Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Irmos Valiuškienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-511-1040/2026 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. K., M. B. ir R. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje R. M., notarė L. M. P. ir notarė S. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Testatoriaus psichinė sveikatos būklė buvo įvertinta psichiatro, nes 2024 m. gegužės 16 d. A. A. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) klinikos psichiatrę J. B. dėl patikrinimo administraciniais tikslais (Pažyma reikalinga notarui). Atlikus mini protinės būklės tyrimą A. A. surinko 30 balų iš 30 galimų. Šis rašytinis įrodymas aiškiai patvirtina, jog net vartodamas jam gydytojų išrašytus vaistus, testatorius protinės veiklos sutrikimų neturėjo, tad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi argumentai ir teismo nustatyta ginčo teisinė kvalifikacija yra nepagrįsti rašytine bylos medžiaga ir neįrodyti. (duomenys neskelbtini) psichiatrė teismo posėdžio metu nurodė, jog testatorių įsiminė, nes jis pats atėjo į palatą bendravo atsakinėjo į klausimus. Testą išsprendė puikiai ir labai greitai. Dėl sakinio „Aš esu sveikas“ liudytoja nurodė, jog reikėjo parašyti bet kokį sakinį. Galimai testatorius apibūdino būseną tokią, kokią jis norėtų tūrėti. Taip pat R. A. atsiliepimas į ieškinį aiškiai patvirtina, jog A. A. su juo vaikščiodavo, kalbėdavosi, o R. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog testatorius pilnai viską suvokė, sąmoningai turtą paliko artimiausiems žmonėms.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. A. laisva valia niekada neišreiškė po mirties palikti nors dalį turto savo dukrai – ieškovei. 2015 m. vasario 3 d. Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V. patvirtintas testamentas (kuomet A. A. buvo visiškai sveikas), kuriame visas turtas buvo paliktas sutuoktinei R. M., t. y. asmeniui, su kuriuo A. A. gyveno ir tuo metu palaikė artimus socialinius ryšius. Taigi, rašytinė bylos medžiaga aiškiai patvirtina, jog A. A. su dukra jokių ryšių nepalaikė, o dukra – ieškovė tėvu visiškai niekada nesirūpino. Tiek M. B., tiek R. A. nurodė, jog testatorius su dukra nebendravo. Ieškovė taip pat nesugebėjo rašytiniais įrodymais pagrįsti, jog bendravo su tėvu.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų atsakovų testamento dalies ir kodėl testatoriaus valia dėl šių atsakovų buvo netinkama. Teismas nenurodė, kodėl sūnėnui R. A. palikta didelė suma pinigų ar kitam giminaičiui R. B. palikta parkavimo vieta (tas pats nekilnojamo turto objektas) neatitinka testatoriaus valios. Abu atsakovai, giminaičiai buvo informuoti apie testatoriaus valią dėl būsimo palikimo pasirašymo. Iš susirašinėjimo akivaizdu, jog testatorius prašė asmens kodo, su kiekvienu iš giminaičių aptarinėjo palikimo detales ir nei vienas asmuo nesuabejojo testatoriaus valia. Atsakovai, kaip rūpestingi giminaičiai, matydami, jog testatoriaus elgesys yra keistas, kad jam apeliantė daro neigiamą įtaką, dar A. A. esant gyvam galėjo/turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas ir aiškintis, ar toks elgesys nereiškia, kad testatoriui yra sutrikusi sveikata ar daroma neigiama įtaka dėl palikimo dalies.

Dėl argumentų, susijusių su A. A. vartojamais vaistais, apeliantė pažymi, jog visi vaistai buvo išrašyti gydytojų bei legaliai vartojami remiantis paciento sveikatos būkle. Susipažinus su medicininiais dokumentais akivaizdu, jog testatoriui buvo skirti analgetikai skausmo malšinimui, kurie yra nesusiję su poveikiu protinei sveikatos būklei ir negali paveikti kognityvinės būsenos. Ekspertizės akte psichikos sutrikimo požymiai yra prognostinio – spėjimo pobūdžio, todėl ekspertizės akto argumentai, susiję su šalutiniu vartojamų vaistų poveikiu psichikos sveikatos būklei, yra visiškai nepagrįsti, o pateikiama bendro pobūdžio informacija neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes šie požymiai neaprašyti objektyviuose rašytiniuose medicininiuose dokumentuose. Nesant konkrečių duomenų apie testatoriaus A. A. psichikos sutrikimus medicininiuose dokumentuose bei vertinant kitus rašytinius bylos duomenis, apeliantė laiko, jog ekspertizės aktas, kuriuo rėmėsi pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą, yra visiškai nepagrįstas kita rašytine civilinė bylos medžiaga.

Priešingai nei nurodoma ekspertizės akte ir teismo sprendime, 2024 m. liepos 25 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog jokio poveikio apeliantė A. A. nedarė, su juo nuolat bendravo bei rūpinosi, gamino maistą. Priešingai nei nurodyta ekspertizės akte, testatorius žinutėse nurodė, jog jam maistas skanus, po jo pasidarė geriau, jaučia begalinį rūpestį, bendravimą, sako komplimentus ir dėkoja, pats užsimena, jog reikia vykti pas psichiatrą. Jokių nelogiškų frazių susirašinėjime nebuvo.

Apeliantė niekada nebuvo bausta drausmine tvarka, o iš darbo išėjo abipusiu šalių susitarimu, tad sprendime nurodomi argumentai dėl apeliantės darbo teisės normų, visiškai nėra susiję su civilinės bylos rašytine medžiaga ar kyšiu, tad ieškovės ir teismo argumentai laikytini niekuo nepagrįstas samprotavimais.

Teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika. Viena iš Lietuvoje nagrinėtų civilinių bylų buvo testamento nuginčijimas K. byloje (asmuo sirgo smegenų vėžiu), ieškinys buvo atmestas. Teismas sprendė, jog testamentas sudarytas tinkamai. Taip pat nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo vienos iš naujausių Vilniaus apygardos teismo nagrinėtų civilinių bylų Nr. e2A-657-459/2026 suformuotos praktikos.

Priteistos teismo bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės ir neatitinka teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų, nes byloje pateikti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai yra aiškiai pertekliniai teismų praktikoje priteisiamiems dydžiams.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė ir netipinė faktinė situacija. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra vienintelis mirusiojo vaikas, o naudą pagal testamentą gavusi atsakovė yra bendrosios praktikos slaugytoja, šešis kartus iki testamento sudarymo aplankiusi pacientą.

Apeliantė nepagrįstai savo veiksmus ir elgesį testamento sudarymo metu vertina kaip atitinkantį gero elgesio (geros moralės) taisykles, teigia veikusi pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, remiasi notarės L. M. – P., patvirtinusios testamentą, pozicija, ir itin sureikšmina (duomenys neskelbtini) klinikų psichiatrės J. B. 2024 m. gegužės 16 d. konsultaciją. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Teismas pagrįstai atsižvelgė į VšĮ (duomenys neskelbtini) hospiso pateiktą atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas, teikiantis paslaugas neoficialiai ir už darbo valandų ribų, pažeidžia daugelį teisinių, etinių ir organizacinių reikalavimų, kurie yra nustatyti sveikatos priežiūros sistemoje. Tokia praktika nėra toleruojama, nes tai vyksta be vadovo žinios ir savavališkai. Paciento būklei blogėjant, yra rekomenduojama kviesti greitąją pagalbą. [...]. Praktika, kai bendrosios praktikos slaugytojas pristato savo šeimos narius savo pacientams, yra netoleruojama ir laikoma neetiška bei pažeidžia profesinius ir etikos standartus. Toks elgesys gali sukelti konfliktus, etikos pažeidimus ir pacientų saugumo problemas. Slaugytojas turi laikytis griežtų profesinių ribų ir vengti asmeninių ryšių su pacientais, kad užtikrintų objektyvumą, profesionalumą ir paciento pasitikėjimą. Taip pat pateiktame VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme buvo nurodyta, kad su darbuotoja A. K. bus nutraukta darbo sutartis. Darbuotojos poelgis neatitinka hospiso misijos ir idėjos taisyklių. Minėtas rašytinis įrodymas taip pat patvirtina, kad darbuotoja turėjo sprendimo ir pacientų paskirstymo teisę. Ieškovės vertinimu, tokie veiksmai, prasilenkiantys su profesinės etikos reikalavimais, buvo tiksliniai ir gerai apgalvoti, siekiant sukurti A. A. neeilinio, išskirtinio paciento iliuziją, kuria remdamasis jis idealizuotų bendrosios praktikos slaugytoją, ką posėdžio metu patvirtino pati apeliantė, t. y. kad ji buvo A. A. kaip angelas, be kita ko, pabrėžė, kad ir kiti pacientai yra ją vadinę angelu. Kita vertus, akcentuodama savo ypatingą santykį su A. A. kaip neeiliniu pacientu, mirus šiam neeiliniam pacientui, apeliantė nesurado laiko atvykti į jo laidotuves ir apie tai patvirtino teismo posėdžio metu, be to, teigė net nežinanti, kur palaidotas A. A. ir kur yra jo kapavietė. Savo neatvykimą motyvavo tuo, jog negalėjo išvykti iš darbovietės dėl jau suplanuotų vizitų pas ligonius, nors byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apeliantės darbo grafikas išimtinais atvejais galėjo būti koreguojamas.

Į atsakovės A. K., notarės, patvirtinusios testamentą L. M. – P., argumentus, jog A. A. buvo sąmoningas, savarankiškas ir pilnai suvokė savo veiksmus pasirašydamas ginčo testamentą, nuodugniai atsakė ir juos paneigė teismo ekspertė psichiatrė V. M., kuri paaiškino, kad taip vadinamas „įpročio kevalas“ apgauna artimuosius, dėl ko sunku įvertinti tikruosius žmogaus gebėjimus ir psichikos būklę. Taigi, iš išorės visiems su ieškiniu nesutinkantiems bylos dalyviams buvo susidaręs įspūdis, kad A. A. neturėjo jokio psichikos sutrikimo, sąlygoto jo sunkios onkologinės ligos, tačiau teismo psichiatrė tokias prielaidas ir tokį suvokimą paneigė kaip aukštos kvalifikacijos specialistas, turintis specialių žinių. Tuo pačiu šis iš A. A. medicininių dokumentų teismo psichiatrės pateiktas vertinimas paneigia tiek gydytojo toksikologo M. B. (kuris yra medikas, besispecializuojantis žmogaus fiziologinio organizmo gydymu, o ne psichikos sutrikimų), tiek (duomenys neskelbtini) gydytojos psichiatrės J. B. (kuri nebuvo susipažinusi su A. A. medicininiais dokumentais ir savo išvadas grindė tik pabendravusi su pacientu keletą minučių) paaiškinimus, kad A. A. atrodė adekvatus, viską suvokiantis asmuo ir kad onkologinės ligos eiga ir jos stadija, jo vartojami opioidiniai medikamentai nuo skausmo neturėjo jokios įtakos jo suvokimo gebėjimams ir jo psichikai. Taip pat gydytojos psichiatrės J. B. 2024 m. gegužės 16 d. konsultacija buvo kvalifikuotai sukritikuota Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-8/2025, - „vėlesni slaugytojų įrašai liudija tolesnį tiriamojo būklės blogėjimą, išliekantį stiprų skausminį sindromą, vėžinę intoksikaciją bei stiprėjančius uždegiminius reiškinius dėl sutrikusios inkstų funkcijos ir infekcijos, didėjančios edemos kojose dėl neveikiančios nefrostomos, kas buvo užfiksuota jau nuo 2024-05-11 dienos. Slaugytojų įrašai, padaryti laikotarpiu nuo 2024-05-11 iki 2024-05-17 labai aiškiai disonuoja su 2024-05-16 surašytos psichiatro konsultacijos duomenimis“.

Apeliantė niekaip nepaneigė ekspertizės akto išvadų, o papildomi įrodymai byloje nebuvo tokie svarūs, kad galėtų paneigti ekspertų padarytas išvadas dėl testatoriaus gebėjimo 2024 m. gegužės 14 d. sudaryti sudėtingo turinio dokumentą – testamentą. Teismo ekspertų išvada patvirtina, kokia nepaprastai sunki buvo bendra paciento testatoriaus A. A. būklė nuo 2024 m. gegužės 9 d., t. y. mažiau negu savaitę laiko iki testamento pasirašymo notaro biure, nepaisant to, bendrosios praktikos slaugytoja pati vežė pacientą pas notarę, vėliau vežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, t. y. užuot ligonis būtų ramybėje arba notaras būtų kviečiamas į ligonio namus, pacientas buvo vežiojamas bendrosios praktikos slaugytojos savanaudiškais tikslais, kad tik atsakovė gautų sau naudingą testamento patvarkymą.

Pats faktas, kad 2015 m. vasario 3 d. A. A. testamentas buvo sudarytas tuometinės sutuoktinės, o ne dukters naudai, nepatvirtina, kad tėvas niekada neturėjo ketinimo palikti visą turtą, ar jo dalį dukteriai. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad A. A. su dukra jokių ryšių nepalaikė, o dukra - ieškovė tėvu visiškai niekada nesirūpino. Priešingai, tėvas ir duktė visuomet palaikė ryšį, tačiau reikalavimas pateikti rašytinius bendravimo įrodymus yra objektyviai neįgyvendinamas, nes nerealu tikėtis, kad artimi vienos šeimos žmonės ilgus metus kauptų savo bendravimo patvirtinimą, - rašytinius įrodymus. Siekdama atsikirsti į apeliantės atstovo argumentus dėl atitinkamo laikotarpio nebendravimo su tėvu, ieškovė teikė į bylą apie 200 elektroninių laiškų. Kartu su elektroniniais laiškais buvo pateikta ir Biblijos, priklausiusios ieškovės tėvui A. A., kurią ieškovė pasiėmė po tėvo mirties, pirmojo lapo nuotrauka, kuriame 2019 m. kovo 3 d. padarytas įrašas skirtas būtent dukteriai A. (įrašo vertimas į lietuvių kalbą pateiktas byloje). Toks įrašas nebuvo skirtas nei sutuoktinei, nei M. B., nei R. A., o buvo skirtas dukteriai, kas reiškia, jog tėvo mintyse ir širdyje buvo ne koks nors kitas žmogus, o duktė – A. Š.

Dėl apeliantės argumentų, kad visi vaistai buvo išrašyti gydytojų bei legaliai vartojami remiantis paciento sveikatos būkle, ieškovė pažymi, kad byloje yra patikimi duomenys, kad pirmą kartą A. A. morfijus buvo išrašytas 2024 m. gegužės 9 d., t. y. vėliau, negu apie faktinį morfijaus leidimą yra susirašoma tarp bendrosios praktikos slaugytojos ir paciento, kas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad pacientas laisvai disponavo morfijumi, o bendrosios praktikos slaugytoja teikė rekomendacijas dėl vaisto vartojimo. Apeliantė tokius faktus (realų morfijaus naudojimą iki oficialaus recepto įkėlimo į esveikata sistemą) neigė visais būdais, išsisukinėjo ir netgi kalbėjo apie fiziologinio tirpalo leidimą, kuomet pacientui siekiama sukelti placebo efektą. Todėl apeliantės pozicija byloje dėl A. A. leistų vaistų yra vertintina itin kritiškai, kadangi ja siekiama bet kuria kaina išvengti atsakomybės, nes faktinė padėtis patvirtina neoficialią ne bet kokių vaistų, o griežtos apskaitos vaistų (opioidų) apyvartą. Tokią situaciją yra įvertinęs ir VšĮ (duomenys neskelbtini) hospisas, 2024 m. rugsėjo 14 d. pateikęs ieškovės atstovei atsakymą, t. y. „teikiant ambulatorines paslaugas namuose nėra disponuojama vaistais. Man nežinoma, iš kur A. K. galėjo turėti vaistų. E-sveikatos duomenimis, 2024 m. gegužės 5 d. pas pacientą A. K. nesilankė“.

Pasak apeliantės, teismas nukrypo ir nuo vienos iš naujausių Vilniaus apygardos teismo nagrinėtų civilinių bylų Nr. e2A-657-459/2026 suformuotos praktikos, tačiau pagal CPK 4 straipsnio nuostatas, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ieškovė plačiau dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepasisako. Taip pat apeliantė nepagrįstai remiasi rezonansine K. byla, kadangi minėtos bylos faktinės aplinkybės visiškai kitokios, negu nagrinėjamo ginčo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad buvo sudarytas veiksnaus asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), sudarytą 2024 m. gegužės 14 d. testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte nurodytomis prielaidinėmis išvadomis, o teismo sprendimas neatitinka nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašios kategorijos bylose.

Pažymėtina, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 27 punktas).

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

Tokiose bylose viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023, 76 punktas).

Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių procesinių dokumentų turinį, liudytojų parodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar A. A., sudarydamas ginčijamą testamentą, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, objektyviai ir visapusiškai įvertino ir atsižvelgė tiek į testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus sveikatos bei psichikos būklę, tiek į testamento sudarymo aplinkybes, tiek ir į sudaryto testamento turinį, jį pagrįstai vertino vadovaudamasis naudingumo, pagrįstumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad aplinkybes, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas laisva valia A. A. suvokiant savo veiksmų reikšmę, įrodo tai, jog testatorius savo turtą paskirstė trims asmenims, kurie juo nuolat rūpindavosi ir bendravo; testatoriaus valia buvo patvirtinta notaro; testatorius savo psichikos būklę patikrino pas psichiatrą; gydytojų išrašyti ir vartojami vaistai nesusiję su protinės veiklos sutrikimais; testamento pasirašymo metu bei vykdamas pas psichiatrę testatorius vaikščiojo pats; testamento turinį ir testatoriaus valią prieš jo sudarymą žinojo visi atsakovai; ekspertizės aktas yra prielaida, kurią galima pamatyti kiekvienoje tokio pobūdžio civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, priešingai nei nurodo apeliantė, sprendžia, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma bei pateiktos teismo ekspertų išvados paneigia apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, jog ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius suvokė savo priimamo sprendimo reikšmę bei sprendimą priėmė laisva valia ir neįtakojamas apeliantės.

Visų pirma, pažymėtina, kad šiuo atveju vien tokios išskirtinės faktinės aplinkybės, jog testatorius, sirgdamas nepagydoma liga ir būdamas sunkios tiek fizinės, tiek psichologinės būklės, dėl ligos sukeltų padarinių priklausomas nuo jam pagalbą teikiančių asmenų, surašė testamentą, kuriuo vienintelį turimą gyvenamąjį būstą paliko vos dvi savaites pažįstamam asmeniui (slaugei), suformuoja pagrįstą abejonę tokių veiksmų racionalumu bei objektyvumu. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė A. K. teikė išskirtinę priežiūrą testatoriui. Vaistų suleidimas gydytojo nurodymu bei rūpinimasis paciento sveikata buvo viena iš atsakovės, kaip bendrosios praktikos slaugytojos, pareigų, todėl vien tai, kad atsakovė testatoriui nuveždavo maisto ir testatorius už tai jautė dėkingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog tarp atsakovės ir testatoriaus buvo susiformavę išskirtiniai santykiai, kurie leistų spręsti, kad didelės vertės turto palikimas testamentu asmeniui, vos dvi savaites teikusiam sveikatos priežiūros paslaugas, iš esmės galėjo atitikti testatoriaus laisvą valią. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienoje iš apeliantės cituojamų kasacinio teismo bylų, kuriose buvo pasisakoma dėl testatoriaus valios gerbimo, gebėjimo išreikšti valią ir pan. (tame tarpe ir rezonansinėje K. byloje), faktinės aplinkybės nebuvo panašios į nagrinėjamos bylos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju susiklosčiusios ekstraordinarinės ginčijamo testamento sudarymo aplinkybės pačios savaime jau suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad testatorius galėjo nesuvokti savo atliekamų veiksmų reikšmės.

Antra, teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog testamentas buvo sudarytas trims skirtingiems asmenims, su kuriais A. A. paskutinėmis dienomis daugiausiai bendravo, neįrodo sudaryto sandorio turinio racionalumo, naudingumo ir protingumo. Iš ginčijamo testamento turinio matyti, kad vertingiausias turto masės vienetas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas atsakovei (bendrosios praktikos slaugytojai), taip pat atsakovei palikta 60 procentų butui priklausančios žemės sklypo dalies. 1/56 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 40 procentų dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), palikta suinteresuotajam asmeniui M. B. Vien toks nekilnojamojo turto padalinimo būdas, kuomet keliems asmenims padalinamas iš esmės nelygiaverčiai funkciniu ryšiu su butu susiję nekilnojamieji daiktai (stovėjimo aikštelė ir butui priklausanti žemės sklypo dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia atsakovės teiginius, kad paveldėtino turto paskirstymas trims asmenims įrodo testatoriaus valios atitikimą testamento turiniui bei tokio sprendimo racionalumą ir protingumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė ir teigia, jog apie tokio turinio testamentą buvo informuoti ir kiti atsakovai – M. B. ir R. A., bei, kad atsakovai jokių abejonių dėl tokios testatoriaus valios nereiškė, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuo teiginius byloje nepateikė. Priešingai, abu atsakovai bylos nagrinėjimo metu neigė žinoję apie testatoriaus ketinimą nekilnojamąjį turtą (butą) palikti atsakovei A. K., atsakovas M. B. paliudijo, kad butą testatorius žadėjo palikti jam.

Trečia, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės argumentai dėl A. A. sąmoningumo ir savarankiškumo surašant testamento patvarkymą buvo objektyviai paneigti 2025 m. balandžio mėn. atliktame ir byloje pateiktame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-8/2025, kuriame teismo ekspertai atsakė į teismo pateiktus klausimus ir nurodė, jog įvertinus visus pateiktoje tiriamojo A. A. medicininėje dokumentacijoje esančius duomenis, konstatuojama, kad A. A. dėl suminio keleto jo sveikatos būklę komplikavusių veiksnių (anemijos, vėžinės intoksikacijos, skausminio sindromo, narkotinių analgetikų) poveikio bei visapusiškai nuo slaugos priklausomos būklės ir sutrikdytos emocinės būsenos poveikio, patirdamas reikšmingą tapatumo regresavimą ir palengvėjimo būsenas tapatindamas su laikiną palengvėjimą suteikiančiu asmeniu, 2024 m. gegužės 14 d. testamento pasirašymo metu labai tikėtinai sirgo psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini), dėl ko jis labai tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo pilnai suprasti situacijos, negalėjo apmąstyti visų aplinkybių bei numatyti visų pasekmių - t. y. negalėjo išreikšti savo tikrosios valios (Ekspertizės akto 21-22 lapai). Apeliantė, teigdama, kad ekspertizės akto išvados buvo surašytos remiantis tik prielaidomis, bei kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tuo, jog ginčijamas testamentas buvo patvirtintas notaro, o testatoriaus psichikos būklė buvo patikrinta psichiatro, ir šiems asmenims nekilo abejonių dėl testatoriaus veiksnumo, nepateikė jokių objektyvių argumentų, paneigiančių atitinkamos kvalifikacijos teismo ekspertų nustatytų aplinkybių, kad 2024 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) klinikos psichiatro konsultacijos duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę visiškai neatitiko 2024 m. gegužės 11 d. - 2024 m. gegužės 17 d. laikotarpio medicininių įrašų. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės teigimu testatorius tiek testamento pasirašymo metu, tiek 2024 m. gegužės 16 d. psichiatro konsultacijos metu pats vaikščiojo, jokia apimtimi nepaneigia byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose aktualiu laikotarpiu užfiksuotos ypatingai sunkios testatoriaus sveikatos būklės. Šiuo atveju ypač svarbios aplinkybės, kurios neginčijamai pavirtina testatoriaus fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimus 2024 m. gegužės 11 d. - 2024 m. gegužės 17 d. laikotarpiu, yra tos, kad jau nuo 2024 m. gegužės 9 d. medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotas testatoriaus pažintinės veiklos trūkumas, 2024 m. gegužės 9 d. surašytas siuntimas stacionariai poliatyviniai pagalbai, sekančią dieną po psichiatro konsultacijos (2024 m. gegužės 17 d.) testatorius dėl blogos būklės skubos tvarka paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikas, po ko jis namo nebegrįžo, buvo perkeltas į Onkologijos skyrių, o vėliau į slaugos ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Apeliantė, ginčydama ekspertizės akto pagrįstumą, nenurodė jokių ekspertų klaidingai nustatytų faktinių aplinkybių, neįrodinėjo, kad ekspertizė buvo atlikta neišsamiai, neobjektyviai ar vadovaujantis netinkamais metodais, neprašė atlikti pakartotinės ekspertizės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad prielaidinio pobūdžio ekspertizės aktas didesnės įrodomosios galios neturi, tačiau aplinkybė, jog ekspertizės akte nepateikta kategoriška išvada tirtuoju klausimu savaime nereiškia šio įrodymo nevertinimo ar jo įrodomosios galios praradimo - priešingai, ši išvada, kaip netiesioginis įrodymas, vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes jų visumoje. Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės metu padarytas išvadas pagrįstai vertino kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (medicininiais ligos išrašais, šalių, liudytojų paaiškinimais, VšĮ (duomenys neskelbtini)hospiso rašytiniais duomenimis, kt.), išsamiai nurodė, kodėl atmeta atsakovės argumentus dėl 2024 m. gegužės 16 d. psichiatro konsultacijos metu nurodytų aplinkybių, paaiškino, dėl kokių priežasčių nesivadovauja notarės, patvirtinusios testamentą, parodymais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad esant išskirtinėms bylos aplinkybėms (ginčo turtas testamentu paliktas dvi savaites pažįstamam asmeniui - slaugei), byloje pateiktų medicininių duomenų visuma apie testatoriaus itin sunkią tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatos būklę testamento pasirašymo metu, ekspertizės metu nustatytos aplinkybės, kad testatorius atsakovės asmenį galimai idealizavo susiedamas su leidžiamų vaistų poveikiu (palengvėjimu nuo skausmo), esant įrodymams, kad apeliantė aktyviai dalyvavo testamento sudarymo procese (apeliantė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kad ji surado notarą, susitarė dėl vizito, nuvežė testatorių, ragino testatorių spręsti klausimą dėl testamento), esant pateiktiems VšĮ (duomenys neskelbtini) hospiso duomenimis, kad toks apeliantės elgesys neatitiko sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje atsakovė dirbo, etikos ir profesinių standartų, suformuoja pagrįstą įsitikinimą, kad A. A., sudarydamas ginčijamą testamentą, nors ir buvo veiksnus, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl užsitęsusios onkologinės ligos, sąlygojusios jo sunkią fizinę ir emocinę būseną, bei specifinio taikyto ilgalaikio gydymo (chemoterapija + hormonoterapija), t. y. vartotų (skirtų) medikamentų (enzalutamido, fentanyl, morphini ir raminamųjų) poveikio, negalėjo suprasti tikrosios testamento patvarkymo reikšmės ir prasmės, dėl ko jo išorinė valia nebeatitiko vidinės valios.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visas apeliaciniame skunde apeliantės nurodytas aplinkybes tiek dėl testatoriaus vartotų vaistų galimo poveikio, tiek dėl testatoriaus psichinės būklės testamento sudarymo metu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir išanalizavo tinkamai vadovaudamasis CK 1.89 straipsnio nuostatomis bei aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Atsižvelgdama į visas byloje nustatytas aplinkybes ir jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijamo testamento sudarymo metu A. A. dėl turėtų sveikatos sutrikimų, vartotų medikamentų poveikio, ginčo turtą palikdamas slaugos paslaugas teikusiam ir tik dvi savaites pažįstamam asmeniui (atsakovei), negalėjo suprasti tikrosios testamento patvarkymo reikšmės ir prasmės, dėl ko jo išorinė valia nebeatitiko vidinės valios. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 punktas).

Dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės ir neatitinka nustatytų rekomendacijų, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 165 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t., b. l. 240); 1 393,69 Eur už pomirtinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę; 56 Eur mokėjimas vertimų biurui UAB „Diafonas“ už vertimą iš anglų k., 620 Eur mokėjimas antstolei R. P. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą; 59,13 Eur mokėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) už dokumentų išdavimą; 24,50 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) už dokumentų išdavimą; 11,40 Eur mokėjimas VĮ Registrų centras už pažymų išdavimą (3 vnt.), 5 800 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-89277) (el. b. 4 t., b. l. 64-110), 250 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-119970) (el. b. 4 t., b. l. 119-121), 320 Eur vertimo išlaidų, AB Lietuvos paštas už registruotos pašto siuntos siuntimą 3,29 Eur, 2 425 Eur advokato pagalbai (DOK-174640) (el. b. 7 t., b. l. 93-109). Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nagrinėjamos bylos sudėtingumą, tiek teiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtis (parengtas ieškinys, du atskirieji skundai, rengti prašymai ir paaiškinimai atskirais procesiniais klausimais), ieškovės atstovavimo teisme laiką, konstatuoja, kad ieškovės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, pateikti jų apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai, todėl šios išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovų ieškovės naudai. Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, nenurodė nei vieno konkretaus argumento, kurios konkrečios išlaidos, apeliantės vertinimu, yra per didelės, t. y. neįrodė savo teiginių pagrįstumo (CPK 178 straipsnis). Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų skundžiamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims neteisėtumą ir nepagrįstumą procesinės teisės normų taikymo aspektu, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą, mokėjimo išrašą. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, yra pagrįstos, todėl nemažintinos. Ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 300 Eur atstovavimo išlaidų, ieškovės turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.