Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 209 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas:

- pagal BK183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 209 straipsnį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. A. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant to paties straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus: šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. A. konfiskuotos uždraustos veikos rezultatas – nusikalstamu būdu įgytos lėšos – 40 471,28 Eur.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. A. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pasibaigusios likvidavimu dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. A. pareikštas 103 354,56 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, direktorius ir kasininkas, kuriam užimamų pareigų pagrindu buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 40 470,28 Eur pinigines lėšas:

1.1.1 Iš bendrovės kaip atskaitingas asmuo gavęs 58 045,33 Eur:

1) 2018 m. sausio 5 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 2 880 Eur (2 kartus po 1 000 Eur ir 880 Eur);

2) 2018 m. sausio 7 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 7 000 Eur (7 kartus po 1 000 Eur);

3) 2018 m. sausio 9 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 500 Eur;

4) 2018 m. sausio 17 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 640 Eur;

5) 2018 m. sausio 29 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė 2 000 Eur;

6) 2018 m. sausio 29 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 1 221 Eur;

7) 2018 m. vasario 6 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 1 380 Eur (1 000 Eur ir 380 Eur);

8) 2018 m. vasario 12 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 5 050 Eur;

9) 2018 m. vasario 14 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate (duomenys neskelbtini) išėmė 1 010 Eur (600 Eur ir 410 Eur);

10) 2018 m. vasario 27 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė 2 199 Eur;

11) 2018 m. birželio 21 d. iš pirkėjo E. K. gavo 100 Eur už įmonės parduotas prekes;

12) 2018 m. rugpjūčio 9 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, pagal dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 3 300 Eur;

13) 2018 m. rugpjūčio 10 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, pagal dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 1 000 Eur;

14) 2018 m. rugpjūčio 15 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 1 000 Eur;

15) 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš pirkėjos R. N. gavo 5 001 Eur avansą už parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ namą, adresu (duomenys neskelbtini);

16) 2018 m. rugpjūčio 26 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 1 000 Eur;

17) 2018 m. rugpjūčio 28 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 500 Eur;

18) 2018 m. rugpjūčio 28 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 600 Eur;

19) 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 5 635 (5 kartus po 1 000 Eur, 550 Eur ir 85 Eur;

20) 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 3 000 Eur (3 kartus po 1 000 Eur);

21) 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate (duomenys neskelbtini) išėmė 200 Eur;

22) 2018 m. rugpjūčio 30 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 700 Eur;

23) 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur (2 kartus po 1 000 Eur);

24) 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 200 Eur;

25) 2018 m. rugsėjo 2 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur (2 kartus po 1 000 Eur);

26) 2018 m. rugsėjo 4 d. iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 000 Eur;

27) 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 4,75 Eur, Lenkijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

28) 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 40,01 Eur, su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

29) 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 9,04 Eur (38 PLN), Lenkijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

30) 2018 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 82,91 Eur, Lenkijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

31) 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 2,80 Eur, Prancūzijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

32) 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 112,80 Eur, Vokietijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

33) 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 111,05 Eur, Prancūzijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

34) 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 27,90 Eur, Prancūzijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

35) 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 40,01 Eur, Prancūzijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

36) 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 164,86 Eur, Prancūzijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

37) 2018 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 32,30 Eur, Prancūzijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

38) 2018 m. rugsėjo 12 d. atsiskaitė įmonės banko kortele, sumokėdamas 95 Eur, Ispanijoje su (duomenys neskelbtini) už sau asmeniškai perkamas prekes ar paslaugas;

39) 2018 m. rugsėjo 17 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), išėmė 502,95 Eur;

40) 2018 m. rugsėjo 17 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, bankomate, esančiame Ispanijoje, (duomenys neskelbtini), išėmė 252,95 Eur;

41) 2018 m. rugsėjo 18 d. iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ banke, pervedė 3 450 Eur,

dalį pinigų – 35 574,05 Eur panaudojo įmonės interesais, apskaitos dokumentais pagrįsdamas įvairias išlaidas ir įnešdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (įvertinus buhalterinės apskaitos registre „Avansinės apyskaitos“ 2018 m. gruodžio mėn. atliktą įrašų koregavimą ir 2 668,55 Eur suma sumažinus pas atskaitingą asmenį esančių piniginių lėšų likutį), o 22 471,28 Eur (58 045,33 – 35 574,05 Eur) sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms nepanaudojo, į bendrovės banko sąskaitą ar kasą neįnešė, taip neteisėtai tyčia juos pasisavino.

1.1.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu VĮ „Regitra“ neįregistravo automobilio BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku nuo 2016 m. liepos 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), o valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) pabaigos aktu SIA „(duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teisę į šį automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo davėjui tinkamai sumokėjus visus mokėjimus pagal 2016 m. liepos 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį, per tarpininką C. C. I. pirkėjui D. O. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 24 000 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užpajamavo tik 12 000 Eur, kaip atskaitingo asmens A. A. piniginių lėšų dokumentinį likutį. C. C. I., nesuvokdamas A. A. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, vykdydamas jo nurodymą, 2018 m. spalio 8 d. perdavė 11 600 Eur savo sutuoktinei I. I. ir 6 400 Eur D. S., o 2018 m. lapkričio 2 d. įnešė 3 000 Eur į antstolės V. D. kontoros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“). I. I., vykdydama A. A. nurodymą, 2018 m. spalio 8 d. į A. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, įnešė 1 600 Eur ir 2018 m. spalio 9 d. įnešė 10 000 Eur, ir D. S., vykdydama A. A. nurodymą, 2018 m. spalio 9 d. į A. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 400 Eur ir 2018 m. spalio 9 d. į A. A. sutuoktinės L. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „(duomenys neskelbtini)“, įnešė 6 000 Eur. Tokiu būdu A. A. tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 18 000 Eur.

1.1.3. Taigi A. A. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasisavino jam patikėtą didelės – 40 471,28 Eur (22 471,28 + 18 000) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarė bendrovei didelę – 40 471,28 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, A. A. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, direktorius ir kasininkas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, Ispanijos ūkio subjektams pervedė 27 000 Eur: 1) 2018 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ispanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Inmueble (duomenys neskelbtini)“, išvertus – „Nuosavybė (duomenys neskelbtini)“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės neįsigijo; 2) 2018 m. sausio 24 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ispanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Inmueble (duomenys neskelbtini)“, išvertus – „Nuosavybė (duomenys neskelbtini)“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės neįsigijo; 3) 2018 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ispanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Avansas pago adelantado“, išvertus – „Avansas, išankstinis mokėjimas“, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių ar paslaugų neįsigijo.

