- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- e2-475-450/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00030-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB "Krestan"
- Atsakovas
- "Uolanta"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uolanta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi priimtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Uolanta“. Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjos UAB „Carten“ prašymas, kuriuo pareiškėja prašo ją įtraukti į nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. balandžio 7 d. gautas pareiškėjų UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymas, kuriuo prašoma pareiškėjas įtraukti į nemokumo bylą trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Carten“, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ nustatė 7 dienų terminą teismo nustatytiems trūkumams pašalinti – pateikti pareiškėjų vardu veikiančių asmenų įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Carten“ pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, taip pat atmetė pareiškėjų UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad UAB „Carten“ iki teismo nustatyto termino nepašalino 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Teismas nustatė, kad pareiškėjos UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ pateikė du skolos suderinimo aktus – pirmuoju aktu jį sudariusios šalys patvirtina, jog UAB ,,Uolanta“ yra skolinga UAB ,,Krestan“ 42 612,65 Eur, skola turi būti sumokėta iki 2027 m. sausio 15 d.; antruoju aktu jį pasirašiusios šalys patvirtina, kad UAB „Uolanta“ yra skolinga UAB ,,Interlan“ 526 158,23 Eur, skola turi būti sumokėta iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą suinteresuotu asmeniu – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos savo prašymus grindė tuo, kad jos yra atsakovės kreditorės, tačiau teismas pastebėjo, jog be skolų suderinimo aktų, kitų duomenų, pvz., pirminių finansinių dokumentų ir kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų reikalavimo teisę atsakovei, taip pat jos atsiradimo pagrindą ir dydį, per teismo nustatytą papildomą terminą trūkumams pašalinti pareiškėjos nepateikė. Teismo vertinimu, pareiškėjos šioje proceso stadijoje nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą, kad UAB „Krestan“ atsakovei turi 42 612,65 Eur reikalavimo teisę, o UAB „Interlan“ turi 526 158,23 Eur reikalavimo teisę ir šiuo momentu nurodytos prievolės yra atsakovės prievolės pareiškėjoms, kurių įvykdymo terminai yra suėjęs. Priešingai, remiantis pateiktais skolų suderinimo aktais, teismas padarė išvadą, kad atsakovės prievolių įvykdymo terminai nėra suėję, todėl pareiškėjų prievoles vertino kaip hipotetines. Dėl to nekonstatavo pakankamo glaudaus pareiškėjų materialiojo ryšio su nagrinėjama byla bei atsisakė UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į nagrinėjamą bylą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Uolanta“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė (pareiškėja) UAB „Krestan“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų prašymą bei į nagrinėjamą bylą įtraukti UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pareiškėjos yra UAB „Uolanta“ kreditorės. Bankroto procese visų kreditorių finansinių reikalavimų terminai laikytini suėjusiais (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 61 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiami du klausimai: 1) ar kelti atsakovei bankroto bylą; 2) ar pradėti atsakovės restruktūrizacijos procesą. Ši byla akivaizdžiai turės įtakos pareiškėjų, kaip kreditorių, teisėtiems interesams iš skolininkės visiškai atgauti skolas. Dėl to pareiškėjos yra suinteresuotos šios bylos baigtimi ir turėjo būti įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjos UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ pirmosios instancijos teismui buvo pateikusios bendrą prašymą jas įtraukti į nagrinėjamą nemokumo bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, o apeliantė pateiktu atskiruoju skundu reiškia reikalavimą – panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos UAB „Interlan“ pateikto atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Interlan“ nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, atskirojo skundo trūkumui paršalinti – sumokėti 80 Eur žyminį mokestį, o UAB „Interlan“, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra pateikusi atskirąjį skundą, kuris bus nagrinėjamas 2026 m. birželio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-484-450/2026.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta apeliantę UAB „Krestan“ įtraukti į UAB „Uolanta“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
JANĮ 19 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.
CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo, todėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas sprendžiamas kiekvienu atveju įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-241/2020, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-934/2024, 15 punktas).
Įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, klausimas teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinus to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 25 punktas). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
Pažymėtina tai, kad, nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, nes teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad nemokumo procese gali dalyvauti ir aiškiai JANĮ nenustatyti asmenys, jeigu jie įrodo pakankamą teisinį suinteresuotumą dėl konkrečių klausimų šiame procese nagrinėjimo, kai tai gali sukelti jiems teisines pasekmes. Toks teisinis suinteresuotumas turėtų būti vertinamas individualiai ir jų teisių bei pareigų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su konkrečiu nemokumo procese sprendžiamu klausimu (Remigijus Jokubaukas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 53–54).
Taigi proceso teisės normos bei aptarta teismų praktika suponuoja išvadą, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas gali įtraukti dalyvauti byloje ne bet kurį asmenį, o tik nustatęs pakankamą konkretaus asmens materialųjį teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Asmuo, siekdamas būti įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu juridinio asmens nemokumo byloje, turi įrodyti pakankamą teisinį suinteresuotumą nemokumo bylos baigtimi.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimo įtaka trečiojo asmens (asmenų) teisėms ir pareigoms neturėtų būti suprantama pernelyg plačiai. Teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje priimtas sprendimas turės įtakos konkretaus asmens (asmenų) materialiosioms teisėms ir pareigoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-70-467/2024, 30 punktas).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymo įtraukti ją dalyvauti atsakovės UAB „Uolanta“ nemokumo byloje netenkino motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nėra atsakovės kreditorė, kurios prievolių įvykdymo terminai jau yra suėję, dėl to padarė išvadą, jog pareiškėja nepagrindė savo pakankamai glaudaus ryšio su UAB „Uolanta“ nemokumo byla.
Pažymėtina tai, kad JANĮ nėra pateikta kreditoriaus sąvoka. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose kreditoriumi laikomas asmuo, turintis reikalavimo teisę į skolininką atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo veiksmų atlikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis). Kai bendrovė pripažįsta kreditoriaus skolą, toks finansinis reikalavimas yra įtraukiamas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol ginčas nėra išspręstas, skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Taigi kreditoriumi laikomas asmuo, turintis galiojančią reikalavimo teisę, kuri nėra ginčijama. Toks asmuo po nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą priėmimo byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo, kaip kreditoriaus, finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-450/2024, 25 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja UAB „Krestan“ savo, kaip atsakovės kreditorės, statusą grindžia skolos suderinimo aktu, kuriuo abi šalys patvirtino, jog UAB ,,Uolanta“ yra skolinga UAB ,,Krestan“ 42 612,65 Eur, skola turi būti visiškai sumokėta iki 2027 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame etape pateiktų duomenų – abipusio skolos suderinimo akto pakanka konstatuoti UAB „Krestan“ teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškimo įtraukti į atsakovės UAB „Uolanta“ nemokumo bylą pateikimo metu pareiškėja UAB „Krestan“ turėjo egzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Aplinkybė, kad visiškas prievolės įvykdymo terminas šalių numatytas iki 2027 m. sausio 15 d., t. y. dar nėra suėjęs, apeliacinės instancijos teismo vertinimo dėl pareiškėjos prievolės egzistavimo nekeičia. Kaip pagrįstai skunde nurodė apeliantė, jei atsakovei būtų iškelta bankroto byla, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, vadovaujantis JANĮ 61 straipsnio 1 dalimi, atsakovės prievolių įvykdymo UAB „Krestan“ terminai būtų laikomi suėję, tai reikštų, kad atsakovė turėtų pareigą įvykdyti savo prievolę pareiškėjai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė UAB „Uolanta“ pateiktame restruktūrizavimo plano projekte pareiškėją UAB „Krestan“ nurodo kaip savo kreditorę, kurios ketina prašyti pagalbos. Tokia aplinkybė nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai patvirtina išvadą, kad šioje proceso stadijoje egzistuoja pakankamas pagrindas pareiškėją UAB „Krestan“ pripažinti potencialia atsakovės UAB „Uolanta“ kreditore.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė JANĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Krestan“ prašymas dėl jos įtraukimo į UAB „Uolanta“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – UAB „Krestan“ įtraukiama į UAB „Uolanta“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ prašymas dėl įtraukimo į uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją uždarąją akcinė bendrovę „Krestan“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis į uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ nemokumo bylą. Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Krestan“, juridinio asmens kodas 303164883, 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2026 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu.