- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-01
- Bylos Nr.
- e2-428-516/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00038-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Waste management“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. L. ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-695-894/2025 pagal pareiškėjų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ir E. L. prašymus dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Waste management“ patikslintą ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 ieškovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Waste management“ iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Laugina“ administravimo išlaidų priteista 949 741,10 Eur skola, 9 469,64 Eur delspinigiai ir 6 (šešių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja LUAB „Kontmena“ pateikė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės MB „Waste management“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad pareiškėja yra didžiausia atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorė, turinti daugiau nei 1/2 dalį visų atsakovės nemokumo byloje Nr. eB2-11-555/2024 teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Atsakovės nemokumo administratorius 2024 m. spalio 21 d. į civilinę bylą Nr. eB2-11-555/2024 pateikė atsiliepimą ir priedus, tarp jų buvo ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminarus sprendimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja CPK nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido.
4. Pareiškėja, nedalyvavusi byloje, reiškia prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisę spręsti dėl bankroto proceso administravimo išlaidų turi išimtinai tik kreditorių susirinkimas, arba – tam tikrais numatytais atvejais – bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Preliminariu sprendimu priteista atsakovės skola yra traktuojama kaip atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidos, todėl jos atžvilgiu taikomas specialus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytas administravimo išlaidų režimas. Pareiškėja, kaip didžiausia atsakovės kreditorė ir kreditorių susirinkimo pirmininkė, JANĮ 75 straipsnio pagrindu turėjo teisę spręsti dėl bankroto proceso administravimo sąmatos ir išlaidų viršijimo ataskaitos kreditorių susirinkime, tačiau atsakovė neteikė prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo ir tyčia piktybiškai bandė sukurti tariamo ieškovės reikalavimo teisėtumo fikciją, išvengti šių lėšų tvirtinimo klausimo kreditorių susirinkime. Aplinkybė, kad preliminariu sprendimu ieškovė ir atsakovė piktybiškai susitarusios bandė apeiti pareiškėjos, kaip atsakovės kreditorės ir kreditorių susirinkimo pirmininkės, teisę spręsti dėl sąmatos ir išlaidų, patvirtina priimtu preliminariu sprendimu pareiškėjos teisių ir interesų pažeidimą. Teismas, tenkindamas ieškinį, tokių klausimų nesprendė, išlaidų pagrįstumo ir būtinumo nevertino. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, teismas privalėjo ieškinį persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (JANĮ 29 straipsnio 1 dalis), o ne priimti preliminarų sprendimą. Dėl ieškovės reikalavimo patenkinimo preliminariu sprendimu pažeidžiami įstatymu saugomi pareiškėjos interesai gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą JANĮ nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo išspręstas administravimo išlaidų sąmatos viršijimo klausimas, atsisakant patvirtinti preliminariu sprendimu priteistos atsakovės mokėtinos sumos dalį – 959 210,74 Eur. Tiek preliminariame sprendime, tiek ir paminėtoje teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl tos pačios 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/2023 vykdymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje taip pat pasisakyta, kad nemokumo administratorius, prisiimdamas nurodyto dydžio atliekų tvarkymo išlaidas, veikė savo rizika, kad tokios išlaidos ateityje gali būti nepatvirtintos, nemokumo administratoriui neįrodžius neatidėliotino būtinumo atsakovės vardu prisiimti nurodyto dydžio išlaidas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Analogiškas pasekmes nustato ir JANĮ 75 straipsnio 8 dalis. Šiuo konkrečiu atveju klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos jau išspręstas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, todėl preliminarus sprendimas laikytinas neteisėtu. Atnaujinus procesą byloje, turėtų būti konstatuojama, kad, patenkinus ieškinį, buvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida, kuri daro preliminarų sprendimą neteisėtu, todėl preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas E. L. pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjimą, atsisakyti priimti ieškinį dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka ir įpareigoti grąžinti atsakovei viską, kas buvo jos sumokėta pagal preliminarų sprendimą.
