Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. D. (P. D.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdamas kartu su V. D., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios K. D., patalpose, turėdamas tikslą platinti, laikė žalios spalvos augalinę narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 10 589,19 g, o A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 4,3 proc. iki 9,6 proc., ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, nuosavybės teise priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą platinti, laikė žalios spalvos augalinę narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 6 592,22 g, o A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 1,3 proc. iki 16,5 proc., kol 2016 m. rugsėjo 30 d. kratos ir įvykio vietos apžiūros metu 17 181,41 g kanapių rado ir paėmė policijos pareigūnai.P. D. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 179 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, neteisėtai prisijungęs prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo, naudojosi elektra, padarydamas didelę turtinę žalą, t. y. veikdamas kartu su V. D., nuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros pastotės Rm-613 prisijungdamas tiesiogiai, be apskaitos skaitiklio, prie kabelinės spintos ir atvesdamas elektros kabelį į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, nesudaręs sutarties, savavališkai prisijungė prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo ir neteisėtai naudojosi tiekiama elektra, kol 2016 m. lapkričio 25 d. buvo pastebėtas savavališkas prisijungimas, dėl to „Energijos skirstymo operatoriui“ padarė didelę 35 633,04 euro žalą. P. D. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 262 straipsnyje, padarymu, t. y. tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdamas kartu su V. D., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios K. D., patalpose ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, nuosavybės teise priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrengė elektros instaliacijos sistemą, būtiną kanapėms auginti, supirko ir sukabino 17 vnt. „Philips“ ir 7 vnt. „Spectrum“ apšvietimo ir šildymo lempų, 3 vnt. elektrinių laikmačių, nupirko augalų augimą skatinančias medžiagas, kurių talpos yra nuo 20 g iki 10 litrų, „Aqua vega“, „Liquid silicon“, „Hydro flores“, „Atazyme“ „Apol-Humus“, „Bio Link“, „Multi Žyme“, „Overdrive“„ Microbial“ „Boost“, drėkinimo purkštuvą „Marolex“, 2 (du) vėdinimo ventiliatorius „Vagner“, įgijo 3 (trejas) elektronines svarstykles „Bomann“, „Digital scale“, pakavimo aparatą „Caso“ ir 4 (keturias) pakuotes (po 100 vnt.) pakavimo maišų „Hendi“, taip pagamino įrenginius, skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms ir jų dalims – auginti ir narkotinei medžiagai gaminti, bei šiuos įrenginius laikė iki 2016 m. rugsėjo 30 d., kol 2016 m. rugsėjo 30 d. kratos ir įvykio vietos apžiūros metu įrenginiai buvo aptikti policijos pareigūnų.P. D. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad neturėdamas leidimo, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdamas kartu su V. D., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios K. D., patalpose augino ir laikė žalios spalvos augalinę narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 10 589,19 g, o A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 4,3 proc. iki 9,6 proc., ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, nuosavybės teise priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“, augino ir laikė žalios spalvos augalinę narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 6 592,22 g, o A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 1,3 proc. iki 16,5 proc., kol 2016 m. rugsėjo 30 d. kratos ir įvykio vietos apžiūros metu 17 181,41 g kanapių rado ir paėmė policijos pareigūnai.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. D. laikinai sulaikytas 2016 m. rugsėjo 29 d. Jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi kaltinamajam P. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 28 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis P. D., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaltinamasis P. D. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir paskirti jam kitą kardomąją priemonę.Kaltinamasis cituoja baudžiamojo proceso įstatymą ir nurodo, kad teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad byloje nėra įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnį, kurie patvirtintų kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.Apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra visiškai nepagrįsta. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nenurodė, nuo kokio konkretaus teismo bėgs kaltinamasis.BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei jis sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika 2017 m. vasario 17 d. pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam, vedė teismo posėdžius ir toliau dalyvaus procese. Garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme, pagal įstatymą reikalaujama, kad bylą nagrinėtų teisėjas, kaltinamajam nepriėmęs jokių žmogaus teises ribojančių sprendimų.Kaltinamasis nurodo, kad niekada negyveno užsienyje, neturi ten jokių ryšių, taip pat niekada nesislėpė nuo teismo, turi sužadėtinę. Kaltinamasis teigia, kad jam diagnozuota akmenligė, todėl reikalingas nuolatinis gydymas. Be to, Kauno tardymo izoliatoriuje yra pažeidžiamos P. D. teisės gauti pinigines perlaidas, judėjimo laisvė, orumas ir privatumas.Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras – atmesti. Kaltinamojo P. D. skundas atmetamas. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria kaltinamajam P. D. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kuriomis nustatoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokie nustatyti įstatyme.Kardomosios priemonės, įskaitant ir suėmimą, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumas yra vertinamasis kriterijus, todėl, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog P. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, kratos protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir slapto sekimo duomenyse, specialisto išvadoje ir kituose procesiniuose dokumentuose. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, nurodytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.Kauno apygardos teismas kaltinamajam P. D. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. P. D. yra įtariamas padaręs tris apysunkius nusikaltimus ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, P. D. yra teistas, teistumas neišnykęs. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad jis turi pakankamai stiprius socialinius ryšius, nes turi sužadėtinę ir ketina kurti šeimą, tačiau nurodyta aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad P. D., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytas konkretus teismas, nuo kurio gali bėgti (slėptis) kaltinamasis.