1.2.1. Taigi A. A., bendrovės buhalterinėje apskaitoje 27 000 Eur pervedimą užregistravęs kaip investicijas į naujus projektus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindęs 27 000 Eur panaudojimo, už šiuos 27 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių investicinių projektų neįsigijo, neteisėtai ir nepagrįstai tyčia iššvaistė jam patikėtą didelės – 27 000 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

1.3. Be to, A. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu VĮ „Regitra“ neįregistravęs automobilio BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku nuo 2016 m. liepos 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), o valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, kai 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) pabaigos aktu (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teisę į šį automobilį jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo davėjui tinkamai sumokėjus visus mokėjimus pagal 2016 m. liepos 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį ir per tarpininką C. C. I. pirkėjui D. O. pardavęs už 24 000 Eur bendrovei priklausantį automobilį BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užpajamavo tik 12 000 Eur, tačiau jokiu apskaitos dokumentu nepagrindė 12 000 Eur gavimo už parduotą automobilį BMW 730D ir šios ūkinės operacijos – 12 000 Eur gavimo duomenų neužregistravo apskaitos registruose. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.4. Be to, A. A., blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2019 m. birželio 10 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikdamas vienvaldiškai, o pagal 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą. A. A., žinodamas, kad, įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 23 d. turėjo 159 836,75 Eur finansinę galimybę atsiskaityti, 2018 m. sausio 24 d. – 121 412,56 Eur finansinę galimybę atsiskaityti; 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 160 823,80 Eur finansinę galimybę atsiskaityti; 2018 m. rugsėjo 30 d. – 128 579,49 Eur finansinę galimybę atsiskaityti; 2018 m. spalio 31 d. –139 686,70 Eur finansinę galimybę atsiskaityti; 2018 m. lapkričio 30 d. – 130 890,60 Eur finansinę galimybę atsiskaityti, tad 2019 m. vasario 28 d. buvo nemoki, nes materialiojo turto likutis – 236,62 Eur, įmonės grynųjų pinigų likutis – 8 946,38 Eur, piniginių lėšų likutis pas A. A., kaip atskaitingą asmenį, – 60 138,25 Eur, pirkėjų skolos – 52 496,75 Eur, bendra suma – 121 818,01 Eur, o įmonės pradelsti įsipareigojimai – 216 793,84 Eur beveik du kartus viršijo įmonės turtą, tyčia laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., turėdamas 24 563,37 Eur skolą bendrovei, neteisėtai pasisavino ir iššvaistė 67 471,28 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo pasunkino bendrovės ekonominę padėtį ir sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais:

1.4.1. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ banke, A. A. Ispanijos ūkio subjektams pervedė 27 000 Eur: 2018 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ispanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Inmueble (duomenys neskelbtini)“, kas suprantama kaip „Nuosavybė (duomenys neskelbtini)“, nors už šiuos 10 000 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo; 2018 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ispanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Inmueble (duomenys neskelbtini)“, kas suprantama kaip „Nuosavybė (duomenys neskelbtini)“, nors už šiuos 2 000 Eur nuosavybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigijo; 2018 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Ispanijos banke „(duomenys neskelbtini)“, melagingai nurodydamas mokėjimo paskirtį „Avansas pago adelantado“, kas suprantama kaip „Avansas / išankstinis mokėjimas“, nors už šiuos 15 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių prekių ar paslaugų neįsigijo. Taigi A. A. neteisėtai ir nepagrįstai, tyčia 27 000 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistravo kaip investicijas į naujus projektus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 27 000 Eur panaudojimo, už šiuos 27 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių investicinių projektų neįsigijo, tai yra tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 27 000 Eur.

1.4.2. Nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu VĮ „Regitra“ neįregistravęs automobilio BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku nuo 2016 m. liepos 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), o valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, kai 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) pabaigos aktu (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teisę į šį automobilį bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo davėjui tinkamai sumokėjus visus mokėjimus pagal 2016 m. liepos 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį ir per tarpininką C. C. I. pirkėjui D. O. pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 24 000 Eur, A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užpajamavo tik 12 000 Eur, kurie pas jį, kaip atskaitingą asmenį, buvo pavaizduoti kaip piniginių lėšų dokumentinis likutis, davė C. C. I. nurodymus dėl 21 000 Eur panaudojimo. C. C. I., nesuvokdamas A. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vykdydamas jo nurodymus, 2018 m. spalio 8 d. 11 600 Eur (buvo 12 000 Eur) perdavė savo sutuoktinei I. I. ir 6 400 Eur perdavė D. S., 2018 m. lapkričio 2 d. įnešė 3 000 Eur į antstolės V. D. kontoros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“). I. I., vykdydama A. A. nurodymus, 2018 m. spalio 8 d. į A. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ banke, įnešė 1 600 Eur, 2018 m. spalio 9 d. įnešė 10 000 Eur. D. S., vykdydama A. A. nurodymus, 2018 m. spalio 9 d. į A. A. sutuoktinės L. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ įnešė 6 000 Eur, tą pačią dieną į A. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ banke įnešė 400 Eur. Taigi A. A. tyčia pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 18 000 Eur.

1.4.3. 2018 m. sausio 1 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus turėdamas 24 563,37 Eur įsiskolinimą įmonei, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atskaitingas asmuo gavo 58 045,33 Eur, dalį pinigų – 35 574,05 Eur panaudojo įmonės reikmėms, apskaitos dokumentais pagrįsdamas įvairias išlaidas ir įnešdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (įvertinus buhalterinės apskaitos registre „Avansinės apyskaitos“ 2018 m. gruodžio mėn. atliktą įrašų koregavimą ir 2 668,55 Eur suma sumažinus pas atskaitingą asmenį esančių piniginių lėšų likutį), likusių pinigų – 22 471,28 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms nepanaudojo, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ar kasą neįnešė, juos pasisavino. Taigi A. A. tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 22 471,28 Eur.

1.4.4. Tokiais tyčiniais veiksmais A. A., atitraukdamas 92 034,65 Eur piniginių lėšų nuo įmonės veiklos ir nepanaudodamas jų įmonės reikmėms ar kreditiniams įsipareigojimams įvykdyti, apgaulingai tvarkydamas bendrovės apskaitą, priimdamas ekonomiškai nenaudingus sprendimus, pasunkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę padėtį ir taip sąmoningai blogai valdė įmonę, dėl to ji 2019 m. vasario 28 d. tapo nemoki. Taigi A. A., sąmoningai blogai valdydamas bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė 2019 m. birželio 10 d. bankrotą ir padarė didelę – 216 793,84 Eur turtinę žalą jos kreditoriams: iš jų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos – 33 799,20 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 908,41 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui – 3 330 Eur, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.