7. Nurodė, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius ir vienintelis akcininkas. Procesas turi būti atnaujintas, atsižvelgiant į analogišką situaciją Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-3737-995/2023 bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte nurodytais pagrindais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu byla turi būti atnaujinta, nes atsakovė buvo bankrutuojanti įmonė, kurios administravimo sąmata buvo viršyta jau nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas preliminarus sprendimas ir ši aplinkybė egzistavo priimant preliminarų sprendimą. Visos šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik 2024 m. spalio 29 d. Jeigu šios aplinkybės būtų įvertintos priimant preliminarų sprendimą, teismas neturėjo priimti ieškinio. Tai nėra pirmas kartas, kada būtent šie asmenys (atsakovės nemokumo administratorius M. K. ir MB „Waste management“) siekia neteisėtai perimti ir švaistyti atsakovės lėšas. Tai matoma iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1020-450/2022 bei kitų tame teisminiame procese priimtų teismų procesinių sprendimų, iš LUAB „Srava“ bankroto bylos Nr. eB2-21-883/2024. M. K., neturėdamas patvirtintos sąmatos ir nespręsdamas sąmatos viršijimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų prisiėmimo klausimo, sumokėjo MB „Waste management“ už atliekų tvarkymą, tai leidžia spręsti, kad M. K. ne dėl skubios būtinybės viršijo administravimo išlaidų sąmatą, o sąmoningai ir tikslingai prisiėmė įsipareigojimus MB „Waste management“, pažeisdamas patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Teismas turėjo pareigą užkirsti tam kelią. Preliminarus sprendimas buvo priimtas neįvertinus galimų pasekmių atsakovės kreditoriams ir akcininkui, kurių interesų niekas realiai negynė. Ieškovės ieškinys yra dėl skolos už tariamą atliekų tvarkymą priteisimo, t. y. tariamų (ir neteisėtų) atsakovės administravimo išlaidų, kurių sumokėjimas ieškovei mažina atsakovės kreditoriams mokėtiną patvirtintų finansinių reikalavimų sumą. Teismas nesiaiškino, ar buvo poreikis atliekas tvarkyti. Priešingai, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 to paties teisėjo nustatyta, kad jokio poreikio tvarkyti atliekas nebuvo. Teismas nesiaiškino, ar pareikštas ieškinys atitinka atsakovės kreditorių (įskaitant ir pareiškėjo) valią, ar tokio dydžio išlaidoms prisiimti yra gautas kreditorių sutikimas, ar yra teismo patvirtinta sąmata, ar tokie veiksmai atitinka pačios LUAB „Laugina“ teises ir teisėtus interesus. Preliminariu sprendimu priteista suma daugiau nei 5 kartus viršijo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1832-924/2020 patvirtintą maksimalią administravimo išlaidų sąmatą visam UAB „Laugina“ bankroto procesui. Paaiškėjus, kad teismo preliminarus sprendimas buvo visiškai ar iš dalies įvykdytas, teismas turi išspręsti minėto sprendimo įvykdymo atgręžimo ir restitucijos taikymo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi LUAB „Kontmena“ ir E. L. prašymų dėl proceso atnaujinimo netenkino.
9. Teismas nustatė, kad prašymus atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 pateikę pareiškėjai LUAB „Kontmena“ ir E. L. yra LUAB „Laugina“ kreditoriai. Dalis pareiškėjos LUAB „Kontmena“ reikalavimo yra užtikrinti hipoteka, o pareiškėjas E. L. yra dar ir LUAB „Laugina“ akcininkas.
10. Teismas nustatė, kad LUAB „Kontmena“ prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tačiau prašyme yra nuoroda ir į CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pagrindą, teigiant, jog teismas, tenkindamas ieškinį, padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą. Pareiškėjas E. L. prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai ir LUAB „Laugina“ bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminarus sprendimas bankroto byloje buvo pateiktas 2024 m. spalio 21 d. Prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžia laikant 2024 m. spalio 21 d., trijų mėnesių termino pabaiga yra 2025 m. sausio 21 d. (CPK 74 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad pareiškėjos LUAB „Kontmena“ prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2024 m. gruodžio 10 d., per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o pareiškėjo E. L. – 2025 m. sausio 23 d., terminą praleidus nežymiai (dvi dienas), todėl nusprendė, kad terminas atnaujintinas CPK 78 straipsnio pagrindu.
12. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) ir ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, nusprendė, jog pareiškėjams nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad bus vertinami pareiškėjų prašymų argumentai dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.
13. Teismas nustatė, kad LUAB „Kontmena“ savo teisinį suinteresuotumą reikšti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu grindė tuo, jog yra atsakovės kreditorė, kreditorių susirinkimo pirmininkė ir dalis pareiškėjos reikalavimų yra užtikrinti hipoteka. Pareiškėjas E. L. savo teisinį suinteresuotumą grindė tuo, kad yra atsakovės kreditorius ir akcininkas.
14. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjai yra atsakovės kreditoriai, negali būti pagrindu atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariame sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjų, kaip atsakovės kreditorių, materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Pareiškėjų argumentus, kad dėl preliminariu sprendimu priteistos skolos bus sumažinta jų galimybė patenkinti savo reikalavimus atsakovės bankroto byloje, teismas įvertinto kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovės bankroto procesas nėra pasibaigęs, todėl neaišku kokia apimtimi bus patenkinti pareiškėjų finansiniai reikalavimai. Pareiškėjos LUAB „Kontmena“, kaip hipotekos kreditorės, reikalavimai tenkinami iš realizuoto hipoteka apsunkinto atsakovės turto (JANĮ 96 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariame sprendime nepasisakyta nei dėl pareiškėjos, kaip hipotekos kreditorės, teisių ir pareigų įkeisto turto atžvilgiu, nei dėl įkeisto turto statuso.
15. Teismas nustatė, kad teisinį suinteresuotumą dalyvauti civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjime pareiškėjai taip pat grindė aplinkybe, jog atliekų ir pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo (atstatymo) darbų atlikimo išlaidos yra bankroto proceso administravimo išlaidos, o JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos.
