- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1284-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00477-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- R. G., V. B. G., M. R., S. R., D. K., E. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R., S. R., D. K., E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti kreditorių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo investicijų projektų centras“ kreditoriai R. G., V. B. G., M. R., S. R., D. K., E. K., kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo administratoriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 14 d. prašymą sušaukti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių susirinkimą; 2) įpareigoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą pagal pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 14 d. prašyme nurodytą darbotvarkę ir duomenis, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) keičiant dalį dėl siūlomų susirinkimo datų, įpareigojant nemokumo administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) pakeisti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatant, kad pareiškėjai yra pirmosios eilės kreditoriai skirstant ir išmokant lėšas, gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Nr. eA-666-602/2021 pagrindu, jeigu šis klausimas, teismo vertinimu, privalo būti išspręstas šiame ginčo etape.
2. Be pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pareiškėjai skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo byloje Nr. eA-666-602/2021 pagrindu gautų lėšų paskirstymą ir išmokėjimą BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditoriams tol, kol byla dėl skundo bus išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai nurodė, kad iš 2021 m. rugsėjo 22 d. administratoriaus sprendimo akivaizdu, jog administratorius, gavęs iš Lietuvos ir Neringos savivaldybės priteistas lėšas, nedelsiant jas paskirstys visiems kreditoriams, ignoruodamas pareiškėjų siekį dėl kreditorių eilės pakeitimo. Didžiausio atsakovės kreditoriaus – Stichting Administratiekantoor ValMan – naudos gavėjai yra nežinomi, nes Olandijoje jie yra paslėpti už ofšorinių Kipro įmonių, todėl lėšų sugrąžinimas būtų itin apsunkintas, o galimai – faktiškai ir teisiškai neįmanomas. Jeigu administratorius išmokėtų kreditoriams sprendimu dėl žalos priteistas lėšas, pareiškėjų skundo dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas apskritai netektų prasmės, o lėšos galimai neteisėtai jau būtų išmokėtos iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymus atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjų skundas yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Pareiškėjai yra trečiosios eilės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditoriai, tačiau siekia pirmenybės teisės gauti reikalavimų patenkinimą iš lėšų, priteistų bendrovei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu byloje Nr. eA-666-602/2021. Nagrinėjamu atveju BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byla pradėta, pareiškėjų reikalavimai patvirtinti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ir ĮBĮ). Kreditorių finansinių reikalavimų, pareikštų bankroto procese, tenkinimo tvarka ir eiliškumas reguliuojami ĮBĮ 34-35 straipsnių normomis. Šis reikalavimų tenkinimo eiliškumas yra imperatyvaus pobūdžio ir negali būti keičiamas teismo procesiniais sprendimais. Pareiškėjų, kaip trečiosios eilės kreditorių, finansiniai reikalavimai įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra patvirtinti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje, todėl jie neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą kitokia, nei įsiteisėjusiose teismo nutartyse bei ĮBĮ nustatyta imperatyvia kreditorinių reikalavimų tenkinimo, tvarka.
6. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjai nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo vykdymas yra atidėtas iki 2022 m. kovo 31 d., todėl nėra pagrindo teigti, jog iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, lėšos, gautos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo pagrindu, bus paskirstytos ir dėl to egzistuotų grėsmė pareiškėjams palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjai R. G., V. B. G., M. R., S. R., D. K., E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, konstatuodamas skundo preliminarų nepagrįstumą, neįvertino esminių pareiškėjų argumentų, kad atsakovei neturėtų būti leista gauti už pastatą jo pilną kainą du kartus – iš pareiškėjų (2006 metais) ir valstybės biudžeto (2021–2022 metais) – ir dargi po to išsaugoti nuosavybę į pastatą ir medžiagų visumą. Jeigu ĮBĮ 34-35 straipsniai išties sukurtų tokią situaciją, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuoti pareiškėjų nuosavybės neliečiamumo ir teisinės valstybės principai, dėl kurių aiškiai pasisakyta sprendime dėl neiškeldinimo.
7.2. Teismo nutartys, kuriomis patvirtinti pareiškėjų reikalavimai, gali būti keičiamos. Teismas nepaaiškino ir nenurodė teisinio pagrindo, kodėl reikalavimų tenkinimo eiliškumas negali būti pakeistas, jeigu tam atsiranda būtinybė, juolab, kad pareiškėjai prašė reikalavimų tenkinimo eiliškumo keitimo ne bendrai, o tik konkrečių lėšų, gautų sprendimo dėl žalos pagrindu, atžvilgiu.
7.3. Teismas sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl prima facie nepagrįstumo grindė penkiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, tačiau teismas nesiejo šios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos su savo nagrinėjama byla. Minėtų bylų aplinkybės visiškai nepanašios, visomis penkiomis nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ar paliktos galioti.
7.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo, preliminaraus vertinimo metu, turi apsiriboti išimtiniais atvejais, kuomet reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, parinktas aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas, arba prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš viso nėra pagrįstas nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu riba dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo iškelta itin aukštai.
7.5. Sprendimo dėl žalos vykdymo atidėjimas savaime neužtikrina, kad valstybės lėšos nebus išmokėtos ir paskirstytos atsakovės kreditoriams. Vadinasi, sprendimo dėl žalos vykdymo atidėjimas niekaip neužtikrina būsimos teismo nutarties dėl administratoriaus veiksmų įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Preliminariai vertinant pareiškėjų skundo argumentus ir reikalavimus akivaizdžiai matyti, kad skunde reiškiami neteisėti reikalavimai ir pareiškėjai netinkamu būdu gina savo tariamai pažeistas teises. Pareiškėju reikalavimas dėl jų finansinių reikalavimų tenkinimo eilės pakeitimo yra akivaizdžiai neteisėtas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teises aktų nuostatoms. Pareiškėjų finansiniai reikalavimai įmonės bankroto byloje patvirtinti trečioje eilėje. Pareiškėjai neturi pirmenybės teisės į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-666-602-2021 priteistas lėšas.
Šalies argumentai
8.2. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad valstybė ar savivaldybė planuoja minėtą teismo sprendimą įvykdyti anksčiau, juo labiau, jog dar nėra išnagrinėti teismui pateikti prašymai dėl proceso minėtoje administracinėje byloje atnaujinimo.
8.3. Lietuvos Respublikos nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nenumatyta galimybė ginčyti nemokumo administratoriaus atsisakymą šaukti kreditorių susirinkimą ar reikalauti teismą įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą.
8.4. Pritaikius pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų uždraustas atsiskaitymas su kreditoriais iš gautų lėšų, kas kelia grėsmę įmonės bankroto procedūrų vilkinimui bei kreditorių interesų ir viešojo intereso pažeidimui. Tokiu būdu pareiškėjų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžiančios bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja abi nurodytos sąlygos. Tuo tarpu, apeliantų teigimu, egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
12. Pirmiausia pasisakytina dėl pirmosios sąlygos – preliminaraus apeliantų skundo pagrįstumo.
13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus apeliantų skundo nepagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjai neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą kitokia, nei įsiteisėjusiose teismo nutartyse bei ĮBĮ nustatyta imperatyvia kreditorinių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Pritardamas skundžiamos nutarties išvadoms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu yra imperatyviai reglamentuotas, todėl administratorius, kontroliuojamas kreditorių susirinkimo ir teismo, gali juo disponuoti tik pagal minėtų ĮBĮ ir kitų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantai skundu iš esmės siekia pakeisti ĮBĮ nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o toks reikalavimas prasilenkia su imperatyviomis ĮBĮ normomis.
15. Apeliantai akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas, konstatuodamas skundo preliminarų nepagrįstumą, neįvertino esminių pareiškėjų argumentų, jog atsakovei neturėtų būti leista gauti už pastatą jo pilną kainą du kartus – iš pareiškėjų (2006 metais) ir valstybės biudžeto (2021–2022 metais). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų nurodomi argumentai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės vertinimo aplinkybes. Kaip minėta pirmiau, sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, o tik sprendžiama, ar galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo (ne)galės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantai skunde reiškia reikalavimus, kurie prieštarauja ĮBĮ normoms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, to pakako, jog pirmosios instancijos teismas konstatuotų skundo prima facie nepagrįstumą.
16. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje tik nurodomi praktikos išaiškinimai apie tai, kas yra laikoma preliminariu ieškinio (ne)pagrįstumu, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas ir įvertino apeliantų reiškiamų reikalavimų preliminarų pagrįstumą.
17. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismo nutartys, kuriomis patvirtinti pareiškėjų finansiniai reikalavimai bankroto byloje, gali būti keičiamos. Su šiuo apeliantų teiginiu galima sutikti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog jų turimi finansiniai reikalavimai (jų tenkinimo eilė) BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje būtų pakitę. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas turėjo paaiškinti ir nurodyti teisinį pagrindą, kodėl reikalavimų tenkinimo eiliškumas negali būti pakeistas, jeigu tam atsiranda būtinybė. Apeliantų argumentai dėl jų reikalavimų tenkinimo tvarkos bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga dviejų sąlygų visuma, todėl nustačius, kad apeliantų skundas preliminariai nepagrįstas, nėra pagrindo pasisakyti dėl atskirajame skunde reiškiamų argumentų dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo spendimo įvykdymui – egzistavimo.
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.