2. A. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, direktorius ir kasininkas, kuriam užimamų pareigų pagrindu buvo patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, turėdamas išankstinę tyčią iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu VĮ „Regitra“ neįregistravęs automobilio BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku nuo 2016 m. liepos 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), o valdytoja – UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, kai 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) pabaigos aktu (duomenys neskelbtini) perleido nuosavybės teisę į šį automobilį jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingo davėjui tinkamai sumokėjus visus mokėjimus pagal 2016 m. liepos 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį ir per tarpininką C. C. I. už 24 000 Eur pirkėjui D. O. pardavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 730D, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užpajamavo tik 12 000 Eur, davė C. C. I. nurodymus dėl 3 000 Eur, panaudojimo. C. C. I., nesuvokdamas A. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vykdydamas jo nurodymus, 2018 m. spalio 6 d. 1 000 Eur pasiliko sau kaip užmokestį už suremontuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 730D, o 2 000 Eur perdavė E. K., kuri iki 2018 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Taigi, A. A. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 3 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, teismui priėjus išvados, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto A. A. nuteisimo nesutinka. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas byloje ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų vertinimas, sąlygojęs netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su apelianto pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, formuojančiu priešingą išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, šalino prieštaravimus, bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl A. A. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, kaltės įrodytumo.

5. Pabrėžtina, jog įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Savo ruožtu, proceso šalys gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog teismo argumentai dėl A. A. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepagrįsti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų visetu. Atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus, įstatymo pažeidimų nenustatyta. Nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus ir darydamas išvadas, būtų netinkamai vertinęs byloje surinktus įrodymus, jų pakankamumą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad aplinkybės, turinčios reikšmės, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį. Todėl nustatytas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas abejonių nekelia.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais. Priešingai dėstomai gynybos pozicijai, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, priėjo motyvuotos ir pagrįstos išvados dėl A. A. pozicijos, ginčijant bendrovės turto (grynųjų pinigų) pasisavinimą, atmetimo. Nuosprendyje išdėstyta įrodymų analizė ir jos pagrindu padarytos išvados, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie duomenys pagrindžia A. A. kaltę. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl savito nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauja, skundžiamame nuosprendyje iš esmės aptarta, argumentuotai įvertinta ir atmesta. Patikrinus ištirtų įrodymų analizę, su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo gynybos argumentai nepaneigia A. A. kaltės, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuteistojo psichinis santykis su padaryta veika buvo atskleistas surinktais ir teisme ištirtais pakankamais įrodymais. Be to, priešingai nei nurodoma A. A. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neperkėlė įrodinėjimo naštos nuteistajam, nuteistajam nepalankios išvados nėra grindžiamos vien tik prielaidomis ir abejonėmis, o padarytos, tinkamai įvertinus surinktų duomenų visumą.

16. Remiantis aptartu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, darydamas išvadas dėl A. A., jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai būtų vertinęs byloje ištirtus įrodymus ir jais nustatytų faktų pakankamumą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su aptariama nuteistajam inkriminuota veika, byloje buvo nustatytos neteisingai. Kitaip vertinti ar konstatuoti, jog kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai, negalima. Aptarti pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyti duomenys duoda pagrindą išvadai ne tik apie nuteistojo suvokimą dėl daromų veiksmų neteisėtumo, bet ir tyčios turinio. A. A. gynybos pozicija paneigta byloje ištirtais įrodymais nustatytais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyto dydžio bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, skunde nurodyto, kaip A. A. panaudotų grynųjų pinigų įmonės ūkinei komercinei veiklai, byloje nėra jokių konkrečių duomenų.

18. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog tiriamuoju laikotarpiu (2018 m.) bendrovė išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams grynaisiais pinigais, nustatyta bendrovės kasos ir apskaitos dokumentais, aprašyta specialisto išvadoje, įvertinta ekspertizės akte ir kad nustatyta suma (bendrai 6 891 Eur) įvertinta kaip atskaitingo asmens (ir kasininko) bendrovės veikloje panaudota grynųjų pinigų suma, kuri A. A. inkriminuota nebuvo. Atsižvelgta ir į tai, kad A. A. gynybos pateiktas susirašinėjimas su bendrovės buhaltere, liudytojo A. M. parodymai, dėl darbo užmokesčio gavimo grynaisiais pinigais sutapo su specialisto išvadoje aprašytais ir įvertintais UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Kita vertus, vien apelianto minimi keli susirašinėjimo tarp nuteistojo ir buhalterės atvejai, liudytojo A. M. parodymai apie gautą darbo užmokestį grynaisiais pinigais, taip pat nėra pakankamas įrodymas dėl bendrovės reikmėms išleistų sumų, juolab, kad iš liudytojo parodymų matyti, jog darbo užmokestį jis gaudavo ir į banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas vertino ir nuteistojo gynėjo nurodytą argumentą dėl komandiruotės į Ispaniją, 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu. Nuteistojo gynybos pozicijai (kad Ispanijoje ir kitose užsienio valstybėse patirtos išlaidos buvo susijusios su bendrovės veikla) patvirtinti pateiktas A. A. įsakymas dėl jo komandiruotės (t. 9, b. l. 125) pagrįstai pripažintas nepakankamu tam, kad minėtu laikotarpiu bendrovės banko kortele išgryninti pinigai ir atlikti atsiskaitymai būtų pripažinti bendrovės ūkinės veiklos išlaidomis. Duomenys, patvirtinantys A. A. teiginius apie bendrovės reikmėms patirtas išlaidas kelionės (komandiruotės) į Ispaniją metu, nebuvo pateikti, tokių nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Šiuo aspektu svarbiomis teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui aplinkybėmis pagrįstai pripažintos byloje nustatytos aplinkybės, jog, prieš išvykdamas į Ispaniją, A. A. nebemokėjo atlyginimų, pardavė šeimos gyvenamąjį namą, kurio savininkė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaravo savo išvykimą į užsienio valstybę, kurioje atsidarė kitą įmonę ir kt. Visa tai leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad kelionės į Ispaniją išlaidos buvo A. A. asmeninės, apmokėtos iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad A. A., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, žinojo ir suprato, jog yra atsakingas už jam patikėtų pagal pareigas lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėjo nurodomi argumentai, kad 40 471,28 Eur panaudoti bendrovės reikmėms, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog nuteistasis A. A. pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pinigines lėšas) 40 471,28 Eur. Nekyla abejonių, kad A. A., taip pasielgęs su jam patikėtu bendrovės turtu, suvokė, jog tokiu būdu didelės vertės svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad bendrovei bus padaryta turtinė žala, to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. A. iš bendrovės sąskaitos dalį pinigų išgrynino, dalį pervedė į savo sąskaitą, panaudodamas asmeninėms išlaidoms apmokėti, neįnešė už parduotą turtą pinigų į bendrovės kasą, tai nuslėpdamas nuo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų, apskaitos dokumentais ar kitais duomenimis nepagrindė tokių išlaidų panaudojimo bendrovės reikmėms. Tokiu būdu pasisavinus jam patikėtas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas (40 471,28 Eur), šiam juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala. Todėl A. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip patikėto didelės vertės turto pasisavinimas. Šioje byloje nustatytos aplinkybės (pinigų pervedimo, išgryninimo, nuslėpimo parduodant bendrovės turtą atvejai), paties A. A. veiksmai duoda pagrindą išvadai, kad A. A. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (40 471,28 Eur). Teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir jį išteisinti iš šios nusikalstamos veikos, nėra.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

22. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis – kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 123- 895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.).

23. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. įvykdytas turto iššvaistymas pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, direktorius ir kasininkas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. nesant teisėto faktinio pagrindo, iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 27 000 Eur, t. y. iš bendrovės sąskaitos 1) 2018 m. sausio 23 d. pervedė 10 000 Eur, o 2018 m. sausio 24 d. 2 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Nuosavybė (duomenys neskelbtini)“, taip pat 2) 2018 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 15 000 Eur Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avansas, išankstinis mokėjimas“; nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės ir jokių prekių ar paslaugų neįsigijo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų (27 000 Eur) panaudojimas buhalteriniais apskaitos dokumentais nepagrįstas ir bendrovė jokių investicinių projektų neįgijo.

24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo A. A. išteisinti iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, dėl patikėto didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo. Nurodo, kad buvo sudaryti realūs sandoriai, siekiant naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo metu padarytos išvados yra logiškos, nepriekaištingos ir motyvuotos. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įvertintų įrodymų visumos pagrindu motyvuotas išvadas, kodėl A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmai vertinami kaip bendrovės turto iššvaistymas. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto iššvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje.

25. Nustatyta ir ginčo nėra, kad A. A. avansines įmokas (12 000 Eur sumai (10 000 + 2 000)), Ispanijos ūkio subjektui „(duomenys neskelbtini)“, už įgyjamą turtą sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Taip pat, kad 15 000 Eur suma buvo pervesta į Ispanijos ūkio subjekto banko sąskaitą, priklausančią Ispanijoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir administratorius buvo pats A. A. (t. 8, b. l. 88–101; t. 9, b. l. 100–102). Teisminio bylos proceso metu A. A. tvirtino, ketinęs įsigyti investicinį žemės sklypą Ispanijoje, 12 000 Eur pervedė kaip avansą pagal sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau iš projekto pasitraukė. Taip pat aiškino Ispanijoje veikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu per įsteigtą filialą „(duomenys neskelbtini)“. Pasak nuteistojo, jis vykdė derybas su Ispanijos įmonę, sutarus, pervedė 15 000 Eur avansą, tačiau supratęs, kad projektas yra parduotas kitai įmonei, iš tolesnio dalyvavimo projekte pasitraukė. Dėl šio sandorio pinigų jam negrąžino, jis pats į teismą dėl pinigų susigrąžinimo, bijodamas, kad procesas gali ilgai užtrukti, nesikreipė. Apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, nuteistojo A. A. parodymus, jog buvo veikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, siekiant bendrovei naudos, atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir kitaip vertinti baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Byloje tiek rašytiniais įrodymais, tiek paties nuteistojo A. A. parodymais nustatyta, kad sutartį dėl nekilnojamojo turto įgijimo A. A. su Ispanijos ūkio subjektu „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kaip fizinis asmuo (2018 m. vasario 1 d. pirkimo – pardavimo įsipareigojimo sutartis (su rankpinigiais), 2018 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo su rankpinigiais pasižadėjimo sutartis dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo) įsigijimo (t. 3, b. l. 195–200; t. 8, b. l. 73–77)), sumokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis. Susitarimuose dėl 15 000 Eur bendrovės piniginių lėšų, pervestų įmonei „(duomenys neskelbtini)“, panaudojimo projekte, kituose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip sutarties šalis nenurodoma, t. y. apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą konkrečiame investiciniame projekte ar ketinimus investuoti duomenų taip pat nėra pateikta. Todėl akivaizdu, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios ekonominės naudos negalėjo gauti ir, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo, netgi sandoriams nutrūkus, civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės negalėtų. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas 27 000 Eur, pervestas Ispanijos gavėjams (2018 m. sausio 23 ir 24 d. mokėjimo dokumentais atitinkamai pagrindžiant 10 000 Eur ir 2 000 Eur pervedimą užsienio subjektui „(duomenys neskelbtini)“, bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimu dokumentu pagrindžiant 15 000 Eur užsienio subjektui „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinėje apskaitoje užregistravo, kaip investicijas į naujus projektus (specialisto išvada t. 5, b. l. 28), tačiau buhalteriniais apskaitos dokumentais šios sumos panaudojimo bendrovės reikmėms nepagrindė, jokių bendrovės įgytų investicinių projektų nėra fiksuota. Liudytoja E. K. parodė, kad A. A. bendrovės vardu ketino pirkti žemę Ispanijoje, tuo tikslu 2018 m. sausio – vasario mėn. jis iš įmonės banko sąskaitos pervedė 10 000 Eur avansą į Ispanijos banko sąskaitą; tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nekilnojamasis turtas, esantis Ispanijoje, nebuvo atvaizduotas, nes jos darbo laikotarpiu nebuvo nupirktas (t. 9, b. l. 4–6). Liudytoja J. N. parodė, kad jokių sutarčių ar dokumentų, pagrindžiančių bendrovės piniginių lėšų pervedimą užsienio subjektams, A. A. jai nebuvo pateikęs (t. 8, b. l. 132). Liudytojas D. S. patvirtino, kad A. A. Ispanijoje domėjosi statybų verslo galimybe, ketino įgyti sklypą, pervedė avansą, tačiau parodė ir tai, kad A. A. dėl kažkokių asmeninių priežasčių nepageidavo tęsti sklypo įgijimo sandorio, o sumokėtas avansas liko bankui; A. A. įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis, D. S. kelis mėnesius, kol padėjo ją įsteigti ir atidaryti, buvo vadovas, vėliau įmonės administravimą perėmė A. A.; kitų, jam žinomų A. A. projektų nebuvo (t. 9, b. l. 13). Į bylą pateikta Lietuvos kriminalinės policijos biuro informacija patvirtina, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto turto Ispanijoje nėra, sutartis sudaryta tarp juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. įgyvendinta nebuvo (t. 4, b. l. 156, 159).

26. Įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – jam patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo požymius ir jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl užimamų pareigų pagrindu jam patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 27 000 Eur iššvaistymo, padarant bendrovei žalą. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tokie A. A. sandoriai nesutapo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, buvo ekonomiškai nepagrįsti, be to, bendrovė nebuvo sudarytų sandorių šalis. A. A. veiksmai, sudarant formaliai atitinkančius sandorio formą susitarimus, pagrįstai įvertinti, kaip realiai nesiekiantys sandorio prigimtį atitinkančio tikslo. Remiantis ištirtais įrodymais, objektyviai nustatyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis naudos (taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perverstos piniginių lėšų sumos) gavėjas buvo pats A. A., kuris veikė šios įmonės vardu ir interesais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog A. A. Ispanijoje buvo įsteigęs įmonę, nesant konkrečių patvirtinančių įrodymų, neįrodo A. A. sąžiningos finansinės investicijos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Pažymėtina, kad nuteistasis atitinkamiems argumentams pagrįsti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pateikė sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ispanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartį. Tačiau jokiais kitais bylos įrodymais nėra patvirtinta, jog bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvusios suteiktos arba turėjo būti suteiktos realios paslaugos. Kaip jau minėta, jokiuose susitarimuose tiesiogiai bendrovė, kaip sutarties šalis, nebuvo nurodoma. Byloje nėra pateikti atstovavimo sutarties vykdymą patvirtinantys dokumentai ar kiti įrodymai, todėl teismo išvada, kad tokiu susitarimu buvo siekiama kitų tikslų, kurie susitarime užfiksuotos šalių valios neatitinka, o juos pridengia, pagrįsta visumos surinktų duomenų analize.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesant teisėto faktinio pagrindo, pervesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 27 000 Eur iš bendrovės sąskaitos į Ispanijos ūkio subjektų sąskaitas, suprato, kad veikia priešingai turto savininko interesams ir kad ateityje jam jokios finansinės naudos nebus, šių pasekmių siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau byloje A. A. pozicija paneigta tinkamais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nustatytomis kitomis viena kitą papildančiomis faktinėmis aplinkybėmis, leidusiomis padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistojo parodymų patikimumo bei jo kaltės. Baudžiamojoje byloje surinktais pakankamais įrodymais atskleisti ir patvirtinti nuteistojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Išvada apie A. A. paminėtų sandorių realumą, siekiant naudos UAB „(duomenys neskelbtini)“, grindžiama atitiktimi tikrosioms sandorių sudarymo aplinkybėms. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. A. dėl patikėto didelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo pripažintas kaltu pagrįstai.

28. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šioje byloje pasirinktas nuteistojo veikimo mechanizmas neabejotinai peržengė civilinių santykių ribas. A. A. veiksmų negalima pateisinti proporcinga ūkine rizika. Nuteistojo tyčiniai veiksmai, iššvaistant jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, paneigia kreditorių galimybes pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

29. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. A. kaltės, iššvaisčius jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas iš viso 27 000 Eur ir šiais savo veiksmais padarius bendrovei tokio dydžio turtinę žalą. Baudžiamasis įstatymas A. A. buvo pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

32. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukeliami šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-33-303/2017, Nr. 2K-245-303/2017).

34. Byloje nuteistojo kaltė grindžiama specialisto išvada, kurioje detaliai išanalizuotas tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos tvarkymas, nurodytos atliktos konkrečios operacijos, įvardinti konkretūs teisės aktų pažeidimai, kokių reikalavimų nebuvo laikomasi ir kokias pasekmes tai sukėlė (t. 5, b. l. 1–32), ekspertizės aktu (t. 9, 38–63) bei kitais pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Tiek rašytiniai įrodymai (automobilio pirkimo-pardavimo sutartys, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir kt. (t. 3, b. l. 11–15, 18–20), tiek paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad automobilis įgytas, vėliau registruotas ir parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienas turto ar įsipareigojimų pasikeitimas laikomas ūkinėmis operacijomis, todėl minėtas sandoris turėjo būti laiku ir tinkamai įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tai, kad bendrovei priklausantis turtas (automobilis) buvo parduotas už 24 000 Eur, o ne už 12 000 Eur, kaip buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nustatyta liudytojų C. C. I., D. O., iš dalies paties nuteistojo A. A. parodymais. Remiantis byloje ištirtais duomenimis, automobilio pirkėjas visą sumą sumokėjo grynais pinigais, pirkimo pardavimo sutartį A. A. buvo pasirašęs iš anksto, bei kaip parodė liudytojas C. C. I., atsiradus pirkėjui, būtent A. A. paprašė pirkimo pardavimo sutartyje įrašyti tik 12 000 Eur sumą. Liudytojo D. O. parodymais nustatyta, kad jis pats į sutartį įrašė tik savo asmens duomenis. Pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais ar motyvo, kodėl jie būtų siekę nurodyti neteisingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Jau buvo minėta ir tai, kad tiek liudytojų C. C. I., I. I., D. G. parodymai, tiek rašytiniai įrodymai (banko kasos pajamų orderis 1 600 Eur sumai ir A. A. banko sąskaitos išrašai apie I. I. įmokėtas 1 600 Eur ir 10 000 Eur sumas; D. G. susirašinėjimo su L. A. (nuteistojo sutuoktine) turinys ir banko sąskaitos išrašas apie 6 000 Eur ir 400 Eur pervedimą atitinkamai į L. A. ir A. A. banko sąskaitas (t. 1, b. l. 146; 154, 157; t. 4, b. l. 28; t. 8, b. l. 148, 149; t. 9, b. l. 104–105)) patvirtina, kad nuteistojo nurodymu liudytojai disponavo pinigais už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą automobilį, perduodami per kitus asmenis ir arba pervesdami į nuteistojo ir jo sutuoktinės bankų sąskaitas ir kad jokio kito pagrindo taip pervesti šiuos pinigus (bendrai 18 000 Eur) jie neturėjo. Be to, 3 000 Eur suma iš 24 000 Eur, gautų už automobilio pardavimą, be apskaitos dokumentų buvo panaudota atsiskaityti už bendrovės turto – automobilio remontą (1 000 Eur) ir E. K. darbo užmokesčiui išmokėti (2 000 Eur). A. A. tuo metu buhalterės pareigas ėjusiai E. K. nepateikė jokių duomenų apie bendrovės turto (automobilio) pardavimą, gautų pinigų (nei realiai gautų, nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų) A. A. į bendrovės kasą neįnešė, o nuo 2018 m. lapkričio mėnesio buhaltere dirbusi J. N., neturėdama duomenų apie tai, kad automobilis buvo parduotas už didesnę kainą, 12 000 Eur sumą, remdamasi sutarties duomenimis, nurodė atskaitingo asmens A. A. avansinėje apyskaitoje.

35. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“, reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015). Minėta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje dalies pajamų, t. y. 12 000 Eur už įmonei priklausančio turto (automobilio) pardavimą gavimas apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas (nustatyta, kad automobilis parduotas už didesnę sumą (24 000 Eur), o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodžius neteisingą informaciją apie gautas pajamas (12 000 Eur), buhalterinėje apskaitoje užpajamuoti tik 12 000 Eur kaip atsakingam asmeniui perduotas bendrovės turtas ir ši ūkinė operacija apskaitos registruose neregistruota. Duomenys apie bendrovės turto pardavimą, gautas pajamas, byloje nustatytu laikotarpiu bendrovės buhalterės pareigas ėjusiai E. K. pateikti nebuvo, apie tai jai nebuvo žinoma, o vėliau bendrovės buhaltere dirbusi J. N., remdamasi minėtos sutarties neteisingais duomenimis, į A. A. 2018 m. spalio mėnesio avansinę apyskaitą įrašė apie atskaitingam asmeniui perduotą bendrovės turtą, t. y. 12 000 Eur, nes duomenų, kad automobilis buvo parduotas už didesnę sumą, neturėjo. Kaip parodė liudytojos, buhalterinę apskaitą jos tvarkė pagal A. A. pateiktus dokumentus ir duomenis. Taigi, finansinė operacija turėjo atsispindėti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau tai nebuvo padaryta. Minėtoje sutartyje nurodžius neteisingą automobilio pardavimo kainą ir į apskaitą įtraukus mažesnę sumą, tokios finansinės operacijos, o kartu ir padarytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų nebuvo galima nustatyti, analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad be teisėsaugos institucijų patikrinimų, liudytojų parodymų ir pan., iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Todėl nėra pagrindo teigti, jog A. A. veiksmai, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

36. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-138-139/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016). Pagal teismų praktiką įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui ne visą informaciją apie atliekamas ūkines operacijas arba jos iš viso nepateikia. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo. Todėl tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014).

37. Byloje nustatyta, jog nuo 2010 m. lapkričio 22 d., A. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, taip pat atliko bendrovės kasininko funkcijas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkyti buvo pasamdyta E. K., o nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. N.. Taip pat A. A. buvo tas, kuris pateikdavo buhalterei pirminius finansinius dokumentus (kasos pajamų, išlaidų orderius), pagal kuriuos buhalterė E. K., o vėliau ir J. N. tvarkė buhalterinę apskaitą. Remiantis ištirtais įrodymais, objektyviai įrodyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju D. O. sudarė A. A., sutartyje nurodant neteisingus duomenis apie bendrovės gautas pajamas už parduotą jos turtą. Minėta, kad duomenys apie 2018 m. spalio 6 d. bendrovės turto (automobilio) pardavimą buhalterei E. K. net nebuvo pateikti, o buhalterė J. N. neturėdama duomenų, kad automobilis buvo parduotas už didesnę sumą ir buhalterinėje apskaitoje užpajamavusi tik 12 000 Eur kaip atskaitingam asmeniui perduotą bendrovės turtą, rėmėsi minėtoje sutartyje nurodytais neteisingais duomenimis. Todėl, nors formaliai dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų turėtų būti atsakingas buhalteris, o ne bendrovės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, šioje byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusių buhalterių tyčinių veiksmų. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apskaitos tvarkymą, kuomet nebuvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendrovėje organizavo būtent A. A., siekdamas tyčia iškreipti informaciją apie bendrovės ūkinius įvykius, operacijas ir rezultatus, bei pasisavinti bendrovės turtą, t. y. sąmoningai nepateikė jokių duomenų E. K., o J. N. suklaidino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. pripažino minėtos nusikalstamos veikos subjektu, veikusiu per E. K. bei J. N., kurios nesuprato neteisėtų vadovo veiksmų. Apeliaciniame skunde netinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas siejamas tik su buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkiusių buhalterių atsakomybe, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindu sutikti su šiuo argumentu. Suformuotoje teismų praktikoje pažymima, kad įmonės vadovas gali būti savarankiškai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą tais atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba kai jis, kaip nagrinėjamoje byloje, sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys (apie tai apskaitą tvarkančiam asmeniui nežinant) tam, kad šis juos įtrauktų į apskaitą. Tokia situacija vertinama kaip tarpinis vykdymas, o įmonės vadovas laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K- 41/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015). Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės rodo, kad šio ūkinio įvykio ir operacijos apskaitos dokumentais tinkamas nepagrindimas, duomenų neužregistravimas apskaitos registruose priklausė tik nuo A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, tyčinių veiksmų.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingai išvadai – pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatė apeliaciniame skunde neigiamą apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymo, sukėlusio atitinkamus padarinius, faktą ir A. A. tyčią, todėl pirmiau minėti A. A. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai teisiškai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

39. Įvertinus tai, kad priimant skundžiamą nuosprendį 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja 2023 m. balandžio 27 d. BK redakcija, pagal kurią pasikeitė nuteistajam A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, teisinis vertinimas, taip pat BK 190 straipsnio nuostatos, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. A. pagrįstai pritaikytas jo teisinę padėtį švelninantis įstatymas – nauja baudžiamojo įstatymo redakcija, nuteistojo veikos perkvalifikuotos pagal naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 209 straipsnio taikymo

40. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, prašydamas A. A. pagal BK 209 straipsnį išteisinti, nurodė, kad A. A. veiksmuose nėra tyčios, bendrovei atsidūrus sunkioje finansinėje padėtyje jis ėmėsi veiksmų, siekdamas atkurti jos veiklą, tik dėl nepatyrimo, nežinojimo, klaidų susiklostė situacija, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir buvo padaryta žala. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog A. A. veiksmuose yra aptariamo nusikaltimo sudėtis, padarytos tinkamai išanalizavus visumą byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Patikrinus skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų analizę ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. pripažino kaltu dėl nusikalstamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, nustatęs jo veiksmuose BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl tinkamai aiškino ir taikė įstatymą.

