Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-417-618/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 27 d. rezoliucija persiųstas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uolanta“ pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Pareiškime nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) inicijavo bankroto bylos iškėlimą UAB „Uolanta“. Į Klaipėdos apygardos teismą iš VMI perėjo dirbti daug specialistų, todėl pastarasis teismas galbūt yra šališkas bei gali palaikyti VMI poziciją.

Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Pareiškėja nušalinimą Klaipėdos apygardos teismui grindžia aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismo darbuotojai yra galbūt dirbę VMI. Pareiškime išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Klaipėdos apygardos teismo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėja nedetalizavo nei ryšių, kurių pagrindu keliamos abejonės dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme, nei konkrečių teisėjų ar teismo darbuotojų, su kuriais toks ryšys yra siejamas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog buvę pareiškėjos kreditorės darbuotojai yra Klaipėdos apygardos teismo darbuotojai, nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais bei neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjos prielaidomis, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme. Visgi tam, kad visi atitinkamo teismo teisėjai būtų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pareiškimas turi būti pagrįstas ne tik abejonėmis, bet ir argumentais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, kurių pareiškėja šiuo atveju nenurodė.

7. Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių netenkinami pareiškėjos UAB „Uolanta“ pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-417-618/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-417-618/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.