- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- e2-484-450/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00030-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB "Interlan"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- "Uolanta"
- Kategorijos
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uolanta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi priimtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Uolanta“.
Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjos UAB „Carten“ prašymas, kuriuo pareiškėja prašo ją įtraukti į nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. balandžio 7 d. gautas pareiškėjų UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymas, kuriuo prašoma pareiškėjas įtraukti į nemokumo bylą trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Carten“, UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ nustatė 7 dienų terminą teismo nustatytiems trūkumams pašalinti – pateikti pareiškėjų vardu veikiančių asmenų įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinančius įrodymus.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Carten“ pareiškimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu laikė nepaduotu ir kartu su priedais jį grąžino padavusiam asmeniui, taip pat atmetė pareiškėjų UAB „Krestan“ ir UAB „Interlan“ prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. balandžio 27 d. gautas UAB „Interlan“ atskirasis skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – įtraukti UAB „Interlan“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Interlan“ nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, atskirojo skundo trūkumui paršalinti – sumokėti 80 Eur žyminį mokestį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-549-1120/2021 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad už pareiškėjos atskirąjį skundą turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas žyminis mokestis. Teismas pareiškėjai UAB „Interlan“ nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ištaisyti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 80 Eur žyminį mokestį ir pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Išaiškintina, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumas nebus pašalintas, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas UAB „Interlan“.
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė UAB „Interlan“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti UAB „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas priėmė tarpinę nutartį dėl pareiškėjos neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, sprendžiant klausimą dėl nemokumo bylos skolininkei iškėlimo, dėl to už atskirąjį skundą žyminis mokestis nemokamas. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį (ne)teisėtumo
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra įstatyme numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020, 13 punktas; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, nemokumo bylose paduodami atskirieji skundai yra apmokestinami žyminiu mokesčiu.
Pagal CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 4 dalį su apeliaciniu skundu, be kita ko, turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba, kad nuo žyminio mokesčio apeliantas yra atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad apeliantė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Interlan“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, skundžiama nutartimi įpareigojo apeliantę pašalinti atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 80 Eur žyminį mokestį. Apeliantė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo įpareigojimu, nurodydama, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką minėtu klausimu – teismui priėmus tarpinę nutartį dėl pareiškėjos neįtraukimo į nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, už atskirąjį skundą dėl tokios nutarties žyminis mokestis nėra mokamas.
Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 20 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (kai apeliantas nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams ir skundžia nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), toks klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Tai paaiškinama tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atskirųjų skundų apmokestinimą žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, siekė užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, kurie ilgina nemokumo procesų trukmę, ypač dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Todėl, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį yra taikomas ir pirmosios instancijos teismo išspręstiems atskiriems procesinio pobūdžio klausimams, nes šie klausimai tiesiogiai susiję su nemokumo proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai sprendimai (nutartys) patenka į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“, nes jie yra nemokumo proceso dalis, ir, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinami pagal CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-243-567/2026, 24 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika dėl CPK 80 straipsnio 2 dalies taikymo, kuri yra išplėtota, nuosekli ir aiški, neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantė už pateiktą atskirąjį skundą turi pareigą sumokėti CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju UAB „Uolanta“ nemokumo byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pateikto prašymo ją į UAB „Uolanta“ nemokumo bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrįstumo laikytinas nemokumo proceso dalimi, tiesiogiai įtakojančiu nemokumo proceso efektyvumą ir trukmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pareiškėjai sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės pareiškimas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tinkamai pritaikė CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio 2022 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 nagrinėjamu atveju yra neaktuali, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2022 turinio, nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar už atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties dalies, kuria neišspręstas klausimas dėl asmenų, turinčių teisę susipažinti su nevieša nemokumo bylos medžiaga, turi būti mokamas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad pateikus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu, teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė apeliantėms terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti už teikiamą skundą žyminį mokestį. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami šalutiniai, tarpiniai klausimai, žyminis mokestis nemokamas, kadangi atskiras procesinio pobūdžio klausimas nepatenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį. Taigi minėtoje byloje išspręsta procesinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo, kuomet apeliantė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, paduotą dėl nutarties, kuria atmestas jos pareiškimas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, t. y. dėl nutarties, kuri laikytina nemokumo proceso dalimi, patenkančia į sąvoką „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“. Atsižvelgiant į nurodytą, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-274-450/2021 pateikti išaiškinimai susiklosčiusiai situacijai netaikytini.
Be to, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą, bankroto ar restruktūrizavimo bylose sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Tai reiškia, kad pareiškėja, pateikusi pagrįstą atskirąjį skundą, nepatirs neigiamų finansinių pasekmių, kadangi, teismui patenkinus atskirąjį skundą, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista.
Kadangi šios nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytas terminas atskirojo skundo, pateikto dėl 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, trūkumui pašalinti yra pasibaigęs, apeliantei nustatomas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 80 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nustatyti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Interlan“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties trūkumui pašalinti – sumokėti 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.