41. BK 209 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamą bankrotą turi būti nustatytas ne tik sąmoningo (tyčinio) blogo įmonės valdymo faktas, bet ir tai, kad būtent toks valdymas lėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams, t. y. objektyvieji veikos, jos padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014).

43. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014, Nr. 2K-261-648/2017 ir kt.). Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014). Atitinkamai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnis numato, kad įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti. Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

44. Nagrinėjamoje byloje A. A. pripažintas kaltu dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir dėl to kilusių padarinių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir didelės turtinės žalos (216 793,84 Eur) kreditoriams. Ši nuteistojo nusikalstama veika siejama su jam patikėto bendrovės turto, bendros 67 471,28 Eur vertės iššvaistymu ir pasisavinimu, t. y. piniginių lėšų – 27 000 Eur iššvaistymu ir 40 471,28 Eur pasisavinimu. Byloje nustatytu laikotarpiu A. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, todėl visus bendrovės valdymo klausimus galėjo spręsti ir sprendė vienasmeniškai, tarp jų ir dėl bendrovės turto panaudojimo, pirmosios instancijos teismo įvertinto kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas ir išvaistymas. Šiame procesiniame sprendime jau buvo įvertintos aplinkybės dėl A. A. patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto (piniginių lėšų) – 27 000 Eur iššvaistymo ir 40 471,28 Eur pasisavinimo, dėl tokių A. A. veiksmų buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, įtakota įmonės veikla, minėtas turtas nepanaudotas padengti bendrovės kreditorių reikalavimus. Todėl A. A. veiksmais buvo padaryta žala bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

45. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. To paties teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2020 m. vasario 17 d. nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu. 2022 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta, jog dėl bankroto bendrovės veikla pasibaigė, patvirtinant 216 793,84 Eur sumai nepatenkintus kreditorių reikalavimus.

46. Byloje specialisto ir eksperto atliktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ir apskaitos tyrimais nustatyta, kad bendrovės ilgalaikio turto likutinė vertė 2018 m. sausio 1 d. buvo 165 435,62 Eur ir per metus (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sumažėjo iki 295,42 Eur. Pagal finansines apyskaitas iki 2018 m. sausio 1 d. A. A., kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas bendrovei sudarė 24 563,37 Eur, o iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 60 138,25 Eur. Bylai aktualiu laikotarpiu didėjo ir įsiskolinimas tiekėjams, t. y. 2018 m. sausio 1 d. fiksuotas įsiskolinimas 27 021,60 Eur, o 2019 m. vasario 28 d. – 51 311,99 Eur. Per 2018 metus skola biudžetui išaugo iki 31 313,49 Eur. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė sudarė tik vieną 2018 m. birželio 8 d. subrangos sutartį 6 303,69 Eur sumai. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, tačiau 2019 m. birželio 10 d. buvo nemoki, nes įsipareigojimai viršijo pusę bendrovės turto. Bendrovės turto vertė 2018 m. gruodžio 31 dienai buvo 141 205,75 Eur, įsipareigojimai 31 295,85 Eur, 2019 m. birželio 10 dienai turto vertė 129 034,31 Eur, pradelsti įsipareigojimai 216 017,48 Eur. 2018 m. rugpjūčio 27 d. bendrovės mokumo būklė buvo labai gera, didžiąją dalį turto sudarė trumpalaikis turtas, o piniginėmis lėšomis buvo galima padengti net 25 proc. trumpalaikių įsipareigojimų. Didžiąją dalį bendrovės įsipareigojimų sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai, visus juos buvo galima padengti vien trumpalaikiu turtu. Klaipėdos apygardos teismui patvirtintus įsiskolinimus kreditoriams (216 793,84 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsus apmokėti iki 2019 m. vasario 28 d., bendrovė tapo nemoki. 2019 m. padidėjus pradelstų įsipareigojimų dydžiui, ženkliai sumažėjo bendrovės turtas, finansinė padėtis tapo sunki. Tai apsprendė dideli įsiskolinimai tiekėjams, piniginių lėšų sumažėjimas 2018 m., laikotarpio 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. operacijos, t. y. esant sudėtingai įmonės ekonominei situacijai A. A., kaip atsakingam asmeniui, išmokėtos didelės sumos (įsiskolinimas bendrovei sudarė 60 138,25 Eur), pervesti avansai į Ispaniją (27 000 Eur), tačiau joks turtas neįgytas (bendrovės apskaitoje neužregistruota turto įgijimo ir pajamų gavimo, susijusių su darbų vykdymu Ispanijoje) bei už parduotą bendrovės turtą (automobilį) neužregistruota visa suma (į apskaitą įtraukta 12 000 Eur mažesnė suma) (t. 5, b. l. 1–33; t. 9, b. l. 40–63).

47. Specialistė V. Gružinskienė teisiamajame posėdyje paaiškino, jog, nustačiusi, kad bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu pradelsti įpareigojimai viršijo pusę bendrovės turto, priėjo išvados, kad bendrovė buvo nemoki. A. A. pinigų, gautų už bendrovės turto (automobilio) pardavimą, panaudojimas nebuvo nustatytas, nes į kasą jie nebuvo įnešti ir apskaitoje neatvaizduoti. Pagal tyrimui patektas atskaitingo asmens avanso apyskaitas buvo apskaičiuotas A. A. 2018 m. perduoto turto dydis, kurio panaudojimas buvo pagrįstas tik 28 860,58 Eur sumai. Duomenų, kad A. A. avanso apyskaitoje nurodytą pinigų likutį būtų panaudojęs bendrovės veikloje, nėra, išlaidos apmokėjimo dokumentais nepagrįstos (t. 8, b. l. 194–197). Ekspertė M. G. Juškaitė teisiamajame posėdyje paaiškino, jog galutinė suma, kurią A. A. skolingas bendrovei, buvo apskaičiuota kartu su tiriamojo laikotarpio pradžiai, t. y. sausio 1 d., buvusiu likučiu. Kaip vieną iš pagrindinių operacijų, kuri galėjo pabloginti įmonės finansinę būklę ir sukelti jos nemokumą, ekspertė įvardino nepagrįstus atsiskaitymus su atskaitingu asmeniu, negautas pajamas už parduotą bendrovės automobilį (12 000 Eur neapskaitytas pajamų gavimas), atliktas nepelningas investicijas Ispanijoje, kurios nebuvo niekaip pagrįstos, t. y. visi šie atsiskaitymai, pervedimai, neužfiksuotos pajamos pablogino įmonės finansinę būklę (t. 9, b. l. 95).

