- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2-549-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00422-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- I. J., M. R., U. R.-D., M. Z., E. R., T. V., kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,RNDV Group“, ,,RNDV Group", Valstybinė mokesčių inspekcija, BUAB "Kongera"
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,RNDV Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ nemokumo administratorės A. M. prašymu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. R., U. R.-D., M. Z., E. R., T. V., I. J., kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB ,,RNDV Group“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 18 d., uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Kongera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. M. 2020 m. kovo 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. 2021 m. kovo 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas likviduojamos dėl bankroto UAB „Kongera“ bankrotą pripažino tyčiniu.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo I. J. dėl 2021 m. kovo 15 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – likviduojamos dėl bankroto UAB „Kongera“ administratorės prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė I. J. septynių dienų terminą sumokėti 37,50 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą.
5. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą konstatavo, kad suinteresuotas asmuo nepatenka į sąrašą asmenų, kurie atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nėra pateiktas motyvuotas prašymas atleisti suinteresuotą asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl įpareigojo pašalinti nustatytą trūkumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. priimti, priteisti iš BUAB „Kongera“ nemokumo administratorės suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, todėl teismo procesinis sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį yra neteisėtas ir naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose viena iš proceso šalių yra bankrutuojanti įmonė, aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje. Apelianto manymu, teikdamas skundą dėl teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
10. Kilusio ginčo įvertinimui svarbus aptarti teisinio reglamentavimo, nustatančio atleidimą nuo žyminio mokesčio raidą. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už kuriuos buvo nustatytas 50 Eur dydžio mokėtinas žyminis mokestis.
11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), pakeitęs iki tol bankroto ir restruktūrizavimo procesus reglamentavusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ). Priėmus JANĮ, įstatymų leidėjas priėmė CPK pakeitimus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, t. y. įstatymų leidėjas prie CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, kada mokamas žyminis mokestis už atskiruosius skundus, priskyrė ir atskiruosius skundus bankroto bei restruktūrizavimo bylose. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis aptarta teisės nuostata įpareigojo suinteresuotą asmenį sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kuriuo ginčijama teismo nutartis įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo įstatymo nuostatų vertinimu nesutinka ir mano, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
13. CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojami atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, išaiškino, kad, esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
15. Teisėjų kolegija nurodyta nutartimi taip pat nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą).
16. Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti galimai nepagrįstų skundų teikimą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju, remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eB2-431-524/2021, nustatyta, kad apeliantas I. J. yra pirmos eilės įmonės kreditorius. Šie duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantas patenka į pirmiau nurodytą sąrašą asmenų, kurie atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis).
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė I. J. terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl skundžiama nutartis naikintina, o I. J. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir I. J. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.