Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė,sekretoriaujant Justinai Kapustinai,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamajam A. K. ir jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiosioms R. N., L. S., vertėjai Daivai Sakalienei,A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės A. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems 2025 m. gruodžio 5 d. nuo 9:58 val. skambinant telefonu nukentėjusiajai R. N. ir prisistačius telekomunikacijų, banko darbuotojais, policijos pareigūnais, apgaule įtikinus ją išimti bankomate grynuosius pinigus, atiduoti mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, nukentėjusiajai R. N. iš savo banko „Artea“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 18.17 val. iki 18:37 val. bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), su savo mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC išgryninus 14700 Eur, apie 19 val. atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, kartu su mokėjimo kortele, po to jis neteisėtai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ bare „(duomenys neskelbtini)“ išleido 10,9 Eur, tas pats baras „(duomenys neskelbtini)“ – 204 Eur, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėse „Viada“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, – 110,08 Eur, degalinėje „Cirkle K“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 55 Eur, degalinėje „Circle K Pabaliai“ degalinėje, (duomenys neskelbtini) – 97,88 Eur, degalinėje „CircleK 1-2-3“ (duomenys neskelbtini), Šiauliai, – 104,5 Eur, degalinėje „Emsi“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai –97,14 Eur, degalinėje „Orlean“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 263,68 Eur, parduotuvėje „Norfa -SD“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 334,16 Eur, PC „Kubas“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai – 132,62 Eur, įsigydamas įvairių prekių viso už 1409,96 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai R. N. priklausančius pinigus 16109,96 Eur.Be to, A. K. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones: t. y. neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC ir kortelės PIN kodą, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0:03 val. iki 0:22 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, panaudodamas šią kortelę ir jos PIN kodą, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 2:28 val. iki 8:18 val. Šiauliuose bare „(duomenys neskelbtini)“ ir tas pats baras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėse „Viada“ (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Cirkle K“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „CircleK Pabaliai“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), degalinėje „CircleK 1-2-3“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Emsi“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Orlean“ (duomenys neskelbtini), Šiauliai, parduotuvėje „Norfa -SD“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, PC „Kubas“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, melagingai pateikdamas save kaip R. N., neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliko finansines operacijas, taip pažeidė AB „Artea“ informacinės sistemos apsaugos priemones.Be to, A. K. neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: t. y. neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Debit MC su jos naudotojo – nukentėjusiosios R. N. tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0:03 val. iki 0:22 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgrynino 14700 Eur, po to bare „(duomenys neskelbtini)“ ir tas pats baras „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėse „Viada“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Cirkle K“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Circle K Pabaliai“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Circle K 1-2-3“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Emsi“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Orlean“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, parduotuvėje „Norfa-SD“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, PC „Kubas“ (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgydamas įvairias prekes ir taip neteisėtai inicijavo finansines operacijas, kurių metu iš AB ,,Artea“ esančios R. N. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 1409,96 Eur.Be to, A. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo panaudodamas elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: t. y. veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, šiems 2025 m. gruodžio 5 d. nuo 9:58 val. skambinant telefonu nukentėjusiajai R. N., prisistačius telekomunikacijų, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais bei apgaule įtikinus ją išimti bankomate grynuosius pinigus, atiduoti banko ,,Artea“ banko mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo nukentėjusiosios R. N. banko AB ,,Artea“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC, po to ją laikė prie savęs ir gabeno Šiaulių mieste, kur mokėjimo kortelę realizavo, ją 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0:03 val. iki 0:22 val. įdėdamas į bankomatą, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir suvesdamas R. N. tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, po to analogišku būdu, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 2.28 val. iki 8.18 val. Šiauliuose, bare „(duomenys neskelbtini)“ ir tas pats baras „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėse „Viada“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Cirkle K“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Circle K Pabaliai“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), degalinėje „Circle K 1-2-3“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Emsi“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, degalinėje „Orlean“, (duomenys neskelbtini) Šiauliai, parduotuvėje „Norfa -SD“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, PC „Kubas“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgijo įvairias prekes, taip įgijo svetimą nukentėjusiosios R. N. elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo panaudodamas elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Be to, A. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems 2025 m. gruodžio 9 d. nuo 14:53 val. iki 20:18 val. skambinant telefonu nukentėjusiajai L. S., prisistačius telekomunikacijų, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaule įtikino ją, atiduoti jos AB ,,SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakyti jos PIN kodą atvykusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), po to jis neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs nukentėjusiosios L. S. AB ,,SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 23:11 val. iki 2025 m. gruodžio 10 d. 00:10 val., bankomate „Šiaulių bankas“, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai, AB ,,SEB“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 26990 eurų ir taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai L. S. priklausančius pinigus 26990 Eur.Be to, A. K. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones: t. y. neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs nukentėjusiosios L. S. AB ,,SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir kortelės PIN kodą, nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 23:11 val. iki 2025 m. gruodžio 10 d. 00:10 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, panaudodamas šią kortelę ir jos PIN kodą, melagingai pateikdamas save kaip L. S., neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios L. S. AB ,,SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliko finansines operacijas, taip pažeidė AB „Artea“ informacinės sistemos apsaugos priemones.Be to, A. K. neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs nukentėjusiosios L. S. AB ,,SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jos naudotojo – nukentėjusiosios L. S. tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 23:11 val. iki 2025 m. gruodžio 10 d. 00:10 val., bankomate „Šiaulių bankas“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, AB ,,SEB“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), išgrynino 26990 Eur ir taip juos užvaldė.Be to, A. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo panaudodamas elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: t. y. veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, šiems 2025 m. gruodžio 9 d. nuo 14:53 val. iki 20:18 val., skambinant telefonu nukentėjusiajai L. S., prisistačius telekomunikacijų, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais bei apgaule įtikinus ją atiduoti banko ,,SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakyti jos PIN kodą, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo nukentėjusiosios L. S. banko AB ,,SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), po to ją laikė prie savęs, kur mokėjimo kortelę realizavo laike nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 23:11 val. iki 2025 m. gruodžio 10 d. 00:10 val., bankomate „Šiaulių bankas“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, įdėdamas į bankomatą, ir suvesdamas L. S. tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip įgijo svetimą nukentėjusiosios L. S. elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo panaudodamas elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvadosApklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų pripažino, tačiau neigė veikęs kartu su nenustatytais asmenimis, teigdamas, jog jis pats tų asmenų buvo apgautas. Pripažino prisijungęs prie svetimos mokėjimo kortelės, kurios savininkė yra R. N.. Šią kortelė panaudojo bankomate, degalinėse, bare „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad jam skambino policijos pareigūnas, sakė, kad žmonės į banko korteles perveda pinigus, todėl reikia juos laiku nuimti, kad neatitektų kitiems asmenims. Už atliktą darbą kaip liudytojas jis gaus honorarą. Už kiekvieną pinigų nuėmimą gaus po 300 Eur. Kai nuimdavo pinigus, grįždavo į bendrabutį, kur bendraudavo telefonu su policijos pareigūnu. Jis įdėdavo tuos pinigus į voką, parodydavo voką per telefoną, o tas asmuo jam pasakydavo, kada reikės nusileisti į apačią ir paduoti pinigus. Tai galėjo būti 2025 m. gruodžio 5 d. Jam policijos darbuotojas skambino 20–21 val. vakaro, o gal ir 18–19 val., tiksliai nepamena. Jam sakė, jog paskambins po kelių valandų, tada jis nuims pinigus ir gaus honorarą. Iš viso pirmą kartą per pusvalandį nuėmė 14700 Eur, o kitą kartą buvo mažesnė suma – 26000 Eur. Viskas vyko bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Bankomatas nuo jo gyvenamosios vietos yra už 200 metrų. Jam policininkas nurodydavo, kada nueiti, į kokį bankomatą, koks yra PIN kodas. Jam sakė, kad jį seka, jog jis niekur nepabėgs. Jo gaunamos pajamos yra 300 Eur pašalpa, iš tų pinigų jis turi susimokėti už butą. Dabar sėdėdamas kalėjime suprato, kad skambinęs jam asmuo nėra policijos pareigūnas. Su juo bendravo vienas policijos pareigūnas rusų kalba. Jis tik vykdė savo darbą ir už tai gavo honorarą. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Jis tik paduodavo pinigus, jam pasakydavo, kad gerai ir atsisveikindavo. Jis sulaukė skambučio, pasakė, jog jis turi nusileisti į apačią ir ten jam paduos banko kortelę. Taip R. N. kortelė pas jį ir atsirado. Gavęs kortelę, tik tada nuimdavau pinigus. Visą laiką telefonas buvo įjungtas, niekada neatsijungdavo, o prie bankomato pasakydavo PIN kodą. Tuos pinigus perduodavo nusileisdamas į apačią, prie (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo. Pinigus atidavė, o mokėjimo kortelės ne, nes neprašė, sakė, kad jis gali jas pasilikti ar jas išmesti. Banko korteles laikė namuose, daugiau jų nepanaudojo. Su tuo policijos pareigūnu kalbėjo 4 ar 5 kartus, tiksliai nepamena. To policijos pareigūno nepažįsta. Negali nieko papasakoti dėl pinigų išgryninimo Klaipėdos mieste. Jam atveždavo mokėjimo kortelę. Su policijos pareigūnu bendravo 24.00 val., jis buvo uniformuotas. Su nukentėjusiosios R. N. mokėjimo kortele atsiskaitė įvairiose vietose. Jam policininkas pasakė, kad toje mokėjimo kortelėje yra likę 3000 Eur, jog jis iki 8.00 val. ryto gali pasinaudoti joje esančiais pinigais. Buvo 1.00 val. nakties, užsinorėjo valgyti, galvojo pavalgys bare „(duomenys neskelbtini)“, bet tada prisiminė, kad dirba degalinės, jose galės nusipirkti kavos ir cigarečių. Buvo išsikvietęs taksi, pravažiavo penkias ar šešias degalines, nusipirko kavos, cigarečių ir grįžo namo. Visas prekes sudėjo į spintas. Pavaišino cigaretėmis savo kaimynus A. ir R., davė jiems po cigarečių bloką. Taip pat kaltinamasis paaiškino, jog jam policininkas pasakė, kad turi nuimti tuos pinigus, nes jais naudojasi banditai. Jam nekilo įtarimas, kodėl policininkas kalba rusų kalba, nes teigė, kad yra iš Vilniaus, o Vilniuje dauguma kalba rusų, nes gyvena daug kitataučių. Jam buvo liepta mokėjimo kortelėje likusius 3000 Eur išleisti, nes, anot policijos pareigūno, jie buvo neteisėti. PIN kodą pasakė pareigūnas. Vienas žmogus padavė kortelę, o kitas – pasiėmė, buvo skirtingi žmonės. Kieno vardu kortelė buvo išduota, nežiūrėjo ir nesidomėjo. Telefoniniai skambučiai buvo per „WhatsApp“, tik vaizdo skambučiu. Tas žmogus buvo apsirengęs žalsva policininko ar karininko uniforma. Per „WhatsApp“ buvo atsiųstas pareigūno pažymėjimas su vardu ir pavarde. O tie žmonės, kurie padavė mokėjimo kortelę ar pasiėmė pinigus, buvo neuniformuoti. Policininkas telefonu pasakė PIN kodą. Jam pasakė, kad kai prieis prie bankomato, antrą kartą paskambins telefonu ir pasakys PIN kodą. Kai perdavė mokėjimo kortelę, PIN kodo nepasakė, sužinojo PIN kodą tik prie bankomato. O antrą kartą, kai ėjo nuimti pinigus, vėl skambino, kad pasakytų PIN kodą. O kai buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, tada PIN kodas buvo tas pats, neskambino dėl PIN kodo. Žinojo, kad iki 8.00 val. ryto galėjo išleisti 3000 Eur. Jam šovė mintis, kad dar dirba degalinės ir gali nusipirkti cigarečių. Jis pats turi mokėjimo kortelę, limitas yra 800 Eur, tik nežino, ar tokia suma yra per parą ar per mėnesį. Jam pavyko išgryninti daugiau nei 14000 Eur. Pripažįsta, jog neteisėtai inicijavo finansines operacijas. Tą mokėjimo kortelę, kurią jam perdavė, laikė namuose ant stalo, visada nesinešiojo. Tą kortelę turėjo su savimi, kai važiavo taksi. Grįžęs namo kortelę padėjo ant stalo, nebuvo tikslo slėpti, buvo sąžiningas. Taip pat policininkai aiškino, kad buvo stebimas, jei būtų neatidavęs pinigų, būtų antrą kartą nepaskambinę. Pripažįsta, kad įgijo svetimą mokėjimo kortelę. Ją nešiojosi ir laikė su savimi tol, kol apsipirko ir nusiėmė pinigus. Pripažįsta, jog dideliu mastu ir apgaule įgijo nukentėjusiosios L. S. pinigus, t. y. apgaule įgijo ir išgrynino 26990 Eur. Jam paskambino policijos pareigūnas 19.00 val. ar 20.00 val., o po to skambino naktį. Skambino skirtingu laiku, ne tuo pačiu metu, kai buvo skambinta dėl kitos nukentėjusiosios mokėjimo kortelės. Nepamena, bet galėjo būti 2025 m. gruodžio 9 d. Skambino tas pats pareigūnas. Jis nurodė, kad bus byla, kad jis bus kaip liudytojas. Jam buvo paaiškinta, kad turės nusileisti į apačią, laukti prie namo kampo, ateis žmogus ir paduos mokėjimo kortelę. R. N. ir L. S. banko korteles jam perdavė skirtingi žmonės. Su mokėjimo kortele ėjo iš karto prie bankomato, PIN kodą taip pat gavo iš karto, tik nepamena, kokio banko buvo. Pinigus nuėmė per du kartus po 13000 Eur su trupučiu. Nuėmęs pinigus grįždavo į namus, pinigus įdėdavo į voką ir nusileisdavau vėl į apačią. Suprato, kad atliko neteisėtą veiksmą tik dabar, būdamas kalėjime, suprato, kad veikia tam tikra schema. Suprato ir tai, kad naudojosi neteisėta svetima mokėjimo kortele. Nežiūrėjo kam banko kortelė priklausė. Didelę pinigų sumą pavyko išgryninti, nes bankomato ekrane matė, jog galėjo pasirinkti tam tikras sumas (buvo 2000 Eur, 3000 Eur sumos). Prie bankomato buvo vienas. Nežino, kur buvo tas žmogus, kuris jam padavė kortelę. Jis tik padavė ją ir nuėjo. Jam nekilo įtarimas, kodėl viskas vyksta naktį, nes jam aiškino, kad tie nusikaltėliai viską daro naktį, todėl reikėjo greitai nuimti pinigus. Jam pirmą kartą paskambino moteris ir prisistatė, kad ji yra iš „Swedbank“, pasakė, kad turėtų skambinti policijos pareigūnai. Taip pasakė, nes turėjo vykti operacijos tiek su jo mokėjimo kortele, tiek su kitų. Po 5 minučių paskambino policijos pareigūnas. Paskambinęs policijos pareigūnas papasakojo visą situaciją, kad jis gali užsidirbti pinigų, pasakė ką reikėtų daryti. Pripažįsta, kad jis pasinaudojo kito asmens mokėjimo kortele, prisistatė kaip tos mokėjimo kortelės savininkas. Pasinaudodamas svetima mokėjimo kortele išgrynino daugiau nei 26000 Eur. Paskambino policijos pareigūnai, pasakė, kad reikės pagalbos. Įteikė jam mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą, nuėjo į bankomatą išgryninti pinigus. Kortelė liko pas jį, iki kol kratos metu ją paėmė. Jos negrąžino, nes policijos pareigūnams nereikėjo, sakė, kad jis gali banko kortelę išmesti, tačiau to nepadarė. Suvokė, kad mokėjimo kortelė jam buvo svetima. Žino, kad negalima laikyti svetimos mokėjimo kortelės.Kratos metu iš jo buvo paimti 700 Eur. Tie pinigai buvo iš jo banko kortelės nuimti ir iš to, kas buvo gauta iš policijos pareigūnų. 700 Eur, iš kurių pusę sumos buvo gauta teisėtai, o kita pusė – ne. Taip pat kratos metu buvo paimta 118 pakelių cigarečių. Jis surūko 2 pakelius cigarečių per dieną. Cigaretės ir kava buvo įsigytos iš nukentėjusiosios mokėjimo kortelių. Mano, kad tai buvo neteisėta, bet policininkai sakė, kad jis turi išleisti tuos pinigus, nes kitu atveju jie atiteks banditams. Dėl tų 700 Eur, kurie buvo paimti kratos metu, ar jie buvo gauti teisiškai ar ne, gali pasakyti tik tiek, kad jis pats groja, dainuoja ir už tai gauna įvairius atlygius – 50 Eur, 100 Eur.Nežino, kodėl būtent jį pasirinko šis tariamas policijos pareigūnas. Jam skambino moteris, teigė, kad gali į savo mokėjimo kortelę įsidėti 200 Eur ar 250 Eur ir jie augs. Klausė, ar būtinai jis tai turi padaryti, gal jie gali tai padaryti, bet atsakė, kad tik jis pats tai gali padaryti. Supranta, kad kaltinime yra parašyta, jog nusikaltimus padarė ne jis vienas, o kartu su tais tariamais policijos pareigūnais. Jis jų nepažįsta, su jais nebuvo jokio susitarimo daryti nusikaltimus. Policijos pareigūnai rodė pažymėjimą, kurį jis turi telefone. Suvokia, kad su jais bendrai veikė. Jo problemos su sveikata buvo tokios, kad turėjau du infarktus, dvi galvos operacijas, buvo išimtas inkstas, turi problemų su prostata. Sunku gyventi kalėjimo kameroje, į tualetą tenka tankiai vaikščioti, o pats gana sunkiai vaikšto. Galvos operacijos buvo atliktos, nes buvo avarija, per kurią įvyko susidūrimas su šiukšliaveže. Dvi savaites buvo be sąmonės.2026 m. sausio 30 d. apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad iš dalies sutinka dėl jam pareikšto įtarimo, tačiau pats jis nesukčiavo ir žmonių neapgaudinėjo. Paaiškino, kad jis gyvena vienas bute adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. gruodžio mėnesio jam į mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini) skambindavo įvairūs asmenys, kurie prisistatydavo policijos pareigūnais. Skambindavo taip pat į jo „WhatsApp“ programėlę. Atsimena, kad rodydavo užrašą „policija“, „departamentas“. Aiškindavo, kad jam reikės nuimti pinigus bankomatuose, kai jie pasakys, ir reikės perduoti banko korteles, kadangi pinigai neva yra klastoti. Parodė, kad 2025 m. gruodžio 5 d., tikslios datos nepamena, jam paskambino, kiek atsimena, per „WhatsApp“ prisistatęs policijos pareigūnas ir pasakė, kad žmogus atveš banko kortelę ir reikės bankomate nuimti pinigus bei perduoti juos tam pačiam asmeniui. Jis tuo metu buvo namuose. Laiko tiksliai nepamena, bet jau buvo vėlu, gal apie 23:30 val. Paskambinęs vyriškis liepė nueiti į kiemą ir laukti, kol atneš banko kortelę. Jis stovėjo netoli savo namų, (duomenys neskelbtini) kieme, kuomet prie jo priėjo apie 40 metų vyriškis. Veido labai nematė, tik truputį, nes jis buvo su gaubtuvu ant galvos, apsirengęs juodais drabužiais. Jo nepažintų. Jis jam padavė voką, kuriame buvo banko kortelė. Pasakė, kad jį stebės ir kad jis niekur nedingtų. Parodo, kad PIN kodą jam buvo pasakę telefonu, jis PIN kodą atsiminė. Nuėjęs prie bankomato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bankomate, kokiame nepamena, išgrynino visus pinigus, kiek davė bankomatas. Kas buvo parašyta ant kortelės, kokie asmens duomenys, nežiūrėjo. Kiek pinigų buvo, nežino, neskaičiavo visus sudėjo į voką. Išėmus pinigus juos nunešė atgal ir padavė vyriškiui. Parodė, kad vyriškiui padavus voką su pinigais, jis jam padavė 300 eurų ir nuėjo, nieko nesakęs. Vyriškis telefonu jam pasakė, kad banko kortelėje dar galėjo likti kažkiek pinigų ir juos gali išleisti, o vėliau banko kortelę išmesti. Vieta, kurioje jie susitiko, buvo tamsi, neapšviesta, todėl jo veido nematė. Mano, kad kortelę padavė vienas vyriškis, bet paėmė kitas, nėra tikras. Parodo, išsikvietęs, taksi nuvyko į kazino barą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur pavalgė, atsikaitęs banko kortele. Po to vėl išsikvietė taksi ir vyko į įvairias degalines bei parduotuves: „Viada“, „Circle“, „Emsi“, „Orlean“, „Norfa“, „Kubas“, kur kortele leido pinigus. Pirko įvairias prekes, cigaretes, kavą. Grįžęs namo visus pirkinius ir daiktus paliko namuose. Parodė, kad po kelių dienų, galėjo būti apie 2025 m. gruodžio 9 d., tikslios datos nepamena, jam vėl paskambino, kaip dabar suprato, „netikri“ policijos pareigūnai per „WhatsApp“ ir pasakė, kad vėl reikės padėti vykdyti slaptą operaciją, išimti iš bankomato suklastotus pinigus. Jis sutiko. Parodo, kad galėjo būti apie 23 val., jam paskambinęs vyriškis liepė nueiti į kiemą, kur lauks asmuo ir perduos banko kortelę. Parodo, kad išėjus į kiemą prie jo priėjo vyriškis, kuris vėl padavė voką su jame esančia banko kortelė, nieko nesakė. Vyriškio neįsidėmėjo, buvo vėl tamsu kaip atrodė nepamena. PIN kodą jam buvo pasakę telefonu, jis atsiminė. Nuėjo iki šalia esančios PC Maksimos ir iš bankomato ,nuėmė visus pinigus kiek davė bankomatas. Sudėjo pinigus į voką ir nunešė atgal vyriškiui, jis jam davė lygtai 300 eurų, tiksliai nepamena, ir nieko nesakęs nuėjo. Telefonu vėl pasakė, kad viskas gerai iki. Parodo, kad tuomet jis nuėjo namo miegoti. Abu kartus išimdamas pinigus nežiūrėjo į banko korteles, kas parašyta kieno kortelės. Abu kartus – 2025 m. gruodžio 5 d. ir 2025 m. gruodžio 9 d., su juo telefonu ir visais kitais atvejais su juo kalbėjo asmenys rusiška kalba. Lietuviškai nei vienas asmuo nekalbėjo. Kai abu kartus ėjo nuimti pinigus, jo telefonas būdavo ant ,,ryšio“ įjungtas pokalbis su ,,netikru“ policijos pareigūnu. Asmenys „WhatsApp“ skambindavo ir vaizdo skambučiu, kalbėdavo vyriškis apsirengęs su žalios spalvos policijos uniforma. Kaip atrodė veidas nepamena. Jis manė, kad bendravo su tikrais policijos pareigūnais ir tikrai vykdo slaptą operaciją dėl pinigų išėmimo. Sutinka iš dalies dėl nusikalstamos veikos, kad naudojo banko korteles, tačiau jis sukčiavimo nevykdė. Kas tie asmenys, kurie jam skambino, nežino. Pinigus nuėmė du kartus, daugiau jokių pinigų jo niekas neprašė nuimti. Parodo, kad dabar jau suprato, kad buvo apgautas (3 t., b. l. 165–168). 2025 m. gruodžio 30 d. apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad iš dalies sutinka dėl jam pareikšto įtarimo, tačiau pats jis nesukčiavo ir žmonių neapgaudinėjo. Paaiškino, kad jam paskambino per „WhatsApp“ programėlę asmuo, kuris prisistatė esąs policijos pareigūnas. Su juo kalbėjosi kelis kartus. Jam paskambino gal prieš mėnesį laiko. Jam aiškino, kad tai valstybinis reikalas, reikalinga bendradarbiauti. Su juo kalbėjo rusų kalba. Jis jam ne kartą sakė, kad reikia laikytis konfidencialumo. Tikslios datos negali pasakyti, tačiau apie 19-20 val. jam rusakalbis policijos pareigūnas pasakė, kad atveš mokėjimo kortelę ir reikės bankomate nuimti pinigus, kurie gali būti padirbti ir juos perduoti policijos pareigūno nurodytam asmeniui, kurių jis ateis pasiimti. Gavęs mokėjimo kortelę, kuri buvo supakuota į voką, netoli namų esančioje aikštėje, jis nuėjo į bankomatą, kuris taip pat netoli mano namų, o jam telefonu per „WhatsApp“ pasakė PIN kodą jo minėtas policijos pareigūnas. Kiek buvo pinigų nuimtų nepamena, bet visus pinigus nuėmė kol davė bankomatas. Jų neskaičiavo. Sudėjo juos į popierinį maišelį ir perdavė jo jau laukusiam asmeniui. Ar tai buvo tas pats asmuo, kuris atvežė mokėjimo kortelę, nepamena tiksliai. Gali būti ir tas pats asmuo. Jis buvo automobilį palikęs toliau aikštelėje, o jis jokių numerių nei mašinos modelio neįsidėmėjo. Jam minėtas pareigūnas pasakė, kad už jo darbą gali naudotis kortele ir įsigyti tai, ko pačiam trūksta. Jam pasakė, kad tai turi padaryti iki 8 val. ryto, todėl jis važiavo nakties metu įsigyti prekių, daugiausiai cigarečių ir maisto prekių. Pamena, kad naktį važinėjo su taksi automobiliu, tačiau kortele nemokėjo, turėjo dar savo grynųjų pinigų. Kaip minėjo, už prekes atsiskaitė svetima mokėjimo kortele, tačiau neįsidėmėjo kieno vardu ji išduota, gali būti tai ta kortelė, kurią pareigūnai pas jį rado kratos metu. Neprisimena ar su kita kortele, kuri buvo rasta pas jį, jis taip pat ėjo į bankomatą nuimti grynųjų pinigų (3 t., b. l. 147–150).Nukentėjusioji L. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jo nėra mačiusi. 2025 m. gruodžio 9 d., tik negali pasakyti kokiu laiku, gal ir galėjo būti 14.00 val., sulaukė skambučio iš „Tele2“ įmonės konsultantės. Konsultantė jai pasakė, kad jos telefono numerio galiojimas netrukus pasibaigs, todėl turi pratęsti sutartį. Konsultantė su ja kalbėjo rusų kalba. Konsultantė pasakė, kad telefone ji turi nuspausti nuorodą. Po to paskambino iš banko, pasakė, kad čia buvo sukčiai, jog jiems reikia užblokuoti mokėjimo kortelę. Ji turi prisijungti prie banko, kad galėtų ją užblokuoti. Ji iš karto pasakė, kad važiuos į banką, bet jai pasakė, kad tai turi ji padaryti dabar. Po to sulaukė skambučio iš Policijos departamento, kad tą užblokuotą mokėjimo kortelę ji turės atiduoti jiems, kad jie galėtų ją patikrinti. Ji tą mokėjimo kortelę įdėjo į voką. Jai pasakė, kad atvažiuos kurjeris, kuris paims tą mokėjimo kortelę. Jai paskambino ir pasakė, kad tas asmuo lauks prie laiptų apačioje. Ji nunešė jam tą mokėjimo kortelę. Tas kurjeris buvo aukštas, veido neprisimena, nes buvo tamsu. Jai buvo leista atpažinti jį iš asmenų, bet jo neatpažino. Padavė jam mokėjimo kortelę, po to jai pasakė, kad viskas, kortelė užblokuota. Vėliau paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad mokėjimo kortelė yra pas juos. Tas asmuo buvo su policijos uniforma, policijos pareigūno pažymėjimo nerodė. Kai paskambino policijos pareigūnas, jis prisistatė, bet dabar vardo nepamena. Taip pat „Tele2“ konsultantė prisistatė vardu, bet jo taip pat nepamena. Jos PIN kodo neprašė, niekam nesakė, tik įdavė mokėjimo kortelę. O kitos dienos ryte paskambino iš banko ir jos paklausė, ar ji nusiėmė pinigus. Ji pasakė, kad pinigų nenusiėmė, tada jai pasakė, kad pinigų nebėra. Iš jos banko sąskaitos buvo nuimti visi pinigai – 26990 Eur. Tada pasakė, kad ji turi skambinti į policiją. Tik tada suprato, jog ji apgauta. Ryšio operatoriaus sutartį prasitęsė telefonu, norėjo nuvykti fiziškai, bet neleido, sakė, kad sutartis baigiasi dabar, todėl dabar ir ji turi prasitęsti. Konsultantės vardo nežino, negali pasakyti, ar galėjo būti vardu J.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena, jie yra teisingi, kad iš karto po konsultantės, po 6 minučių, paskambino policijos pareigūnas, kuris prisistatė A. vardu, kalbėjo rusų kalba. Jis pasakė, kad užblokuos mokėjimo kortelę, jai paskambins iš banko, turės per telefoną prisijungti. Jis jai pasakė, kad turi nuspausti nuorodą, parodyti savo pasą, įjungti vaizdo stenėjimo kamerą, paimti „SEB“ banko PIN generatorių, kad nustatytų atpažinimo kodą. Tas A. jai pasakė, kad bus viskas gerai, jis viską sutvarkys. Dar pasakė, kad su ja susisieks iš Policijos departamento ir padėjo telefono ragelį. Po to iš banko skambino moteris. Ji pasakė, kad turi prisijungti prie savo banko paskyros, kad prieš tai kalbėjo su sukčiais, todėl turi užblokuoti mokėjimo kortelę. Telefoninio pokalbio metu mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Vėliau gavo SMS žinutę, kad kortelė yra užblokuota. Po pokalbio su banko konsultante jai dar paskambino iš Policijos departamento prisistatęs darbuotojas A. B.. Jis jai pasakė, kad mokėjimo kortelė yra užblokuota ir ją turi atiduoti kurjeriui. Ji palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, prašo sugrąžinti 26990 Eur sumą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2025 m. gruodžio 9 d. apie 14 val. 53 min. būdama namuose į asmeninį telefoną sulaukė telefono skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambinantysis kalbėjo rusų kalba ir prisistatė įmonės „Tele2“ konsultante vardu J.. Konsultantė jai pranešė, jog jos telefono numerio galiojimas netrukus pasibaigs ir nurodė, kad reikalinga yra pratęsti jos ryšio operatoriaus sutartį. Konsultantei nurodė, kad jai yra patogiau atvykti į operatoriaus saloną fiziškai ir ten susitvarkyti sutartį. J. jos kategoriškai reikalavo pratęsti sutartį nedelsiant telefonu ir nurodė, kad su ja susieks tinklo operatorius. Po maždaug 6 minučių, apie 16 val. 59 min. jai paskambino telefono numeris: (duomenys neskelbtini). Su ja kalbėjo vyras, prisistatęs A. (ar A., tiksliai nepamena) vardu, kalbėjo rusų kalba. A. nurodė, kad norint pratęsti sutartį reikalinga neva pakeisti jos telefonų kontaktinių numerių pradžias (vietoj 86... į 3706.., kažkas tokio). Jiems besišnekant A. į jos asmeninį telefono numerį, „Viber“ programėlę gavo pranešimą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su nuorodą: (duomenys neskelbtini). A. jai nurodė nuspausti šią nuorodą ir joje atlikti jo diktuojamus veiksmus, tokius kaip: patvirtinti, kažką nuspausti (kokius veiksmus atliko nepamena, ar įvedinėjo savo asmens ar kitus duomenis taip pat nepamenu). Tuo pat metu A. stebėjo jos telefono ekraną nuotoliu. Kokiu būdu jis tą darė ji nežino, galbūt tai susiję su atsiųsta nuoroda, nes A. jos paprašė įeiti į telefono nustatymus ir įgalinti kažkokią prieigą. Pokalbio metu A. jai nurodė, kad parodytų jam savo pasą ir kad įjungtų vaizdo stebėjimo kamerą, kad jis galėtu matyti jos veidą. Jai atlikus šiuos veiksmus A. jos paprašė paimti jos banko SEB PIN generatorių, siekdamas nustatyti jos atpažinimo kodo. A. taip pat manęs paprašė jos interneto banko SEB prisijungimo slaptažodžio, tačiau ji jam nurodė, kad slaptažodžio neprisimena. A. po to pareiškė, kad viskas bus gerai ir viską jis sutvarkys, bei nurodė, kad su ja susisieks iš policijos departamento ir padėjo telefono ragelį. Apie 18 val. 07 min. į mano asmeninį telefono numerį jai paskambino moteris prisistačiusi A. G. vardu, banko SEB konsultante. Moteris kalbėjo rusų kalba. A. G. jai pasakė, kad su ja ką tik prieš tai galimai bendravo sukčiai ir jai nedelsiant yra reikalinga užblokuoti banko sąskaitą. Taip jų pokalbis ir nutrūko. 18 val. 14 min. su ja vėl susisiekė A. G. ir nurodė, kad jai reikia paimti pin kortelės generatorių siekiant užblokuoti jos banko sąskaitą. Ji nurodė jai, jog jai patogiau yra fiziškai atvykti į banko padalinį ir kortelę užblokuoti tokiu būdu. A. G. kategoriškai reikalavo jos tvarkyti viską „čia ir dabar“, tad jai sutikus A. G. telefonu jos paprašė nuspausti PIN kodą PIN generatoriuje, ką ji ir padarė. Po šio veiksmo A. G. ją nuramino ir patikino, kad jos banko sąskaita yra užblokuota. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Apie 18 val. 24 min. jai į „Whatsapp“ programėlę paskambino rusų kalba kalbantis vyras prisistatęs policijos departamento darbuotoju, A. B. vardu, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. nuramino ją, kad viskas bus gerai ir savo iniciatyva buvo parašęs prašymus dėl jos asmens duomenų apsaugos, kitaip tariant jis galimai užblokavo jos banko kortelės duomenis. Iškart po to pokalbis nutrūko. Apie 19 val. 40 min. jai vėl paskambino A. B. ir nurodė, kad jai priklausanti SEB banko kortelė (kortelės numerio nepamena) yra reikalinga tyrimui dėl sukčiavimo ir banko kortelė bus pridėta prie bendros sukčiavimo bylos. A. B. liepė jai įdėti kortelę į popierinį voką ir laukti atvykstančio kurjerio (siuntų gabenimo įmonės pavadinimo nenurodė), kuris kortelę iš jos perims nuo jos gyvenamosios vietos adreso. Jai tereikės prieiti prie atvykusio kurjerio, nurodyti, kad siunta skirta A. B.. Apie 20 val. 18 min. jai vėl paskambino A. B. ir nurodė, kad iš namų išeitų į lauką, jos jau laukė kurjeris. Jai išėjus iš namo pro laiptinės duris apsidairė ir šalia nematė jokių asmenų. Tuo pat metu telefonu kalbėjo su A. B.. Šalia kitos laiptinės stovėjo apkūnus vyras, apie 1,80 m. ūgio, be barzdos, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo bordinės spalvos džemperį, juodos spalvos liemenę, tamsios spalvos kelnes (daugiau požymių nurodyti negaliu), kuris taip pat kalbėjo telefonu. Tas asmuo galimai kalbėjo su A. B., nes iš konteksto suprato, kaip A. B. jai pasakė, kad šis asmuo yra kurjeris. Jai priėjus prie anksčiau minėto vyro jis jai rusų kalba pasakė, kad yra nuo A. B. ir nieko nelaukusi perdavė voką su jai priklausančia banko kortele viduje ir kurjeris nuėjęs į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Dėl tamsaus paros meto automobilio ar jo valstybinių numerių ženklų nematė. Tiesa pasakius net nematė kaip jis įsėdo į automobilį, nes buvo per toli. Kurjerį, kuris iš jos paėmė jai priklausančią banko kortelę galbūt galėtų atpažinti, fotoroboto sudaryti negalėtų. Iškart po to jai sugrįžus į namus jai vėl paskambino A. B. ir nuramino ją, kad visi mano duomenys yra saugūs. Ar yra vaizdo stebėjimo kameros šalia mano namų ji nežino. 2025 m. gruodžio 10 d. apie 08 val. 06 min. į savo asmeninį telefoną sulaukė banko SEB konsultanto (tikrojo, kalbėjo lietuviškai) skambutį, telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai nurodė, kad 2025-12-09 apie 23 val. 30 min. bankomate „Šiaulių Bankas“ iš jos asmeninės SEB banko kortelės, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) fiziškai buvo išgryninta 26990 Eur pinigų suma. Kokiu adresu buvo nuimti pinigai konsultantas jai nenurodė. Pokalbio metu jos prašymu banko sąskaita nedelsiant buvo užblokuota. Banko nurodymu taip pat nedelsiant kreipėsi į policiją. Kas galėjo išgryninti jai priklausančią pinigų suma įtarimų neturi (1 t., b. l. 67–71) Nukentėjusioji R. N. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Jai paskambino iš „Tele2“ ir pasakė, kad baigiasi jos ryšio operatoriaus sutartis. Po to su ja susisiekė iš policijos, pasakė, kad norėjo jos pinigus nuimti, bet jie tam sutrukdė. Jai buvo sakoma, kad banko darbuotojai sukčiauja, todėl turi nuimti pinigus. Ji nuėmė pusę sumos – 14700 Eur. Vėliau dar kartą paskambino, pasakė, kad tuos pinigus reikia patikrinti. Savo pinigus – 30000 Eur – iš vienos sąskaitos turėjo pervesti į kitą, buvo gavusi SMS žinutę, kad taip tikrai buvo padaryta. Buvo pinigus iš „Swedbank“ pervedusi į „Artea“ banko sąskaitą, o vėliau jos visi pinigai buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą. Patikrino sąskaitą, taip ir buvo. Pirmiausia jos prašė, kad savo turimus pinigus pervestu į kitą banką – iš „Swedbank“ sąskaitos turėjo pervesti į „Artea“ banką. Turėjo dvi sąskaitas. Kai pervedė, jie jai pasakė, kad tie pinigai yra sukčių, turi juos patikrinti. Jie jos paprašė nuimti 15000 Eur, bet bankas leido nuimti tik 14700 Eur. Iš „Artea“ bankomato nuėmė, esančio „Akropolyje“. Pinigus nuėmė gal apie 19 val., buvo tamsu, dar sakė, kad taip vėlai niekur nevaikšto, bet sakė, kad reikia. Tuos nuimtus pinigus reikėjo, kaip jie sakė, patikrinti ir siųsti į Vilnių. Dar jų paklausė, kodėl kalba rusiškai, jie jai atsakė, kad neturi teisės aiškinti, taip reikia. Ji pati kalba lietuvių ir rusų kalbomis. Policijos pareigūnas, su kuriuo kalbėjo, prisistatė D. vardu, pavardės nepamena. Kai su juo kalbėjo, buvo prisijungę ir iš „Swedbank“, dar klausė, kodėl „Swedbank“, nors yra „Artea“, bet jai atsakė, kad jie susijungė. PIN kodo būtų nedavusi, bet kai gavo SMS žinutę, kad jos pinigai pervesti į „Swedbank“ sąskaitą, tada patikėjo jais, nieko neįtarė. Tiek policijos, tiek banko darbuotojas jai sakė, kad turės kurjeriui atiduoti savo nuimtus pinigus. Telefonu su jais vis bendravo ir bendravo, telefonas nebuvo išjungtas. Kai susitiko, dar paklausė, ar jie su automobiliu atvyko, jai atsakė, kad taip, automobilis yra už kampo. Atidavusi pinigus grįžo namo. Viskas vyko adresu: (duomenys neskelbtini). Pinigus buvo suvyniojusi į popierių, vėliau įdėjo į maišelį ir atidavė. Atidavė jiems 14700 Eur. Kai padavė pinigus, dar pasakė, kad 24.00 val. turės nuimti dar 15000 Eur. Pasakė, kad naktį niekur neis. Tada jie pasakė, kad jie patys pasiims tuos pinigus. Prašė jos „Artea“ banko kortelės, kad galėtų patikrinti. Po to prašė jos PIN kodo, bet pasakė, kad neduos, nes buvo jai sakyta, kad niekam negali duoti PIN kodo. O jie sakė, kad čia tik popieriukas, kodėl taip dreba dėl jo, vis tiek sąskaitoje pinigų nėra, nes tie pinigai pervesti į „Swedbank“ sąskaitą. Išnešė mokėjimo kortelę tam pačiam asmeniui, kuriam prieš tai buvo atidavusi pinigus. Dar paklausė, ar jie neišvažiavo, atsakė, kad ne, grįžo atgal. O PIN kodą pasakė žodžiu. Tikrai ne kaltinamasis buvo atvykęs, nes tas žmogus buvo jaunesnis, apie 40 metų. Padavė mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą, neleido niekam skambinti, nes sakė, kad jai gali būti iškelta baudžiamoji byla. Jai buvo įtarimas, kad čia galėjo būti sukčiai, bet jai protą sumaišė tai, kad jie įtikinamai kalbėjo, gavo SMS žinutę iš banko apie gautus pinigus. Ji su jai kalbėjo visą dieną, iki pat 24.00 val. O po to, kai viską gavo, nustojo skambinti. Teisingai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo pasakyta, jog pinigus atvyks paimti kurjeris iš Vilniaus. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jais teismas gali remtis. Pateikė 32000 Eur civilinį ieškinį, prašo jį priteisti iš kaltinamojo. Prašo priteisti ne 32000 Eur, o 30000 Eur iš kaltinamojo. Dėl bausmės kaltinamajam, palieka spręsti teismui. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2025 m. gruodžio 5 d. jai būnant namuose, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), į jos telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė tele2 darbuotoju. Bendraujant rusų kalba pasakė, kad reikia pratęsti jos telefono numerį, bus suteiktos nuolaidos. Nebaigus pokalbio jai pradėjo skambinti į telefoną ir „Viber“ iš kitų numerių. Jai skambino iš: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu, policijos pareigūnas prisistatė D. Č., o „Swedbank“ darbuotojas prisistatė V. M.. Jiems prisistačius, jie liepė jų pavardes užsirašyti ir niekam neatskleisti. Pokalbiu metu, jiems nurodė, kad turi dvi banko sąskaitas. Pokalbis su jais užtruko visą dieną, todėl detaliai visų atliktų veiksmų įvardinti negali, tačiau bendraujant telefonu, jie jos prašė įvesti PIN kodus į SMART-ID. Ji pati SMART-ID naudotis nemoka, todėl kodus vedė jų paliepimu, kodėl tai darė pati nežino. Bendraujant su jais, jie vienu metu jai pasakė, kad jos pinigais esančiais „Swedbank“ gali pasinaudoti kiti žmonės, todėl juos reikia pervesti į kitą sąskaitą. Ji nieko neįtardama, nuvažiavo į „Swedbank“ banką ir ten esančios darbuotojos paprašė, kad 30000 eurų pervestų į jos „Artea“ banko sąskaitą. Jos „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Artea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pervedus pinigus ir grįžus į namus, toliau tęsiant pokalbius su darbuotojais, šie pasakė, kad reikia nuimti pinigus, nes jie yra pažymėti. Nuėjus į akropolį „(duomenys neskelbtini)“ bankomatą, nusiėmė 14700 eurų (tikslaus laiko pasakyti negali), kadangi tokia buvo maksimali nuėmimo suma. Bendraujant su asmenimis, šie pasakė, kad šiuos pinigus atvažiuos paimti į namus kurjeris iš Vilniaus. Apie 20:00 val. atvykus kurjeriui, pinigus jam perdavė kieme. Šiuos pinigus buvo įdėjusi į maišelį. Kurjeris buvo apie 40 metų amžiaus, kalbėjo rusų kalba, vilkėjo tamsios spalvos striukę, daugiau požymių nurodyti negali, kieme buvo tamsu, neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Kurjeris jai nieko nesakė, tik pasakė, kad atvyko nuo D.. Šis vyriškis atėjo pėsčiomis, nurodė, kad automobilis yra pastatytas už kampo. Perdavus kurjeriui pinigus, sugrįžo į namus. Toliau vėl bendravo telefonu su darbuotojais. Praėjus maždaug pusvalandžiui, atvykęs kurjeris pakartotinai paėmė ir mano „Artea“ banko kortelę, o telefonu darbuotojui pasakė PIN kodą. Toliau bendraujant su jais, jie jos prašė SMART-ID kodų ir pan., o vėliau pasakė, kad nieko nebesupranta. Kaip ir minėjo, su jais bendravo visą dieną nuo ryto, todėl buvo labai pavargusi ir nakties metu, suprato, kad yra apgauta sukčių. Jie telefonu jai nurodė, kad užblokuos sąskaitas, negalės gauti pašalpų. Iš pradžių į policiją nesikreipė. Apie įvykį informavo sūnų 2025 m. gruodžio 6 d., kuris liepė kreiptis į policiją dėl įvykdyto sukčiavimo. Po pokalbio informavo ir banką apie sukčiavimą. Nuvykusi į banką, Iš banko gavo išrašą, kad yra patyrusi 30000 eurų žalą (1 t., b. l. 15–26).Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. N. parodė, kad prie anksčiau teiktų parodymų gali papildyti, kad 2025 m. gruodžio 5 d. jai būnant namuose, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), į jos telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino įvairūs asmenys, apie kuriuos jau davė parodymus anksčiau policijos pareigūnams, pareiškimo teikimo metu. Tai buvo telekomunikacijų, banko darbuotojai ir policijos pareigūnas. Visų aplinkybių tiksliai nepasakys. Iki tol ji yra turėjusi SMART-ID, tačiau ji pati nemoka naudotis šiomis technologijomis, todėl niekada pati nesinaudojo iki tol savarankiškai. Ją kažkuris iš skambinusiųjų įtikino, kad norėdama apsaugoti savo pinigus, turi nueiti į banką, kad būtų suteikta galimybė naudotis SMART-ID. Bendraudama su šiais asmenimis buvo įtikinta, kad jai reikia pinigus iš „Swedbank“ pervesti į „Artea“. Su policijos pareigūnu, kuris atliko šią apklausą, kartu apžiūrėjo jos telefoną ir prisiminė, kad pirma ji buvo nuėjusi į Klaipėdos „Akropolį“, kur užėjo į „Artea“ banką, kad susitvarkyti prisijungimus, kuriuos jai nurodė skambinę asmenys, t. y. kad gautų SMART-ID. Pagal el. pašte gautus pranešimus ji pamatė, kad buvo 2025-12-05 apie 14:15 val. „Artea“ banke, kur ją užregistravo ir padėjo banke susitvarkyti su SMART-ID. Dabar pastebėjo, kad telefone yra suinstaliuota „Artea“ banko programėlė, taip pat buvo gavusi SMS pranešimus ir laiškus į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) (šiuo el. paštu nemoka naudotis, jis yra tik susietas su jos telefonu, o paskyrą buvo sukūręs jos sūnus, kai telefoną įsigijo), kuris yra jos telefone prie programėlių. Laiškas iš (duomenys neskelbtini), apie tai, kad iš telefono buvo panaikinta SMART-ID paskyra (14:59 val.), o vėliau (15:05 val.) sukurta. Jai slaptažodžius padėjo sutvarkyti „Artea“ banke ir padavė užrašęs ant lapelio ten dirbęs konsultantas. Kaip yra minėjusi apklausoje, nuėjo vėliau į „Swedbank“, kur paprašė konsultantės, kad mano turimus 30 000 Eur. iš „Swedbank“ sąskaitos pervestų į „Artea“ banko sąskaitą. Sąskaitos numerį ji nurodė pati, nes jį žinojo. Po apsilankymo „Swedbank“ į savo telefoną gavo SMS žinutę iš siuntėjo sb.lt (2025-12-05 17:23 val.), kad „Artea“ banko sąskaitoje yra pervesti pinigai ir iš viso sąskaitoje yra 33040,88 Eur. Po to dar kurį laiką ji buvo nuolat įtikinėjama telefonu, kad jai reikia nuvykti iki bankomato ir išgryninti pinigus. Viskas vyko labai painiai, paaiškinti negali kokiu būdu ją įtikino tai padaryti. Nuėjusi iki „Akropolio“ iš bankomato paėmė 14700 Eur, šiuos pinigus parsinešė į namus ir supakavo. Jie buvo nepermatomame maišelyje. Jai buvo pasakyta, kad pinigus atvyks pasiimti kurjeris, kuriam atvykus jai pasakė, kad reikia nusileisti prie laiptinės. Išėjus jai į lauką, pamatė, kad netoli namo kampo yra kažkoks vyriškis, kuris priėjo prie manęs ir rusiškai pasakė „nuo D.“ („At D.“), o kai jo paklausė ar jis pėsčiomis atėjo, jis jai atsakė, kad automobilis jo stovi už kampo (tam za uglom stait). Ji jam atidavė suruoštą siuntinį. Jai skambinęs pareigūnas, kuris sakėsi esąs D., jai taip buvo nurodęs, kad atvyks kurjeris. Minėto vyriškio tiksliai apibūdinti negali, nes neįsižiūrėjo, jis buvo labiau kūdas, gana nedaug aukštesnis už ją, t. y. jos ne daugiau 1,7 m. ūgio. Atidavusi siuntinį, kuriame buvo pinigai, parėjo į namus ir toliau bendravo telefonu. Buvo įtikinta, kad jai reikia atiduoti ir mokėjimo kortelę. Tada jai dar nurodė, kad jos pinigai – 30 000 Eur, pervesti atgal iš „Artea“ banko į „Swedbank“ ir tai susieta su AB „Swedbank“ atsargine sąskaita. Pasakė, kad pasižiūrėtų į SMS žinutes ir pastebėjo, kad 19:10 val. tikrai buvo gautas pranešimas, kurio siuntėjas nurodytas „Swedbank“ ir žinutė buvo tame pačiame pranešimų laukelyje, kur buvo ir anksčiau gauti pranešimai iš „Swedbank“. Jai pasakė, kad vėl atvyks kurjeris ir paims jos „Artea“ mokėjimo kortelę. Antrą kartą atvyko tas pats vyriškis, su kuriuo toje pačioje vietoje prie laiptinės kieme ir susitiko. Kai paklausė rusiškai, ar jūs grįžote (a vy vernulis), jis jai atsakė „taip reikėjo“ (nado byla) ir ji su juo tiek ir tekalbėjo. Kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, bet mano, kad antrą kartą atvyko jau po 19.10 val. Dar antrą kartą gavo SMS pranešimą jau 21:10 val., kur jos „Swedbank“ sąskaitos likutis buvo nurodytas 33881,56 Eur (Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo parašyta, kad jai pervesta 3081 Eur. Apie asmenį, apie kurį gavo pranešimą, kad yra sulaikytas, nieko negali pasakyti, tokio asmens nepažįsta. Policijos pareigūnui parodžius nuotrauką, tokio asmens nepažino (1 t., b. l. 31–34).Liudytojas E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį mato antrą kartą. Jis dirba taksi vairuotoju, vežė kaltinamąjį. Galėjo būti 2025 m. gruodžio 5 d., kai gavo iškvietimas į barą „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo paryčiais. Ten nuvykus, išėjo keleivis, t. y. kaltinamasis. Kai įlipo į automobilį, jis pasakė, kad nori kažko užkąsti, paprašė vežti į degalinę. Prieš tai sustojo prie banko „Swedbank“, esančio Šiaulių miesto centre, kaltinamasis norėjo nusiimti pinigų. Kai kaltinamasis grįžo į automobilį, padavė jam 20 Eur. Tada važiavo į degalinę. Pirmoji buvo degalinė „Viada“, esanti šalia Saulės miesto. Tiksliai nepamena, bet atsinešė kavos ir maišelį. Vėliau išsiaiškino, kad maišelyje buvo cigaretės. Sakė, kad degalinė daugiau cigarečių neturėjo, todėl važiavome į kitą. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią „Cirkle K“ degalinę. Ten taip pat dagiau cigarečių neturėjo. Po to nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Cirkle K“ degalinę, (duomenys neskelbtini) „Viada“ degalinę, atsinešė cigarečių, bet nedaug. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) „Cirkle K“ ir (duomenys neskelbtini) „Orlean“ degalines. Kaltinamasi buvo nelabai kalbus, su juo kalbėjo laužyta rusų ir lietuvių kalbomis. Dar jo paklausė, kam tos cigaretės, jis pradėjo sakyti, kad „furistams“. Kartu važiavo apie 1 val., ar virš 1 val. Kaltinamasis prekes pasidėjo ant galinės sėdynės, o sėdėjo priekyje, šalia jo. Po to dar jo klausė, kur dar yra degalinių, jis pasakė, kad Aukštelkėje, bet ten toli važiuoti, tada pasakė, kad užteks ir paklausė, kada atsidaro „Lidl“ parduotuvė. Kaltinamąjį paleido prie (duomenys neskelbtini) namo. Jam dar reikėjo primokėti 18 eurų, bet davė 20 eurų, 2 eurus paliko kaip arbatpinigius. Kaltinamasis jam padavė grynaisiais pinigais. Kaltinamąjį matė pirmą kartą. Maišelis, kurį turėjo kaltinamasis, buvo nedidelis, standartinis parduotuvės maišelis, jame buvo gal keli cigarečių blokai. Pirmojoje degalinėje pirko kavą arba kitą gėrimą. 2025 m. gruodžio 16 d. policijoje buvau apklaustas kaip liudytojas, davė parodymus, kurie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad maždaug jau 10 metų dirba su individualia veikla, vykdo taksi paslaugas. Darbo stažą sako abstrakčiai, tikslaus laiko negali nurodyti, reikia žiūrėti darbo sutartį. 2025 gruodžio 5 dieną darbą pradėjo apie 14 val. Buvo eilinė darbo diena, daug darbų nebuvo. Į programėlę „Neo taksi“ gavo iškvietimą, kad klientas laukia (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Jam į telefoną niekas neskambino, visus užsakymus gauna per „Neo taksi“ programėlę. Kaip suprato, taksi iškvietė kazino administratorė, ne pats žmogus. Atvyko nurodytu adresu, jei gerai pamena, žmogus laukė jau lauke prie paradinio įėjimo. Įlipo pas jį į automobilį, atsisėdo į priekį keleivio vietą. Kaip žmogus buvo apsirengęs neprisimena, tačiau pamena, kad žmogus jau buvo metuose, kalbėjo lietuvių kalba. Įsėdęs į automobilį klientas paprašė nuvežti į banką, jam pasakė, kad arčiausiai „Swedbank“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten, klientas iš kišenės išsitraukė kelias kupiūras po 20 eurų, jam padavė vieną kupiūrą 20 eurų ir pats nuėjo į banką, prašė palaukti kol grįš. Po kelių minučių klientas grįžo, paprašė nuvežti į degalinę, arčiausiai buvo „Viada“ degalinė, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sustojo degalinėje, klientas išlipo ir nuėjo į degalinės vidų. Po kelių minučių grįžo klientas, maišelyje parsinešė cigarečių, maišelį pasidėjo ant galinės sėdynės. Klientas paklausė kur dar yra kokia degalinė, nes jam reikia daug cigarečių, čia tiek neturi. Po degalinės „Viada“ važiavom į degalinę „Cirkle K“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ten klientas taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo į degalinės vidų. Po kelių minučių grįžo į automobilį, maišelį su cigaretėm pasidėjo vėl į automobilio galą, ant galinės sėdynės. Po to važiavom į „Cirkle K“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ten klientas vėl išlipo iš automobilio ir nuėjo į degalinės vidų. Po kiek laiko grįžo, su maišeliu, kuriame buvo cigaretės, vėl pasidėjo ant automobilio galinės sėdynės. Klientas nežinojo degalinių adresų, jo klausė kurios veikia ir prašė į jas nuvežti. Po to nuvyko į „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ten vėl viskas buvo analogiškai, nuėjo į degalinę, parėjo su maišeliu kuriame buvo cigaretės ir pasidėjo ant galinės sėdynės. Po „Viada“ nuvežė į „Emsi“ degalinę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, taip pat klientas nuėjo į degalinės vidų, parėjo su maišeliu, kuriame buvo cigaretės. Po to vyko „Circle K“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ten taip pat klientas nuėjo į vidų, parėjo su maišeliu, kuriame buvo cigaretės, kurias pasidėjo ant galinės automobilio sėdynės. Po to vyko į „Orlean“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ten analogiškai, nuėjo į vidų, parėjo su maišeliu, kurį pasidėjo ant galinės sėdynės. Po „Orlean“ degalinės, jo klientas paklausė kada atsidaro Šiauliuose maisto prekių parduotuvės, atsakė, kad nuo 07:00 val. „Norfa“, „Lidl“ parduotuvės, tačiau klientas paprašė jį nuvežti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Nuvežė minėtu adresu, tiksliau paleido autobusų stotelėje, kur nuėjo klientas, nematė. Taksometras priskaičiavo už kelionę 29 eurus su centais, tai vyriškis ištraukė iš kišenės, padavė jam dar 10 eurų, nes prieš tai buvo davęs jau 20 eurų ir pasakė, kad grąžos nereikia. Daugiau vyriškio nematė, kelionės metu klientas telefonu su niekuo nebendravo, gerai nepamena, ar buvo išsitraukęs savo mobilaus ryšio telefoną. Su klientu bendravo lietuvių kalba, vyriškį matė pirmą kartą, visas bendravimas vyko, kur kokia veikia degalinė, kokios parduotuvės kada pradeda dirbti, jei gerai pamena, vyriškis galėjo išlipant pasakyti, kad „fūrai“ reikia cigarečių, ar tai „fūristui“ reikia cigarečių, gerai nepamena, bet pasakė, kad 8 valandą turi paduoti cigaretes. Vyriškį vežė vieną, daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Dabar tiksliai negali atsakyti, tačiau pamena tikrai, kad prie „Swedbank“ vyriškis padavė 20 eurų nominalo kupiūrą ir prie (duomenys neskelbtini), išlipant vyriškis ar tai davė 20 eurų ir jis jam davė 10 eurų grąžos, ar tai vyriškis davė 10 eurų kupiūra, tiksliai neprisimena, tačiau pinigus įsidėjo prie kitų pinigų, kuriuos išleido, tikrai nepasakys kupiūrų serijinių numerių, nes pinigus įsidėjo į piniginę prie kitų savo pinigų. Po po tos dienos, kai vežė vyriškį apie kurį papasakojo apklausoje, jau ne vieną kartą tvarkė automobilį, siurbė, jokių daiktų nerado. (2 t., b. l. 11–14).2025 m. gruodžio 10 d. L. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 9 d. apie 20 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), būnant šalia namo, jai nepažįstamas asmuo apgaulės būdu išviliojo iš jos jai priklausančią „SEB“ banko kortelę bei jai priskirtą PIN kodą ir apie 23 val. 00 min., jai nežinomu adresu, iš jai priklausančios banko „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate „Šiaulių bankas“ fiziškai buvo nuimta jai priklausanti 26990 Eur pinigų suma (1 t., b. l. 56–64). 2025 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta-kiemas esantis šalia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91–98).AB „SEB“ pateikti duomenys apie nukentėjusiosios L. S. sąskaitą ir IP adresus (1 t., b. l. 147–158). 2025 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio metyti, jog apžiūrėta AB „SEB“ bankas pateikta informacija. „SEB“ banko atsakyme Nr. 10-G-75903 yra matyti L. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 9 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. Išraše matyti: 2025-12-10 23:11 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-10 23:13 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-10 23:14 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-10 23:14 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-10 23:15 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-11 00:07 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-11 00:08 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-11 00:09 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 3 000 eurų, 2025-12-11 00:10 val. atlikta grynųjų operaciją - pinigų išėmimas. SUMA 2 400 eurų (1 t., b. l. 159–164).2025 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta nukentėjusiosios L. S. telefono (duomenys neskelbtini) išklotinė. Protokole nurodoma, kad 2025-12-09 16:53:49 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 252 s., 2025-12-09 16:53:59 (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 242 s., 2025-12-09 16:58:10 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 4409 s., 2025-12-09 16:58:10 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 5077 s., 2025-12-09 16:59:39 (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) . Skambučio trukmė 33 s. , 2025-12-09 16:59:41 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 31 s., 2025-12-09 18:07:37 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 306 s., 2025-12-09 18:07:39 (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 304 s., 2025-12-09 18:14:08 (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 596 s., 2025-12-09 18:14:09 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 596 s., 2025-12-09 18:22:54 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 3593 s., 2025-12-09 18:23:00 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 2653 s., 2025-12-09 18:56:25 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 2631 s., 2025-12-09 18:56:26 (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 1800 s., 2025-12-09 19:22:54 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 4044 s., 2025-12-09 19:23:01 (duomenys neskelbtini) naudojosi internetu. Trukmė 2747 s., 2025-12-09 19:26:26 (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 830 s.. Atlikus išklotinės analizę, matoma, kad abonentas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai skambino 1 kartą, abonentas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai skambino 1 kartą, abonentas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai skambino 5 kartus (2 t., b. l. 55–57).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji L. S. neatpažino įtariamojo A. K. kaip asmens, kuriam perdavė savo banko kortelę (3 t., b. l. 7–10).2025 m. gruodžio 6 d. R. N. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 5 d. apie 19:00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-2, apgaulės būdu, telefonu bendraudama su telekomunikacijų ir policijos darbuotojais prisistačiusiais asmenimis, iš savo asmeninės „Artea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) prarado 30000 eurų. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Sukčiavimo metu naudoti telefono numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–20).AB „Artea“ banko pateikti duomenys apie nukentėjusiosios R. N. sąskaitą (1 t., b. l. 167–183).AB „SEB“ banko pateikti duomenys apie nukentėjusiosios R. N. sąskaitą (1 t., b. l. 187–193.)Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas nukentėjusiosios R. N. telefonas. Protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), patalpose apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A26 5G IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas atrakinamas nenaudojant apsaugos kodu. Apžiūrint piktogramas, matomas įdiegtas Smart-ID R. N. vardu. Telefone įdiegta Viber programėlė. Atidarius pokalbius, fiksuojamas susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“ vartotoju, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Daromos pokalbių nuotraukos. Tęsiant telefono apžiūrą, fiksuojami gauti skambučiai 2025-12-05 daromos nuotraukos. Daugiau reikšmingų duomenų tyrimui nefiksuota. Daromos nuotraukos pridedamos fotolentelėje (2 t., b. l. 63–74).Tarnybiniame pranešime dėl gautų vaizdo įrašų ir dokumentų apžiūros nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42570-25 pagal R. N. gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą. Pareiškime ji nurodė, kad apgaulės būdu iš jos buvo išvilioti grynieji pinigai, mokėjimo kortelė, kuria naudojantis buvo iš jos sąskaitos nuimta dar grynųjų pinigų ir atsiskaityta įvairiose prekybos įmonėse. Ikiteisminis tyrimas atliekamas tiriant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 1981 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas). Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji R. N. 2025 m. gruodžio 5 d. po pokalbių, prasidėjusių 9.58 val., su tariamais telekomunikacijų, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais iš savo „Swedbank“ banko sąskaitos persiuntė pinigus į savo „Artea“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 18.17 val. iki 18.37 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 14700 Eur, kuriuos prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atidavė nepažįstamam asmeniui. Apie 19 val., įtikinta sukčiaujančių asmenų, atidavė nepažįstamam asmeniui ir savo mokėjimo kortelę su PIN kodu, susietą su minėta „Artea“ banko sąskaita. Tyrimo metu nepavyko nustatyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra įrengtos vaizdo filmavimo kameros, todėl vaizdo įrašų nėra. Iš nukentėjusios R. N. pateiktos sąskaitos išklotinės matyti, kad naudojantis R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0.03 val. iki 0.22 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgryninta 14700 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie įmonės aptarnaujamame bankomate „Medus“ nurodytu laiku atliktas operacijas. Pateiktame operacijų išraše nurodyta, kad pirmasis 700 Eur išgryninimas atliekamas 0.03 val., o 0.09 val. suklysdama du kartus vedant PIN kodą, tačiau toliau vėl išgryninami pinigai po 700 Eur, teisingai suvedus PIN kodą, o 0.23 val. du kartus norint paimti po 700 Eur, bankomate parodoma, kad yra viršytas grynųjų pinigų operacijų paros limitas. Iš pateiktų nuotraukų įžiūrimas asmuo, atliekantis nurodytas operacijas, tačiau vaizdas nėra labai ryškus ir aiškus, matyti, kad tai vyresnio amžiaus vyriškis su žilais plaukais, barzda, ant rankos matomas žiedas. Naudojantis minėta R. N. mokėjimo kortele, nuo 2.28 val. iki 2.48 val. Šiauliuose, bare „(duomenys neskelbtini)“ išleista 10,9 Eur, kazino „(duomenys neskelbtini)“ – 204 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)”, valdanti lošimo namus (kazino) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įrašus ir papildomai el. paštu informavo, kad vaizdo įrašuose matomus 2 atsiskaitymus 2:27 val. ir 2:48 val. atlieka A. K.. Vaizdo įrašuose matomas tas pats grynuosius pinigus bankomate paėmęs vyresnio amžiaus vyriškis su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda, kuris prie terminalo lošimo namuose prideda mokėjimo kortelę ir įveda PIN kodą. Naudojantis minėta R. N. mokėjimo kortele, nuo 3.00 val. iki 3.42 val. degalinėje „Viada“ išleista 110,08 Eur., degalinėje „CircleK“ (duomenys neskelbtini) – 55 Eur., degalinėje „CircleK Pabaliai“ – 97,88 Eur., degalinėje „CircleK 1-2-3 Tilžė“ – 104,5 Eur., degalinėje „Emsi“ – 97,14 Eur (vaizdo įrašai ir mokėjimo kvito kopija negauti), degalinėje „Orlean“ Nr. (duomenys neskelbtini) – 263,68 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.00 val. atsiskaitoma už 20 vnt. cigarečių pakelių „Camel Yellow“, didelį maišelį „Viada“, išleidžiant 110,08 Eur. Iš vaizdo įrašų matyti į degalinę atvykstantis ir išvykstantis taksi automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip keleivis A. K.. Degalinės patalpose matosi, kad jis bendrauja su pardavėju, atsiskaito mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.04 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, išleidžiant 55 Eur. Iš vaizdo įrašų degalinės patalpose matosi, kad A. K. bendrauja su pardavėju, atsiskaito mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.12 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, išleidžiant 55 Eur ir cigaretes „Chesterfield Original“, išleidžiant 49,5 Eur (iš viso 104,5 Eur). Iš vaizdo įrašų degalinės patalpose matosi, kad A. K. bendrauja su pardavėju, atsiskaito mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.29 val. ir 3.32 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, išleidžiant 55 Eur ir žiebtuvėlius „Cricket Circle K“ 2 vnt., išleidžiant 3,98 Eur bei cigariles „Chesterfield 17's“, išleidžiant 38,9 Eur (iš viso 97,88 Eur). Iš vaizdo įrašų degalinės patalpose matosi, kad A. K. bendrauja su pardavėju, atsiskaito mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą. AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.42 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, 40 vnt., išleidžiant 220 Eur, cigariles „Chesterfield 17's“, išleidžiant 35 Eur, žiebtuvėlius „BIC J26 Maxi Decor“ 4 vnt., išleidžiant 8,36 Eur, „Orlean“ maišelį, išleidžiant 0,3 Eur (iš viso 263,66 Eur). Iš vaizdo įrašų degalinės patalpose matosi, kad A. K. bendrauja su pardavėju, atsiskaito mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą. Naudojantis minėta R. N. mokėjimo kortele, 7.40 val. parduotuvėje „Norfa -SD“ išleidžiama 334,16 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 7.36 val. ir 7.40 val. atsiskaitoma už cigariles „Chesterfield“, 20 vnt., išleidžiant 70 Eur, už cigaretes „Camel Yellow“ (110 Eur), maltą kavą „Paulig Classic“, 4 vnt po 500 g, (25,96 Eur), ir kitus maisto produktus – jautieną, kiaulieną, pieno produktus, mėsos produktus, kiaušinius, daržoves, riešutus, prieskonius, išleidžiant 264,16 Eur. Iš vaizdo įrašų matyti parduotuvės patalpose A. K. bendrauja su pardavėja. Naudojantis minėta R. N. mokėjimo kortele, 8.18 val. – PC „Kubas“ Nr. (duomenys neskelbtini), išleidžiama 132,62 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad atsiskaitoma už cigariles „Chesterfield“ (35 Eur), už cigaretes „Camel Yellow“ (55 Eur), maltą kavą „Paulig President“, 4 vnt po 500 g (31,96 Eur) ir kelis maisto produktus. Iš vaizdo įrašų matyti parduotuvės patalpose A. K. bendrauja su pardavėja (2 t., b. l. 75–78).Įmonių pateikti duomenys apie atliktas finansines operacijas (2 t., b. l. 97-127)Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš degalinės „Viada“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Protokole nurodoma, kad tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Degalinės mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 2025 m. gruodžio 6 d. 3.00 val. atsiskaitoma už 20 vnt. cigarečių pakelių „Camel Yellow“, didelį maišelį „Viada“, išleidžiant 110,08 Eur (Kvito kopija.pdf). Iš vaizdo įrašų matyti į degalinės teritoriją 02:58 val. atvyksta taksi automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustoja prie įėjimo į degalinės patalpas ir pro priekines keleivio dureles išlipa vyresnio amžiaus vyriškis, dėvintis juodomis kelnėmis, megztiniu, pilku švarku, mėlynos spalvos striuke, apsiavęs pilkais batais, su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda, užeina į patalpas. Patalpose matomas vaizdas ir girdimas garsas. Vyriškis pasiteirauja dėl „Camel“, geltonose pakuotėse, cigarečių. Paprašo 4 blokų (40 cigarečių pakelių). Girdėti kaip jis kalba lietuviškai. Kol pardavėjas nueina prašomų prekių atnešti, vyriškis žvalgosi į patalpoje esančius daiktus, pačiupinėja el. virdulį. Girdisi, kad padavėjas atsako, jog yra 2 blokai. Girdėti, kaip vyriškis pardavėjo paprašo maišelio, įvardindamas jį „paket“. Matomi į patalpas įėję dar du asmenys (jaunuoliai). Pardavėjui nuskenavus prekes, vyriškis priglaudžia kortelę prie terminalo (kortelių skaitytuvo), pardavėjas paprašo įvesti PIN kodą, vyriškis tai padaro. Vyriškis dar paklausia pardavėjo, rodydamas pirštu į virdulį, „a ta geras?“ ar „jerunda“. Pardavėjui pakomentavus, vyriškis atsako, kad ne (nereikės), dar pasižvalgo patalpoje, bet nieko neišsirinkęs 3.02 val. išeina iš patalpos ir sėda į tą patį taksi automobilį, kuris netrukus išvažiuoja iš degalinės (vaizdo įrašai matomi išskleidus suarchyvuotą dokumentą „wetransfer_01-1-42570-25_2025-12-10_1357.zip“) (2 t., b. l. 128–130).Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Protokole nurodoma, kad tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimi AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), t. y. vaizdo įrašai ir mokėjimo kvitų kopijos. Mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 2025 m. gruodžio 6 d. 3.42 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, 40 vnt., išleidžiant 220 Eur, cigariles „Chesterfield 17's“, išleidžiant 35 Eur, žiebtuvėlius „BIC J26 Maxi Decor“ 4 vnt., išleidžiant 8,36 Eur, „Orlean“ maišelį, išleidžiant 0,3 Eur (iš viso 263,66 Eur). Vaizdo įrašuose užfiksuotas degalinės patalpose vyresnio amžiaus vyriškis, dėvintis juodomis kelnėmis, megztiniu, mėlynos spalvos striuke, su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda, kuris atlieka atsiskaitymą mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą (wetransfer_siauliu-orlen-degaline_2025-12-11_1027.zip) (2 t., b. l. 131–133).Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Protokole nurodoma, kad tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), t. y. vaizdo įrašai ir mokėjimo kvito kopija. Mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 2026 m. gruodžio 6 d. 8.18 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiama 132,62 Eur. Mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad atsiskaitoma už cigariles „Chesterfield“ (35 Eur), už cigaretes „Camel Yellow“ (55 Eur), maltą kavą „Paulig President“, 4 vnt. po 500 g (31,96 Eur) ir kelis kitus maisto produktus, maišelį. Vaizdo įrašuose užfiksuotas parduotuvės patalpose bendraujantis su pardavėja vyresnio amžiaus vyriškis, dėvintis juodomis kelnėmis, megztiniu, mėlynos spalvos striuke, su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda, kuris atlieka atsiskaitymą mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą (wetransfer_2025-12-06-k39-kasa-2-txt_2025-12-11_0934.zip) (2 t., b. l. 134–136).Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Protokole nurodoma, kad tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), t. y. vaizdo įrašas ir mokėjimo kvitų kopijos. Mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 7.36 val. ir 7.40 val. atsiskaitoma už cigariles „Chesterfield“, 20 vnt., išleidžiant 70 Eur, už cigaretes „Camel Yellow“ (110 Eur), maltą kavą „Paulig Classic“, 4 vnt. po 500 g, (25,96 Eur), ir kitus maisto produktus – jautieną, kiaulieną, pieno produktus, mėsos produktus, kiaušinius, daržoves, riešutus, prieskonius, išleidžiant 264,16 Eur. Vaizdo įrašuose užfiksuotas parduotuvės patalpose bendraujantis su pardavėja vyresnio amžiaus vyriškis, mėlynos spalvos striuke, su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda (D10_20251206074127.mp4) (2 t., b. l. 137–139).Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašai iš degalinių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimi tarnybiniame kompiuteryje UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinių pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), t. y. vaizdo įrašai ir mokėjimo kvitų kopijos. AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.04 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, išleidžiant 55 Eur. Vaizdo įrašuose užfiksuotas degalinės patalpose vyresnio amžiaus vyriškis, dėvintis juodomis kelnėmis, megztiniu, pilku švarku, mėlynos spalvos striuke, apsiavęs pilkais batais, su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda, kuris atlieka atsiskaitymą mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą (LT65019- (duomenys neskelbtini)-CCTV_1 - POS 1_12-06-2025 03-04-19_62.avi, Circle K Lietuva kvitai.pdf). UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.12 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, išleidžiant 55 Eur ir cigaretes „Chesterfield Original“, išleidžiant 49,5 Eur (iš viso 104,5 Eur). Vaizdo įrašuose užfiksuotas degalinės patalpose minėtas vyriškis, atliekantis atsiskaitymus (POS 1.mjp). UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, mokėjimo kvito kopijoje matyti, kad 3.29 val. ir 3.32 val. atsiskaitoma už cigaretes „Camel Yellow“, išleidžiant 55 Eur ir žiebtuvėlius „Cricket Circle K“ 2 vnt., išleidžiant 3,98 Eur bei cigariles „Chesterfield 17's“, išleidžiant 38,9 Eur (iš viso 97,88 Eur). Vaizdo įrašuose užfiksuotas degalinės patalpose minėtas vyriškis, atliekantis atsiskaitymus (LT65021-Pabaliai-CCTV_POS 2_12-06-2025 03-28-55_21.avi) (2 t., b. l. 140–142).Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Artea“ bankas. Protokole nurodoma, kad tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdančios kazino ir baro „(duomenys neskelbtini)“ ir atstovės G. K. el. paštu gautas laiškas, AB „Artea bankas“ (dalis nukentėjusios sąskaitos išrašo) pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini). 2025 m. gruodžio 6 d. Šiauliuose (tiksli vieta nenurodyta), bare „(duomenys neskelbtini)“, 2.28 val. atsiskaitoma už 4,50 Eur, 2.48 val. – už 6,40 Eur, o kazino „(duomenys neskelbtini)“ 2.30 val. – išimama grynaisiais pinigais 200 Eur (vaizdo įrašuose neužfiksuota). 202 m. gruodžio 17 d. 10.01 val. el. paštu iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad vaizdo įrašuose matomi 2 atsiskaitymai – 2:27 ir 2:48 val. atlieka A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose, nurodytu atsiskaitymų laiku, kuris vaizdo įrašuose matomas kairėje viršutinėje ekrano dalyje (atidarius su grotuvu „Media Player“) be kitų žmonių (darbuotojų) matomas, vyresnio amžiaus vyriškis, dėvintis juodomis kelnėmis, megztiniu, pilku švarku, (prieš išeinant iš baro ir mėlynos spalvos striuke), apsiavęs pilkais batais, su žilais plaukais, iš galo matoma, kad plaukai surišti į kaselę, su žila barzda, kuris prie terminalo (kortelių skaitytuvo) lošimo namuose (bare) prideda mokėjimo kortelę ir atsiskaito 2 kartus. Antrąjį kartą įsigyja cigarečių pakelį, kurį jam paduoda darbuotoja, priėmusi atsiskaitymą (wetransfer_baro-bendras-vaizdas-avi_2025-12-09_1351.zip) (2 t., b. l. 143–145).Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Protokole nurodoma, kad tarnybiniame kompiuteryje apžiūrimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie įmonės aptarnaujamame bankomate „Medus“, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini). Operacijų išraše matyti, kad 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0.03 val. iki 0.22 val. 25 kartus buvo vedamas kortelės PIN kodas ir išgryninta 14700 Eur. Pirmasis 700 Eur išgryninimas atliekamas 0.03 val. 0.09 val., suklystama du kartus vedant PIN kodą, tačiau toliau vėl išgryninami pinigai po 700 Eur, teisingai suvedus PIN kodą, o 0.23 val. du kartus norint paimti po 700 Eur, nurodyta, kad yra viršytas grynųjų pinigų operacijų paros limitas (Priedas Nr2.pdf). Iš pateiktų nuotraukų įžiūrimas asmuo, atliekantis nurodytas operacijas, tačiau vaizdas nėra labai ryškus ir aiškus, matyti, kad tai vyresnio amžiaus vyriškis su žilais plaukais, barzda, ant rankos matomas žiedas, kai asmuo laiko ranką prie vaizdo kameros. Kitų asmenų, pateiktose nuotraukose nėra matyti (Priedas Nr1.zip). Tuo apžiūra baigiama (2 t., b. l. 146–148).Tarnybinis pranešimas dėl nukentėjusiajai R. N. skambinusių abonentų numerių apžvalgos. Pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42570-25 buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai R. N. į jos mobilaus ryšio telefoną „Galaxy A26 5G“ (SM-A266B/DS), IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino (pirmasis abonento skambutis, kai telefone buvo rodomi numeriai): 1). 2025-12-05 9.58 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), neatvaizduojamas kaip aktyvus abonentas, nepriklauso jokiam asmeniui; Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matomas įvykęs tik 1 paminėtas pokalbis 2025-12-05 9.58 val. su nukentėjusiąja ir buvo atliktas naudojant VoIP (Voice over Internet Protocol) technologiją, naudojantis SIP (Session Initiation Protocol), balso skambučiams internetu, o ne įprastu GSM kanalu, truko 135 sek. 2). 2025-12-05 10.02 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), neatvaizduojamas kaip aktyvus abonentas, nepriklauso jokiam asmeniui; Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matomas įvykęs tik 1 paminėtas pokalbis 2025-12-05 10.02 val. su nukentėjusiąja ir buvo atliktas naudojant VoIP (Voice over Internet Protocol) technologiją, naudojantis SIP (Session Initiation Protocol), balso skambučiams internetu, o ne įprastu GSM kanalu, truko 311 sek. 3). 2025-12-05 10.58 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „Tele2“ abonentas, priklausantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, registruoti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), naudojamas nuo 2013-01-18; Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matomi įvykę daug įprastinių pokalbių su įvairiais abonentais. Išskirtinas 1 paminėtas pokalbis 2025-12-05 10.58 val. su nukentėjusiąja, kuris nors yra neatvaizduojamas kaip skambutis internetu ir trukęs 56 sek., tačiau keliantis abejonių, kad buvo atliktas įprastai GSM tinklu. Iš daugelio vykusių skambučių, šiam abonentui buvo skambinama internetu (SIP skambutis) 2025-12-01 11:51 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o iš Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi atlikti SIP skambučiai 2025-12-05 10.49 val. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025-12-08 9.33 val. (duomenys neskelbtini). 4). 2025-12-05 10.58 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „Tele2“ išankstinio apmokėjimo abonentas (IAP), paskutinį kartą pradėtas naudoti 2024-10-06 22.00 val. ir išjungtas 2025-02-06 00.06 val., nenurodyta kokiam asmeniui priklausė (iki 2025 nebuvo privaloma); Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matomas įvykęs 1 paminėtas pokalbis 10.59 val. su nukentėjusiąja ir buvo atliktas naudojant VoIP (Voice over Internet Protocol) technologiją, naudojantis SIP (Session Initiation Protocol), balso skambučiams internetu, o ne įprastu GSM kanalu, truko 53 sek. Taip pat matyti, kad 2025-12-05 14.03 val. buvo skambinama numeriu (duomenys neskelbtini) ir 2025-12-22 13.37 val. – numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau pokalbiai neįvyko, abonentai neatsakė. 5). 2025-12-05 12.16 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (pavadintas „(duomenys neskelbtini)“), kuris yra „Tele2“ IAP, pradėtas naudoti 2025-05-21 17:57 val. ir išjungtas 2025-11-27 11.22 val. Asmuo pateikęs duomenis registruojant šį numerį – Y. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matoma daug vykusių pokalbių su įvairiais abonentais (101 skirtingi numeriai), tarp kurių bendravimas su nukentėjusiąja (Nr. (duomenys neskelbtini)), prasidėjęs 2025-12-05 12.16 val. ir su pertraukomis pasibaigęs 2025-12-06 00:54 val. bei bendravimas su įtariamuoju A. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)), prasidėjęs 2025-12-05 23:46 val. ir su pertraukomis pasibaigęs 2025-12-06 00.46 val. Visi pokalbiai buvo atlikti naudojant VoIP technologiją, naudojantis SIP. 6). 2025-12-05 12.52 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (pavadintas „(duomenys neskelbtini)“), kuris yra „Tele2“ IAP, pradėtas naudoti 2025-05-21 17:48 val. ir išjungtas 2025-11-27 11.22 val. Asmuo pateikęs duomenis registruojant šį numerį – Y. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje matoma daug vykusių pokalbių su įvairiais abonentais (60 skirtingų numerių), tarp kurių bendravimas su nukentėjusiąja (Nr. (duomenys neskelbtini)), prasidėjęs 2025-12-05 12.52 val. ir su pertraukomis pasibaigęs 22.42 val. Visi pokalbiai buvo atlikti naudojant VoIP technologiją, naudojantis SIP. Daugeliui telefonų abonentų, kuriems buvo skambinama iš numerio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), buvo skambinama ir iš numerio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 7). Atkreiptinas dėmesys į Y. O. vardu registruotus skirtingus abonentų numerius per laikotarpį nuo 2025-03-18 iki 2025-08-22, nes jų yra registruota skirtingų 310 (2 t., b. l. 188–190).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji R. N. neatpažino įtariamojo A. K. kaip asmenį apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 196–198).Klaipėdos AVPK kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ištyrus įtariamojo A. K. mobiliojo ryšio telefoną daroma išvada, kad: 1). Iš tyrimui pateikto telefono „Sony Xperia XZ1 Compact“ (G8441) (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele ((duomenys neskelbtini)) ir atminties kortele nuskaityti duomenys (kontaktai, susirašinėjimas, skambučių žurnalas, naršymo istorija, nuotraukų audio ir video failai), apimantys laikotarpį nuo 2025-08-20 bei duomenys neturintys laiko ir datos žymės, pateikiami suformuotame duomenų išraše, kuris įrašytas į prie išvados pridedamą optinę DVD-R duomenų laikmeną (Priedas Nr. 1). Duomenų peržiūros būdas nurodytas tiriamojoje dalyje. 2). Tyrimui pateikto telefono IMEI numeris „(duomenys neskelbtini)“, jame buvusios SIM kortelės ICCID numeris „(duomenys neskelbtini)“. 3). Tyrimui pateiktame telefone „Sony Xperia XZ1 Compact“ (G8441) (IMEI (duomenys neskelbtini)) rasti įrašai apie „WhatsApp“ kontaktus, kurių telefono numeriai „(duomenys neskelbtini)“ (pavadintas „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ (pavadintas „(duomenys neskelbtini)“). Programoje „WhatsApp Business“ rasta įrašų apie skambučius (audio ir video) tarp telefone MT1 sukonfigūruotos „WhatsApp“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir paskyros „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. 4). Skambučių ir susirašinėjimo su adresatu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gijoje matoma, kad 2025-08-21 10:21:11(UTC+3) šis adresatas tyrimui pateikto telefono naudotojui persiuntė nuotraukos failą, kuriame matomas policijos pažymėjimas, išduotas D. Č. vardu, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat programoje „WhatsApp Business“ rasti įrašai apie skambučius ir žinutes iš adresatų pavadintų „(duomenys neskelbtini)“ („WhatsApp“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 17–24).Kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus kratą įtariamojo A. K. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rasta ir paimta: R. N. vardu išduota AB „Šiaulių bankas“ kortelė, L. S. vardu išduota AB „SEB“ bankas kortelė, baltos spalvos kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Sony“, 700 eurų –7 kupiūros po šimtą eurų, 5 vnt. kavos pupelių „Paulig“ pakuočių, 118 pakelių cigarečių „Camel“ ir 55 pakeliai cigarečių „Chesterfield“ (3 t., b. l. 81–95).III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvadosĮrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281–139/2015, 2K-348–303/2015).Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką – sukčiavimą, aktualu yra nustatyti svetimumo aspektą turto atžvilgiu ir apgaulės būdo panaudojimą neteisėtai įgyjant svetimą turtą. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – turto, svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022).Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu; 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-4-507/2016, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020).Dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosios R. N. atžvilgiu Kaltinamajam A. K. inkriminuota, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems skambinant telefonu nukentėjusiajai R. N. ir prisistačius telekomunikacijų, banko darbuotojais, policijos pareigūnais, apgaule įtikinus ją išimti bankomate grynuosius pinigus – 14700 Eur, atiduoti mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, jis nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nukentėjusiosios R. N. mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, neteisėtai išgrynino 14700 Eur ir taip juos užvaldė, o po to tęsdamas nusikalstamą veiką, atsiskaitė svetima nukentėjusiosios R. N. mokėjimo kortele Šiauliuose, bare „(duomenys neskelbtini)“, ir Šiauliuose esančiose degalinėse įsigijo įvairių prekių, taip apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai R. N. priklausančius pinigus 30809,96 Eur.Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme pripažino, kad jam buvo perduota nukentėjusiajai R. N. priklausanti mokėjimo kortelė ir pasakytas kortelės PIN kodas, jog jis bankomate išgrynino 14700 Eur, atsiskaitė nukentėjusiosios R. N. mokėjimo kortele bare ir degalinėse, tačiau neigė, kad jis kaip bendrininkas dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, teigdamas, jog jis pats buvo apgautas. Kaltinamasis tvirtino, kad jam skambino policijos pareigūnas, kuris buvo su uniforma, per „WhatsApp“ buvo atsiųstas pareigūno pažymėjimas su vardu ir pavarde, kuris jam sakė, kad žmonės į banko korteles perveda pinigus, todėl reikia juos laiku nuimti, kad neatitektų kitiems asmenims. Už atliktą darbą, jis kaip liudytojas gaus honorarą. Manė, kad jis vykdė savo darbą ir už tai gavo honorarą. Jam taip pat buvo liepta R. N. mokėjimo kortelėje likusius 3000 Eur išleisti, nes, anot policijos pareigūno, jie buvo neteisėti. Taip pat kaltinamasis neigė pasisavinęs 14700 Eur, kuriuos Klaipėdoje išgrynino pati nukentėjusioji R. N. ir tuos pinigus perdavė nenustatytam asmeniui. Teismas iš dalies sutinka su kaltinamojo pozicija, kad nors bylos duomenimis kaltinamasis veikė bendrai su nenustatytais asmenimis, tačiau byloje nėra surinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis savo naudai įgijo R. N. priklausančius grynuosius pinigus –14700 Eur, kuriuos nukentėjusioji išgrynino iš savo banko „Artea“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 18.17 val. iki 18:37 val. bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), su savo mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC. Tiek apklausiama teisiamajame posėdyje, tiek ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad jai telefonu skambino asmenys, prisistatę telekomunikacijų, banko darbuotojais, policijos pareigūnais, apgaule įtikino ją išimti bankomate grynuosius pinigus – 14700 Eur ir juos perduoti atvykusiam kurjeriui. Nukentėjusioji nurodė, kad pinigus ji atidavė kurjeriui, kuris buvo apie 40 metų amžiaus, kalbėjo rusų kalba, vilkėjo tamsios spalvos striukę, tiksliau jo apibūdinti negali, nes neįsižiūrėjo, jis buvo „labiau kūdas“, gana nedaug aukštesnis už ją, t. y. ne daugiau nei 1,7 m ūgio. Kurjeris jai nieko nesakė, tik tai, kad atvyko nuo D.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. N. neatpažino A. K. kaip asmens apie kurį ji davė parodymus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo anksčiau nebuvo mačiusi. Iš šių nukentėjusiosios parodymų matyti, kad išgrynintus 14700 Eur nukentėjusioji Klaipėdoje perdavė ne kaltinamajam A. K.. Taigi kaltinimo dalis, kad kaltinamasis A. K. savo naudai būtų įgijęs nukentėjusiajai priklausančius pinigus – 14700 Eur, kuriuos nukentėjusioji išgrynino Klaipėdoje bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), ir kuriuos ji perdavė nenustatytam asmeniui, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šiuos pinigus įgijo kaltinamasis A. K., teismo vertinimu, nėra įrodyta. Tačiau kita kaltinimo dalis, kad A. K. nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0:03 val. iki 0:22 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteisėtai išgrynino 14700 Eur ir taip juos užvaldė bei panaudodamas šią mokėjimo kortelę įsigijo įvairių prekių viso už 1409,96 Eur, jog jis neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo kortelę, ją laikė, gabeno, neteisėtai panaudojo inicijuodamas finansines operacijas, prisijungė prie nukentėjusiosios R. N. banko sąskaitos ir joje atliko finansines operacijas, įrodyta tiek paties kaltinamojo A. K. parodymais, tiek ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta įrodymų visuma. Nukentėjusioji R. N. teiktame pareiškime, taip pat ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme parodė, kad jai telefonu skambino asmenys, prisistatę telekomunikacijų, banko darbuotojais, policijos pareigūnais, apgaule įtikino ją išimti bankomate grynuosius pinigus – 14700 Eur ir juos perduoti atvykusiam kurjeriui, po to ji toliau bendravo telefonu su darbuotojais, o praėjus maždaug pusvalandžiui, atvykęs kurjeris pakartotinai paėmė ir jos „Artea“ banko kortelę, o telefonu darbuotojui pasakė PIN kodą. Kaip patvirtina nukentėjusiosios R. N. sąskaitos išklotinėse užfiksuoti duomenys bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie įmonės aptarnaujamame bankomate „Medus“ atliktas operacijas, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0.03 val. iki 0.22 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, A. K. naudodamasis R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), išgrynino 14700 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)”, valdančios lošimo namus (kazino) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 143–145), degalinių „Viada“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2 t., b. l. 128–130), (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2 t., b. l. 131–133), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 140–142), parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2 t., b. l. 134–136), parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai (2 t., b. l.137–139), pateikti vaizdo įrašai, mokėjimo kvitų kopijos patvirtina, kad A. K. naudodamasis nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, kurios paskutiniai skaičiai ****(duomenys neskelbtini), įsigijo įvairių prekių viso už 1409,96 Eur. Apklaustas teisme liudytojas E. M. taip pat patvirtino, kad 2025 m. gruodžio 5 d. pagal gautą iškvietimą į barą „(duomenys neskelbtini)“, į jo automobilį įlipo būtent kaltinamasis A. K., kurio prašymu jis vežė kaltinamąjį į įvairias Šiauliuose esančias degalines, kuriose jis įsigydavo cigarečių. Po to kaltinamąjį nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jį išleido autobusų stotelėje, kur nuėjo kaltinamasis, nematė. Kaip jau buvo minėta, pats kaltinamasis neneigė, kad pasinaudodamas R. N. mokėjimo kortele bankomate išgrynino 14700 Eur, o po to panaudodamas tą kortelę įsigijo įvairių prekių viso už 1409,96 Eur. Pasisakant dėl kaltinamojo subjektyviosios pusės požymio – suvokimo, kad jis su kitais asmenimis dalyvauja nusikalstamoje veikoje, svarbu pažymėti, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius, objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant. Apie kaltę, psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Svarbu pažymėti, kad visi nusikalstami veiksmai buvo atliekami itin operatyviai. Kaip matyti iš anksčiau aptartų įrodymų, 2025 m. gruodžio 5 d. nuo 9.58 val. nukentėjusiajai R. N. telefonu skambina asmenys, prisistatę telekomunikacijų, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, įtikinėja ją išimti bankomate grynuosius pinigus, atiduoti mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, kuri nuo 18.17 val. iki 18.37 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo „Artea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), su savo mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC, išgrynina 14700 Eur, o apie 19 val. nenustatytam asmeniui Klaipėdoje atiduoda šiuos pinigus, o po to ir mokėjimo kortelę, pasako jos PIN kodą. 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0.03 val. iki 0.22 val., kaltinamasis A. K. jau pasinaudoja iš R. N. paimta kortele ir jos nurodytu PIN kodu – bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgrynina 14700 Eur, o 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 2.28 val. iki 8.18 val. jis atlieka kitas operacijas – važinėja po Šiaulių miestą ir skirtingose vietose su nukentėjusiajai priklausančia mokėjimo kortele įsigyja įvairių prekių. Būtent tai, kad viskas vyko iš anksto suderinus, rodo ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad bendravimas su nukentėjusiąja (Nr. (duomenys neskelbtini)), prasidėjęs 2025 m. gruodžio 5 d. 12.16 val. ir su pertraukomis pasibaigė 2025 m. gruodžio 6 d. 00:54 val., o bendravimas su A. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)), prasidėjęs 2025 m. gruodžio 5 d. 23:46 val. ir su pertraukomis pasibaigė 2025 m. gruodžio 6 d. 00.46 val. Šios aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. K. veikė suderintai su asmenimis, kurie, kaip jau buvo minėta, gana intensyviai skambindami telefonu įtikinėjo nukentėjusiąją išgryninti pinigus, perduoti jiems ne tik išgrynintus pinigus, bet ir perduoti mokėjimo kortelę, pasakyti PIN kodą, jog visa tai vyksta Klaipėdoje, jau po kelių valandų, nakties metu, Šiauliuose A. K. panaudodamas nukentėjusiosios mokėjimo kortelę išgrynina pinigus ir imasi aktyvių veiksmų, t. y. mokėjimo kortele atlieka kitus veiksmus – perka įvairias prekes skirtingose Šiaulių miesto vietose. Būtent šie kaltinamojo veiksmai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis žinojo ir suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Be to, A. K. tyčią patvirtina, o jo parodymus, kad jis nesuprato vykdantis nusikaltimą, paneigia, Klaipėdos AVPK kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad A. K. telefone buvo rastas įrašas, jog skambučių ir susirašinėjimo su adresatu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gijoje matoma, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. 10:21:11(UTC+3) šis adresatas tyrimui pateikto telefono naudotojui persiuntė nuotraukos failą, kuriame matomas policijos pažymėjimas, išduotas D. Č. vardu, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šis kaltinamojo telefone rastas įrašas patvirtina kaltinamojo ryšį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir jų susitarimą realizuoti sukčiavimo veiksmus. Nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdamas tam tikrą užduotį ir vaidmenį, veikė kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis – bendrininkais. Nors kaltinamasis A. K. pats ir nebendravo telefonu su nukentėjusiąja R. N., tačiau gavęs svetimą nukentėjusiajai R. N. priklausančią mokėjimo kortelę su PIN kodu, išgrynindamas pinigus ir įsigydamas įvairių prekių, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, taigi, realizavo dalį objektyviųjų sukčiavimo požymių, be abejonės veikė siekdamas gauti sau turtinės naudos. Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamasis būdama suaugęs ir pakaltinamas, neabejotinai suvokė atliekamų bankinių operacijų ir su jomis susijusius veiksmus bei gebėdamas pats naudotis tiek savo banko sąskaita, tiek išduota kortele, turėjo suprasti, kad vykdydamas, kaip jis pats teigia, nepažįstamo asmens nurodymus paimti jam svetimą mokėjimo kortelę, kurią panaudojus išgryninti pinigus, ir susitaręs už tai gauti atlygį, vykdė nusikalstamą veiką sukčiavimą ir to norėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo versija, kuris, kaip jau buvo minėta, yra suaugęs, pakaltinamas, turintis gyvenimišką patirtį, patikėtų, kad policijos pareigūnas skambintų jam naktį teigdamas, kad yra vykdoma kažkokia užduotis, pateiktų jam svetimą mokėjimo kortelę ir iš karto lieptų išgryninti pinigus, įspėjant, kad jis yra sekamas, jog pinigus perduotų kažkokiam kurjeriui, po to leistų naudotis svetima mokėjimo kortele, nurodant, kad joje dar yra pinigų, yra visiškai neįtikima. Priešingai, nei bando įtikinti teismą kaltinamasis, byloje surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, kad elgiasi neteisėtai, gavęs jam svetimą mokėjimo kortelę, nedelsiant išgrynino pinigus, po to likusius pinigus išleido pirkdamas sau įvairių prekių. Kaltinamasis dėl jam perduotos svetimos mokėjimo kortelės nei į policiją, nei į banką nesikreipė, nesidomėjo, iš kur gauta mokėjimo kortelė, nesusisiekė su mokėjimo kortelės savininku, o pinigus itin operatyviai išgrynino. Kaltinamasis A. K. atlikdamas neteisėtus veiksmus, atitinkančius jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę, suvokė neteisėtą savo atliekamų veiksmų pobūdį, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo realizavimo ir norėjo taip veikti, kas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad jis veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti turtinės naudos.Teismų praktikoje yra nurodyta, kad asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jam priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant bendrininkų grupėje atveju negali būti vertinamas kaip tokio asmens atsakomybę šalinanti aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–75-648/2017). Akivaizdu, kad kaltinamasis menkindamas savo vaidmenį, teigdamas, kad nesuprato vykdęs nusikaltimą, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuoširdžiai nesigaili dėl savo veiksmų, savo elgesio nevertina kritiškai, neišgyvena ir nesistengia sušvelninti kilusių pasekmių. Be jo indėlio į nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. N. darymą, nusikalstama veika nebūtų įvykdyta. Gryninant pinigus ir vykdant kitus bendrininkų nurodymus, nusikalstama veika nebūtų pabaigta ir nukentėjusiosios pinigai nebūtų užvaldyti. Jis atliko veiksmus, kurie buvo būtini nusikalstamam tikslui – apgaule įgyti pinigus iš nukentėjusios – pasiekti. Taigi byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K. neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios R. N. mokėjimo kortelę išgrynino 14700 Eur ir juos užvaldė bei įsigijo įvairių prekių viso už 1409,96 Eur. Nors byloje surinktais duomenimis ir nustatyta, kad kaltinamasis A. K. veikė su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau nesant objektyvių duomenų, kad savo naudai jis būtų įgijęs R. N. iš savo banko „Artea“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 18.17 val. iki 18:37 val. bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), su savo mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC, išgrynintus 14700 Eur, kuriuos ji perdavė nenustatytam asmeniui Klaipėdoje, daroma išvada, kad kaltinamasis A. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai R. N. priklausančius pinigus 16109,96 Eur. Kadangi kaltinamojo A. K. apgaule įgyto turto vertė pagal BK 190 straipsnio nuostatas, neviršija didelės vertės – 400 MGL dydžio sumos, nes kaip nustatyta, jis apgaule savo naudai įgijo 16109,96 Eur, o tai sudaro 322,2 MGL, kaltinamajam kaltinime nurodyta veika perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo A. K., nukentėjusiosios R. N. parodymais, AB „Artea“ banko pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie įmonės aptarnaujamame bankomate „Medus“ kaltinime nurodytu laiku atliktas operacijas, degalinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvių UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdančios kazino ir baro „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie atliktas operacijas su nukentėjusios R. N. mokėjimo kortele, nustatyta, kad A. K. nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs svetimą nukentėjusiosios R. N. elektroninio mokėjimo priemonę, ją gabeno, laikė ir realizavo panaudodamas elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Taip pat minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Debit MC su jos naudotojo - nukentėjusiosios R. N. tapatybės patvirtinimo priemone - PIN kodu, 2025 m. gruodžio 6 d. nuo 0.03 val. iki 0.22 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgrynino 14700 Eur, o po to įgydamas įvairias prekes, taip neteisėtai inicijavo finansines operacijas, kurių metu iš AB ,,Artea“ esančios R. N. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 1409,96 eurų. Minėtų įrodymų visuma nustatyta ir tai, kad A. K. neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios R. N. AB ,,Artea“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliko finansines operacijas ir taip pažeidė AB „ARTEA“ informacinės sistemos apsaugos priemones. Taigi A. K. veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 straipsnio 1 dalis), neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis (BK 214 straipsnio 1 dalis) ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas (BK 215 straipsnio 1 dalis).Dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu Kaltinamasis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme pripažino, kad neteisėtai įgijo nukentėjusiosios L. S. pinigus – 26990 Eur, t. y. panaudojo svetimą banko kortelę, tačiau jis sukčiavimo nevykdė. Kaltinamasis paaiškino, kad galėjo būti 2025 m. gruodžio 9 d., 19.00 val. ar 20.00 val., jam paskambino policijos pareigūnas, o po to skambino naktį. Skambino tas pats pareigūnas, kuris skambino ir dėl kitos nukentėjusiosios. Jis nurodė, kad bus byla, kad jis bus kaip liudytojas. Jam buvo paaiškinta, kad turės nusileisti į apačią, laukti prie namo kampo, ateis žmogus ir paduos mokėjimo kortelę. Su mokėjimo kortele ėjo iš karto prie bankomato, PIN kodą taip pat gavo iš karto, tik nepamena, kokio banko buvo. Pinigus nuėmė per du kartus po 13000 Eur su trupučiu. Nuėmęs pinigus grįždavo į namus, pinigus įdėdavo į voką ir nusileisdavo vėl į apačią. Suprato, kad neteisėtai naudojosi svetima mokėjimo kortele. Pripažįsta, jog neteisėtai inicijavo finansines operacijas. Taigi kaltinamasis A. K. pripažįsta įgijęs L. S. mokėjimo kortelę, ją gabenęs, laikęs ir realizavo panaudodamas mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir prisijungęs prie nukentėjusiosios L. S. banko sąskaitos, joje atlikęs finansines operacijas, tačiau neigia, kad veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajai L. S. priklausančius pinigus 26990 Eur. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2025 m. gruodžio 9 d. apie 14.53 val. sulaukė skambučio iš „Tele2“ įmonės konsultantės, kuri su ja kalbėjo rusų kalba. Konsultantė pasakė, kad telefone ji turi nuspausti nuorodą. Po to paskambino iš banko, pasakė, kad čia buvo sukčiai, jog jiems reikia užblokuoti mokėjimo kortelę. Po to sulaukė skambučio iš Policijos departamento, kad tą užblokuotą mokėjimo kortelę ji turės atiduoti jiems, kad jie galėtų ją patikrinti. Ji tą mokėjimo kortelę įdėjo į voką. Jai pasakė, kad atvažiuos kurjeris, kuris paims tą mokėjimo kortelę. Jai paskambino ir pasakė, kad tas asmuo lauks prie laiptų apačioje. Ji nunešė jam tą mokėjimo kortelę. Tas kurjeris buvo apkūnus vyras, apie 1,80 m. ūgio, be barzdos, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo bordinės spalvos džemperį, juodos spalvos liemenę, tamsios spalvos kelnes. 2025 m. gruodžio 10 d. apie 08 val. 06 min. į savo asmeninį telefoną sulaukė banko „SEB“ konsultanto skambutį, kuris jai nurodė, kad 2025 m. gruodžio 9 d. apie 23 val. 30 min. bankomate „Šiaulių bankas“ iš jos asmeninės „SEB“ banko kortelės sąskaitos fiziškai buvo išgryninta 26990 Eur. Tokias aplinkybes nukentėjusioji L. S. nurodė ir teiktame pareiškime.Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jai telefonu skambino asmenys, prisistatę telekomunikacijų, banko darbuotojais, policijos pareigūnu, apgaule įtikino jiems perduoti mokėjimo kortelę, patvirtina jos telefono išklotinė, o AB „SEB“ bankas pateikta informacija, iš kurios matyti, kad nuo 2025 m. gruodžio 9 d. 23:11 val. iki 2025 m. gruodžio 10 d. 00:10 val. bankomate „Šiaulių bankas“, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, patvirtina, kad iš L. S. priklausančios sąskaitos per kelis kartus buvo išgryninti 26990 Eur. Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių kiekvienas iš jų atliko aukščiau nurodytus veiksmus vykdant tiriamas nusikalstamas veikas, žinojo apie kitų bendrininkų vaidmenį ir atliekamus veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2026 m. gruodžio 9 d. nuo 14.53 val. iki 20:18 val., nukentėjusiajai buvo intensyviai skambinama, prisistatant telekomunikacijų, banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, įtikinėjant ją atiduoti jos AB ,,SEB“ banko mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, nukentėjusiajai prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), atidavus mokėjimo kortelę ir pasakius atvykusiam asmeniui PIN kodą, kaltinamasis A. K. jau 2025 m. gruodžio 9 d. 23:11 val. bankomate „Šiaulių bankas“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nukentėjusiajai L. S. priklausančia mokėjimo kortele atlieka grynųjų operaciją – išima grynuosius pinigus. Taigi visi šie bendrininkų atlikti veiksmai vertinami kaip atlikti bendrai, siekiant bendro tikslo, t. y. bendri veiksmai buvo kryptingi ir suderinti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių, jog tyrimo metu nenustatyti asmenys neatitiko nusikalstamos veikos subjekto požymių (įstatyme nustatyto atsakomybės amžiaus, pakaltinamumo). Įvertinus šias aplinkybes, tiek ir paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų amžiaus ir gebėjimo suvokti bei valdyti savo veiksmus. Kaip nustatyta bylos duomenimis, telefonų numeriai, kurie buvo naudojami skambinant nukentėjusiajai, nepriklausė jokiems asmenims, buvo nebeaktyvūs, o tai parodo, jog asmenys suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą. Bylos duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nenustatytų asmenų veiksmai buvo svarbūs ir susiję su kaltinamojo A. K. veiksmais, siekiant bendro nusikalstamo tikslo, bet ir buvo jungiami bendros tyčios siekti rezultato, realizuojant aptariamo nusikaltimo sudėtį. Nesant duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatytų asmenų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, daroma išvada, kad kaltinamasis A. K. nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su šiuo tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Abiejų nusikalstamų veikų atvejais kaltinamasis akivaizdu, jog suprato, kad veikia bendrininkų grupėje, nes tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, kuriose nukentėjusiajam skambina vieni asmenys, pinigų, kaip šiuo atveju ir mokėjimo kortelių, atvyksta paimti kiti, dar kiti asmenys panaudoja svetimas mokėjimo korteles, išgrynindami pinigus, todėl šių nusikalstamų veikų padarymas faktiškai neįmanomas be kelių asmenų veiksmų.Šioje byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad A. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, suvesdamas jam perduotą kortelės PIN kodą, prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas sistemai svetimais asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis, neteisėtai inicijavo keliolika finansinių operacijų. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais bei anksčiau aptartų įrodymų visuma. Bausmės skyrimasSkirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bendrininkų grupės veiksmai buvo nukreipti į didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaulės būdu, o kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, iš esmės buvo pagalbinės įgyvendinant šį pagrindinį sumanymą, teismas neturi pagrindo kaltinamojo prisipažinimą dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, neigiant dalyvavimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo A. K. sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka, nors praeityje jis buvo teistas vieną kartą, tačiau paskirtą baudą yra sumokėjęs, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu. Vertinant kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgtina į jo amžių, t. y. į tai, kad jis pensininkas, jo gaunama išmoka – 300 Eur per mėnesį, kaip jis pats nurodė, jog papildomai lėšas pragyvenimui jis dar gauna grodamas. Bylos duomenimis kaltinamais yra išsiskyręs, nedirba. Iki sulaikymo kaltinamasis nuolat gyveno socialiniame būste, ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą, iki 2025 m. lapkričio 29 d. jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, yra pateikęs prašymą dėl leidimo pratęsimo. Gynėja savo baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį į tai, jog kaltinamasis turi rimtų sveikatos problemų, tai patvirtina byloje pateikti medicininių dokumentų išrašai. Paskutiniu žodžiu kaltinamasis išreiškė apgailestavimą dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo bandymą sušvelninti savo atsakomybę nurodant, kad jis nesuprato vykdęs nusikaltimą, neduoda pagrindo išvadai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ar savo elgesį vertina kritiškai. Be to, kaltinamasis nesistengia sušvelninti kilusių pasekmių.Nustatant bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarytos per labai trumpą laiką, nukentėjusiosioms padarytos didelės turtinės žalos, iki šios dienos padaryta žala ar jos dalis nėra atlyginta, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkaudamas. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). Tačiau teismas atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosioms padarytų žalų dydį, jog padarytos net aštuonios nusikalstamos veikos per gana trumpą laiką, jo išsakytą poziciją dėl jam inkriminuotų veiksmų, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam A. K. skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatant didesnius nei minimalus dydis, numatytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose. Epizode dėl nukentėjusiosios R. N., kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 214 straipsnio 1 dalyje – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 215 straipsnio 1 dalyje – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 1981 straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausme, ir jam skirtina 1 metų 6 mėnesių subendrinta bausmė, kuri, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, ir A. K. skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Epizode dėl nukentėjusiosios L. S., kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 214 straipsnio 1 dalyje – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 215 straipsnio 1 dalyje – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už BK 1981 straipsnio 1 dalyje – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos už BK 182 straipsnio 2 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausme, ir jam skirtina 2 metų 3 mėnesių subendrinta bausmė, kuri, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. K. skirtina subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. skirtina galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymoBK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. A. K. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Jis padarė šešias apysunkes ir dvi nesunkias nusikalstamas veikas, jam skirtina galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.Kadangi A. K. laikomas neteistu, pripažino esmines padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, neigdamas tik savo dalyvavimą bendrininkų grupėje, duomenų apie naujas jo įvykdytas veikas nėra, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, jog būdamas laisvėje jis turės didesnę galimybę atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas maksimaliam, įstatyme nustatytam, terminui – 3 metams. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kaltinamajam 6 mėnesiams skirtina intensyvi priežiūra (kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir įpareigojimai – neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be kaltinamojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, (BK 75 straipsnio 6 dalies 7, 8 punktai) ir šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 straipsnis)Pažymima tai, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį kaltinamasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu A. K. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, jam skirtos poveikio priemonės, ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu galės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Svarbu ir tai, kad A. K. būdamas laisvėje turės realesnę galimybę atlyginti nusikaltimais nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą nei realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo Prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė pinigus – 700 eurų, kurie paimti kratos pas kaltinamąjį A. K. metu, kurie įgyti nusikalstamu būdu ir yra saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskuoti. Taip pat prašė panaikinti 2026 m. sausio 6 d. prokuroro nutarimu skirtą laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 700 eurų.Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalis).Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai). Šį principą detalizuoja ir jo įgyvendinimo būdus nustato BPK, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti teisės aktai. Antai BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šią teisę nukentėjusysis gali realizuoti baudžiamajame procese pareikšdamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109–115 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir siekia asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. siekia kompensuoti asmens patirtą žalą, o visiško žalos atlyginimo principas yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnyje. Taigi nukentėjusiajam (turto savininkui) priklausantys daiktai ar vertybės, kurie dažnai yra kaltininko nusikalstamų veikų rezultatai, atitinka konfiskuotino turto požymius ir gali būti konfiskuojami, kita vertus, turi būti sprendžiamas ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. Tokia faktinė situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje.Nukentėjusiosios R. N. ir L. S. byloje pareiškė civilinius ieškinius, prašydamos iš kaltinamojo priteisti dėl neteisėtų jo veiksmų jų patirtos turtinės žalos atlyginimą. Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti kratos metu pas jį rastų pinigų kilmės, teismas daro išvadą, kad kratos metu pas kaltinamąjį rasti grynieji pinigai – 700 Eur, yra iš šioje byloje kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų gautas turtas, o tai iš esmės atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius.Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas visų pirma yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne kaltininką nubausti, teismų praktikoje, sprendžiant turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijas, prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-83-942/2018, 2K-58-511/2020, 2K-40-813/2025 ir kt.).Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėtų savo vardu registruoto turto, o kratos metu rastos piniginės lėšos, kaip jau buvo minėta, yra iš kaltinamajam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų gautas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuotas turtas atitenka valstybei, o taikant civilinę atsakomybę – nukentėjusiam asmeniui, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju minėtam turtui turto konfiskavimas netaikytinas, o šis turtas turi būti nukreiptas nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti jiems priteistoms sumoms. Teismas pažymi, kad tai atitinka ir teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad, išieškant iš konfiskuotino turto civiliniams ieškiniams patenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui, tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas turto konfiskavimo tikslas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-45/2012, e3K-3-222-969/2019).Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas valstybės naudai, o pirmiau aptartas turtas nukreiptinas nukentėjusiųjų (civilinių ieškovių) civiliniams ieškiniams tenkinti. Įvertinus, tai, kad kaltinamojo tiesiogiai užvaldytos piniginės lėšos – 700 Eur yra pas jį rastos ir paimtos, jos turi būti grąžintos civiliniams ieškovams iš dalies padengiant jų patirtas žalas, t. y. turi būti nukreiptos civiliniams ieškiniams tenkinti. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju iš konfiskuotino turto civiliniams ieškiniams patenkinti išieškotinos sumos visa apimtimi nepadengs pareikštų civilinių ieškinių, todėl likusioje dalyje turtinės žalos atlyginimui užtikrinti yra pagrindas skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis įpareigotinas atlyginti teismo priteistiną iš jo likusią turtinę žalą nukentėjusiosioms R. N. ir L. S., šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Dėl civilinių ieškiniųNukentėjusiosios R. N. ir L. S. šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius, jos pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Nukentėjusioji R. N. pareiškė 32000 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 41), tačiau teismo posėdyje patikslino ieškinio sumą, nurodydama, jog ji patyrė 30000 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 26990 Eur turtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 44 straipsnio 10 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pareiga atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą kyla iš teisinės valstybės principų, numatyta įstatyme ir kiekvienas asmuo turi ją vykdyti, jei nukentėjęs asmuo to reikalauja.Nors nukentėjusioji R. N. įtikinta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų iš savo banko „Artea“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 18.17 val. iki 18:37 val. bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), su savo mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Debit MC išgrynino 14700 Eur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tačiau byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. K. būtų įgijęs šią pačios nukentėjusiosios išgrynintą ir nenustatytam asmeniui perduotą sumą. Byloje surinktais objektyvias įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K. savo naudai įgijo nukentėjusiajai R. N. priklausančius 16109,96 Eur, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Aptartais įrodymais ir išdėstytais argumentais nustatyta, kad A. K. kaltė, jog jis veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios L. S. pinigines lėšas, įrodyta visiškai. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiosios padarytos jos prašomos priteisti turtinės žalos dydį patvirtina tiek pati nukentėjusioji, tiek ir banko pateikti duomenys apie išgrynintą pinigų sumą. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, prašomą sumą priteisiant iš kaltinamojo A. K.. Dėl BK 66 straipsnio taikymo ir kardomųjų priemoniųVadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam A. K. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. gruodžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. birželio 22 d.Kaltinamajam A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant kaltinamajam prievolę nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos periodiškai, kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 8.00 val. iki 10.00 val., registruotis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, ir į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės panaikintinos. Dėl proceso išlaidųValstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. APD-2026-06090 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 1957,74 Eur, priteisimo iš kaltinamojo A. K. (5 t., b. l. 27–33).Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamajam šioje byloje buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamasis nemoka proceso kalbos, t. y. gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtiVadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia XZ1 compakt“, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate paimtų daiktų ir sandėlių skyriuje, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, konfiskuotinas; kratos metu paimtą plastikinę kortelę, SEB banko kortelę, Šiaulių banko kortelę, kurie pridėti prie bylos 4 tomo viršelio, sunaikintini kaip menkaverčiai; kratos metu paimtus daiktus: cigaretės „Camel“-118 pakelių, cigaretės „Chesterfiels“ - 55 pakeliai, kavą „Paulig Classic“ -2 pakelius, kavą „Paulig prezident“ – 3 pakelius, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, paimtų daiktų ir sandėlių skyriuje, kaip nustatyta byloje, įsigyti už nusikalstamu būdu gautas lėšas, konfiskuotini; teismo posėdžių garso įrašus CD - 2 vnt., vaizdo įrašus iš degalinių CD – 1 vnt., kurie pridėti prie bylos 4 tomo viršelio, paliktini saugoti prie bylos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,