16. Teismas nustatė, kad byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl skolos, atsiradusios dėl atsakovės prievolės, nustatytos Sutartyje Nr. 1/2023, atsiskaityti už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas neįvykdymo. Ieškovę su atsakove siejo išoriniai civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš tiesiogiai Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sutarties – atlygintinų paslaugų teikimo sutarties. Pareiškėjų su ieškove nesiejo teisiniai santykiai Sutarties Nr. 1/2023 pagrindu, susiję su atliekų tvarkymo paslaugomis. Teismas nustatė, kad pareiškėjai šiuose santykiuose jokia forma nedalyvavo, todėl į civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjimą nebuvo pagrindo jų įtraukti. Pareiškėjus su atsakove sieja vidiniai bankroto (nemokumo) teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė nedalyvauja. Ieškovė nedalyvavo atsakovės bankroto byloje administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ar pakeitimo procese. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir kitokio modifikavimo klausimai sprendžiami JANĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir jos pakeitimų tvirtinimu, taip pat su nemokumo administratoriaus veiksmų galimu (ne)teisėtumu, teismo vertinimu, nepatenka į civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjimo ribas, kurias apsprendžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos.
17. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų prašymuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti juos suinteresuotais asmenimis ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Pareiškėja LUAB „Kontmena“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti, tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas itin siaurai aiškino galimo neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimo sąvoką. Remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, galimos situacijos, kai nusprendimas dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių bei pareigų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme gali būti konstatuojamas ne tik tada, kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai išsprendžiama dėl tokio asmens teisių ar pareigų (sprendime nustatomos konkrečios pareigos, priteisiamos konkrečios sumos, įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus ir pan.), bet ir tuo atveju, kai teismo sprendime nusprendžiama dėl bylos dalyvio teisių ar pareigų, kurias tiesiogiai lemia kito asmens, kuris nedalyvauja byloje, teisės ar pareigos. Teismas neteisingai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad preliminariame sprendime nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų. Nors pačiame preliminariame sprendime tiesiogiai ir nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, tačiau šiuo sprendimu daroma tiesioginė įtaka jos teisėms ir pareigoms – atsakovei sumokėjus ieškovei priteistą sumą, sumažėjo pareiškėjos galimybės patenkinti savo finansinį reikalavimą.
18.2. Nemokumo administratorius M. K., atstovaudamas atsakovei LUAB ,,Laugina“, vykdė turto realizavimo procedūrą – keturiolika butų, esančių Neringoje, įkeistų pareiškėjai, buvo parduoti varžytynėse. Už butų pardavimą gautų lėšų dalis, sudaranti pareiškėjos hipoteka užtikrintą reikalavimą, įvykdžius JANĮ 98 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies sąlygas, turėjo būti pervestos pareiškėjai, kaip hipotekos kreditorei. Nepaisant to, kad butai buvo realizuoti daugiau nei prieš du metus, atsakovės nemokumo administratorius JANĮ 98 straipsnyje nurodytų veiksmų neatliko, kreditorių susirinkimo minimais klausimais neorganizavo ir pareiškėjai lėšų nepervedė. Nėra jokių garantijų, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas bus patenkintas.
18.3. Teismas neįvertino fakto, kad buvo sprendžiamas ne šiaip skolos priteisimo klausimas, o likviduojamos dėl bankroto bendrovės bankroto administravimo išlaidų klausmas. Bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas JANĮ. JANĮ 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 75 straipsnio 4 dalis numato, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad dėl bankroto proceso administravimo išlaidų spręsti turi teisę išimtinai tik kreditorių susirinkimas, arba – tam tikrais numatytais atvejais – bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Šios teisės normos yra imperatyvios ir alternatyvų nenumato.
18.4. Dėl preliminariu sprendimu išspręsto administravimo išlaidų priteisimo klausimo jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje bankroto byloje Nr. eB2-829-555/2024, kur aiškiai nurodyta, kad nemokumo administratorius, prisiimdamas nurodyto dydžio atliekų tvarkymo išlaidas, veikė savo rizika, jog tokios išlaidos ateityje gali būti nepatvirtintos. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bankroto procesą reguliuojančių teisės normų pagrindu ne tik išsprendė administravimo išlaidų sąmatos viršijimo klausimą, bet ir atsisakė tvirtinti preliminariu sprendimu mokėtinos sumos dalį.
19. Pareiškėjas E. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Šioje byloje skolininkė LUAB „Laugina“, pripažindama neteisėtą kreditorės MB „Waste management“ reikalavimą, tyčia ir piktybiškai bandė sukurti tariamo kreditorės reikalavimo teisėtumo fikciją, kad išvengtų skolininkės LUAB „Laugina“ bankroto administratoriaus bankroto administravimo išlaidų procedūrose padarytų grubių pažeidimų, išvardintų įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje.
19.2. Dėl objektyvių priežasčių prireikus viršyti kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, bankroto administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo prieš viršydamas administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimdamas sąmatą viršijančius įsipareigojimus. Teismui privalėjo būti žinoma, kad iš LUAB „Laugina“ prašoma priteisti suma beveik 5 kartus viršija teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą.
19.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai ir itin siaurai aiškino galimo neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimo sąvoką CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. LUAB „Laugina“ geranoriškai (ir neteisėtai) pripažinus reikalavimą, yra esmingai sumažinama galimybė LUAB „Laugina“ kreditoriams gauti jų reikalavimo patenkinimą.
19.4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, samprotaudamas, kad pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius yra atsakingas ir organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, neteisėtai ne tik sprendė jau išspręstą klausimą – LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024, 80 punkte jau buvo nustatyta, kad jokio poreikio tvarkyti atliekas nebuvo, tačiau ir pakartotinai spręsdamas šį klausimą išsprendė kardinaliai priešingai, nei tą padarė LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Susidarė situacija, kai dėl tos pačios aplinkybės (poreikio tvarkyti atliekas) egzistuoja du vienas kitam priešingi teismų procesiniai sprendimai.
Atsiliepimas
20. Atsakovė LUAB „Laugina“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskiruosius skundus atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš E. L. ir LUAB „Kontmena“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs prašymų atnaujinti procesą argumentus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė civilinio proceso ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
20.2. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas. Preliminariame sprendime ne tik nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl apeliantų teisių ir pareigų, bet nebuvo pasisakyta ir netiesiogiai. Preliminarus sprendimas nesukėlė apeliantams jokių teisių ir pareigų, todėl apeliantų nurodytu pagrindu proceso atnaujinimas negalimas.
20.3. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad preliminarus sprendimas atima iš jų galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimą – apeliantai kartu su kitais kreditoriais gali pretenduoti į savo reikalavimo patenkinimą iš LUAB „Laugina“. Preliminariu sprendimu nepaneigta kreditorių teisė į reikalavimo patenkinimą. Apeliantų interesas grindžiamas ne materialiosios, o proceso teisės norma – ĮBĮ 3 straipsnyje nustatyta teise į finansinio reikalavimo patenkinimą. Apeliantai turi ne materialinį, o procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
20.4. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, turėdamas informaciją, kad LUAB „Laugina“ yra iškelta bankroto byla, kad LUAB „Laugina“ atstovavo nemokumo administratorius M. K., priimtu preliminariu sprendimu nusprendė, jog toks sprendimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pagrįstai ieškinį patenkino.
20.5. Net ir įtraukti į bylos nagrinėjimą apeliantai savo dalyvavimu nedarytų įtakos tarp šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams, teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliantai neginčija MB „Waste management“ ir LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/2023 ir jos priedų, perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų, sutvarkant likviduojamos bendrovės veiklos vietoje buvusias atliekas ir užterštą dirvožemį bei neneigia, jog šios paslaugos LUAB „Laugina“ buvo realiai suteiktos. Todėl net ir apeliantų prašymo tenkinimas – proceso civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 atnaujinimas ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminaraus sprendimo panaikinimas, nepaneigs LUAB „Laugina“ prievolės atsiskaityti už jai pagal sutartį suteiktas paslaugas. Aplinkybė, kad apeliantai yra vienos iš civilinės bylos šalies (atsakovės LUAB „Laugina“) kreditoriai, savaime nereiškia, jog civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti, buvo nuspręsta dėl apeliantų materialiųjų teisių ar pareigų. LUAB „Laugina“ bankroto procesas nėra pasibaigęs, todėl neaišku, kokia apimtimi bus patenkinti apeliantų kreditoriniai reikalavimai.
20.6. Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius yra atsakingas ir organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo yra būtina juridinio asmens pabaigos procedūrai (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 3 punktas). Atliekų ir užteršto grunto tvarkymo išlaidos yra priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, skola MB „Waste management“ yra mokama už atliekų sutvarkymo paslaugas iš LUAB „Laugina“ administravimui skirtų lėšų, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, jas atitinka.
20.7. Jeigu nemokumo administratoriaus ir kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, juridinio asmens kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo, o tuo atveju, jeigu iškyla pagrįstų abejonių dėl administratoriaus tinkamumo ar galimo šališkumo – kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
20.8. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-242-798/2025 buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis dėl nemokumo administratoriaus M. K. atstatydinimo. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo pasisakyta ir dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. kad M. K. iki 2022 m. vasario 15 d. turto perėmimo nežinojo apie sukauptus didžiulius atliekų ir teršalų kiekius, o šią aplinkybę sužinojęs ragino atsakingus asmenis sutvarkyti atliekas, tačiau jie to nepadarė; atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo (administravimo) išlaidų nepatvirtinimas LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime, nereiškia, kad tokias išlaidas turės padegti trečiasis asmuo arba visi mokesčių mokėtojai; šios išlaidos turi būti dengiamos tų, kurie atsakingi už taršą (nutarties 61 punktas).
20.9. Priimtu preliminariu sprendimu žala nei pareiškėjams, nei bendrovei nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
21. Ieškovė MB „Waste management“ pateikė atsiliepimą, prašydama LUAB „Kontmena“ atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Atsakovės veiklos teritorijoje buvo sukaupti dideli kiekiai pavojingų ir nepavojingų atliekų. Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymas yra likviduojamos dėl bankroto įmonės pareiga. Atsakovė buvo atliekų turėtoja, todėl jai teko pareiga perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba tvarkyti atliekas pačiai. Pagal Sutartį Nr. 1/2023 ieškovė įsipareigojo suteikti atliekų tvarkymo paslaugas pagal iš anksto suderintą grafiką, o atsakovė – atsiskaityti. Sudarant Sutartį Nr. 1/2023, atsakovei atstovavo nemokumo administratorius M. K., kuriam tokią teisę suteikė įstatymų leidėjas. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, o JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Įstatymuose nėra nustatyta, kad likviduojamų dėl bankroto įmonių sutartis dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo turėtų patvirtinti ar kitaip pritarti kreditorių susirinkimas. Sutartis Nr. 1/2023 buvo sudaryta konkurencijos sąlygomis, ieškovei pateikus geriausią pasiūlymą, sutartis, jos priedai ir pakeitimai niekada nebuvo ginčijami.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Teismas preliminariu sprendimu nenusprendė dėl LUAB „Kontmena“ materialiųjų teisių ir (ar) pareigų, taip pat nepadarė kitų materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių procesas turėtų būti atnaujintas. Atsakovės bankroto procesas nėra pasibaigęs, todėl neaišku, kokia apimtimi bus patenkinti apeliantės LUAB „Kontmena“ finansiniai reikalavimai. Apeliantės, kaip ir kitų atsakovės kreditorių, finansinių reikalavimų dydis nepriklauso nuo bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio ir struktūros.
