Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (kreditorių) R. G., V. B. G., D. K., E. K., M. R. ir S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. skundą, pateiktą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, taip pat nėra pagrindo išeiti už atskirojo skundo ribų.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

16. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, išaiškinta, kad <...> bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl iškeltų abejonių, susijusių su ĮBĮ 35 straipsnio, reglamentavusio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, neatitikimu Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, turi būti tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytino teisinio reglamentavimo

19. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

20. Taigi, JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020). Nuostata dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos negali būti aiškinama siaurai, t. y. kaip neapimanti paties atsiskaitymo su kreditoriais, nes tokio pobūdžio veiksmai (lėšų pervedimas kreditoriams) neabejotinai patenka į įstatyme įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos sąvoką. Lėšų pervedimas kreditoriams negali būti aiškinamas kaip teisių ir pareigų atsiradimas po JANĮ įsigaliojimo, o tai ir lemtų naujo teisinio reguliavimo taikymą. Aiškinimas, kad tokie atsiskaitymo su kreditoriais veiksmai priskirtini teisių ir pareigų kategorijai, kelia grėsmę ir kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės bei tvarkos sampratos iškreipimui tuo aspektu, kad susidarytų atskiros kreditorių eilės, kurių dalis būtų patvirtinta pagal ĮBĮ, kita dalis – pagal JANĮ reikalavimus. Toks aiškinimas būtų akivaizdžiai netinkamas ir iškreiptų JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintos pereinamosios nuostatos – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kaip išimties, – esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021).

21. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimo dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių (pareiškėjų) reikalavimų tikslinimo sprendimui taikė ĮBĮ nuostatas, kadangi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byla iškelta (2014 m. kovo 26 d.), kreditorių reikalavimų (ir pareiškėjų reikalavimai) sąrašas patvirtintas (2014 m. birželio 20 d.) bei UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2014 m. rugsėjo 9 d.).

Dėl atskirojo skundo pirmojo ir antrojo prašymų

24. Nors bankroto teisėje egzistuoja ir dispozityvaus reguliavimo metodas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad vyraujantis yra imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams ir administratorius negali būti įpareigotas šią tvarką pakeisti. Būtina sąlyga kreditoriui dalyvauti tenkinant reikalavimus ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos eilės – teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-204-803/2022 (buvęs Nr. B2-3821-232/14) patvirtintas BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių reikalavimų sąrašas, taip pat trečios eilės kreditorių (pareiškėjų): R. ir V. B. G. 225 903,61 Eur (780 000 Lt) reikalavimas (kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi – patvirtintas 231 696,01 Eur (800 000 Lt)), S. R. 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt), M. R. 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt) bei D. ir E. K. 205 630,21 Eur (710 000 Lt). Nauji kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami ir kreditorių sąrašas tikslinamas tik teismo nutartimi, bankroto administratoriui tokios teisės nesuteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ĮBĮ 35 straipsnio nuostatų imperatyvų pobūdį. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų prašymus: 1) panaikinti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo administratorės 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų (kreditorių) 2021 m. rugsėjo 14 d. prašymą sušaukti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių susirinkimą ir 2) įpareigoti atsakovės nemokumo administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą pagal pareiškėjų (kreditorių) 2021 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytą darbotvarkę ir duomenis, mutatis mutandis keičiant dalį dėl siūlomų susirinkimo datų, įpareigojant nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą nė vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl atskirojo skundo trečiojo prašymo

25. Pareiškėjai prašo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą patikslinti – pakeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. pakeisti kreditorių R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. reikalavimų tenkinimo eilę iš trečiosios į pirmąją ir nustatyti, kad pirmosios eilės kreditorių (pareiškėjų) reikalavimai tenkinami iš lėšų, gautų BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021.

26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, kuria patvirtinti trečios eilės kreditorių S. R., M. R. bei D. ir E. K. reikalavimai ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, kuria patvirtintas trečios eilės kreditorių R. ir V. B. G. patikslintas reikalavimas yra įsiteisėjusios (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartimi tvirtinant pradinius kreditorių reikalavimus, ne visada galima įžvelgti, kokių papildomų reikalavimų atsiras bankroto procedūrų vykdymo metu ar paaiškės naujų aplinkybių, todėl ĮBĮ įtvirtintas kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

27. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, patvirtinus bankrutavusios bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą turi teisę patikslinti – kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį padidinti, sumažinti arba kreditorių išbraukti iš kreditorių sąrašo. ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-788/2010; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2009). Atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, į tai, jog teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus, ginti bei derinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, į tai, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, jog ginčas būtų išspręstas teisingai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2008).

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 tenkino ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, gynusio viešąjį interesą, ieškinį – pripažino negaliojančiais: i) Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, ii) Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, iii) Neringos savivaldybės administracijos patvirtintas 2004 m. gegužės 31 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini), iiii) pirmą jachtklubo (duomenys neskelbtini)projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 27, iiiii) antrą jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13, iiiiii) Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą 2005 m. rugpjūčio 5 d. jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22, iiiiiii) Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą 2005 m. gruodžio 2 d. jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115, iiiiiiii) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatus (duomenys neskelbtini) (prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinius: kt. statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikė restituciją natūra – priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),ir jo priklausinį; priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ 800 000 Lt; iiiiiiiii) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą 2006 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikė restituciją natūra – priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. 4400-0318-4060; priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt ir J. S. 1 150 000 Lt; iiiiiiiiii) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą 2006 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir taikė restituciją natūra – priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710 000 Lt, S. R. 510 000 Lt, R. G., V. B. G. 800 000 Lt, M. R. 740 000 Lt. Įpareigojo statytoją AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikino (duomenys neskelbtini), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

29. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2020 netenkintas ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinys (jo dalis) dėl pareiškėjų R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. iškeldinimo iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto – jachtininkų viešbučio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimo perduoti ieškovei viešbučio raktus. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1138-777/2020. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. DOK-147 kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakytas priimti.

