Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka NUT1 , gimęs (duomenys neskelbtini) , nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir paskirta 120 MGL bauda. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą ir paskirta 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 120 MGL bauda.Bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 29 d.Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. birželio 2 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarta taikyti nuteistajam NUT1 , gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota, įsidarbino už įstaigos ribų, dengia finansinius įsipareigojimus savanoriškai, nuo 2020 m. sausio 24 d. laikosi vidaus tvarkos taisyklių, skatintas 11 kartų, įsitraukė į resocializacijos procesą, įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, taip pat sistemingai, bet ne iki galo, nuosekliai demonstruoja sąmoningą siekį keisti savo gyvenimo būdą ir kryptingai orientuojasi į pozityvią reintegraciją į visuomenę, geba pripažinti padarytas klaidas, reflektuoti savo elgesį.Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis NUT1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos:Skunde apeliantas nurodo, jog Kauno apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, neindividualizuota, o vien aplinkybė, kad pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, dar nereiškia, jog nuteistojo elgesys nesitaiso. Teigiama, jog už akivaizdžią pažangą apeliantas buvo perkeltas į atviro tipo kalėjimą, taip pat turi galimybę dirbti laisvėje, trumpalaikių išvykų metu vyksta pas artimuosius. Apelianto nuomone, nusikalstamo elgesio rizika gali mažėti net vertinimo balams nekintant, kadangi gali skirtis vertinimo metodika, nekintami vertinami rizikos veiksniai ir kiti pokyčiai. Apeliantas laikosi nuomonės, jog nepagrįsta teismo išvada, kad jo turtinių prievolių dengimo galimybės yra menkos, kadangi visas baudas apeliantas savanoriškai moka iš darbo užmokesčio, tačiau jo darbo galimybės yra objektyviai ribotos. Teigiama, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis jau 6 metus nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 11 kartų, dalyvauja socialinėse, reabilitacijos programose, kas rodo, jog nuteistasis geba valdyti savo elgesį, o ankstesni įvykiai objektyviai neatspinti dabartinio apelianto elgesio. Skunde taip pat nurodoma, jog neteisingai buvo interpretuoti nuteistojo atsakymai apie impulsyvumą, kadangi tai buvo tik svarstymai, be to, apeliantas pakankamai nesupranta kas yra „impulsyvumas“. Pabrėžiama, jog nuteistajam šiuo metu yra 67 metai, o jaunystės elgesio ypatumai negali būti taikomi vertinant nuteistąjį vyresniame amžiuje. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas neįvertino jo darbo kaip apsauginio veiksnio, nors dirbantys asmenys nusikalsta rečiau, šiuo metu yra labai didelė darbo pasiūla, todėl apeliantas planuoja susirasti pastovų darbą. Skunde nurodoma, jog apeliantas įsisavino bausmės paskirtį, kritiškai vertina savo praeities elgesį, supranta jo pasekmes, pilnai pripažįsta kaltę. Atsiliepimų į skundą negauta.Skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2026 m. gegužės 7 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad NUT1 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, stebėtinos teigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės: bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, pateikė dukros sutikimą priimti gyventi, nors yra pensinio amžiaus, vis dar užsiima darbine veikla, stengiasi dengti įsiskolinimus, bausmės atlikimo metu baigė papildomus mokslus ir įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, dalyvavo resocializacijos ir užimtumo priemonėse, demonstruoja aiškų siekį keisti savo gyvenimo kryptį, orientuojasi į pozityvią reintegraciją į visuomenę. Be to, NUT1 jau ilgą laikotarpį nebuvo padaręs pažeidimų ir nebuvo baustas (paskutinė nuobauda skirta 2020 m. sausio 24 d.), nesusiduria su piktnaudžiavimo alkoholiu problemomis, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas vienuolika kartų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad NUT1 asmens byloje esantys duomenys apie teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes rodo jo dedamas pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga ir šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl skundo argumentai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bei tai, kad