21.3. JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, o JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantė turėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjimą. Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidų priskyrimas bankroto proceso administravimo išlaidoms nustatytas įstatymų leidėjo, todėl preliminariu sprendimu dėl šių išlaidų negalėjo būti ir nebuvo nuspręsta kitaip.
21.4. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovės reikalavimas teismo jau buvo išnagrinėtas ir atmestas, todėl teismas preliminariu sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovei 959 210,74 Eur. Tokiu procesiniu teismo sprendimu apeliantė laiko 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024. Tai, kad nutartimi buvo nutarta netvirtinti 1 716 143,00 Eur atliekų tvarkymo išlaidų, nereiškia, kad ieškovė dėl to retrospektyviai neteko teisės į apmokėjimą už suteiktas atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo paslaugas. Minimoje 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Sutarties Nr. 1/2023 teisėtumo ir galiojimo, taip pat mokėjimo pagal šią sutartį klausimai nebuvo sprendžiami. Be to, preliminarus sprendimas buvo priimtas 2024 m. gegužės 21 d., savo ruožtu nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 buvo priimta 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. žymiai vėliau, nei buvo priimtas preliminarus sprendimas.
Atsiliepimas
22. Ieškovė MB „Waste management“ pateikė atsiliepimą, prašydama E. L. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Atsakovės veiklos teritorijoje buvo sukaupti dideli kiekiai pavojingų ir nepavojingų atliekų. Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymas yra likviduojamos dėl bankroto įmonės pareiga. Atsakovė buvo atliekų turėtoja, todėl jai teko pareiga perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba tvarkyti atliekas pačiai. Pagal Sutartį Nr. 1/2023 ieškovė įsipareigojo suteikti atliekų tvarkymo paslaugas pagal iš anksto suderintą grafiką, o atsakovė – atsiskaityti. Sudarant Sutartį Nr. 1/2023, atsakovei atstovavo nemokumo administratorius M. K., kuriam tokią teisę suteikė įstatymų leidėjas. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, o JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Įstatymuose nėra nustatyta, kad likviduojamų dėl bankroto įmonių sutartis dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo turėtų patvirtinti ar kitaip pritarti kreditorių susirinkimas. Sutartis Nr. 1/2023 buvo sudaryta konkurencijos sąlygomis, ieškovei pateikus geriausią pasiūlymą, sutarties, jos priedai ir pakeitimai niekada nebuvo ginčijami.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas nenurodė pagrįstų proceso atnaujinimo pagrindų. Aplinkybė, kad apeliantas yra atsakovės kreditorius, per se (savaime) negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi preliminariame sprendime niekaip nebuvo pasisakyta dėl apelianto, kaip atsakovės kreditoriaus, materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Apelianto argumentas, kad preliminaraus sprendimo pagrindu bus sumažinta jo galimybė patenkinti reikalavimą atsakovės nemokumo byloje, yra tik prielaidos bei spėlionės. Atsakovės bankroto (nemokumo) procesas nėra pasibaigęs, todėl neaišku, kokia apimtimi bus patenkinti apelianto finansiniai reikalavimai.
22.3. JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, o JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Tačiau tai nereiškia, kad apeliantas turėjo būti įtrauktas į civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjimą. Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidų priskyrimas bankroto proceso administravimo išlaidoms nustatytas įstatymų leidėjo, todėl preliminariu sprendimu dėl šių išlaidų negalėjo būti ir nebuvo nuspręsta kitaip.
22.4. Apelianto su ieškove nesiejo nei CK numatytos sutartys, susijusios su atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymu, nei kitokie teisiniai santykiai. Savo ruožtu ieškovę su atsakove siejo išoriniai civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš tiesiogiai CK numatytos sutarties – atlygintinų paslaugų teikimo sutarties (CK 6 knygos XXXV skyrius) dėl atliekų ir pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo (atstatymo) darbų atlikimo. Šiuose santykiuose apeliantas jokia forma nedalyvavo, todėl ir į civilinės bylos Nr. e2-947-555/2024 nagrinėjimą pagrįstai nebuvo įtrauktas.
22.5. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovės reikalavimas teismo jau buvo išnagrinėtas ir atmestas, todėl teismas preliminariu sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovei 959 210,74 Eur. Tokiu procesiniu teismo sprendimu apeliantas laiko 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024. Tai, kad nutartimi buvo nutarta netvirtinti 1 716 143,00 Eur atliekų tvarkymo išlaidų, nereiškia, kad ieškovė dėl to retrospektyviai neteko teisės į apmokėjimą už suteiktas atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo paslaugas. Minimoje 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Sutarties Nr. 1/2023 teisėtumo ir galiojimo, taip pat mokėjimo pagal šią sutartį klausimai nebuvo sprendžiami. Be to, preliminarus sprendimas buvo priimtas 2024 m. gegužės 21 d., o nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 buvo priimta 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. žymiai vėliau, nei buvo priimtas preliminarus sprendimas.
Atsiliepimas
23. Pareiškėja LUAB „Kontmena“ pateikė atsiliepimą, prašydama E. L. atskirąjį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai aiškino galimo neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų pažeidimo sąvoką. Nors pačiame preliminariame sprendime tiesiogiai ir nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, tačiau šiuo sprendimu daroma tiesioginė įtaka.
23.2. Preliminariu sprendimu buvo sprendžiamas ne šiaip skolos priteisimo klausimas, o pasisakoma dėl likviduojamos dėl bankroto bendrovės administravimo išlaidų. Bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas JANĮ.
23.3. Dėl preliminariu sprendimu išspręsto administravimo išlaidų priteisimo klausimo jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje bankroto byloje Nr. eB2-829-555/2024, kur aiškiai nurodyta, kad nemokumo administratorius, prisiimdamas nurodyto dydžio atliekų tvarkymo išlaidas, veikė savo rizika, jog tokios išlaidos ateityje gali būti nepatvirtintos.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 19 d. gauti pareiškėjos LUAB „Kontmena“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta apie, apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1325-981/2025, išnagrinėtoje apeliacine tvarka, suformuotą precedentą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs LUAB „Kontmena“ atskirąjį skundą, 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1325-981/2025 atnaujino procesą Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-7269-1137/2024, kurioje, patvirtinus taikos sutartį, LUAB „Laugina“ buvo įsipareigojusi padengti MB „Waste management“ 359 370 Eur įsiskolinimą pagal 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1/2023 ir 2024 m. gegužės 16 d. papildomą susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su suinteresuotų asmenų pozicija, kad teismas tiesiogiai nenusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų; konstatavo, kad LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus yra panaudotos bei viršytos sąmatoje nustatytos leidžiamos panaudoti administravimo lėšos ir kad nemokumo administratorius viršijo savo įgaliojimus. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, iš naujo nagrinėdami atnaujintą bylą, 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-6742-1103/2025 patenkino pareiškėjos LUAB „Kontmena“ prašymą panaikinti 2024 m. birželio 19 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta MB „Waste Management“ ir LUAB „Laugina“ sudaryta taikos sutartis, priėmė naują sprendimą – MB „Waste Management“ ir LUAB „Laugina“ prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.
25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 19 d. gautas ieškovės MB „Waste management“ pareiškimas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-295-513/2025 pagal apeliantų LUAB „Kontmena“ ir E. L. netiesioginį ieškinį LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui M. K. dėl 889 943,02 Eur LUAB „Laugina“ naudai priteisimo. Žalą, pasak tos bylos ieškovų LUAB „Kontmena“ ir E. L., sudaro 837 947,13 Eur atliekų tvarkymo išlaidų bei kai kurios kitos išlaidos. Tai sumos, kurios buvo sumokėtos MB „Waste management“. Taigi apeliantai pasirinko kitokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, pareikšdami netiesioginį ieškinį. Apeliantai vienu metu reiškia ir netiesioginį ieškinį Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 dėl žalos atlyginimo iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K. JANĮ 75 straipsnio 8 dalies pagrindu, ir teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024. Negalima vienu metu skirtinguose procesuose taikyti skirtingus, vienas kitą eliminuojančius galimai pažeistų teisių gynimo būdus.
26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 20 d. gautas ieškovės MB „Waste management“ pareiškimas, kuriuo atsakoma į LUAB „Kontmena“ rašytinius paaiškinimus.
27. Pareiškime nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-6742-1103/2025 nėra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo šia nutartimi remtis kaip prejudicinę ir res judicata galią turinčiu teismo procesiniu sprendimu. MB „Waste management“ ir LUAB „Laugina“ atskirieji skundai dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-6742-1103/2025 nagrinėjami Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1728-390/2025.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
29. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto (šiuo metu pagal JANĮ – nemokumo) byla. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nemokumo administratoriumi paskirtas M. K..
30. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtino 1 500 Eur dydžio pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kuri 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo padidinta iki 14 424,43 Eur, 2017 m. kovo 27 d. nutartimi – iki 37 728,30 Eur, o 2017 m. liepos 3 d. nutartimi – iki 48 173,45 Eur. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „Laugina“ nemokumo byloje patvirtino 63 373,45 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bendrovės bankroto procesui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, kuri 2020 m. kovo 26 d. nutartimi padidinta iki 80 475 Eur, o 2020 m. spalio 22 d. nutartimi – iki 240 979 Eur. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus M. K. nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. birželio 30 d. faktiškai patirtas 444 639,56 Eur administravimo išlaidas ir papildomą 161 100 Eur administravimo išlaidų sąmatą, skirtą LUAB „Laugina“ administravimui iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant nemokumo administratoriui teisę perskirstyti patvirtintas išlaidas pagal poreikį.
31. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, patenkino ieškovės MB „Waste management“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės LUAB „Laugina“ 949 741,10 Eur administravimo išlaidų skolą, 9 469,64 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Paminėtoje byloje teismas nustatė, kad tarp MB „Waste management“ ir LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 23 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1/2023, pagal kurią MB „Waste management“ įsipareigojo suteikti atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), tvarkymo paslaugas pagal iš anksto suderintą grafiką, o LUAB „Laugina“ – už suteiktas paslaugas sumokėti; maksimali darbų kaina – 1 356 773 Eur (kartu su PVM). MB „Waste management“ atliko sutartimi nustatytus atliekų tvarkymo darbus ir juos perdavė atsakovei, savo ruožtu LUAB „Laugina“ už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga MB „Waste management“ 949 741,10 Eur bei 9 469,64 Eur netesybų (delspinigių) pagal sutartį. Paminėtoje byloje teismas, nustatęs, kad LUAB „Laugina“, kuriai iškelta bankroto (nemokumo) byla, prievolė pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su MB „Waste management“, atsirado po bankroto bylos iškėlimo, taip pat tai, kad susidariusios išlaidos už paslaugų teikimą pagal savo teisinę prigimtį buvo skirtos bankroto procedūroms atlikti (po įmonės veiklos likusių atliekų sutvarkymui), nusprendė, jog priteistina skola už paslaugų teikimą pripažintina administravimo išlaidomis.
32. Nagrinėjamoje byloje keliamas proceso atnaujinimo klausimas Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
33. Apeliantai (pareiškėjai) LUAB „Kontmena“ ir E. L., nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkinti jų prašymų dėl proceso atnaujinimo, įrodinėja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu netiesiogiai pasisakyta dėl jų, kaip LUAB „Laugina“ kreditorių, teisių ir pareigų, nes, atsakovei sumokėjus priteistas sumas – administravimo išlaidas už atliekų sutvarkymą, sumažės LUAB „Laugina“ kreditorių, įskaitant ir pareiškėjų galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus. Apeliantų teigimu, bendrovės, kuriai iškelta nemokumo byla, administravimo išlaidų klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal JANĮ 75 straipsnio 2–4 dalies nuostatas, be to, klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, todėl preliminarus sprendimas laikytinas neteisėtu.
Dėl proceso atnaujinimo
34. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės, o teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).
35. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365-374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
36. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 26 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 27 punktas).
39. Kaip minėta, prašymus atnaujinti procesą, taip pat ir atskiruosius skundus pareiškėjai visų pirma grindė tuo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo išspręstas administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų patvirtinimo klausimas, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminarus sprendimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų nurodoma Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 buvo priimta žymiai vėliau, nei Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, įsiteisėjusio preliminaraus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, negali būti vertinamas vėliau priimtos teismo nutarties pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina ir pasisako tik dėl to, ar Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, kuriuo buvo išspręstas ieškovės MB „Waste management“ ir atsakovės LUAB „Laugina“ atsiskaitymo už suteiktas atliekų sutvarkymo paslaugas klausimas, priteisiant ieškovei 949 741,10 Eur administravimo išlaidų skolą ir 9 469,64 Eur netesybas, buvo nuspręsta dėl apeliantų (LUAB „Laugina“ kreditorių) teisių ir (ar) pareigų.
40. JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos. Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto tvarkymas yra viena iš administratoriui priskirtų funkcijų, kurių atlikimą jis turi organizuoti (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo yra būtina, be kurios nemokios įmonės pabaigos procedūra būtų neįmanoma (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos turi būti apmokamos iš nemokios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Kita vertus, nereiškia, kad tokių išlaidų atlyginimas gali būti atliekamas nesilaikant JANĮ nustatytos tvarkos.
41. JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad bankrotas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešasis interesas. Viešojo intereso egzistavimą, be kita ko (lot. inter alia), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius dėl visų, visiems (lot. erga omnes); įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Dėl to viešojo intereso egzistavimas lemia aktyvesnį negu įprastai teismo vaidmenį kontroliuojant nemokios įmonės bankroto proceso teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017, 22 punktas).
42. JANĮ 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 75 straipsnio 4 dalis nustato, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 75 straipsnio 5 dalis). Nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą (JANĮ 75 straipsnio 6 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, taikomos JANĮ 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. JANĮ 75 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.
43. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad nemokumo administratorius privalo veikti neviršydamas kreditorių ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o ją viršydamas veikia savo rizika, jog sąmatą viršijančios išlaidos gali būti neatlygintos.
44. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su apeliantais, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, nors ir netiesiogiai, bet buvo nuspręsta dėl atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorių, įskaitant ir apeliantų, teisių ir teisėtų interesų.
45. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminaraus sprendimo priėmimo metu LUAB „Laugina“ teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudarė 240 979 Eur (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatą buvo padidinta iki 240 979 Eur). Nepaisant to, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu MB „Waste management“ iš LUAB „Laugina“ buvo priteista 949 741,10 Eur administravimo išlaidų (atliekų sutvarkymo) skola ir 9 469,64 Eur netesybos, kurios žymiai viršijo teismo patvirtintą LUAB „Laugina“ administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina, kad MB „Waste management“ ir LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 1/2023, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atliekų sutvarkymo paslaugas, o atsakovė – už jas atsiskaityti, buvo sudaryta vykstant atsakovės nemokumo procesui, todėl administravimo (atliekų sutvarkymo) išlaidų priteisimo iš nemokios bendrovės klausimą sprendęs teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą ir aktyvesnį negu įprastai teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, turėjo įvertinti kokio dydžio administravimo išlaidos buvo patvirtintos atsakovės nemokumo byloje, ar priteisiamos atliekų sutvarkymo išlaidos jų neviršys ir kartu nepažeis nemokios bendrovės kreditorių interesų. Paminėtų aplinkybių, priteisdamas iš nemokios bendrovės skolą už atliekų sutvarkymą, kurios apmokamos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, preliminarų sprendimą priėmęs teismas visiškai nevertino.
46. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nemokumo administratorius klausimo dėl atliekų tvarkymo būtinumo kreditorių susirinkimui svarstyti neteikė, taip pat kreditoriams nebuvo teikiamas ir klausimas dėl paties atliekas tvarkyti pasitelkiamo subjekto, atliekų apimties, įkainių dydžio ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vien faktas, jog nemokumo administratorius viršija sąmatą ir nesikreipia į kreditorius ir (ar) teismą dėl tokios sąmatos viršijimo, savaime nereiškia, kad šios išlaidos vėliau negali būti patvirtintos, jeigu jos yra realiai patirtos, buvo būtinos, atitiko įmonės ir kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, preliminarų sprendimą priėmęs teismas tokių aplinkybių dėl patirtų administravimo (atliekų sutvarkymo) išlaidų dydžio pagrįstumo, atitikimo įmonės kreditorių interesams nevertino ir dėl jų nepasisakė.
47. Nors, kaip nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, ieškovę ir atsakovę siejo civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ir pareiškėjai šiuose santykiuose jokia forma nedalyvavo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad tokie tarp sutarties šalių susiklostę teisniai santykiai, susiję su LUAB „Laugina“ patiriamomis atliekų sutvarkymo išlaidomis, kurios dengiamos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, neturi jokios įtakos nemokios bendrovės kreditorių interesams. JANĮ 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas, kurias, be kita ko, sudaro ir bankroto proceso administravimo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 1 dalie 1 punktas). Dėl to nemokumo administratorius, vykdydamas jam JANĮ priskirtas funkcijas bei atstovaudamas tiek nemokios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesams, privalo tinkamai organizuoti nemokios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, iš kurio būtų dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių reikalavimai. Savo ruožtu nemokios įmonės kreditoriai, siekdami kiek įmanoma daugiau patenkinti savo finansinius reikalavimus, taip pat yra suinteresuoti, kad iš nemokios bendrovės sukaupto turto būtų atlyginamos tik pagrįstos ir protingos administravimo išlaidos.
48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina priešingos, nei pirmosios instancijos teismas, išvados, konstatuodamas, kad nors Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, tiesiogiai ir nebuvo pasisakyta dėl apeliantų teisių ir (ar) pareigų, tačiau akivaizdu, kad toks teismo sprendimas, priteisus iš nemokios bendrovės administravimo išlaidas, viršijančias teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, netiesiogiai turėjo (turės) įtakos LUAB „Laugina“ kreditorių, įskaitant ir apeliantų, teisėms ir interesams. Dėl to, siekiant įvertinti, ar atsakovės prisiimti įsipareigojimai MB „Waste management“ bei patirtos atliekų sutvarkymo išlaidos (jų dydis), kurios atlyginamos iš administravimui skirtų lėšų, yra pagrįstos, nepažeidžia nemokios bendrovės kreditorių, įskaitant ir apeliantų, teisių ir interesų, būtina atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024.
49. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atnaujinant procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024.
50. Tokio apeliacinės instancijos teismo situacijos vertinimo (būtinumo atnaujinti procesą) nekeičia LUAB „Laugina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus, nurodyta aplinkybė, kad apeliantai neginčija MB „Waste management“ ir LUAB „Laugina“ 2023 m. birželio 23 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1/2023 ir jos priedų, perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų, neneigia, jog šios paslaugos LUAB „Laugina“ buvo realiai suteiktos, todėl pareiškėjų skundų tenkinimas ir proceso atnaujinimas nepaneigs LUAB „Laugina“ prievolės atsiskaityti.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti tik tai, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjai pagal jų prašymuose atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytini suinteresuotais asmenimis, kurie turėjo būti teismo įtraukti į prašomą atnaujinti bylą, ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, ar buvo pažeisti jų interesai. Savo ruožtu dėl LUAB „Laugina“ nurodomų aplinkybių, susijusių su suteiktų atliekų sutvarkymo paslaugų ir jų dydžio pagrįstumu bei, atitinkamai, preliminaraus sprendimo (ne)teisėtumu ir būtinybės tokį sprendimą palikti nepakeistą, pakeisti ar naikinti, bus sprendžiama ne šiame, o vėlesniame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, t. y. nagrinėjant bylą atnaujintame procese.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Ieškovė MB „Waste management“ ir atsakovė LUAB „Laugina“, pateikusios atsiliepimus į atskiruosius skundus, prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikusios šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančius įrodymus.
53. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktus; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 10 punktas).
54. Taigi kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą apeliantų (pareiškėjų) naudai. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą šioje proceso stadijoje nepriteisiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-947-555/2024.