30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2674-1063/2018 pareiškėjos BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos 1 459 165,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Pareiškėjos BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundas tenkintas iš dalies – priteista BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos 1 184 221,51 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita pareiškėjos skundo dalis atmesta.

31. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai nėra lygiavertėje padėtyje ir tokį jų teisinį statusą lemia įstatymų nustatytas reguliavimas (ĮBĮ 35 straipsnis; JANĮ 94 straipsnis). Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalis; JANĮ 94 straipsnio 4 dalis). Taigi, bankrutuojančios įmonės kreditoriai nėra lygiaverčiai.

32. Doktrinoje nurodyta: „kreditorių lygiateisiškumo principas neturi būti painiojamas su faktine kreditorių lygybe. Kreditorių gaunamas jų materialinio teisinio reikalavimo patenkinimas neišvengiamai skirsis priklausomai nuo kreditoriaus teisinio statuso ir jų turimų materialinių teisinių reikalavimų prigimties <...> šių reikalavimų tenkinimo eilių nustatymas nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo <...> pirmesnės eilės kreditoriams priskiriami socialiai pažeidžiamesnio sluoksnio kreditorių reikalavimai“ (S. Kavalnė ir kt. Bankroto teisė. Pirmoji knyga, 2009, p. 127–128).

33. Nors ĮBĮ 35 straipsnyje (ir JANĮ 94 straipsnyje) įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau teismų praktikoje išskiriami atvejai, kai įstatyme įtvirtintas eiliškumas aiškinamas plečiamai, pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-894/2009, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1309-381/2016). Nurodytose bylose Lietuvos apeliacinis teismas yra akcentavęs, kad socialine prasme išlaikymo mokėjimas (vaikų interesai) yra žymiai svarbesnis negu mokesčiai valstybei, darbo užmokestis ar mokėjimai už prekes ar paslaugas, todėl tokie reikalavimai turi būti tvirtinami pirmąja eile. Nors nurodyta praktika susieta su CPK 754 straipsnyje įtvirtinamu išieškojimų eiliškumu, tačiau, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus gali pripažinti socialiai pateisinamą kreditorių prioritetiškumą, kaip pirmąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus.

34. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1138-777/2020 29 punkte, inter alia (be kita ko) pažymėta, jog ieškinys netenkintas ne todėl, jog būtų užtikrintos mažamečių teisės į gyvenamąją vietą, o ieškinys netenkintas, kadangi ieškovė (t. y. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“), turėdama pareigą tuo pačiu metu grąžinti atsakovams (t. y. pareiškėjams) priteistas pinigines lėšas, nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų. Vadinasi, pareiškėjai (kreditoriai) R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. ipso per se (savaime, pats) nėra priskirtini prie socialiai pažeidžiamesnių subjektų, kuriems suteikiamas prioritetas, jų reikalavimai atsakovės UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje negali būti tenkinami iš lėšų, gautų BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021, kuriuo priteista turtinė žala dėl jachtininkų viešbučių, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), netekimo, pagrindu.

35. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 66 punkte yra atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos, kildinamos iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikintų administracinių aktų (sprendimų) sukeltų teisinių pasekmių, atlyginimo, vertindamas R. G., V. B. G., S. R. ir M. R. argumentus, kad jie dėl bendrovei iškeltos bankroto bylos neturės galimybės atgauti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu taikant restituciją priteistas pinigines sumas, be kita ko, atkreipė dėmesį į bendrovės (BUAB „Verslo investicijų projektų centras“) balanse apskaitytą finansinį turtą, t. y. planuojamą prisiteisti iš valstybės žalą, kurios atlyginimo šioje byloje ir siekia pareiškėjas, bei 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistą didelės vertės turtą (reikalavimo teisę) UAB „Meirona“. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas dar 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015, kurioje I. S. prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarką, nurodė, jog pasibaigus BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto procesui, asmenims nėra užkirstas kelias prašyti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų, jeigu jų finansiniai reikalavimai bankroto byloje nebūtų patenkinti.

36. Apibendrinęs tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir pareiškėjų prašymą pakeisti jų reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

38. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams (kreditoriams) neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. gavo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo administratorės UAB „Valeksa“ prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021/27 ir „Swedbank“, akcinė bendrovė 2021 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 446 dėl 1 000 Eur už teisines paslaugas pagal Sąskaitą Nr. 2021/27.

40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 626,56 Eur (2021 m. gruodžio 3 d. vidutinis mėnesinis bruto 1 566,40 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 ir 8.16 papunkčiai).

41. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į Rekomendacijas, priteisia atsakovei iš pareiškėjų lygiomis dalims 626,56 Eur (po 104,43 Eur iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“ (juridinio asmens kodas 126044058) iš pareiškėjų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalims 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis centus), tai yra po 104,43 Eur (šimtą keturis eurus ir keturiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.