administratoriaus, prisiimančio riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, paskyrimo klausimas. Taip nurodytos teisės nuostatos nuosekliai aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016).

11. JANĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikim–deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir ši nutartis yra neskundžiama. Audito, vertinimo ir nemokumo informacinė sistemos (toliau – AVNIS) duomenimis, nemokumo administratorių atranka, pažymint, jog bankroto procesas vykdomas prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, įvykdyta 2022 m. balandžio 8 d. ir atrinkta nemokumo administratorė Rasa Židonytė (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis).

12. Kadangi nemokumo administratorė sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų, yra JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai esant teismas kelia bankroto bylą. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

13. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

14. Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 730 Eur MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratorei nustatytinas 3 650 Eur (5 MMA x 730 Eur) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

15. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas atsakovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

16. JANĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad JANĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka iškelta bankroto byla nagrinėjama supaprastinta tvarka, jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Šios nutarties priėmimo dieną nenustatyta, kad atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto procesas turi būti vykdomas supaprastinta tvarka (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17. Kadangi teismas šia nutartimi nustatė, kad atsakovės bankroto procedūra įstatymo pagrindu turi būti nagrinėjama supaprastinta tvarka (JANĮ 23 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl įsiteisėjus nutarčiai iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovė bus laikytina įgijusi likviduojamos dėl bankroto bendrovės statusą įstatymo pagrindu (taikyta atsakovės bankroto supaprastinta tvarka teisinė pasekmė – likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso įgijimas) (JANĮ 68 straipsnio 2 dalis). Tokio statuso įgijimas reiškia, kad atsakovei nemokumo įstatymo pagrindu bus taikoma likvidavimo procedūra (JANĮ 68 straipsnio 1 dalis, 83–92 straipsniai).

18. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 23 straipsniu, 25 ir 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fuselma“ tenkinti.

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fuselma“ (j. a. k. 305357393, buveinės adresas: Vilnius, Eišiškių Sodų 18-oji g. 11) bankroto bylą.

Nagrinėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Fuselma“ (j. a. k. 305357393) bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Bendrovės nemokumo administratore paskirti Rasą Židonytę (a. k. (duomenys neskelbtini), Pienių g. 36A-1, Užliedžių k., Kauno raj., el. p. rasa.zidonyte@gmail.com, tel. 86 76 10614, bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0163).

Nustatyti nemokumo administratorei 3 650 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Fuselma“ (j. a. k. 305357393) nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti paskirtai nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokymo įstatymo 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, ieškovei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas Juridinių asmenų registrui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, antstoliams.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratorės paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nustatymo neskundžiama.

Kita nutarties dalis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.