jis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, dirba už įkalinimo įstaigos ribų nelaikytini pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tokios aplinkybės kaip gyvenamoji vieta, pensinis amžius su galimybe įsidarbinti nelaikytinos pakankamai reikšmingomis, kadangi ir iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis turėjo būstą, palaikė socialinius ryšius bei dirbo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo.Pažymėtina, jog nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso šešis kartus laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2026 m. gegužės 7 d. Atlikus elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistajam visus šešis kartus buvo nustatyta vidutinė (išliekanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokie rezultatai, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kad nuteistasis neparodė pakankamo progreso nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo srityje. Nuteistojo dedamos pastangos, nors ir vertintinos teigiamai, nemažina nusikalstamo elgesio rizikos. Nėra pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadų ir pagal „OASys“ metodiką atliktų vertinimų pagrįstumu. Aplinkybė, kad 2025 m. atlikus elgesio rizikos vertinimą pagal tuos pačius kriterijus taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o toks pats rezultatas nustatytas ir 2026 m. atlikto vertinimo metu, patvirtina, jog rizikos lygis išlieka nepakitęs. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime nepaneigia galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau aplinkybė, kad per daugiau nei keturių metų laikotarpį rizikos lygis nepakito, leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Be to, vien tai, kad dalis kriminogeninių veiksnių yra vertinami kaip valdomi, nereiškia, jog jie yra pašalinti ar nebeturi reikšmės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kadangi jų valdymas laisvės atėmimo vietoje savaime nepatvirtina nuteistojo gebėjimo savarankiškai juos kontroliuoti ir laikytis teisės aktų reikalavimų gyvendamas laisvėje. Vien nuteistojo argumentai, kad tam tikri teigiami elgesio pokyčiai gali neatsispindėti bendrame rizikos balų pokytyje, nesudaro pagrindo nesivadovauti specialistų atliktais vertinimais. Priešingai, nuosekliai išliekantis vidutinis rizikos lygis rodo, kad vis dar egzistuoja mažintini kriminogeniniai veiksniai ir išlieka galimybės toliau mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.Pritariant apylinkės teismo argumentams ir Socialinio tyrimo išvados teiginiams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: nuteistasis turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, be to, nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys (buvo būdingas jaunesniame amžiuje), taip pat nustatyti priežiūros / apribojimų pažeidimai, neigiamos nuostatos jų atžvilgiu (ankstesni teistumai bei vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas bausmės atlikimo metu įkalinimo pradžioje). Pirmos instancijos teismas šiame kontekste įvertino tai, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis šešerius metus pažeidimų nepadarė, tačiau pastaruosius ketverius metus skatintas taip pat nebuvo). Pažymėtina, kad NUT1 nuteistas ne už vieną veiką, nusikalstama veika buvo organizuota, siekiant turtinės naudos neteisėtais būdais (nelegalių cigarečių gabenimas, disponavimas dideliu kiekiu narkotikų, neteisėtas elektros naudojimas ir kt.) veikė planuotai, o nusikaltimus sieja bendra motyvacija – pasipelnymas ir finansinė nauda, todėl pagrįstai konstatuotas turtinių nusikaltimų modelis ir jų sunkėjimo tendencija. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir mąstymą, nustatyta, jog nuteistojo elgesio pokyčiai nėra visiškai nuoseklūs, pažymėtinas dar vystomas gebėjimas integruoti naują požiūrį ir lanksčiau žiūrėti į situacijas. Skundžiama nutartis bei Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad per įkalinimo laiką su mąstymu ir elgesiu susijusios problemos nėra iki galo išspręstos.Akcentuotina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant realaus ir tvaraus elgesio pokyčio, tik nuoseklus, teigiamas ir ilgalaikis elgesio dinamikos pokytis sudarytų prielaidas teismui spręsti dėl galimo lygtinio paleidimo. Nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, turi realią galimybę mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai įvardytos konkrečios resocializacijos priemonės (reguliarūs motyvaciniai pokalbiai, dalyvavimas pozityvaus užimtumo veiklose, įsiskolinimų mažinimas), todėl nėra pagrindo teigti, kad rizika negali kisti. Priešingai, specialistų vertinimai ir rekomendacijos yra kvalifikuotos, individualizuotos išvados, skirtos padėti nuteistajam kryptingai mažinti rizikos veiksnius. Subjektyvus tokių išvadų vertinimas nepaneigia jų reikšmės ir objektyvumo.Vertinant nuteistojo elgsenos pokytį būtina įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apygardos teismas vertina, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis savaime kelia pavojų visuomenei. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip neutralios ar visuomenei nepavojingos. Pažymėtina ir tai, jog 2025 m. lapkričio 4 d. vertinimo metu nuteistasis nurodė, jog jo padaryta veika buvo vien asmeninio pobūdžio ir nesukėlė tiesioginės žalos visuomenei, o šios nuostatos pasikeitė tik atlikus vertinimą 2026 m. gegužės 7 d., kas teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog pataisos procesas nuteistajam vis dar aktualus. Aplinkybė, kad nuteistasis pagal galimybes moka jam paskirtą baudą, savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą, kadangi tai yra jo įstatyminė pareiga, kurią jis privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar siekia lygtinio paleidimo instituto taikymo ar ne. Teisinių prievolių vykdymas vertintinas kaip minimalus teisėto elgesio standartas, bet ne kaip išskirtinė aplinkybė, rodanti esminį teigiamą pokytį. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantas iš tiesų nuo 2019 m. stengėsi ieškoti darbo, gavęs neigiamus atsakymus įgijo papildomų kvalifikacijų, kas vertintina teigiamai, ypač atsižvelgiant į jo pensinį amžių, šiuo metu užsiima darbine veikla, planuoja dirbti ir laisvėje. Tačiau ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesio pokyčiai neleidžia konstatuoti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, būtina vertinti ne tik tai, ar nuteistasis formaliai laikosi nustatytų reikalavimų ir deklaruoja ketinimą nebenusikalsti, bet ir ar bausmė turėjo realų, teigiamą poveikį jo vertybinėms nuostatoms, atsakomybei bei požiūriui į padarytą nusikalstamą veiką. Tik esant akivaizdžiam vidiniam pokyčiui galima konstatuoti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu yra pasiekti. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei jo skunde nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad nuteistasis deda pastangas koreguoti nustatytus rizikos veiksnius ir siekia juos pašalinti. Vis dėlto, teismo vertinimu, šios pastangos kol kas nėra pakankamos, nes minėti veiksniai ir jų kiekis vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinai paleistas nuteistasis galėtų sklandžiai integruotis į visuomenę ir nekeltų grėsmės jos saugumui. Reikia pažymėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai akcentavo, jog nors ir pastebimas tam tikras nuteistojo elgesio progresas, o teigiamos aplinkybės vertintinos palankiai, tačiau šis progresas savaime nepaneigia išliekančių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksnių visuma vis dar kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo elgesio stabilumo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas nuosekliai išanalizavo tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes, įskaitant jo elgesį bausmės atlikimo metu, užimtumą, taip pat nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos darymo aplinkybes bei kitą bylai reikšmingą informaciją bendrame kontekste. Pirmos instancijos teismas šias aplinkybes vertino ne izoliuotai, o visumoje, nurodydamas, kodėl, nepaisant nustatytų teigiamų pokyčių, jos nėra pakankamos daryti išvadą, jog apelianto elgesio rizika laisvėje yra sumažėjusi tiek, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Todėl apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas nenurodė kokie konkretūs duomenys lėmė tokią išvadą, laikytini nepagrįstais.Aptarti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas NUT1 dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, o nuteistojo pastangos nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui ir yra būtina tolimesnė jo elgesio bei mąstymo korekcija mažinant socialinėje tyrimo išvadoje išvardintus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog apeliantas sugebės tinkamai valdyti savo kriminogeninius veiksnius nestruktūrizuotoje aplinkoje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama.