Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-01 · Civilinė byla Nr. e2-2478-640/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-10-07Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-05-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-06-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2026-10-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-01
Bylos Nr.
e2-2478-640/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02286-2025-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
Laugina
Atsakovas
Kontmena
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2478-640/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02286-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atstovui advokatui Laimonui Pivorui,

atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atstovui advokatui Nerijui Stukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Laugina“ patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo patvirtinti 11 000 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Kontmena“ Bankroto byloje; atnaujinti LUAB „Laugina“ terminą 11 000 Eur finansiniam reikalavimui pateikti tiek, kiek teismas nustatytų, kad šis terminas yra praleistas; patvirtinti LUAB „Laugina“ 11 000 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Kontmena“ bankroto byloje, kurį sudaro 3 000 Eur negrąžintos priekabos „Schmitz SK.124“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė ir 8 000 Eur negrąžinto CAT krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė; nustatyti patvirtinto finansinio reikalavimo tenkinimo eilę pagal reikalavimo atsiradimo momentu ir LUAB „Kontmena“ bankroto procese taikytiną Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) redakciją.

Šalies argumentai

Ieškovė kartu pareiškia aiškų prašymą atnaujinti šio reikalavimo pateikimo terminą tiek, kiek teismas nustatytų, kad terminas praleistas. Ieškovė prašo reikalavimo atsiradimo momentą vertinti atskirai kiekvienai ginčo transporto priemonei. Priekabos ir krautuvo faktinės chronologijos nėra tapačios, todėl vienos automatinės datos priskyrimas visam 11 000 Eur reikalavimui neatitiktų kasacinio teismo nurodymo nustatyti realų turto praradimo paaiškėjimo momentą.

Ieškovė grįsdama savo reikalavimus nurodo, kad:

2018 m. gegužės 30 d. ieškovė (nuomotojas) ir atsakovė (nuomininkas) sudarė turto nuomos sutartį (toliau – ir Turto nuomos sutartis, Nuomos sutartis), pagal kurią nuomininkas išsinuomojo nuomotojo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Kartu su kitomis transporto priemonėmis buvo išnuomota ir priekaba Schmitz SK.124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir CAT krautuvas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Atsakovė įsipareigojimus pagal Turto nuomos sutartį vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto priežiūrai patiriamų komunalinių paslaugų mokesčių, todėl ieškovės nemokumo administratorius inicijavo Turto nuomos sutarties nutraukimą. 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu atsakovė buvo įspėta apie skolą ir planuojamą Turto nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. birželio 9 d., jei skola nebus padengta per papildomai nustatytą terminą (iki 2020 m. birželio 8 d.). Atsakovei tinkamai nevykdant Turto nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei ieškovei inicijavus Turto nuomos sutarties nutraukimą, ieškovės nemokumo administratorius Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei dėl nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų skolos, už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 31 d. – 2020 m. birželio 30 d., ir delspinigių priteisimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu patenkino ieškinį dėl 60 055,42 Eur skolos ir delspinigių (54 536,72 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo, 2 246,14 Eur įsiskolinimo už elektros energiją ir 3 272,56 Eur delspinigių) pagal Turto nuomos sutartį priteisimo ir atmetė atsakovės ieškinį ieškovei dėl 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimo apie Turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo perduoti turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 paliko galioti nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiais ir galiojančiais procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad ieškovės 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimas dėl Turto nuomos sutarties nutraukimo yra teisėtas ir Turto nuomos sutartis teisėtai nutraukta nuo 2020 m. birželio 8 d.

Atsakovė, nepaisydama turimos pareigos ir teismo daugkartinių įpareigojimų, atsakovei skirtų baudų, taip ir neperdavė (negrąžino) ieškovės nemokumo administratoriui jokio Turto nuomos sutartyje nurodyto turto. Visą turtą nemokumo administratorius perėmė vienašališkai savo iniciatyva, dalyvaujant antstoliui, o priekaba Schmitz SK124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir CAT krautuvas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nebuvo perimti ir iki šios yra atsakovės žinioje. Atsakovės pareiga nėra panaikinta aplinkybės, kad 2023 m. keitėsi jos nemokumo administratoriai. Juridinio asmens prievolė išlieka nepriklausomai nuo to, kuris administratorius konkrečiu metu vykdo procedūras. Vidaus dokumentų ir turto neperdavimas tarp atsakovės administratorių negali būti perkeltas ieškovei kaip neigiamas padarinys.

Ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių dydžio grindžia UAB „Verslavita“ 2018 m. balandžio 3 d. konsultacija Nr. VK-18-002 dėl turto pardavimo rinkos kainos, kurioje nurodyta, kad priekabos Schmitz SK.124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo rinkos kaina yra 3 000 Eur, o krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo rinkos kaina yra 8 000 Eur. Bendra negrąžintų ieškovei priklausančių transporto priemonių rinkos kaina yra 11 000 Eur.

Atsakovė, neturėdama jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo, pažeisdama imperatyvias teises normas bei ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, neteisėtai po Turto nuomos sutarties nutraukimo negrąžino ieškovei jai priklausančio aukščiau nurodyto kilnojamojo turto ir tokiu būdu visiškai apribojo ieškovės galimybes naudotis jai priklausančiu turtu, jį valdyti, disponuoti turtu savo nuožiūra. Nurodyti atsakovės veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą jos atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovės nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėta atsakovės veikla, neteisėtai po Turto nuomos sutarties nutraukimo negrąžinant turto, kuris šios sutarties pagrindu buvo perduotas atsakovei. Atsakovės (skolininkės) kaltė yra preziumuojama. Ieškovės pozicija yra ta, kad ginčo transporto priemonės nebuvo jai tinkamai grąžintos, o vien jų vietos parodymas, galimos vietos nurodymas ar daikto matomumas svetimame sklype negali būti prilyginami sutartinės prievolės įvykdymui.

Atsiliepimas

Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovei ginčo turto buvimo vieta buvo žinoma ir ieškovė galėjo turtą pasiimti, taip pat rėmėsi CAT varžytynių paskelbimu kaip tariamo valdymo įrodymu. Kartu atsakovė pripažino neturinti turto perdavimo ieškovei dokumentų ir nenurodė konkretaus perdavimo fakto. Spręstini klausimai yra: pirma, kada kiekviena ginčo transporto priemonė buvo galutinai prarasta ir kada ieškovė tai sužinojo arba turėjo sužinoti; antra, ar finansinio reikalavimo pateikimo terminas praleistas ir ar jis atnaujintinas; trečia, ar atsakovė įvykdė turto grąžinimo prievolę; ketvirta, koks yra negrąžinto turto vertės dydis; penkta, kokia yra patvirtintino reikalavimo tenkinimo eilė.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1571-880/2023 (eB2-282-880/2025) atsakovei LUAB „Kontmena“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d. Atsakovė 2022 m. vasario 15 d. pateikė į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-8-555/2025 (LUAB „Laugina“ bankroto bylą) procesinį dokumentą Nr. DOK-4324, prie kurio pridėtame priede Nr. 11 antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuotos abi M. K. nurodomos transporto priemonės. Minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovei nuo 2022 m. vasario 15 d. buvo žinoma ginčo turto buvimo vieta. Atsakovė neturi duomenų ir negali paaiškinti, kodėl 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytas turtas skiriasi.

Ieškovės poziciją, kad tariamai ieškovė 2022 m. vasario 15 d. (2022 m. kovo 6 d. protokolo konstatavimo data) nerado dalies 2022 m. sausio 7 d. protokole nurodyto turto, paneigia šios aplinkybės: 2022 m. sausio 7 d. protokole užfiksuotos 58 transporto priemonės, o 2022 m. kovo 6 d. protokole 52, vadinasi turėtų trūkti 6 transporto priemonių, tačiau ieškinys pareikštas tik dėl dviejų. Ieškovė niekaip nebando paaiškinti, kur gavo (arba kur dingo) dar keturios; 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. balandžio 2 d. raginimuose ieškovė reikalavo grąžinti 4 transporto priemones, o ieškinys pareikštas tik dėl dviejų. Ieškovė niekaip nebando paaiškinti, kur gavo (arba kur dingo) dar dvi. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. paskelbė ginčo turto krautuvo CAT varžytines, o 2023 m. rugsėjo 11 d. priekabos Taurus varžytines, kurių reikalavo 2024 m. sausio 8 d. bei 2024 m. balandžio 2 d. raginimais, vadinasi savo valdyme turėjo dalį tariamai neperduoto turto. Jeigu ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. žinojo krautuvo CAT buvimo vietą, bet jo neišsaugojo, krautuvo CAT galimas dingimas 2023 m. vasarą nėra susijęs su 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties netinkamu vykdymu, o gali būti nebent savarankiškas deliktas. 2023 m. rugpjūtį atsakovės vardu galėjo veikti tik atstatydintas nemokumo administratorius A. S., todėl atsakovė neteisėtus veiksmus dėl krautuvo CAT dingimo galėjo atlikti tik veikdama per A. S.. Tačiau ieškinyje jokie neteisėti A. S., kaip atsakovės atstovo, neteisėti veiksmai neįvardinami.

Ieškovės pateikta konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas turto vertei pagrįsti. Spręsdamas ginčą tarp tų pačių šalių, tiek Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmesdamas ieškovės prašymą dėl finansinio reikalavimo, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-862-881/2024 nurodė, kad tokia konsultacija nėra tinkamas įrodymas rinkos vertei pagrįsti, nes tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, informacija buvo panaudota jos nepatikrinus, nuomonė pateikiama su ribojančiomis sąlygomis ir suvaržymais. Konsultacija surašyta ir kainos nustatytos daugiau kaip prieš dvejus metus iki tariamo Turto nuomos sutarties pažeidimo ir nepagrindžia turto vertės pareigos grąžinti turtą metu. Konsultacijoje nurodoma, kad gali turėti nemažai paslėptų trukumų ar defektų, o konsultacijos autorius tokių defektų nenustatinėjo. Konsultacijoje nurodyta, kad kai kuri informacija buvo panaudota jos nepatikrinus; tam tikri klausimai liko šios užduoties darbų nuošalyje; nuomonė pateikiama su ribojančiomis sąlygomis ir su šiais suvaržymais; turto kaina buvo nustatoma darant prielaidas; nėra garantuojamas konsultacijos duomenų tikslumas. Kaip matoma iš varžytinių atšaukimo 2023 m. rugsėjo 22 d., per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. už konsultacijoje nurodytą 8000 Eur kainą nebuvo gautas nė vienas pasiūlymas viešai skelbiamose varžytinėse. 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties priede Nr. 3 skiltyje Traktoriai 1 eilutėje prie krautuvo CAT parašyta, kad buvusio UAB „Laugina“ vadovo teigimu transporto priemonė yra sugedusi, 2023 m. rugpjūčio 25 d. varžytinėse nėra jokių žymų apie turto būklę, o 2018 m. balandžio 3 d. konsultacijoje krautuvas CAT (66 pozicija) pažymėtas žalia spalva, reiškiančia, kad technika gali būti naudojama. Duomenys apie turto būklę yra prieštaringi ir neinformatyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė neįrodinėja, kad apie 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sužinojo vėliau, nei nutartis buvo priimta. Ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. žino apie ieškinyje nurodomą ieškovės teisių pažeidimą. Ieškinys yra pareikštas 2025 m. sausio 24 d., t. y. praėjus 4 metams, 4 mėnesiams ir 7 dienoms nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra ženkliai praleistas. Minėtas ieškinio senaties terminas jau buvo praleistas V. K. paskyrimo atsakovės nemokumo administratoriumi metu. Ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutartinės atsakomybės pagal 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutartį, ieškovės teigimu nutrauktą 2020 m. birželio 9 d. ir pažeistą 2020 m. rugsėjo 17 d., atsirado iki nemokumo bylos iškėlimo atsakovei 2023 m. kovo 24 d. Vadinasi ieškovė šiuo ieškiniu reiškiamą reikalavimą turėjo pareikšti JANĮ 41 straipsnyje ir 2023 m. vasario 7 d. nutarties nustatyta tvarka per 30 dienų. Kadangi ieškiniu reiškiamas reikalavimas nebuvo pareikštas per kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti nustatytą terminą, reikalavimo teisė yra pasibaigusi.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. A. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, šio prašymo netenkintus – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės administravimo išlaidų sąmatos. Atsiliepime nurodė, kad ji buvo UAB „Kontmena“ vadove nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. liepos 29 d. Ieškovės nurodomos aplinkybės jai nėra žinomos, kadangi nors R. A. ir buvo atsakovės vadove nurodytu laikotarpiu, tačiau reali veikla atsakovės nebuvo vykdoma, nes iš esmės visą šį laiką vyko ginčai tarp ieškovės ir atsakovės dėl 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo pagal ją. Visi ginčai atsakovės vadovės buvo pavesti spręsti atsakovės tuometiniams atstovams ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vėliausiai 2022 m. vasario 15 d. ieškovei tapo žinoma ginčo transporto priemonių buvimo vieta – kai atsakovė pateikė į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-8-555/2025 (ieškovės bankroto bylą) procesinį dokumentą Nr. DOK4324, prie kurio pridėtame priede Nr. 11 antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuotos abi ieškovės nurodomos transporto priemonės (priekaba Schmitz SK124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo 35 psl., o CAT krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) psl.). Šios aplinkybės įvyko jau po to, kai atsakovės vadove R. A. nebebuvo. Kodėl ieškovės nemokumo administratorius nesiėmė jokių veiksmų perimti vienašališkai minėtas transporto priemonės – ieškovė nenurodo, tačiau pats faktas, kad ieškovė atliko bent vienos iš transporto priemonių fotofiksacijas ir paskelbė jos varžytynes – be jokios abejonės patvirtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes perimti šias transporto priemones, tačiau aplaidžiai to nedarė. Ieškovės paaiškinimai apie kažkokias tai nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame yra tas turtas, yra daugiau, nei absurdiški, nes visa eilė ieškovei priklausančių transporto priemonių buvo realizuotos varžytynėse tada, kai jos stovėjo valstybei priklausančiame žemės sklype, o priekaba Tauras – greta ginčo krautuvo CAT tame pačiame žemės sklype (arba bent jau vizualiai taip atrodo iš bylos medžiagos). Trečiojo asmens nuomone, tikrasis tariamos žalos ieškovei kaltininkas – yra jos nemokumo administratorius, kuriam ieškovė ir turėtų reikšti pretenzijas, dėl ko siūlytina ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Taip pat pritartina atsakovei dėl ieškinio senaties taikymo, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, tariamų nuostolių dydžio.

Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, jog po ieškinio patikslinimo atsikirtimai iš esmės išlieka tie patys, kurie išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir juos palaiko.

Trečiasis asmuo apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas, posėdyje nedalyvavo, prašymų nepateikė, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Byloje nustatytos aplinkybės

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 (įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 1 d.) ieškovei UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla.

2018 m. gegužės 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė turto nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei sutartyje nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Iš Turto nuomos sutarties priedo Nr. 3 „Transporto priemonių sąrašas“ matyti, kad, be kito turto, ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti ieškovei priklausančias transporto priemones – priekabą Schmitz SK. 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir CAT krautuvą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Turto nuomos sutarties priedo Nr. 3 skyriaus „Priekabos“ 4 eilutė ir skyriaus „Traktoriai“ 1 eilutė). Prie krautuvo sutarties priede nurodyta, kad buvusio UAB „Laugina“ vadovo teigimu, transporto priemonė yra sugedusi. Ieškovės teismui pateiktoje 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto – kelių transporto priemonių vertinimo išvadoje nurodyta, kad CAT krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , rinkos kaina yra 8 000 Eur, o priekabos Schmitz SK.124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina – 3 000 Eur.

2020 m. gegužės 5 d. pranešimu ieškovė įspėjo atsakovę apie skolą už turto nuomą ir sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gegužės 9 d. 2020 m. gegužės 11 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovei ir, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti ieškovės 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimą apie 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu arba pripažinti, kad visas turtas pagal nuomos sutartį atsakovei perduotas nebuvo ir uždrausti nutraukti nuomos sutartį iki bus įvykdytas įpareigojimas perduoti nurodytą turtą. Ieškovė BUAB „Laugina“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kontmena“ skolą už nuomą ir suvartotą elektros energiją, delspinigius ir palūkanas. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 patenkino ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos ir delspinigių pagal turto nuomos sutartį priteisimo ir atmetė atsakovės ieškinį ieškovei dėl 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimo apie turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo perduoti turtą. Teismas konstatavo, kad turto nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydama, kad yra dingusios, nežinia kur esančios, galimai iššvaistytos 58 prašyme nurodytos transporto priemonės. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės turto iššvaistymo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2022 m. balandžio 6 d.

2022 m. vasario 15 d. atsakovė į ieškovės bankroto bylą pateikė 2022 m. sausio 7 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovei priklausančios 58 transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini) esančioje transporto stovėjimo teritorijoje bei (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) esančioje transporto stovėjimo teritorijoje.

2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-22-18 antstolis, ieškovės pavedimu atlikęs faktinių aplinkybių konstatavimą (duomenys neskelbtini), užfiksavo ieškovės nemokumo administratoriaus iš atsakovės perimtą ieškovės turtą. Antstolis konstatavo, kad 2022 m. vasario 15 d. apžiūrimoje teritorijoje yra ieškovės atsakovei išnuomotos transporto priemonės, tačiau priekabos Schmitz SK.124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir CAT krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nėra.

Taip pat iš byloje esančio 2021 m. kovo 9 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-21-30, kuriuo buvo konstatuojama ieškovei priklausančių transporto priemonių apžiūra ir būklė laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 9 d., matyti, kad antstolis konstatavo, jog buvo nuvykta į aikšteles, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovės atstovas parodė aikštelėse esančias ir ieškovei priklausančias transporto priemones. Tarp transporto priemonių buvo priekaba Schmitz SK.124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau CAT krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nebuvo rasta. Priekaba Schmitz SK. 124 ieškovės nemokumo administratoriui nebuvo perduota, pastarasis neturėjo galimybės ginčo puspriekabę perimti vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2021 m. vasario 23 d. atsakovės atstovui aprodant turtą, priekaba Schmitz SK.124, buvo, tačiau 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad 2022 m. vasario 15 d. priekabos jau nebuvo. Taigi, ieškovės nemokumo administratorius neturėjo galimybės perimti ginčo priekabą nei 2021 m. vasario 23 d., nei 2022 m. vasario 15 d.

2025 m. sausio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 11 000 Eur nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad nuo 2020 m. birželio 8 d. turto nuomos sutarties nutraukimo ieškovei nėra grąžintos priekaba Schmitz SK124 ir CAT krautuvas, kurios turto nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos atsakovei; šio turto buvimo vieta ieškovei nežinoma, todėl teikiamas ieškinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo

Byloje nustatyta, kad atsakovei nemokumo byla iškelta 2023 m. vasario 7 d. (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.). Ieškovė 2025 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, kildinamą iš šalių sudarytos Nuomos sutarties netinkamo vykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad atsakovei iškelta bankroto byla, 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir perdavė ją atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Taigi, ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuris atsakovei dar nebuvo pareikštas iki jos nemokumo bylos iškėlimo dienos. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas patenka į antrą kreditorių reikalavimų kategoriją.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonių nemokumo procese pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kuris reiškia, kad skolininko kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių reikalavimų pateikimas reglamentuojamas JANĮ 41 straipsnyje. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (1 dalis). Šis 30 dienų terminas yra atnaujinamasis – šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą ir teismas termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis, jo reikalavimo teisė pasibaigia (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimo stadijų yra nurodęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), jis yra pagrįstas, pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023, 20 punktas).

Teismas turi teisę spręsti kreditoriaus reikalavimo, atsiradusio iki nemokumo bylos iškėlimo, tvirtinimo klausimą, net ir tais atvejais, kai jis pateiktas praleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreditorių reikalavimų pateikimo nemokumo administratoriui terminą, jeigu teismas šio termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo svarbesnės objektyvios priežastys, pateisinančios šio termino praleidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti.

Todėl nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas yra nagrinėjamas kaip kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas ir sprendžiant tokio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinti termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo priežastys, trukmė ir kitos šio termino atnaujinimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kadangi gali būti patvirtintas tik toks finansinis reikalavimas, kurio pateikimo tvirtinti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

Kadangi atsakovei nemokumo byla iškelta 2023 m. vasario 7 d. (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 24 d.), kaip matyti iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie Finansų ministerijos oficialių duomenų, terminas kreditorių reikalavimams atsakovei pareikšti buvo nustatytas iki 2023 m. birželio 26 d.. Tuo tarpu ieškovė su reikalavimu į atsakovę kreipėsi tik 2025 m. sausio 24 d. pareikšdama ieškinį teisme, todėl konstatuotina, kad ieškovė praleido 30 dienų terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą atsakovės nemokumo byloje. Teismas atkreipia dėmesį, jog terminas praleistas gana ženkliai, beveik pusantrų metų. Todėl vertinant ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą yra svarbu nustatyti itin svarbias objektyvias termino praleidimo priežastis.

Ieškovė nurodo, kad finansinio reikalavimo atsiradimo automatiškai negalima sieti su nuomos sutarties pasibaigimu. Sutarties pasibaigimas sukūrė pareigą grąžinti daiktus, tačiau piniginis reikalavimas dėl visos daikto vertės atsirado tik tada, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsakovė daiktą prarado ir natūrinė prievolė objektyviai nebegali būti įvykdyta. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog Nuomos sutarties pasibaigimas nesuponavo reikalavimo atsiradimo momento. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad ieškovė sužinojo ir turėjo sužinoti, kad ginčo transporto priemonės prarastos ir prievolė juos grąžinti nebus įvykdyta.

Ieškovė nurodo, kad pirminio kreditorių reikalavimų pateikimo laikotarpiu ieškovės reikalavimas dėl 11 000 Eur dar nebuvo atsiradęs. Ieškovė turėjo reikalavimą įvykdyti nuomos prievolę natūra, tačiau neturėjo pakankamo pagrindo laikyti konkrečius daiktus galutinai prarastais. 2024 m. sausio 22 d. pati atsakovė perdavė informaciją, kad transporto priemonės buvo šalia (duomenys neskelbtini) Tokia informacija objektyviai skatino tikrinti vietą ir reikalauti realaus perdavimo, o ne laikyti turtą galutinai prarastu. Be to, transporto priemonė krautuvas CAT A808L buvo realiai matomas 2023 m., o 2024 m. buvo nurodyta, kad jis bus grąžintas. Esant tokiam patikinimui, piniginio reikalavimo dėl visos krautuvo vertės nepareiškimas negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas. Ieškovės teigimu, 2024 m. birželio 18 d. teismas dar reikalavo LUAB „Kontmena“ duomenų apie turto grąžinimą ir susirašinėjimą dėl keturių vienetų. Tai patvirtina, kad natūrinės prievolės įvykdymo galimybė nebuvo vien subjektyvus ieškovės lūkestis – ji buvo aktualus teismo proceso klausimas. dvi kitos tame pačiame 2024 m. sausio 8 d. raginime nurodytos transporto priemonės vėliau buvo faktiškai atgabentos į ieškovės teritoriją ir parduotos. Ši aplinkybė patvirtina, kad laukimas, kol ir likę daiktai bus realiai perduoti, buvo paremtas konkrečia patirtimi. Be to, ieškovė visą laikotarpį nebuvo pasyvi: kreipėsi į teismus, antstolius ir ikiteisminio tyrimo įstaigą, organizavo vienašalį turto perėmimą, siuntė 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. balandžio 2 d. reikalavimus, dalyvavo susijusioje civilinėje byloje ir reikalavo duomenų apie turto vietą bei grąžinimą. Nuo 2025 m. sausio 24 d. reikalavimas buvo aiškiai pareikštas teisme, o LUAB „Kontmena“ administratorius ir atstovas turėjo visas galimybes su juo susipažinti, pateikti atsikirtimus ir įrodymus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu įspėjo atsakovę, kad atsakovei iki 2020 m. birželio 8 d. nesumokėjus skolos už nuomą, turto nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 atmetė atsakovės ieškinį ieškovei dėl 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimo apie turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko galioti nepakeistą. Taigi, nuo turto nuomos sutarties nutraukimo, kuris 2021 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažintas teisėtu, atsakovė turėjo pareigą grąžinti ieškovei pagal ginčo turto nuomos sutartį valdomą turtą.

Pažymėtina, kad dar Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 atsakovė buvo įpareigota 2020 m. gruodžio 2 d. 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti apžiūrėti ieškovei priklausančias transporto priemones, nurodytas turto nuomos nutartyje. Faktinių aplinkybių konstatavo protokolu antstolis 2021 m. birželio 29 d. konstatavo, kad 2021 m. birželio 16 d. transporto priemonės į ieškovės teritoriją (duomenys neskelbtini), nebuvo pristatytos.

Atsakovei nevykdant pareigos perduoti turtą, 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal ieškovės nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl galimo ieškovės turto iššvaistymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. patikslintame prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės nemokumo administratorius nurodė, kad šiuo metu yra dingusios, nežinia kur esančios, galimai iššvaistytos 58 prašyme nurodytos transporto priemonės, įskaitant ir ginčo transporto priemones.

Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2022 m. vasario 15 d. atsakovė į ieškovės bankroto bylą pateikė 2022 m. sausio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuota, kad ieškovei priklausančios 58 transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini) esančioje transporto stovėjimo teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) esančioje transporto stovėjimo teritorijoje. Iš minėto 2022 m. sausio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ginčo transporto priemonės priekaba Schmitz ir CAT krautuvas buvo teritorijoje (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pateiktas 2022 m. vasario 15 d. Iš byloje esančio 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovės nemokumo administratorius tą pačią dieną (2022 m. vasario 15 d.) vienašališkai perėmė 52 transporto priemones, tuo metu buvusias (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo transporto priemonių, t. y. priekabos Schmitz SK.124 ir CAT krautuvo, nurodytoje teritorijoje jau nebuvo.

Įvertinus 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių protokolu fiksuotas faktines aplinkybes, matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. vasario 15 d. ginčo transporto priemonės buvo išgabentos iš nurodytos teritorijos (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovės nemokumo administratorius 2022 m. vasario 15 d. neturėjo galimybės perimti ginčo turto, nes jo buvimo vieta buvo nežinoma.

Nors 2021 m. vasario 23 d. ieškovės atstovui atsakovės atstovas nurodė, jog puspriekabė Scmitz yra (duomenys neskelbtini), tačiau tai neįrodo, jog ieškovė realiai turėjo galimybę atsiimti turtą. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, jame apie 2021 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą užsimenama, nurodant, kad 2021 m. vasario 23 d. ieškovės nemokumo administratoriui buvo parodytos kai kurios transporto priemonės, tačiau minėtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nenurodyta, ar ieškovės nemokumo administratorius turėjo galimybę perimti ginčo priekabą. Tuo tarpu iš 2021 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jame, be kita ko, užfiksuota, jog 2021 m. vasario 23 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovui atsakovės atstovas parodė keletą transporto priemonių, tarp jų – ir ginčo puspriekabę Scmitz, tačiau pažymėta, kad atsakovės atstovas nurodė, jog neturi raktų, negali atsakyti, kas saugo techniką, ir yra įgaliotas tik parodyti transporto priemones. Taigi, nors 2021 m. vasario 23 d. atsakovės atstovui aprodant turtą, priekaba Schmitz SK. 124, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ji ieškovės nemokumo administratoriui nebuvo perduota, pastarasis neturėjo galimybės ginčo puspriekabę perimti vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2021 m. vasario 23 d. atsakovės atstovui aprodant turtą, priekaba Schmitz SK.124, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ši priekaba buvo (duomenys neskelbtini), o 2022 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad 2022 m. vasario 15 d. priekabos (duomenys neskelbtini), jau nebuvo. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškovės nemokumo administratorius neturėjo galimybės perimti ginčo priekabą nei 2021 m. vasario 23 d., nei 2022 m. vasario 15 d.

Tai, kad ginčo priekaba nėra perduota iki šiol patvirtina ir tai, kad 2024 m. sausio 8 d. ieškovė dar kartą raštu pareikalavo atsakovę perduoti keturias transporto priemones, tarp jų priekabą CL465. Tai patvirtina, kad ieškovė tuo metu pirmiausia siekė realaus prievolės įvykdymo natūra, o ne piniginės kompensacijos. 2024 m. sausio 22 d. atsakovė, remdamasi buvusio vadovo M. K. pateikta informacija, ieškovei nurodė versiją, kad reikalaujamos transporto priemonės buvo viešoje valstybinėje žemėje šalia (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė kartu teigė, kad turtas esą buvo ieškovės administratoriaus žinioje, pats tokios konkrečios vietos nurodymas sudarė objektyvų pagrindą tęsti turto paiešką ir reikalauti jį perduoti natūra. 2024 m. balandžio 2 d. ieškovė pakartotinai pareikalavo turto grąžinimo ir nurodyti konkrečias priemones, kurių atsakovė ėmėsi prievolei įvykdyti. Pradinio ieškinio teiginys, kad po 2024 m. sausio 15 d. apskritai nebuvo gautas joks atsakymas, tikslinamas: 2024 m. sausio 22 d. atsakymas buvo gautas, tačiau jame nebuvo pateikta tinkamo perdavimo pasiūlymo, raktų, dokumentų ar turto faktinio valdytojo, galinčio jį perduoti.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo krautuvas ieškovei buvo perduotas. Nors iš 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog 2022 m. sausio 7 d. užfiksuotos visos 58 transporto priemonės, tarp jų – ir ginčo krautuvas, tačiau, kaip minėta, 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas į ieškovės bankroto bylą buvo pateiktas tik 2022 m. vasario 15 d., tą pačią dieną ieškovės nemokumo administratoriui vienašališkai perimant transporto priemones, CAT krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), jau nebuvo. Kitokių duomenų į bylą nėra pateikta ir nėra pagrindo abejoti 2022 m. kovo 6 d. antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotais duomenimis.

Vien tai, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskelbusi ginčo krautuvo varžytines, nesudaro pagrindo teigti, kad krautuvas buvo perimtas. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo krautuvas ieškovei buvo perduotas ar ieškovė jį vienašališkai priėmė, ar turėjo galimybę vienašališkai perimti. Ieškovė paaiškino, kad krautuvo varžytines ieškovė paskelbė 2023 m. rugpjūčio 25 d., nes krautuvas tuo metu buvo vizualiai matomas šalia ieškovės teritorijos (duomenys neskelbtini), esančiame kitame žemės sklype, tačiau, įvertinus, jog krautuvas neperduotas, buvo nuspręsta palaukti jo perdavimo ir tuomet skelbti varžytines. Byloje nustatyta, kad dėl to ieškovė 2023 m. rugsėjo 25 d. varžytines atšaukė. Kaip nurodė ieškovė, šiuo metu krautuvo greta esančioje teritorijoje nėra, ginčo turto buvimo vieta nežinoma. Aplinkybes, kad ginčo transporto priemonių buvimo vieta nežinoma, patvirtina ieškovės 2024 m. sausio 8 d. raštas „Raginimas dėl turto perdavimo“ ir 2024 m. balandžio 2 d. raštas „Dėl turto grąžinimo“, kuriais ieškovė kreipėsi į atsakovę, ragindama grąžinti ieškovei keturias transporto priemones, tarp jų ir ginčo transporto priemones. Atsakovė 2024 m. sausio 15 d. raštu ieškovei nurodė, kad ankstesnis administratorius neperdavė materialaus turto, todėl atsakovės valdyme nėra transporto priemonių ir dėl to nėra galimybės ką nors perduoti (grąžinti) ieškovei. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturi žinių apie ieškovės išvardintas transporto priemones, bet užklausė ankstesnio direktoriaus dėl informacijos. Iš atsakovės 2024 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu ieškovei pateikto 2024 m. sausio 22 d. atsakymo matyti, kad ankstesnis atsakovės direktorius paaiškino, jog raginamos perduoti transporto priemonės buvo šalia pastato (duomenys neskelbtini), esančioje viešoje valstybinėje žemėje.

Kaip jau minėta, 2024 m. sausio 22 d. atsakovė informavo ieškovę, kad transporto priemonės yra viešoje valstybinėje žemėje šalia (duomenys neskelbtini), tačiau vėlgi realios perdavimo galimybės ieškovui perimti turtą nebuvo sudarytos.

2024 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2248-1106/2024 teismas įpareigojo LUAB „Kontmena“ pateikti duomenis apie pagal Turto nuomos sutartį perimtą ir grąžintą turtą bei susirašinėjimą dėl keturių negrąžintų turto vienetų. Tai rodo, kad ir 2024 m. birželio mėnesį turto grąžinimo klausimas proceso dalyvių buvo vertinamas kaip neišspręsta natūrinė prievolė. Todėl priekabos vertės reikalavimo atsiradimo negalima automatiškai sutapatinti nei su 2020 m. nuomos sutarties pasibaigimu, nei su 2021 m. pirmuoju negrąžinimu, nei su 2022 m. jos nebuvimu vienoje konkrečioje vietoje. Reikalavimas atsirado tada, kai priekabos negrąžinimas virto objektyviai suvoktu galutiniu jos praradimu.

Aukščiau išdėstytų visuma sudaro pagrindą teigti, kad dar 2024 m. birželio mėnesio ieškovė turėjo objektyvų pagrindą laikyti ginčo turtą ne galutinai prarastu, o neperduotu turtu, kurio grąžinimas dar buvo realiai svarstomas ir kurio buvo siekiama teisme bei tiesioginiame susirašinėjime. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad perdavė ginčo turtą ieškovei ar kad ieškovė vienašališkai jį perėmė arba turėjo galimybę perimti iki ieškinio dėl prarasto turto vertės atlyginimo. Tokiu būdu vertintina, kad egzistavo objektyvios svarbios aplinkybės termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimui, nes tiek minėto termino suėjimo dienai, tiek iki ieškinio pareiškimo ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog turtas dar bus grąžintas.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus nagrinėjamo ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir suformuluotą ieškinio dalyką, ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo, ir tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę, išskyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė, nustačiusi, kad atsakovė (nuomininkė) netinkamai vykdo turto nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu įspėjo atsakovę apie susikaupusią skolą, nustatė terminą iki 2020 m. birželio 8 d. skolai padengti ir nurodė, kad, iki nustatyto termino nepadengus skolos, turto nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. birželio 9 d. Atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovės LUAB „Laugina“ įspėjimą apie turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 LUAB „Kontmena“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tokiu būdu ieškovei nuo 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukus turto nuomos sutartį, o 2021 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nuomininkės ieškinys dėl nuomos sutarties tęsimo atmestas, atsakovei kilo pareiga grąžinti nuomotojai visą pagal turto nuomos sutartį išsinuomotą turtą. Atsižvelgdama į tai, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2021 m. lapkričio 30 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo turto nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas teisėtu.

CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (to paties straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (to paties straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antroji ieškinio senaties terminą nutraukianti aplinkybių grupė – kreipimasis su ieškiniu į teismą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis) – neturėtų būti aiškinama gramatiškai, kaip apimanti tik teisminę gynybą stricto sensu (siaurąja reikšme), bet atsižvelgiant į šios normos tikslą, kad ieškinio senaties terminą gali nutraukti suinteresuoto asmens veiksmai, kurie sukelia teisinius padarinius, analogiškus kreipimuisi į teismą (teisių pripažinimą). Pavyzdžiui, byloje, kurioje reikalavimas dėl skolos ir delspinigių išieškojimo buvo įgyvendintas ne teismo tvarka, bet paduodant notarui prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, kasacinis teismas nusprendė, kad CK 1.130 straipsnyje reglamentuojamos ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės taikytinos ir paduodant prašymą notarui dėl vykdomojo dokumento išieškoti skolą ir delspinigius išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad savininko kreipimasis ikiteisminio tyrimo metu į prokuratūrą su prašymu grąžinti pavogtą daiktą ir prokuratūrai šį prašymą tenkinus, tokie savininko veiksmai savo padariniais prilyginami ieškinio pareiškimui CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme ir todėl nutraukia ieškinio senaties terminą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ankščiau nurodytą jo išvadą pagrindžia ir tai, kad civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas paprastai vyksta laikantis subsidiarumo principo, todėl nepagrįsta būtų reikalauti iš civilinių teisinių santykių subjektų siekti savo pažeistų teisių gynybos vienu metu keletu alternatyvių būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1120/2023).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl transporto priemonių, įskaitant ir ginčo transporto priemones, dingimo buvo pradėtas 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir nutrauktas 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu, t. y. ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės transporto priemonių dingimo vyko 8 mėnesius. Vadovaujantis CK 1.130 straipsniu ir nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs 8 mėnesius, o ieškovė ieškinį pareiškė 2025 m. sausio 24 d., todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti, kurios taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) bei kaltę (CK 6.248 straipsnis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas (nagrinėjamu atveju – apeliantė), reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-233-178/2017).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. pranešimu įspėjo atsakovę, kad atsakovei iki 2020 m. birželio 8 d. nesumokėjus skolos už nuomą, turto nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. birželio 9 d. Minėta, Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021, be kita ko, atmetė atsakovės ieškinį ieškovei dėl 2020 m. gegužės 5 d. įspėjimo apie turto nuomos sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko galioti nepakeistą. Taigi, nuo turto nuomos sutarties nutraukimo, kuris 2021 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažintas teisėtu, atsakovė turėjo pareigą grąžinti ieškovei pagal ginčo turto nuomos sutartį valdomą turtą. Pareigos grąžinti turtą turinys sudarė realiai perduoti turtą ieškovei, o ne apsiriboti turto buvimo vietos nurodymu. Aplinkybė, kad atsakovė nurodė ieškovei dalies transporto priemonių buvimo vietą, neatleidžia atsakovės nuo šios pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d., 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. nutartyse, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 nutartyje konstatavo, kad atsakovė turi pareigą tiesiogiai perduoti turtą, įskaitant ginčo transporto priemones, ieškovės nemokumo administratoriui.

Tokiu būdu sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, (ne)buvimo, turi būti įvertinta, ar atsakovė tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą, pasibaigus turto nuomos sutarčiai, grąžinti ieškovei šiai priklausantį ginčo turtą, kuris atsakovei buvo perduotas laikinai valdyti ir naudoti turto nuomos sutarties pagrindu.

Byloje anksčiau (pasisakant dėl termino reikalavimui pareikšti atnaujinimo) nustatyta, jog atsakovė neįrodė, kad perdavė ginčo turtą ieškovei, o ieškovė vienašališkai jį perėmė arba turėjo galimybę perimti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos turto nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti ieškovei šiai priklausantį ginčo turtą, kuris atsakovei buvo perduotas laikinai valdyti ir naudoti turto nuomos sutarties pagrindu. Nurodyti atsakovės veiksmai yra neteisėti ir sudaro pagrindą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

CK 6.499 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.

Nagrinėjamu atveju konstatuotinos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, lemiančios atsakovės prievolę atlyginti apeliantės patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, CK 6.249 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turto buvimo vieta nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. sausio 15 d. raštu atsakovė pati informavo ieškovę, jog turto buvimo vieta yra nežinoma. Į 2024 m. balandžio 2 d. raštą dėl turto grąžinimo atsakovė neatsakė. Todėl įvertinus tai, kad atsakovė neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos, turto nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti ieškovei šiai priklausantį ginčo turtą (neteisėti veiksmai), nesant duomenų bei atsakovei neteikiant informacijos apie galimą turto buvimo vietą, konstatuotina, kad ieškovė prarado savo turtą ir neteko galimybės juo disponuoti, t. y. patyrė žalą. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi pareigą, pasibaigus ginčo turto nuomos sutarčiai, grąžinti ieškovei šiai priklausantį ginčo turtą, ieškovė nebūtų praradusi šio turto ir galėtų jį valdyti ir juo disponuoti, todėl konstatuojama, kad neteisėti atsakovės veiksmai, atsakovei po turto nuomos sutarties nutraukimo negrąžinant ginčo turto, sudarė sąlygas žalai atsirasti, t. y. tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ypatumas – kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) verslininko (įmonės) atsakomybė – atsakomybė be kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalių sutartiniuose nuomos teisiniuose santykiuose atsakovė veikė kaip verslininkė. Dėl to, nustačius atsakovės veiksmų neteisėtumą ir atsakovei neįrodžius, kad ji sutartyje įtvirtintos pareigos neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, taip pat neįrodžius, kad jos veiksmai buvo teisėti pagal sutartį ar įstatymų nuostatas, atsakovei sutartinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl finansinio reikalavimo dydžio

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo dydį grindžia prarastų ir nuomotojai negrąžintų ginčo transporto priemonių rinkos kaina, kuri nustatyta 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Verslavita“ konsultacijoje dėl galimos turto pardavimo kainos rinkoje. Joje nurodyta, kad priekabos Schmitz SK.124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo rinkos kaina yra 3 000 Eur, o krautuvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pardavimo rinkos kaina yra 8 000 Eur. Remdamasi šia konsultacija, ieškovė nurodė, jog bendra negrąžintų ieškovei priklausančių ginčo transporto priemonių rinkos kaina yra 11 000 Eur, kurią ir prašė priteisti iš atsakovės kaip padarytos žalos atlyginimą.

Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikta konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas turto vertei pagrįsti, nes spręsdamas ginčą tarp tų pačių šalių, tiek Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmesdamas ieškovės prašymą dėl finansinio reikalavimo, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-862-881/2024 nurodė, kad tokia konsultacija nėra tinkamas įrodymas rinkos vertei pagrįsti, nes tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, informacija buvo panaudota jos nepatikrinus, nuomonė pateikiama su ribojančiomis sąlygomis ir suvaržymais.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi, minėta konsultacija nėra laikoma eksperto išvada, tačiau ji gali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, jos įrodomoji reikšmė vertintina visų byloje surinktų įrodymų visumoje (CPK 177 straipsnis).

UAB „Verslavita“ 2018 m. balandžio 3 d. konsultaciją parengė turto vertintojas, turintis tam būtiną kvalifikaciją ir žinių. Tai, kad UAB „Verslavita“ turto vertintojai turi teisę atlikti turto vertinimą, patvirtina viešai skelbiama informacija, t. y. nurodyta įmonė turi teisę verstis išorės turto arba verslo vertinimo veikla (https://avnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vertinimas-1/vertintojai-ir-vertinimo-imones/isores-vertintoju-sarasas/). Teismų praktikoje profesionalių turto vertintojų parengtos pažymos apie turto vertę yra vertinamos kaip tinkamas bei leistinas įrodymas civiliniame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1007-881/2020). Be to, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie ginčo turto rinkos kainas, kurie paneigtų UAB „Verslavita“ konsultacijoje nurodytas ginčo turto pardavimo kainas rinkoje, taigi, konsultacijoje nurodytos ginčo turto rinkos kainos nenuginčytos (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pati ieškovė pripažįsta, kad aktualios ginčo turto vertinimo ataskaitos, kurioje būtų fiksuota tiksli turto vertė šiuo metu byloje nėra ir jos pateikti nėra galimybės. Tačiau teismas pabrėžia, jog tokia situacija susidarė būtent tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – atsakovei negrąžinus jai nuomoto ginčo turto ir nežinant jo buvimo vietos, todėl objektyviai nėra galimybių atlikti ginčo turto vertinimo.

