Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą ir priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lux Agency“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2016 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei, nes įmonė nuo 2012 m. vasario mėnesio nemoka gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, 2016 m. sausio 18 d. yra 54 699,59 Eur skola. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką neįvykdyti, todėl atsakovė nemoki, ji nuo 2010 metų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų ir registruotino turto.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi pasiūlė ieškovei per 5 darbo dienas nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti 2 000 eurų sumą į teismo depozitinę sąskaitą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Ieškovė 2016 m. vasario 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, prašydama ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – priimti nagrinėti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad ieškovė neįmokėjo teismo nurodytos sumos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas taip pat atsižvelgė, jog atsakovė nutraukė veiklą 2011 m., neturi darbuotojų, turto, piniginių lėšų, nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. viešame registre nėra registruota atsakovės akcininkų, todėl sprendė, jog bylos duomenys leidžia manyti, kad atsakovė neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir mažai tikėtina, kad šis turtas atsiras bankroto procese. Teismas nutartimi taip pat atsisakė priimti atskirąjį skundą, nurodęs, kad tokio pobūdžio nutarties apskundimo galimybės įstatymas nenumato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė 2016 m. vasario 29 d. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pripažino, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Skundžiama nutartis priimta nuo pareiškimo pateikimo praėjus tik 16 dienų, todėl yra pagrindas teigti, kad teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, neįsitikino, ar tikrai nebūtų bankroto administratoriaus, kuris sutiktų administruoti šią įmonę. Teismas nepasinaudojo galimybe nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo priimti per 2 mėnesius (atidedant nagrinėjimo terminą), bankroto administratoriaus atranka net nebuvo paskelbta. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovė neturi turto ar jo nepakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.Apeliantei nėra skirta lėšų iš biudžeto tam, kad ji sumokėtų teismo ir administravimo išlaidas. Pareiškimu apeliantė siekia nemokaus juridinio asmens eliminavimo iš rinkos, o ne išieškoti nesumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą. Atsisakius iškelti bankroto bylą, sudaromos sąlygos toliau pažeisti kreditorių interesus.Pagal Įmonių bankroto įstatymą teismas, nors ir padaręs pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms sumokėti, turi kelti bankroto bylą bei ją nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, o ne pasiūlyti kreditoriui įmokėti pinigų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, kaip matyti iš skundo motyvų, realiai ginčijama tik nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Todėl teismas apeliacijos objektu laiko Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, bei dėl kitos ginčijamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Ginčijamos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-03-01) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovė neturi turto ar jo nepakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi teismas, įvertinęs tai, kad apeliantės sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką neįvykdyti, atsakovė nuo 2010 metų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi darbuotojų ir registruotino turto, nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. viešame registre nėra registruota atsakovės akcininkų, pagrįstai darė prielaidą apie tai, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalis numato atvejus, jog bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, vienas iš jų – kai šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad ieškovė kaip atsakovės kreditorė patenka į šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą. Tai nurodoma ir teismų jurisprudencijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834-241/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015).

Byloje nėra duomenų, kad byloje būtų buvusi atlikta bankroto administratoriaus atranka (nei pažymint faktą, kad įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, kai administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punktą, nei šio fakto nepažymint), t. y. bankroto administratoriaus atranka nebuvo atlikta apskritai, neįsitikinta, kad nėra bankroto administratoriaus, galinčio administruoti UAB „Lux Agency“. Ir nors ieškovė aiškiai nenurodė prašymo skirti bankroto administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, tačiau ji darė nuorodą į Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, pagal kurią bylą nagrinėjantis teismas parenka bankroto administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų. Teismas, įvertinęs turimus duomenis, priima sprendimą, ar yra pagrindas pradėti supaprastintą bankroto procesą (Įmonių bankroto įstatymo 13¹ str.). Todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 2 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą teismo ir administravimo išlaidoms sumokėti, prieš tai neatlikus bankroto administratoriaus atrankos veiksmų.

Aptartas teisinis reguliavimas dėl bankroto administratoriaus skyrimo ir nurodyti bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei 10 dalies 1 ir 2 punktus, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei, panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei, panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.