48. Finansinių operacijų rizikingumas nustatytas ir liudytojų parodymais. Liudytojų E. K. ir J. N. parodymais nustatytos aplinkybės, susijusios su byloje tiriamu laikotarpiu buvusia bloga bendrovės finansine padėtimi dėl pradelstų skolų, nebuvimo pajamų, išskyrus direktoriaus įnašus ir pajamas už parduotą bendrovės turtą, areštuotų sąskaitų, nebemokamų atlyginimų, A. A. išvykimo į užsienio valstybę (Ispaniją). Apie tai, kad atlyginimas buvo mokamas nestabiliai ir tik tada, kai būdavo pinigų, byloje nurodė ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M.. Liudytojo R. J. parodymais nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. su bendrovės vadovu buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį, tačiau nuomos mokestį buvo vėluojama mokėti, o nuo 2018 m. spalio jis iš viso nebuvo mokamas, o pats A. A. jį informavo, kad išvyksta gyventi į Ispaniją. Aplinkybę, kad A. A. 2018 m. rudenį išvyko gyventi į Ispaniją, patvirtino ir liudytojai C. C. I. bei I. I.. Liudytojas C. C. I. ne tik nurodė reikšmingas aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pardavimu, A. A. vaidmeniu, bet ir tai, kad, pardavus automobilį, A. A., žinodamas, jog automobiliui taikomas areštas, delsė sumokėti pinigus antstoliui, todėl, besibaigiant terminui, reikalingą sumą (3 000 Eur) jis, C. C. J. padengė iš sumos, gautos už automobilio pardavimą; A. A. nurodymu perduodant dalį pinigų (2 000 Eur) buhalterei E. K., pastaroji buvo pikta, sakė, jog labai seniai negavo algos (t. 8, b. l. 132–134, 158–159; t. 9, b. l. 4–6, 113–114, 136). Pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, ar motyvo, kodėl jie būtų siekę nurodyti neteisingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymais pagrįstai remtasi, nustatant reikšmingas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes.

49. Todėl baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytais faktiniais duomenimis patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 dienai dar buvo moki. Tačiau bendrovės finansinė padėtis ėmė blogėti, ėmus didėti kreditoriniams reikalavimams, ir 2019 m. birželio 10 d. tapo nebemoki. Bankroto byloje buvo patvirtinti 216 793,84 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Kaip nustatyta, visomis bendrovės kasos lėšomis faktiškai disponavo A. A.. Nepaisant prastėjančios bendrovės finansinės padėties, A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jam inkriminuojamu nusikalstamos veikos laikotarpiu turėdamas įsiskolinimą bendrovei, pagrįsdamas tik dalį iš bendrovės sąskaitos paimtų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, neįnešdamas pinigų, gautų už bendrovės turto (automobilio) pardavimą ir juos pasisavindamas, taip pat iš bendrovės banko sąskaitos Ispanijos ūkio subjektams pervesdamas ir iššvaistydamas bendrovės turtą, tokiais savo veiksmais atitraukė didelę dalį bendrovės piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos iš dalies dengiant įsiskolinimą kreditoriams. Remiantis ekspertizės aktu nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu bendrovė sudarė nenaudingus sandorius ar operacijas 99 138,25 Eur sumai ir tai pablogino jos finansinę padėtį.

50. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. A., turėdamas patirties versle, žinodamas, jog jo valdoma bendrovė turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų, kurie bylai aktualiu laikotarpiu tik didėjo, ir vėliau jau nebuvo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, sąmoningai blogai valdė bendrovę. Jis nesirūpino tinkamu įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams vykdymu, bendrovės veiklos tęstinumu, priėmė bendrovės finansinę padėtį sunkinančius sprendimus, tokiu būdu pablogindamas bendrovės finansinę padėtį ir apsunkindamas jos kreditorių galimybes atgauti skolas. A. A., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdė, nesirūpino skolos bendrovei grąžinimu, atliko tyčinius veiksmus (pasisavindamas ir iššvaistydamas bendrovės turtą, kurį galėjo panaudoti kreditorių reikalavimams patenkinti), priešingus bendrovės interesams, būtent jis nesirūpino tinkamu sutartinių prievolių įvykdymu, nesiėmė priemonių nutraukti nuostolingus sandorius ar kitus veiksmus, turinčius tiesioginę ir esminę įtaką bendrovės veiklos tęstinumui, ir dėl kurių bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki. Tokie A. A. veiksmai buvo žalingi bendrovei, lėmė jos bankrotą ir padarė didelę turtinę žalą – 216 793,84 Eur jos kreditoriams.

51. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu bei nuteistas dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, kuris nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

52. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja 2023 m. balandžio 27 d. BK redakcija, pagal kurią pasikeitė nuteistajam A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 209 straipsnyje, teisinis vertinimas, sunkina nuteistojo teisinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos nuteistojo A. A. veiksmus kvalifikavo pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią baudžiamąją atsakomybę už jį numatančio įstatymo redakciją.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

53. Apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas, tačiau, atsižvelgiant į skundo prašymą A. A. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas A. A. skirtinoms bausmėms reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą bei kilusius padarinius atitinkančias bausmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistajam už padarytus nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Pagrindo išvadai, kad tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos, nėra. Nuteistajam paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos jam palankesniu bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Be kita ko, atsižvelgęs nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatęs BK 75 straipsnyje numatytus pagrindus ir sąlygas, teismas bausmės vykdymą atidėjo, paskirdamas atitinkamas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės išreikštas pasitikėjimas, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įgalina sudaryti prielaidas nuteistajam suvokti neteisėto elgesio padarinius, motyvuoja jį stengtis greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą su nustatytomis pareigomis, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, tiek asmenybes, nėra aiškiai neproporcinga.

55. Remiantis išdėstytu, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą atmesti.