Be to, matyti, kad konsultacinėje pažymoje atsižvelgta į ginčo transporto priemonių techninę būklę ir įvertinta, jog ginčo krautuvas yra prastos būklės, t. y. konsultacijoje ši transporto priemonė pažymėta žalia spalva, kurios reikšmė yra: „Prastos būklės, ilgą laiką stovėjusi ir (ar) ilgai nenaudota technika, tačiau vis dar gali būti naudojama. Turtui reikalingi įvairūs smulkesni ar stambesni remonto darbai, nuplovimas ir tinkamas pateikimas rinkai. Technika kiekvieną dieną sensta, tad jos kaina gali mažėti laikui bėgant.“ Taigi, konsultacijoje nurodyta, kad žalia spalva žymimos transporto priemonės, kurios yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, tačiau kurioms gali būti reikalingi remonto darbai. Todėl turto vertintojas, rengdamas konsultaciją, atsižvelgė į tai, kad ginčo turtui gali būti reikalingi remonto darbai. Ši informacija iš esmės neprieštarauja turto nuomos sutarties priede esančiai pastabai prie transporto priemonės CAT krautuvas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , t. y. kad buvusio ieškovės vadovo teigimu, jis yra sugedęs. Turto nuomos sutartyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio gedimas tai galėtų būti. Byloje nėra duomenų, kad konsultacijos atlikimo ir (ar) turto nuomos sutarties sudarymo metu transporto priemonė – CAT krautuvas – negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį ar kad gedimo nebuvo įmanoma pašalinti. Pažymėtina, jog konsultacijoje nurodyta, kad, tam, jog profesionaliai suteikti šią konsultaciją, konsultacijoje nurodytas turtas buvo apžiūrėtas, atlikta jo foto fiksacija ar gauta kita vaizdinė medžiaga, susipažinta su kliento pateikta ir kita prieinama informacija apie turtą, išanalizuota turto rinka bei jos konjunktūra, atlikti būtini preliminarūs skaičiavimai.

Atsakovės argumentas, kad konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas, nes tokiu nelaikytas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetant apeliantės prašymą dėl finansinio reikalavimo aptvirtinimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-862-881/2024, nepagrįstas, nes kaip matyti iš nurodytų teismų procesinių sprendimų, juose pateikta konsultacinė išvada vertinta kitokiame kontekste, t. y. kaip nepakankamas įrodymas prarastoms pajamoms pagrįsti. Tokiu būdu įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai pagrindė ir įrodė reikalavimo dydį, remdamasi UAB „Verslavita“ konsultacija.

Atsakovė, siekdama paneigti konsultacijoje nurodytą ginčo turto rinkos vertę, turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog konsultacijoje nurodyti duomenys apie ginčo turto rinkos vertę nėra teisingi, tačiau to nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl darytina išvada, jog ieškovė dėl atsakovės netinkamo įstatyme įtvirtintos nuomininkės pareigos pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti ieškovei ginčo turtą vykdymo prarado 11 000 Eur vertės turtą, t. y. patyrė tokio dydžio nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei išvadas, konstatuotina, kad ieškovė LUAB „Laugina“ praleido terminą reikalavimui pareikšti dėl svarbių objektyvių priežasčių, kurias sąlygojo pačios atsakovės neteisėti veiksmai tinkamai neperduodant ginčo turto, todėl terminas atnaujintinas. Ieškovė įrodė ir pagrindė, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė 11 000 Eur nuostolį dėl negrąžinto turto pagal Nuomos sutartį. Tokiu būdu yra pagrindas tvirtinti ieškovės kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje kaip antros eilės reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, panaikina teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys).

Ieškovės reikalavimą patenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylos nagrinėjimo metu, neatlyginamos.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą patyrė 3 872 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš jų: 3 388 Eur už ieškinio parengimą ir 484 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatei už ieškinio parengimą pagal 2025 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0005263 ir 2025 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatei už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2025 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0005327. Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 5 594,75 Eur (2 237,90 Eur × 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali priteistina už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 233,59 Eur (2 335,90 Eur x 0,1).

Ieškovės prašoma priteisti 3 872 Eur išlaidų suma už ieškinio parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčių pagrindu apskaičiuotos maksimalios leistinos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas 3 872 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmą kartą.

Ieškovė LUAB „Laugina“ bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atskirojo skundo parengimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2025 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatei už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0005376. Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą yra 3 974,09 Eur (2 337,70 Eur × 1,7). Ieškovės prašoma priteisti 3 630 Eur išlaidų suma už atskirojo skundo dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 papunkčio pagrindu apskaičiuotos maksimalios leistinos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas 3 630 Eur atstovavimo išlaidas už atskirojo skundo dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo parengimą.

Ieškovė bylą nagrinėjant kasacine tvarka patyrė 3 872 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašė priteisti, už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2026 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo už suteiktą pagalbą pagal 2026 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0005479. Pagal Rekomendacijų 8.14 papunktį, maksimali priteisina suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą yra 4 342,14 Eur (2 554,20 Eur × 1,7). Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija maksimalios leistinos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl yra pagrindas priteisti 3 872 Eur išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų nepasisakoma.

Ieškovė byloje patyrė ir prašo priteisti 1524,60 Eur už patikslinto ieškinio parengimą ir pateikimą teismui pagal 2026 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 0005587, kuri buvo apmokėta 2026 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymu. Taip pat ieškovė prašo priteisti 677,60 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje pagal 2026 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AAA Nr. 0005599, kuri apmokėta 2026 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu. Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteistina suma už ieškinį yra 6570,50 Eur (2 628,20 Eur × 2,5); pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali priteistina už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 262,82 Eur (2 628,20 Eur x 0,1). Ieškovės prašoma priteisti 2 202,20 Eur išlaidų suma už patikslinto ieškinio parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčių pagrindu apskaičiuotos maksimalios leistinos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas 2 202,20 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant antrą kartą.

Tokiu būdu iš viso ieškovei iš atsakovės administravimui skirtų lėšų yra priteistina 13 576,20 Eur (3 872 Eur + 3 630 Eur + 3 872 Eur + 2 202,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ prašymą tenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti.

Patvirtinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) kreditorinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) bankroto byloje, tenkinamą antra eile.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) bankroto administravimui skirtų lėšų 13 576,20 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė